Byla eA2-42018-871/2017
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Utopus Apps“, atstovaujamo bankroto administratorės B. M., ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Utopus Apps“, atstovaujamo bankroto administratorės B. M., ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-18210-967/2017 pagal ieškovo BUAB „Utopus Apps“, atstovaujamo bankroto administratorės B. M., ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-29 sprendimu už akių ieškovo ieškinį atsakovui tenkino visiškai, nusprendė priteisti iš atsakovo A. S. ieškovo BUAB „Utopus Apps“ naudai 23 298,00 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 298,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo A. S. valstybės naudai 524,00 EUR žyminį mokestį. 2017-05-29 sprendime už akių rėmėsi bankroto administratorės B. M. pateiktomis aplinkybėmis. Atsakovas nežinojo apie jo atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-18210-967/2017 vykusį procesą dėl bankroto administratorės galimai nesąžiningų veiksmų – administratorė nenurodė teismui atsakovo gyvenamosios vietos adreso, kuriuo atsakovui būtų įteikti procesiniai dokumentai. Teismo sprendimas įteikti dokumentus viešai paskelbiant buvo nepagrįstas. Nėra aišku, kodėl teismas siųsdamas procesinius dokumentus atsakovo darbovietei (duomenys neskelbtini) siuntė juos adresu (duomenys neskelbtini), o ne registruotu buveinės adresu, ir konstatavo, kad darbovietės adresu nėra galimybės atsakovui įteikti procesinių dokumentų. Apie vykstančius kokius nors teisinius procesus atsakovas sužinojo tik tuomet, kai 2017-08-29 buvo areštuota jo asmeninė banko sąskaita. Sužinojęs apie vykstančius procesus, atsakovas nedelsiant prisijungė prie elektroninės teismų sistemos ir sužinojo apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus. Susipažinus su byla buvo gauta 2017-04-25 nutartis ir 2017-05-25 sprendimas už akių, todėl darytina išvada, kad minėtus teismo procesinius dokumentus atsakovas gavo tik 2017-08-29. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų, tačiau atsakovas yra pateikęs visus įrodymus ir dokumentus, kad atsakovas dokumentų perduoti negalėjo, nes jie buvo pavogti. Apie šia aplinkybes atsakovas yra informavęs ieškovo atstovą. Atsakovas neturėjo galimybės įvykdyti pareigos perduoti dokumentus. Šias aplinkybes ieškovas nuslėpė nuo teismo.

3Ieškovas BUAB „Utopus Apps“, atstovaujamas bankroto administratorės B. M., pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė proceso atnaujinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

4Vadovaujantis CPK 370 str. 2 d., prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka, t.y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

5Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

6Remiantis CPK 366 str. 1 d. bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

7Vadovaujantis CPK 368 str. 1 d., prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjo teigimu, jis apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimą už civilinėje byloje Nr. e2-18210-967/2017, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo tenkintas visiškai, sužinojo 2017-08-29, kuomet buvo areštuota pareiškėjo banko sąskaita, ir pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti arešto priežastį, prisijungė prie elektroninės teismų sistemos, susipažino su civilinės bylos Nr. e2-18210-871/2017 dokumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Remiantis Kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos A. T. 2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo ir (ar) teismo procesiniai dokumentai byloje, sprendimas už akių atsakovui buvo faktiškai įteikti iki 2017-08-29, taigi nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas apie civilinę bylą e2-18210-871/2017 faktiškai sužinojo iki teismui priimant sprendimą už akių (2017-05-29) ar laikotarpiu nuo 2017-05-29 iki 2017-08-28. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, 2017 metais, neskaitant civilinės bylos Nr. e2-18210-871/2017, atsakovo atžvilgiu nebuvo užvesta jokių civilinių bylų, dėl ko pareiškėjas neturėjo pareigos domėtis civiliniais teisminiais procesais, vykstančiais jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad civilinės bylos Nr. e2-18210-871/2017 nagrinėjimo metu bei iki 2017-08-29 pareiškėjas nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti apie jo atžvilgiu ieškovo pareikštą ieškinį. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2017-09-14, t.y. 3 mėn. termino nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (2017-08-29) ribose. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-18210-967/2017 pateikti.

8Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos A. T. suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

10Pareiškėjas procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti, remdamasis CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p. CPK 336 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal to paties straipsnio 1 d. 9 p., procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos A. T. 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teigia, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-18210-967/2017 padarė aiškią (proceso) teisės taikymo klaidą, kadangi nesiuntė procesinių dokumentų pareiškėjui adresu, kurį žinojo ieškovas (Gabijos g. 4-30, Vilnius), nepagrįstai siuntė pareiškėjo darbovietei (duomenys neskelbtini) procesinius dokumentus ne juridinių asmenų registre, tačiau kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, dėl aukščiau nurodytų proceso teisės taikymo klaidų, ieškovas neturėjo galimybės byloje pateikti savo paaiškinimų, atsikirtimų į ieškinį. Procesinių dokumentų įteikimo tvarka įtvirtina CPK 123 straipsnyje, pagal kurį (tuo metu galiojusią straipsnio redakciją), jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 d.); juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (2 d.); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (3 d.); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (4 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad iki priimant sprendimą už akių (2017-05-29) pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškinyje (prašyme dėl ieškinio klaidos ištaisymo) ir Gyventojų registre nurodytu pareiškėjo deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Nesutiktina su pareiškėju, kad teismas padarė aiškią proceso teisės taikymo klaidą, nesiųsdamas procesinių dokumentų pareiškėjui ieškovo galimai žinomu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje ieškovas nenurodė, jog žino, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Teismas iš jam prieinamų viešųjų registrų nenustatė, kad faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kad žino ir (ar) gali patikslinti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, jei procesinių dokumentų nepavyks jam įteikti. Ieškovas ieškiniu prašė nepavykus įteikti procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims jų registracijos, buveinės, gyvenamosios ar darbo vietos adresais, teismo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Nurodytus procesinių dokumentų įteikimo būdus teismas išnaudojo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teismas neturėjo, todėl neturėdamas duomenų apie šį adresą, negalėjo juo siųsti pareiškėjui skirtų procesinių dokumentų. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo faktinį gyvenamosios vietos adresą žinojo ieškovas, tačiau teismui jo nenurodė. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, ar ieškovas žinojo faktinį pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, reikšminga ne teismo pareigų įteikiant procesinius dokumentus bylos šalims tinkam vykdymui konstatuoti, tačiau reikšminga tik vertinant ieškovo elgesį procese sąžiningumo aspektu. Remiantis išdėstytu, nenustačius, kad iki teismo sprendimo už akių priėmimo teismui buvo žinoma, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teismas, vykdydamas procesinių dokumentų įteikimo atsakovui pareigą, pagrįstai jo nesiuntė pareiškėjui teismui nežinomu pareiškėjo adresu (duomenys neskelbtini).

12Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai siuntė pareiškėjo darbovietei (duomenys neskelbtini) procesinius dokumentus ne juridinių asmenų registre nurodytu, tačiau kitu adresu – (duomenys neskelbtini), tokiu būdu atlikdamas aiškią proceso teisės klaidą. Kaip minėta, kai procesinį dokumento kitais būdais įteikti nepavyksta, jis įteikimas dalyvaujančio byloje asmens darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d). Iš bylos duomenų matyti, kad procesinių dokumentų pareiškėjui nepavykus įteikti ieškinyje nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teismas 2017-04-03 užklausė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie pareiškėjo darbovietes, ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013-11-22 dirba (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CPK 122 str. 2 d., juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buveinės adresas tiek procesinių dokumentų pareiškėjui siuntimo, tiek šio prašymo nagrinėjimo metu, yra (duomenys neskelbtini). Tokiu adresu teismas 2017-04-03 išsiuntė pareiškėjui skirtus procesinius dokumentus. (duomenys neskelbtini) registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. 2017-04-10 procesiniai dokumentai išsiųsti (duomenys neskelbtini) kitu viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose (internetiniuose įmonių kataloguose) nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau taip pat grįžo neįteikti. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad procesiniai dokumentai, pareiškėjo darbovietei (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti registruotu buveinės adresu, taigi laikantis CPK 122 str. 2 d. įtvirtintos tvarkos. Vien tai, kad teismas iš kitų informacijos šaltinių (viešai skelbiamų duomenų internete) nustatė ir kitą (duomenys neskelbtini) adresą, kuriuo pakartotinai bandė įteikti pareiškėjui skirtus procesinius dokumentus, nustačius, kad visų pirma, procesiniai dokumentai siųsti (duomenys neskelbtini) registruotu buveinės adresu, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas siųsdamas procesinius dokumentus pareiškėjo darbovietei nesilaikė procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui tvarkos, t.y. atliko aiškią proceso teisės taikymo klaidą.

13Nustatyta, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui laikyti įteiktais teismui juos įteikus 2017-04-25 viešo paskelbimo būdu, paskelbus atitinkamo turinio pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti viešo paskelbimo būdu pagrįstai, kadangi procesingų dokumentų pareiškėjui kitais būdais (ieškinyje nurodytu pareiškėjo gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos, darbovietės adresais) nepavyko įteikti, ieškovas nesiūlė skirti atsakovui kuratorių, nenurodė kitų įteikimo adresų. Šiame kontekste teismų praktikoje pasisakyta, kad jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas (Lietuvos A. T. 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Taigi, pripažintina, kad teismas, iš jam prieinamų informacijos šaltinių nenustatęs pareiškėjo adreso, kuriuo siunčiant procesinius dokumentus, jie pasiektų pareiškėją, pagrįstai taikė procesinių dokumentų įteikimo apie juos viešai paskelbiant būdą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindas procesui atnaujinti (aiški (proceso) teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą) neegzistuoja.

14Nustačius, kad neegzistuoja CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindas procesui atnaujinti, vertintina, ar procesas byloje atnaujintinas kitu pareiškėjo nurodytu pagrindu - CPK 366 str. 1 d. 2 p. (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Naujai pateiktuose įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (pvz. Lietuvos A. T. 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Pareiškėjo teigimu, esminėmis pripažintinos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo žinoma, kad pareiškėjas negalėjo perduoti BUAB „Utopus Apps“ dokumentų bankroto administratorei, nes šie dokumentai buvo pavogti. Iš kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2016-08-02 paaiškinimu kreipėsi į bankroto administratorę ir nurodė, kad 2015-03-23 iš pareiškėjo pavogta tašė su įmonės antspaudu, 2016-05-08 iš pareiškėjo automobilio pavogta kelioninė tašė, kurioje buvo visi įmonės dokumentai, todėl pareiškėjas negali pateikti administratorei jos Įsakyme Nr. 16-UA-01 prašomos informacijos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pažymoje nurodoma, kad 2016-05-08 gautas pareiškėjo pranešimas dėl vagystės iš automobilio Volvo, v/n ( - ) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato pažymoje nurodoma, kad 2015-03-23 gautas pareiškėjo pranešimas dėl vagystės iš automobilio adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilnius. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pažymoje nurodoma, kad 2016-05-08 gautas pareiškėjo pranešimas dėl vagystės iš automobilio Volvo, v/n ( - ) 2016-08-04 pareiškėjas kreipėsi į administratorę elektroniniu paštu bernadeta.malinauskiene@gmail.com, ir nurodė, kad UAB „Utopus Apps“ neturi grynųjų pinigų įmonės sąskaitoje, kitų prašomų dokumentų pateikti negali, nes jie pavogti; įmonės įstatinis kapitalas – 28 962,00 EUR, įmonė skolininkų neturi, vienintelis akcininkas – pareiškėjas; įmonė ilgalaikio ir trumpalaikio turto niekada neturėjo. 2016-08-05 Bankroto administratorė el. paštu patvirtino, kad gavo pareiškėjo 2016-08-04 siųstą el. laišką.

15Visų pirma, šios aplinkybės (atsakovas bankroto administratorei neperdavė įmonės dokumentų motyvuodamas tuo, kad jie buvo pavogti) neatitinka CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtinto naujumo kriterijaus, kadangi bylos nagrinėjimo metu jos buvo žinomos pareiškėjui ir ieškovui (bankroto administratorė 2016-08-05 patvirtino, kad gavo pareiškėjo 2016-08-04 siųstą el. laišką, kuriame nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas dėl rašte nurodytų priežasčių negali pateikti įmonės dokumentų bankroto administratorei).

16Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovui buvo išsiųstas ieškovo bankroto administratorės įsakymas, kuriame detaliai nurodyti atsakovo privalomi atlikti veiksmai pagal 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus (ieškovo dokumentų, turto perdavimo terminai, tvarka ir kt.), tačiau atsakovas savo pareigų nevykdė - neperdavė bankroto administratorei dokumentų ir (ar) įmonės turto, ieškovo balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis nebuvo sudarytas. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimą (priteisti iš atsakovo 23 298,00 EUR nuostolių atlyginimo) ieškovas grindė ne aplinkybe, kad atsakovas neperdavė įmonės dokumentų, tačiau aplinkybe, kad atsakovas neperdavė administratorei viso ieškovo turto, kurio vertė, 2015-12-31 VĮ „Registrų centras“ teiktos finansinės atskaitomybės duomenimis, sudaro 23 298,00 EUR. Aplinkybių, kad jis neperdavė administratorei 23 298,00 EUR vertės įmonės turto, pareiškėjas pareiškimu dėl proceso atnaujinimo neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, kad šios pareigos negalėjo įvykdyti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (CPK 178 str.). Iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai, kad žala (dalis žalos) atsirado dėl įmonės dokumentų neperdavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad 23 298,00 EUR žala ieškovui atsirado atsakovui neperdavus 23 298,00 EUR vertės turto, t.y. priežastinis ryšys žalos atsiradimą sieja būtent su įmonės turto (o ne įmonės dokumentų) neperdavimo bankroto administratorei faktu. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo išvadai, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo galimybe perduoti įmonės dokumentus, turėjo esminės reikšmės teismui vertinant ieškovo reikalavimo (priteisti iš atsakovo 23 298,00 EUR nuostolių atlyginimo) pagrįstumą, ir priimant sprendimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Tokia teismo išvada atitinka ir teismų praktikos suformuluotą poziciją, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, o res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui. Proceso pakartojimui vien įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros siekiančio asmens abejonių dėl šio teismo sprendimo (ne)pagrįstumo aiškiai nepakanka (Lietuvos A. T. 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

17Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors, atsakovo teigimu, įmonės dokumentai buvo pavogti, iš pareiškimo turinio nematyti, kad atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų likusiam įmonės turtui nustatyti kitomis priemonėmis, pagal kitus, išlikusius įmonės dokumentus (pvz. ankstesnių metų finansinės atskaitomybės duomenis), nepaneigė aplinkybių, kad nesant pavogtų įmonės dokumentų, nebuvo įmanoma nustatyti ir bankroto administratorei perduoti jokios dalies įmonės turto. 2016-09-04 bankroto administratorei el. paštu siųstame rašte „Informacija apie UAB „Utopus Apps“ pareiškėjas nurodė, kad įmonė nei grynųjų nei lėšų bankų sąskaitose neturi, ilgalaikio ir (ar) trumpalaikio turto niekada neturėjo, skolininkų taip pat neturi. Iš kartu su ieškiniu pridėto UAB „Utopus Apps“ 2015-12-31 balanso matyti, kad įmonės turtą 2015-12-31 duomenimis sudarė 171,00 EUR vertės ilgalaikis materialus turtas, 23 127,00 EUR per vienerius metus gautinos sumos, 3,00 EUR pinigų ir pinigų ekvivalentų, t.y. iš viso 23 298,00 EUR. Kadangi pareiškėjas 2016-09-04 rašte nurodė, kad įmonė 2016-09-04 duomenimis neturi skolininkų, iš šio pareiškėjo rašto teiginio darytina išvada, kad pareiškėjas implikuoja, jog laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2016-09-04 įmonė gavo iš skolininkų per vienerius metus planuotą gauti sumą - 23 127,00 EUR (tokiu būdu skolininkams tampant nebeskolingiems įmonei). Duomenų, kad įmonės skolininkų prievolės grąžinti skolas UAB „Utopus Apps“ pasibaigė kitais įstatyme numatytais pagrindais, byloje nėra. Pareiškėjas neįrodinėjo, kad ši suma (23 127,00 EUR) iš skolininkų įmonėje nebuvo gauta. Duomenų patvirtinančių, kad ši suma buvo panaudota įmonės veikloje ir todėl neišliko, taip pat nepateikė (CPK 178 str.). Be to, nors pareiškėjas 2016-09-04 rašte nurodė, kad ilgalaikio ir (ar ) trumpalaikio turto įmonė niekada neturėjo, tačiau jokiais įrodymais nepaneigė 2015-12-31 balanse užfiksuotų duomenų, kad 2015-12-31 įmonė turėjo 171,00 EUR vertės ilgalaikio materialus turto, 3,00 EUR pinigų ir pinigų ekvivalentų. Pareiškėjas neįrodinėjo, kokiems tikslams šis įmonės turtas buvo panaudotas, nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių pagrįstai abejoti 2015-12-31 balanse užfiksuotų duomenų patikimumu, atitikimu 2015-12-31 buvusiai faktinei situacijai.

18Remiantis aukščiau išdėstytu, teismui nenustačius, kad pareiškėjas bankroto administratorei neperdavė 23 298,00 EUR įmonės turto dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir (ar) šis įmonės turtas (jo dalis) buvo panaudotas įmonės veikloje ir todėl neišliko, atsižvelgiant į pareiškimo ir kartu su juo pridėtų dokumentų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad sprendimo už akių priėmimo metu (2017-05-29) egzistavo teismui nežinomos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumui. Priešingai, pareiškimo ir kartu su juo pridėtu dokumentų turinys nesudaro pagrindo juose nurodytas aplinkybes vertinti kaip esmines, turinčias esminės reikšmės teismo priimtam 2017-05-29 sprendimui už akių.

19Kadangi teismas nenustatė CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p. įtvirtintų pagrindų, kuriems esant atnaujintinas civilinės bylos nagrinėjimas, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

20Vadovaudamasis CPK 290-291, 365-370 straipsniais, teismas

Nutarė

21Pareiškėjo A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

22Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio... 2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje... 3. Ieškovas BUAB „Utopus Apps“, atstovaujamas bankroto administratorės B.... 4. Vadovaujantis CPK 370 str. 2 d., prašymas dėl proceso atnaujinimo... 5. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.... 6. Remiantis CPK 366 str. 1 d. bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės... 7. Vadovaujantis CPK 368 str. 1 d., prašymas atnaujinti procesą gali būti... 8. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos A. T.... 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose... 10. Pareiškėjas procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti, remdamasis CPK 366... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad... 12. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai siuntė pareiškėjo... 13. Nustatyta, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui laikyti įteiktais teismui... 14. Nustačius, kad neegzistuoja CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindas procesui... 15. Visų pirma, šios aplinkybės (atsakovas bankroto administratorei neperdavė... 16. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad... 17. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors, atsakovo teigimu, įmonės dokumentai... 18. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismui nenustačius, kad pareiškėjas... 19. Kadangi teismas nenustatė CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p. įtvirtintų pagrindų,... 20. Vadovaudamasis CPK 290-291, 365-370 straipsniais, teismas... 21. Pareiškėjo A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.... 22. Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali...