Byla 2K-332/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. (V. K.), Č. K., L. G. ir S. V., kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio.

2Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteisti:

3V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo pasisavinti AB „V.“ 38 173 Lt), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda;

4pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo pasisavinti UAB „E.“ 62 384,24 Lt), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 90 MGL (11 250 Lt) dydžio bauda;

5pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo pasisavinti UAB „A.“ 93 220 Lt), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

6pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo pasisavinti UAB „T.“ 113 280 Lt), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda;

7pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl prievolės sumokėti 56 185,64 Lt PVM į valstybės biudžetą panaikinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 110 MGL (13 750 Lt) dydžio bauda;

8pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės – į valstybės biudžetą sumokėti 38 714,50 Lt pelno mokesčio, išvengimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda.

9V. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl prievolės sumokėti 2988,40 Lt PVM į valstybės biudžetą panaikinimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta griežčiausia bausmė apėmimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 160 MGL (20 000 Lt) dydžio bauda.

11Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendį.

12Č. K. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl AB „V.“ 38 173 Lt pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda;

13Baudžiamoji byla Č. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

14L. G. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „A.“ 93 220 Lt pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda.

15Baudžiamoji byla L. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

16S. V. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „T.“ 113 280 Lt pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 120 MGL (15 000 Lt) dydžio bauda.

17Baudžiamoji byla S. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

18Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendis:

19panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, V. K. taikytas bausmių bendrinimas su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, tačiau panaikintu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi;

20vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė 160 MGL (20 000 Lt) dydžio bauda;

21kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

22nuteistųjų L. G., Č. K. ir nuteistojo S. V. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

23Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti J. K. (J. K.), A. Š. (A. Š.), V. B. (V. B.), tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

24Teisėjų kolegija

Nustatė

25V. K. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:

261) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 m. sausio–vasario mėn., kartu su J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (toliau – NVIM) kaip L. S. ir UAB „Centaurium“ direktorius A. G. ar komercijos direktorius R. J., susibūrę į organizuotą grupę, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, surašius 2003-01-03 Techninio bendradarbiavimo sutartį tarp AB „V.“ ir UAB „Centaurium“ dėl ištekinimo staklių 2A622 elektros ir elektroninių dalių modernizacijos darbų bei 2003-01-28 Atliktų darbų aktą, įrašius į UAB „Centaurium“ 2003-01-28 PVM sąskaitą faktūrą LBB Nr. 7120986 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ suteikė bendrovei „V.“ ištekinimo staklių 2A622 elektros ir elektroninių dalių modernizacijos paslaugas už 38 173 Lt, AB „V.“ finansininkams, nežinojusiems, kad tarp šių bendrovių jokių sandorių nėra, ir pagal 2003-02-04 mokėjimo pavedimą Nr. 126 19 086,50 Lt sumai, 2003-02-10 mokėjimo pavedimą Nr. 126 19 086,50 Lt sumai iš AB „V.“ sąskaitos pervedus į UAB „Centaurium“ sąskaitą, šiuos pinigus išgryninus padėjo AB „V.“ direktoriui Č. K. pasisavinti Č. K. žinioje buvusį svetimą AB „V.“ didelės vertės turtą – 38 173 Lt;

272) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 m. vasario–balandžio mėn., kartu su J. K., A. Š., FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM kaip L. S. ir UAB „Centaurium“ direktorius A. G. ar komercijos direktorius R. J., susibūrę į organizuotą grupę, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įrašius į UAB „Centaurium“ 2003-01-28 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120987 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei „E.“ spalvotų lapų katalogų maketavimo darbus už 15 340 Lt, 2003-01-28 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120988 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „E.“ kompiuterinių darbo vietų aptarnavimo darbus už 6490 Lt, 2003-02-26 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120990 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „E.“ reklaminių lapų katalogui maketavimo darbus už 8354,40 Lt, 2003-02-26 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120991 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „E.“ kompiuterinių darbo vietų aptarnavimo darbus už 5841 Lt, 2003-02-26 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120992 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ suteikė bendrovei UAB „E.“ reklaminių stendų nuomą už 4248 Lt, 2003-03-28 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120997 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „E.“ kompiuterinių darbo vietų aptarnavimo darbus už 5841 Lt, 2003-03-28 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120998 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „E.“ prekių fotografavimo darbus už 9307,84 Lt, 2003-03-28 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120999 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ suteikė bendrovei UAB „E.“ reklaminių lapų katalogui maketavimo darbus už 6962 Lt, UAB „E.“ finansininkams, nežinantiems, kad šie dokumentai suklastoti, kad tarp UAB „E.“ ir UAB „Centaurium“ pagal banko pavedimus pervedus 62 384,24 Lt į UAB „Centaurium“ atsiskaitomąją sąskaitą ir šiuos pinigus paėmus grynaisiais, padėjo UAB „E.“ direktoriui V. B. pasisavinti V. B. žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „E.“ turtą – 62 384,24 Lt;

283) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 m. vasario–kovo mėn., kartu su J. K., A. Š., FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM kaip L. S. ir UAB „Centaurium“ direktorius A. G. ar komercijos direktorius R. J., susibūrę į organizuotą grupę, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įrašius į UAB „Centaurium“ 2003-01-23 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120985 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ 2003 m. sausio mėn. atliko bendrovei UAB „A.“ reklamos paslaugas už 60 180 Lt, į 2003-02-27 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120995 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „A.“ reklamos paslaugas už 33 040 Lt, UAB „A.“ finansininkams, nežinantiems apie suklastotus dokumentus, 2003-02-11 atlikus 60 180 Lt, 2003-03-14 – 33 040 Lt banko pavedimus į UAB „Centaurium“ atsiskaitomąją sąskaitą, šiuos pinigus paėmus grynaisiais, padėjo UAB „A.“ direktoriui L. G. pasisavinti L. G. žinioje buvusį svetimą UAB „A.“ didelės vertės turtą – 93 220 Lt;

294) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 m. vasario–balandžio mėn., kartu su J. K., A. Š., FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM kaip L. S. ir UAB „Centaurium“ direktorius A. G. ar komercijos direktorius R. J., susibūrę į organizuotą grupę, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įrašius į UAB „Centaurium“ 2003-01-28 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120989 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „T.“ programavimo darbus už 53 808 Lt, į 2003-03-31 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7121008 blanką įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „T.“ programavimo darbus už 59 472 Lt, UAB „T.“ finansininkams nežinant, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti, ir 2003-02-14 atlikus 53 808 Lt, 2003-04-17 – 59 472 Lt banko pavedimus į UAB „Centaurium“ atsiskaitomąją sąskaitą, šiuos pinigus paėmus grynaisiais, padėjo UAB „T.“ direktoriui S. V. pasisavinti S. V. žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „T.“ turtą – 113 280 Lt;

305) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 m. kovo–balandžio mėn., veikdamas organizuota grupe kartu su J. K., A. Š., FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM kaip L. S. ir UAB „Centarium“ direktorius A. G. ar komercijos direktorius R. J., ar UAB „Lagestus“ direktorius R. J., naudojusiais nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus kaip L. S. ir UAB „Paladė ir Ko“ direktorius R. J., iš anksto susitaręs su organizuotos grupės nariais ir kitais organizuotai grupei nepriklausiusiais asmenimis apgaule AB „V.“, UAB „E.“, UAB „E.“, UAB „T.“, UAB „A.“, UAB „P.“ naudai panaikino prievolę 56 186,64 Lt PVM sumokėti į valstybės biudžetą;

316) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 m. kovo–2004 m. spalio mėn., veikdamas organizuota grupe kartu su J. K., A. Š., FNTT pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM kaip L. S. ir UAB „Centaurium“ direktorius A. G. ar komercijos direktorius R. J., ar UAB „Lagestus“ direktorius R. J., bei organizuotai grupei nepriklausiusiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta asmeniu, V. B., S. V., L. G., iš anksto susitaręs su organizuotos grupės nariais ir kitais organizuotai grupei nepriklausiusiais asmenimis, apgaule UAB „E.“, UAB „E.“, UAB „T.“, UAB „A.“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 38 714,50 Lt pelno mokesčio.

32Č. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 m. sausio mėn.–vasario 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, organizuotos grupės nariams V. K., J. K., FNTT pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003-01-27 teikimas Nr. 6s) kaip L. S. ir UAB „Centaurium“ direktorius A. G., pasisavino svetimas jo žinioje buvusį didelės vertės AB „V.“ turtą – 38 173 Lt:

33Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius Č. K. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti Č. K. vadovaujamai AB „V.“ PVM sąskaitą faktūrą su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei AB „V.“ parduotas paslaugas, Č. K. sutiko žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigyti ir realizuoti įtraukiant ją į AB „V.“ buhalterinę apskaitą. Č. K. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui AB „V.“ rekvizitus, paslaugos – ištekinimo staklių 2A622 elektros ir elektroninių dalių modernizacijos darbų aprašymą, prašant už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti AB „V.“ fiktyvius paslaugų pardavimo bei kitus dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo perdavė šį Č. K. prašymą bei duomenis V. K.. V. K. šį Č. K. prašymą bei duomenis perdavė J. K.. J. K. organizavo 2003-01-03 Techninio bendradarbiavimo sutarties tarp AB „V.“ ir UAB „V.“ dėl ištekinimo staklių 2A622 elektros ir elektroninių dalių modernizacijos darbų bei Atliktų darbų akto prie 2003-01-03 techninio bendradarbiavimo sutarties atspausdinimą ir 2003-01-28 pateikė šią sutartį bei Atliktų darbų aktą FNTT pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal NVIM, ir nurodė surašyti pagal pateiktos sutarties ir atliktų darbų akto tekstus sutartį bei atliktų darbų aktą tarp AB „V.“ ir UAB „Centaurium“ bei įrašyti į UAB „Centaurium“ PVM sąskaitą faktūrą žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusią ūkinę–finansinę operaciją tarp AB „V.“ ir UAB „Centaurium“. 2003-01-29 R. T., veikusiam pagal NVIM, surašius 2003-01-03 Techninio bendradarbiavimo sutartį tarp AB „V.“ ir UAB „Centaurium“ dėl ištekinimo staklių 2A622 elektros ir elektroninių dalių modernizacijos darbų bei 2003-01-28 Atliktų darbų aktą, įrašius į UAB „Centaurium“ 2003-01-28 PVM sąskaitą faktūrą LBB Nr. 7120986 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ suteikė bendrovei „V.“ ištekinimo staklių 2A622 elektros ir elektroninių dalių modernizacijos paslaugas už 38 173 Lt, iš jų PVM – 5823 Lt sumai, patvirtinus šiuos žinomai melagingus duomenis parašu bei kartu su L. K. už 700 Lt atlygį perdavus šiuos dokumentus J. K., šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė juos V. K.. V. K. šiuos dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Č. K. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gavo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens šiuos suklastotus dokumentus, žinodamas, kad UAB „Centaurium“ paslaugų bendrovei AB „V.“ nesuteikė, pasirašė 2003-01-03 Techninio bendradarbiavimo sutartį tarp AB „V.“ ir UAB „Centaurium“ bei 2003-01-28 Atliktų darbų akte, 2003-01-28 UAB „Centaurium“ PVM sąskaitoje faktūroje LBB Nr. 7120986 ir nurodė AB „V.“ finansininkams įtraukti į buhalterinę apskaitą 2003-01-28 UAB „Centaurium“ PVM sąskaitą faktūrą LBB Nr. 7120986 ir pagal ją dviem mokėjimo pavedimais atsiskaityti su UAB „Centaurium“. AB „V.“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateiktas dokumentas yra suklastotas, kad tarp šių bendrovių jokių sandorių nėra įvykę, įtraukė į apskaitą žinomai suklastotą UAB „Centaurium“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LBB Nr. 7120986. 2003-02-04 LŽŪB pagrindinėje būstinėje Č. K. kartu su AB „V.“ vyr. buhaltere I. S. užpildė 2003-02-04 mokėjimo pavedimą Nr. 126 19 086,50 Lt sumai, o 2003-02-10 – 2003-02-10 mokėjimo pavedimą Nr. 126 19 086,50 Lt sumai, t. y. nurodė LŽŪB darbuotojams atlikti 38 173 Lt banko pavedimą iš AB „V.“ LŽŪB sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „Centaurium“ sąskaitą Nr. 12467866, esančią banke Snoras. L. K. ir R. T., veikusiems pagal NVIM, iš UAB „Centaurium“ banko sąskaitos šiuos pervestus pinigus bankomatuose paėmus grynaisiais ir juos be banko išgryninimo mokesčio – 193 Lt 2003-02-11 grąžinus J. K., šiam 2003 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavus šiuos pinigus V. K., kuris 2003 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė šiuos pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o Č. K. 2003 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, gavus šiuos AB „V.“ priklausančius pinigus be 700 Lt, kurią J. K. sumokėjo L. K. ir R. T. už fiktyvių dokumentų išrašymą, bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų dydžių pinigų dalių, kurias J. K., V. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasiliko sau už fiktyvių dokumentų pateikimą, Č. K., padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, organizuotos grupės nariams V. K., J. K., L. K. ir R. T., veikusiems pagal NVIM, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą AB „Vingriai“ didelės vertės turtą – 38 173 Lt.

34L. G. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 m. vasario–kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, organizuotos grupės nariams A. Š., V. K., J. K., FNTT pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003-01-27 teikimas Nr. 6S) kaip L. S. ir UAB „Centaurium“ komercijos direktorius A. G., pasisavino svetimą jo žinioje buvusį UAB „A.“ didelės vertės turtą – 93 220 Lt:

35Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius L. G. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti L. G. vadovaujamai UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei UAB „A.“ parduotas prekes ir paslaugas, L. G., siekęs pasisavinti jo žinioje buvusias svetimas didelės vertės UAB „A.“ lėšas, sutiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pasiūlymu ir pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui UAB „A.“ rekvizitus, paslaugų pavadinimus, jų kiekius ir kainas, prašomos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros išrašymo datą, apmokėjimo būdą. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui L. G. prašymą bei duomenis pateikus A. Š., prašant už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei UAB „A.“ parduotas paslaugas, A. Š. pateikus šiuos duomenis V. K., kuris šiuos duomenis ir prašymą perdavė J. K.. J. K. šiuos duomenis pateikė FNTT pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal NVIM, ir nurodė įrašyti į UAB „Centaurium“ PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines finansines operacijas tarp UAB „A.“ ir UAB „Centaurium“. 2003-02-06 R. T. įrašius į UAB „Centaurium“ 2003-01-23 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120985 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ 2003 m. sausio mėn. atliko bendrovei UAB „A.“ reklamos paslaugas už 60 180 Lt, iš jų PVM – 9180 Lt, 2003-03-12 į UAB „Centaurium“ 2003-02-27 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120995 blanką R. T. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „A.“ reklamos paslaugas bendrai 33 040 Lt sumai, iš jų PVM – 5040 Lt, patvirtinus šiuos žinomai melagingus duomenis parašu bei kartu su L. K. už 1876 Lt atlygį perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus J. K., kuriam šiuos dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavus V. K., kuriam šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavus A. Š., A. Š. šiuos suklastotus dokumentus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, L. G. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gavus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens šiuos suklastotus dokumentus, L. G., realizuodamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „Centaurium“ paslaugų bendrovei UAB „A.“ nesuteikė, kad UAB „Centaurium“ yra naudojama tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiems asmenims, pasirašė UAB „Centaurium“ PVM sąskaitose faktūrose LBB Nr. 7120985, LBB Nr. 7120995 ir nurodė UAB „A.“ finansininkams įtraukti į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą UAB „Centaurium“ PVM sąskaitas faktūras LBB Nr. 7120985, LBB Nr. 7120995 bei banko pavedimais atsiskaityti su UAB „Centaurium“. UAB „A.“ finansininkams nežinant, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti, kad tarp UAB „A.“ ir UAB „Centaurium“ jokių sandorių nėra įvykę, įtraukus į apskaitą žinomai suklastotas UAB „Centaurium“ PVM sąskaitas faktūras LBB Nr. 7120985, LBB Nr. 7120995, 2003-02-11 atlikus 60 180 Lt banko pavedimą į UAB „Centaurium“ atsiskaitomąją sąskaitą 12467866, esančią AB bankas Snoras, 2003-03-14 – 33 040 Lt banko pavedimą, L. K. ir R. T. iš UAB „Centaurium“ banko sąskaitos šiuos pervestus pinigus bankomatuose paėmus grynaisiais ir 2003 m. vasario–kovo mėn. Vilniuje perdavus J. K., šiam pinigus perdavus V. K., V. K. – A. Š., A. Š. pinigus perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, L. G. 2003 m. vasario–kovo mėn. Vilniuje gavus šiuos pinigus be 1876 Lt, kuriuos J. K. sumokėjo L. K. ir R. T. už fiktyvių dokumentų išrašymą bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų dydžių pinigų dalių, kurias J. K., V. K., A. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasiliko sau už fiktyvių dokumentų pateikimą, L. G., padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, organizuotos grupės nariams A. Š., V. K., J. K., L. K. ir R. T., veikusiems pagal NVIM, pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį UAB „A.“ didelės vertės turtą – 93 220 Lt.

36S. V. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius jam už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateikti S. V. vadovaujamai UAB „T.“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei UAB „T.“ parduotas prekes ir paslaugas, S. V., siekęs pasisavinti jo žinioje buvusias svetimas didelės vertės UAB „T.“ lėšas, sutiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pasiūlymu ir pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui UAB „T.“ rekvizitus, paslaugų pavadinimus, jų kiekius ir kainas, prašomos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros išrašymo datą, apmokėjimo būdą. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui S. V. prašymą bei duomenis pateikus A. Š., prašant už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „T.“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei UAB „T.“ parduotas paslaugas, A. Š. pateikus šiuos duomenis V. K., V. K. šiuos duomenis ir prašymą perdavus J. K., kuris šiuos duomenis pateikė FNTT pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal NVIM, ir nurodė įrašyti į UAB „Centaurium“ PVM sąskaitas faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines finansines operacijas tarp UAB „T.“ ir UAB „Centaurium“. 2003-02-12 R. T., veikusiam pagal NVIM, įrašius į UAB „Centaurium“ 2003-01-28 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120989 blanką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „T.“ programavimo darbus už 53 808 Lt, iš jų PVM – 8208 Lt, 2003-04-16 į UAB „Centaurium“ 2003-03-31 PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7121008 blanką R. T. įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Centaurium“ atliko bendrovei UAB „T.“ programavimo darbus už 59 472 Lt, iš jų PVM – 9072 Lt, patvirtinus šiuos žinomai melagingus duomenis parašu bei kartu su L. K. už 2300 Lt atlygį perdavus šiuos žinomai suklastotus dokumentus J. K., J. K. šiuos dokumentus perdavė V. K.. V. K. šiuos dokumentus perdavus A. Š., A. Š. juos perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, S. V. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį gavo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens šiuos suklastotus dokumentus, S. V. žinodamas, kad UAB „Centaurium“ paslaugų UAB „T.“ nepardavė, kad UAB „Centaurium“ yra naudojama tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiems asmenims, realizuodamas nusikalstamą sumanymą, pasirašė UAB „Centaurium“ 2003-01-28 PVM sąskaitose faktūrose LBB Nr. 7120989 ir LBB Nr. 7121008 ir nurodė UAB „T.“ finansininkams įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą UAB „Centaurium“ PVM sąskaitas faktūras bei banko pavedimais atsiskaityti su UAB „Centaurium“. UAB „T.“ finansininkams nežinant, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti, kad tarp UAB „T.“ ir UAB „Centaurium“ jokių sandorių nėra įvykę, įtraukus į apskaitą suklastotas UAB „Centaurium“ PVM sąskaitas faktūras LBB Nr. 7120989, LBB Nr. 7121008 bendrai 113 280 Lt sumai bei 2003-02-14 atlikus 53 808 Lt banko pavedimą į UAB „Centaurium“ atsiskaitomąją sąskaitą 12467866, esančią AB bankas Snoras, 2003-04-17 – 59 472 Lt banko pavedimą, L. K. ir R. T., veikusiems pagal NVIM, iš UAB „Centaurium“ banko sąskaitos šiuos pervestus pinigus bankomatuose paėmus grynaisiais ir 2003 m. vasari– balandžio mėn. Vilniuje perdavus J. K., J. K. šiuos pinigus perdavus V. K., V. K. šiuos pinigus perdavus A. Š., A. Š. – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniu, S. V. 2003 m. vasario–balandžio mėn. Vilniuje gavus šiuos pinigus be 2300 Lt sumos, kurią J. K. sumokėjo L. K. ir R. T. už fiktyvių dokumentų išrašymą bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų dydžių pinigų dalių, kurias J. K., V. K., A. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasiliko sau už fiktyvių dokumentų pateikimą, S. V. padedant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, organizuotos grupės nariams A. Š., V. K., J. K., L. K. ir R. T., veikusiems pagal NVIM, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „T.“ didelės vertės turtą – 113 280 Lt.

37Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. ir Lietuvos apeliacinio tesimo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžius dėl bausmių skyrimo ir subendrinimo: sušvelninus bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirti galutinę bausmę; likusią šių nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

38Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriui paskirtų bausmių subendrinimą pakeitė esant akivaizdžiai netinkamam įstatymo pritaikymui ir šios klaidos ištaisymu siekdamas teisingumo principo užtikrinimo. Tačiau, kasatoriaus manymu, tai deklaruodamas šis teismas netinkamai įvertino byloje apeliacinio proceso metu nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui (BK 54 straipsnis). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas taikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pripažinęs, kad baudžiamųjų įstatymų, pagal kuriuos jis pripažintas kaltu, sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuosprendį pirmosios instancijos teismas grindė, be kitų aplinkybių, ir tuo, kad jis yra padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendyje. Ši aplinkybė iš esmės turėjo įtakos jam paskirtų bausmių pagal atskiras nusikalstamas veikas dydžiams, kurie yra dideli, nes jis neturi pastovaus pajamų šaltinio, ilgą laiką patyrė neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (du epizodai) 150 MGL dydžio bauda, bausmių subendrinimas (pagal du nuosprendžius) turi būti panaikintas. Tačiau įgyvendindamas teisingumo principą apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus manymu, privalėjo iš naujo įvertinti ir jam paskirtų bausmių už atskiras padarytas nusikalstamas veikas dydžius, tačiau to nepadarė ir bausmių nesušvelnino.

39Kasaciniu skundu nuteistasis Č. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

40Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino remdamiesi ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apibendrintomis išvadomis, paremtomis prielaidomis ar nutylėjimais. Apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis Č. K. nurodė, kad į pirmosios instancijos teismo nuosprendį ištisai perkeltos kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, iš esmės tinkamai neįvertinus teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, taip pažeidžiant teisę į gynybą ir nekaltumo prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas šių akivaizdžių nuosprendžio surašymo trūkumų nevertino, nors tai turi esminę reikšmę nuosprendžio išvadoms, taip iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

41Kasatorius teigia, kad: jis nepateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui AB „V.“ rekvizitų, o šis jam nepasiūlė pateikti PVM sąskaitą faktūrą su įrašytais melagingais duomenimis; jis nesiekė pasisavinti AB „V.“ lėšų ir nenustatytas asmuo jam neperdavė 37 473 Lt; ištekinimo staklių 2A622 modernizacijos darbai buvo atlikti. Kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde jis nurodė, jog teismas, pripažindamas įrodymais įtariamojo J. K. 2004 m. balandžio 8 d., 2004 m. gegužės 10 d., 2009 m. gruodžio 2 d. apklausų protokolus, įtariamojo V. K. 2004 m. kovo 8 d., 2004 m. liepos 13 d., 2009 m. lapkričio 26 d. apklausų protokolus, kasatoriaus 2004 m. kovo 8 d., 2008 m. gegužės 15 d., 2008 m. liepos 8 d. apklausų protokolus, pažeidė tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo, teisės į gynybą principus, nes pagal BPK 276 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai negali būti pripažinti įrodymais, o pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį jie gali būti perskaityti tik byloje esantiems įrodymams patikrinti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis (kasatorius) nenurodė, kad tarėsi dėl fiktyvių dokumentų gavimo, fiktyvios finansinės operacijos įforminimo bei gavo atlygį už neteisėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose J. K. ir V. K. parodymuose taip pat nėra duomenų apie kasatoriaus padarytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neįvertino, deklaratyviai pripažindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą.

42Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nuosprendyje išdėstytos išvados dėl jo kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, yra deklaratyvi, grindžiama nuteistųjų J. K. parodymais, neatitinkančiais įrodymų statuso, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, nors telefoninių pokalbių, kuriuose būtų dalyvavęs kasatorius, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad kasatorius neprisimena kai kurių aplinkybių, susijusių su įvykiu, nepriimtini nekaltumo prezumpcijos požiūriu. Šis teismas padarė išvadas, neatitinkančias kasatoriaus parodymuose išdėstytų įvykio aplinkybių, kad staklių modernizavimo darbai nebuvo atliekami be atlygio, o asmenims, atlikusiems šiuos darbus, atstovavo asmuo, prisistatęs A. G..

43Apeliacinis teismas netinkamai įvertino apeliacinio skundo argumentus dėl BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka paskelbtų parodymų pripažinimo įrodymais, nes, kasatoriaus manymu, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse, 242 straipsnio 1 dalies, 276 straipsnio 1, 2 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos paneigia galimybę pripažinti įrodymais parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino ir bylos dokumentų. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad 2006 m. kovo 22 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo nėra duomenų, kad R. J. ir J. K. galbūt vykdomojoje nusikalstamoje veikoje kasatoriui numatytas koks nors vaidmuo. 2006 m. spalio 16 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo taip pat nėra duomenų apie kasatoriaus dalyvavimą FNTT pareigūnų ir J. K. sandoryje dėl tariamai fiktyvių AB „V.“ ištekinimo staklių modernizacijos darbų. Kasatoriaus manymu, J. K. pateikimas FNTT pareigūnams techninio bendradarbiavimo sutarties ir atliktų darbų akto pavyzdžių bei nurodymas dėl kitų finansinių procedūrų nėra jį (Č. K.) kaltinanti aplinkybė, juolab kad ikiteisminio tyrimo metu ryšys tarp jo ir J. K. nenustatytas. Be to, liudytojas M. B. patvirtino, kad gamykla kartais samdydavo specialistus „iš šalies“ staklių modernizacijai, jam nežinoma, kokių įmonių atstovai jie buvo ir kokiais pagrindais dirbo gamykloje. Liudytojas J. K. parodė, kad jo pagrindinė darbo funkcija buvo staklių priežiūra ir remontas, o su staklėmis 2A622 buvo dirbama tik tuo metu, kai nereikėjo remontuoti gamyklos staklių, o jų modernizavimo darbus atlikdavo ne jis vienas, bet ir kiti asmenys, kad darbo užduotis gaudavo ne tik iš M. B. ir kad jis užsiiminėjo staklių remontu, o ne staklių sistemos įvedimu. Kasatoriaus teigimu, šių liudytojų parodymai patvirtina jo parodymus apie kaltinime nurodytų staklių modernizavimą ir jį atlikusių asmenų nepriklausymą AB „V.“. Ta aplinkybė, kad liudytojas J. K. apibūdino staklių tobulinimo procedūrą ne kaip modernizaciją, tėra jo nuomonė, o ne specialisto išvada. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepaskyrė technologinės ekspertizės kaltinime nurodytų ištekinimo staklių modernizacijos faktui nustatyti, jų neapžiūrėjo.

44Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino apeliacinio skundo argumentų dėl specialisto išvados ir teismo sprendimo duomenų netinkamo vertinimo. Kasatoriaus manymu, 2004 m. liepos 14 d. specialisto išvada dėl AB „V.“ ūkinės finansinės veiklos (joje nurodyta, kad pagal sąskaitą faktūrą LLB Nr. 7120986 AB „V.“ iš UAB „Centaurium“ paslaugų neįsigijo) nepaneigia kaltinime nurodytų staklių modernizavimo fakto. Kasatoriaus kaltumo neįrodo ir 2007 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities VMI rašto dėl AB „V.“ duomenys, kad bendrovė metinėje ataskaitoje už 2003 m. nesumažino 32 350 Lt veiklos sąnaudų ir dėl minėto sandorio vyksta mokestiniai ginčai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendime neteigiama, kad ištekinimo staklių 2A622 modernizavimo darbai nebuvo atlikti; jame konstatuotas tik ūkinės finansinės operacijos neteisėtumas. AB „V.“ 2004 m. liepos 27 d. Nr. 700 ir 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 683 raštuose VMI teigiama, kad staklių modernizavimo darbai atlikti. Dėl to nėra pagrindo pripažinti AB „V.“ ir VMI ginčų procedūros duomenų kasatoriaus kaltumo įrodymais. Jis (Č. K.) neneigė, kad pasirašė AB „V.“ direktoriaus vardu kaltinime nurodytus dokumentus, tačiau tai nereiškia nusikalstamos veikos padarymo. Be to, 2006 m. spalio 16 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo nurodyta, kad 2003 m. sausio 29 d. FNTT pareigūnai L. K. ir R. T. perdavė J. K. suklastotus techninio bendradarbiavimo sutartis ir atliktų darbų aktus. Šio susitikimo garso įraše užfiksuotų J. K. žodžių matyti, kad J. K. ir V. K. nusikalstamai bendravo ne su vienu nenustatytu asmeniu ir nenurodė, jog nusikalstamą veiką vykdė su kasatoriumi ar kad jis buvo informuotas apie jų vykdomos veikos pobūdį. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

45Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis (NVIM) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT) buvo sankcionuotas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. sausio 27 d. 2003 m. liepos 28 d. FNTT komisaro inspektoriaus L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2003 m. sausio mėn. FNTT gavo operatyvinę informaciją apie J. K. veiksmus organizuojant fiktyvių dokumentų surašymą įvairiems ūkio subjektams, turint tikslą padėti jiems nuslėpti mokesčius ir pasisavinti juridinio asmens pinigines lėšas. 2006 m. kovo 22 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo nurodyta, kad: „Atliekant operatyvinį tyrimą dėl R. J. galimai nusikalstamos veikos FNTT pareigūnai 2002 metais (L. K. ir R. T.) prisistatė jau kaip verslininkai iš Vilniaus. R. J. pareigūnus nuo 2002 m. vasaros pažinojo kaip žmones, kurie gali klastoti buhalterinius dokumentus tikslu atlikti fiktyvią operaciją“; R. J. J. K. praneša FNTT pareigūno L. K. telefono numerį ir pristato jį kaip L. S.. Tačiau organizuoti fiktyvių dokumentų išrašymą pagal NVIM leista tik 2003 m. sausio 27 d. Todėl, kasatoriaus manymu, dar iki NVIM sankcionavimo minėti FNTT pareigūnai atliko į NVIM sudėtį įeinančius veiksmus, t. y. FNTT pareigūnų veikla buvo neteisėta ir akivaizdžiai provokuojanti.

46Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas patvirtino apeliacinio skundo argumentus, kad asmuo, prisistatęs A. G., dėl kasatoriaus operatyvinę veiklą vykdė iki 2003 m. sausio 27 d. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos, neįvertino esminių aplinkybių dėl FNTT vykdytos operatyvinės veiklos. Byloje nustatyta, kad FNTT pareigūnams L. K., A. B. ir R. T., kurie nuo 2002 m. prisistatinėjo kaip verslininkai, tik nuo 2003 m. sausio 27 d. buvo leista prisistatyti atitinkamai pavardėmis L. S., A. G., R. J.. Kasatoriaus manymu, nesankcionuotas FNTT pareigūno prisistatymas kitiems darantiems ar besiruošiantiems daryti nusikaltimą asmenims pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnį yra neteisėtas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo pateikti motyvai susiję su operatyvinės veiklos dėl J. K. teisėtumo, o su J. K. kasatorius jokių ryšių neturėjo. Konstatavimas, kad dėl J. K. NVIM buvo teisėtas, savaime nereiškia, kad iki 2003 m. sausio 27 d. dėl kasatoriaus buvo atlikti teisėti operatyviniai veiksmai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nutaręs apklausti liudytoją A. B., nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, taip apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos.

47Kasaciniu skundu nuteistasis L. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir bylą jam nutraukti.

48Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes įrodymus įvertino neišsamiai (vieniems teikė prioritetą, kitus ignoravo), taip suvaržė jo teises į teisingą teismą ir gynybą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia kruopštų ir nuoseklų visų teisiškai reikšmingų bylos faktų nustatymą, visų įrodymų atidų išnagrinėjimą teisiamojo posėdžio metu. Nešališkumo reikalavimas – pirmiausia teismo objektyvi pozicija tiriant visas bylos aplinkybes ir vertinant ištirtus įrodymus. Abu šie reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, nes šališkas bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, jog teismas bylos aplinkybes tiria arba vertina selektyviai, t. y. vienoms aplinkybėms (kaltinančioms arba teisinančioms) suteikia prioritetą kitų atžvilgiu. Tai gali pasireikšti teismo pozicija, kai nesigilinant, be aiškaus pagrindo ar remiantis teisiškai nepriimtinais argumentais, atmetamos ar pripažįstamos nereikšmingomis aplinkybės, kuriomis grindžiamas kaltinimas ar gynyba byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2009).

49Kasatorius pažymi, kad jis apeliaciniame skunde pateikė išsamius argumentus, patvirtinančius, jog nė vienas iš nuosprendyje nurodytų įrodymų nepaneigia to, kad reklamos paslaugos UAB „A.“ buvo realiai suteiktos, o gauti 23 715 Lt panaudoti UAB „A.“ veikloje. Jis nurodė, kad rašytiniai įrodymai (protokolai) patvirtina tik tai, jog UAB „A.“ buvo išrašytos dvi UAB „Centaurium“ PVM sąskaitos faktūros LBB Nr. 7120985 ir LBB Nr. 7120995 bendrai 93 220 Lt sumai, tačiau nepatvirtina fakto, kad reklamos paslaugos nebuvo suteiktos. Jis (L. G.) nuosekliai aiškino, kad buvo pagamintos reklaminės užsklandos ir stendai; užsklandos buvo atsiųstos elektroniniu paštu ir jas buvo planuojama panaudoti savo įmonės svetainėje, taip pat perduoti UAB „K.“, UAB „F.“ ir kt.; iš tyrimo metu nenustatyto asmens gauti 23 715 Lt buvo panaudoti UAB „A.“ veikloje. Pagrįsdamas savo parodymus L. G. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad kompiuterio, iš kurio buvo susirašinėta, vagystė užregistruota policijoje, taip pat nurodė asmenį, kuris galėtų patvirtinti jo parodymų teisingumą – R. D.. Todėl teismai nepagrįstai nustatė, kad L. G. parodymai apie tai, jog jis gavo tik 23 715 Lt, patvirtina, kad jis pasisavino 93 220 Lt. Byloje nustatyta, kad J. K. bendravo su V. K., šis – su A. Š., o A. Š. – su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris viską perduodavo L. G.. Taigi J. K., V. K. ir A. Š. niekada su L. G. nebendravo ir jo nepažinojo. Be to, J. K. netiesiogiai patvirtino tai, kad UAB „A.“ paslaugas gavo, nes nors UAB „Centaurium“ neteikė paslaugų, bet už ją jas atlikdavo kitos įmonės. Liudytojas R. J. parodė, kad pažįsta tik J. K.. Liudytoja L. S. parodė, kad nieko nežino apie bendrovės santykius su UAB „Centaurium“. Liudytoja A. A. teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta, jos parodymai buvo perskaityti be teisėto pagrindo, taip pažeista kasatoriaus teisės į teisingą teismą, užduoti klausimus liudytojams ir lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principai. Be to, teismas ignoravo aplinkybę, kad ši liudytoja įmonėje ėjo administratorės pareigas ir apie įmonės perkamas reklamos paslaugas nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Tai patvirtina aplinkybė, kad A. A. nurodė, jog UAB „A.“ nėra pirkusi jokių reklamos paslaugų, nors byloje nustatyta, kad vien 2003 m. bendrovė reklamos paslaugoms iš viso išleido 374 445,25 Lt. Kasatoriaus manymu, šie apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teismo nebuvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti.

50Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai net neužsiminė apie jį teisinančius ir jo įvykių versiją patvirtinančius duomenis, t. y. jo paties, liudytojo R. D. parodymus, stendų, kurie buvo laikomi UAB „A.“ sandėlyje, nuotraukas, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pripažino kasatorių kaltu, neturėdamas duomenų apie tai, kas jį sieja su kitais kaltinamaisiais bei minėtu nenustatytu asmeniu, nenustačius, kokį atlygį jis gavo už savo „paslaugas“, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė ir tai pripažintina esminiu BPK pažeidimu, sukliudžiusiu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą sprendimą.

51Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 183 straipsnio 2 dalį. Kasatorius, išdėstęs kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012 pateiktus išaiškinimus dėl svetimo turto pasisavinimo požymių, teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę pasisavinus didelės vertės svetimą turtą, tuo tarpu joje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog reklamos paslaugos UAB „A.“ buvo realiai atliktos, o L. G. iš nenustatyto asmens gavo tik 23 715 Lt, kuriuos panaudojo UAB „A.“ veikloje. Teismai, pažeisdami BPK normas, nepaneigė L. G. parodymų, kad iš pirmosios UAB „Centaurium“ išrašytos 2003 m. sausio 23 d. PVM sąskaitos faktūros jis negavo jokių lėšų (sumokėta suma buvo adekvati realiai suteiktoms paslaugoms), o iš antrosios 2003 m. vasario 27 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios suma buvo padvigubinta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo perdavė jam tik 23 715 Lt ((60 180–9180 (PVM) – 7% (atlygis tarpininkams)) /2). Todėl teismai turėjo konstatuoti, kad L. G. grynaisiais gavo tik 23 715 Lt. Antra vertus, kasatoriaus manymu, net padarius prielaidą, kad teismai padarė teisingą išvadą, jog UAB „A.“ realiai jokios reklamos paslaugos suteiktos nebuvo, konstatuotina, kad nuosprendžiuose nepagrįstai teigiama, jog įrodyta L. G. kaltė pasisavinus 93 220 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pasisavinimo baigtumo momentą siejo su jau „išgrynintų“ pinigų neįtraukimu į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir galimybe juos valdyti, naudoti ir disponuoti jais savo nuožiūra, tačiau neanalizavo, kiek buvo šių pinigų. Akivaizdu, kad ši suma būtų žymiai mažesnė nei 93 220 Lt, nes nuo šios sumos reikėtų minusuoti PVM, atlygius keturiems tarpininkams ir kt. Neįrodžius, kad jis (L. G.) gavo didesnę negu 250 MGL dydis sumą, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Be to, teismai turėjo konstatuoti, kad gautus pinigus L. G. nepasisavino, nes jie buvo panaudoti UAB „A.“ veikloje bei privalėjo išnagrinėti, ar jo veiksmais UAB „A.“ buvo padaryta turtinė žala ir kokio dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad net teismams konstatavus, jog jis padarė BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl jo negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, byla turėjo būti nutraukta, nes, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 2 dalimi, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. liepos 25 d.), yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas (2007 m. vasario – kovo mėn.).

52Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, nenustačius nusikaltimo sudėties požymių.

53Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 183 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias kaltinamojo teisę į gynybą, rungimosi principą. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyti šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji ir objektyvieji požymiai. Neįrodyta, kad kasatorius realiai pasisavino 113 280 Lt, kuriuos UAB „T.“ sumokėjo už V. K. ir D. D. atliktus programavimo darbus. Pirmosios instancijos teismas nebandė išsiaiškinti šios aplinkybės ir neapklausė V. K. ir D. D.. Už šių asmenų UAB „T.“ suteiktas paslaugas buvo apmokėta pagal UAB „Centaurium“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes V. K. ir D. D. nurodė, kad jie dirba šioje įmonėje. S. V. nekilo abejonių dėl šių sąskaitų tikrumo, jose buvo nurodyti visi privalomi rekvizitai, prieš apmokant jas patikrinus VMI nustatyta, kad tokia bendrovė yra užregistruota, o kasatoriui nurodyti asmenys nepasirodė nepatikimi, juos rekomendavo geras pažįstamas V. B.. Apmokėjus pirmąją PVM sąskaitą faktūrą LBB Nr. 7120989 ir pinigus pervedus į UAB „Centaurium“ sąskaitą, V. K. ir D. D. nekėlė pretenzijų dėl to, kad UAB „T.“ neapmokėjo už suteiktas paslaugas, nes jie patys prašė atsiskaityti už suteiktas paslaugas apmokant šios bendrovės išrašytas sąskaitas. Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant S. V. parodymus, kad bendrovei „Centaurium“ pinigai pervesti už V. K. ir D. D. UAB „T.“ suteiktas paslaugas, o vėliau jų sukurti programinės įrangos moduliai buvo parduoti UAB „I.“, buvo apklausti tik UAB „T.“ vyr. buhalterė E. J., V. M., V. J.. Šie liudytojai patvirtino, kad UAB „T.“ teikė programavimo paslaugas bendrovei „I.“.

54Kasatorius nurodo ir tai, kad neįrodyta ir aplinkybė, jog jis gavo bendrovei „Centaurium“ sumokėtus 113 280 Lt. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad FNTT pareigūnai bendrovės „T.“ lėšas, pervestas bendrovei „Centaurium“, perdavė J. K., kuris jas perdavė V. K., šis – A. Š., kuris – nenustatytam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad kasatorius žinojo, kaip ir kur buvo panaudoti šie pinigai, jis šių pinigų negavo, neturėjo galimybės jais disponuoti. Skundžiamuose teismų nuosprendžiuose nurodytas nenustatytų asmenų nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku tariamai atliktas lėšų perdavimas kasatoriui yra tik prielaidos, 2010 m. apklausos protokole išdėstytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų sugalvotas versijas kasatorius kategoriškai paneigė.

55Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai pasisavinus pinigus, t. y. rūšinius požymius turinčius daiktus, kai savininkas ar kitas jo įgaliotas asmuo teisėtai pareikalauja atsiskaityti ar atiduoti daiktus natūra. Byloje nustatyta, kad A. Š. ir nenustatytas asmuo buvo paskutiniai, turėję galimybę disponuoti pinigais. Kasatorius negalėjo disponuoti šiais pinigais, nes juos sumokėjo už atliktus darbus vykdydamas iš civilinių teisinių santykių atsirandančią pareigą, o UAB „T.“ niekada nereikalavo iš jo 113 280 Lt.

56Be to, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad pasisavinant turtą padaryta turtinė žala, o šiuo atveju žala bendrovei UAB „T.“ nepadaryta. Byloje pateiktas šios bendrovės patvirtinimas, kad pretenzijų S. V. neturi, bei duomenys, jog už 113 280 Lt buvo įsigyta ir buhalterinėje apskaitoje apskaityta programinė įranga, kurią įmonė naudojo savo veikloje bei už jos realizavimą gavo pajamų (UAB „T.“ gavo 90 000 Lt už šios programinės įrangos perpardavimą UAB „I.“ pagal sutartį Nr. 20030102). Kasatorius pažymi, kad atliekant UAB „T.“ reviziją ikiteisminio tyrimo metu specialistai netyrė realiai sudarytų sandorių, vadovavosi prezumpcija, jog UAB „Centaurium“ veiklos nevykdė ir kad tai reiškia, jog UAB „T.“ jokių paslaugų nepirko. Kasatoriaus manymu, šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje nustatytas netikslumas, t. y. kad paslaugas pagal 2003 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą LBB Nr. 7120989 ir 2003 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LBB Nr. 7121008 realiai suteikė V. K. ir D. D., o ne UAB „Centaurium“, nepatvirtina, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Kasatorius pažymi ir tai, kad jam ir nereikėjo savintis bendrovės lėšų, nes jis yra vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas.

57Kasatorius nurodo ir tai, kad jo veikoje nėra ir subjektyviųjų BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Svetimo turto pasisavinimas gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato žalą bendrovei ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011). Kasatorius pažymi, kad jis nežinojo, jog UAB „Centaurium“ nevykdo veiklos ir kad V. K. bei D. D., su kuriais susitarė dėl programinės įrangos kūrimo, šioje bendrovėje iš tikrųjų nedirba. Byloje neįrodyta, kad kasatorius būtų siekęs tyčia pakenkti UAB „T.“, jis neturėjo tam motyvo, tuo labiau kad ši bendrovė buvo vienintelis jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė jam spaudimą grasindami sustabdyti įmonės veiklą ir priversdami duoti pirminius parodymus. Jis sutiko su pareigūnų pasiūlymu taikiai išspręsti ginčą, patikslinti buhalterinės apskaitos dokumentus, iš savo lėšų sumokėti valstybei mokesčius ir pasirašyti pareigūnų parengtus apklausos protokolus (FNTT pareigūnai surašė S. V. pirminius parodymus, nedalyvaujant advokatui), kad tik būtų galima toliau plėtoti verslą. Tačiau supratęs, kad pareigūnai jį suklaidino ir tyrimo nenutraukė, 2010 m. balandžio 1 d. apklausos metu jis paneigė anksčiau nurodytą klaidingą ir tendencingai surinktą informaciją. Kasatoriaus manymu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių 2004 m. kovo 9 d., 2005 m. gegužės 8 d., 2009 m. kovo 30 d. apklausos protokoluose nurodytas aplinkybes. Kasatorius pažymi, kad teismas atsisakė apklausti jį suklaidinusius pareigūnus, neapklausė V. K. ir D. D., o atlikta UAB „T.“ revizija buvo formali, nes nebuvo aiškintasi, kokią programinę įrangą nurodyti asmenys sukūrė, kur ją naudojo. Kasatoriaus manymu, nenustačius, kad jis žinojo apie UAB „Centaurium“ veiklą, kad kreipėsi į nusikalstamas veikas dariusius asmenis ir prašė jam grąžinti šiai bendrovei pervestas lėšas, nebuvo pagrindo konstatuoti jo tiesioginės tyčios pasisavinant 113 280 Lt iš bendrovės „T.“.

58Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimai grindžiami 2003 m. rugpjūčio 25 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, 2004 m. kovo 8 d. kratos protokolu, 2004 m. liepos 27 d. specialisto išvada Nr. 5-1/65, 2006 m. kovo 22 d. protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, 2006 m. balandžio 26 d. liudytojo R. J. apklausos protokolu, 2006 m. spalio 30 d. protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, tačiau nė viename iš šių dokumentų nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų. Tai, kad 2010 m. balandžio 15 d. paaiškinimą pateikęs specialistas negalėjo patvirtinti, ar bendrovei „I.“ perparduota ta pati programinė įranga, kuri buvo įsigyta iš V. K. ir D. D. ir už kurią buvo atsiskaityta apmokėjus UAB „Centaurium“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, jokiu būdu neįrodo kasatoriaus neteisėtų veiksmų.

59Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog policijos kurstymas yra tada, kai pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiriboja iš esmės pasyviu dalyvavimu tiriamojoje nusikalstamoje veikoje, bet daro subjektui tokią įtaką, kad sukursto nusikaltimo, kuris antraip nebūtų padarytas, padarymą, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t. y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008). Kasatoriaus manymu, šiuo atveju pareigūnai, tirdami trečiųjų asmenų daromas veikas, neapsiribojo įrodymų rinkimu prieš juos, bet kartu ėmėsi aktyvių veiksmų suklastodami ir leisdami tretiesiems asmenims pateikti jam PVM sąskaitas faktūras, ir tokia pareigūnų veikla neatitiko BPK 1, 2 straipsnių prasmės ir paskirties. Kasatorius nežinojo apie UAB „Centaurium“ PVM sąskaitų faktūrų klastojimą, todėl pareigūnams jas suklastojus ir pateikus V. K. ir D. D. jis buvo išprovokuotas jas apmokėti, nes priešingu atveju UAB „T.“ būtų privalėjusi atsakyti civiline tvarka už įsiskolinimą. Dėl tokios pareigūnų veiklos visi dėl kasatoriaus surinkti netiesioginiai duomenys bei jų pagrindu padarytos prielaidos yra gauti neteisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir nelaikytini įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011), o parodymai, kuriais remiamasi, gauti pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą versti asmenį duoti parodymus prieš save.

60Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas atsiliepimu į šioje byloje paduotus nuteistųjų S. V., L. G., Č. K. ir V. K. kasacinius skundus prašo juos atmesti.

61Prokuroras, pasisakydamas dėl nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie gauti neteisėtu būdu, nedalyvaujant gynėjui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį suklaidino ir privertė liudyti prieš save, nurodo, kad S. V. teisės nebuvo pažeistos. Įtariamasis S. V. 2004 m. kovo 9 d. ir 2005 m. birželio 8 d. apklausų metu atsisakė gynėjo; byloje nėra duomenų, kad jis parodymus davė suklaidintas ar verčiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurių veiksmų jis neskundė. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai M. Š. ir S. Č. paneigė bet kokių vertimų duoti parodymus prieš save buvimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į S. V. pirminius išsamius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

62Prokuroras, pasisakydamas dėl S. V. kasacinio skundo argumento, kad jis yra ne tik UAB „T.“ vadovas, bet ir vienintelis akcininkas, visas bendrovės turtas priklauso jam ir jis negalėjo pasisavinti jam pačiam priklausančio turto, nurodo, kad pagal 1998 m. gruodžio 22 d. Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ 4 punkto išaiškinimus akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis yra vienintelis bendrovės akcininkas, nereiškia, kad su tos bendrovės turtu jis galėjo elgtis kaip su savu.

63Prokuroras taip pat teigia, kad, priešingai nei nurodo šis kasatorius, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog nors pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo gynėjo prašymą apklausti liudytojus V. K. ir D. D., tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs, ar jie turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui bei objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotas nutartis, todėl BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltinamojo (nuteistojo) teisė pateikti prašymus nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistojo gynėjo prašymas į teismo posėdį iškviesti minėtus liudytojus, išklausius proceso dalyvių nuomonės dėl to, buvo apsvarstytas ir atmestas.

64Be to, kasacinėje instancijoje, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o didžiojoje kasacinio skundo dalyje kasatorius iš esmės vertina įrodymus ir interpretuoja faktines aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyta, kokiais įrodymais remiantis daromos teismo išvados (nuosprendžio 109 1.), motyvai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (122–125 l.), o apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (65–68 l.) – kokiais argumentais ir įrodymais atmetamas apeliacinis skundas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kitoks nei mano kasatorius S. V. surinktų duomenų vertinimas neduoda pagrindo konstatuoti, kad teismai, vertindami šioje byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK.

65Prokuroras nesutinka su kasatoriaus L. G. argumentu, kad teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalį. Prokuroro manymu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nepažeistas, visi prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai nuosprendyje išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 305 straipsnio 1 dalimi ir nuosprendžio 62–64 lapuose nurodė L. G. nusikalstamos veikos aplinkybes, 114 lape – įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, 115–126 lapuose – nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, 130–132 lapuose – bausmės skyrimo motyvus. Nutraukdamas L. G. baudžiamąją bylą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui pagrįstai vadovavosi BPK 305 straipsnio 4 dalimi. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje BPK 20 straipsnio 5 dalyje bylos aplinkybių ištyrimui ir įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti, taip pat detaliai ir motyvuotai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus.

66Prokuroras nurodo, kad L. G. kasaciniame skunde išdėstė keletą alternatyvų, kaip, jo manymu, turėjo pasielgti teismai nagrinėdami jo bylą: jo veiksmai turėjo būti perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies į 183 straipsnio 1 dalį, jis išteisintas (nes visi gauti pinigai buvo panaudoti UAB „A.“ veikloje) arba procesas dėl jo turėjo būti nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. G. nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes šios nusikalstamos veikos esmę sudaro tai, kad L. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų (asmens) įgijo 2 vnt. suklastotų UAB „Centaurium“ PVM sąskaitų faktūrų, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „A.“ iš UAB „Centaurium“ perka reklamos paslaugas; jo nurodymu suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „A.“ buhalteriją, o pinigus iš jų pervedus UAB „Centaurium“ per J. K., V. K., A. Š. jam grąžino ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo. Nors šiuo atveju 93 220 Lt suma pervesta per du kartus (2003 m. vasario 11 d. – 60 180 Lt ir 2003 m. kovo 14 d. – 33 040 Lt), jų kiekvienas atskirai viršija 250 MGL, kai turtas laikomas didelės vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos veiksmus laikė vienu tęstiniu nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46/2008, 2K-27/2006, 2K-26/2006).

67Prokuroras, pasisakydamas dėl kasatoriaus argumento, jog teismai turėjo ištirti visas aplinkybes, susijusias su išgrynintų pinigų panaudojimu, nurodo, kad jis prieštarauja teismų praktikai pasisavinimo bylose. Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-411/2012). L. G. teiginiai apie pinigų panaudojimą yra neinformatyvūs, paremti ne konkrečiais duomenimis, o deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

68Prokuroras nurodo ir tai, kad L. G. pagrįstai nuteistas pagal šiuo metu galiojantį BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nors jo veika padaryta iki 2003 m. gegužės 1 d., bet jos padarymo metu galiojo griežtesnė bausmė už veikos, numatytos BK 275 straipsnio 3 dalyje (turto pasisavinimas stambiu mastu), padarymą (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gruodžio 15 d. iki 2003 m.. gegužės 1 d.). Pagal 2000 m. BK, 2002 m. BPK, 2002 m. Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 punktą baudžiamosiose bylose dėl veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu ir BK 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis BPK. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį veika gali būti perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo BK straipsnį, kai jis yra švelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Naujojo Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies d punkte (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nurodoma, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. L. G. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), jis baigtas 2003 m. kovo 14 d., o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2011 m. gruodžio 19 d., t. y. nepažeidžiant BK 95 straipsnyje numatytų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų. Be to, 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte (1998 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo numatytas toks pat (dešimt metų) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

69Prokuroras nesutinka su kasatoriaus Č. K. argumentais, kuriais jis teigia, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių jo parodymus (kuriais jis neigia padaręs nusikalstamą veiką), o teismas, pripažindamas įrodymais įtariamųjų J. K., Č. K., V. K. duotus parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino kaip visumą, o ne atskirai vieną nuo kito (kaip tai daro Č. K.). Nuteistasis negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir atliktų darbų aktas tarp AB „V.“ ir UAB „Centaurium“, bendrovėje „V.“ gauta 2003 m. sausio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 7120986, vykdė derybas su UAB „Centaurium“ atstovais dėl ištekinimo staklių modernizacijos, todėl teismai pagrįstai tiesą šioje byloje nustatė pagal kitus byloje surinktus faktinius duomenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodymais ikiteisminio tyrimo metu J. K., V. K., Č. K. duotus parodymus, nes BPK 276 straipsnio 4 dalis numato galimybę teismui byloje esantiems įrodymams patikrinti naudoti anksčiau duotus kaltinamųjų parodymus.

70Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Č. K. apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą (apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnus M. Š., S. Č., R. T., L. K.). Byloje nustatyta, kad NVIM dėl J. K. buvo sankcionuotas po to, kai jis pats išreiškė aiškų ketinimą daryti nusikalstamas veikas pateikdamas konkrečius, tačiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos nurodė surašyti į suklastotą sąskaitą faktūrą. Pirmą susitikimą su FNTT pareigūnais degalinėje „Dega“ suorganizavo J. K.. Akivaizdu, kad kontaktų su asmenimis, kurie padėtų vykdyti nusikalstamus veiksmus, ieškojo pats J. K.. Todėl J. K. bendravimas su FNTT pareigūnais po NVIM sankcionavimo rodo, kad modelio dalyviai nekurstė jo daryti nusikalstamas veikas, o tik prisijungė prie jau rengiamos nusikalstamos veikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011 konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rašydami teikimą dėl NVIM sankcionavimo, disponavo pirmine informacija apie J. K. galimai daromas nusikalstamas veikas. Veikiant pagal 2002 m. lapkričio 14 d. teikimą patvirtintą NVIM Nr. 210s (dėl R. J. ir S. M., kurie buvo įtariami organizuojant fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymu keliems ūkio subjektams) ir įstatymų nustatyta tvarka atliekant R. J. telefoninių pokalbių kontrolę 2003 m. sausio 22 d. buvo užfiksuoti pokalbiai tarp FNTT pareigūno L. K., R. J. ir J. K., iš kurių paaiškėjo, kad J. K. ieško įmonės, kuri galėtų klastoti PVM sąskaitas faktūras, o R. J. nurodė FNTT pareigūnų telefono numerį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad pareigūnai turėjo pirminę informaciją apie galbūt daromas ar planuojamas daryti nusikalstamas veikas ir NVIM sankcionuotas teisėtai, taip pat J. K. (ir kitų įmonių vadovai) nebuvo provokuojamas elgtis nusikalstamai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2011). Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Č. K. apeliacinio skundo argumentai dėl FNTT pareigūnų neteisėtų ir provokuojančių veiksmų nepasitvirtino.

71Prokuroras nesutinka su V. K. kasacinio skundo argumentais, kuriais prašoma pakeisti skundžiamus teismų nuosprendžius dėl bausmių skyrimo ir sušvelninti jam paskirtas bausmes (nenurodydamas, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio jam turėtų būti paskirta). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria V. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 90 MGL (11 250 Lt) dydžio bauda (už 28 062 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimą UAB „B.“ naudai) ir BK 182 straipsnio 1 dalį 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda (už 22 755 Lt UAB „B.“ pelno mokesčio prievolės panaikinimą) bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4. 9 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda. Esant nurodytai aplinkybei, bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu bendrinimas buvo neįmanomas, todėl turėjo būti panaikintas. Nors nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pagrįstai pakeitė. Kasatorius nenurodo motyvų, kodėl jam turėtų būti švelninama bausmė. Apeliacine tvarka V. K. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio neskundė, todėl jo kasacinis skundas atmestinas.

72Kasaciniai skundai atmestini.

73Dėl nuteistojo V. K. kasacinio skundo argumentų

74Nuteistasis V. K. prašo pakeisti skundžiamus teismų nuosprendžius dėl bausmių jam skyrimo ir subendrinimo: sušvelninti jam paskirtas bausmes ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirti galutinę bausmę.

75Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamu 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu V. K. nuteisė, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą griežčiausią bausmę apėmimo būdu subendrinęs su Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirdamas 150 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinę bausmę paskyrė 160 MGL (20 000 Lt) dydžio baudą (į paskirtą bausmę visiškai įskaitęs bausmę, atliktą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendį).

76Nuteistasis V. K. apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio neskundė. Šį nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant V. K. (taip pat ir nuteistajam J. K.) bausmes už kelias nusikalstamas veikas apeliacine tvarka apskundė generalinės prokuratūros prokuroras, prašydamas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti 290 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti 290 MGL (37 700 Lt) dydžio baudą.

77Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu konstatavo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikinta (nustačius, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas) Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria V. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 90 MGL dydžio bauda (už 28 062 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimą UAB „B.“ naudai) ir BK 182 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio bauda (už 22 755 Lt UAB „B.“ pelno mokesčio prievolės panaikinimą) galutine bausme – 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda, dėl to bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu bendrinimas yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs šį bausmių bendrinimą, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paskirtas bausmes subendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu nustatydamas galutinę bausmę – 160 MGL (20 000 Lt) dydžio baudą.

78Kasatorius, nesutikdamas su jam paskirta bausme, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jam paskirtų bausmių subendrinimą pakeitė esant akivaizdžiai netinkamam įstatymo pritaikymui ir šios klaidos ištaisymu siekdamas teisingumo principo užtikrinimo, tačiau, jo manymu, šis teismas, įgyvendindamas teisingumo principą, privalėjo iš naujo įvertinti ir jam paskirtų bausmių už atskiras padarytas nusikalstamas veikas dydžius (BK 54 straipsnis), tačiau to nepadarė. Kasatoriaus manymu, jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžiai yra dideli, nes jis neturi pastovaus pajamų šaltinio, ilgą laiką patyrė neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą.

79Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas bylą dėl V. K. nagrinėjo pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 290 MGL dydžio baudą, t. y. daug griežtesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti klausimo dėl V. K. už padarytas atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių sušvelninimo, nes nuteistasis apeliacine tvarka nesiskundė. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį įsiteisėjusį nuosprendį kasacine tvarka galima apskųsti tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant V. K. per griežtą bausmę nenagrinėjo. Tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nėra pagrindas švelninti skundžiamu nuosprendžiu kasatoriui paskirtų bausmių dydžius.

80Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų nagrinėjant nuteistųjų Č. K., L. G., S. V. kasacinius skundus

81Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. patikrina, ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (pagal teismų nustatytas ir sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes), ar byloje nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tais atvejais, kai kasaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, teismų padarytų išvadų pagrįstumas, kasacinės instancijos teismas skundo argumentus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK normų pažeidimais (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–P-221/2008, 2K–P-9/2012, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2013, 2K-529/2013). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas, kurio pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7–85/2011, 2K-84/2013, 2K-445/2013, 2K-529/2013).

82Nuteistieji Č. K., L. G. ir S. V. kasaciniuose skunduose pateikia savo įvykių versijas, pagal kurias iš esmės vienodai tvirtina, kad jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų (užvaldant jų žinioje buvusį svetimą bendrovių turtą analogišku būdu – pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus, nesant tarp bendrovių „V.“, „A.“ bei „T.“ ir UAB „Centaurium“ jokių sandorių, šių bendrovių finansininkams nežinant apie suklastotus dokumentus ir pervedus bendrovėms „V.“, „A.“, „T.“ priklausančius pinigus į fiktyvios UAB „Centaurium“ sąskaitą, vėliau juos paimant grynaisiais) nepadarė, kad darbai pagal šias PVM sąskaitas faktūras buvo atlikti (staklių modernizavimas, reklamos paslaugos, programinės įrangos įsigijimas), todėl šioms bendrovėms priklausantys pinigai buvo teisėtai pervesti į šiuos darbus atlikusios bendrovės UAB „Centaurium“ sąskaitą, o ne neteisėtai kasatorių užvaldyti. Šiais ir panašiais argumentais kasatoriai iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teiginiai, susiję ne su teisės taikymu nustatytiems faktams, bet su pačių faktų konstatavimu ar jų paneigimu, nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl jie kasacine tvarka nenagrinėtini.

83Dėl nuteistojo Č. K. kasacinio skundo argumentų

84Nuteistasis Č. K. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, o apeliacinės instancijos teismas – dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalį. Kasatorius nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu niekada neprisipažino kaltu ir teismo įvertinti įrodymai (protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, specialisto išvada, liudytojų parodymai ir kt.) jo parodymų nepaneigė.

85BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

86Pagal bylos medžiagą ir kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo konstatuoti, kad abiejų instancijų teismai, vertindami bylos duomenis dėl Č. K. padarytos nusikalstamos veikos, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas Č. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, pagrindė byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais: 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. spalio 16 d. protokolais dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, liudytojų R. J., M. B., J. K. parodymais, 2004 m. liepos 14 d. specialisto išvada dėl AB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, 2007 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities VMI raštu dėl AB „V.“, AB „V.“ raštais VMI 2004-07-27 Nr. 700 ir 2005-08-29 Nr. 683, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimu ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pagrindu padarytoms išvadoms dėl Č. K. kaltės padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

87Atmestinas kasatoriaus tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi įtariamųjų Č. K., J. K., V. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais (2004 m. balandžio 8 d., 2004 m. gegužės 10 d., 2009 m. gruodžio 2 d. įtariamojo J. K., 2004 m. kovo 8 d., 2004 m. liepos 13 d., 2009 m. lapkričio 26 d. įtariamojo V. K., 2004 m. kovo 8 d., 2008 m. gegužės 15 d., 2008 m. liepos 8 d. įtariamojo Č. K. apklausos protokolais). Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus, daiktinius ir kt. įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, yra svarbūs ir galintys turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų vertinimui. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje ištyrė J. K., V. K., Č. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 16, b. l. 97, 103, 106, 107). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško nuteistojo apeliacinio skundo argumento, pažymėjo, kad apygardos teismas turėjo teisinį pagrindą ištirti J. K. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes apklausti teisiamajame posėdyje jie neigė kaltę dėl padėjimo Č. K. pasisavinti AB „V.“ priklausantį turtą. Darytina išvada, kad teismai pagrįstai vertino šių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus kaip vertingus tikrinant teisiamajame pasėdyje jų duotų parodymų bei byloje surinktų faktinių duomenų teisingumą, analizavo ir lygino juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių, ir, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies taisyklėmis, padarė atitinkamas išvadas.

88Abiejų instancijų teismai nustatė, kad Č. K. vadovaujamoje bendrovėje „V.“ ištekinimo staklių modernizavimo darbų UAB „Centaurium“ neatliko (nustatyta, kad ši bendrovė buvo fiktyvi, FNTT pareigūnai ja naudojosi išrašydami dokumentus dėl fiktyvių paslaugų atlikimo). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Č. K. negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jis vedė derybas su UAB „Centaurium“ atstovais dėl ištekinimo staklių modernizacijos ir buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis bei atliktų darbų aktas tarp AB „V.“ ir UAB „Centaurium“, taip pat kokiomis aplinkybėmis bendrovėje „V.“ gauta 2003 m. sausio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 7120986. Staklių modernizavimo darbų atlikimą iš esmės paneigė ir liudytojai – AB „V.“ darbuotojai M. B. bei J. K.. Tai, kad nebuvo paskirta ekspertizė staklių modernizacijos faktui nustatyti, nereiškia neišsamaus aplinkybių ištyrimo. Iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-509/2010). Šioje byloje ekspertizės atlikimas nebuvo būtinas, nes ir be šio veiksmo atlikimo minėta reikšminga bylai aplinkybė (staklių modernizacijos darbai neatlikti) buvo nustatyta teisiamajame posėdyje patikrintais kitais įrodymais.

89Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad FNTT pareigūnų atlikti operatyviniai veiksmai buvo akivaizdžiai provokuojantys, kad jie iki NVIM sankcionavimo 2003 m. sausio 27 d. atliko į NVIM sudėtį įeinančius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas Č. K. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl NVIM teisėtumo, patenkino nuteistojo Č. K. gynėjo prašymą ir apklausė pareigūnus L. K., R. T.. A. B. apklausti nepavyko, nes, pagal byloje gautus duomenis, jis nuo 2006 m. yra išvykęs į JAV (T. 18, b. l. 58, 62). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nepasitvirtino Č. K. apeliacinio skundo argumentai dėl FNTT pareigūnų neteisėtų ir provokuojančių veiksmų. Byloje nustatyta, kad 2002 m. liepos 19 d. FNTT buvo užvesta operatyvinio sekimo byla MP-3-002-02 dėl R. J. (įtariama, kad R. J. organizuoja suradimą bendrovės, galinčios pastoviai rašyti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras ūkio subjektams už neva parduotą dyzelinį kurą (ar kitas prekes). Atliekant šį operatyvinį tyrimą FNTT pareigūnai L. K. ir R. T. prisistatė R. J. kaip verslininkai iš Vilniaus, kurie gali klastoti buhalterinius dokumentus. Atlikus R. J. abonentinio numerio ( - ) pasiklausymą nustatyta, kad 2003 m. sausio 22 d. R. J. suvedė FNTT pareigūnus su J. K.. Pirmą susitikimą su FNTT pareigūnais degalinėje „Dega“ suorganizavo pats J. K.. Šio susitikimo metu J. K. aiškiai išreiškė ketinimą daryti nusikaltimus ir pateikė konkretų nusikaltimų darymo planą. Todėl, siekiant atskleisti R. J. ir jo bendrininkų (J. K. ir kt.) nusikalstamas veikas, pagal FNTT pareigūnų teikimą 2003 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras sankcionavo nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 25/117s. Taigi NVIM sankcionavimo metu buvo surinkta pirminė operatyvinė informacija apie J. K. rengiamus atlikti nusikalstamus veiksmus ir pareigūnai tik tada, kai J. K. išreiškė aiškų ketinimą daryti nusikalstamas veikas (pateikdamas konkrečius bendrovės duomenis, kurie turi būti įrašyti į suklastotą PVM sąskaitą faktūrą), prisidėjo prie J. K. suplanuotos daryti nusikalstamos veikos, o ne provokavo jį nusikalsti. Po NVIM sankcionavimo J. K. tolesnis bendravimas su FNTT pareigūnais visada vyko jo iniciatyva. Taigi J. K. dar iki bendravimo su FNTT pareigūnais buvo pasirengęs daryti nusikaltimus, jis ieškojo kontaktų su asmenimis, padėsiančiais juos vykdyti. Provokacija yra tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė asmenį padaryti nusikaltimą. Baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebūtų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo. Už valstybės sukurstytą veiką negali būti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio ją darant negali būti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymą. Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali būti laikoma nusikalstama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008). Tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą.

90Nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami); tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų sankcionavimą. Tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto spaudimo pobūdį (sprendimai Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę (Edwards and Lewis v. the United Kingdom, no. 39647/98, 40461/98, judgment of 22 July 2003) bylose).

91Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. K. būtų ieškojęs asmenų, galinčių dalyvauti nusikalstamoje veikoje, jei FNTT pareigūnai ir nebūtų prisidėję prie jo veiksmų. Tai, kad J. K. FNTT pareigūnus žinojo kaip verslininkus iš Vilniaus (galinčius klastoti dokumentus), nereiškia, kad pareigūnų veiksmai buvo provokuojantys. Atliekant teisėtai sankcionuotą ir realizuotą NVIM buvo gauti duomenys ir apie Č. K. nusikalstamą veiką. Kadangi NVIM realizuotas teisėtai, jo metu gauti duomenys yra teisėti ir atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl teismai pagrįstai juos pripažino įrodymais ir vertino juos lygindami su kitais byloje esančiais įrodymais.

92Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atmestinas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame, priešingai nei teigia kasatorius (jog apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kad į skundžiamą nuosprendį perkelti kaltinamojo akte nurodyti duomenys ir aplinkybės), iš esmės pasisakyta, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, išdėstė, kokiais įrodymais grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino juos, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, padarydamas išvadas dėl nuteistojo kaltės, kurios pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

93Dėl nuteistojo L. G. kasacinio skundo argumentų

94Atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo L. G. argumentai, kad teismai, vertindami bylos įrodymus, vieniems iš jų teikė prioritetą, o kitus ignoravo, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl L. G. kaltės pasisavinus didelės vertės (93 220 Lt) UAB „A.“ turtą pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kaip nustatyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kaltinimui prieštaraujančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas L. G. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, pagrindė įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus: 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. spalio 19 d. protokolus dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, 2005 m. sausio 7 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/2 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos, liudytojų A. A., L. S. parodymus, 2003 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. balandžio 15 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolus, 2004 m. kovo 8 d. kratos protokolą. Įrodymams patikrinti ištyrė 2004 m. kovo 8 d., 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. lapkričio 30 d. įtariamojo L. G., 2004 m. balandžio 8 d., 2004 m. gegužės 10 d., 2009 m. gruodžio 2 d. įtariamojo J. K., 2004 m. kovo 8 d., 2004 m. liepos 13 d., 2009 m. lapkričio 26 d. įtariamojo V. K., 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2009 m. rugpjūčio 21 d., 2009 m. gruodžio 7 d. įtariamojo A. Š. apklausos protokolus, liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje bylos aplinkybių ištyrimui ir įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas dėjo pastangas iškviesti ir apklausti kaip liudytoją A. A., tačiau gauti duomenys, kad ji 2010 m. lapkričio 24 d. išvyko į Jungtinę Karalystę (T. 18, b. l. 16).

95Teismai nustatė, kad L. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo dvi suklastotas UAB „Centaurium“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „A.“ iš UAB „Centaurium“ pirko reklamos paslaugas; jo nurodymu šie suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „A.“ buhalteriją, šios bendrovės finansininkams, nežinantiems, kad tarp UAB „A.“ ir UAB „Centaurium“ jokių sandorių nėra, per du kartus (2003 m. vasario 11 d. – 60 180 Lt ir 2003 m. kovo 14 d. – 33 040 Lt) pervedus pinigus į UAB „Centaurium“ atsiskaitomąją sąskaitą, o šiuos pinigus pareigūnams, veikusiems pagal NVIM, paėmus grynaisiais ir perdavus J. K., šiam – V. K., pastarajam – A. Š., o šiam – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris šiuos pinigus be atitinkamo dydžio pinigų dalių, sumokėtų už fiktyvių dokumentų išrašymą ir pateikimą, grąžino S. V.. Teismai motyvuotai paneigė kasatoriaus parodymus, kad reklamos paslaugos UAB „A.“ buvo suteiktos, o jo iš nenustatyto asmens gauti 23 715 Lt panaudoti šios bendrovės veikloje. Pagal teismų praktiką turto pasisavinimu gali būti pripažįstami ir tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, jog įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012, 2K-138/2014). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. L. G. teiginiai, kad 23 715 Lt jis panaudojo bendrovės reikmėms, yra deklaratyvūs ir neinformatyvūs, neparemti konkrečiais duomenimis, todėl nekonkrečių teiginių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Teismai padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog L. G. jo žinioje buvusias UAB „A.“ išgrynintas lėšas panaudojo šios bendrovės reikmėms, ir todėl pagrįstai pripažino, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė šį turtą, padarydamas bendrovei žalą. Pasisavinus turtą (įgijus realią galimybę juo naudotis bei disponuoti savo nuožiūra) tolesni kaltininko veiksmai su šiuo turtu (kiek jis konkrečiai gavo „išgrynintų“ pinigų, koks atlygis buvo sumokėtas tarpininkams ar pan.) neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. L. G. pasisavino iš viso 93 220 Lt vertės UAB „A.“ turto, o, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, tai laikytina didelės vertės (viršija 250 MGL dydžio sumą) turto pasisavinimu.

96Vilniaus apygardos teismas pagrįstai L. G. nuteisė pagal šiuo metu galiojančio BK 183 straipsnio 2 dalį. Tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas buvo keliamas ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šuo klausimu išsamiai pasisakė, pažymėdamas, kad nusikalstama veika buvo padaryta iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojant 1961 m. BK ir jos padarymo metu (2003 m. vasario – kovo mėn.) galiojęs baudžiamasis įstatymas už veikos, numatytos BK 275 straipsnio 3 dalyje (turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu) (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija), padarymą nustatė bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla su bauda ar be baudos. Pagal 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 punktą, baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo BK 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju BPK. Pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, jei asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. 2000 m. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų, kuri yra švelnesnė nei 1961 m. BK 275 straipsnio 3 dalies sankcija, dėl to pagrįstai L. G. nusikalstama veika kvalifikuota pagal šį švelninantį bausmę naujojo BK straipsnį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo argumentus dėl proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. BK 95 straipsnio 1 dalies d punkte (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis). L. G. nusikalstama veika baigta 2003 m. kovo mėn., o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2011 m. gruodžio 19 d., t. y. nepažeidžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.

97Dėl nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumentų

98Kasatorius teigia, kad teismai, tirdami ir vertindami bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nenustatę jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių.

99Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai: 2006 m. kovo 22 d., 2006 m. spalio 30 d. protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, 2005 m. liepos 27 d. specialisto išvada Nr. 5-1/67 dėl UAB „T.“ ūkinės finansinės veiklos, liudytojų R. J., V. B., E. J., V. M., V. J. parodymai, 2003 m. rugpjūčio 25 d., 2009 m. lapkričio 3 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolai, 2009 m. rugsėjo 14 d. dokumentų pateikimo protokolas, 2004 m. kovo 8 d. kratos protokolas, 2010 m. balandžio 9 d. UAB „T.“ dokumentų apžiūros protokolas, 2010 m. balandžio 9 d. UAB „T.“ 2003 metų buhalterinės apskaitos registrų dokumentų segtuvo apžiūros protokolas ir kt., pateikti motyvai ir išvados dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo S. V. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra analogiški jo kasacinio skundo argumentams, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais ir juos vertindamas, tinkamai laikėsi BPK 20 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, įvertino bylos įrodymų visumą ir pagrįstai S. V. pripažino kaltu padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

100Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (nes jie gauti neteisėtu būdu, nedalyvaujant gynėjui). Bylos duomenys patvirtina, kad įtariamajam S. V. teisės, numatytos BPK 21 straipsnyje, iš jų ir teisė turėti gynėją, išaiškintos tinkamai, 2004 m. kovo 9 d. ir 2005 m. birželio 8 d. įvykusių apklausų metu gynėjo atsisakė, tai patvirtindamas savo parašu (T. 11, b. l. 144, 149). Tokia įtariamojo teisė numatyta BPK 52 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. V. parodymus davė verčiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, BPK 188 straipsnyje įtvirtinta įtariamojo apklausos tvarka nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas analogiškų nuteistojo S. V. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnus M. Š. ir S. Č., kurie paneigė, kad S. V. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save (T. 16, b. l. 46–48), ir šiuo klausimu išsamiai pasisakė savo sprendime, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ištirtus įrodymus, pagrįstai atsižvelgė ir į S. V. pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra detalūs ir išsamūs, patvirtinti ir kitų byloje esančių duomenų.

101Priešingai nei teigia kasatorius, tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti kaip liudytojai V. K. ir D. D., nevertintina kaip neišsamus bylos aplinkybių ištyrimas. V. K., pagal nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme gautus duomenis, yra miręs (T. 16, b. l. 101, 111), o D. D. nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. yra išvykęs į Jungtinę Karalystę (T. 18, b. l. 15). BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltinamojo (nuteistojo) teisė pateikti prašymus nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad S. V. tvirtinimas, jog paslaugas pagal suklastotas UAB ,,Centaurium“ išrašytas sąskaitas faktūras realiai suteikė V. K. ir D. D., o ne UAB „Centaurium“, prieštarauja bylos duomenimis, nes šie asmenys šioje bendrovėje niekada nedirbo.

102Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad jis, būdamas ne tik UAB „T.“ vadovas, bet ir vienintelis akcininkas bei viso bendrovės turto savininkas, negalėjo pasisavinti jam pačiam priklausančio turto. Pagal teismų praktiką akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, todėl ta aplinkybė, kad jis yra vienintelis bendrovės akcininkas, nereiškia, kad su tos bendrovės turtu jis galėjo elgtis kaip su savu. Vienintelis akcininkas turi atsakyti už jam svetimo akcinės bendrovės turto pasisavinimą, nustačius visus kitus BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2012).

103Tokia Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata pagrįsta ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, pagal kurį akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė yra juridinis asmuo, ribotos turtinės atsakomybės įmonė, pagal savo prievoles atsakanti tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Akcijų turėtojai turi nuosavybės teisę į įmonės akcijas, o teisę į jos turtą, išskyrus dividendus, įgyja tik įmonę likvidavus ir atsiskaičius su kreditoriais. Pagal Civilinio kodekso 2.81, 2.82 straipsnius akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. Jo dėka įmonė funkcionuoja – įgyvendina savo teises bei vykdo pareigas. Dėl šios priežasties dalį teisių ir pareigų įmonės valdymo organas įgyja ex officio, t. y. įstatymo pagrindu. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai.

104Kasatorius kasaciniame skunde taip pat akcentuoja, jog teismas nenustatė turto pasisavinimo vieno iš objektyviosios pusės požymių – padarinių. Toks kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas. Pasisavinimo esmę sudaro tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai (viršydamas įgaliojimus) neatlygintinai paverčia savu turtu, kitaip tariant, ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstamais padariniais čia yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams sukeltus padarinius galima vertinti padarytos turtinės žalos dydžio ir nusikalstamos veikos masto prasme, nes pagal nusikalstamos veikos mastą kiekvienu atveju galima spręsti apie veikos pavojingumo laipsnį. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą (taip pat ir šios veikos kvalifikavimo) klausimą, reikia atsižvelgti į tiesioginę turtinę žalą. Pagrindinis kriterijus, nustatant nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu padarytos turtinės žalos dydį, turi būti nusikalstamos veikos dalyko vertė, kaip tiesioginiai nusikalstamos veikos padariniai, kuriuos su nusikalstama veika sieja tiesioginis priežastinis ryšys ir kurių piniginę išraišką galima apskaičiuoti.

105Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog S. V. kaip UAB „T.“ vadovas išgrynintus pinigus panaudojo įmonės reikmėms. Be to, pažymėtina, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Teismai nustatė, kad S. V. jo žinioje esantį bendrovės turtą pasisavino neteisėtai bei neatlygintinai ir padarė bendrovei 113 280 Lt žalą, kuri buvo pripažinta aptariamo nusikaltimo dalyku.

106Dar vienas kasatoriaus argumentas – kad S. V. veikoje neįrodytas subjektyvusis požymis – kaltė (tiesioginė tyčia) ir neatsižvelgta į S. V. veikos motyvus. Kaltininko siekimas neteisėtai ir neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą ar turtinę teisę ypač akivaizdus turto pasisavinimo atveju, nes šios nusikalstamos veikos esmę kaip tik ir sudaro neteisėtas turto ar turtinės teisės pavertimas savo nuosavybe. Kaltininkas sąmoningai užvaldo (pasisavina) jam patikėtą ar esantį jo žinioje, tačiau jam nuosavybės teise nepriklausantį (svetimą) turtą ar turtinę teisę, žinodamas, kad tokie jo veiksmai yra neteisėti, peržengiantys darbo ar civilinės teisės normų pagrindu jam suteiktus įgaliojimus valdyti, naudoti ar disponuoti turtu. Be to, turtas ar turtinė teisė pasisavinami savininkui už tai neatlyginant. Taigi, nors ir suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, kaltininkas nori taip veikti, o numatydamas, kad dėl šių veiksmų neišvengiamai atsiras nusikalstamų padarinių – turtinė žala turto savininkui, nori tokių padarinių ir sąmoningai jų siekia.

107Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. V. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo žinioje esantį bedrovės turtą (113 280 Lt bendrovės pinigines lėšas) savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdamas bendrovės interesus, bet ir darydamas bendrovei žalą (113 280 Lt), ir to norėjo. S. V. tyčios kryptingumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija grindė tuo, kad jis, padedant J. K., V. K. ir A. Š., suklastotų dokumentų pagrindu pervedė pinigus bendrovei „Centaurium“, kuri jo vadovaujamai įmonei jokių paslaugų nesuteikė, ir gautų pinigų neįnešė į bendrovės sąskaitą ir nepanaudojo bendrovės reikmėms.

108Bet koks turto pagrobimo (nepriklausomai nuo jo formos) motyvas (kodėl kaltininkas tai daro) ir tikslas (ką kaltininkas ketina daryti su pagrobtu turtu) iš esmės nieko nekeičia, nes kaltininkas vis tiek neteisėtai kėsinasi į svetimą nuosavybę, todėl nėra svarbu, ar tai daro iš savanaudiškų, ar iš altruistinių paskatų. Taigi įrodinėti grobimo bylose šį įstatymo nenumatytą subjektyvųjį požymį nėra būtinumo. BK 183 straipsnio dispozicija nenumato turto pasisavinimo motyvo ar tikslo, vadinasi, šie požymiai nusikalstamos veikos sudėčiai nėra privalomi. Taigi S. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas.

109Kasaciniu skundu kasatorius taip pat skundžia, kad jis buvo išprovokuotas daryti nusikalstamą veiką, kad pareigūnai, tirdami trečiųjų asmenų daromas nusikalstamas veikas, neapsiribojo įrodymų rinkimu prieš juos, bet kartu ėmėsi aktyvių veiksmų ir prieš S. V..

110Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išplėtoję provokacijos sąvoką, kuri suformuota ir įstatymo lygmeniu. Pagal ikiteisminio tyrimo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti (nepakitusi sąvoka išliko ir nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme).

111Pažymėtina, kad nustatant provokaciją turėtų būti atsižvelgiama ne vien tik į NVIM dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką); provokavimo faktas nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su NVIM dalyvių veikla, visumos, kurioje reikšminga yra tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti, kai tokio rengimosi jis nebuvo nutraukęs; provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be NVIM dalyvių įsikišimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2A-P-2/2009). Su provokacija supanašėjanti situacija laikoma ir tada, kai privatūs asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2010). Taigi provokacija pripažįstama tada, kai nusikaltimas be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų padarytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530/2012).

112Baudžiamojo proceso taisyklės iš teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalauja veikti tik pagal jiems suteiktą kompetenciją (intra vires) įgyvendinant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Bet koks provokuojantis ar su provokacija supanašėjantis elgesys viršijant įgaliojimus vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys) reikalavimui pažeidimas.

113Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pagal FNTT pareigūnų 2003 m. sausio 27 d. teikimą Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras sankcionavo nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 25/117s. Taigi NVIM sankcionavimo metu buvo surinkta pirminė operatyvinė informacija apie J. K. rengiamus atlikti nusikalstamus veiksmus ir pareigūnai tik tada, kai J. K. išreiškė aiškų ketinimą daryti nusikalstamas veikas (pateikdamas konkrečius bendrovės duomenis, kurie turi būti įrašyti į suklastotą PVM sąskaitą faktūrą), prisijungė prie J. K. suplanuotos daryti nusikalstamos veikos, o ne provokavo jį nusikalsti. Po NVIM sankcionavimo J. K. tolesnis bendravimas su FNTT pareigūnais visada vyko jo iniciatyva. Taigi J. K. dar iki bendravimo su FNTT pareigūnais buvo pasirengęs daryti nusikaltimus, jis ieškojo kontaktų su asmenimis, padėsiančiais juos vykdyti. Šiuo atveju J. K. būtų ieškojęs asmenų, galinčių dalyvauti nusikalstamoje veikoje, jei FNTT pareigūnai ir nebūtų prisijungę prie jo veiksmų. Tai, kad J. K. FNTT pareigūnus žinojo kaip verslininkus iš Vilniaus (galinčius klastoti dokumentus), nereiškia, kad pareigūnų veiksmai buvo provokuojantys. Atliekant teisėtai sankcionuotą ir realizuotą NVIM buvo gauti duomenys ir apie S. V. nusikalstamą veiką, kuriuos teismai pagrįstai pripažino įrodymais baudžiamajame procese.

114Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, darydami išvadą dėl kasatoriaus kaltumo padarius kvalifikuotą turto pasisavinimą, paisė iš BPK 20 straipsnio kylančių reikalavimų. Byla apeliacine tvarka dėl nuteistojo S. V. išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, į visus esminius šio nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 5 dalyje, apeliacinės instancijos teismas atsakė, motyvuotai paaiškindamas, kodėl jie atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

115Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

116Nuteistųjų V. K., Č. K., L. G. ir S. V. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteisti:... 3. V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24... 4. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo... 5. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo... 6. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo... 7. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl prievolės sumokėti 56 185,64 Lt PVM į... 8. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės – į valstybės... 9. V. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl prievolės sumokėti 2988,40 Lt PVM... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, šiuo... 11. Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiškai įskaityta bausmė, atlikta... 12. Č. K. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl AB „V.“ 38 173 Lt... 13. Baudžiamoji byla Č. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus... 14. L. G. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „A.“ 93 220 Lt... 15. Baudžiamoji byla L. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus... 16. S. V. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „T.“ 113 280 Lt... 17. Baudžiamoji byla S. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus... 18. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 19. panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2... 20. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 21. kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;... 22. nuteistųjų L. G., Č. K. ir nuteistojo S. V. bei jo gynėjo apeliaciniai... 23. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti J. K. (J. K.), A.... 24. Teisėjų kolegija... 25. V. K. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:... 26. 1) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad... 27. 2) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad... 28. 3) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad... 29. 4) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad... 30. 5) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai ikiteisminio... 31. 6) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai ikiteisminio... 32. Č. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje,... 33. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius Č. K. už... 34. L. G. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad Vilniuje, tiksliai... 35. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius L. G. už... 36. S. V. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad ikiteisminio... 37. Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 38. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė... 39. Kasaciniu skundu nuteistasis Č. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 40. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra... 41. Kasatorius teigia, kad: jis nepateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam... 42. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog... 43. Apeliacinis teismas netinkamai įvertino apeliacinio skundo argumentus dėl BPK... 44. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino... 45. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis... 46. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas patvirtino apeliacinio... 47. Kasaciniu skundu nuteistasis L. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 48. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301... 49. Kasatorius pažymi, kad jis apeliaciniame skunde pateikė išsamius argumentus,... 50. Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai net neužsiminė apie jį teisinančius... 51. Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį... 52. Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 53. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 183 straipsnio 2 dalį,... 54. Kasatorius nurodo ir tai, kad neįrodyta ir aplinkybė, jog jis gavo bendrovei... 55. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai pasisavinus pinigus, t. y.... 56. Be to, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183... 57. Kasatorius nurodo ir tai, kad jo veikoje nėra ir subjektyviųjų BK 183... 58. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimai grindžiami 2003 m. rugpjūčio 25... 59. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra... 60. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 61. Prokuroras, pasisakydamas dėl nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumento, kad... 62. Prokuroras, pasisakydamas dėl S. V. kasacinio skundo argumento, kad jis yra ne... 63. Prokuroras taip pat teigia, kad, priešingai nei nurodo šis kasatorius,... 64. Be to, kasacinėje instancijoje, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi,... 65. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus L. G. argumentu, kad teismai iš esmės... 66. Prokuroras nurodo, kad L. G. kasaciniame skunde išdėstė keletą... 67. Prokuroras, pasisakydamas dėl kasatoriaus argumento, jog teismai turėjo... 68. Prokuroras nurodo ir tai, kad L. G. pagrįstai nuteistas pagal šiuo metu... 69. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus Č. K. argumentais, kuriais jis teigia, kad... 70. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Č.... 71. Prokuroras nesutinka su V. K. kasacinio skundo argumentais, kuriais prašoma... 72. Kasaciniai skundai atmestini.... 73. Dėl nuteistojo V. K. kasacinio skundo argumentų... 74. Nuteistasis V. K. prašo pakeisti skundžiamus teismų nuosprendžius dėl... 75. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamu 2011 m.... 76. Nuteistasis V. K. apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio... 77. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu konstatavo,... 78. Kasatorius, nesutikdamas su jam paskirta bausme, teigia, kad apeliacinės... 79. Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės... 80. Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų nagrinėjant nuteistųjų... 81. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas... 82. Nuteistieji Č. K., L. G. ir S. V. kasaciniuose skunduose pateikia savo... 83. Dėl nuteistojo Č. K. kasacinio skundo argumentų... 84. Nuteistasis Č. K. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį,... 85. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal... 86. Pagal bylos medžiagą ir kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo... 87. Atmestinas kasatoriaus tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas... 88. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad Č. K. vadovaujamoje bendrovėje... 89. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad FNTT pareigūnų atlikti operatyviniai... 90. Nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti... 91. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. K. būtų ieškojęs asmenų,... 92. Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai... 93. Dėl nuteistojo L. G. kasacinio skundo argumentų... 94. Atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo L. G. argumentai, kad teismai, vertindami... 95. Teismai nustatė, kad L. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens... 96. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai L. G. nuteisė pagal šiuo metu... 97. Dėl nuteistojo S. V. kasacinio skundo argumentų... 98. Kasatorius teigia, kad teismai, tirdami ir vertindami bylos įrodymus,... 99. Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos... 100. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo... 101. Priešingai nei teigia kasatorius, tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios... 102. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad jis, būdamas ne tik UAB „T.“... 103. Tokia Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata pagrįsta ir... 104. Kasatorius kasaciniame skunde taip pat akcentuoja, jog teismas nenustatė turto... 105. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje... 106. Dar vienas kasatoriaus argumentas – kad S. V. veikoje neįrodytas... 107. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu... 108. Bet koks turto pagrobimo (nepriklausomai nuo jo formos) motyvas (kodėl... 109. Kasaciniu skundu kasatorius taip pat skundžia, kad jis buvo išprovokuotas... 110. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas,... 111. Pažymėtina, kad nustatant provokaciją turėtų būti atsižvelgiama ne vien... 112. Baudžiamojo proceso taisyklės iš teisėsaugos institucijų pareigūnų... 113. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pagal FNTT pareigūnų 2003 m.... 114. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, darydami išvadą dėl kasatoriaus... 115. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 116. Nuteistųjų V. K., Č. K., L. G. ir S. V. kasacinius skundus atmesti....