Byla 2K-25/2014
Dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, išteisintajam S. B., gynėjui advokatui Rimantui Aliukoniui, nukentėjusiesiems E. A., J. J. ir B. A., nukentėjusiojo E. A. atstovui advokatui Antanui Jonikaičiui, nukentėjusiojo J. J. atstovui advokatui Juzefui Stankevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio, nukentėjusiojo J. J. ir nukentėjusiojo E. A. atstovės advokatės Loretos Živoltės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį, S. B. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu S. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už 2003 m. birželio 14 d. E. A. turto įgijimą apgaule dvejiems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį už 2003 m. liepos 20 d. E. A. turto įgijimą apgaule – dvejiems metams septyniems mėnesiams,182 straipsnio 2 dalį už 2004 m. vasario 5 d. E. A. turto įgijimą apgaule – dvejiems metams devyniems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį už 2004 m. kovo 10 d. E. A. turto įgijimą apgaule – dvejiems metams dešimčiai mėnesių, 182 straipsnio 2 dalį už 2005 m. rugsėjo 27 d.–2005 m. lapkričio 25 d. B. A. turto įgijimą apgaule – trejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį už 2007 m. vasario 5 d. J. J. turto įgijimą apgaule – trejiems metams trims mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį už 2007 m. birželio 11 d. J. J. turto įgijimą apgaule – trejiems metams keturiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį už 2007 m. spalio 3 d. L. T. turto įgijimą apgaule – dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė S. B. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams. Iš S. B. nukentėjusiajam E. A. priteista 1 518 000 Lt, nukentėjusiajam B. A. – 450 000 Lt, nukentėjusiajam J. J. – 750 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Antano Klimavičiaus pranešimą, prokurorės Vitalijos Songailienės, prašiusios kasacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų ir jų atstovų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, išteisintojo S. B. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4S. B. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad:

5siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas E. A. pasitikėjimu, žinodamas, kad realiai veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į nekilnojamojo turto verslą, neatliks, įtikino E. A. 2003 m. birželio 14 d. pasirašyti verslo kreditavimo sutartį Nr. 03/06/14-01 534 000 Lt sumai ir atiduoti jam (S. B.) šią pinigų sumą, apgaulingai žadėdamas gautus pinigus investuoti į nekilnojamojo turto objektą – žemės sklypą Vilniuje, Tujų g. 2, taip pat žadėdamas užsidirbti iš šio verslo. S. B. 2003 m. birželio 14 d. Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Akropolis“ iš E. A. gavo 534 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė – gautų pinigų į žemės sklypo plėtojimo verslą neinvestavo, jų E. A. negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – E. A. priklausantį turtą – 534 000 Lt bei padarė šiam didelę turtinę žalą;

6siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas E. A. pasitikėjimu, suvokdamas, kad realiai veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į nekilnojamojo turto verslą neatliks, įtikino E. A. 2003 m. liepos 20 d. pasirašyti verslo kreditavimo sutartį Nr. 03/07/20-02 184 000 Lt sumai ir atiduoti jam (S. B.) šią pinigų sumą, apgaulingai žadėdamas šiuos pinigus investuoti į nekilnojamojo turto objektą – žemės sklypą Vilniuje, Konstitucijos pr. 20, taip pat žadėdamas užsidirbti iš šio verslo. S. B. 2003 m. liepos 20 d. Vilniuje, Vokiečių g. ( - ) esančiame biure, iš E. A. gavo 184 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė – gautų pinigų į žemės sklypo plėtojimo verslą neinvestavo, jų E. A. negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – E. A. priklausantį turtą – 184 000 Lt bei padarė šiam didelę turtinę žalą;

7siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas E. A. pasitikėjimu, žinodamas, kad realiai veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į nekilnojamojo turto verslą, neatliks, įtikino E. A. 2004 m. vasario 5 d. pasirašyti verslo kreditavimo sutartį Nr. 04/02/05-03 300 000 Lt sumai ir atiduoti jam (S. B.) šią pinigų sumą, apgaulingai žadėdamas už šiuos pinigus perleisti E. A. 25 proc. UAB „Labek“ akcijų, o gautus pinigus investuoti į nekilnojamojo turto objektą – žemės sklypą Vilniuje, Justiniškių/Rygos g. sankirtoje, taip pat žadėdamas užsidirbti iš šio verslo. S. B. 2004 m. vasario 5 d. biure Vilniuje, Vokiečių g. ( - ), iš E. A. gavo 300 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė – gautų pinigų į žemės sklypo plėtojimo verslą neinvestavo, UAB „Labek“ akcijų neperleido, pinigų E. A. negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – E. A. priklausantį turtą – 300 000 Lt bei padarė šiam didelę turtinę žalą;

8siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas E. A. pasitikėjimu, žinodamas, kad realiai veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į nekilnojamojo turto verslą, neatliks, įtikino E. A. 2004 m. kovo 10 d. pasirašyti verslo kredito sutartį Nr.04/03/10-04 500 000 Lt sumai ir atiduoti jam (S. B.) šią pinigų sumą, apgaulingai žadėdamas šiuos pinigus investuoti į nekilnojamojo turto objektą – žemės sklypą Vilniuje, Žolyno g. 27, taip pat žadėdamas užsidirbti iš šio verslo. S. B. 2004 m. kovo 10 d. biure Vilniuje, Vokiečių g. ( - ), iš E. A. gavo 500 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė – gautų pinigų į žemės sklypo plėtojimo verslą neinvestavo, jų E. A. negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – E. A. priklausantį turtą – 500 000 Lt bei padarė šiam didelę turtinę žalą;

9siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas J. J. pasitikėjimu, būdamas skolingas 1 518 000 Lt E. A. pagal 2003 m. birželio 14 d., 2003 m. liepos 20 d., 2004 m. vasario 5 d., 2004 m. kovo 10 d. verslo kredito sutartis, nuslėpdamas šiuos kreditorinius įsipareigojimus nuo J. J. ir žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrąžins bei nepanaudos įmonės akcijų pirkimui, apgaulingai žadėdamas pinigines lėšas panaudoti UAB „Energo development“ (buvęs bendrovės pavadinimas „XXI amžiaus statyba ir technologijos“) akcijų pirkimui, taip pat žadėdamas paskolą grąžinti su didelėmis palūkanomis, apgaulingai įtikino J. J. 2007 m. vasario 5 d. Vilniuje, ( - ), pasirašyti paskolos dokumentą, pavadintą paskolos lapu, 500 000 Lt sumai, įsipareigodamas paskolintus pinigus jam grąžinti iki 2007 m. kovo 1 d. S. B. 2007 m. vasario 5 d. biure Vilniuje, ( - ), iš J. J. gavo 500 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, UAB „Energo development“ akcijų neįgijo, iki paskolos dokumente nurodyto termino pinigų J. J. negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – J. J. priklausantį turtą – 500 000 Lt bei padarė šiam didelę turtinę žalą;

10siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas J. J. pasitikėjimu, būdamas skolingas 1 518 000 Lt E. A. pagal 2003 m. birželio 14 d., 2003 m. liepos 20 d., 2004 m. vasario 5 d., 2004 m. kovo 10 d. verslo kredito sutartis, nuslėpdamas šiuos kreditorinius įsipareigojimus nuo J. J. ir žinodamas, kad paskolintų pinigų negrąžins bei nepanaudos įmonės akcijų pirkimui, teisinių problemų sprendimui, apgaulingai žadėdamas pinigines lėšas panaudoti UAB „Energo development“ (buvęs bendrovės pavadinimas „XXI amžiaus statyba ir technologijos“) akcijų pirkimui, teisinių problemų sprendimui, apgaulingai įtikino J. J. 2007 m. birželio 11 d. Vilniuje, ( - ), pagal paprastąjį vekselį paskolinti jam 250 000 Lt, įsipareigodamas šiuos pinigus J. J. grąžinti iki 2007 m. liepos 2 d. S. B. 2007 m. birželio 11 d. Vilniuje, ( - ), iš J. J. gavo 250 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, UAB „Energo development“ akcijų neįgijo, iki nurodyto termino pinigų J. J. negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – J. J. priklausantį turtą – 250 000 Lt bei padarė šiam didelę turtinę žalą;

11siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas B. A. pasitikėjimu, būdamas skolingas 1 518 000 Lt E. A. pagal 2003 m. birželio 14 d., 2003 m. liepos 20 d., 2004 m. vasario 5 d., 2004 m. kovo 10 d. verslo kredito sutartis, nuslėpdamas šiuos kreditorinius įsipareigojimus nuo B. A. ir žinodamas, kad paskolintų pinigų negrąžins bei nepanaudos įmonės akcijų pirkimui, kad realiai veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į nekilnojamojo turto verslą, neatliks, apgaulingai žadėdamas gautus pinigus panaudoti AB „A“ akcijų pirkimui bei žemės sklypo Vilniuje, Eišiškių pl. 127, plėtojimui, apgaulingai įtikino B. A. pagal 2005 m. rugsėjo 27 d. ir 2005 m. lapkričio 25 d. pakvitavimus paskolinti jam 550 000 Lt. S. B. 2005 m. rugsėjo 27 d.–2005 m. lapkričio 25 d. restorane „Rossini“ Vilniuje, L. Stuokos–Gucevičiaus g. 3, iš B. A. gavo 550 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, AB „A“ akcijų neįgijo, gautų pinigų į sklypo Vilniuje, Eišiškių pl. 127, plėtojimą neinvestavo, o 2007 m. birželio 20 d. pagal paprastąjį vekselį įsipareigojęs B. A. grąžinti pasiskolintus pinigus iki 2007 m. rugsėjo 18 d., iki nurodyto termino paskolintų pinigų jam negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – B. A. priklausantį turtą – 550 000 Lt bei padarė šiam didelę turtinę žalą (S. B. 2009 m. balandžio 3 d. B. A. grąžino 100 000 Lt);

12siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas L. T. pasitikėjimu, būdamas skolingas 1 518 000 Lt E. A. pagal 2003 m. birželio 14 d., 2003 m. liepos 20 d., 2004 m. vasario 5 d., 2004 m. kovo 10 d. verslo kredito sutartis, 750 000 Lt J. J. pagal 2007 m. vasario 5 d. paskolos lapą, 2007 m. birželio 11 d. paprastąjį vekselį, 550 000 Lt B. A. pagal 2007 m. birželio 20 d. paprastąjį vekselį, nuslėpdamas šiuos kreditorinius įsipareigojimus nuo L. T. ir žinodamas, kad paskolintų pinigų nepanaudos įmonės akcijų pirkimui, apgaulingai žadėdamas pinigus panaudoti AB „A“ akcijų pirkimui, apgaulingai įtikino L. T. 2007 m. spalio 3 d. pagal paprastąjį vekselį paskolinti jam 350 000 Lt, įsipareigodamas gautus pinigus grąžinti iki 2007 m. gruodžio 18 d. S. B. 2007 m. spalio 3 d. kavinėje „L‘appetit“ Vilniuje, Olimpiečių g. 1, iš L. T. gavo 350 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, AB „A“ akcijų neįgijo, iki nurodyto termino pinigų L. T. negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – L. T. priklausantį turtą – 350 000 Lt (S. B. 2008–2009 metų laikotarpiu L. T. grąžino 350 000 Lt);

13Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti taikomas panaudotos apgaulės esmingumo reikalavimas, todėl jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjamos arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nedaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu, konstatavo, kad E. A., J. J., B. A. ir L. T. apsisprendimui S. B. veiksmai nepadarė lemiamos įtakos.

14Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog S. B. būtų sąmoningai sudaręs situaciją, kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad E. A., parengdamas verslo kreditavimo sutartis, jose nenurodė verslo sąlygų, nenumatė objektų, darbų, jų atlikimo grafikų ar reikalingų finansų, pinigai kelių mėnesių laikotarpiu buvo perduoti per keturis kartus nematant ir nereikalaujant bent minimalaus rezultato pagal ankstesnius projektus, todėl pats elgėsi nerūpestingai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir aplinkybių, kurios liudytų, kad S. B. kokiais nors veiksmais būtų įgijęs E. A. pasitikėjimą, byloje nenustatyti ypatingi jų tarpusavio ryšiai, turtinis ar tarnybinis priklausomumas ar kitokie ryšiai, kurie leistų konstatuoti piktnaudžiavimą tokiu pasitikėjimu. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad apgaulės kontekste vertintina ir ta aplinkybė, jog dalis E. A. perduotų pinigų buvo skirta kyšiams, o tai iš viso neleidžia kalbėti apie susitarimų nevykdymą, o nukentėjusiajam tikėtis teisinės gynybos tokių pinigų praradimo atveju.

15Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nenustatytas ir S. B. subjektyvus apgaulės suvokimas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nuosprendyje nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog S. B. būtų pateikęs save kaip kitą asmenį, kitais būdais pasunkinęs paskolos atgavimą ir pan. Kadangi turto perdavimas buvo įformintas neinformatyviais dokumentais (paskolos lapas ir paprastasis vekselis), tai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo kalbėti apie susitarimų nesilaikymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju tiek paskolos lapas, tiek paprastasis vekselis civiline teisine prasme galėtų būti vertinami kaip dokumentai, patvirtinantys pinigų perdavimo faktą, tačiau nenustačius apgaulės, negalima konstatuoti ir nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tarpusavio santykių logika, nenustačius aplinkybių, kad egzistavo pasitikėjimo santykiai, verčia būtent kreditorių pasidomėti asmens, kuriam ketinamos skolinti didelės pinigų sumos, turtine padėtimi, mokumu, pasirūpinti duodamų pinigų grąžinimo garantu. S. B., net ir būdamas kam nors skolingu, neturėjo pareigos apie tai pranešti kitam galimam kreditoriui. Priešingu atveju, pasak apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, pakankamai patirties turintys asmenys būtų skatinami elgtis neatsakingai, atmestinai žiūrėti į tarpusavio turtinius santykius, tikėtis, kad bet koks pasakymas apie egzistavusią apgaulę užtikrins jų teisių gynimą baudžiamosios teisės priemonėmis.

16Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pinigai, kuriuos B. A. paskolino S. B., buvo duoti turint tikslą, kad jis (S. B.) dalyvautų verslo projekte, kurio šalimi buvo ir pats nukentėjusysis. Taigi jam buvo gerai žinomos visos aplinkybės, susijusios su verslo projektu, taip pat žinoma, kodėl šis projektas nebuvo įgyvendintas. Turėdamas rašytinius dokumentus apie paskolos suteikimą B. A. galėjo savo teisę realizuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, tą jis vėliau ir padarė paprastojo vekselio pagrindu išsiimdamas vykdomąjį dokumentą ir pateikdamas jį vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apgaulės esmingumą, atsižvelgė ir į L. T. pakankamą patirtį versle. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, L. T. skolino pinigus siekdamas užsidirbti, kartu prisiėmė ir tam tikrą riziką, kurią elgdamasis atsakingai galėjo sumažinti pareikalaudamas paskolos grąžinimo garantijų. Nors S. B. turtinės padėties analizė leidžia manyti, jog sudarydamas paskolos sutartį su L. T. jis (S. B.) turėjo suvokti ir suvokė, kad nustatytu terminu paskolos negrąžins, tačiau ši aplinkybė parodo tik ketinimą pažeisti sutartinius įsipareigojimus. Tą liudija ir tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, t y. nors ir pažeidus paprastajame vekselyje nurodytą pinigų grąžinimo terminą, visi pinigai L. T. buvo grąžinti.

17Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, 2013 m. birželio 19 d. nuosprendyje konstatavęs, kad S. B. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują – išteisinamąjį – nuosprendį.

18Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Rėksnys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

19Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas ir neteisingai aiškino apgaulės bei jos esmingumo nukentėjusiųjų apsisprendimui požymius, todėl pripažinęs, kad S. B. veiksmuose nebuvo BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimo požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

20Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino S. B. panaudotos apgaulės turinį, nepagrįstai paneigė jos įtaką E. A. apsisprendimui dalyvauti jam žalą atnešusiuose sandoriuose. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto perleidimu kaltininkui, tarp jų ne tik dėl paties turto vertės, jo savybių ar pan., bet ir dėl kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų, ketinimų ir pan. Kasatoriaus teigimu, byloje nustatyta, kad E. A. pinigus S. B. perdavė būtent verslo projektų nekilnojamo turto srityje plėtojimui. S. B. nenurodžius apgaulingų aplinkybių dėl ketinimo atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su konkrečių verslo projektų plėtojimu, nukentėjusysis nebūtų jam perdavęs pinigų. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apgaulė nebuvo esminė remdamasis išimtinai nukentėjusiojo charakteristika ir apsiribodamas nurodymu, kad jis buvo patyręs verslininkas. Kasatoriaus teigimu, teismų praktikoje labiausiai paplitęs apgaulės piktnaudžiaujant pasitikėjimu būdas yra kaltininko pateikimas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, pavyzdžiui, kad jis užsiima tam tikrų paslaugų teikimu, verčiasi atitinkamu verslu, siūlant partnerystę ar prašant paskolos verslui plėtoti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395/2008). Kasatoriaus tvirtinimu, tarp E. A. ir S. B. buvo susiklostę tam tikri pasitikėjimo santykiai: E. A. susipažino su S. B. tvarkydamas žemės sklypo pardavimo reikalus, dėl to jam susidarė įspūdis apie S. B. kompetenciją; be to, buvo įkurta bendrovė UAB „Ž“, kurios pusę akcijų valdė E. A., o pusę – S. B. statytinis asmuo (A. M.). Būtent tai tapo prielaida atsirasti tarpusavio pasitikėjimui, o S. B. sudarė sąlygas panaudoti apgaulę nurodant apgaulingas aplinkybes dėl ketinimo plėtoti stambius verslo projektus, susijusius su žemės sklypais, investuoti į juos E. A. ir savo pinigus iš to gauti bendrą didelį pelną ir pan. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas tik abstrakčiai paneigė piktnaudžiavimo pasitikėjimu egzistavimą S. B. veiksmuose.

21Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo tai, kad pažeistų E. A. interesų gynyba nebuvo pasunkinta S. B. veiksmais, susijusiais su jo identifikavimu. Vien tik ta aplinkybė, kad S. B. nenurodė tikrovės neatitinkančių aplinkybių apie savo asmenį, savaime nešalina apgaulės jo veiksmuose. Kasatoriaus teigimu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apgaulei konstatuoti taip pat pakanka suklaidinimo dėl ketinimo vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, esant išankstinei tyčiai nevykdyti susitarimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-757/2002), taip pat sukčiavimo subjektyviajai pusei būtina, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą būtų susiformavusi iš anksto, t. y. iki turto užvaldymo. Be to, svarbus ir apgaulės suvokimas, kurį taip pat būtina įrodyti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas S. B. veiksmus, visiškai nevertino bylos aplinkybių: S. B. teisminio nagrinėjimo metu neigė ėmęs pinigus iš E. A.; kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu pateikė savo paties pasirašytus parodymus, kuriuose nurodė, kad tarp jo, E. A. ir B. A. kilo nesutarimai dėl jungtinės veiklos sutarties ir akcijų pirkimo, o tai nebuvo įvykdyta dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl nebuvo ir apgaulės siekiant užvaldyti svetimą turtą. Taip pat pridėjo jo paties ranka pasirašytą schemą, kuri pavadinta „E. A. pinigų naudojimo schema“, pabrėždamas, kad „nukentėjusiojo pinigų šaltinis jam nėra žinomas, kad buvo sudarytos keturios kredito sutartys, nurodytos pagal jas gautų pinigų sumos“, tačiau vėliau šiuos parodymus paneigė, nurodydamas, kad jokių pinigų nėra gavęs ir jokių veiksmų dėl E. A. siūlytų verslo projektų nėra atlikęs. Kasatoriaus teigimu, šios aplinkybės neabejotinai turi esminės reikšmės S. B. tyčios turiniui atskleisti ir konstatuoti, kad jau pasirašydamas verslo kredito sutartis jis neketino jų vykdyti – minėti veiksmai vertintini kaip apsunkinantys sandorio fakto įrodinėjimą ir įrodo S. B. veiksmų baudžiamąjį teisinį pobūdį.

22Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, apgaulės kontekste vertindamas liudytojo M. F., E. A. parodymus, padarė išvadą, kad dalis S. B. perduotų pinigų buvo skirta kyšiams. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad esant tokiai situacijai kalbėti apie kažkokių susitarimų nevykdymą iš viso nėra pagrindo, o nusikalstamai veikai skirdamas pinigus nukentėjusysis negali tikėtis teisinės gynybos tokių pinigų praradimo atveju. Pasak kasatoriaus, tokia išvada yra prieštaringa ir dviprasmiška, nes apeliacinės instancijos teismas neanalizavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 257 straipsnyje jam suteiktos teisės priimti motyvuotą nutartį dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, todėl minėtas argumentas negalėjo būti naudojamas paneigiant S. B. apgaulę ir priimant išteisinamąjį nuosprendį.

23Kasatoriaus tvirtinimu, kaip ir pinigų iš E. A. įgijimo atveju, apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai išaiškino S. B. panaudotos apgaulės turinį pinigų įgijimo iš J. J. atveju, nepagrįstai paneigė jos įtaką J. J. apsisprendimui dalyvauti jam žalą sukėlusiuose sandoriuose. Pasak kasatoriaus, nustatant S. B. kaltės turinį nepakanka apsiriboti abstrakčiu nurodymu, kad S. B. nesuklaidino nukentėjusiojo dėl savo asmenybės, o pažeisti nukentėjusiojo interesai esant pasirašytiems dokumentams gintini civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kasatoriaus teigimu, S. B. suvokė, kad pinigų (500 000 Lt ir 250 000 Lt) įgijimo iš nukentėjusiojo metu naudoja apgaulę, įtikindamas J. J., kad perka UAB „Energo development“ akcijas. Neįvykus akcijų pirkimui, S. B. pinigų J. J. negrąžino, o melagingai teigė, kad akcijas įgijo nurodydamas, kad pirks 100 proc. AB „A“ akcijų, priklausančių J. J., sukūrė tam tikrus pasitikėjimo santykius ir nukentėjusiojo suinteresuotumą prisidėti prie S. B. neva vykdytinų sandorių. Taigi, kasatoriaus nuomone, byloje nustatyta, kad S. B. nurodė konkretų tikslą, kam ima pinigus, ką už juos pirks, įsipareigojo juos grąžinti per palyginti trumpą laiką, tačiau nei įgijo nurodytas akcijas, nei mėgino grąžinti pinigus, be to, taip veikti ir neketino. Tokie veiksmai teismų praktikoje laikomi sukčiavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-651/2006). Kasatorius taip pat nurodo, kad S. B. panaudota apgaulė buvo esminė įtraukiant J. J. dalyvauti jam nenaudinguose sandoriuose. Kaltininko aiškinimai, kad pinigų realiai iš J. J. jis nėra gavęs, kad tai buvo avanso garantas dėl AB „A“ akcijų pirkimo, paneigti nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais įrodymais ir liudytojų nuosekliais parodymais. Tokie S. B. veiksmai taip pat rodo jo išankstinę tyčią neketinant vykdyti apgaulingų pažadų ir siekiant pasipelnyti piktnaudžiaujant J. J. pasitikėjimu. Kasatoriaus teigimu, pinigų perdavimo įforminimas neinformatyviais dokumentais, tai iš esmės neatskleidžia tikrojo sandorio turinio, taip pat tolesni S. B. veiksmai neatsiliepiant į skambučius, vengiant susitikti su pinigus jam perdavusiais asmenimis atsižvelgiant į teismų praktiką turėtų būti vertinami kaip aplinkybės, apsunkinančios pažeistų interesų gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203/2010).

24Kasatoriaus skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis paviršutiniška atskirtų viena nuo kitos byloje nustatytų aplinkybių analize, padarė neteisingas išvadas vertindamas S. B. veiksmus ir B. A. atžvilgiu. Kasatoriaus nuomone, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad S. B. veiksmų, kuriuos minėjo ketinąs atlikti su B. A. pinigais, neatliko ir neketino atlikti. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, neteisingai vertino tą aplinkybę, kad B. A. dėl baudžiamojo persekiojimo kreipėsi tik tada, kai suprato, kad S. B., turintis ir daugiau turtinių įsipareigojimų, jam paskolintų pinigų negrąžins. Taigi nukentėjusysis apgautas nesijautė, kol nesuprato, kad jam gali būti negrąžinti paskolinti pinigai. Kasatoriaus tvirtinimu, neteisinga yra manyti, kad tais atvejais, kai nukentėjusysis tik vėliau suvokia esąs apgautas, paneigia kaltininko išankstinę, apgaulės lydimą tyčią nevykdyti tam tikrų įsipareigojimų. Jei nukentėjusysis pinigų perdavimo momentu būtų suvokęs, kad pinigai nebus investuojami ten, kur nurodė S. B., tai pinigų nebūtų iš viso perdavęs. Apgaulei konstatuoti pakanka ir suklaidinimo dėl ketinimo vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, esant išankstinei tyčiai nevykdyti susitarimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-757/2002). Kasatoriaus tvirtinimu, tarp B. A. ir S. B. buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai: B. A. teigimu, S. B. jam sudarė veiklaus žmogaus įspūdį, jį pažinojo ir E. A. Kitaip pinigų S. B. B. A. nebūtų skolinęs, be to, kalbama buvo apie AB „A“ plėtojimą, investicijas į sklypą. Tai, anot kasatoriaus, rodo, kad S. B. apgaulė turėjo esminės įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, o tai parodo ir baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2010).

25Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino S. B. panaudotą apgaulę prieš L. T. Kasatoriaus tvirtinimu, L. T. pinigus S. B. atidavė dėl to, kad pastarasis įtikino jį pelningu sandoriu perkant ir parduodant AB „A“ akcijas, tikino, kad reikia 350 000 Lt avanso jų įsigijimui, rodė dokumentus dėl galimo žemės sklypo Vilniuje, Eišiškių pl. 127, plėtojimo, gyvenamųjų namų statybos, t. y. kaltinamasis panaudodamas apgaulę įtikino L. T. pelningu pinigų investavimu. Pasak kasatoriaus, nors rašytiniuose dokumentuose nebuvo aptarta, kokią naudą iš to gaus skolininkas, tačiau apgaulė buvo panaudota tam, kad nukentėjusysis patikėtų pelningu investavimu ir perduotų pagal vekselį pinigus. Kasatoriaus teigimu, tai, kad nukentėjusiajam jau po ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo grąžinti visi pinigai, nepaneigia S. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Anot kasatoriaus, kad tarp S. B. ir L. T. buvo susiklostę verslo santykiai, kurie buvo tam tikras pasitikėjimo pagrindas, kuriuo pasinaudojęs S. B. įtikino L. T. paskolinti jam pinigus AB „A“ akcijoms įsigyti, nors to nepadarė ir neketino daryti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad informacijos apie didelę skolų naštą nuslėpimas neįrodo baudžiamojo teisinio pažeidimo pobūdžio, o tokia išvada prieštarauja teismų praktikai, nes tokia aplinkybė laikoma svarbia kvalifikuojant asmens veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2010). Kasatorius pažymi, kad S. B. skolindamasis pinigus neva AB „A“ akcijų pirkimui žinojo, jog pačiam AB „A“ akcijų savininkui J. J. buvo skolingas 750 000 Lt, o 2007 m. gegužės 22 d. sutartis dėl akcijų pirkimo tuo metu jau nebuvo įgyvendinama.

26Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. B. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl jo turto įsigijimo apgaule, o jo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

27Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė BK 182 straipsnį ir nepagrįstai konstatavo, kad S. B. veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymių.

28Anot kasatoriaus, S. B. suklaidino jį dėl savo ketinimų vykdyti susitarimą investuoti pinigus į pelningą projektą ir šis suklaidinimas turėjo lemiamos įtakos jo apsisprendimui perduoti pinigus S. B. Kasatoriaus tvirtinimu, S. B. įtikinėjo jį investuoti pinigus į pelningą sandorį, žadėjo didelį atsiperkamumą, rodė neva siūlomą projektą patvirtinančius dokumentus, siūlė investuoti ir į kitus neva pelningus projektus, garantavo, kad panaikins visas teisines kliūtis, vėliau melavo, kad įgijo akcijų (nors to nebuvo padaręs), dar vėliau pradėjo vengti kontaktų su kasatoriumi, o bylos nagrinėjimo metu jau teigė, kad iš viso jokių pinigų nėra gavęs, kad tai buvo neva avanso garantas dėl AB „A“ akcijų pirkimų. Kasatoriaus teigimu, S. B. sąmoningai sudarė situaciją, kad jo pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, nuslėpdamas nuo jo esminę informaciją apie didelę skolų naštą, t. y., S. B., įgydamas jo pinigus, jau buvo skolingas nukentėjusiesiems E. A. ir B. A. 1 968 000 Lt, o tokios vertės turto neturėjo, kad galėtų padengti įsiskolinimus – niekur oficialiai nedirbo, neturėjo lėšų banko sąskaitose, kitų pajamų, turėjo tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, kurio nepakaktų nė pusei prisiimtų įsipareigojimų padengti. Kasatoriaus nuomone, taip ir liko neaišku, kur S. B. panaudojo iš nukentėjusiųjų apgaule įgytas lėšas, nes jis nei vykdė susitarimus, nei grąžino pinigus.

29Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminės reikšmės S. B. veiksmų įvertinimui (BPK 20 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas S. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiųjų pinigų gavimo atvejais S. B. kiekvieną jų įtikino, kad pinigai reikalingi investavimui į konkretų verslą: žemės sklypų privatizavimui, bendrovės akcijų išpirkimui ir pan. Paimdamas pinigus S. B. įsipareigojo juos investuoti į iš anksto sutartus nekilnojamojo turto objektus. Sutartų veiksmų neatliko, pinigų negrąžino ir negalėjo nurodyti, kur jie panaudoti, kokių konkrečių veiksmų realiai buvo imtasi vykdant įsipareigojimus. Teismas taip pat konstatavo, kad dalies žadėtų veiksmų S. B. objektyviai nebūtų galėjęs atlikti, nes sprendimai dėl sklypų buvo susiję su valstybės institucijų ir teismų kompetencija. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus tvirtinimu, nuosprendyje vertino tik nukentėjusiojo elgesį, netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų. Teismo argumentai, apsiribojantys tik kasatoriaus pamokymu dėl protingo elgesio skolinant pinigus, negali būti laikomi pakankamais ir pagrįstais išteisinamajam nuosprendžiui priimti, nes kitaip būtų sudaroma situacija, kad bet koks kreditoriaus neapsižiūrėjimas, skolininkui pateikiant jam klaidinančią informaciją dėl investavimo ar kitokių ketinimų, būtų pakankama priežastis paneigti asmens kaltę ir išvengti atsakomybės.

30Kasaciniu skundu nukentėjusiojo E. A. atstovė advokatė L. Živoltė prašo panaikinti apeliacinės instancijos nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

31Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir tinkamas išvadas, nustatydamas aplinkybę, jog S. B. per keturis kartus įgijo 1 518 000 Lt iš E. A. Tokios išvados, kasatorės nuomone, turi objektyvų pagrindą, nes buvo padarytos analizuojant ir vertinant faktines aplinkybes visų įrodymų kontekste. Pasak kasatorės, S. B. visais keturiais E. A. turto įgijimo atvejais naudojo apgaulę, dėl kurios suklaidino nukentėjusįjį, ir taip įgijo jam priklausančias pinigines lėšas. 2003 m. birželio 14 d. pinigų įgijimo atveju S. B., siekdamas įtikinti E. A. projekto realumu, pateikė projekto dėl nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo Vilniuje, Tujų g. 2 dokumentus, įrodančius neva perspektyvų projekto plėtojimą, detalų projekto planą, kurį parengė UAB „Vilteka“, taip pat siūlė šį verslo projektą įgyvendinti per pusę, žadėdamas E. A. iš šio projekto užsidirbti, tačiau jis jokio verslo projekto nevykdė, savo pinigų neinvestavo. Kasatorės nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad S. B. savo aktyviais veiksmais sukūrė menamą verslo projektą, sudarė rimto ir įtakingo verslininko įvaizdį ir būtent dėl to E. A. sutiko pasirašyti verslo kreditavimo sutartį ir pagal ją perduoti 534 000 Lt S. B. Apgaulės naudojimui S. B. pasitelkė piktnaudžiavimą pasitikėjimu – jis sudarė klestinčio verslininko įvaizdį, siekė daug bendrauti su E. A. ir taip įgauti jo pasitikėjimą. Tokie veiksmai, kasatorės teigimu, negali būti vertinami kaip civilinės teisės deliktas, nes visos aplinkybės rodo, kad S. B. prieš pinigų gavimą žinojo, kad verslo projekto dėl nekilnojamojo turto objekto nėra ir nebus, todėl žadėdamas investuoti į šį projektą ir iš jo neva užsidirbti naudojo apgaulę. Be to, jis pateikė dokumentus sudarydamas įspūdį, kad projektas jau yra pradėtas ir lieka tik gauti pinigus iš E. A.

32Iš esmės tapačius argumentus kasatorė pateikia ir motyvuodama S. B. apgaulę 2003 m. liepos 20 d., 2004 m. vasario 5 d. ir 2004 m. kovo 10 d. įgyjant E. A. turtą. Kasatorės tvirtinimu, 2003 m. liepos 20 d. S. B. E. A. turtą įgijo apgaule pasiūlydamas šiam projektą dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie viešbučio „Reval Lietuva“, ir teigdamas, kad gali įtraukti žemės sklypą į privatizavimą bei laimėti aukcioną. Šį projektą siūlė įgyvendinti per pusę, žadėjo E. A. iš šio verslo projekto užsidirbti. Kasatorės nuomone, šie veiksmai vertintini baudžiamosios teisės aspektu, nes S. B. prieš gaudamas pinigus žinojo, kad jokio verslo projekto nėra ir nebus, todėl žadėdamas investuoti į šį projektą ir iš jo neva užsidirbti naudojo apgaulę ir turėjo tyčią padaryti nusikalstamą veiką. Apgaulė šiuo atveju taip pat pasireiškė piktnaudžiavimu E. A. įgytu pasitikėjimu.

33Į piktnaudžiavimą pasitikėjimu ir apgaulės panaudojimą kasatorė taip pat atkreipia dėmesį 2004 m. vasario 5 d. E. A. turto įgijimo atveju. Kasatorės teigimu, S. B. teigė turintis 50 proc. UAB „Labek“ akcijų ir žadėjo 25 proc. jų perleisti E. A. už tai, kad šis sutiktų investuoti į jo pasiūlytą projektą dėl UAB „Labek“. Šį projektą S. B. kaip ir anksčiau siūlė įgyvendinti per pusę, žadėdamas E. A. iš jo užsidirbti. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, S. B. jokių investicijų nedarė ir neturėjo nieko bendro su UAB „Labek“, kurios akcininku apsimetė. Taigi, kasatorės nuomone, S. B. prieš pinigų gavimą žinojo, kad nėra jokio verslo projekto, kad neketina į jį investuoti, ir piktnaudžiavimas pasitikėjimu šiuo atveju pasireiškė tuo, kad S. B. sudarė veiklaus, klestinčio verslininko įvaizdį, pateikdavo įvairius dokumentus, vykdavo į įvairias valstybės ir savivaldybės institucijas.

34Kasatorės teigimu, 2004 m. kovo 10 d. S. B. piktnaudžiaudamas E. A. pasitikėjimu iš nukentėjusiojo įgijo 500 000 Lt, t. y. kaip ir anksčiau S. B. siūlė per pusę įgyvendinti verslo planą – dalyvauti „Žalgirio klubo“ įgijime, pateikdavo įvairius valstybės institucijų dokumentus. Tačiau, kasatorės tvirtinimu, S. B. jokio verslo projekto nevykdė, savo pinigų neinvestavo, taip pat prieš pinigų gavimą žinojo, kad jokio projekto nėra ir nebus, todėl žadėdamas į šį projektą investuoti ir iš jo neva uždirbti naudojo apgaulę ir turėjo tyčią padaryti nusikalstamą veiką. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kasatorės nuomone, kaip ir ankstesniais atvejais pasireiškė tuo, kad S. B. buvo sudaręs veiklaus ir klestinčio verslininko įvaizdį, siekė daug bendrauti su nukentėjusiuoju ir taip įgyti jo pasitikėjimą.

35Kasatorė taip pat nurodo, kad būtent tokie veiksmai, kuriuos atliko S. B. keturiais E. A. turto įgijimo apgaule atvejais, teismų praktikoje yra priskiriami prie nusikalstamų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-651/2006, 2K-377/2005). Dėl to, kasatorės nuomone, jeigu asmuo, priimdamas pinigus ir įsipareigodamas kitam asmeniui suteikti tam tikrą daiktą, paslaugas ar atlikti kitą veiksmą, susitarimo metu ketina šių įsipareigojimų netesėti, teigtina, kad ateities įvykiai (paslaugos nesuteikimas, neatlikimas) kaltininkui yra žinomi ir numatomi, taip pat kaltininko siekiami.

36Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Rėksnio ir nukentėjusiojo E. A. atstovės advokatės L. Živoltės kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, o nukentėjusiojo J. J. kasacinis skundas atmestinas.

37Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

38Esminis visų kasatorių skundų argumentas yra susijęs su netinkamu apgaulės kaip sukčiavimo objektyviojo požymio aiškinimu, taigi ir netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu pripažįstant, kad S. B. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių.

39Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

40Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009,

412K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002,

422K-851/2001). Kaip papildomas taip pat taikytinas nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013,

432A-7-9/2013).

44Nagrinėjamoje byloje yra aktuali apgaulės (piktnaudžiavimo pasitikėjimu) esmingumo įvertinimo problema, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl šios aplinkybės padarė skirtingas išvadas, o paduotuose kasaciniuose skunduose minimos vienos ar kitos faktinės bylos aplinkybės, kurias turėjo įvertinti apeliacinės instancijos teismas priimdamas dėl to sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad S. B. panaudojo apgaulę ir ji buvo esminė sąlyga, dėl kurios S. B. įgijo E. A. turtą, savo išvadą pagrindė tuo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes S. B. ir E. A. ketino kartu vykdyti verslą, šiam tikslui įsteigė bendrovę „Ž“, kurios akcininkais tapo E. A. ir S. B. surastas ir pasiūlytas liudytojas A. M. Be to, S. B. kiekvieną kartą siūlydamas investuoti į bendrus nekilnojamojo turto projektus ir prašydamas jiems paskolinti pinigų nurodydavo konkretų projektą, demonstruodavo jo aiškinimus pagrindžiančius dokumentus, lankydavosi valstybinėse ir kitose įstaigose bei kt. ir taip sukūrė nukentėjusiajam įspūdį, kad juo galima pasitikėti. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, padarydama išvadą, kad S. B. panaudota apgaulė nebuvo esminė, savo išvadą motyvavo tuo, kad E. A. parengtos verslo kreditavimo sutartys buvo itin abstrakčios, nes jose nenurodytos verslo sąlygos, nenumatyti objektai, darbai, jų atlikimo grafikai ir reikalingi finansai, pinigai buvo perduoti nematant ir nereikalaujant bent minimalaus konkretaus rezultato pagal projektus, todėl pats E. A. elgėsi neatsargiai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad S. B. kokiais nors veiksmais būtų įgijęs E. A. pasitikėjimą, nes byloje nenustatyti ypatingi jų tarpusavio ryšiai. Svarbu ir tai, kad dalis pinigų sutartinai buvo skirta būsimoms nusikalstamoms veikoms daryti, o tai neleidžia nukentėjusiajam tikėtis teisinės gynybos pinigų praradimo atveju. Be to, byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, kurios rodytų, kad S. B. pasunkino nukentėjusiajam E. A. ginti savo teises civiline tvarka.

45Kolegijos nuomone, spręsdamas dėl apgaulės esmingumo, įgyjant nukentėjusiojo E. A. turtą, bylos aplinkybes teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. A. ir S. B. susipažino sudarant žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį, kurio metu S. B. pasiūlė įkurti įmonę ir kartu vykdyti verslą. Šiam tikslui buvo įsteigta bendrovė „Ž“, kurios akcininkais ir tapo E. A. bei S. B. parinktas jo žmonos giminaitis A. M. Šiam verslui finansuoti ir jo projektams vykdyti E. A. davė pinigus S. B., kaip verslo partneriui, pagal verslo kreditavimo sutartis. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad E. A. ir S. B. turėjo pagrindą vienas kitu pasitikėti. Nors apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad E. A. parengtos verslo kreditavimo sutartys buvo itin abstrakčios, tačiau verslo kreditavimo sutartis, pati savo pavadinimu, ją sudarančių asmenų tarpusavio ryšiais bendroje įmonėje suponuoja, kad piniginės lėšos paskolinamos kaip investicija į bendrą verslą. Pažymėtina ir tai, kad verslo kreditavimo sutartys buvo sudaromos apgaulingų S. B. veiksmų kontekste, kai jis pasiūlydavo E. A. kartu investuoti į nekilnojamojo turto projektus, demonstruodavo tariamai jo aiškinimus patvirtinančius dokumentus, vykdavo kartu su E. A. į valstybines įstaigas ir kitas organizacijas, organizuodavo susitikimus su asmenimis, galinčiais turėti įtakos priimant sprendimus (J. L.), nors realiai jokių veiksmų projektams įgyvendinti nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad E. A., perduodamas pinigus pagal verslo kreditavimo sutartis S. B., nereikalavo bent minimalaus konkretaus rezultato, tačiau pažymėtina, kad paskolos buvo teikiamos nekilnojamojo turto projektams vykdyti, šie projektai nuo sumanymo kilimo laiko iki realios jų įgyvendinimo pradžios užtrunka gana ilgą laiką, tuo tarpu byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad keturios verslo kreditavimo sutartys tarp E. A. ir S. B., pagal kurias buvo perduoti pinigai, buvo susijusios su nekilnojamojo turto projektais ir jos pasirašytos per mažesnį nei vienerių metų laikotarpį, t. y. nuo 2003 m. birželio iki 2004 m. kovo mėnesio, todėl aplinkybė, kad nebuvo konkrečių veiklos rezultatų, nesuteikia pagrindo išvadai, jog E. A. elgesys perduodant pinigus S. B. neatitiko apdairaus ir rūpestingo nukentėjusio asmens elgesio kriterijaus. Pažymėtina ir tai, kad byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad S. B. pinigus iš E. A. pagal verslo kreditavimo sutartis gavo, tačiau po verslo kreditavimo sutarčių sudarymo ir nagrinėjant bylą teisme neigė pinigų gavimo faktą, vengė susitikti su nukentėjusiuoju E. A. Kolegijos nuomone, aptartų aplinkybių visuma, ypač tai, kad veiklai vystyti buvo įkurta bendra įmonė, kad pinigai buvo perduodami pagal verslo kreditavimo sutartis kaip verslo partneriui, kurios suponuoja tam tikrą investiciją į bendrą verslą, suteikia pagrindą išvadai, kad S. B. iš E. A. pinigus gavo panaudodamas apgaulę (piktnaudžiaudamas pasitikėjimu), kuri buvo esminė aplinkybė, dėl kurios nukentėjusysis perdavė pinigus S. B., o šis tuos pinigus įgijo. Kolegijos nuomone, S. B., atlikdamas šiuos veiksmus, suvokė, kad įgyja nukentėjusiojo E. A. pinigus apgaule (piktnaudžiaudamas pasitikėjimu), juos norėdamas pasisavinti ir neketindamas jų negrąžinti, nes nenustatyta, kad jis būtų atlikęs bent kokius nors veiksmus, kuriais realiai būtų siekta įgyvendinti nekilnojamojo turto projektus, į kuriuos S. B. siūlė E. A. investuoti.

46Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010,

472K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-124/2007; 2K-322/2008, 2K-7-48/2012). Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad S. B., nors ir pateikdamas skirtingus investuoti vertus nekilnojamojo turto projektus, tačiau siūlydamas juos vykdyti tam pačiam asmeniui, panaudodamas iš esmės tuos pačius veiksmus, kad įgytų nukentėjusiojo pasitikėjimą, per neilgą laiko tarpą įgijo nukentėjusiajam E. A. priklausančius 1 518 000 Lt, todėl, kolegijos nuomone, S. B. apgaule (piktnaudžiaudamas pasitikėjimu) įgydamas E. A. turtą veikė vieninga tyčia, taigi jo veikos, kuriomis jis įgijo turtą, iš E. A. pripažintinos viena tęstine veika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai dėl veikų, padarytų prieš E. A., keičiami dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad įgydamas J. J., B. A., L. T. turtą S. B. panaudojo apgaulę (piktnaudžiavo pasitikėjimu), motyvavo iš esmės tuo, kad jis nutylėjo esąs skolingas didelę pinigų sumą E. A., taip pat tuo, kad kaltininkas nukentėjusiesiems aiškino apie ketinimus pirkti bendrovių akcijų, vystyti šioms bendrovėms priklausančius ar jų valdomus žemės sklypus kaip nekilnojamojo turto projektus. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad S. B. nesąžiningi veiksmai nesuteikia pagrindo išvadai, jog apgaulė buvo esminė, motyvavo tuo, kad pinigai perduoti pagal neinformatyvius dokumentus, kuriuose nėra matomi tikslai, kuriems skolinami pinigai, kad S. B. neatliko jokių veiksmų, kurie pasunkintų šiems nukentėjusiesiems paskolos atgavimą, o tai, kad S. B. nepranešė nukentėjusiesiems, kad yra skolingas, negali būti vertinama kaip apgaulė, nes santykiuose tarp S. B. ir nukentėjusiųjų J. J., B. A., L. T. pagrindo susiformuoti pasitikėjimui nebuvo, o šie skolindami dideles pinigų sumas asmeniui, nesidomėdami šio turtine padėtimi, mokumu, duodamų pinigų grąžinimo garantu, aiškiai peržengė pasitikėjimo kitu asmeniu protingas ribas.

49Kolegijos nuomone, spręsdamas dėl apgaulės esmingumo, įgyjant nukentėjusiųjų J. J., B. A., L. T. turtą, bylos aplinkybes teisingai įvertino apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad, vertinant apgaulės esmingumą S. B. santykiuose su J. J., B. A. ir L. T., vienas svarbių aspektų yra tas, kad paskolos buvo duotos pagal skolos dokumentus, kuriais nebuvo užfiksuoti jokie S. B. įsipareigojimai vykdyti kokį nors bendrą verslą. J. J., B. A., L. T. buvo verslininkai ir jie, kaip verslininkai, turėjo patirties sudarant verslo sandorius. Ši veikla neišvengiamai susijusi su verslo rizika, kuri verčia vertinti įvairius galimų investicijų aspektus: verslo partnerių patikimumą, skolininko mokumą, prievolės užtikrinimo galimybes, objektyvias galimybes investuoti į konkretų objektą ir pan., tačiau nukentėjusieji, skolindami dideles pinigų sumas, šių aplinkybių pakankamai rūpestingai nevertino, todėl jų elgesys neatitiko atidaus ir rūpestingo nukentėjusio elgesio kriterijaus. Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei įgyjant nukentėjusiojo E. A. turtą, kai S. B. gavo pinigus iš nukentėjusiojo pagal verslo kreditavimo sutartis ir apgavo nukentėjusįjį imituodamas investavimo parengiamuosius darbus, neketindamas pinigų grąžinti, o vėliau net ir ėmė neigti skolą, J. J., B. A. ir L. T. turto įgijimo apgaule atvejais S. B. pasirašymas su nukentėjusiaisiais paskolos dokumentų ir melagingas žadėjimas gautus pinigus panaudoti verslui plėtoti turėjo kitą tikslą – palenkti nukentėjusiuosius paskolinti pinigus, o vėliau atidėlioti skolos grąžinimą. Pažymėtina ir tai, kad S. B. skolą B. A. bei L. T. pripažino, jų neginčijo, jų teisių ginti savo pažeistas teises civiline tvarka nepasunkino. Vien sutarties neįvykdymo, kaip formalaus fakto konstatavimas, pagal teismų praktiką nesuponuoja nusikalstamos veikos, nes turi būti konstatuotos ir tos aplinkybės, kurios liudija baudžiamąją, o ne civilinę teisinių santykių prigimtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-293/2002, 2K-549/2003, 2K-23/2004, 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti dėl šių kaltinimų S. B. priimtą išteisinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

50Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirdama nuteistajam S. B. bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, be to, į tai, kad baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje tęsėsi ilgą laiką.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

Nutarė

52Pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nuosprendį.

53Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria S. B. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl E. A. turto įgijimo apgaule 2003 m. birželio 14 d., liepos 20 d., 2004 m. vasario 5 d. ir kovo 10 d. (4 nusikalstamos veikos), o nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, taip pat nuosprendžio dalį, kuria panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. B. turtą.

54Pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendį.

55S. B. nusikalstamas veikas dėl E. A. turto įgijimo apgaule (padarytas 2003 m. birželio 14 d., liepos 20 d., 2004 m. vasario 5 d. ir kovo 10 d.) kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

56Atmesti nukentėjusiojo J. J. kasacinį skundą.

57Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžiu... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Antano Klimavičiaus pranešimą,... 4. S. B. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d.... 5. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą,... 6. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą,... 7. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą,... 8. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą,... 9. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą,... 10. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą,... 11. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą,... 12. siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą,... 13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. B. baudžiamąją bylą... 14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog S. B.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nenustatytas ir... 16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pinigai, kuriuos B. A.... 17. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas,... 18. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 19. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs... 20. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino S.... 21. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo... 22. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, apgaulės... 23. Kasatoriaus tvirtinimu, kaip ir pinigų iš E. A. įgijimo atveju, apeliacinės... 24. Kasatoriaus skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 25. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino S.... 26. Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. J. prašo panaikinti apeliacinės... 27. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino... 28. Anot kasatoriaus, S. B. suklaidino jį dėl savo ketinimų vykdyti susitarimą... 29. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino... 30. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo E. A. atstovė advokatė L. Živoltė prašo... 31. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir... 32. Iš esmės tapačius argumentus kasatorė pateikia ir motyvuodama S. B.... 33. Į piktnaudžiavimą pasitikėjimu ir apgaulės panaudojimą kasatorė taip pat... 34. Kasatorės teigimu, 2004 m. kovo 10 d. S. B. piktnaudžiaudamas E. A.... 35. Kasatorė taip pat nurodo, kad būtent tokie veiksmai, kuriuos atliko S. B.... 36. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 37. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 38. Esminis visų kasatorių skundų argumentas yra susijęs su netinkamu apgaulės... 39. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 40. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti... 41. 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003,... 42. 2K-851/2001). Kaip papildomas taip pat taikytinas nukentėjusiojo atidaus ir... 43. 2A-7-9/2013).... 44. Nagrinėjamoje byloje yra aktuali apgaulės (piktnaudžiavimo pasitikėjimu)... 45. Kolegijos nuomone, spręsdamas dėl apgaulės esmingumo, įgyjant... 46. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia... 47. 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai... 48. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad įgydamas J. J., B. A., L. T.... 49. Kolegijos nuomone, spręsdamas dėl apgaulės esmingumo, įgyjant... 50. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirdama nuteistajam S. B.... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d.... 53. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 54. Pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d.... 55. S. B. nusikalstamas veikas dėl E. A. turto įgijimo apgaule (padarytas 2003 m.... 56. Atmesti nukentėjusiojo J. J. kasacinį skundą.... 57. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....