Byla 3K-3-102/2013
Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos primininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarčių sudarymą, taikymo ir aiškinimo klausimai.

6Ieškovė prašė pripažinti, kad 2009 m. balandžio 8 d. dviem egzemplioriais jos ir atsakovo pasirašyta paskolos sutartis dėl 7500 Lt paskolos suteikimo nebuvo sudaryta, nes pinigų iš atsakovo ji negavo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Dėl paskolos sutarčių skaičiaus. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes (abi paskolos sutartis turėjo atsakovas – paskolos davėjas, kuris kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, suėjus sutartyse nustatytam paskolos grąžinimo terminui; ieškovė savo teiginių, kad jai priklausiusį paskolos sutarties egzempliorių atsakovas, turėjęs raktus nuo jos buto, paėmė, neįrodė, nes į policiją dėl to kreipėsi tik po to, kai atsakovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo; policijoje pagal ieškovės pareiškimą priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos; ieškovės nepilnametės dukters parodymai teisme šiuo klausimu nenuoseklūs bei juos iš esmės paneigė liudytojo V. Ž. parodymai, kuriais nustatyta, kad abi paskolos sutartis 2009 m. atsakovas perdavė saugoti jam), konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas turėjo ieškovės buto raktus ir paėmė iš ten jai priklausantį sutarties egzempliorių, taip pat kad viena sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais (CPK 178 straipsnis) ir pripažino, kad buvo sudarytos dvi paskolos sutartys 15 000 Lt sumai (CPK 185 straipsnis).

10Dėl pinigų perdavimo pagal sutartis. Teismas nurodė, kad paskolos sutartyse nėra parašyta, jog ieškovė gavo pinigus (CK 8.871 straipsnio 3 dalis), todėl pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, o faktas, kad pinigų negavo, įrodinėjamas pinigų gavėjo. Teismas remdamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatė, kad Sutartyse parašyta, jog atsakovas paskolina pinigus ieškovei, t. y. nurodytas esamasis, ne būsimasis laikas. Pinigų perdavimo faktą atsakovas rašytiniais įrodymais įrodė, jis 2009 m. balandžio 7 d. iš Šiaulių banko paėmė 3000 JAV dolerių, nutraukus sutartį anksčiau nustatyto termino, o po indėlio nuėmimo ieškovė sumokėjo skolas AB SEB bankui, UAB ,,Šiaulių banko lizingas“; vėliau AB „Šiaulių energija“; UAB „Šiaulių vandenys“; ieškovė turėjo skolų ir kitiems kreditoriams, kurios išieškomos iš jos atlyginimo pagal vykdomuosius raštus), o jis, nutraukęs indėlio sutartį banke, turėjo lėšų, kurias jai paskolino. Ieškovė savo teiginių, kad jai pinigai nebuvo reikalingi bei kad jų gavo iš savo sūnaus pagal 2009 m. sausio 16 d. paskolos sutartį, negalėjo įrodyti, nepaaiškino, kodėl po paskolos sutarties su savo sūnumi sudarymo ji negrąžino skolų kreditoriams ir šie toliau reiškė reikalavimus teismuose. Teismas konstatavo, kad atsakovas, prašęs išreikalauti duomenis apie ieškovės atliktus mokėjimus, tokią informaciją žinojo todėl, kad buvo su ja, kai buvo atlikti mokėjimai, o ieškovė neįrodė, jog pinigų negavo ir jog sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, o byloje esantys įrodymai pagrindžia pinigų perdavimą, nes paskolos sutartis yra realinė ir įsigalioja nuo pinigų perdavimo, todėl ieškinys netenkintas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.875, 6.870 straipsniai).

11Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

12Dėl pinigų perdavimo fakto. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-564/2010), nurodė, kad įrodyti, jog paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir jog paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartyse nėra specialiai aptarto sutarties dalyko pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento, tačiau paskolos sutarties tekste nedviprasmiškai įrašyta: „kad A. B. paskolina pinigus M. M. 7500 Lt“. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso neigė pinigų gavimo pagal paskolos sutartį faktą, tačiau apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo išvadų dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo fakto neskundė, todėl teisėjų kolegija platesnio vertinimo dėl to nepateikė.

13Dėl paskolos sutarčių skaičiaus. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pabrėžė tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes: A. B. 2009 m. balandžio 7 d., nutraukus indėlio sutartį anksčiau nustatyto termino, AB Šiaulių bankas išmokėjo 3000 JAV dolerių (7739,10 Lt), kuriuos jis paskolino ieškovei M. M.; ieškovės M. M. 2009 m. skolos: AB SEB bankui – 4945,81 Lt; S. J. S. – 2719 Lt; Teo LT – 886 Lt; AB Šiaulių vandenys – 314,71 Lt; AB Šiaulių energija – 1559,75 Lt; AB „VST“ – 96 Lt; iš viso – 10 521,27 Lt; ieškovė M. M. 2009 m. balandžio 7 d. įnešė į AB SEB banką 4945,81 Lt; 2009 m. kovo 28 d. J. S. grąžino 2500 Lt; 2009 m. sausio 8 d. sumokėjo AB „VST“ 96 Lt; 2010 m. vasario 26 d. sumokėjo 886,33 Lt Teo LT; per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. AB „Šiaulių energijai“ apmokėjo 3134,11 Lt, o laikotarpiu nuo 2009–2010 m. AB „Šiaulių vandenys“ sumokėjo 613,69 Lt; t. y. iš viso sumokėjo 12 175,94 Lt. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ nustatyta, kad dar 2007 m. iš ieškovės yra priteistos skolos ir kitiems kreditoriams. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas įrodė, kad ieškovei pinigai buvo reikalingi ir šie ieškovei buvo perduoti, pagrįsta, o ieškovės argumentai, kad byloje nepateikta duomenų apie jos tuo laikotarpiu turėtas didesnes kaip 7500 Lt skolas, nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš sutarties teksto aišku, jog sutartį sudarė ieškovė – paskolos gavėja ir paskolos davėjas, todėl vienodi atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neturint teisinio išsilavinimo, taikomi abiem. Taigi, jei paskolos sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, kurie tenka kiekvienai sutarties šaliai, šio fakto neįrašymas į sutarties turinį neįrodo pasirašytų sutarčių fiktyvumo bei nepaneigia pinigų perdavimo fakto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje yra laikoma, jog paskolos sutartys yra surašomos vienu egzemplioriumi, kurį iki paskolos grąžinimo laiko paskolos davėjas. Iš įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, o byloje esantys įrodymai pagrindžia pinigų perdavimą.

14Dėl CPK normų taikymo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime vertino tiek ieškovės dukters M. M., tiek atsakovo žmonos R. B., liudytojo V. Ž. parodymus ir iš įrodymų visumos padarė išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą (nebuvimą). Ieškovės nurodyta aplinkybė dėl paskolos sutarčių saugojimo vietos, vertinant atsakovo ir liudytojo V. Ž. parodymus, laikytina nereikšminga. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad ieškovė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovės aiškinimas, kad ji nenuosekli ir daug ko neatsimena, nes serga depresija, įvertintas kaip vengimas įvykdyti prievoles, nes byloje nėra duomenų apie ligos diagnozę.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasatorė M. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

17Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Bylą nagrinėję teismai, kasatorės manymu, netinkamai taikė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. P. N., bylos Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; kt.). Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, apeliacinės instancijos teismas detaliau aptarė byloje esančius įrodymus apie esamas ir buvusias ieškovės skolas, tačiau priėjo prie nepagrįstos išvados, jog buvo sudarytos dvi paskolos sutartys. Iš byloje esančių įrodymų – identiškų paskolos sutarties tekstų, fakto, jog atsakovas paėmė tik 3000 JAV dolerių iš savo banke laikyto indėlio, nesant duomenų, kad ieškovė tuo laikotarpiu patyrė didesnių kaip 7500 Lt išlaidų, anot kasatorės, akivaizdu, jog 2009 m. balandžio 8 d. šalių buvo sudaryta viena paskolos sutartis dviem egzemplioriais. Teismai nepagrįstai ir nelogiškai, kasatorės nuomone, vertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie buvusias ieškovės skolas, nes bylos duomenimis įrodyta, jog atsakovas nutraukęs terminuoto indėlio sutartį gavo iš banko tik 3000 JAV dolerių, kuriuos paskolino ieškovei, o ši tą pačią dieną AB SEB bankui ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ sumokėjo įmokas, neviršijančias 7500 Lt sumos, t. y. viena sudaryta paskolos sutartimi jai paskolintos pinigų sumos. Teismai be pagrindo ieškovės iki paskolos sutarties sudarymo momento sumokėtas sumas: 2009 m. kovo 28 d. – S. J. S., 2009 m. sausio 8 d. – AB „VST“; ir gerokai po sutarties sudarymo: 2010 m. vasario 26 – TEO LT, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. – AB „Šiaulų energija“, 2009–2010 m. laikotarpiu – AB „Šiaulių vandenys“; vertino kaip sutarties sudarymo metu egzistavusias, nes tai prieštarauja įstatymo reikalavimas, teisingumo, protingumo kriterijams. Be to, kasatorė pabrėžia, kad, net suskaičiavus visas nurodytas jos apmokėtas sumas, nesusidaro 15 000 Lt suma, neva paskolinta jai pagal dvi paskolos sutartis. Teismai visiškai neįvertino, kad nurodytu laikotarpiu kasatorė dirbo, ją taip pat rėmė sūnus siųsdamas pinigus pašto perlaidomis. Taip pat, kasatorės teigimu, teismai neatsižvelgė į tai, kad abiejų atsakovo pateiktų sutarčių tekstas identiškas, paskolos suma ir grąžinimo terminai sutampa, jos sudarytos tą pačią dieną, nėra sunumeruotos, yra skirtos abiem sutarties šalims, kad tai ne ieškovės išduotas atsakovui paskolos raštelis. Sutarčių turinys, kasatorės nuomone, įrodo, kad sutartis apima ieškovės ir atsakovo teises bei pareigas, kad tai ne vienašalis ieškovės įsipareigojimas iki nurodyto termino grąžinti atsakovui nustatytą pinigų sumą. Kasatorė, neturėdama teisinio išsilavinimo, per savo neapdairumą nepaminėjo sutartyje, kad ji sudaroma dviem vienodais egzemplioriais, skirtais abiem šalims.

18Be to, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad 7500 Lt sumą pagal, atsakovo teigimu, sudarytą antrąją paskolos sutartį, jis pasiėmė iš savo namų, kur juos laikė, nors liudytoja R. B. nurodė, kad su sutuoktiniu – atsakovu – didelių sumų namuose nelaikydavo, ir, nors pagrindė atsakovo poziciją nurodydama, kad jo drabužiuose buvo radusi 8000 Lt grynųjų pinigų sumą, tačiau tai turėjo būti vertinama kritiškai, atsižvelgiant į jos priešiškumą ieškovei dėl šios ir atsakovo artimų santykių. Atsakovo šeima yra taupi, jie – naudos iš banko palūkanų siekiantys asmenys, todėl aplinkybė, kad atsakovas laikytų namuose 8000 Lt sumą ir kad ją paskolintų kasatorei antrąja paskolos sutartimi, jos manymu, mažai tikėtina. Kasatorės nuomone, liudytojo V. Ž. parodymai teisme buvo nekonkretūs ir neaiškūs, jis yra artimas atsakovo draugas, galbūt suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, nepagrįstai tiksliai nenustatytos faktinės bylos aplinkybės vertintos atsakovo naudai. Kasatorė pabrėžia, kad byloje niekaip nepaneigti jos dukters M. M. parodymai dėl to, kad atsakovas turėjo ieškovės buto raktus, jie nepagrįstai įvertinti kritiškai, nors iš esmės atsakovo poziciją pagrindžiančiais liudytojo V. Ž. parodymais buvo remiamasi. Kasatorės teigimu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismai nepagrįstai sprendė, kad byloje yra įrodytas dviejų paskolos sutarčių egzistavimas bei kad atsakovas du kartus po 7500 Lt perdavė ieškovei iš viso 15 000 Lt.

19Atsakovas A. B. pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti ir palikti galioti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus.

20Atsiliepimas iš esmės grindžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių, procesiniuose sprendimuose nurodytų motyvų ir argumentų pakartojimu. Papildomai atsakovas nurodo, kad pagal CPK 178 straipsnio nuostatas būtent ieškovė, kuri kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dviejų sutarčių pripažinimo viena sutartimi, turėjo įrodyti, kad dvi savarankiškos sutartys šiuo atveju kvalifikuotinos kaip viena. Ieškovės kasacinis skundas, anot atsakovo, iš esmės grindžiamas vien jos nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, tačiau tai nėra pagrindas naikinti teismų priimtus procesinius sprendimus ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas pabrėžia įrodęs, kad pinigai pagal paskolos sutartis ieškovei buto perduoti, o ši neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir kaip paskolos gavėja neįrodė, kad pinigų negavo (CK 6.875 straipsnio 1 dalis), todėl nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad viena iš dviejų paskolos sutarčių yra nesudaryta. Ieškovė taip pat neįrodė, kad pinigų gavo mažiau nei nurodyta sutartyse. Atsakovas pažymi, kad būtent jis turėjo abi paskolos sutartis, todėl visi ieškovės teiginiai, kad tai viena sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, laikėsi teismų praktikos šiuo klausimu, vertino tiek rašytinius byloje esančius įrodymus, tiek liudytojų parodymus ir tik jų visumos pagrindu padarė atitinkamas galutines išvadas, vadovaudamiesi vidiniu įsitikinimu. Byloje tirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina tai, kad ieškovė tuo laikotarpiu, kai buvo sudarytos paskolos sutartys, ir iki pat termino paskolai grąžinti pabaigos turėjo daug finansinių įsipareigojimų kreditoriams, o tai, kad dalis skolų buvo apmokėta ne iš karto po paskolos sutarčių sudarymo, o vėliau, niekaip nepaneigia fakto, kad toms skoloms padengti buvo panaudoti atsakovo paskolinti pinigai, didesnė kaip 7500 Lt suma.

21Ieškovė pati teisminio bylos nagrinėjimo metu, grįsdama savo atsikirtimus atsakovui, nurodė, kad paskolos sutartį su sūnumi sudarė vienu egzemplioriumi, taigi, yra pagrindas teigti, kad ji visada sudarydavo vieną paskolos sutarties egzempliorių, o ne du, kaip teigia šiuo atveju. Liudytojų R. B. ir V. Ž. parodymai buvo nuoseklūs, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, o ieškovės ir jos dukters – nenuoseklūs, ieškovė keitė savo poziciją bylos nagrinėjimo metu, kėlė naujas versijas: kad pinigų apskritai negavo, vėliau, kad gavo tik 7500 Lt ir t. t. Teismai, anot atsakovo, vertindami ieškovės dukters parodymus, pagrįstai konstatavo motinos daromą įtaką jai.

22Atsakovas taip pat pabrėžia, kad nuo pat 2009 m. balandžio 8 d. ieškovė neginčijo sudarytų paskolos sutarčių iki jis nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Apeliaciniame skunde atsakovė apskritai neginčijo pinigų neperdavimo fakto ir kėlė tik vieną argumentą, kad buvo sudaryta viena sutartis dviem egzemplioriais, tai patvirtina, kad pinigus ji iš tiesų yra gavusi ir yra nesąžininga, siekia sau naudos.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta

26Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.

27Sutarčių teisėje sutarties sąlygos skirstomos į esmines ir antraeiles. Sutarties šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų – sutartis galioja (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o antraeilės sąlygos nelemia sutarties galiojimo, dėl jų šalys gali susitarti ir vėliau arba, esant ginčui dėl tokių sąlygų, kreiptis į teismą dėl jų nustatymo teismo sprendimu. Paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalis – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas. Atsižvelgiant, kaip minėta, į šių santykių realinį pobūdį, t. y. kad jie atsiranda tik nuo pinigų ar daikto perdavimo momento, įstatymo leidėjas nustatė, kad paskolos rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas raštelis arba kitoks skolos dokumentas patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad aptariamos teisės normos dispozicijoje įstatymo leidėjas nustatė ne tik formos ypatumus, bet ir tam tikrus reikalavimus dokumento turiniui – skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Taigi, tais atvejais kai paskolos gavėjas prašo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, jis ginčija pinigų perdavimo faktą, t. y. faktą, kad ši esminė sutarties sudarymo sąlyga nebuvo paskolos davėjo įvykdyta.

28Kilus ginčui, ar rašytinėje paskolos sutartyje aiškiai išreikštas pinigų perdavimo faktas, teismas aiškina sutarties sąlygas vadovaudamasis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose. Formuodamas nurodytų taisyklių taikymo praktiką sprendžiant klausimą, ar paskolos sutartis pripažintina sudaryta ar ne, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sutarties tekste žodis „pasiskolino“ negali būti suabsoliutintas pripažįstant, jog tokio žodžio buvimas aiškiai patvirtina pinigų perdavimą, nes paprastai paskolinių teisinių santykių atsiradimo praktikoje tokia teksto išraiška reiškia ketinimą perduoti pinigus, o ne pinigų gavimą. Žodžio ,,pasiskolino“, kuris gramatiškai reiškia būtąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Sąvoka „perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo įvykdytas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir kartu paskolos dalyko gavimas ir priėmimas. Pažymėtina, kad dažnai yra fiksuojama ir tokių veiksmų atlikimo vieta bei data, užtikrinant tikslumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. (V. U.) v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012).

29Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino, kad sutarties teksto expressis verbis „paskolina“ gramatiškai reiškia esamąjį laiką ir patvirtina pinigų perdavimą sutarčių pasirašymo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka formuojamos nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl pažodinio sutarties teksto suabsoliutinimo, taip pat taip yra pažeidžiamos CK 193–195 straipsniuose įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus. Nepriklausomai, tuo to, kokiu laiku (esamuoju, būtuoju ar būsimuoju) yra vartojamas žodžiai: skolintis, pasiskolinti, paskolinti, paskolos sutartyje, jų suabsoliutinti sprendžiant, ar paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui bei šio priimtas, negalima. Nagrinėjamoje byloje aiškaus pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos sutartyje ar kitame dokumente – neužfiksuota, todėl kai paskolos sutartyje, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai neužfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, tokio fakto buvimą privalo įrodyti paskolos davėjas kitais leistinais ir patikimais įrodymais (CPK 12, 178, 180 straipsnis, CK 1.93 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-145/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. H. A. P., bylos Nr. 3K-3-145/2012; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012; kt.). Taigi, būtent paskolos davėjas, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, turėjo įrodyti pinigų (konkrečios sumos) pagal paskolos sutartį perdavimo ieškovei faktą. Atsakovas, vykdydamas savo įstatyme nustatytą įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), siekdamas įrodyti, kad pinigus pagal paskolos sutartis perdavė ieškovei, pateikė rašytinį įrodymą apie 3000 JAV dolerių terminuoto indėlio sutarties su banku nutraukimą likus dienai iki ginčo paskolos sutarčių surašymo ir nurodė, kad ieškovė šiais jo paskolintais pinigais sumokėjo dalį savo skolų, kiti byloje esantys įrodymai tik patvirtina kasatorės (ieškovės) skolinių įsipareigojimų dydį tam tikru laikotarpiu ir jų įvykdymą, įvykdymo datas, tačiau ar tokių įrodymų pakanka faktui, kad ieškovė gavo pinigus iš atsakovo ir, jei gavo, tai kokią konkrečiai sumą gavo, patvirtinti, apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria išaiškinta įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo proceso normų taikymas nustatant faktus, kada pinigai buvo perduoti ir buvo paskolos gavėjo priimti. Esant nurodytam įrodinėjimo pareigos paskirstymui šiuo atveju, atsakovas turėjo pateikti įrodymus – faktinius duomenis, gautus įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, pagrindžiančius įrodinėjimo dalyką, aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Teismas turi išaiškinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; kt.). Teismai nagrinėjamoje byloje netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika.

30Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, taip pat nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino sudarytomis dvi tuo pačiu momentu ir tai pačiai paskolos sumai paskolos sutartis, nors vienos iš jų sudarymo net netyrė ir tik konstatavo, kad šios sutarties sudarymo ieškovė apeliacine tvarka neskundžia, o kitos sudarymą pripažino įrodytu tik vertindamas faktines aplinkybes, jog kasatorė 2009–2010 m. laikotarpiu turėjo ir įvykdė skolinių įsipareigojimų už 12 175 Lt. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pabrėžia, jog apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad vienos iš paskolos sutarčių sudarymo fakto ieškovė jau neginčija, o turėjo tirti, ar pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai leistinų įrodymų dėl abiejų paskolos sutarčių sudarymo, t. y. konkrečiai dėl 15 000 Lt perdavimo ieškovei fakto. Pažymėtina, kad paskolos davėjas tvirtina, jog buvo susitarta dėl 15 000 Lt paskolos suteikimo, o dvi sutartis šalys sudarė, nes paskolos gavėja norėjo grąžinti jai suteiktą paskolą dalimis. Tokie ginčo šalies paaiškinimai neatitinka apeliacinio teismo išvadų apie tarpusavyje nesusietų paskolos sutarčių sudarymą.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės, nebuvo nustatyti tikrieji paskolos sutarčių šalių ketinimai, netinkamai laikytasi kasacinio tesimo suformuotos įrodymų tyrimo ir vertinimo praktikos, todėl dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Kasaciniame teisme patirta 33,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šalys bylos nagrinėjimo kasacijoje metu taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti, tačiau visų šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

35Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 23 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos... 6. Ieškovė prašė pripažinti, kad 2009 m. balandžio 8 d. dviem egzemplioriais... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį... 9. Dėl paskolos sutarčių skaičiaus. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes... 10. Dėl pinigų perdavimo pagal sutartis. Teismas nurodė, kad paskolos sutartyse... 11. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 12. Dėl pinigų perdavimo fakto. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos... 13. Dėl paskolos sutarčių skaičiaus. Apeliacinės instancijos teismas... 14. Dėl CPK normų taikymo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Kasatorė M. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir... 17. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Bylą nagrinėję teismai, kasatorės... 18. Be to, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad 7500 Lt sumą... 19. Atsakovas A. B. pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą su juo nesutinka,... 20. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos... 21. Ieškovė pati teisminio bylos nagrinėjimo metu, grįsdama savo atsikirtimus... 22. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad nuo pat 2009 m. balandžio 8 d. ieškovė... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta... 26. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba rūšies požymiais... 27. Sutarčių teisėje sutarties sąlygos skirstomos į esmines ir antraeiles.... 28. Kilus ginčui, ar rašytinėje paskolos sutartyje aiškiai išreikštas pinigų... 29. Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino, kad sutarties teksto expressis verbis... 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Kasaciniame teisme patirta 33,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...