Byla 1A-35-332/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui, gynėjui advokatui Žydrūnui Rupšiui, nuteistajam H. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendžio, kuriuo:

2H. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 253 straipsnio 1 dalyje, pripažinta mažareikšme, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Respublikos BK 37 str.), o baudžiamoji byla jo atžvilgiu šioje dalyje nutraukta.

3H. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4H. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2012-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikti paskirta pataisos namuose. Bausmė pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8H. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta dėl to, kad jis 2012 m., tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame ( - ) iš nenustatyto asmens neatlygintinai įgijo imitacinį šovinį, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamą šaudymui, 5,45X39 mm kalibro ( - ) šovinį, kuris skirtas įvairiems graižtviniams šautuvams tokiems kaip automatams ( - ), rankiniams kulkosvaidžiams ( - ) ir vėlesnėms jų modifikacijoms bei šovinį laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame ( - ), iki 2013-08-28, kai nuo 09.53 val. iki 11.05 val. kratos metu šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

9H. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2013-08-09, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame ( - ) už 30 litų pardavė V. N. ne mažiau 0,315 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir taip platino narkotines medžiagas.

10Be to, H. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2013-05-15 gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame ( - ), pasodino ir išaugino kanapę, jos dalis 2013-08-14 ar 2013-08-15, tiksliau nenustatytu laiku, nuskynė ir jas padėjęs gyvenamojoje vietoje sudžiovino ir taip turėdamas tikslą platinti pagamino tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2013-08-28 bute, esančiame ( - ) turėdamas tikslą platinti laikė 19,321 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių dalį buvo pagaminęs, kai nuo 09.53 val. iki 11.05 val. kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis H. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl kanapių ir jų dalių platinimo V. N.) ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. H. Ž. taip pat prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl kratos metu rastų narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių, turint tikslą jas platinti) ir šioje dalyje jį pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nusprendus, kad nėra pagrindo panaikinti ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendį, apeliantas prašo paskirti jam mažesnę bausmę negu Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta mažiausia bausmė (taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.).

12H. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių visumos, neatsižvelgė į teismų suformuotą Lietuvos Respublikos BK 259 str. ir 260 str. taikymo praktiką atribojant šiuose straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jo (apelianto) padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., įrodyta. Remiantis šiomis aplinkybėmis, skundžiamo nusoprendžio dalys dėl narkotinių medžiagų platinimo, parduodant jas V. N., narkotinių medžiagų laikymo, turint tikslą jas platinti, apelianto nuomone, negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis.

13Nuteistojo H. Ž. teigimu, byloje nėra faktinių duomenų neginčijamai patvirtinančių, jog jis platino narkotines medžiagas ar turėjo tikslą jas platinti. Vienintelis jį kaltinantis įrodymas yra asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, V. N. parodymai, kurie net nebuvo patikrinti įvykio vietoje, parodant narkotinių medžiagų įsigijimo vietą, apie kurią jis duoda parodymus (Lietuvos Respublikos BPK 196 str.). Apelianto nuomone, V. N. parodymų nebuvo galima laikyti nuosekliais, sutampančiais su kitais faktiniais bylos duomenimis, kurie vienareikšmiškai nepatvirtina, jog jis platino narkotines medžiagas V. N..

14Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje yra nepašalinti prieštaravimai dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir platinimo aplinkybių. Nuteistasis H. Ž. nurodo, kad 2013-08-11 laikinai sulaikytas V. N. teigia, jog jis įsigijo narkotines medžiagas iš nenustatyto asmens. 2013-08-11 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad „Iš kur V. N. turi narkotinių medžiagų – nepaaiškino“. 2013-08-12 pranešime apie įtarimą V. N. nurodyta, kad jis ne vėliau kaip 2013-08-11 ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įsigijo narkotinių medžiagų. Apklausiant įtariamuoju V. N. keičia parodymus ir nurodo, kad narkotinių medžiagų įsigijo iš jo (apelianto), gyv. ( - ), prie ( - ), tačiau tikslesnio adreso nežino, telefono numerį gavo iš pažįstamų ir po pokalbio su juo (apeliantu) jį ištrynė (prieštaravimas su E. Š. parodymais, kuriais jis tvirtino, kad būtent jis ištrynė jo (apelianto) telefono numerį). Teisiamajame posėdyje V. N. nurodo, kad jo (apelianto) kontaktų neturėjo, jog skambino iš savo pažįstamo, kurio įvardinti nenori, po to pokalbio nuėjo pas jį (apeliantą) į namus. Tačiau, apelianto teigimu, iš telefoninių pokalbių išklotinių buvo nustatyta, kad iš E. Š. telefono jam (apeliantui) 2013-08-09 nebuvo skambinta, todėl ir pokalbio negalėjo būti. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2013-12-11 V. N. nurodė, kad įsigijo narkotines medžiagas jo (apelianto) bute. Pas jį (apeliantą) jis (V. N.) nesilankydavo, tik tam tikslui adresą sužinojo iš draugų. Teisme nurodė, kad narkotines medžiagas pirko prieškambaryje, taip pat kad yra pirkęs ir anksčiau, bet netiesiogiai. Prieš susitinkant su juo (apeliantu), jam jis (apeliantas) parašė iš draugo telefono, kad gali ateiti pasiimti. Rašė jam (apeliantui) iš E. Š. telefono. 2013-10-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog V. N. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo skambino jam (apeliantui) ir iš jo 2013-08-09 įgijo narkotinių medžiagų. Tyrėja nurodė, kad reikalinga gauti V. N. ir jo (apelianto) telefonų numerių išklotines. Kitame 2013-11-28 tarnybiniame pranešime tyrėja nurodo, kad, patikrinus gautas išklotines, jose nesimato, jog V. N. būtų skambinęs jam (apeliantui). Atsižvelgiant į pateiktas telefonų numerių išklotines, apelianto nuomone, tyrėja neturėjo pagrindo teigti, jog V. N. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo skambino jam (apeliantui), o teismas taip pat neturėjo pagrindo išvadai, kad V. N. su juo (apeliantu) susisiekė E. Š. telefonu ir kad šią aplinkybę patvirtina 2013-11-28 tarnybinis pranešimas, nes šiame tarnybiniame pranešime nurodoma, jog jis (apeliantas) nebendravo nei su E. Š., išskyrus 2013-08-18, tai yra praėjus 7 dienoms po V. N. sulaikymo, nei su G. P.. Apelianto teigimu, byloje buvo nustatyta, kad V. N. bendravo su E. Š. 48 kartus, 2013-08-09 susirašinėjo žinutėmis 7 kartus, 2013-08-09 E. Š. skambino V. N., tačiau liko neišaiškinta aplinkybė, kam reikėjo skambinti vienas kitam, jeigu E. Š. ir V. N. teigė 2013-08-09 buvę kartu.

15Nuteistasis H. Ž. skunde taip pat teigia, kad byloje nepašalinti prieštaravimai dėl narkotinių medžiagų įsigijimo vietos ir narkotines medžiagas platinusio asmens. Apeliantas nurodo, kad 2013-09-16 tarnybiniame pranešime teigiama, jog jis (apeliantas) narkotines medžiagas platino prie ( - ). Vėliau V. N. pasitikslina ir nurodo kitokias narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes. Liudytojai, V. N. draugai I. T., H. K. nieko apie jį (apeliantą) negalėjo pasakyti. Jie nurodė, kad V. N. nesakė, iš kur gavo narkotinių medžiagų. Policijos pareigūnas G. B. nurodė, kad, vežant į policijos komisariatą, jaunuolio klausė, kur įsigijo narkotinių medžiagų, tačiau jis policijos pareigūnams to nepasakė, tik sakė, kad mokėjo 30 Lt. Liudytojas G. P. parodė, kad V. N. minėjo, jog jis per savo draugą iš jo (apelianto) įsigijo narkotinių medžiagų, tačiau kad jis (apeliantas) prekiautų narkotinėmis medžiagomis nieko nežino ir nieko nebuvo girdėjęs. Liudytojas G. P. taip pat nurodė, kad jis (apeliantas) jam skolingas 40 Lt. H. Ž. nuomone, tokiais parodymais paneigiama V. N. sukurta versija, kad jis tiesiogiai iš jo (apelianto) jo bute įsigijo narkotinių medžiagų. Taip pat apeliantas teigia, kad E. Š. parodė, jog 2013-08-09 buvo sugedęs V. N. telefonas, todėl jis (E. Š.) jam paskolino savo telefoną, tačiau toks paaiškinimas, apelianto nuomone, neatitinka objektyvios tiesos, kadangi nustatyta, kad V. N. bendravo su E. Š. 48 kartus, 2013-08-09 susirašinėjo žinutėmis 7 kartus, 2013-08-09 E. Š. skambino V. N., o jis (apeliantas) su V. N. nebendravo nei žinutėmis nei telefonu. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliantas daro išvadą, kad V. N. telefonas nebuvo sugedęs, liudytojas E. Š. melavo, tuo sukeldamas abejones dėl V. N. susitarimo su juo (apeliantu) dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Be to, liudytojas E. Š. nurodė, kad įtarė, jog V. N. skambino jam (apeliantui), nes telefone buvo įvestas jo (apelianto) telefono numeris, tačiau jo (apelianto) telefono numerį ištrynė. Apelianto nuomone, tokie parodymai, be jau minėtos aplinkybės, kad V. N. telefonas nebuvo sugedęs, taip pat, kad jis (apeliantas) nebendravo nei su E. Š., nei su V. N., nepatvirtina, jog V. N. iš E. Š. telefono būtų skambinęs jam (apeliantui), o taip pat ir paneigia teismo išvadą, jog V. N. su juo (apeliantu) susisiekė E. Š. telefonu. Nuteistojo H. Ž. teigimu, E. Š. taip pat nurodė, kad apie tai, jog H. Ž. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, jam pasakė

16V. N., jų iš jo (apelianto) pirkęs nėra. Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į tokius parodymuose esančius prieštaravimus, ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma atlikti akistatą tarp jo ir V. N., tačiau prokuroras 2014-04-16 nutarimu netenkino prašymo, atsisakymo pagrindu nurodydamas, kad V. N. davė nuoseklius parodymus apie narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes.

17Nuteistojo H. Ž. nuomone, nurodyti faktiniai duomenys ir nepašalinti prieštaravimai dėl narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių - susitarimo jas įsigyti, tai yra kokiu būdu – skambučiu ar siųsta žinute – buvo susitarta įsigyti narkotines medžiagas, kas susitarė, iš kokio telefono numerio skambinta, kas jam (apeliantui) skambino, kodėl liudytojas E. Š. melavo, teigdamas, kad V. N. telefonas yra sugedęs, kodėl V. N. su E. Š. telefonu bendravo 48 kartus, o 2013-08-09 susirašinėjo žinutėmis 7 kartus, kas patvirtina V. N. parodymus, kad jis įsigijo narkotines medžiagas būtent jo (apelianto) bute, neatlikus jo parodymų patikrinimo vietoje - narkotinių medžiagų perdavimo vietoje, kas patvirtina, kad V. N. žinojo, kur gyvena jis (apeliantas), kas pasakė jo gyvenamąją vietą, ar nepadėjo įsigyti narkotinių medžiagų V. N. E. Š., atskleidžia, jog egzistuoja abejonės, kurios nebuvo pašalintos. V. N. ir E. Š. parodymai, kuriais vadovaujasi teismas, yra prieštaringi ir nelogiški dėl byloje reikšmingos aplinkybės, kaip V. N. susisiekė su juo (apeliantu), todėl su šia aplinkybe susiję parodymai turi būti vertinami tik kaip prielaidos, o ne kaip patikimi įrodymai ir teismas, pagrįsdamas nuosprendį prielaidomis, padarė teisės taikymo klaidą (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.). Apelianto teigimu, jį kaltinančius V. N. parodymus dėl esančių prieštaravimų ir sukeltų abejonių turėjęs įvertinti kaltinamojo naudai, teismas jais vadovavosi, taip pažeisdamas in dubio pro reo principą.

18Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, apklausęs jo (apelianto) nurodytus liudytojus V. K. ir G. Š., kurie nurodė, kad 2013-08-09 buvo kartu su juo (apeliantu) sode, todėl jis niekaip negalėjo parduoti narkotinių medžiagų V. N., šiuos parodymus atmetė, nurodydamas, jog jie yra nenuoseklūs. Tačiau apelianto nuomone, negalima sutikti su tokia teismo išvada, kadangi liudytojai galėjo nenurodyti tam tikrų neesminių ir neįsimintinų aplinkybių arba jas nurodyti netiksliai ir neteikdami tam reikšmės. Todėl teismas nepagrįstai nevertino to, kad liudytojai nuosekliai paaiškino esmines susitikimo aplinkybes - datą, kurią jie įsiminė, kartu praleistą laiko tarpą, vykimo į sodą tikslą, maisto prekių įsigijimo aplinkybes ir kt. Tai, kad liudytojai skirtingai nurodė kai kurias nereikšmingas visų parodymų visumai aplinkybes, nekeičia parodymų esmės ir nepadaro jų nenuosekliais ir nesvarbiais. Išanalizavus šių liudytojų parodymus matyti, kad V. K. ir G. Š. vienodai patvirtino, jog 2013-08-08 visi suplanavo, pasiruošė ir susitarė, kad 2013-08-09 važiuos pas G. Š. į sodą. Važiavo V. K. mašina „Wolksvagen Passat“. Sode buvo tryse, visą dieną kepė šašlykus, tvarkė aplinką. Liudytojai nurodė, kad tai galėjo būti penktadienis. V. K. buvo išvažiavęs į užsienį mokytis keleriems metams ir tik ką buvo grįžęs iš užsienio. Tą dieną G. Š. įsiminė, nes H. Ž. pasveikino gimtadienio proga savo dėdę, o V. K. įsiminė, nes prieš savaitę buvo grįžęs iš ( - ). Šių liudytojų parodymai sutampa ir su jo (apelianto) parodymais, kad neseniai buvo grįžęs draugas iš ( - ), reikėjo kažkaip atšvęsti tą grįžimo progą, ir dar buvo sutapimas, kad dėdės gimtadienis buvo tą dieną, kaip tik, kai kepė šašlykus, prie šašlykinės jis jam skambino ir sveikino su gimtadieniu, taip ir prisiminė tą dieną. Šių liudytojų parodymai, vertinant juos visumoje, tame tarpe ir su prieštaringais V. N. ir E. Š. parodymais, yra labiau patikimi, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą.

19Apeliantas nurodo, kad teismas iš kaltinimo pašalino nusikalstamos veikos padarymo laiką, kadangi apklausus proceso dalyvius, tikslus laikas nenustatytas. Pašalinęs iš kaltinimo nusikalstamos veikos padarymo laiką (apie 17.17 val.), nes tokiu nusikaltimo padarymo laiku suabejojo, jo (apelianto) kaltę grindžia tuo, kad V. N. su juo susisiekė E. Š. telefonu, nors bylos medžiaga (išklotinėmis) nėra nustatyta, kad V. N. su juo susisiekė E. Š. telefonu būtent 2013-08-09. H. Ž. nuomone, iš to seka, kad objektyviais duomenimis nebuvo nustatytas narkotinių medžiagų platinimo laikas.

20H. Ž. teigimu, jis dėl 2013-08-28 padarytos nusikalstamos veikos (kratos metu rastų narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių, turint tikslą jas platinti) prisipažino iš dalies, nurodydamas, jog jis iš sėklos išaugino kanapę, ją sudžiovino ir laikė savo reikmėm, nes jis beveik kiekvieną dieną vartoja narkotines medžiagas - kanapes. Prieš rūkydamas kiekvieną dieną išsivyniodavo žolę iš folijos ir sumaišydavo su tabaku, šį veiksmą atlikdavo prieš kiekvieną rūkymą. Rastus 25 vnt. atskirus folijos gabaliukus su kanapėmis buvo įsigijęs iš nepažįstamo asmens, kuris pigiau pasiūlė nusipirkti. Svarstyklės jam buvo reikalingos, kad žinotų, kiek surūko. Nors šiuos jo parodymus teismas vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau, apelianto nuomone, šios abstrakčios teismo išvados nepatvirtina kiti faktiniai duomenys.

21Nuteistasis H. Ž. nurodo, kad jis nepardavė narkotinių medžiagų V. N., kratos metu pas jį rasti daiktai patvirtina tik jų priklausomybę jam, jis šias medžiagas laikė ir naudojo savo reikmėm, tačiau neturėjo tikslo jas platinti. Apelianto nuomone, vien tai, kad ant folijos gabaliukų rasti jo pirštų antspaudai ir rastos svarstyklės, nepatvirtina tikslo platinti turėjimo ir nepaneigia jo parodymų, kad jis buvo šias medžiagas įsigyjęs, o svarstyklės buvo reikalingos, jog jis, medžiagas sumaišęs su tabaku, žinotų, kiek surūko. Jo pirštų antspaudai atsirado dėl to, kad jis folijos gabaliukus išvyniodavo tam, jog kanapės būtų sumaišomos su tabaku.

22H. Ž. nesutinka su teismo teiginiais, kad kasdien vartojant narkotines medžiagas būtina turėti pakankamai lėšų norint jas įsigyti jo (apelianto) nurodyta kaina, jam (apeliantui) teikiama materialinė parama nebuvo didesnė kaip 740 Lt, o jam per mėnesį narkotinėms medžiagoms reikėjo skirti nuo 930 Lt iki 1240 Lt, todėl jo parodymai, teismo nuomone, yra paneigti. Apeliantas mano, kad tokios teismo išvados yra tik prielaidos, nepatvirtintos objektyviais duomenimis. Byloje nebuvo pateikti konkretūs faktiniai duomenys, atskleidžiantys, kiek per konkretų mėnesį jis (apeliantas) preliminariai gaudavo pinigų iš abiejų tėvų, kiek per konkretų mėnesį preliminariai išleisdavo narkotinių medžiagų įsigijimui. Nurodytos piniginės lėšos nėra fiksuotos, todėl spręsti, kad jis (apeliantas) narkotinėms medžiagoms įsigyti neturėjo piniginių lėšų, nėra pagrindo. Be to, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad aplinkybės, jog jis (apeliantas) pardavė V. N. narkotines medžiagas, patvirtino 2013-11-18 ir 2014-03-21 specialistų išvados Nr. ( - ), iš kurių matyti, kad 2013-08-11 pas V. N. rasta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės ir jų dalys, kurios masė 0,315 g (tyrimo metu sunaudota 0,033 g kanapių ir jų dalių, o liko nesunaudota 0,282 g kanapių ir jų dalių, kuriose tetrahidrokanabinolio (delta9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 4,2 %), nes šios išvados nepatvirtina byloje esantys faktiniai duomenys, pavyzdžiui, specialistė R. J., atsakydama į jo (apelianto) gynėjo advokato Ž. Rupšio klausimus, nurodė, kad skirtinga koncentracija, nurodyta išvadoje, gali būti susijusi skirtingais šaltiniais, iš kurių tos pakuotės, bet gali būti susiję ir kokia augalo dalis pateko į šitą tyrimą pateiktą medžiagą, į teisėjo klausimą, specialistė atsakė, kad dėl išvadoje 1 ir 2 punktuose nurodytos koncentracijos, dėl nežymaus svyravimo, tai jokiu būdu negalima daryti išvados iš šių koncentracijų, kad tai yra tas pats šaltinis.

23Apeliantas nurodo, kad jis iš dalies pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str., padarymo, tačiau, jo nuomone, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neteisinga. Byloje nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų ir padarytos žalos nėra, todėl, H. Ž. manymu, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, išimtinai prioritetas būtų suteiktas tik vieninteliam formalumui - laisvės atėmimo bausmės atlikimui, neatsižvelgiant į jo siekį pasitaisyti, dirbti, kurti šeimą ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be to, jo padaryti nusikaltimai yra atskleisti asmens, kuris pats yra susijęs su narkotinių medžiagų laikymu, įsigijimu, tai yra su nusikaltimo padarymu, parodymais. Byloje suteiktas prioritetas narkotines medžiagas vartojusiam V. N., kuris, nenorėdamas atskleisti tikrųjų narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių ir platinančio asmens buvo suinteresuotas duoti jį (apeliantą) kaltinančius, tačiau nenuoseklius parodymus.

24Teismo posėdyje nuteistasis H. Ž. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

25Nuteistojo H. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

26Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas tiek dėl H. Ž. kaltės, tiek dėl jam inkriminuotų nusikaltimų (dvi veikos), numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymo aplinkybių. Su sprendimu ir apylinkės teismo konstatuotais faktais nesutinka nuteistasis H. Ž., deklaratyviai neigdamas savo kaltę, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pakankamumu, jo nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, konstatuojant jo kaltę nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padaryme. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, konstatuoja, kad H. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu pagaminus ir laikius narkotines medžiagas turint tikslą jas platinti bei jas platinus ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d (už dvi veikas).

27Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (kasacinė byla 2K-300/2010).

28Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir kad juos galima būtų patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 ir 4 d.). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

29Lietuvos Respublikos BK 260 str. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

30Byloje nustatyta, kad H. Ž. 2013-08-09, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame ( - ) už 30 litų pardavė V. N. ne mažiau 0,315 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir taip platino narkotines medžiagas.

31Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistajam H. Ž. iš esmės, kaip jo kaltės platinus narkotines medžiagas įrodymai, nepriimtini liudytojų V. N. ir E. Š. parodymai, kiti rašytiniai įrodymai, kuriais grindė savo sprendimą pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais kategoriškai nesutinka ir pažymi, kad H. Ž. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grįstas ne tik liudytojų V. N. ir E. Š. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir paties nuteistojo, kitų liudytojų parodymais, kurie išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, ir kurie sudaro vieningą apelianto kaltę patvirtinančią medžiagą, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendžio dalį dėl H. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl kanapių ir jų dalių platinimo V. N.) ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Nors apeliantas neigia pardavęs narkotinių medžiagų V. N., tačiau tokia H. Ž. pozicija teisėjų kolegijos vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas ir mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą.

32Nuteistojo H. Ž. kaltę dėl 2013-08-09 padarytos nusikalstamos veikos (kanapių ir jų dalių platinimo V. N.) pagrindžia tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai: iš dalies paties nuteistojo H. Ž., liudytojų V. N., G. P., E. Š. parodymai, 2013-11-18 ir 2014-03-21 specialistų išvados Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), 2013-11-28 tarnybinis pranešimas, su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl laikydamasis nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo jų išsamiai nebeanalizuoja, atskleidžiant jų turinį.

33Liudytojo V. N. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti. Tai, kad pirminėje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje V. N. nenurodė nusikalstamos veikos aplinkybių, o vėlesnėse apklausose nenurodė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nesudaro pagrindo teigti, kad jo duoti parodymai yra nenuoseklūs. Be to, liudytojo V. N. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys (specialistų išvados, kitų liudytojų parodymai ir kt.), todėl šiais liudytojo duotais parodymais nėra pagrindo abejoti. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausiamas V. N. nurodė, kad jis, pasinaudojęs E. Š. telefonu, iškart ištrynė H. Ž. telefono numerį (1 t. 128, 129 b. l.), o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Š. nurodė, kad tai jis, bijodamas nemalonumų, ištrynė H. Ž. telefono numerį iš telefono, kurį buvo paskolinęs V. N. (1 t. 117, 118 b. l.), nėra esminė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą iš esmės abejoti tiek liudytojo V. N., tiek liudytojo E. Š. duotų parodymų teisingumu ir patikimumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė liudytojų V. K. ir G. Š. parodymus, kadangi šie liudytojų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, be to, šių liudytojų parodymų negalima laikyti patikimais, kadangi jie yra H. Ž. geri draugai ir netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi.

34Tai, kad iš mobiliojo ryšio telefonų išklotinių nebuvo nustatyta, jog iš E. Š. telefono 2013-08-09 buvo skambinta nuteistajam H. Ž. ar kad V. N. būtų skambinęs H. Ž., nepaneigia to, kad H. Ž. 2013-08-09, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame ( - ) už 30 litų pardavė V. N. ne mažiau 0,315 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gautos V. N. telefono Nr. ( - ) bei H. Ž. telefono Nr. ( - ) išklotinės (1 t. 94 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. N. buvo paskolinęs telefoną, kurio Nr. ( - ) (1 t. 117, 118 b. l.) ir į tai, kad ir H. Ž. 2013-08-09 galėjo naudotis telefonu, kurio numeris byloje nenustatytas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog V. N. ir H. Ž. 2013-08-09 nebendravo telefonu. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybės, jog liudytojai, V. N. draugai, I. T., H. K. nieko apie H. Ž. negalėjo pasakyti, kad jiems V. N. nesakė, iš kur gavo narkotinių medžiagų, kad policijos pareigūno G. B. teigimu, vežant į policijos komisariatą, V. N. policijos pareigūnams nepasakė, kur įsigijo narkotinių medžiagų, tik sakė, kad mokėjo 30 Lt, kad liudytojas G. P. parodė, jog V. N. minėjo, kad jis per savo draugą iš H. Ž. įsigijo narkotinių medžiagų, tačiau kad H. Ž. prekiautų narkotinėmis medžiagomis nieko nežino ir nieko nebuvo girdėjęs, kad H. Ž. G. P. yra skolingas 40 Lt, taip pat nepaneigia liudytojo V. N. parodymų ir to, kad H. Ž. 2013-08-09 įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

35Byloje taip pat nustatyta, kad H. Ž. 2013-05-15 gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame ( - ), pasodino ir išaugino kanapę, jos dalis 2013-08-14 ar 2013-08-15, tiksliau nenustatytu laiku, nuskynė ir jas padėjęs gyvenamojoje vietoje sudžiovino ir taip turėdamas tikslą platinti pagamino tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2013-08-28 bute, esančiame ( - ) turėdamas tikslą platinti laikė 19,321 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių dalį buvo pagaminęs, kai nuo 09.53 val. iki 11.05 val. kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

36Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-281/2009, 2K-166/2010, 2K-681/2010, 2K-113/2011, 2K-472/2011, 2K-629/2011, 2K-442/2011 ir kt.).

37Nuteistojo H. Ž. kaltę dėl 2013-08-28 padarytos nusikalstamos veikos (kratos metu rastų narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, turint tikslą jas platinti) pagrindžia tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai: iš dalies paties nuteistojo H. Ž. parodymai, iš dalies liudytojos R. Ž. parodymai, 2013-08-28 kratos protokolas, 2014-06-04 specialisto išvada Nr. ( - ), 2014-06-09 Lietuvos policijos kriminalinių tyrimo centro raštas Nr. ( - ), su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl laikydamasis nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo jų išsamiai nebeanalizuoja, atskleidžiant jų turinį. Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad ši nuteistojo H. Ž. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti šią nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., kaip prašo apeliantas. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinį skundą.

38Nors H. Ž. neneigia, kad kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, tačiau teigia, jog jis iš sėklos išaugino kanapę, ją sudžiovino ir laikė savo reikmėm, nes jis beveik kiekvieną dieną vartoja narkotines medžiagas – kanapes, rastus 25 vnt. atskirus folijos gabaliukus su kanapėmis buvo įsigijęs iš nepažįstamo asmens, kuris pigiau pasiūlė nusipirkti, svarstyklės jam buvo reikalingos, kad žinotų, kiek surūko, pas jį kratos metu rastus daiktus ir narkotines medžiagas laikė ir naudojo savo reikmėm, tačiau neturėjo tikslo jas platinti. Tokie apeliacinio skundo teiginiai, teisėjų kolegijos nuomone, yra deklaratyvūs bei laikytini pasirinkta gynybos versija siekiant išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad H. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., t.y., kad kratos metu pas nuteistąjį rastas narkotines medžiagas jis disponavo turėdamas tikslą jas platinti, pagrindžia kratos metu paimtų narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) gausa, t. y. nuteistasis turėjo 19,321 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) (1 t. 21-23 b. l.), kurios dalis buvo išskirstyta į atskirus paketėlius (25 folijos gabaliukai su viduje augalinės kilmės medžiaga), taip pat tai, kad kratos metu buvo rasta plastikinė dėžutė su joje esančiomis svarstyklėmis, kurios paprastai naudojamos kaip priemonė narkotinių medžiagų platinimui ir kurios buvo su narkotinių medžiagų pėdsakais. Vien tai, kad H. Ž. ir pats vartoja narkotines medžiagas, nepaneigia to, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas.

39Atsižvelgiant į tai, kad paminėta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti aptartais įrodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje ir papildo vienas kitą, ir taip susidaro nuoseklus nusikalstamų veikų vaizdas, kuris paneigia apelianto kaltės neigimą ir parodo, kad H. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dvi veikas), t. y. H. Ž. savo gyvenamojoje vietoje pagamino, laikė narkotines medžiagas su tikslu jas platinti ir pardavė jų V. N.. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada remiama ne prielaidomis, o išplaukia iš byloje nustatytų objektyvių aplinkybių, tai patvirtina anksčiau aptarti duomenys.

40Nuteistasis H. Ž. apeliaciniame skunde kelia ir jam paskirtų bausmių griežtumo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam H. Ž. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

41Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad H. Ž. tiesiogine tyčia padarė du sunkius (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 11 str. 5 d.) nusikaltimus, juos H. Ž. padarė būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, į tai, kad H. Ž. baustas administracine tvarka, dirba, nevedęs, ( - ) policijos nuovadoje skundų dėl H. Ž. elgesio negauta, dėl psichinės ligos nesigydė, psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre yra neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas H. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai H. Ž. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmes apeliantas nenurodė.

42Pirmosios instancijos teismas paskyrė H. Ž. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes už nustatytą tokios bausmės vidurkį – už 2013-08-09 padarytą nusikalstamą veiką (kanapių ir jų dalių platinimą V. N.) H. Ž. paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už 2013-08-28 padarytą nusikalstamą veiką (už kratos metu rastų narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, turint tikslą jas platinti, pagaminimą ir laikymą) paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, H. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, atitinkančios teisingumo principą, todėl švelninti nuteistajam paskirtas bausmės nėra teisinio pagrindo.

43Už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatos gali būti taikomos ir paskiriama švelnesnė bausmė tik išskirtiniais atvejais, kuomet straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokio išskirtinio atvejo šioje byloje nėra. Konkrečiu atveju nusikaltimais, už kurių padarymą yra pripažintas kaltu H. Ž., kėsinamasi į šiuo metu ypač jautrią ir pažeidžiamą visuomenės raidos sritį, tai įtakoja narkomanijos plitimą, ypač jaunimo tarpe. Narkomanijos pasekmės paliečia daugybę žmonių ir kelia didelį pavojų visuomenei, valstybė skiria dideles lėšas narkomanų reabilitacijai, gydymui ir kovai su nelegalia narkotinių ir psichotropinių priemonių apyvarta.

44Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo H. Ž. padarytas veikas, bei išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

46nuteistojo H. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. H. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. H. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 4. H. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos laisvės... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. paskirta laisvės atėmimo... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. H. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jo... 9. H. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2013-08-09, tiksliau nenustatytu laiku, bute,... 10. Be to, H. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2013-05-15 gyvenamojoje vietoje, bute,... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis H. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 12. H. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas,... 13. Nuteistojo H. Ž. teigimu, byloje nėra faktinių duomenų neginčijamai... 14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje yra nepašalinti prieštaravimai dėl... 15. Nuteistasis H. Ž. skunde taip pat teigia, kad byloje nepašalinti... 16. V. N., jų iš jo (apelianto) pirkęs nėra. Apeliantas nurodo, kad... 17. Nuteistojo H. Ž. nuomone, nurodyti faktiniai duomenys ir nepašalinti... 18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, apklausęs jo (apelianto) nurodytus... 19. Apeliantas nurodo, kad teismas iš kaltinimo pašalino nusikalstamos veikos... 20. H. Ž. teigimu, jis dėl 2013-08-28 padarytos nusikalstamos veikos (kratos metu... 21. Nuteistasis H. Ž. nurodo, kad jis nepardavė narkotinių medžiagų V. N.,... 22. H. Ž. nesutinka su teismo teiginiais, kad kasdien vartojant narkotines... 23. Apeliantas nurodo, kad jis iš dalies pripažįsta savo kaltę dėl... 24. Teismo posėdyje nuteistasis H. Ž. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo... 25. Nuteistojo H. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.... 26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 27. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik... 28. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad... 29. Lietuvos Respublikos BK 260 str. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar... 30. Byloje nustatyta, kad H. Ž. 2013-08-09, tiksliau nenustatytu laiku, bute,... 31. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistajam H. Ž. iš esmės, kaip... 32. Nuteistojo H. Ž. kaltę dėl 2013-08-09 padarytos nusikalstamos veikos... 33. Liudytojo V. N. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, todėl pirmosios... 34. Tai, kad iš mobiliojo ryšio telefonų išklotinių nebuvo nustatyta, jog iš... 35. Byloje taip pat nustatyta, kad H. Ž. 2013-05-15 gyvenamojoje vietoje, bute,... 36. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji... 37. Nuteistojo H. Ž. kaltę dėl 2013-08-28 padarytos nusikalstamos veikos (kratos... 38. Nors H. Ž. neneigia, kad kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklauso... 39. Atsižvelgiant į tai, kad paminėta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti... 40. Nuteistasis H. Ž. apeliaciniame skunde kelia ir jam paskirtų bausmių... 41. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad H. Ž. tiesiogine tyčia... 42. Pirmosios instancijos teismas paskyrė H. Ž. Lietuvos Respublikos BK 260 str.... 43. Už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą numatyta tik... 44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 46. nuteistojo H. Ž. apeliacinį skundą atmesti....