Byla 1A-12-319/2016

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas), Algirdo Jaliniausko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorams Vidui Kilinskui, Sauliui Striaušai, išteisintajam V. P. (toliau – V. P.), jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. Z. K. atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, civilinių atsakovų: UAB ,,( - ) “ atstovei S. L., ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) “ filialą Lietuvoje atstovui J. K., „( - ) “ filialo atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). N. Z. K., M. E. (M. E.), A. E. (A. E.) ir A. E. (A. E.) pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Automobilis „BMW 318“ vast. Nr. ( - ) grąžintas teisėtam valdytojui.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3V. P. buvo kaltinamas tuo, kad, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tai yra 2012 m. gegužės mėn. 11 d., apie 16.00 val., ( - ) savivaldybėje, kelio ( - ) 46.481 kilometre, neatsargiai vairuodamas automobilį „Renault Kangoo“, valstybinis numeris ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 141.3 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas ( - ) kryptimi automobilį „Renault Kangoo", valstybinis numeris ( - ) bei įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą lenkė priekyje jo važiuojantį krovininį automobilį „Iveco Daily", valstybinis numeris ( - ), kurio slystamai lenkimo metu lietė kairįjį kėbulo šoną, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko važiuodamas priešpriešine eismo juosta sudarė kliūtį ( - ) kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW 318“, valstybinis numeris ( - ), vairuojamam R. E. (R. E.) (toliau – ir R. E.), privertė automobilio „BMW 318“ valstybinis numeris ( - ), vairuotoją R. E. staigiai keisti važiavimo kryptį, dėl ko automobilis „BMW 318“, valstybinis numeris ( - ) neteko stabilumo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su ( - ) kryptimi važiavusiu krovininiu automobiliu „Scania", valstybinis numeris ( - ), vairuojamu D. M. ( D. M.) ( toliau – ir D. M.), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio ,,BMW 318“ valstybinis numeris ( - ), vairuotojas R. E..

4Pirmosios instancijos teismas V. P. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisino, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Teismas konstatavo, kad atlikdamas lenkimo manevrą dviejų krypčių kelyje su viena eismo juosta, kliudydamas „Iveco Daily“ automobilį, V. P. nors ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.5 punkto reikalavimus bei bendrąsias vairuotojo pareigas numatytas Kelių eismo taisyklių 9 punkte, tačiau nenustačius, jog lenkimo metu išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą jis kliudė priešpriešiais atvažiuojančiam R. E. vairuojamam automobiliui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. E. veiksmai, tai yra staigus vairo sukimas į dešinę, dėl ko įvyko eismo įvykis, buvo būtinas vykusioje kelio situacijoje, tarp aukščiau nurodytų V. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, eismo įvykio ir kilusių pasekmių yra atsitiktinis, o ne būtinas priežastinis ryšis.

5Apeliaciniame skunde prokuroras prašo ( - ) rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį dėl V. P. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti V. P. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisti 4 metams laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti pilnai.

6Prokuroras skunde nurodo, kad teismo išvados dėl nepakankamų V. P. kaltės įrodymų yra nepagrįstos bei neteisingos, neatitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytų įvykio aplinkybių, dėl ko nuosprendis naikintinas. Prokuroras teigia, kad pirmos instancijos teismas nepaisė LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, dėl ko iš esmės netinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus.

7Nuosprendžio panaikinimo motyvai: Dėl automobilio „Renault Kangoo“, išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą. Liudytojai D. M., K. L., M. B. (M. B.), V. M. (V. M.) (toliau – ir V. M.) nurodė, jog matė, kaip iki prasilenkiant automobiliams „Renault Kangoo“ ir BMW 318“, automobilis „Renault Kangoo“, vairuojamas V. P., buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Šių liudytojų parodymai dėl esminių eismo įvykio aplinkybių - automobilių „Renault Kangoo“ ir „BMW“ padėčių kelio atžvilgiu, yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems bei vieni kitus papildo.

8Liudytojai K. L., D. M. nurodė, jog automobilis „Renault Kangoo“ su automobiliu „BMW“ prasilenkė tuo metu, kai automobilis „Renault Kangoo“ lenkė krovininį automobilį „Iveco Daily“, vairuojamą V. M.. Bylos duomenimis automobiliui „Renault Kangoo“ atliekant automobilio „Iveco Daily“ vairuojamą V. M. lenkimą, automobilis „Renault Kangoo“ kontaktavo dešiniu galinio vaizdo veidrodėliu su automobilio „Iveco Daily“ kėbulo kaire puse. Tai patvirtina ir kaltinamasis V. P.. Liudytojas V. M. nurodė, jog kontakto su automobiliu „Renault Kangoo“ metu jo vairuojamas automobilis „Iveco Daily“ buvo apie 1 metro atstumu nuo kelio ašinės linijos.

9Prokuroras skunde nurodo, kad specialisto išvadoje Nr. 11-2717(12), nurodyta, jog įvykio vietoje eismo juostos plotis 3,65 m., automobilio „Renault Kangoo“ plotis - 1,66 m. ir kad minimalus saugus šoninis intervalas tarp priešpriešais važiuojančių automobilių „Renault Kangoo“ ir „BMW“ yra 1,2 m. (t .2 , b.l. 83-92), kas patvirtina, kad automobiliui „Iveco Daily“, vairuojamam V. M., važiuojant apie 1 metro atstumu nuo eismo juostas skiriančios brūkšninės horizontalaus kelio ženklinimo linijos jį lenkiantis automobilis „Renault Kangoo“ lenkimo metu buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą apie 0,66 m. Liudytojas V. M. nurodo, jog į kelkraštį įvažiavo tik įvykus kontaktui tarp jo vairuojamo automobilio ir automobilio „Renault Kangoo“. Iki tol jis važiavo dešine eismo juosta. Analogiškai nurodo ir liudytojas K. A. (K. A.) (toliau – ir K. A.). (t. 4, b. l. 130-131). Tokiu būdu V. P. vairuojant automobilį dalinai priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies puse, o automobiliui „BMW“, vairuojamam R. E., važiuojant priešpriešais savo važiavimo krypties eismo juostos viduriu, automobilio „Renault Kangoo“ vairuotojas V. P. sudarė automobilio „BMW“ vairuotojui kliūtį, dėl ko privertė vairuotoją R. E. keisti važiavimo greitį ir kryptį.

10Skunde prokuroras teigia, kad BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių. Tarp automobilio vairuotojo V. P. veiksmų - kelių eismo taisyklių pažeidimo bei įvykio metu kilusių pasekmių - R. E. žuvimo privalo būti tiesioginis priežastis ryšys. Tik esant šiai aplinkybei asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

11LTEC Specialisto išvadoje Nr. 11-2717 (12) dėl eismo įvykio eigos nustatyta, jog jeigu automobilis „Renault Kangoo“, lenkdamas krovininį automobilį, sudarė kliūtį priešpriešais link ( - ) važiuojančiam automobiliui „BMW“, tai automobilio „Renault Kangoo“ vairuotojo V. P. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei jį sąlygojo. LTEC specialisto išvadoje nurodyta, jog minimalus saugus šoninis intervalas tarp priešpriešai važiuojančių automobilių „BMW“ ir „Renault Kangoo“ yra 1,2 metro. Kaltinamasis nurodė, jog jam atliekant automobilio „Iveco“ lenkimą ir tuo pačiu prasilekiant su automobiliu BMW tarp jo vairuojamo automobilio ir automobilio „BMW“ šonų buvo tik apie 30 cm. atstumas. Akivaizdu, jog jis nebuvo saugus.

12Vertinant liudytojų K. L., D. M., M. B. ( M. B.) (toliau – ir M. B.), V. M. parodymus, darytina išvada, jog betarpiškai prieš automobilių „Renault Kangoo“ ir „BMW“ priešpriešinį prasilenkimą, automobilis „Renault Kangoo“, vairuojamas V. P., lenkdamas krovininį automobilį vairuojamą V. M., buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW“, vairuojamam R. E., kas turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei jį sąlygojo.

13Skunde nurodoma, kad susidariusioje eismo situacijoje, jeigu kaltinamasis V. P. būtų laikęsis KET reikalavimų, t. y. jis būtų įsitikinęs, jog lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešai atvažiuojančioms transporto priemonėms bei atlikdamas automobilio „Iveco Daily“, lenkimo manevrą, nebūtų išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs ir transporto priemonės būtų prasilenkę. Vadinasi, V. P. veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusios pasekmės priežastis. Prokuroro vertinimu, šių faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis V. P. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti apkaltinamąjį nuosprendį pripažindamas V. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje. Nuosprendis V. P. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Priteistini nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai.

14Atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis V. P. su ( - ) apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, apklausė liudytojus ir detaliai įvertino kiekvieno iš jų parodymus, išnagrinėjo ir įvertino LTEC specialisto išvados Nr. 11- 2717(12) teiginius bei atsižvelgė į UAB „( - )“ specialisto V. M. išvadas ir priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

15Atsikirtime V. P. nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog atlikęs autotechninį tyrimą specialistas nepadėjo nustatyti esminę reikšmę turinčios aplinkybės, ar jo vairuojamas automobilis „Renualt Kangoo“, lenkdamas Baltarusijos piliečio V. M. vairuojamą krovininį automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir tuo galėjo sukelti kliūtį priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui „BMW 318“. Nurodo, kad apklausti liudytojai eismo situaciją stebėjo iš įvairių krypčių ir atstumų, jų pačių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, priešingai nei teigė prokuroras, skiriasi bei esminiai prieštarauja vieni kitiems. V. P. nurodo, kad prokuroras apeliaciniame skunde rėmėsi išimtinai liudytojų parodymais, kurie neva pagrindė jo kaltę. Tačiau D. M. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu negalėjo prisiminti, ar lenkdamas „Kangoo“ markės automobilis buvo pilnai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, papildomai apklaustas vėlgi parodė, kad jis neįsidėmėjęs, ar Renault Kangoo automobilis pilnai visais ratais buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, matęs, kad iš priekio tuo metu važiavo du lengvieji automobiliai. Apklaustas liudytoju teisme D. M. nurodė, kad nematęs, kiek V. P. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Liudytoja K. L. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad V. P. pradėjus lenkimo manevrą, prieš ją važiavusi automobilių kolona pasitraukė arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, ji taip pat pamatė jo manevrą, tik automobilis BMW nepasitraukė ir važiavo nekeisdamas važiavimo trajektorijos, jai susidarė įspūdis, jog BMW vairuotojas ar nepastebėjo jo manevro, ar nesuprato šiame kelyje ( - ) eismo reguliavimo ypatumų, kuomet lenkimo manevro metu pasitraukiama arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto arba išvažiuojama į vieno metro pločio asfaltuos šalikelės dalį taip sudarant galimybę automobiliams prasilenkti. Jos manymu, jeigu automobilis BMW būtų pasitraukęs kartu su kitais, eismo įvykis būtų nekilęs, nes eismo sąlygos buvo geros. Išteisintasis atsikirtime nurodo, kad liudytojas M. B., neteisingai aiškino, kad lenkdamas V. P. kirto ištisinę eismo juostą, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Taigi, niekas iš šių liudytojų nenurodė, kad jis neva išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, ją užėmė visu automobilio pločiu, niekas konkrečiai negalėjo pasakyti, kiek jo vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į priešingą juostą.

16V. P. įsitikinimu, visų šių liudytojų parodymus teismas detaliai išnagrinėjo ir juos įvertino ir pritaria teismo vertinimui, kad šie parodymai neatspindi veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį reikalingo požymio, t. y. kliūties sudarymo priešais atvažiuojančiam automobiliui „BMW 318“. Pats prokuroras savo apeliaciniame skunde vadovaujasi tvirtinimu, kad lenkimo manevro metu jo automobilis neva buvo kirtęs skiriamąją juostą 0,66 m plotyje, tačiau įvertinus tai, kad važiuojamosios dalies plotis yra 5,65 m (Eismo įvykio vietos planas) darytina išvada, kad ir esant šiai objektyviais duomenimis nepatvirtintai situacijai, nėra pagrindo teigti, jog tuo jis sukėlė kliūtį.

17V. P. teigimu, prokuroras savo poziciją grindė išimtinai tik jo kaltę galėjusių patvirtinti liudytojų parodymais, tačiau neminėjo ir neanalizavo liudytojų V. M. ir K. A. parodymų, kurie aiškiai parodė, kad jis nebuvo išvažiavęs į priešingą kelio juostą ir ištisinės linijos nekirto.

18V. P. atsikirtime atkreipia dėmesį, kad specialistas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, padarė sąlyginę išvadą, kad jeigu tai buvo kliūtis, iš to darytina išvada, kad išvažiavimas į priešingą eismo juostą kategoriškai nereiškia kaip neabejotina kliūtis priešpriešiniam eismui. Galima teigti, kad ne bet koks išvažiavimas į priešingą eismo juostą dalimi automobilio korpuso kelia grėsmę eismui, bet toks, kuris sudaro kliūtį eismui. Taip pat išteisintasis atsikirtime pažymi ir tai, kad visi liudytojai, važiavę priešinga eismo kryptimi, vieningai teigia, kad jo lenkimo manevrą pastebėjo iš toli ir dalyvaudami eisme jam pasiruošė pasitraukdami arčiau savo dešinio važiuojamosios dalies važiavimo krašto, taigi, visi kiti automobiliai iš anksto užėmė KET reikalavimus atitinkančią važiavimo poziciją, išskyrus vienintelį nukentėjusįjį R. E., kuris nereagavo į susidariusią eismo situaciją ir važiavo savo eismo juosta arčiau eismo kryptis skiriančios juostos. Šių visų aplinkybių analizė ir įvertinimas sudarė teismui pagrindą teigti, kad R. E. veiksmai, t. y. staigus vairo sukimas į dešinę, dėl ko ir kilo eismo įvykis, nebuvo būtinas vykusioje kelio situacijoje, todėl nėra būtino priežastinio ryšio tarp V. P. veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių.

19Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

20Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

21Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas dėl kaltinamojo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką nebuvimo, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą vertindamas įrodymus, todėl daro išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir V. P. atžvilgiu priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

22Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą, kuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadai dėl V. P. kaltės. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kaip pagrįstai teigia apeliantai, buvo įvertinti fragmentiškai, atsietai nuo visumos, išskirtinį dėmesį suteikiant tik vienai įrodymų grupei, nevertinant šių parodymų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms įvykio aplinkybėms, kitų liudytojų parodymams.

23BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktą, ir kilusių padarinių. Nusikalstama veika (BK 281 str.), kuria pažeidžiamos Kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.), t. y. nustačius subjektyviojo požymio buvimą – kad kaltininkas (transporto priemonės vairuotojas), nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.

24Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad V. P. 2012 m. gegužės mėn. 11 d., apie 16.00 val., ( - ) savivaldybėje, kelio ( - ) 46.481 kilometre, neatsargiai vairuodamas UAB ,, ( - )“ priklausantį automobilį „Renault Kangoo“, valstybinis numeris ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 141.3 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas ( - ) kryptimi automobilį „Renault Kangoo", valstybinis numeris ( - ) bei įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą lenkė priekyje jo važiuojantį krovininį automobilį „Iveco Daily", valstybinis numeris ( - ), kurio slystamai lenkimo metu lietė kairįjį kėbulo šoną, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko važiuodamas priešpriešine eismo juosta sudarė kliūtį ( - ) kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW 318“, valstybinis numeris ( - ), vairuojamam R. E., privertė automobilio „BMW 318“ valstybinis numeris ( - ), vairuotoją R. E. staigiai keisti važiavimo kryptį, dėl ko automobilis „BMW 318“, valstybinis numeris ( - ) neteko stabilumo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su ( - ) kryptimi važiavusiu krovininiu automobiliu „Scania", valstybinis numeris ( - ), vairuojamu D. M., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio ,,BMW 318“ valstybinis numeris ( - ), vairuotojas R. E..

25Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamasis V. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 05 11 iš ( - ) važiavo į ( - ) „( - )“ keliu, pasivijo du sunkiasvorius automobilius Baltarusijos registracijos numeriais, matė toli iš priešais atvažiuojančius automobilius, parodė posūkio signalą ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą lenkdamas pirmąjį Baltarusijos automobilį. Aplenkus pirmąjį automobilį privažiavo prie antrojo, grįžęs į savo eismo juostą, antrasis Baltarusijos automobilis stipriai pasitraukė į dešinę, pastebėjo, kad gali pravažiuoti, todėl neišvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą padidino greitį lenkimui, iš priekio važiuojantys automobiliai pasitraukė į šoną, prasilenkiant su Baltarusijos automobiliu pastebėjo iš priekio atvažiuojantį BMW automobilį, kuris truputį judėjo link jo vairuojamo automobilio, link kelio skiriamosios juostos. Privažiavo prie pat lenkiamo automobilio, su Baltarusijos automobilio šonu kontaktavo veidrodžiu, tuo metu iki BMW automobilio buvo apie 30 metrų atstumas, su BMW automobiliu prasilenkė būdamas savo eismo juostoje, prasilenkė su BMW automobiliu apie pusės metro atstumu. Po kontakto su sunkiasvoriu automobiliu šis pradėjo stabdyti, pats taip pat pradėjo stabdyti, sustojo vienas prie kito. Prasilenkimo metu Baltarusijos automobilis važiavo apie pusantro metro atstumu iki skiriamosios juostos, buvo palikęs pakankamą tarpą aplenkti. Tik sustojus ir išlipus iš savo automobilio pamatė, kad BMW automobilis patyrė avariją. Vairuojamos transporto priemonės dėl kontakto su Baltarusijos automobiliu buvo tiktai užlenktas veidrodėlis.

26Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje V. P. nuosekliai laikėsi savo pozicijos, tvirtindamas, kad lenkdamas antrąjį sunkiasvorį automobilį į priešpriešinę eismo juostą nebuvo įvažiavęs ir ja važiavusiems automobiliams eismo nesutrukdė. Nurodė, kad tuomet, kai jis lenkė sunkiasvorį automobilį ir prasilenkdamas su BMW automobiliu, priartėjo prie lenkiamo sunkiasvorio ir su juo susiglaudė, tada šis lenkiamas automobilis pasuko į kelkraštį ir pradėjo stabdyti, tą patį padarė ir V. P..

27Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

28Liudytoja K. L. parodė, kad įvykio laiku apie 90 km/h greičiu važiavo keliu iš ( - ) į ( - ). Priešais ta pačia kryptimi važiavo daugiau automobilių. Ji matė iš priekio atvažiuojantį lenkimą vykdantį automobilį „Renault Kangoo“, šiam automobiliui lenkiant į šonus pasitraukė jos kryptimi važiavę automobiliai, taip pat ir priešais atvažiuojantys vilkikai. Mano, kad „Renault Kangoo“ automobilis važiavo dalimi savo eismo juostos, dalimi priešpriešinės eismo juostos. Jos kryptimi važiavęs BMW automobilis nepasitraukė į dešinę pusė, kaip kiti, tačiau kad prasilenkti su „Renault Kangoo“ jis staigiai metėsi į dešinę, po to buvo sumėtytas. Liudytojos manymu, jeigu BMW automobilis nebūtų pasukęs į dešinę, greičiausiai „Renault Kangoo“ ir BMW šonais būtų kontaktavę. Įvykį matė per 2-3 automobilių atstumą, kurie važiavo priekyje jos vairuojamo automobilio.

29Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo apklausta su kartus ir šiuose jos parodymuose išdėstytos iš esmės tos pačios aplinkybės. Čia ji taip pat patvirtino, kad važiuojant keliu iš ( - ) į ( - ), buvo kolona automobilių. Matė, kaip priešpriešine kryptimi važiuojančius sunkiasvorius automobilius lenkė automobilis „kablukas“, sutiko, kad tai galėjo būti „Renault Kangoo“ markės automobilis, jis važiavo maždaug kelio viduriui, pusė automobilio išlinkę į priešpriešinę eismo juostą. Lenkiami sunkiasvoriais automobiliai traukėsi kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, priešais važiavusių automobilis kolona taip pat traukėsi arčiau dešinio kelkraščio, ji ir pati jau matydama iš priešais atvažiuojantį lenkiantį automobilį, pasitraukė kuo arčiau dešinio kelkraščio. Liudytoja matė, kaip prieš ją, už 2 ar 3 automobilių važiuojantis BMW nesitraukė į dešinę, o važiavo savo juostos viduriu. Prieš pat prasilenkiant BMW ir „Renault Kangoo“, pastarasis prisispaudė prie lenkiamo krovininio automobilio, o BMW tuo momentu staigiai metėsi į dešinę pusė ir jį pradėjo mėtyti po kelią.

30Liudytojas D. M. apklaustas teisme parodė, kad krovininiu automobiliu važiavo į ( - ), prieš jį važiavo kitas sunkvežimis. Nepaisant to, kad priešais važiavo automobiliai, „Renault Kangoo“ automobilis pradėjo lenkti prieš jį važiuojantį krovininį automobilį. Dėl to, priešais važiuojantys lengvieji automobiliai pradėjo trauktis link kelkraščio. Sunkvežimis, kurį lenkė „Renault Kangoo“, važiavo normaliai, savo juosta, lenkiantis automobilis turėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. „Renault Kangoo“ kai po lenkimo grįžo į savo juostą vėl lenkė ir buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Liudytojas matė, kad BMW automobilis pradžioje važiavo savo juosta ir tik likus nedideliam atstumui tarp jo ir „Renault Kangoo“, BMW pasuko į dešinę. Liudytojas tvirtina, kad jei BMW automobilis nebūtų pasukęs į dešinę, jis būtų susidūręs su „Renault Kangoo“.

31Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. t.y., kad važiuojant keliu link ( - ), prieš jį važiuojantis automobilis „Renault Kangoo“ aplenkė jį, paskui lenkė prieš D. M. važiuojantį sunkvežimį, kuris lenkimo momentu važiavo savo eismo juostoje ir į kelkraštį išvažiavęs nebuvo. Matė, kaip pradėjęs lenkti prieš D. M. važiuojantį sunkvežimį, „Renault Kangoo“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tik neįsidėmėjo ar pilnai, visais ratais, bet didžioji šio automobilio dalis buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, nes trukdė iš priekio atvažiuojantiems automobiliams. Liudytojas matė, kaip iš priekio atvažiavo du lengvieji automobiliai, vienas kurių iš anksto pasitraukė į šalikelę, kad praleisti lenkiantį „Renault Kangoo“, o paskui tą automobilį važiavęs BMW nesitraukė ir toliau važiavo tiesiai savo juostą, o „Renault Kangoo“ važiavo tiesiai prieš jį. Liudytojui susidarė įspūdis, kad MW vairuotojas nematė priešais atvažiuojančio „Renault Kangoo“, nes jie važiavo tiesiai priešais vienas kitą. Liudytojo manymu, BMW vairuotojas „Renault Kangoo“ automobilį pastebėjo likus labai nedideliam atstumui tarp jų ir jis staigiai metėsi į dešinę link kelkraščio, tuomet jį dėl atlikto staigaus manevro sumėtė ir jis pradėjo slysti į priešpriešinę eismo juostą link D. M. vairuojamo automobilio ir su juo susidūrė ( T.2., b.l. 67-68,69-70).

32Liudytojas V. M. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį Baltarusijos Respublikos Oktiabrsko rajono teisme, parodė, kad minimu laiku jam su krovininiu automobiliu važiuojant Lietuvos Respublikoje, kelyje jo vairuojamą transporto priemonę lenkė „Renault Kangoo“ automobilis, kuris lenkimo metu veidrodėliu kliudė jo vairuojamą automobilį. V. M. važiavo maždaug 1 metro atstumu nuo skiriamosios juostos. Kontaktuojant su „Renault Kangoo“ automobiliu pavažiavo į dešinę pusę. Negali pasakyti, ar kontakto metu „Renault Kangoo“ buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, prieš tai buvo išvažiavęs. Jo nuomone, „Renault Kangoo“ automobilis lenkdamas jį negalėjo sudaryti kliūties automobiliams priešpriešinėje eismo juostoje, nes „Renault Kangoo“ pradėjus lenkti jo vairuojamą automobilį, liudytojas pasitraukė į kelkraštį, kad šis pravažiuotų. „Renault Kangoo“ pravažiavo ta pačia, jų krypties juosta. Ar „Renault Kangoo“ išvažiavo į priešpriešinę juostą ar ne, jis nematė. Liudytojas negalėjo atsakyti ir į klausimą, ar jį lenkdamas „Renault Kangoo“ kliudė kitoms mašinoms. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nes buvo duoti iš karto po įvykio.

33Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis važiavo savo eismo juostos maždaug viduriu, 1,5 metro atstumu nuo skiriamosios juostos. Priekyje jo ta pačia kryptimi vairuojančių automobilių nebuvo. Važiuojant jis pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairiųjų durelių veidrodį. Tada jis įsijungė dešinįjį posūkio signalą ir sustojo dešiniajame kelkraštyje. „Renault Kangoo“ vairuotojas taip pat sustojo. Incidento metu nieko iš priekio atvažiuojančio nematė, nes nekreipė dėmesio ( T.2., b.l. 63-64).

34Liudytojas K. A. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį Baltarusijos Respublikos Minsko srities Žodino teisme, parodė, kad 2012 05 11 vyko tranzitu per Lietuvos Respubliką, vairavo automobilį „Iveco Daily“. Priekyje ta pačia kryptimi maždaug už 10 metrų važiavo automobilis „Renault Kangoo“, o priekyje jo dar už maždaug dešimties metrų važiavo automobilis „Iveco Daily“ vairuojamas V. M.. Važiavo maždaug 70 km/h greičiu. Automobiliu važiavo maždaug 2 metrų atstumu nuo kelio ašinės linijos. „Renault Kangoo“ automobilis pradėjo lenkti V. M. vairuojamą automobilį neišvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, jam iš priekio savo eismo juosta važiavo automobilis BMW, šio automobilio vairuotojas matomai išsigandęs automobilio „Renault Kangoo“ manevro atliko staigų manevrą, dėl ko BMW automobilį pradėjo mėtyti į šonus, jis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu. Dėl automobilio BMW manevrų automobilio „Renault Kangoo“ vairuotojui teko prisispausti prie V. M. vairuojamo automobilio, dėl to galinio vaizdo veidrodėliu kontaktavo su priekaba. „Renault Kangoo“ automobilis važiavo savo eismo juostoje. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos pilnai patvirtino.

35Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. A. parodė, kad vyko su automobiliu IVECO iš ( - ) link ( - ), priekyje važiavo jo kolega V. M.. K. A. vairuojamą automobilį aplenkė „Renault Kangoo“ ir važiavo tarp jo ir K. A., paskui vėl parodė kairį posūkį ir pradėjo lenkti K. A. vairuojamą krovininį automobilį. V. M. vairuojamas automobilis važiavo apie 1,5 metro atstumu nuo skiriamosios juostos. „Renault Kangoo“ susilygino su kolegos vairuojamu automobiliu ir staiga pasuko dešiniau ir kliudė V. M. automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, tada iš karto pasuko kairiau apie 0,5 metro. Iš priekio jokio automobilio nebuvo. Po veidrodėlio kliudymo, K. A. ir V. M. sustojo dešiniajame kelkraštyje. Sustojęs, liudytojas per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip už 200-300 metrų ant kelio slysdamas sukasi lengvasis automobilis. Kas galėjo kliudyto BMW vairuotojui, iš kur jis atsidūrė ir kodėl įvyko avarija liudytojas pasakyti negali, nes nepastebėjo.

36Liudytojas M. B. parodė, kad 2012 05 11 vairavo automobilį MB Lietuvos Respublikoje, o jo pusbrolis R. E. vairavo BMW automobilį. Jie važiavo ( - ) kryptimi apie 80 km/h greičiu, eismo juostos viduriu, R. E. važiavo priekyje jo, apie 10-15 metrų atstumu. Abiem kelio kryptimis buvo didelis judėjimas. Prieš R. E. vairuojamą automobilį iš priekio „išdygo“ šviesios spalvos pikapas ar furgonas. R. E., norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko į dešinę ir atsidūrė neasfaltuotame kelkraštyje, BMW ratai pradėjos slysti ir jis atsidūrė skersai kelio, įvyko susidūrimas su sunkvežimiu. Liudytojas parodė, kad pati avarijos akimirka galvoje yra neryški. Sakytum, kad per sekundės dalį R. E. pasuko nuo kelio ir tą momentą jis pastebėjo kitą automobilį priešingoje kryptyje. Tarp R. ir jo buvo tarpas, todėl pats spėjo pasukti į dešinę. Gali būti, kad R. tiesiog jo nematė ir paskutinę akimirką pasuko vairą. Prieš pat avariją „Kangoo“ vairuotojas pervažiavo ištisinę baltą juostą. Nurodė, kad žino eismo ypatumus Lietuvos Respublikoje, čia yra įprasta lenkti esant ištisinei baltai linijai. Nurodė, kad nematė kokią transporto priemonę „Renault Kangoo“ vairuotojas lenkė. Buvo labai didelis judėjimas ir buvo susitelkęs į savo transporto priemonės vairavimą. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos pilnai patvirtino.

37Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. davė analogiškus parodymus, kad važiuodamas paskui pusbrolį R. E., matė, kaip priešpriešine juosta važiavęs automobilis pasitraukė dešiniau, ir pamatė, kaip šį automobilį pradėjo lenkti lengvasis automobilis. Nurodė negalintis pasakyti, kiek šis lenkiantis automobilis buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, nes viskas vyko labai greitai. Matė, kaip R. E. pasuko savo vairuojamą automobilį į dešinę, nes jei nebūtų pasukęs, būtų susidūręs su tuo lenkiančiu automobiliu, tačiau pusbrolio mašiną sumėtė ir ji išslydo į priešpriešinę juostą (t. 2, b. l. 58-59).

38Iš 2012-05-11 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra ( - ) savivaldybėje, kelio ( - ) 46.481 kilometre. Kelio danga asfaltas, kuris sausas. Krovinis automobilis ,,Scania"', valstybinis numeris ( - ), stovi ( - ) miesto kryptimi, dešinėje kelio pusėje. Dešiniajame kelkraštyje, ( - ) miesto kryptimi, stovi du kroviniai automobiliai „Iveco": valstybinis numeris ( - ) ir valstybinis numeris ( - ). Priekyje, apie 168 m. atstumu nuo automobilio „Scania", stovi automobilis „Renault Kangoo", valstybinis numeris ( - ). Kairėje kelio pusėje stovi automobilis „BMW 318", valstybinis numeris ( - ). Stabdymo pėdsakas 21.1 m. dešinėje kelio pusėje (žiūrint ( - ) kryptimi). Automobilio „BMW" slydimo žyme prasideda apie 3,5 m. nuo dešinės kelio pusės kelkraščio ir tęsiasi per visą kelią į kairę kelio pusę. Kelio dešinėje pusėje fiksuota skysčių dėmė, vienos krypties eismo juostos ir už linijos esančios asfaltuotos kelio dangos bendras plotis- 5, 65 m. (t.1, b. l. 11-43).

392012-05-11 Transporto priemones techninės apžiūros aktu nustatyta, jog atlikta automobilio „BMW 318" valstybinis numeris ( - ), apžiūra, nurodyti šios transporto priemones sugadinimai: sugadintas visas kėbulas (t. 1, b. l. 53).

402012-05-11 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, jog atlikta krovininio automobilio „Scania", valstybinis numeris ( - ), apžiūra, nurodyti šios transporto priemones sugadinimai: priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai ir posūkio signalai, priekinė panelė, radiatorius ir jo grotelės, kairės pusės durys (t.. 1, b. l. 54).

412012-08-24 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio ,,BMW 318", valstybinis numeris ( - ) apžiūra. Fiksuoti šios transporto priemonės sugadinamai, fotografuota (t. 1, b. l. 57-64).

422012-05-21 apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio „Renault Kangoo'", valstybinis numeris ( - ), apžiūra. Fiksuoti šie sugadinimai: automobilio kėbulo dešinėje pusėje ant galinio dešinės puses sparno jo galinėje dalyje horizontalus dažų įbrėžimas. Automobilio dešinio galinio vaizdo veidrodžio korpuso priekinėje dalyje ovalo formos dažų nubraukimas. Plastikinis šio veidrodžio laikiklis sutrūkęs. Automobilio plotis - 1,46 m. (t. 1, b. l. 93-100).

432012-05-24 apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio Scania", valstybinis numeris ( - ), apžiūra, automobilio plotis 2 m 45 cm (t. 1, b. l. 102-109).

44Specialisto išvada Nr. M 122/12(09) nustatyta, jog R. E. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimu dešinio smilkinkaulio - dešinio skruosto bei žando srityse, daugybiniais nubrozdinimais veido odoje, masyviomis kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje pusėje bei dešiniajame smilkininiame raumenyje, kaukolės skliauto kaulų (atlūžęs dešinio smilkinkaulio žvynas) ir pamato kaulų (dešinio smilkinkaulio dangčio ir siūlės tarp priekinės ir vidurinės duobių) lūžimais, galvos smegenų sukrėtimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (t.1, b. l. 1 11-115).

45UAB „L. M." 2013-03-25 raštu nustatyta, jog automobilis „Renault Kangoo", pagamintas 2002 metais, kategorija N1BB, neturi funkcijos, kuria būtų galima automatiškai važiuojant užlenkti minėto automobilio išorinius užpakalinio vaizdo veidrodėlius (t. 2, b. l. 33).

46Specialisto išvada Nr. 11-2717(12) nustatyta, jog jeigu ( - ) kryptimi važiavęs automobilis „Renault Kangoo" lenkdamas krovininį automobilį sudarė kliūtį priešpriešais link ( - ) važiuojančiam automobiliui „BMW", kurį vairavo R. E., tai šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Renault Kangoo" vairuotojui V. P. įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą ir sudarius kliūtį automobiliui „BMW", jo vairuotojas R. E. įvažiavo į kelkraštį, dėl to prarado važiavimo stabilumą ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria priešpriešiais artėjo vilkikas „Scania 124G" su puspriekabe „Koegel S 24". Tokie V. P. veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 8.3-92).

47UAB „( - )“ specialisto V. M. išvadoje konstatuota, jog „BMW 318“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu Scania 124G V.Nr. ( - ), jeigu tuo pačiu metu kaip pradėjo sukti vairą būtų stabdęs automobilį. Šioje išvadoje nurodyta, kad tarp automobilių „BMW 318“ ir ,,Renault Kangoo“ būtų apie 1,2 m. šoninis intervalas, jeigu automobiliams prasilenkiant BMW vairuotojas būtų važiavęs arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, o „Renault Kangoo“ lenkiant automobilį „Iveco Daily“ šis būtų judėjęs kairiuoju šonu 1,5 m. nuo kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Toks šoninis intervalas pakankamas saugiam prasilenkimui.

482012 09 28 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad V. P. įvykio vietoje parodė apie savo veiksmus vairuojant automobilį „Renault Kangoo“, nurodė kur buvo Baltarusijos registracijos numeriais antro lenkiamo automobilio kairės pusės ratai, pradedant lenkimą. Išmatavus nustatytas 1.8 m. atstumas nuo vidurio linijos, parodė vietą kurioje grįžo į savo juostą, bei vietą, kurioje kliudė krovininį automobilį veidrodėliu iki jo nurodomos automobilio BMW buvimo vietos išmatavus nustatytas 18,5 m atstumas. Nurodė prasilenkimo su BMW automobiliu vietą ir savo automobilio buvimo vietą, išmatavus nustatytas 0,3 m. atstumas iki kelio vidurio linijos (t. 2, b. l. 106).

49Specialisto išvadoje nepateikė konkrečios duomenų, kokiais greičiais judėjo automobiliai „Iveco Daily“ ir „Renault Kangoo“ bei kurioje vietoje įvyko šių automobilių susidūrimas, taip pat nebuvo galima nustatyti, kurioje tiksliai kelio vietoje ir kokiose padėtyse važiuojamosios dalies pločio atžvilgiu būnant automobiliams „Iveco Daily“, „Renault Kangoo“ ir „BMW 318“ įvyko automobilio „Renault Kangoo“ ir priešpriešiais atvažiuojančio automobilio „BMW 318“ prasilenkimas. Taigi akivaizdu, kad specialisto tyrimu nėra galimybės nustatyti esminę reikšmę turinčios aplinkybės – ar automobilis „Renault Kangoo“ lenkimo metu buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą kliudydamas priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei. (t. 2, b. l. 87-88)

50Kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad norint konstatuoti kaltinime nurodyto Kelių eismo taisyklių pažeidimą turi būti nustatyta, kad kaltinamasis V. P. lenkdamas transporto priemonę Baltarusijos registracijos numeriais, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą sukliudydamas priešpriešiais atvažiuojančiai R. E. vairuojamai transporto priemonei. Šios aplinkybės nenustačius specialisto išvadoje, turi būti neabejotinai nustatyta kitais bylos įrodymais, šiuo atveju įvykio vietoje buvusių ir apklaustų asmenų parodymais.

51Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atlikdamas lenkimo manevrą dviejų krypčių kelyje su viena eismo juosta, kliudydamas „Iveco Daily“ automobilį, V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.5 punkto reikalavimus bei bendrąsias vairuotojo pareigas numatytas Kelių eismo taisyklių 9 punkte, tačiau įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo kad nėra nustatyta, jog lenkimo metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kliudydamas priešpriešiais atvažiuojančiam R. E. vairuojamam automobiliui, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. E. veiksmai, tai yra staigus vairo sukimas į dešinę, dėl ko įvyko eismo įvykis, buvo būtinas vykusioje kelio situacijoje. Skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta išvada, kad tarp aukščiau nurodytų V. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, eismo įvykio ir kilusių pasekmių yra atsitiktinis, o ne būtinas priežastinis ryšis.

52Nusikaltimo sudėties V. P. veikoje buvimui patvirtinti ar paneigti yra būtinas teisingas priežastinio ryšio su kilusiais padariniais buvimo patvirtinimas ar paneigimas. Priežastinio ryšio buvimo patvirtinimui yra būtinas būtinosios padarinių kilimo sąlygos (šis nustatymas parodo ar abiejų, ar tik vieno iš eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga) ir priežastinio ryšio pobūdžio (šis nustatymas parodo ar priežastinis ryšys buvo dėsningas, t.y.būtinasis, ar atsitiktinis) nustatymas. KET pažeidimas būtina padarinių kilimo sąlyga laikomas tuomet, jei tokioje pat situacijoje vienam iš eismo dalyvių pažeidus KET reikalavimus, o kitam jų laikantis, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinis ryšys kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktą, ir kilusių padarinių. Sprendžiant šį klausimą, būtina nustatyti, ar V. P. pažeidė būtent tokius Kelių eismo taisyklių 9 p., 141.3 p., reikalavimus, kurie gali būti vertinami kaip priežastis kilusioms pasekmėms atsirasti, o būtent, ar jis vairuodamas automobilį „Renault Kangoo", valstybinis numeris ( - ) bei įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, lenkė priekyje jo važiuojantį krovininį automobilį „Iveco Daily", valstybinis numeris ( - ) , neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms.

53Kolegijos įsitikinimu, nustatydamas teisiškai reikšmingus faktus ir atsakydamas į klausimą, ar V. P., privalėjęs važiuoti atsargiai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, laikėsi šių taisyklių ir buvo atsargus, ar jo veiksmai lėmė eismo įvykį ir jo metu sužaloto R. E. mirtį, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius visas svarbias bylai aplinkybes, dėl ko padarė neteisingas išvadas dėl teisiškai reikšmingų faktų nustatymo. O kitų įvykį mačiusių asmenų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepatikimus, nes, anot jo, aplinkybę dėl automobilio „Renault Kangoo“ išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, lenkiant krovininį automobilį ir prasilenkiant su BMW automobiliu, jie pateikia kaip situacijos vertinimą jų požiūriu, o ne kaip neabejotinai matytas ir suvoktas reikšmingas aplinkybes.

54Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tiek kaltinamojo, tiek ir visų liudytojų parodymus vertino netinkamai, akcentavo tik kai kurias nurodytas aplinkybes, atskiriant jas iš bendro parodymų turinio, tokiu būdu iškreipiant jų esmę.

55Pirmosios instancijos teismas V. P. nekaltumą grindė jo paties bei liudytojų K. A. bei V. M. parodymais, tačiau išanalizavus šiuos parodymus, aukštesniojo teismo vertinimu, jie negali būti laikomi patikimais ir neginčijamais V. P. nekaltumo įrodymais. Kaltinamasis V. P. nuo bylos tyrimo pradžios savo kaltę nuosekliai neigė, tvirtindamas, kad prasilendamas su BMW automobiliu, buvo savo važiuojamojoje eismo juostoje ir BMW automobilio staigus manevras negalėjo būti atliktas dėl to, jog jis sutrukdė normaliam eismui. Tačiau vertinant V. P. parodymų visumą kitų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad jie prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek ir kitiems įrodymams. Ir nesutiktina su tuo, kad tokią kaltinamojo versiją patvirtina liudytojo K. A. kategoriški parodymai, jog „Renault Kangoo“ automobilis lenkdamas V. M. vairuojamą automobilį, nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą.

56Kaltinamasis nuosekliai teigė, jog prasilenkiant su BMW automobiliu, jis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nes lenkiamas automobilis IVECO buvo smarkiai pasitraukęs į dešinę pusę ir todėl jo automobilis tilpo savo juostoje. Jis teigė, kontaktavo veidrodžiu su lenkiamu sunkiasvoriu automobiliu tuo metu, kai BMW automobilio buvo likę apie 30 metrų. Tačiau liudytojas K. A., kuris vairavo lenkiamą automobilį „Iveco Dauly“, teigė, kad „Renault Kangoo“ prisispaudė prie jo vairuojamo automobilio tik tuomet, kai iš priešpriešais važiavęs automobilis BMW padarė staigų manevrą ir pradėjo mėtytis. Pats V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai lenkė sunkiasvorį automobilį ir prasilenkdamas su BMW automobiliu, priartėjo prie lenkiamo automobilio ir su juo susiglaudė. Tuomet lenkiamas automobilis pasuko į kelkraštį ir sustojo.

57Liudytojas K. A. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį, iš tiesų parodė kaip ir kaltinamasis, kad „Renault Kangoo“ automobilis pradėjo lenkti V. M. vairuojamą automobilį neišvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. Tačiau parodė ir tai, kad jam iš priekio savo eismo juosta važiavęs automobilis BMW atliko staigų manevrą, pasukdamas į dešinę, liudytojo nuomone, taip jis pasielgė matomai išsigandęs automobilio „Renault Kangoo“ manevro.

58Nesuprantamas liudytojo samprotavimas, jog „Dėl automobilio BMW manevrų automobilio „Renault Kangoo“ vairuotojui teko prisispausti prie V. M. vairuojamo automobilio, dėl to galinio vaizdo veidrodėliu kontaktavo su priekaba“. Tačiau visi apklausti asmenys patvirtino, kad BMW vairuotojas prasilenkimo momentu manevravo į dešinę pusę, t. y. tolyn nuo „Renault Kangoo“ automobilio, o ne link jo, todėl jam nebuvo jokios priežasties sukti į dešinę ir užkabinti lenkiamą sunkvežimį. Liudytojas K. A. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. Apklausiant liudytoją praėjus mažiau laiko po įvykio jis nurodė, kad kai „Renault Kangoo“ pradėjo lenkti V. M. vairuojamą krovininį automobilį, jis važiavo apie 1,5 metro atstumu nuo skiriamosios juostos. „Renault Kangoo“ susilygino su kolegos vairuojamu automobiliu ir staiga pasuko dešiniau ir kliudė V. M. automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, tada iš karto pasuko kairiau apie 0,5 metro. Iš priekio jokio automobilio nebuvo. Po veidrodėlio kliudymo, K. A. ir V. M. sustojo dešiniajame kelkraštyje ir tuomet per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip už 200-300 metrų ant kelio slysdamas sukasi lengvasis automobilis. Kas galėjo kliudyti BMW vairuotojui, iš kur jis atsidūrė ir kodėl įvyko avarija liudytojas pasakyti negali, nes nepastebėjo. Kaip matyti, liudytojo K. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant jį pagal bendradarbiavimo sutartį, skiriasi, jie kai kuriose detalėse prieštaringi, nors, kaip minėta, jis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus. Aukštesniojo teismo vertinimu, laikyti tokius parodymus atitinkančiais faktus ir vertinti kaip patikimą įrodymą, vien dėl to, kad liudytojas nesuinteresuotas bylos baigtimi ir kad šis liudytojas pagal jo buvimo vietą įvykio metu, geriausiai galėjo matyti ir suvokti situaciją iš visų galimų liudytojų, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nėra teisinio pagrindo.

59Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad aplinkybę, jog „Renault Kangoo“ pradėjus lenkti V. M. vairuojamą automobilį, šis pasitraukė į kelkraštį, patvirtino ir liudytojas V. M..

60Kaip matyti iš liudytojo V. M. parodymų, pradžioje jis teigė, kad jis pavažiavo ne į dešinį kelkraštį, o į dešinę pusę, ir ne tuomet, kai „Renault Kangoo“ jį lenkė, o jau kontaktuojant su šiuo automobiliu. Jis negali pasakyti, ar kontakto metu „Renault Kangoo“ buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tačiau matė, kad prieš tai buvo išvažiavęs. Į klausimą, ar galėjo „Renault Kangoo“ automobilis sudaryti kliūtį automobiliams priešpriešinėje eismo juostoje, nurodė, kad mano, jog ne, mašina pravažiavo ta pačia juosta, tačiau ar „Renault Kangoo“ išvažiavo į priešpriešinę juostą ar ne, jis nematė. Vėliau jau parodė, kad „Renault Kangoo“ pradėjus lenkti jo vairuojamą automobilį, jis pasitraukė į kelkraštį, kad ši pravažiuotų.

61Liudytojas V. M. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį Baltarusijos Respublikos Oktiabrsko rajono teisme, parodė, kad minimu laiku jam su krovininiu automobiliu važiuojant Lietuvos Respublikoje, kelyje jo vairuojamą transporto priemonę lenkė „Renault Kangoo“ automobilis, kuris lenkimo metu veidrodėliu kliudė jo vairuojamą automobilį. V. M. važiavo maždaug 1 metro atstumu nuo skiriamosios juostos. Kontaktuojant su „Renault Kangoo“ automobiliu pavažiavo į dešinę pusę. Negali pasakyti, ar kontakto metu „Renault Kangoo“ buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, prieš tai buvo išvažiavęs. Jo nuomone, „Renault Kangoo“ automobilis lenkdamas jį negalėjo sudaryti kliūties automobiliams priešpriešinėje eismo juostoje, nes „Renault Kangoo“ pradėjus lenkti jo vairuojamą automobilį, liudytojas pasitraukė į kelkraštį, kad šis pravažiuotų. „Renault Kangoo“ pravažiavo ta pačia, jų krypties juosta. Ar išvažiavo „Renault Kangoo“ į priešpriešinę juostą ar ne, jis nematė. Liudytojas negalėjo atsakyti ir į klausimą, ar jį lenkdamas „Renault Kangoo“ kliudė kitoms mašinoms. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, nes buvo duoti iš karto po įvykio.

62Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis važiavo savo eismo juostos maždaug viduriu, 1,5 metro atstumu nuo skiriamosios juostos. Priekyje jo ta pačia kryptimi vairuojančių automobilių nebuvo. Važiuojant jis pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairiųjų durelių veidrodį. Tada jis įsijungė dešinįjį posūkio signalą ir sustojo dešiniajame kelkraštyje. „Renault Kangoo“ vairuotojas taip pat sustojo. Incidento metu nieko iš priekio atvažiuojančio nematė, nes nekreipė dėmesio. ( T.2., b.l. 63-64).

63Kaip matyti, liudytojo V. M. parodymai tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Iš jų nėra aišku, ar lenkimo momentu V. M. vairuojamas automobilis buvo savo eismo juostoje, 1 metro ar 1,5 metrų atstumu nuo skiriamosios juostos, ar dešiniaisiais ratais jau buvo kirtęs šalikelės juostą. Liudytojas išreiškė nuomonę, kad „Renault Kangoo“ automobilis lenkdamas jį negalėjo sudaryti kliūties automobiliams priešpriešinėje eismo juostoje, todėl kad „Renault Kangoo“ pradėjus lenkti jo vairuojamą automobilį, liudytojas pasitraukė į kelkraštį, kad šis pravažiuotų. Tačiau tuose pačiuose parodymuose liudytojas parodė, kad lenkimo momentu jis važiavo savo eismo juosta 1 metrų nuo skiriamosios juostos atstumu, kad jis nematė, ar „Renault Kangoo“ išvažiavo į priešpriešinę juostą ar ne ir negalėjo atsakyti, ar į klausimą, ar jį lenkdamas, „Renault Kangoo“ kliudė kitoms mašinoms. Akivaizdu, kad tokie parodymai negali būti laikomi patikimais ir vertinami kaip V. P. kaltę paneigiantis įrodymas.

64Ir priešingai, liudytojų K. L. D. M. ir M. B. parodymai skundžiamame nuosprendyje buvo vertinti kaip nepatikimi, nepatvirtinantys jokių svarbių aplinkybių, visiškai nepagrįstai laikant, kad šie asmenys neteisingai suvokė įvykį, matytas aplinkybes, teismas nevertino liudytojų parodymų patikimumo dėl esminių faktų, nepalygino jų su kitais bylos įrodymais.

65Iš liudytojos K. L. parodymų matyti, kad ji teigė matanti iš priekio atvažiuojantį lenkimą vykdantį automobilį „Renault Kangoo“. Šiam automobiliui lenkiant, į šonus pasitraukė jos kryptimi važiavę automobiliai, taip pat ir priešais atvažiuojantys vilkikai. Mano, kad „Renault Kangoo“ automobilis važiavo dalimi savo eismo juostos, dalimi priešpriešinės eismo juostos. Jos kryptimi važiavęs BMW automobilis nepasitraukė į dešinę pusė, kaip kiti, tačiau jau esant „Renault Kangoo“ netoli, jis staigiai metėsi į dešinę, po to buvo sumėtytas. Liudytojos manymu, jeigu BMW automobilis nebūtų pasukęs į dešinę, greičiausiai „Renault Kangoo“ ir BMW šonais būtų kontaktavę. Įvykį matė per 2-3 automobilių atstumą, kurie važiavo priekyje jos vairuojamo automobilio.

66Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja įvykio aplinkybes išdėstė kiek detaliau, nurodyta, kad buvo matė, kaip priešpriešine kryptimi važiuojančius sunkiasvorius automobilius lenkė automobilis „Renault Kangoo“, jis važiavo maždaug kelio viduriui, pusė automobilio išlinkę į priešpriešinę eismo juostą. Lenkiami sunkiasvoriais automobiliai traukėsi kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, priešais važiavusių automobilis kolona taip pat traukėsi arčiau dešinio kelkraščio, ji ir pati jau matydama iš priešais atvažiuojantį lenkiantį automobilį, pasitraukė kuo arčiau dešinio kelkraščio. Liudytoja matė, kaip prieš ją, už 2 ar 3 automobilių važiuojantis BMW nesitraukė į dešinę, o važiavo savo juostos viduriu. Prieš pat prasilenkiant BMW ir „Renault Kangoo“, pastarasis prisispaudė prie lenkiamo krovininio automobilio, o BMW tuo momentu staigiai metėsi į dešinę pusė ir jį pradėjo mėtyti po kelią. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuoseklus įvykio aplinkybių išdėstymas, kur logiškai konstatuojama veiksmų seka, neduoda jokio objektyvaus pagrindo abejoti tokių parodymų patikimumu. Be kita ko, visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog „neatmestina, kad liudytoja aiškindama apie aplinkybes, vertina ir prieš tai matytą „Renault Kangoo“ atliktą pirmojo Baltarusijos vilkiko lenkimą.

67Nesutiktina ir su pirmosios instancijos nuosprendyje pateiktu liudytojo D. M. parodymų vertinimu. liudytojas D. M. tiek teisme tiek ikiteisminiame tyrime, taip pat apklaustas teisme nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kad krovininiu automobiliu važiavo į ( - ), prieš jį važiavo kitas sunkvežimis. Nepaisant to, kad priešais važiavo automobiliai, „Renault Kangoo“ automobilis pradėjo lenkti prieš jį važiuojantį krovininį automobilį. Jo teigimu, automobilis „Renault Kangoo“ prieš prasilenkdamas su BMW automobiliu turėjo būti išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą visas arba jo pusė, bet kiek, tiksliai pasakyti negali. Dėl to priešais važiuojantys lengvieji automobiliai pradėjo trauktis link kelkraščio. Sunkvežimis, kurį lenkė „Renault Kangoo“, važiavo savo juosta. „Renault Kangoo“ kai po lenkimo grįžo į savo juostą, vėl lenkė ir buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Liudytojas matė, kad BMW automobilis pradžioje važiavo savo juosta ir tik likus nedideliam atstumui tarp jo ir „Renault Kangoo“, BMW pasuko į dešinę. Liudytojas tvirtina, kad jei BMW automobilis nebūtų pasukęs į dešinę, jis būtų susidūręs su „Renault Kangoo“.

68Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. nurodė daugiau detalių, o būtent, kad automobilis „Renault Kangoo“ aplenkė jį, paskui lenkė priešais važiuojantį sunkvežimį, kuris lenkimo momentu važiavo savo eismo juostoje ir į kelkraštį išvažiavęs nebuvo. Matė, kaip pradėjęs lenkti prieš D. M. važiuojantį sunkvežimį, „Renault Kangoo“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tik neįsidėmėjo ar pilnai, visais ratais, bet didžioji šio automobilio dalis buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, nes trukdė iš priekio atvažiuojantiems automobiliams. Liudytojas matė, kaip iš priekio atvažiavo du lengvieji automobiliai, vienas kurių iš anksto pasitraukė į šalikelę, kad praleisti lenkiantį „Renault Kangoo“, o paskui tą automobilį važiavęs BMW nesitraukė ir toliau važiavo tiesiai savo juostą, o „Renault Kangoo“ važiavo tiesiai prieš jį. Liudytojui susidarė įspūdis, kad MW vairuotojas nematė priešais atvažiuojančio „Renault Kangoo“, nes jie važiavo tiesiai priešais vienas kitą. Liudytojo manymu, ,,BMW“ vairuotojas „Renault Kangoo“ automobilį pastebėjo likus labai nedideliam atstumui tarp jų ir jis staigiai metėsi į dešinę link kelkraščio, tuomet jį dėl atlikto staigaus manevro sumėtė ir jis pradėjo slysti į priešpriešinę eismo juostą link D. M. vairuojamo automobilio ir su juo susidūrė.

69Kolegijos vertinimu, tokie liudytojo parodymai vertintini kaip nuoseklūs, atitinkantys kitų liudytojų parodymus bei kitą bylos medžiagą ir neduoda jokio pagrindo teigti, kad jie nėra kategoriški ir jais iš esmės pateiktas situacijos vertinimas, o ne neabejotinai matytos ir suvoktos reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė vertindamas tik vieną parodymų frazę, kad automobilis „Renault Kangoo“ prieš prasilenkdamas su ,,BMW“ automobiliu „turėjo būti išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą visas arba jo pusė, kiek tiksliai pasakyti negali“, tačiau nevertino parodymų turinio visumos ir visų išdėstytų minčių eigos. Pažymėtina, kad tuose pačiuose parodymuose, kuriuos analizavo ir apylinkės teismas, dar buvo pasakęs, kad „Renault Kangoo“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tik neįsidėmėjo ar pilnai, visais ratais, bet didžioji šio automobilio dalis buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, nes trukdė iš priekio atvažiuojantiems automobiliams. Taigi, liudytojas abejonę išreiškė ne dėl to, ar automobilis „Renault Kangoo“ apskritai buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, (dėl šios aplinkybės jis jokių abejonių neturėjo), o tik dėl to, kokia jo dalis buvo išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą. Todėl nuosprendžio išvada, kad liudytojo D. M. parodymų pagrindu taip pat nėra galimybės nustatyti, ar automobilis „Renault Kangoo“ buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, o jeigu buvo ar tuo metu kliudė priešpriešiais važiuojančiam BMW automobiliui, yra neatitinkanti faktinių aplinkybių, todėl neteisinga.

70Nesutiktina ir su pirmosios instancijos nuosprendyje pateiktu liudytojo M. B. parodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas juo laikė prieštaringais, nes liudytojas teigė , kad „Renault Kangoo“ automobilis prieš pat avariją pervažiavo eismo juostas skiriančią liniją per pusę savo automobilio pločio, tačiau nurodė, kad avarijos akimirka atmintyje išlikusi neryškiai, automobilį „Renault Kangoo“ pastebėjo per sekundės dalį R. E. automobilį pasukus į dešinę, viskas vyko pernelyg greitai. Dėl ko teismas padarė išvadą, kad M. B. iš esmės pateikia situacijos vertinimą, o ne neabejotinai matytas ir suvoktas reikšmingas aplinkybes, ir todėl jo parodymų nelaikė patikimais ir atitinkančiais objektyvias aplinkybes. Kolegija laiko, kad toks vertinimas padarytas analizuojant ne parodymų visumą, o tik iš konteksto išskirtas ir nuo visumos atsietas frazes.

71Kaip matyti iš liudytojo M. B. parodymų, jis aiškiai ir nuosekliai nurodė, kad prieš R. E. vairuojamą automobilį, kuris važiavo prieš liudytoją, staiga atsirado šviesios spalvos pikapas ar furgonas, t. y. V. P. vairuojamas „Renault Kangoo“. Matė, kaip R., norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko į dešinę ir atsidūrė neasfaltuotame kelkraštyje, ,,BMW“ ratai pradėjos slysti ir jis atsidūrė skersai kelio, įvyko susidūrimas su sunkvežimiu. Į klausimą, ar jis prieš įvykį matė priešais atvažiuojantį automobilį, jis atsakė, kad pati avarijos akimirka galvoje yra neryški, atrodė, per sekundės dalį R. pasuko nuo kelio ir tą momentą jis pastebėjo kitą automobilį priešingoje kryptyje. Tarp R. ir jo buvo tarpas, todėl pats spėjo pasukti į dešinę. Gali būti, kad R. tiesiog jo nematė ir paskutinę akimirką pasuko vairą. Patvirtino, kad matė, kaip prieš pat avariją „Renault Kangoo“ vairuotojas pervažiavo ištisinę baltą juostą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. davė analogiškus parodymus, taip pat patvirtino, kad matė, kaip priešpriešine juosta važiavęs automobilis pasitraukė dešiniau, ir pamatė, kaip šį automobilį pradėjo lenkti lengvasis automobilis. Nurodė, jog negalintis pasakyti, kiek šis lenkiantis automobilis buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, nes viskas vyko labai greitai. Matė, kaip R. E. pasuko savo vairuojamą automobilį į dešinę, nes jei nebūtų pasukęs, būtų susidūręs su tuo lenkiančiu automobiliu, tačiau pusbrolio mašiną sumėtė ir ji išslydo į priešpriešinę juostą. Tokie parodymai neabejotinai leidžia teigti, kad liudytojas nuosekliai tvirtino matęs, kad „Renault Kangoo“ automobilis lenkimo momentu buvo kirtęs skiriamąją eismo juostą, tik negalėjo pasakyti kiek. Iš liudytojų parodymų aiškiai matyti, kad jis nuosekliai tvirtino matęs „Renault Kangoo“ kirtus skiriamąją eismo juostą, o tai, kad jis negalėjo tiksliai nurodyti kiekvienos įvykio detalės, paaiškino tuo, kad viskas vyko greitai ir šis teiginys niekaip neprieštarauja kitiems jo parodymų teiginiams ir nepaneigia, kad jis matė ir įsiminė „Renault Kangoo“ automobilio padėtį lenkimo momentu. Jo parodymai, kad buvo labai didelis judėjimas ir jis buvo susitelkęs į savo transporto priemonės vairavimą, taip pat nepaneigia, kad jis galėjo užfiksuoti ir atsiminti svarbių įvykio detalių.

72Taigi, išanalizavus liudytojų parodymus, matyti, kad nei vienas jų negalėjo kategoriškai ir nuosekliai patvirtinti, jog tuo metu, kai automobilis „Renault Kangoo" lenkė krovininį automobilį ir prasilenkinėjo su priešais jį, link ( - ) važiuojančiam automobiliui „BMW", nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Tik pats kaltinamasis V. P. nuosekliai tvirtino, kad prasilenkimo momentu į priešpriešinę eismo juostą nebuvo išvažiavęs, tačiau ši jo versija nepasitvirtino.

73Priešingai, įvertinus liudytojų K. L. D. M. ir M. B. parodymus kiekvieną atskirai ir jų viseto kontekste, kolegijos įsitikinimu, jie yra patikimi, nes sutampa esminėse detalės, vieni kitus papildo. Šie asmenys neabejotinai nurodė aiškiai matę įvykių seką, visi galėjo patvirtinti, kad „Renault Kangoo" lenkdamas krovininį automobilį tikrai buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tik negalėjo tiksliai nusakyti, kokia automobilio dalis buvo priešingoje juostoje, kad automobilis „BMW“ važiavo savo eismo juostos viduriu ir „Renault Kangoo" lėkė tiesiai į jį, ir jeigu R. E. nebūtų staigiai pasukęs savo vairuojamo automobilio į dešinę, jie būtų susidūrę, kas patvirtina, kad V. P. sudarė kliūtį priešpriešais važiuojančiam automobiliui.

74Pažymėtina, kad kaltinamojo versiją paneigia ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neginčija ir pats kaltinamasis. Neginčijamai nustatyta, kad V. P. lenkdamas sunkiasvorį automobilį ir su juo susilyginęs, staiga pasuko į dešinę jo link, susilietė savo automobilio šonu su jo atgalinio vaizdo veidrodėliu. Tad jeigu, pasak kaltinamojo, jis lenkimo metu važiavo savo krypties eismo juosta, iki kurios dar buvo likę keliasdešimt centimetrų, o BMW automobilis taip pat važiavo savo eismo juostos viduriu, lieka neaišku, kodėl ir pats V. P. prasilenkimo momentu staigiai manevravo link lenkiamo automobilio, su juo net sukontaktuodamas.

75Iš pateiktos UAB „( - ) “ specialisto V. M. išvados matyti, kad tarp automobilių „BMW 318“ ir Renault Kangoo būtų susidaręs saugus – apie 1,2 m. šoninis intervalas, jeigu automobiliams prasilenkiant, BMW vairuotojas būtų važiavęs arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, o „Renault Kangoo“ lenkiant automobilį „Iveco Daily“ šis būtų judėjęs kairiuoju šonu 1,5 m. nuo kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Toks šoninis intervalas pakankamas saugiam prasilenkimui. Šią išvadą patvirtino ir apklaustų liudytojų parodymai, kurie patvirtino, kad kitos mašinos, pamatę iš priešais lenkiantį „Renault Kangoo“ automobilį, laiku pasitraukė prie dešinio kelkraščio ir su juo prasilenkė, tačiau BMW automobilis važiavo savo juostos viduriu. Kadangi BMW automobilis važiavo savo eismo juostos viduriu, net ir laikant, kad „Iveco Daily“ judėjo kairiuoju šonu 1,5 m. nuo kelio ženklinimo linijos, vadovaujantis specialisto V. M. išvados duomenimis, šoninis intervalas nebuvo pakankamas saugiam prasilenkimui. Pats V. P. parodė, kad prasilenkiant su BMW, tarp jų buvo 0,5 metro atstumas, ikiteisminiam tyrime jis nurodė 0,3 metro atstumą, kas akivaizdžiai rodo, kad toks atstumas tikrai nėra saugus.

76Specialisto išvada Nr. 11-2717(12) nustatyta, jog jeigu ( - ) kryptimi važiavęs automobilis „Renault Kangoo" lenkdamas krovininį automobilį sudarė kliūtį priešpriešais link ( - ) važiuojančiam automobiliui „BMW", kurį vairavo R. E., tai šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Renault Kangoo" vairuotojui V. P. įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą ir sudarius kliūtį automobiliui „BMW", jo vairuotojas R. E. įvažiavo į kelkraštį, dėl to prarado važiavimo stabilumą ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria priešpriešiais artėjo vilkikas „Scania 124G" su puspriekabe „Koegel S 24". Tokie V. P. veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (II t., b.l. 8.3-92).

77Kolegija konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, kad būtent kaltinamojo V. P. veiksmai, t.y. kad jis, „Renault Kangoo" vairuojamu automobiliu, lenkdamas krovininį automobilį įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir sudarė kliūtį savo eismo juosta važiavusiam automobiliui „BMW", kurį vairavo R. E., kuris siekdamas išvengti susidūrimo įvažiavo į kelkraštį, dėl to prarado važiavimo stabilumą ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiuojančiu vilkiku su puspriekabe, ir buvo būtinoji padarinių sąlyga – R. E. žūtis.

78Iš ištirtų įrodymų seka, kad V. P., būdamas profesionaliu vairuotoju neįsitikino, kad jo atliekamas manevras bus saugus, nors akivaizdu, jog turėdamas vairuotojo pažymėjimą bei reikiamą vairuoti transporto priemones kategoriją, atsižvelgiant į veikos aplinkybes, turėjo ir galėjo numatyti, kad jam lenkiant sunkiasvorį automobilį ir nors nedaug kertant eismo juostą skiriančią liniją, priešais atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojai neprivalo sudaryti saugias sąlygas prasilenkimu t. y. trauktis prie dešinio jų eismo juostos krašto, dėl ko gali susidaryti avarinė situacija, t. y. kad jo padarytas aukščiau minėtas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau to nenumatė, todėl daroma išvada, kad nusikalstama veika padaryta neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą padaryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose yra BK 281 straipsnio 5 dalyje sudėtis, nes veiką kvalifikuojantis požymis žmogaus žūtis.

79Dėl bausmės skyrimo.

80BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

81Kolegija nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis V. P. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau už KET pažeidimus nebaustas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių. Kolegija sprendžia, kad kaltinamajam turi būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis, netgi nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatomas mažesnis, nei įstatyme už neatsargius nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamasis nuo nusikalstamos veikos padarymo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, numatytą pareigą bei BK 71 straipsnyje. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

82Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą ( kasacinės bylos 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011). Prokuroras apeliaciniame skunde neprašo kaltinamojo V. P. atžvilgiu taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę ir apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti kaltinamojo (išteisintojo) išteisintojo padėties daugiau, negu prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4d.).

83Dėl civilinio ieškinio.

84Civilinės ieškovės N. Z. K. atstovas advokatas Vidmantas Ravinis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti: iš atsakovo „( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje (kodas ( - )) ieškovės N. Z. K. naudai priteisti 1401,56 Lt turėtų tiesioginių išlaidų, turtinei žalai atlyginti.

85Priteisti iš atsakovo ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje (kodas ( - )) netektą išlaikymą žuvusiojo nepilnamečiams vaikams M. E. gimusiam ( - ) , A. E. gimusiam ( - ) ir A. E. gimusiam ( - ) nuo 2014-01-01 iki kiekvieno iš jų pilnametystės, vienkartine išmoka, M. E. gimusiam ( - ) priteisiant 61 500 Lt, A. E. gimusiam ( - ) priteisiant 81 000 Lt ir A. E. gimusiam ( - ) priteisiant 89 000 Lt. Nustatant, kad šia lėšas uzufrukto teise tvarkys nepilnamečių vaikų motina N. Z. K., atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.

86Priteisti iš atsakovo ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje (kodas ( - )) netekto išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. E. gimusiam ( - ), A. E. gimusiam ( - ) ir A. E. gimusiam ( - ) įsiskolinimą už 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo (2012-06-01 iki 2014-01-01), po 9000 Lt kiekvienam vaikui, viso bendrai 27 000 Lt. (dvidešimt septyni tūkstančiai litų) sumai. Nustatant, kad šia lėšas uzufrukto teise tvarkys nepilnamečių vaikų motina N. Z. K. gimusi ( - ), atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.

87Priteisti iš atsakovų „( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje (kodas ( - )) ir Uždarosios akcinės bendrovės "( - )" filialas "( - ) šiluma" (kodas ( - )) ieškovės N. Z. K. naudai 100 000 Lt sumą ieškovo M. E. gimusio ( - ) naudai 100 000 Lt sumą A. E. gimusio ( - ) naudai 100 000 Lt ir A. E. gimusio ( - ) naudai 100 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 1-8).

88Teismai, baudžiamosiose bylose spręsdami žalos atlyginimo klausimus, susijusius su tarptautiniu elementu (kai vienas iš ginčo teisinių santykių subjektų yra užsienio valstybės pilietis), taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) Pirmosios knygos VI skirsnio nuostatas (CK 1.43–1.47 straipsnius), Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, 1969 m. Vienos konvenciją dėl sutarčių teisės, Lietuvos dvišales (daugiašales) tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose bei kitus teisės aktus. CK 1.43–1.47 straipsniuose įtvirtintos kolizinės normos tiesiogiai bylos šalių santykių dėl žalos atlyginimo nereglamentuoja, o tik nurodo užsienio valstybės teisės sistemą, kurios materialinė teisė turi būti taikoma konkrečioje situacijoje. CK 1.44 straipsnis nurodo į 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimui taikytinai teisei. Šios Konvencijos 3 straipsnyje nurodyta, kad deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą eismo įvykio metu, nustatoma pagal valstybės, kurios teritorijoje jis įvyko, teisę, o 15 straipsnyje pažymėta, jog Konvencija neturi pirmumo prieš kitas tarptautines sutartis. Todėl, kai tarp Lietuvos ir užsienio valstybės, kuri nėra minėtos Konvencijos dalyvė, yra dvišalė teisinės pagalbos sutartis, kurioje nustatyti taikytinos teisės klausimai, taikoma dvišalė sutartis, o ne Konvencija. Civilinės atsakomybės draudimo atveju vadovaujamasi CK 1.37 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta specialiąja norma, nustatančia, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, o nekilnojamojo daikto draudimo atveju – valstybės, kurios teritorijoje yra daiktas, teisė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29. 29).

89BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalis teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Tačiau BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai yra tuomet, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.

90Kaip matyti iš civilinio ieškinio, ieškovė N. Z. K. patyrė šias tiesiogines išlaidas: 140 EUR (483 Lt.) išlaidas susijusias su skrydžiu į Lietuvą, 2013-10-03 ji atskrido Į Lietuvą pas tyrėjus apklausai, tai pat 2013-10-03 patyrė 10,30 Eur (35,56 Lt.) išlaidas traukinio bilietui iki oro uosto ir 30 Lt. autobuso bilietui Vilnius-Marijampolė. Su dokumentų vertimu ieškovė N. Z. K. patyrė 553 Lt. išlaidas. Viso tiesioginių išlaidų ji patyrė 319 Eur (1101,56 Lt). Prie ieškinio pateikti dokumentai, patvirtinantys šias išlaidas, todėl ši ieškinio dalis dėl turtinės žalos tenkintina.

91Civilinių ieškovų atstovas ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro ir netektas išlaikymas, t.y. nepilnamečiai vaikai M. E. gim. ( - ), A. E. gim. ( - ) ir A. E. gim. ( - ) neteko tėvo, t. y. neteko maitintojo (CK 6.284 str. 2 d.), todėl minėta turtinė žala taip pat privalo būti atlyginta.

92Kolegija, išanalizavusi civiliniame ieškinyje nurodytus argumentus bei juos pagrindžiančius duomenis dėl išlaikymo priteisimo žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, konstatuoja, kad jie nėra pakankami daryti neginčijamą išvadą, kad įrodyta, jog netekta šeimos pajamų dalis, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų išlaikymas, susijęs su R. E. žūtimi.

93Pažymėtina, kad asmuo, pateikdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, sutinkamai su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, CPK 178 straipsnio nuostatomis, turi tiksliai įrodyti patirtos žalos dydį, todėl teismui neturi kilti abejonių dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo.

94CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, laikomi tie, kurie dėl asmens žūties patyrė nuostolių – neteko dalies teikto išlaikymo arba galimybės įgyvendinti teisę į išlaikymą. Tai gali būti asmenys, kurie: faktiškai gavo išlaikymą arba turėjo teisę į išlaikymą iš žuvusiojo. Teisė gauti iš mirusio asmens išlaikymą jo mirties dieną yra siejama su teisine išlaikymo pareiga. LAT 2006-09-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2006). CK 6.284 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, jog turinčiais teisė į žalos atlyginimą netekus maitintojo pripažįstama nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniui, nedarbingiems tėvams ar kitiems faktiniams nedarbingiems išlaikytiniams, taip pat žuvusiojo vaikui, gimusiam po jo mirties. Netekus maitintojo jiems atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 straipsnio 2 dalis). Teisė gauti iš mirusio asmens išlaikymą jo mirties dieną yra siejama su teisine išlaikymo pareiga, kuri atsiranda tuo atveju, jeigu reikalavimą atlyginti žalą remiantis CK 6.284 straipsniu reiškiantis asmuo turėjo teisę reikalauti teikti jam išlaikymą. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos adresatų (nepilnamečių vaikų, sutuoktinių, nedarbingų tėvų ar kitų faktinių nedarbingų išlaikytinių, bei vaiko, gimusio po fizinio asmens mirties) teisė į žalos atlyginimą netekus maitintojo atsiranda skirtingais pagrindais, t. y. vienų dėl faktiškai jiems mirusiojo teikto išlaikymo, o kitų dėl teisės tokį išlaikymą gauti turėjimo. Šiuo atveju teisės į išlaikymą turėjimas negali būti traktuojamas abstrakčiai, bet siejamas su konkrečiomis aplinkybėmis, kurioms atsiradus, įgyjama tokia teisė. Tėvų ir vaikų bei sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius reglamentuoja CK 3 knygoje Šeimos teisė įtvirtintos normos. Nepilnamečiai vaikai visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ir kitų sąlygų, turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), atitinkamai vieno iš tėvų mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo.

95Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išlaikymo dydis yra vertinamoji aplinkybė, todėl siekiant įrodyti jo dydį, reikia pateikti kuo tikslesnius skaičiavimus ir įrodymus apie tam tikrų išlaikymui skirtinų lėšų poreikį bei tai, kad toks išlaikymas buvo skirtas. Civilinis atsakovas atsiliepime į civilinį ieškinį taip pat nurodo, kad vertinant padarytą žalą, turi būti atsižvelgiama į šeimos pajamų netekimą dėl draudžiamojo įvykio, t. y. turi būti nustatyta šeimos pajamų dalis, tenkanti vienam šeimos nariui iki eismo įvykio, ir tenkanti pajamų suma po įvykio.

96Civilinis ieškinys dėl vaikų išlaikymo iš pilnametystės priteisimo grindžiamas tuo, kad civilinės ieškovės žuvęs sutuoktinis dirbo, turėjo pajamas, iš kurių išlaikė nepilnamečius vaikus, o jam žuvus, šeima neteko šių pajamų. Duomenų apie žuvusiojo gautas pajamas jo sutuoktinė nepateikė, todėl nustatyti, kokias pajamas jis gavo ir apskaičiuoti, kiek galėjo skirti vaikų poreikiams tenkinti, nėra jokios galimybės.

97LAT formuojama praktika nurodo, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui, yra CK 6.461 str. 2 d. nurodyta viena minimali mėnesinė alga. Tačiau pagal CK 3.192 str., išlaikymą vaikams privalo teikti jų tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl tėvai galėjo teikti išlaikymą didesnį nei skaičiuojant nuo minimalios algos, toks išlaikymas turi būti teikiamas ir toliau iki vaiko pilnametystės.

98Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr.122 11 punkte numatyta, kad žalos atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo dydį nustato draudikas (atsakovas), jis žalos dydį nustato atsižvelgiant į pateiktus dokumentus. Mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių socialinio draudimo išmokas susijusias su maitintojo netekimu, kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo.

99Ieškinyje prašoma priteisti nepilnamečiams M. E., A. E. ir A. E. po 144,81 Eur (500 litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, kaip išlaikymą, bent minimaliems jų poreikiams patenkinti, kurį jie būtų gavę iš savo tėvo, jei jis būtų nežuvęs. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, t.y., kad vaikui išlaikyti per mėnesį jo tėvai turi skirti vieną minimalią mėnesinę algą. Tačiau Kasacinio teismo praktikoje, ne kartą teismams yra nurodyta, kad išlaikymo teisiniams santykiams CK 6.461 straipsnio nuostatos netaikomos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju šalies pareiga yra įrodyti vaiko poreikius, iki žalos atsiradimo turėtas ir gautas išlaikymas. Kaip jau minėta, byloje yra neginčijami duomenys, kad M. E., A. E. ir A. E. yra žuvusiojo sūnūs, ir pagal įstatymą jie turėjo teisę į išlaikymą iš tėvo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių tėvas mokėjo išlaikymą vaikams, o šie jį gavo. Nors ieškovės atstovas ieškinyje nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia bent 500 litų, tačiau šio reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. Kadangi nėra jokių duomenų apie žuvusiojo gautas darbo ar kitas šeimos gautas pajamas ir jų šaltinius, nėra žinoma, ar žuvusysis apskritai teikė vaikams išlaikymą ir kad nepilnamečių vaikų turtinė padėtis žuvus jų tėvui, pablogėjo, o jeigu išlaikymą teikė, kokio dydžio ir kaip dėl jo netekties pasikeitė vaikų turtinė padėtis. Taigi, nėra duomenų, ar nepilnamečiai vaikai neteko pajamų dėl tėvo žūties, jei taip, kokio dydžio pajamų jie neteko (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Byloje yra duomenys, kad žuvusiojo R. E. nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamos vaiko pašalpos: M. E. po 378,18 Eur, A. E. ir A. E. – po 346,82 Eur. Šie duomenys patvirtina tik socialinių išmokų mokėjimo faktą, tačiau juose nenurodyta, nuo kada ir kokiu pagrindu žuvusiojo nepilnamečiams vaikams yra mokamos šios išmokos, todėl nėra pagrindo teigti, kad išmokos susiję su maitintojo netekimu. Nustačius, kad nepilnamečiams žuvusiojo vaikams socialinės pašalpos susiję su draudiminiu įvykiu, t. y. mokamos nuo žūties dienos, jų dydis turėtų būti įskaitomas į atlyginamos žalos dydį, jei tokį ieškovė įrodytų.

100Dėl šių aplinkybių, civilinei ieškovei N. Z. K. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui (BPK 115 str. 2 d.).

101Dėl neturtinės žalos.

102CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes – tame tarpe ir į nukentėjusiojo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

103Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Aptarti neturtinės žalos atsiradimo požymiai suponuoja išvadą, jog neturtinė žala, mirus artimajam, pripažįstama tik pasitvirtinus dėl to atsiradusiems dvasiniams išgyvenimams. Tokie išgyvenimai paprastai atsiranda kai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmių prarandamas asmuo, su kuriuo nukentėjusįjį siejo artimi šeimyniniai, emociniai ryšiai ir yra realaus pagrindo teigti, kad dėl netekties nukentėjusysis patyrė gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą ir kitus padarinius, kurie sąlygojo pasikeitusią gyvenimo kokybę. Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tokie požymiai nustatyti.

104Dėl kaltinamojo V. P. nusikalstamos veikos pasekmių N. Z. K. neteko vyro, šeimos nario, su kuriuo turi tris bendrus vaikus, jie neteko tėvo. Civilinė ieškovė su žuvusiuoju gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino bendrus vaikus, todėl akivaizdu, kad dėl jo mirties ji patyrė dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą, jai iš tiesų padaryta moralinė žala. Netekus sutuoktinio ir vaikų tėvo visa nepilnamečių vaikų priežiūra, auginimas, auklėjimas ir visi rūpesčiai užgulė ant ieškovės N. Z. K. pečių. Ieškovė N. Z. K. sužinojusi apie sutuoktinio žūtį dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į ( - ) ligoninės pirmosios pagalbos skyrių, kur buvo suteikta medicininė pagalba. Po sutuoktinio mirties N. Z. K. tapo įsitempusi, dirgli, dažnai jaučia nuovargio simptomus. Mirus sutuoktiniui tapo ypač įtempti santykiai su vyro giminėmis. Dėl nuolat patiriamų stresų N. Z. K. 2013-02-04 kreipėsi į ( - ) ligoninės pirmosios medicinos pagalbos skyrių, kur jai nustatyta diagnozė – depresija, buvo gydoma ( - ) pirmosios medienos pagalbos skyriuje. Nustatyta diagnozė astenoneurotinis sindromas.

105Dėl tėvo žūties išgyvena ir visi trys nepilnamečiai vaikai, kurie prie tėvo buvo ypač prisirišę ir su juo praleisdavo daug laiko. Vaikai labai mėgo su tėvu žaisti bei leisti su juo laisvalaikį. Nuolatos su juo vykdavo į išvykas bei pas vyro tėvus bei gimines. Akivaizdu, kad tokio pažeidžiamo amžiaus vaikams netekus vieno iš artimiausių žmonių, padaryta negrįžtama moralinė žala. Nepaneigtina, kad tėvo žūtis ypatingai įtakojo mažamečių vaikų psichinę ir fizinę sveikatą, jie neteko vieno iš tėvų globos, pagalbos, paramos, kuri jiems esantiems dar tokio amžiaus, ypač reikalinga kiekvieną dieną.

106Sprendžiant dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio pagrįstumo, kolegija atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, aplinkybių visumą, taip pat ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal aktualiausią teismų praktiką, Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 55 244 Lt (16 000 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 65 603 Lt (19 000 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015). Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

107Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, mano, kad 15 000 Eur neturtinės žalos dydis žuvusiojo sutuoktinei ir kiekvienam jų nepilnamečiui vaikui yra ta suma, kuri atitiks protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą dvasinį skausmą ir išgyvenimus bei žalą padariusio asmens interesų paisymą.

108Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-207/2009, Nr. 2K-86/2012, 2K-149/2013, 2K-280/2014).

109Transporto priemonės, kurią vairuodamas V. P. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje. Be to, tarp UAB „( - )“ bei Draudiko „( - )“ filialo buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (liudijimu), pagal kurią draudžiama transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, viršijanti sumas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą. Šioje sutartyje numatyta franšizė 10 000 Eurų kiekvienam įvykiui. Šia draudimo sutartimi apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, viršijanti draudimo sumas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, kas Lietuvoje yra 5 000 000 Eur žala asmeniui, įskaitant 5000 Eurų moralinę žalą ir 1 000 000 Eur turtui.

110Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusieji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD) redakcijos 11 str. 1 d. 3 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi draudimo bendrovė eismo įvykio metu galiojusios sutarties pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų. Todėl civiliniams ieškovams šioje byloje padarytą žalą privalo atlyginti: draudikas „( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje, ir nepakankant draudimo atlyginimo – pagal tarp UAB „( - ) “ bei Draudiko „( - ) “ filialo sudarytoje Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytą franšizę draudėjas UAB „( - ) “ (viso 10 000 Eurų, kiekvienam nukentėjusiajam proporcingai po 2 500 Eurų ), o likusią sumą – draudikas „( - ) “ filialas (sutartyje numatytas Transporto priemonių papildomos civilinės atsakomybės limitas – 289 620 Eur). Padarytos žalos visiškai nepadengus pagal sutartis numatyta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą, asmuo UAB ,, ( - )“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, nes V. P. įvykio metu buvo darbiniuose santykiuose su šia bendrove.

111Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes civilinių ieškovų civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir N.i Z. K. priteistina turtinė žala, turėta dėl tiesioginių išlaidų 319.03 Eurų (1101,56 Lt), kurią padengti privalo „( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje, ir neturtinei žalai atlyginti jai ir jos nepilnamečiams vaikams M. E. gim. ( - ) , A. E. gim. ( - ) ir A. E. gim. ( - ) , kiekvienam po 15 000 Eurų, neviršijant įstatyme ir sutartyje numatytų maksimalių sumų, t.y. po 5 000 Eurų iš „( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje, po 2 500 Eurų iš Draudėjo pagal tarp UAB „( - )“ bei Draudiko „( - )“ filialo sudarytoje Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytą franšizę ir po 7 500 Eurų iš Draudiko „( - )“ filialo pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su Draudėju UAB „( - )“.

112Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

113Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

114Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

115V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti bausmę terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

116Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 71 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. ( - ), AB banke „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

117Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

118priteisti civilinės ieškovės N. Z. K. naudai iš draudimo bendrovės ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje 319 Eur (tris šimtus devyniolika eurų) turtinės žalos turėtų tiesioginių išlaidų atlyginimo;

119priteisti civilinės ieškovės N. Z. K. naudai 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, – priteisiant 5000 (penkis tūkstančius) Eur iš draudimo bendrovės ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje, 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eurų iš UAB „( - )“ ir 7 500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Eur iš „( - )“ filialo;

120priteisti civilinio ieškovo M. E. gimusio ( - ), naudai 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eurų neturtinei žalai atlyginti, priteisiant 5000 (penkis tūkstančius) Eur iš draudimo bendrovės ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje, 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur iš UAB „( - )“ ir 7 500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Eur iš „( - )“ filialo;

121priteisti civilinio ieškovo A. E. gimusio ( - ) naudai 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eurų neturtinei žalai atlyginti, priteisiant – 5000 (penkis tūkstančius) Eur iš draudimo bendrovės ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje, 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur iš UAB „( - )“ ir 7 500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Eur iš „( - )“ filialo;

122priteisti civilinio ieškovo A. E. gimusio ( - ) , naudai 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant 5000 (penkis tūkstančius) Eurų iš draudimo bendrovės ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - ) filialą Lietuvoje, 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur iš UAB „( - )“ ir 7 500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) Eur iš „( - )“ filialo.

123Civilinei ieškovei N. Z. K. pripažinti teisę į ieškinio dėl vaikų išlaikymo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui (BPK 115 str. 2 d.).

124Nepilnamečiams priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jų motinai N. Z. K..

125Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. P. panaikinti.

126Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

127Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. V. P. buvo kaltinamas tuo, kad, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo... 4. Pirmosios instancijos teismas V. P. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisino,... 5. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo ( - ) rajono apylinkės teismo 2015 m.... 6. Prokuroras skunde nurodo, kad teismo išvados dėl nepakankamų V. P. kaltės... 7. Nuosprendžio panaikinimo motyvai: Dėl automobilio „Renault Kangoo“,... 8. Liudytojai K. L., D. M. nurodė, jog automobilis „Renault Kangoo“ su... 9. Prokuroras skunde nurodo, kad specialisto išvadoje Nr. 11-2717(12), nurodyta,... 10. Skunde prokuroras teigia, kad BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų... 11. LTEC Specialisto išvadoje Nr. 11-2717 (12) dėl eismo įvykio eigos nustatyta,... 12. Vertinant liudytojų K. L., D. M., M. B. ( M. B.) (toliau – ir M. B.), V. M.... 13. Skunde nurodoma, kad susidariusioje eismo situacijoje, jeigu kaltinamasis V. P.... 14. Atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis V. P. su ( - )... 15. Atsikirtime V. P. nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą,... 16. V. P. įsitikinimu, visų šių liudytojų parodymus teismas detaliai... 17. V. P. teigimu, prokuroras savo poziciją grindė išimtinai tik jo kaltę... 18. V. P. atsikirtime atkreipia dėmesį, kad specialistas, išanalizavęs... 19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiojo atstovas... 20. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 21. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų... 22. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas... 23. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 24. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas... 25. Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltinamasis V. P. savo kaltės... 26. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje V. P.... 27. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje... 28. Liudytoja K. L. parodė, kad įvykio laiku apie 90 km/h greičiu važiavo keliu... 29. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo apklausta su kartus ir šiuose jos... 30. Liudytojas D. M. apklaustas teisme parodė, kad krovininiu automobiliu važiavo... 31. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. nurodė analogiškas įvykio... 32. Liudytojas V. M. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį Baltarusijos... 33. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis važiavo savo eismo... 34. Liudytojas K. A. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį Baltarusijos... 35. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. A. parodė, kad vyko su automobiliu... 36. Liudytojas M. B. parodė, kad 2012 05 11 vairavo automobilį MB Lietuvos... 37. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. davė analogiškus parodymus, kad... 38. Iš 2012-05-11 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 39. 2012-05-11 Transporto priemones techninės apžiūros aktu nustatyta, jog... 40. 2012-05-11 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, jog... 41. 2012-08-24 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma... 42. 2012-05-21 apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio... 43. 2012-05-24 apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta papildoma automobilio... 44. Specialisto išvada Nr. M 122/12(09) nustatyta, jog R. E. mirtis įvyko nuo... 45. UAB „L. M." 2013-03-25 raštu nustatyta, jog automobilis „Renault Kangoo",... 46. Specialisto išvada Nr. 11-2717(12) nustatyta, jog jeigu ( - ) kryptimi... 47. UAB „( - )“ specialisto V. M. išvadoje konstatuota, jog „BMW 318“... 48. 2012 09 28 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad V. P. įvykio... 49. Specialisto išvadoje nepateikė konkrečios duomenų, kokiais greičiais... 50. Kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad norint... 51. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atlikdamas lenkimo manevrą... 52. Nusikaltimo sudėties V. P. veikoje buvimui patvirtinti ar paneigti yra... 53. Kolegijos įsitikinimu, nustatydamas teisiškai reikšmingus faktus ir... 54. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tiek kaltinamojo, tiek ir... 55. Pirmosios instancijos teismas V. P. nekaltumą grindė jo paties bei liudytojų... 56. Kaltinamasis nuosekliai teigė, jog prasilenkiant su BMW automobiliu, jis... 57. Liudytojas K. A. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį, iš tiesų... 58. Nesuprantamas liudytojo samprotavimas, jog „Dėl automobilio BMW manevrų... 59. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad aplinkybę, jog... 60. Kaip matyti iš liudytojo V. M. parodymų, pradžioje jis teigė, kad jis... 61. Liudytojas V. M. apklaustas pagal teisinės pagalbos sutartį Baltarusijos... 62. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis važiavo savo eismo... 63. Kaip matyti, liudytojo V. M. parodymai tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo... 64. Ir priešingai, liudytojų K. L. D. M. ir M. B. parodymai skundžiamame... 65. Iš liudytojos K. L. parodymų matyti, kad ji teigė matanti iš priekio... 66. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja įvykio aplinkybes išdėstė kiek detaliau,... 67. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos nuosprendyje pateiktu liudytojo D. M.... 68. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. nurodė daugiau detalių, o būtent,... 69. Kolegijos vertinimu, tokie liudytojo parodymai vertintini kaip nuoseklūs,... 70. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos nuosprendyje pateiktu liudytojo M. B.... 71. Kaip matyti iš liudytojo M. B. parodymų, jis aiškiai ir nuosekliai nurodė,... 72. Taigi, išanalizavus liudytojų parodymus, matyti, kad nei vienas jų negalėjo... 73. Priešingai, įvertinus liudytojų K. L. D. M. ir M. B. parodymus kiekvieną... 74. Pažymėtina, kad kaltinamojo versiją paneigia ir nustatytos faktinės... 75. Iš pateiktos UAB „( - ) “ specialisto V. M. išvados matyti, kad tarp... 76. Specialisto išvada Nr. 11-2717(12) nustatyta, jog jeigu ( - ) kryptimi... 77. Kolegija konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma leidžia neabejotinai... 78. Iš ištirtų įrodymų seka, kad V. P., būdamas profesionaliu vairuotoju... 79. Dėl bausmės skyrimo.... 80. BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 81. Kolegija nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.... 82. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio 1... 83. Dėl civilinio ieškinio.... 84. Civilinės ieškovės N. Z. K. atstovas advokatas Vidmantas Ravinis pareiškė... 85. Priteisti iš atsakovo ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - )... 86. Priteisti iš atsakovo ( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( - )... 87. Priteisti iš atsakovų „( - ) veikiančio per struktūrinį padalinį „( -... 88. Teismai, baudžiamosiose bylose spręsdami žalos atlyginimo klausimus,... 89. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 90. Kaip matyti iš civilinio ieškinio, ieškovė N. Z. K. patyrė šias... 91. Civilinių ieškovų atstovas ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro ir... 92. Kolegija, išanalizavusi civiliniame ieškinyje nurodytus argumentus bei juos... 93. Pažymėtina, kad asmuo, pateikdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos... 94. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju... 95. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išlaikymo dydis yra vertinamoji... 96. Civilinis ieškinys dėl vaikų išlaikymo iš pilnametystės priteisimo... 97. LAT formuojama praktika nurodo, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant... 98. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo... 99. Ieškinyje prašoma priteisti nepilnamečiams M. E., A. E. ir A. E. po 144,81... 100. Dėl šių aplinkybių, civilinei ieškovei N. Z. K. pripažintina teisė į... 101. Dėl neturtinės žalos.... 102. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 103. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti... 104. Dėl kaltinamojo V. P. nusikalstamos veikos pasekmių N. Z. K. neteko vyro,... 105. Dėl tėvo žūties išgyvena ir visi trys nepilnamečiai vaikai, kurie prie... 106. Sprendžiant dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio... 107. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į sąžiningumo,... 108. Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo... 109. Transporto priemonės, kurią vairuodamas V. P. padarė BK 281 straipsnio 5... 110. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei,... 111. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes civilinių ieškovų civilinis ieškinys... 112. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 113. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro... 114. Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d.... 115. V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 116. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 117. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:... 118. priteisti civilinės ieškovės N. Z. K. naudai iš draudimo bendrovės ( - )... 119. priteisti civilinės ieškovės N. Z. K. naudai 15 000 (penkiolika... 120. priteisti civilinio ieškovo M. E. gimusio ( - ), naudai 15 000 (penkiolika... 121. priteisti civilinio ieškovo A. E. gimusio ( - ) naudai 15 000 (penkiolika... 122. priteisti civilinio ieškovo A. E. gimusio ( - ) , naudai 15 000 (penkiolika... 123. Civilinei ieškovei N. Z. K. pripažinti teisę į ieškinio dėl vaikų... 124. Nepilnamečiams priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jų... 125. Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. P.... 126. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 127. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....