Byla 1-1575-932/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamajam I. Č. (I. Č.), kaltinamojo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), vertėjai Svetlanai Minakovai viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. Č., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ( - ), neteistas,

2kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

3Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

4I. Č. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2017 m. sausio 12 d., apie 13.12 val., Taikos g., ties pastatu Nr. 162, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,83 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais I. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

5Kadangi I. Č., kuris kaltinamas padarius nesunkų nusikaltimą, teisme savo kaltę pripažino, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

6Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. Č. pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Nurodė iš vakaro išgėręs porą litrų alaus, ryte atsikėlus jam skaudėjo nugara, namuose nebuvo jokių maisto produktų, todėl nusprendė nuvažiuoti apsipirkti. Prie parduotuvės jį sustabdė, jam buvo nustatytas girtumas, surašytas protokolas, paimtas automobilis ir vairuotojo teisės. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Su nustatytu girtumu sutinka, tačiau kaltinamasis pabrėžė alkoholį (alų) gėręs tik iš vakaro, miegoti nuėjo apie 2 val. nakties, atsikėlęs jokio alkoholio nevartojo. Prieš sėsdamas už vairo jautėsi blaivus, nekilo jokių įtarimų, kad negali vairuoti. Mano, jog nustatytam girtumui įtakos galėjo turėti tai, kad jis serga diabetu. Neprisimena, jog nuvykęs pas medikus būtų ką nors sakęs apie tai, kad tą pačią dieną gėrė alų. Taip pat atsakydamas į klausimus, parodė, kad nors parduotuvė yra netoli namų (apie porą šimtų metrų), tačiau jam skaudėjo nugarą, todėl iki parduotuvės važiavo. Besiparkuodamas prisilietė prie kito automobilio, tačiau jo neapgadino, kaltinamojo teigimu, jokio apgadinimo praktiškai nesimatė (matėsi tik kažkokia juoda juostelė). Jis buvo nubaustas administracine tvarka, nors, jo vertinimu, svetimo automobilio jis neapgadino (dėl nutarimo kol kas skundo nepadavė). Iš įvykio bandė pasišalinti, nes nemanė, jog kažką apgadino, dėl ko privalėjo likti vietoje. Paleistas iš policijos, nuėjo ten, kur prieš tai stovėjo jo automobilis, tačiau jo aikštelėje neberado, po ko, nesupratęs, kad automobilį išvežė policija, pranešė apie jo dingimą (b. l. 132-137).

7Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. Č. savo kaltę taip pat pripažino, jo nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos apklausos protokole (b. l. 61).

8Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. A. parodė 2017-01-12, apie 13.05 val., jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) atvažiavęs į „Maxima“ prekybos centrą, esantį adresu Taikos g. Nr. 162. Jau ruošėsi išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, kai į aikštelę atvažiavo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) Palaukė, kol jo vairuotojas prisiparkuos, kad jis galėtų išvažiuoti. Automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas bandė įvažiuoti į tarpą tarp stovinčio liudytojo automobilio ir automobilio „Audi A3“, valst Nr. ( - ) bei kliudė automobilio „Audi A3“ priekinės dalies bamperį dešinėje pusėje. Tada pavažiavo atbuline eiga ir įvažiavo į tarpą tarp jo (liudytojo) automobilio ir automobilio „Audi A3“. „Mercedes Benz“ vairuotojas liko sėdėti automobilyje. R. A. pavažiavo apie 10 metrų ir sustojęs laukė, norėjo pažiūrėti, kokių veiksmų imsis „Mercedes Benz“ vairuotojas. Pastarasis išlipo iš automobilio (automobilyje važiavo vienas) ir jį užrakinęs nuėjo link prekybos kioskelių. Tada R. A. išlipęs iš automobilio nuėjo prie automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo, paklausė, kur šis eina, ir kai tik vairuotojas atsisuko, suprato, kad pastarasis yra neblaivus – tai matėsi iš jo žvilgsnio. Jis pasiūlė eiti prie „Audi A3“ automobilio, kaltinamasis sutiko, ėjo svirduliuodamas, liudytojas einant jį prilaikė už jo kairės alkūnės, parodė, kur kaltinamasis apgadino automobilį, t. y. į kurią automobilio „Audi A3“ dalį atsitrenkė. Tada jis (I. Č.) pasiuntė R. A. necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad jam (I. Č.) reikia kažkur eiti. R. A. parodė tarnybinį pažymėjimą ir pasakė, kad skambins ir praneš policijai. Tada I. Č. norėjo pasišalinti, o liudytojas jį nutempė prie savo automobilio, kad šis nepasišalintų. Tuomet I. Č. pats atsisėdo į liudytojo automobilį ant galinės sėdynės, o R. A. paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Sėdėdami automobilyje sulaukė policijos pareigūnų, kuriems jis (R. A.) perdavė „Mercedes Benz“ vairuotoją. Apklausiamas liudytojas pažymėjo, kad vedant vairuotoją prie savo automobilio, pastarasis eidamas du kartus nukrito (dėl neblaivumo sunkiai paėjo) (b. l. 31). Liudytojas R. A. analogiškas aplinkybes nurodė ir 2017-01-12 rašytiniame paaiškinime (b. l. 12).

9Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad 2017-01-02, 13.11 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. T., buvo gautas pranešimas, kad Taikos g., ties pastatu Nr. 162A., asmuo sulaikė galimai neblaivų vairuotoją, kuris parkuodamasis aikštelėje apgadino kitą automobilį. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko R. A., kuris paaiškino matęs, kaip I. Č., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) kliudė aikštelėje stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. ( - ) Apžiūrėjo automobilį „Audi“, valst. Nr. ( - ) kurio priekinis bamperis buvo sugadintas. Automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) priekiniame bamperyje taip pat matėsi apgadinimas. Atvykus policijos pareigūnams, I. Č. sėdėjo R. A. automobilyje ant galinės sėdynės., jam alkotesteriu nustatytas 1,98 prom. girtumas. Vairuotojas I. Č. įvykio vietoje perduotas tyrėjai, kad ji pastarąjį nuvežtų į narkologinį kabinetą. Jie vietoje įformino eismo įvykį, automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) uždarytas į saugojimo aikštelę, esančią adresu Eišiškių pl. 127. Apie 17.00 val., I. Č. tarnybiniu automobiliu buvo nuvežtas į namus, esančius adresu Taikos g. 253 (b. l. 33).

10Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. F. parodė 2017-02-09, apie 18-19.00 val., palikusi savo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. ( - ) prie „Maxima“ parduotuvės, esančios adresu Taikos g. 162 a, Vilniuje. 2017-02-12, apie 14.00 val., jai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė jos tėvui, o pastarasis savo ruožtu jai, kad minėtoje aikštelėje į jos stovintį automobilį atsitrenkė kitas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) ir jį apgadino. Atvykusi į įvykio vietą, apžiūrėjo automobilį. Jos automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis. Dėl apgadinto automobilio kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „Ergo“. Jai padarytą žalą dėl sugadinto automobilio vertina kaip nedidelę (b. l. 35). A. F. 2017-01-12 rašytiniame paaiškinime išdėstė analogiškas aplinkybes kaip ir apklausiama liudytoja (b. l. 11).

11Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio

12V. T. 2017-01-12 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017-01-12 buvo gautas pranešimas, jog Taikos g. 162A asmuo sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris atsitrenkė į stovintį automobilį. Nuvykus nurodytu adresu pranešėjas R. A. paaiškino matęs, kaip I. Č., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) kliudė aikštelėje stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. ( - ) I. Č. dėl pažeidimo nieko neaiškino. Vėliau atvyko automobilio „Audi“, valst. Nr. ( - ) vairuotoja A. F., kuri surašė paaiškinimą. Automobilis saugomas Eišiškių pl. 127 (b. l. 9).

132017-01-12 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu buvo apgadintas minėto automobilio priekinis bamperis, galinis bamperis apgadintas seniau, automobilis smulkiai apibraižytas, aplankstytas (b. l. 16-18). Prie apžiūros protokolo pridėta

1411 automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) išorės bei salono fotonuotraukų (b. l. 19-21).

15Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) priekinis bamperis bei automobilio „Audi A3“, valst. Nr. ( - ) priekinis bamperis (b. l. 6).

16Eismo įvykio eiga pavaizduota eismo įvykio schemoje (b. l. 7). Automobilių padėtis bei apgadinimai taip pat užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 8)

17Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0751 rodmenyse užfiksuota, jog 2017-01-12, 13.23 val., I. Č. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra 1,98 promilės (b. l. 36).

18Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-01-13 specialisto išvadoje Nr. T-A 442/2017(01), konstatuota, jog I. Č. kraujyje, paimtame 2017-01-12, 14.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio (b. l. 39).

19Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 61 konstatuota, jog I. Č. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Iš minėto akto matyti, jog asmens eisena svyruojanti, Rombergo pozoje asmuo taip pat svyruoja, dėmesys išblaškytas, kalba nerišli, blogai artikuliuota, jaučiamas stiprus alkoholio kvapas (b. l. 40).

20Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) priklauso kaltinamajam I. Č. (b. l. 22).

21Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad I. Č. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra pilnai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis I. Č. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų R. A., D. J., A. F. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, I. Č. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,83 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo I. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

22Kaltinamojo I. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir tvirtino besigailintis, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

23Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog nors kaltinamasis ir pripažino faktines bylos aplinkybes, neginčijo jam nustatyto girtumo, tačiau duodamas parodymus vengė nuoširdžiai atsakyti į klausimus, siekė sumenkinti savo veiksmus. Antai, kaltinamasis tikino du litrus alaus išgėręs iš vakaro, įvykio dieną jokio alkoholio nevartojo, atsikėlęs jautėsi visiškai blaivus, jam nekilo jokių įtarimų dėl galimo girtumo, kas akivaizdžiai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, jog iš 2017-01-12, 14.25 val., surašyto Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 61 matyti, jog kaltinamasis I. Č. eisena buvo svyruojanti, pastarasis taip pat svyravo ir Rombergo pozoje, jo dėmesys buvo išblaškytas, mąstymas klampus, nenuoseklus, kalba nerišli, blogai artikuliuota, buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Beje, minėto akto 12 punkte pažymėta, jog tiriamasis nurodė paskutinį kartą alkoholį vartojo tos pačios dienos, t. y. 2017-01-12, ryte, išgėrė 1 litrą alaus (b. l. 40). Iš minėto akto akivaizdu, jog kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtina ir tiesiogiai kaltinamąjį stebėjusio ir su kaltinamuoju bendravusio liudytojo R. A. parodymai, iš kurių matyti, jog 2017-01-12, apie 13.05 val., bendraujant su kaltinamuoju liudytojui iš karto buvo akivaizdu, jog pastarasis yra neblaivus. Tą suprato vos tik I. Č. į jį atsisuko, taip pat liudytojas nurodė, kad vedamas prie automobilio kaltinamasis vos paėjo, kelis kartus dėl girtumo pargriuvo (b. l. 12, 31). Tuo pačiu pažymėtina, jog ir pirmoji I. Č. apklausa buvo sustabdyta, nusprendus palaukti, kol pastarasis išsiblaivys, kadangi dėl girtumo nebuvo galimybės jį apklausti (b. l. 50). Teismo vertinimu, kaltinamojo elgesys, kuomet pastarasis bando sumenkinti savo veiksmus, neleidžia tikėti išsakyto gailėjimosi nuoširdumu. Priešingai, duotų parodymų kontekste pasakymas, jog asmuo gailisi, yra labiau formalus, viso labo siekiant kuo palankesnio savo veiksmų įvertinimo. Kaip matyti, kaltinamasis bando įtikinti, kad girtumą galėjo nulemti jo liga (diabetas), neigia alkoholį vartojęs nusikalstamos veikos padarymo dieną, tvirtina, jog prieš sėsdamas už vairo jautėsi visiškai blaivus, nors objektyvūs bylos duomenys rodo, kad pastarojo girtumas buvo daugiau nei akivaizdus. Savo sprendimą vairuoti išgėrus kaltinamasis teisino poreikiu nuvykti į parduotuvę nusipirkti maisto produktų, nors, kaip nurodė pats, parduotuvė yra vos už poros šimto metrų nuo namų. Kita vertus, pastarasis tuo pačiu teigė ir tai, jog jam nusikaltimo padarymo dieną labai skaudėjo nugarą, dėl ko šiuo atveju taip ir neaišku, kodėl jis nesikreipė į medikus arba bent jau į savo dukrą (beje, taip pat medikę), kad ši parūpintų vaistų arba nupirktų būtinų maisto produktų (jeigu kaltinamojo ir dukros ryšiai yra itin artimi, sunkiai suprantama, kodėl I. Č. tokiu atveju nusprendė sėsti už automobilio vairo ir, būdamas neblaivus, važiuoti iki parduotuvės, o ne paprašyti savo dukros, kad ši jam parūpintų maisto). Be to, matyti ir tai, jog kaltinamasis neigia apgadinęs kitą automobilį, nemano savo veiksmais sukėlęs kažkam žalą. Tokios aplinkybės, be abejo, nėra susijusios su I. Č. pareikštu kaltinimu, tačiau jos yra reikšmingos vertinant asmens požiūrį į paties įvykdytus veiksmus.

24Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

25Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo I. Č. dukrą I. M..

26Teismo posėdyje apklausta kaltinamojo I. Č. laiduotoja prašanti būti I. M. nurodė esanti kaltinamojo dukra. Ją su tėvu sieja artimi ryšiai, nors šiuo metu ji su pastaruoju kartu ir negyvena, tačiau su juo matosi gana dažnai (1-2 kartus per savaitę). Yra neteista, administracine tvarka bausta seniai, nuobaudos nebegaliojančios, dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai. Yra įsitikinusi, jog kaip dukra gali daryti tėvui teigiamą įtaką – skirdama jam daugiau dėmesio, įtraukdama į savo šeimos gyvenimą, pati yra medikė, todėl galėtų tėvą šviesti, pasakoti apie alkoholio žalą, daugiau kalbėtis su juo dėl pastarojo ligos, neapgalvoto poelgio. I. M. teigimu, tėvas praeityje bėdų dėl alkoholio vartojimo neturėjo, alkoholiu nepiktnaudžiavo, išgerdavo tik švenčių metu. Jos pačios galimybės mokėti užstatą yra ribotos, šeimos finansinė padėtis gana sudėtinga (du mažamečiai vaikai, sutuoktinis nedirbantis, ji pati tik neseniai grįžo į darbo, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms).

27Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

28Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pilnas pagrindas manyti, kad ateityje jis nebenusikals, žalos savo veiksmais nepadarė, kas leidžia konstatuoti BK 40 straipsnio

292 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytas sąlygas. Be šių sąlygų, kaip nurodyta anksčiau, turi būti konstatuota ir ketvirtoji būtinoji sąlyga – besąlyginis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK

3040 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., nutartis Nr. 2K-84-2010). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus būtina nustatyti jų nuoseklumą, tai, ar šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar išreiškia nuoširdų kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką, ar kremtasi dėl buvusio elgesio, neigiamai jį vertina ir pan. Anksčiau išdėstytais argumentais teismas nurodė nesant pagrindo pripažinti, jog I. Č. prisipažinimas ir išreikštas gailestis yra pilnai nuoširdus, šių motyvų teismas iš naujo nekartoja. Papildomai paminėtina, jog išsamiai vertinant visų I. Č. parodymų turinį, teismo vidiniu įsitikinimu, negalima daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, išreiškia kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Iš teisme duotų parodymų matyti, jog I. Č. pastangos daugiausia buvo nukreiptos siekiant sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus. Pastarasis kartojo negalvojęs, jog yra apsvaigęs, į šalia namų esančią parduotuvę važiavo, kadangi skaudėjo nugarą, o jam būtinai reikėjo nusipirkti maisto, nustatytas girtumui greičiausiai įtaką turėjo cukrinis diabetas, o ne realus jo apsvaigimas nuo alkoholio. Medikams 2017-01-12 apžiūros metu

31I. Č. nurodė išgėręs litrą alaus tos pačios dienos ryte (kas yra pilnai tikėtina, pastarojo automobilyje buvo keletas tuščių alaus butelių), tačiau teisme kaltinamasis tikino alų vartojęs tik iš vakaro, nors tiek Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 61 konstatuoti akivaizdaus apsvaigimo nuo alkoholio požymiai, tiek įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo parodymai patvirtina, jog I. Č. buvo aiškiai neblaivus, eidamas krito ant žemės. Tai, kad kaltinamasis vengia kritiškai įvertinti savo veiksmus, matyti ir iš to, jog pastarasis neigė sukėlęs eismo įvykį, bandė pasišalinti, tikino neva nors ir buvo pripažintas kaltu administracinio nusižengimo byloje, tačiau realiai jis jokio apgadinimo nepadarė, jis tik truputį kliudė kitą automobilį, kadangi buvo mažas tarpas transporto priemonei pastatyti. Pagrįstai manytina, kad ne dėl automobilio stovėjimo vietos netinkamo dydžio, o būtent dėl girtumo kaltinamasis kliudė automobilį, būdamas tokio girtumo būsenoje kaltinamasis tik sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių dėka išvengė sunkių pasekmių, nors dalyvaudamas viešajame eisme sukėlė didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Dėl visų nurodytų priežasčių teismas laiko, jog laidavimo taikymas kaltinamajam I. Č. nėra galimas, nenustačius vienos iš būtinų formalių sąlygų. Vien tik kaltės pripažinimas (esant objektyviems girtumą patvirtinantiems įrodymams, kaltinamajam iš esmės net nebuvo pagrindo rinktis neigti kaltę) ir deklaratyvi apgailestavimo paraiška, anaiptol, neleidžia konstatuoti, jog kaltinamojo pozicija kaltės ir gailėjimosi atžvilgiu atitinka tikrąjį BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos turinį, taip pat teismų praktiką svarstant laidavimo instituto taikymo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017 ir kt.).

32Dėl nurodytų priežasčių teismas plačiau neanalizuos laiduotoja prašančios būti

33I. M. tinkamumo klausimo, kadangi visų būtinų sąlygų nebuvimas bet kokiu atveju užkerta kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

34Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK

3511 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: I. Č. praeityje neteistas (b. l. 66), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 67, 68), šiuo metu pensininkas, praeityje turėjęs avialinijų transporto piloto licenciją, sergantis cukriniu diabetu (b. l. 117-120), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

36Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant daug mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį (vidurkis siekia 225 MGL). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis šiuo metu jau nebedirba, yra pensininkas (b. l. 121), gauna senatvės pensiją, įvertinus gautinos pensijos dydį (b. l. 121), teismas nustato ženkliai didesnį, nei įstatymo numatytą terminą, savanoriškam baudos sumokėjimui.

37Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

38Kaltinamasis I. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę intensyvaus transporto judėjimo metu (darbo dienos pietų metas), mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,83 promilių etilo alkoholio. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie I. Č. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo dydį nustatant didesnį už galimo skirti termino vidurkį (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismas nemato galimybės baudžiamojo poveikio priemonę taikyti minimaliam terminui. Šiuo atveju pažymėtina, kad netgi traukiant asmenį švelnesnėn atsakomybėn (administracinėn) už vairavimą esant lengvam girtumui įstatymas numato specialiosios teisės atėmimą nuo vienerių metų iki pusantrų metų.

39Kaltinamasis I. Č. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad

40I. Č. vairuotas automobilis „Mercedes Benz“ kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Teismai savo sprendimuose akcentuoja, jog BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK

4194 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK

4272 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

43Nepaisant to, kad I. Č. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam teisiamas pirmą kartą, taip pat dėl vairavimo išgėrus nebaustas administracine tvarka, anksčiau padaryti pažeidimai nėra išskirtinai šiurkštūs, baudos sumokėtos, nagrinėjamoje byloje kaltę pripažino, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, visgi tai nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo. Išvardintos aplinkybės buvo svarbios individualizuojant bausmę, parenkant bausmės rūšį, nustatant jos dydį, išdėstytos aplinkybės kartu su kitomis buvo įvertintos, jos visumoje nulėmė teismo sprendimą paskirti I. Č. švelniausią bausmės rūšį, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už vidurkį (iš esmės labiau artimą žemutinei ribai). Teismų praktikos turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad tuo atveju, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pavyzdžiui, konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

44Išnagrinėtoje byloje neginčytinai įrodyta, kad I. Č. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,83 prom. etilo alkoholio kraujyje. Nors, kaip akcentavo kaltinamojo gynėjas, I. Č. vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Dėl išdėstytų aplinkybių kaltinamojo I. Č. automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju I. Č. padarė tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Būtent tokia praktiką formuoja aukštesnių instancijų teismai savo sprendimuose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-385-211/2017).

45Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. Č. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 63), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, I. Č. vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.

46Kadangi automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 25) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,

48298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio

491 dalimi,

Nutarė

50I. Č. (I. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio baudą.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. Č. galutinę 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudą.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatyti I. Č. 10 mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

53Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

5468 straipsniu, paskirti I. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti I. Č. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ).

56Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.

57Baudžiamojoje byloje saugomą I. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ) (įdėtą į prie bylos esantį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

58Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

59Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

60Išaiškinti I. Č., kad:

61teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nurodytą 10 mėnesių terminą nesumokėjus baudos, bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)... 3. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 4. I. Č. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo... 5. Kadangi I. Č., kuris kaltinamas padarius nesunkų... 6. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. Č.... 7. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. Č.... 8. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. A.... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. J.... 10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. F.... 11. Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr.... 12. V. T. 2017-01-12 tarnybinio pranešimo duomenimis,... 13. 2017-01-12 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 14. 11 automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - )... 15. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, jog eismo įvykio metu... 16. Eismo įvykio eiga pavaizduota eismo įvykio schemoje (b. l. 7). Automobilių... 17. Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0751 rodmenyse... 18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-01-13... 19. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.... 20. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilis „Mercedes Benz“,... 21. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad 22. Kaltinamojo I. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 23. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog nors kaltinamasis ir... 24. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 25. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo... 26. Teismo posėdyje apklausta kaltinamojo I. Č. laiduotoja... 27. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 28. Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra pilnas pagrindas... 29. 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytas sąlygas. Be šių sąlygų, kaip... 30. 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriška kaltės pripažinimo... 31. I. Č. nurodė išgėręs litrą alaus tos pačios dienos... 32. Dėl nurodytų priežasčių teismas plačiau neanalizuos laiduotoja... 33. I. M. tinkamumo klausimo, kadangi visų būtinų sąlygų... 34. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 35. 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą girtumą – transporto... 36. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61... 37. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą... 38. Kaltinamasis I. Č. nusikalstamą veiką padarė... 39. Kaltinamasis I. Č. nusikalstamą veiką padarė... 40. I. Č. vairuotas automobilis „Mercedes Benz“ kaip tik... 41. 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar... 42. 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.... 43. Nepaisant to, kad I. Č. už transporto priemonės... 44. Išnagrinėtoje byloje neginčytinai įrodyta, kad I. Č.... 45. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. Č. paskirta... 46. Kadangi automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - )... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 48. 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1... 49. 1 dalimi,... 50. I. Č. (I. Č.) pripažinti kaltu... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio... 53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 54. 68 straipsniu, paskirti I. Č. baudžiamojo poveikio... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio... 56. Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio... 57. Baudžiamojoje byloje saugomą I. Č. vairuotojo... 58. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes Benz“,... 59. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti... 60. Išaiškinti I. Č., kad:... 61. teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities...