Byla e2-3252-1032/2019
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų ir atsakovės L. L. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui R. J., ieškovo atstovui advokatui Regimantui Špelveriui, atsakovei L. L. J., atsakovės atstovei advokatei Vilmai Gudaitei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų ir atsakovės L. L. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti 1984 m. spalio 20 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką tarp ieškovo ir atsakovės L. L. J. (įrašo Nr. 1859), esant atsakovės L. L. J. kaltei; 2) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei L. L. J. mergautinę pavardę – „S.“; 3) pripažinti, kad ieškovui R. J. asmeninė nuosavybė teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Klaipėdoje, gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Klaipėdoje, ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Klaipėdoje, 4) padalinti santuokos metu įgytą turtą: atsakovei L. L. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti 100 procentų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Amesa“ akcijų, kurių vertė – 2 896 Eur; ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), Klaipėdoje; 5) po santuokos nutraukimo iš ieškovo R. J. atsakovės L. L. J. naudai priteisti 4 552 Eur kompensaciją už ieškovui R. J. tenkančią atsakovės L. L. J. turto dalį; 6) neskirti termino susitaikymui; 7) priteisti iš atsakovės L. L. J. ieškovo R. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodo, kad nuo 2015 metų atsakovė palaipsniui atitolo nuo šeimos, bendrą laisvą laiką pradėjo skirti savo darbinei veiklai, o bendras sutuoktinių gyvenimas sugriuvo 2015 metų vasarą, kai atsakovė, dėl nesuprantamų priežasčių, išsikraustė į namo antrąjį aukštą, atsiskyrė rakinamomis durimis, pradėjo ignoruoti ieškovą su juo nustodama bendrauti, pradėjo naudoti psichologinį spaudimą: žemino, kreipėsi su išgalvotais melagingais pranešimais į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Dėl atsakovės veiksmų ikiteisminio tyrimo institucija formaliai buvo apribojusi ieškovo galimybę artintis prie jo namų. Per tą laiką atsakovė savavališkai persikraustė iš antro namo aukšto, kuriame gyveno nuo 2014 metų, į pirmą aukštą, kuriame gyveno ieškovas. Atsakovė antrą aukštą paliko visiškai tuščią be daiktų, o ieškovo dalį daiktų paliko bendrame koridoriuje, o kitus pasiliko arba išmetė. Šiuo metu ieškovas yra priverstas gyventi nuomojamame bute.

6Reikšdamas reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), Klaipėdoje, pripažinimo jo asmenine nuosavybe, nurodė, kad 1950 metais ieškovo tėvas S. J. paskyrimu, iš Klaipėdos miesto Darbo Žmonių Deputato Vykdomojo Komiteto, gavo butą, adresu J. ( - ),, Klaipėda (darbinis gatvės pavadinimas - ( - ),). Nuo 1950 metų paskirtame bute apsigyveno ieškovo tėvai: mama S. J. ir tėvas S. J., ieškovas šiame bute gimė ir užaugo. Sudaręs santuoką, ieškovas su atsakove neturėdami kur gyventi, apsigyveno kartu su ieškovo tėvais. Mirus ieškovo tėvui, siekiant supaprastinti paveldėjimo procedūras ir keičiantis politinei santvarkai (Lietuvai atgavus nepriklausomybę), ieškovas vykdydamas mamos S. J. valią, kad pastarasis tiesiogiai įsigytų asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį butą, adresu ( - ), Klaipėda, užpildė ir pateikė prašymą dėl buto įsigijimo ir 1992 m. lapkričio 24 d. ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą (namo dalį) adresu ( - ), Klaipėda. Šis nekilnojamojo turto pirkinys buvo įsigytas už asmenines ieškovo pinigines lėšas, kurios sudarė: 4 258 talonų grynais pinigais sumokant banko skyriuje, likusioji suma, t.y. 30 662 talonai, buvo apmokėti ieškovo valstybinės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Šiuo pagrindu, ieškovas įgijo butą (namo dalį), adresu ( - ), Klaipėda, asmeninės nuosavybės teise. Vėliau, ieškovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise įsigyti nuosavybės žemės sklypą ir 1995 m. vasario 23 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P21/95-0036, kuria įgijo 359/720 dalių 0,072 ha žemės sklypą, adresu J( - ), Klaipėda.

71999 metais ieškovas bei jo kaimynė, kuriai priklausė kita pusė namo iš UAB „Achema“ sulaukė pasiūlymo parduoti jų turimą gyvenamąjį namą, sudarytą iš dviejų butų, žemės sklypą bei garažą. 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovui priklausantis 359/720 dalių 0,072 ha žemės sklypas, adresu ( - ),1, Klaipėda, už 10 000 Lt; 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota ieškovui priklausanti 49/100 dalis gyvenamojo namo su pusrūsiu, adresu ( - ), Klaipėda, už 350 000 Lt; 1999 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovo mamai S. J., kurią pagal įgaliojimą atstovavo atsakovė, priklausantis garažas, adresu ( - ), Klaipėda, už 70 000 Lt. Prieš sudarant išvardintus sandorius ieškovas, atsakovė bei ieškovo mama S. J. buvo susitarę, kaip po šio pardavimo bus pasidalintos piniginės lėšos, koks turtas ir kieno vardu bus įsigytas. Visi pritarė, kad gauti pinigai už parduodamą turtą, toliau liks tik ieškovo dispozicijoje, kaip asmeninis turtas gautas iš 1992 m. lapkričio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties. Visi pritarė, jog ieškovas turtą įsigis asmeninės nuosavybės teise. Buvo nuspręsta, kad visos piniginės lėšos gautos už ieškovo mamos S. J. parduotą garažą, atiteks atsakovei, kuri savo vardu įsigis butą, leidžiant ieškovo mamai S. J. tame bute gyventi. Vykdydamas susitarimą 1999 m. gegužės 19 d. ieškovas notarine sutartimi įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su žemės sklypu už bendrą 200 000 Lt sumą. Ieškovo teigimu, už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą buvo sumokėta iš ieškovo pinigų, gautų pardavus jo asmenine nuosavybe turėtą turtą (jam priklausiusią žemės sklypo dalį ir 49/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Klaipėda). Parduodant ieškovo mamai priklausiusį garažą 1999 m. gegužės 25 d. ieškovo mamą pagal įgaliojimą atstovavo atsakovė, kuriai pirkėjas į jos asmeninę sąskaitą turėjo pervesti 70 000 Lt sumą iki 1999 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad 1999 m. gegužės 12 d. dieną jau buvo parduota visų (ieškovo, atsakovės, ieškovo mamos) gyvenamoji vieta ir reikėjo išsikraustyti, o dar pinigai už garažą nebuvo gauti, ieškovas siekdamas išvengti papildomo dokumentų tvarkymo bei papildomų kraustymosi nepatogumų, iš savo turimų piniginių lėšų (gautų pardavus namo dalį ir žemės sklypą) už atsakovę pardavėjui sumokėjo 52 000 Lt už 1999 m. gegužės 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. K1AK-7989, atsakovės vardu įgytą butą, adresu ( - ), Klaipėda. Vėliau atsakovė jam grąžino 10 000 Lt, kuriuos jis panaudojo namo remontui, o likusių pinigų nebereikalavo. Ieškovo mama S. J. pradėjo gyventi nupirktame bute, jame išgyveno iki pat savo mirties – 2012 m. gruodžio 3 d. Po ieškovo mamos mirties bute liko gyventi ieškovo brolis M. J., kuris mokėjo visus buto išlaikymo mokesčius. Kur atsakovė panaudojo 70000 Lt gautus už parduotą garažą, ieškovas nežino.

82013 metų pavasarį ieškovas išvyko dirbti į Vokietiją ir 2013 m. kovo 19 d. atsakovei išdavė notarinį įgaliojimą, kad ji galėtų tvarkyti ir valdyti ieškovo turtą, spręsti einamuosius klausimus. Ieškovui būnant Vokietijoje, atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. pardavė butą, esantį, adresu ( - ), už 92 000 Lt sumą ir 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. MV7-3939 pagrindu nupirko kitą butą, adresu ( - ), Klaipėda, už 54 000 Lt sumą.

9Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu iš esmės nesutiko. Nurodė, jog sutinka tik su reikalavimu po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovės asmeninės nuosavybės teise 100 proc. UAB „Amesa“ akcijų, 2896 Eur vertės.

10Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo R. J. kaltės; 2) netaikyti susitaikymo, 3) priteisti atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 2000 Eur neturtinės žalos; 4) palikti atsakovei „J.“ pavardę, ieškovui - „J.“ pavardę; 6) nustatyti, kad išlaikymas vienas kitam nereikalingas; 7) pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), Klaipėda, šalių bendrąja jungtine nuosavybe; 8) nutraukus santuoką turtą padalinti tokiu būdu: 1) atsakovei L. L. J. priteisti asmeninės nuosavybės teise: butą 25,80 kv. m. bendro ploto, adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ),12000,00 Eur vertės; ½ dalį gyvenamojo namo, 224,71 kv. m. bendro ploto, adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), 57500 Eur vertės; ½ dalį ūkinio pastato 50 kv. m. ploto, adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), 2230 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo 0,09 ha ploto, adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), 24500 Eur vertės; UAB „Amesa“ akcijas, 2896 Eur vertės; 2) ieškovui R. J. priteisti asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį gyvenamojo namo, 224,71 kv. m. bendro ploto, adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), 57500 Eur vertės; ½ dalį ūkinio pastato 50 kv. m. ploto, adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), 2230 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo 0,09 ha ploto, adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), 24500 Eur vertės; 9) priteisti ieškovui R. J. iš atsakovės L. L. J. 14 896 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį; 10) priteisti atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 9435 Eur kompensaciją už santuokos metu panaudotas asmenines lėšas bendram turtui pagerinti; 11) priteisti atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 1392,04 Eur kompensaciją už gyvenant skyrium patirtas išlaidas bendram turtui išlaikyti; 12) nustatyti, kad sprendimui įsiteisėjus, ieškovas R. J. turi teisę gauti ½ dalį debitorinio reikalavimo iš J. S. ir I. S. ir atsakovė L. L. J. turi teisę gauti ½ dalį debitorinio reikalavimo iš J. S. ir I. S., vykdomą antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118/02/00338 pagal Šilutės rajono apylinkės 2001 m. liepos 18 d. teismo įsakymą Nr. L2-1447-03; 13) priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, kad iš pradžių šalių sutuoktinis gyvenimas klostėsi sklandžiai. Sutuoktiniai abu dirbo, augino du vaikus. 1992 m. ieškovui netekus darbo, šeimoje atsirado finansinių sunkumų. Ieškovas vis nerado nuolatinio darbo, išskyrus atsitiktinius darbus, jo pajamos būdavo labai mažos, o atsakovė viena nepajėgė dengti šeimos išlaidų. Tam, kad ieškovas pradėtų dirbti ir prisidėtų prie šeimos pajamų, atsakovė 2007 m. lapkričio 15 d. su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį verslo steigimui, kuria gavo 40 000 Lt kreditą, iš kurių 2007 m. gruodžio 3 d. atidarė ieškovo vardu įmonę UAB „Mažas krovinukas“, kurios vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas buvo ieškovas, taip pat nupirko krovininį automobilį „Iveco“. Tačiau vietoje planuoto ieškovo užimtumo ir prisidėjimo prie šeimos pajamų, ieškovas elgėsi priešingai - nedirbo, kredito įmokų ir augančių įmonės mokesčių nemokėjo. Todėl susidarė skolos ir po 1,5 metų įmonę teko uždaryti. Ieškovas nedengė savo įmonės skolų ir nedavė atsakovei pinigų kreditui už pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį dengti. Atsakovė viena dengė skolas, rūpinosi ieškovo įmonės uždarymu. Atsakovei laiku nepadengus kredito UAB „Šiaulių banko lizingas“ kreipėsi į teismą ir 2013 m. birželio 12 d. teismo įsakymu iš atsakovės buvo priteista skola, o jos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui J. Petrikui, kuris areštavo atsakovės banko sąskaitas ir turtą. Ieškovas toliau nedirbo ir pinigų skoloms dengti sutuoktinei nedavė. Atsakovei vienai nepajėgiant dengti skolų, sutuoktiniai 2011 metais nusprendė išvykti dirbti į Vokietiją, kurioje atsakovė susirado darbą ir dirbo, tačiau ieškovas nedirbo, todėl šalys 2012 m. balandžio 1 d. grįžo į Lietuvą. V. V. gyvenusi šalių dukra J. J. 2012 m. gegužės mėn. surado ieškovui darbą ir pakvietė jį atvykti į Vokietiją. Ieškovas ten nuvykęs įsidarbino, tačiau atsakovei pinigų šeimos skoloms dengti vis tiek nesiuntė.

12Vėliau, maždaug po metų laiko, ieškovui grįžus iš Vokietijos, atsakovės manymu, ieškovas artimai bendravo su kita moterimi ir galimai buvo neištikimas atsakovei. Dėl tokio ieškovo poelgio atsakovė jautėsi pažeminta ir įskaudinta. Po kurio laiko atsakovė išgirdo ieškovo telefoninį pokalbį, kurio metu šis pašnekovui pasakė, kad žmona atsikratyti galima tik išvežus ją į psichiatrinę, arba pasodinus į kalėjimą, tai sukėlė atsakovei baimę kontaktuoti su ieškovu, gyventi kartu su juo. Todėl atsakovė 2015 m. vasario mėn. 16 d. įsikėlė gyventi į gyvenamojo namo, adresu ( - ), Klaipėda, antrą aukštą, palikdama ieškovą gyventi pirmame aukšte. Nuo šio laikotarpio šalys bendro ūkio nebevedė ir nebegyveno santuokinio gyvenimo. Vėliau, atsakovei nesutikus duoti ieškovui pinigų, bei vėl pradėti gyventi su atsakovu šeimyninio gyvenimo, šis piktybiškai ėmė atsakovei kenkti, atjungdamas šildymo sistemą, vandenį, elektrą antrame aukšte, rašydamas pareiškimus policijai, kaltindamas nebūtais dalykais ir tokiu būdu siekdamas priversti atsakovę jį remti ir gyventi su juo. Dėl ieškovo piktybinio kenkimo, atjungiant namo šildymo sistemą, elektrą, psichologinio terorizavimo, varant atsakovę iš namų, atsakovė kreipėsi į biudžetinę įstaigą (toliau – BĮ) Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą, kur jai laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. birželio 13 d. buvo teiktos psichologo konsultacijos.

13Be to, 2018 m. liepos 17 d. ieškovas konflikto metu sužalojo šalių dukrą J. J., dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie dukros, todėl jis išsikėlė gyventi iš namo, tačiau keršydamas parašė pareiškimą AB LESTO, prašydamas nutraukti elektros tiekimą name ( - ), Klaipėda. Elektros tiekimas name buvo atjungtas. Kadangi gyvenamasis namas VĮ Registrų centre registruotas tik ieškovo vardu, atsakovei teko tris savaites, gyventi be elektros, šildymo, vandens, šviesos ir t.t. Tuo metu atsakovė negalėjo dirbti, nes ieškojo kur išeiti gyventi, važinėjo po institucijas prašydama, jog elektros tiekimas būtų atnaujintas, ieškojo įsigyti elektros generatorių, kad laikinai turėtų elektrą ir t.t.

14Laikotarpiu nuo gyvenimo skyrium pradžios 2015 m. vasario 16 d. iki 2018 m. liepos 17 d. ieškovas prieš atsakovę naudojo psichologinį smurtą, nuolat šaukdamas, užrakinėdamas bendrų patalpų duris ir kitaip kenkdamas atsakovei. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė nuolat patirdavo stresą, stiprų nerimą, pradėjo bijoti gyventi, ko pasėkoje atsakovei nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. teko 30 dienų gydytis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto N1 Palangos klinikos Streso ligų skyriaus dienos stacionare. Teigia, jog ieškovas iš esmės pažeidė visas santuokines pareigas, nes buvo atsakovei nelojalus, jos negerbė, moraliai bei materialiai nerėmė, nesirūpino šeima, todėl šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

15Atsakovė nurodo, kad ji dėl atsakovo veiksmų išgyveno, patyrė ir dvasinį sukrėtimą dėl to, kad ieškovas elgėsi nedorai, taip pat dėl ieškovo veiksmų jai kilo emocinė depresija, nepatogumai, gyvenant būste be elektros, vienai rūpinantis šeimos reikalais, be ieškovo pagalbos, moralinės ir turtinės paramos, išgyvenimai, patyrė neigiamus išgyvenimus dėl ieškovo policijai teikiamų nepagrįstų skundų. Be to, ieškovas savo nerūpestingu šeimos piniginių reikalų tvarkymu, sudarė dideles skolas, pavertė atsakovę skolininke, dėl ko atsakovė taip pat stipriai išgyveno ir tai jai sustiprino sukeltą emocinę depresiją. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširo, prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

16Atsakovė mano, kad nenustačius jos kaltės dėl santuokos iširimo, nėra pagrindo nepalikti jai santuokinės pavardės, be to šalys turi bendrą vaiką, todėl prašo palikti jai pavardę „Jurginienė“.

17Priešieškinyje taip pat paaiškino, jog susituokusi su ieškovu gyveno kartu su ieškovo tėvais valstybei priklausančio namo dalyje, adresu ( - ), Klaipėda. 1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek ieškovo tėvai iš valstybės gavo talonus (investicinius čekius) būstui privatizuoti. Namo dalies, kurioje šalys gyveno - adresu ( - ), Klaipėda, išsipirkimo iš valstybės kaina buvo 34 920 talonų. Šią sumą surinko atsakovė su ieškovu, sudėję savo talonus. Ieškovo mama S. M. J. iš savo talonų iš valstybės įsigijo garažą, adresu ( - ) (vėliau pavadinimas pakeistas į ( - )), Klaipėda, todėl ieškovas ieškinyje neteisingai teigia, jog jo mama davė jam talonus būstui įsigyti. Minėtą namo dalį, adresu ( - ), Klaipėda, sutuoktiniai įsigijo 1992 m. lapkričio 24 d. Žemės sklypą, adresu ( - ), Klaipėda, sutuoktiniai įsigijo iš valstybės taip pat už talonus 1995 m. vasario 23 d. tik vieno ieškovo vardu. Perkant minėtą būstą ir žemės sklypą susitarimo, jog įsigyjamas būstas bus ieškovo asmeninė nuosavybė, ar kad tokiu būdu yra tvarkomi ieškovo tėvo paveldėjimo reikalai, kaip tai teigia ieškovas nebuvo. Atsakovė suprato, jog namo dalis įgyjama kaip jų šeimos turtas bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, būstui įsigyti vien ieškovo turimų talonų neužteko, todėl už jį ieškovas sumokėjo ir bendrus šeimos, t. y. ir abiejų santuokos metu įgytus pinigus - 4258 talonų. Atsakovė žinojo, jog minėtas turtas perkamas kaip jų bendras turtas, tik registruojamas ieškovo vardu. Nupirkę butą, adresu ( - ), Klaipėda, jame toliau gyveno kaip ir iki būsto įsigijimo – kartu su ieškovu ir jo motina. Ieškovo mama S. M. J. iš savo turimų talonų buvo įsigijusi garažą, adresu ( - ), Klaipėda, kurį 1999 m. gegužės 25 d. atsakovė veikdama su įgaliojimu pardavė, nes tuo metu ieškovo mama buvo prastos sveikatos ir jai buvo sunku tvarkyti teisinius reikalus. Pinigus už gautą garažą atsakovė atidavė ieškovo mamai S. J..

18Nurodė, kad santuokos su ieškovu metu sutuoktiniai 1992 m. lapkričio 24 d. iš valstybės įsigytą ir ieškovo vardu registruotą būstą, adresu ( - ), Klaipėda, kurį 1999 m. gegužės 12 d. pardavė akcinei bendrovei (toliau – AB) „Achema“ už 350 000 Lt, o 1995 m. vasario 23 d. iš valstybės ieškovo vardu įsigytą žemę 359/720 dalių 0,072 ha dydžio, adresu ( - ), Klaipėda, 1999 m. gegužės 12 d. pardavė E. P. už 10 000 Lt. Iš už parduotą namo dalį ir žemę gautų pinigų sutuoktiniai (ieškovo vardu) 1999 m. gegužės 19 d. pirko nebaigtos statybos (92 proc. baigtumo) 146,94 kv. m. dydžio gyvenamąjį namą, adresu ( - )Klaipėda, už 150 000 Lt ir žemės sklypą 0,09 ha ploto už 50 000 Lt. Šio namo ir žemės sklypo įsigijimui panaudoti pinigai, gauti už parduotą namo dalį ir žemės sklypą ( - ), Klaipėda. Kadangi dar buvo likę pinigų, ir ieškovo mama norėjo gyventi atskirai, sutuoktiniai 1999 m. gegužės 28 d. įsigijo butą, adresu ( - ), Klaipėda, už 52 000 Lt. Šis turtas buvo įgytas atsakovės L. L. J. vardu, tačiau iš bendrų santuokoje įgytų lėšų. Šiame bute sutuoktiniai leido gyventi ieškovo mamai S. J. ir ieškovo broliui M. J..

19Taip pat 1999 m. liepos 5 d. sutuoktiniai dalį likusių pinigų - 87 000 Lt paskolos sutartimi paskolino J. S., kuris sutuoktiniams pinigų negrąžino ir skola buvo priteista 2001 m. liepos 18 d. teismo įsakymu. Likę už parduotą turtą pinigai buvo investuoti į ūkinio pastato, adresu ( - ), Klaipėda, statybą.

20Sutuoktiniai (atsakovės vardu) 2013 m. gegužės 16 d. pardavė butą, adresu ( - ), Klaipėda už 92 000 Lt ir už gautus pinigus 2013 m. gegužės 29 d. įsigijo butą, adresu ( - ), Klaipėda, už 54 000 Lt, kuriame leido gyventi ieškovo broliui M. J.. Už parduotą butą ( - ), Klaipėda, likę pinigai (apie 38 000 litų) buvo panaudoti šeimos skoloms dengti.

21Be to, santuokos metu, sutuoktiniai būsto, adresu ( - ), Klaipėda, remontui gavo paskolas: 2006 m. gegužės 18 d. atsakovė iš AB SEB banko gavo 12000 Lt paskolą būsto remontui. Šią skolą padengė viena atsakovė. 2007 m. liepos 18 d. atsakovė iš banko AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas „Hansabankas“) gavo 40 000 Lt paskolą būsto remontui. Šią skolą padengė viena atsakovė. 2008 m. liepos 16 d. atsakovė su UAB „Šiaulių banko lizingas“ buvo sudariusi kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, kuria išsimokėtinai įsigijo PVC langus namui, adresu ( - ), Klaipėda. Šį kreditą padengė viena atsakovė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. teismo įsakymu UAB „Lemminkainen Lietuva“ iš ieškovo buvo priteista 1400 Lt skola, 178,16 Lt palūkanos, 5 proc. procesinės palūkanos ir 256,00 Lt bylinėjimosi išlaidos. Šią skolą padengė atsakovė, siųsdama draugei B. A. pinigus iš Vokietijos, o ši iš savo sąskaitos pervesdama kreditoriui. 2011 m. balandžio 19 d. ieškovas ir atsakovė iš banko AB „Swedbank“ gavo 37 369,30 Lt paskolą suteiktų kreditų grąžinimui. Šią paskolą padengė viena atsakovė.

22Santuokos metu atsakovė 2006 m. rugpjūčio 30 d. iš tėvo V. S. paveldėjo 28,62 kv. m. butą, adresu ( - ), Kauno m., unikalus Nr. ( - ). Šį turtą atsakovė 2006 m. gruodžio 4 pardavė už 45000 Lt. Už parduotą turtą gauti pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo, adresu ( - ), Klaipėda, ūkinio pastato statybai.

23Atsakovei santuokos su ieškovu metu 2001 m. kovo 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko išvada buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į seneliui J. M. priklaususią žemę, atkuriant nuosavybės teises į 2,60 ha žemės, todėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 12S-(14.12.3)-70 atsakovei buvo perduotas 1,5751 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis ( - )., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ). Šį žemės sklypą atsakovė pardavė 2014 m. gruodžio 11 d. už 6000 Lt. Už parduotą turtą gauti pinigai irgi buvo panaudoti gyvenamojo namo ir gerbūvio, adresu ( - ), Klaipėda, gerinimui. Taip pat atsakovei 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 12S-(14.12.3)-48 perduotas 0,81 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis ( - ), Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ), kurį atsakovė pardavė 2015 m. liepos 31 d. už 4000 Lt.

24Atsakovės teigimu, pardavus aukščiau nurodytą jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą gauti pinigai buvo skirti būsto, adresu ( - ), Klaipėda, statybai ir remontui. Atsakovės manymu, ši aplinkybė ir tai, jog ji savo vardu kreipėsi į kredito įstaigas dėl kreditų būsto, esančio ( - ), Klaipėdoje, užbaigimui ir pagerinimui (remontui) gavimo, parodo, kad atsakovė gyvenamąjį namą, adresu ( - ), Klaipėda, naudojo kaip savo turtą, jį gerino, kas paneigia ieškovo argumentus apie tai, jog atsakovė žinojo, jog namas įgyjamas kaip ieškovo asmeninis turtas. Be to pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, ieškovo vardu įsigytas žemės sklypas ir namo dalis ( - ), Klaipėda, buvo laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o jį pardavus ir iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių piniginių lėšų įsigijus kitą turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu ( - ), Klaipėda, jis taip pat laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors ir įregistruotas tik ieškovo vardu.

25Atsakovės teigimu, šalių gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), Klaipėda, iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir atsakovės asmeninėmis lėšomis, todėl turi būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ūkinis pastatas, adresu ( - ), Klaipėda, buvo pastatytas sutuoktinių bendromis lėšomis ir atsakovės asmeninėmis lėšomis, todėl turi būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

26Be to, kadangi už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį ir parduotą turtą gauti pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo ir gerbūvio, adresu ( - ), Klaipėda, gerinimui, teigia, jog atsakovė turi teisę į ½ turto vertės kompensaciją iš atsakovo, skaičiuojant pagal parduoto turto dabartinę rinkos vertę, todėl iš ieškovo prašo priteisti 9435 Eur kompensaciją.

27Taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą atsakovės siūlomu būdu, atsakovei priteisus prašomą turtą, už jai atitenkančią didesnę turto dalį ieškovui priteisiant 14 896 Eur kompensaciją.

28Kadangi gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), Klaipėda, buvo pilnai pastatytas, tačiau nepriduotas, ieškovė, gyvendama skyrium, buvo priversta sudaryti projektavimo darbų sutartį su UAB „Kartografiniai projektai“ dėl statybos užbaigimo deklaracijos tvirtinimui techninės dokumentacijos parengimo, deklaracijos parengimo info sistemoje, patvirtintos deklaracijos gavimo. Viso dėl gyvenamojo namo 100 proc. baigtumo pridavimo, ieškovė patyrė 1403,29 Eur išlaidų. Be to, ieškovė, gyvenant skyrium, viena apmokėjo bendro turto išlaikymo išlaidas: mokesčius už gyvenamojo namo elektrą, dujas, už „Balticum TV“ paslaugas, krosnies remontą, iš viso už 1380,80 Eur sumą, todėl prašo iš ieškovo priteisti bendrą 1392,04 Eur kompensaciją už gyvenant skyrium patirtas išlaidas bendram turtui prižiūrėti.

29Taip pat prašo teismo nustatyti, kad ieškovas turi teisę gauti ½ dalį debitorinio reikalavimo iš J. S. ir I. S. pagal 2001 m. liepos 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1447-03.

30Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo atmesti atsakovės L. L. Jurginienės priešieškinį ir patenkinti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad nesutinka, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės bei iš ieškovo turėtų būti priteista neturtinė žala, kadangi, atsakovė nepateikia realių faktinių duomenų, keliančių abejonių ieškovo, kaip sutuoktinio, pareigų nevykdymu, negerbimu ar pan. Pažymėjo, jog sutinka su atsakovės patikslinta aplinkybe, kad šalių faktinis gyvenimo skyrium pradžios momentas buvo 2015 m. vasario 16 d., nes nuo šio momento atsakovė visiškai atsisakė mokėti bet kokio pobūdžio mokesčius, kurie buvo susiję su gyvenimu name, adresu ( - ), Klaipėdoje. Taip pat nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių adresu ( - ), Klaipėda, pripažinimo turtu, įgytu sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise.

31Pabrėžė, jog nežino kur ir kokiu tikslu atsakovė panaudojo 70 000 Lt, nes jei atsakovė būtų juos perdavusi ieškovo mamai, pastaroji būtų pati nusipirkusi sau butą, o negyventų atsakovės vardu nupirktame būste, kuriame vėliau apsigyveno ir ieškovo brolis.

32Taip pat mano, jog atsakovė gavusi jo mamos pinigus, jų visai negrąžino, o paskolino Sūdžiams. Pažymi, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė bendrą 87 000 Lt sumą skolino atskirai, t. y. kiekvienas po 43 500 Lt, kas patvirtina, kad taip buvo daroma todėl, kad šių pinigų kilmė buvo asmeninė.

33Ieškovas sutinka iš dalies su atsakovės nurodyta aplinkybe, jog „likę už parduotą turtą pinigai buvo investuoti į ūkinio pastato, adresu ( - ), Klaipėda, statybą“, tačiau pardavus ieškovo tėvų namus bei žemės sklypo dalį buvo bendrai gauta 360 000 Lt, o ieškovo įsigytas gyvenamasis namas su žemės sklypu kainavo 200 000 Lt. Įvertinus tai, kad ieškovas iš savo pusės turėjo sumokėti 52 000 Lt už butą adresu ( - ), Klaipėda, bei paskolino S. iš savo pusės 43 500 Lt, pastarajam liko apie 65 000 Lt, kurie buvo panaudoti tam pačiam gyvenamojo namo pabaigimui bei ūkinio pastato pastatymui. Statybos darbai vyko 2-3 metus, o tuo metu (1999-2002 m.) 65 000 Lt suma buvo pakankamai didelė ne tik atlikti visus statybos darbus, bet ir pilnai įrengti visas patalpas.

34Nurodė, kad atsakovė nesukonkretino ir nenurodė, kada ir kokius bendrus šeimos įsiskolinimus yra padengusi, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog pardavusi jai nuosavybės teise priklausiusį paveldėtą turtą, gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, antrojo aukšto statybai, pažymi, jog namo antras aukštas ir ūkinis pastatas buvo pabaigti statyti 2-3 metų bėgyje po namo įsigijimo. Ieškovo teigimu, atsakovės nurodyta suma, kurią jos teigimu ji skyrė prisidėdama prie šio turto gerinimo – 128 000 Lt per gana trumpą (2006-2007 m.) laikotarpį yra nepagrįsta ir prilygstanti viso namo sumai. Teigia, jog tuo metu visos namo ir ūkinio statybos buvo baigtos, o atsakovė tik bando dirbtinai pagrįsti finansinius įsipareigojimus vieninteliu motyvu – neva ji iš esmės prisidėjo prie ieškovo turto pagerinimo.

35Sutinka tik su aplinkybe, jog atsakovė užsakė plastikinius langus jiems gyvenant santuokoje, o visais kitais namo statybos, remonto darbais išimtinai rūpinosi ieškovas, kuris daugelį darbų atliko pats. Bendri jų, kaip sutuoktinių pinigai buvo naudojami bendram remontui, tačiau tai buvo įprasti remonto darbai, kurie pagal šios dienos būklę jau yra nusidėvėję. Atsakovė daugiau nėra investavusi į ieškovo turtą. Mano, kad vien tai, jog VĮ „Registrų centre“ atsakovės iniciatyva buvo įregistruotas faktas apie namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, statybos baigtumą, negali būti laikoma įrodymu, jog santuokos metu gyvenamasis namas atsakovės piniginėmis lėšomis ir investicijomis padidėjo nuo 146,94 m2 iki 224,71 m2. Atsakovė nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų kokie konkretus namo ir/ar ūkinio gyvenamojo namo statybos, kapitalinio remonto ar kitokio pobūdžio pagerinimo darbai buvo atliekami. Taip pat dėl analogiškų argumentų nesutinka dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo už atsakovės panaudotas asmenines lėšas bendram turtui gerinti. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 m. vasario 16 d., kuomet atsakovė pradėjo gyventi atskirai, ji nuolatos maskavo ir slėpė visus savo finansinius klausimus nuo ieškovo.

36Teismas

konstatuoja:

37ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

38Byloje nustatytos aplinkybės

391.

40Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas R. J. 1984 m. spalio 20 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką su atsakove L. L. J., įrašo Nr. 1859 (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas (toliau – el. b. 1 t., b. l.) 11).

412.

421950 m. ieškovo tėvas S. J. iš Klaipėdos miesto Darbo Žmonių Deputato Vykdomojo Komiteto, įgijo teisę valdyti namų valdą, adresu ( - ), Klaipėda (darbinis gatvės pavadinimas - ( - )) (el. b. 1 t., b. l. 12).

433.

44Ieškovo mamai S. M. J. 1989 m. balandžio 21 d. notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą, patvirtinantį, jog ji pergyveno savo sutuoktinį S. J. ir paveldėjo nuosavybės teise pusę bendro turto, kurį sudaro ( - ), Klaipėda, esantis plytų garažas 2 boksas (el. b. 1 t., b. l. 12).

454.

461992 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas su Klaipėdos miesto valdybos atstovu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo 49/100 dalis gyvenamojo namo, adresu ( - ), Klaipėda, kurio kaina 34 920 talonai, iš kurių 4 258 talonus grynais pinigais pirkėjas (ieškovas) sumokėjo banko skyriuje, likusi suma – 30 662 talonai, nurodyta, jog bus apmokami valstybinės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (el. b. 1 t., b. l. 22).

475.

481999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį 359/720 dalių 0,072 ha žemės sklypą, adresu ( - ), Klaipėda, už 10 000 Lt (el. b. 1 t. b. l. 29-30).

496.

501999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė jam priklausančias 49/100 dalis gyvenamojo namo su pusrūsiu, adresu ( - ), Klaipėda, už 350 000 Lt (el. b. 1 t. b. l. 31).

517.

521999 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovo mamai S. J., kurią pagal įgaliojimą atstovavo atsakovė, priklausantis garažas, adresu ( - ), Klaipėda, už 70 000 Lt (el. b. 1 t. b. l. 32-33).

538.

541999 m. gegužės 19 d. ieškovas notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su žemės sklypu, esančius ( - ), Klaipėdoje, už bendrą 200 000 Lt sumą (el. b. 1 t., b. l. 34-36). Nurodytas nekilnojamasis turtas šiuo metu nekilnojamojo turto registre registruotas ieškovo vardu, nurodant, jog deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą įregistruota 2017 m. gruodžio 4 ir 8 d. (el. b. 1 t., b. l. 59-60).

559.

561999 m. gegužės 28 d. atsakovė notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį adresu ( - ), Klaipėdoje (el. b. 1 t., b. l. 38-39).

5710.

582013 m. kovo 19 d. ieškovas išdavė notarinį įgaliojimą atsakovei veikti jo vardu, apimantį visas sritis (el. b. 1 t., b. l. 40-46).

5911.

60Atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV7-3603 pardavė butą, adresu ( - ), Klaipėda, už 92 000 Lt sumą (el. b. 1 t., b. l. 47-52 ) ir 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV7-3939 nupirko butą, adresu ( - ), Klaipėda, už 54 000 Lt sumą kuris šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės vardu (el. b. 1 t., b. l. 53-58, 73).

6112.

62Atsakovė L. L. J. VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra registruota UAB „Amesa“ direktore, jai nuosavybės teise priklauso 100 vnt. šios įmonės akcijų, kurių vertė 2896 Eur (el. b. 1 t., b. l. 61-62).

6313.

64Dėl ieškovo galimai neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų ištyrimo atsakovė ne vieną kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą (el. b. 1 t., b. l. 14-15, 63, 74-76, 82-83, 2 t., b. l. 34-48), taip pat buvo kreiptasi į antstolę dėl faktinio aplinkybių užfiksavimo (el. b. 1 t., b. l. 74-81).

6514.

662007 m. lapkričio 15 d. atsakovė su UAB „Šiaulių banko lizingas“ pasirašė pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį, kuria gavo 40 000 Lt kreditą (el. b. 2 t., b. l. 17-18), sutartyje kredito paskirtis nenurodyta.

6715.

68UAB „Mažas krovinukas“ veikė nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. birželio 29 d., jos direktoriumi nuo 2007 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. birželio 4 d. buvo ieškovas (el. b. 2 t., b. l. 19-24).

6916.

70Ieškovas buvo pateikęs skundą Valstybinei energetikos inspekcijai dėl dujų ir elektros tiekimo adresu ( - ), Klaipėdoje nutraukimo (el. b. 2 t., b. l. 29-30, 31).

7117.

72Atsakovė raštu kreipėsi į įvairias institucijas dėl nutraukto dujų bei elektros tiekimo adresu ( - ), Klaipėdoje (el. b. 2 t., b. l. 26-28).

7318.

74Atsakovė dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje 2016 m. kreipėsi į biudžetinę įstaigą „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“, kur jai buvo suteiktos psichologo, socialinio darbuotojo ir teisininko konsultacijos (el. b. 2 t., b. l. 32). Ji taip pat 2018 m. nuo rugpjūčio 7 d. 30 dienų gydėsi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Palangos klinikos streso ligų skyriaus dienos stacionare (el. b. 2 t., b. l. 33).

7519.

762006 m. gegužės 18 d. atsakovė L. L. J. iš banko AB SEB bankas gavo 12 000 Lt paskolą būsto remontui (el. b. 2 t., b. l. 49).

7720.

782007 m. liepos 18 d. ieškovas ir atsakovė iš banko „Hansabankas Swedbank“ gavo 40 000 Lt paskolą būsto remontui (el. b. 2 t., b. l. 50).

7921.

802008 m. liepos 16 d. atsakovė L. L. J. su kreditoriumi UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, kuria išsimokėtinai už 10400 Lt įsigijo PVC langus, pateikė mokėjimo pagal minėtą sutartį pavedimus (el. b. 2 t., b. l. 51, 52).

8122.

82Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. teismo įsakymu kreditorės UAB „Lemminkainen Lietuva“ naudai buvo iš atsakovo R. J. priteista 1400 Lt skola, 178,16 Lt palūkanos, 5 proc. procesinės palūkanos ir 256 Lt bylinėjimosi išlaidos (el. b. 2 t., b. l. 53). Skola buvo padengta iš B. A. sąskaitos (el. b. 2 t., b. l. 54).

8323.

842011 m. balandžio 19 d. ieškovas ir atsakovė iš banko „Swedbank“ gavo 37 369,30 Lt paskolą suteiktų kreditų grąžinimui (el. b. 2 t., b. l. 55).

8524.

86Šalių santuokos metu atsakovė paveldėjo nekilnojamąjį turtą butą, Kaune, kurį vėliau pardavė (el. b. 2 t., b. l. 56, 58-62). Taip pat atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kuriuos atsakovė vėliau pardavė (el. b. 2 t., b. l. 63, 64-77).

8725.

882017 m. gruodžio 20 d. atsakovė sumokėjo 500 Eur R. J. D. projektavimo firmai pagal projektavimo darbų ir paslaugų sutartį Nr. 17/11-01 (el. b. 2 t., b. l. 88). Taip pat pateikė UAB „Kartografiniai sprendimai“ pinigų priėmimo kvitus, kuriais sumokėjo šiai įmonei 840 Eur (el. b. 2 t., b. l. 89-92) bei 50,53 Eur už VĮ Registrų centras paslaugas (el. b. 2 t., b. l. 89-97).

8926.

90Atsakovė į bylą pateikė mokėjimo kvitą patvirtinantį, jog sumokėjo 1026,24 Eur už elektrą ir dujas (el. b. 2 t., b. l. 98), 22,17 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius“ (el. b. 2 t., b. l. 99), 73,96 Eur UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (el. b. 2 t., b. l. 100), 8,43 Eur už UAB „Balticum TV“ paslaugas (el. b. 2 t., b. l. 101), 250 Eur privačiam asmeniui už krosnies remontą (el. b. 2 t., b. l. 102).

9127.

921999 m. liepos 5 d. sutartimi J. S. ir I. S. iš ieškovės ir atsakovo pasiskolino po 43 500 Lt komercinei veiklai vystyti (el. b. 2 t., b. l. 103). Nurodyta skola priteista iš skolininkų 2001 m. liepos 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo įsakymu po 43 500 Lt ieškovei ir atsakovui bei perduota vykdyti antstoliui, kuris vykdo išieškojimą pervesdamas išieškomas sumas ieškovei ir atsakovui dalį lėšų į J. J. sąskaitą (el. b. 2 t., b. l. 104, 105-106, 4 t., b. l. 10-11). Iš į bylą pateiktos antstolio Kęstučio Košio pažymos, nustatyta, jog vykdomojoje byloje Nr. 0188/02/00338 yra išieškoma 33 000 Lt suma tik iš J. S.. Kaip matyti iš antstolio pateikto paaiškinimo nurodyta skola yra pervedama ieškovui ir atsakovei, bylos nagrinėjimo metu vykdomojoje byloje likusi iš skolininko išieškotina suma yra 9 143,39 Eur (el. b. 4 t., b. l. 11).

9328.

94Ieškovas ir atsakovė pateikė į bylą savo banko sąskaitų išrašus (el. b. 3 t., b. l. 156-169, 173-183).

9529.

96Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, ieškovo R. J. vardu nuo 2017 m. sausio 30 d. yra registruota transporto priemonė „Mercedes Benz E220“ (el. b. 3 t., b. l. 118, 119).

9730.

98Ieškovas R. J. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius jog patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 28,96 Eur už sąskaitos išrašo teismui pateikimą, taip pat sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, viso 1428,96 Eur, o nuo likusios mokėtino žyminio mokesčio dalies buvo atleistas (el.b. 4 t., b. l. 26 - 28, 29, el. b. 3 t., b. l. 155, el. b. 1 t., b. l. 71).

9931.

100Atsakovė L. L. J. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius jog patyrė 1050,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašė pripažinti proceso išlaidomis 26,71 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo antstoliui dėl pažymos teismo procesui gavimo ir 125 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, viso 1202,19 Eur. Atsakovė byloje sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus, o nuo likusios mokėtino žyminio mokesčio dalies buvo atleista (el. b. 2 t., b. l. 15, el. b. 2 t., b.l. 107-110, el. b. 3 t., b. l. 173, 189-195, 4 t., b. l. 13, 14).

101Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, santuokos nutraukimo momento

10232.

103Atsižvelgiant į šalių reikalavimus byloje spręstinas klausimas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo šalių santuoka.

10433.

105Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės. Nurodo, kad nuo 2015 metų atsakovė palaipsniui atitolo nuo šeimos, bendrą laisvą laiką pradėjo skirti savo darbinei veiklai, o vėliau išsikraustė gyventi į namo antrąjį aukštą, nustojo bendrauti su ieškovu naudojo įvairų psichologinį spaudimą ieškovo atžvilgiu.

10634.

107Atsakovė priešieškinyje su ieškovu nesutinka ir nurodo, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas nuo 1992 m. netekęs darbo nedėjo pakankamų pastangų prisidėti prie šeimos pajamų, todėl atsakovė viena bandė spręsti šeimos finansines problemas. Nors ieškovo vardu buvo įkurtas verslas, jis buvo išvykęs dirbti į Vokietiją, tačiau atsakovei pinigų šeimos skoloms dengti nesiuntė. Vėliau galimai buvo neištikimas atsakovei su kita moterimi. Atsakovės teigimu nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios 2015 m. vasario 16 d. iki 2018 m. liepos 17 d. ieškovas prieš atsakovę taip pat naudojo psichologinį smurtą bei iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nes buvo ieškovei nelojalus, jos negerbė, moraliai bei materialiai nerėmė, nesirūpino šeima, kas rodo, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

10835.

109Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

11036.

111Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

11237.

113Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys ar priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

11438.

115Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

11639.

117Teismo posėdyje tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad šalių santykiai santuokos pradžioje buvo geri: abu rūpinosi šeima, kūrė verslą, buvo išvykę kartu ir atskirai dirbti į Vokietiją. Šalių santykiai pašlijo nuo 2015 m., o nuo 2015 m. vasario 16 d. šeima faktiškai iširo, kadangi atsakovė persikraustė gyventi į antrą namo aukštą ir šalys pradėjo gyventi skyriumi.

11840.

119Abi šalys teigė, kad buvo lojalūs ir kiekvienas iš jų tinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, o kaltė dėl šeimos iširimo tenka kitam sutuoktiniui. Ieškovo teigimu, atsakovė palaipsniui atitolo nuo šeimos, bendrą laisvą laiką pradėjo skirti darbinei veiklai, išsikraustė gyventi atskirai nuo ieškovo į namo antrą aukštą, pradėjo prieš ieškovą naudoti netiesioginį psichologinį spaudimą žemino ieškovą, išgalvotais ir melagingais pranešimais kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, tokiu būdu pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, o atsakovės manymu, pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad atsakovas paliko šeimą, nerėmė jos finansiškai, nesirūpino, taip pat galimai buvo neištikimas bei atsakovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą ir konfliktavo su šalių dukra.

12041.

121Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus nenustatyta, kad santuoka išimtinai iširo dėl ieškovo ar atsakovės kaltės. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad nuo santuokos pradžios iki 2015 m. šalys vedė bendrą ūkį, kūrė verslus, gerino šeimos turtą. Tačiau nuo 2015 m. santykiai šeimoje pašlijo ir netgi tapo konfliktiški, tai rodo byloje esantys rašytiniai įrodymai apie abiejų sutuoktinių kreipimąsį į ikiteisminio tyrimo įstaigas.

12242.

123Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė nurodo, kad ieškovas galimai jai buvo neištikimas, tačiau ši aplinkybė yra grįsta tik atsakovės ir liudytojų prielaidomis, kitų nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje liudytoja apklausta B. A. bei šalių dukra J. J., kurių paaiškinimais atsakovė grindė aplinkybę dėl ieškovo neištikimybės santuokos metu, taip pat konkrečių ieškovo neištikimybės faktą patvirtinančių duomenų neįvardino, įrodymų nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad byloje nepakanka duomenų pagrindžiančių tai, jog ieškovas santuokos metu buvo neištikimas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo posėdžiuose apklaustos liudytojos paaiškino skirtingas aplinkybes apie šalių bendrą gyvenimą, jų tarpusavio santykius. Teismo nuomone, tiek liudytojų, tiek pačių šalių paaiškinimai negali būti vertinai kaip objektyvūs, patvirtinantys ar paneigiantys ieškovo neištikimybės atsakovei faktą, kadangi jie iš esmės palaiko vienos iš šalių poziciją.

12443.

125Byloje taip pat nėra duomenų, kad nors vienas iš sutuoktinių atliko aktyvius veiksmus, stengdamasis išsaugoti šeimą. Atsakovės argumentus, kad ieškovas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo bei bendro ūkio vedimo paneigia, byloje duoti šalių paaiškinimai, jog santuokos metu abu sutuoktiniai buvo išvykę į užsienį, ieškovas pats atliko kai kuriuos namo statybos darbus, kartu su atsakove kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolų gavimo. Abi šalys kaltina viena kitą netinkamu sutuoktinių pareigų vykdymu, ko pasekmėje bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu daroma išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė savo reikalavimų pagrįstumo dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės neįrodė, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo šalių santuoką nutraukti dėl vienos iš šalių kaltės (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

12644.

127Teismo vertinimu, dėl skirtingo požiūrio į įvairius dalykus bei tarpusavio konfliktų santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismo nuomone, abi šalys taip pat pažeidė abipusės pagarbos pareigą, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), o ieškovo ir atsakovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atmestini kaip neįrodyti.

12845.

129Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog šalių santuoka faktiškai iširo nuo 2015 m. vasario 16 d. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su nurodyta aplinkybe sutiko.

13046.

131Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

13247.

133Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus dėl gyvenimo skyrium pradžios iš pradžių įvardijo 2015 m. vasarą, tačiau atsakydamas į 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu teismo užduotus klausimus pripažino, kad atsakovė išsikraustė gyventi į namo antrą aukštą 2015 m. vasario 16 d. Įvertinus tai, jog abi šalys sutinka su tuo, kad šalių santuoka faktiškai iširo nuo 2015 m. vasario 16 d. ir byloje nesant kitų duomenų, patvirtinančių, jog šalys po 2015 m. vasario 16 d. vedė bendrą ūkį, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu 2015 m. vasario 16 d., o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

134Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo

13548.

136Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).

13749.

138Ieškovas ieškinyje nurodė, jog nesutinka, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė, prašo jai palikti iki santuokos turėtą pavardę „S.“. Atsakovė priešieškinyje su ieškovo reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti santuokos metu įgytą pavardę „J.“ įvertinus ir tai, kad sutuoktiniai turi bendrą vaiką.

13950.

140Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

14151.

142Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei į aplinkybę, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė susilaukė bendrų vaikų, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ieškovo prašymas atsakovei po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę netenkinamas. Atsižvelgiant į atsakovės poziciją jai po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – „J.“. Ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina jo turėta pavardė – „J.“ (CK 3.69 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

143Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

14452.

145CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14653.

147Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės priešieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

148Dėl turto padalijimo

14954.

150Tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje prašo padalinti šalių santuokos metu įgytą turtą kiekvienos iš šalių nurodytu būdu.

15155.

152Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

15356.

154Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys santuokos metu įgijo šį turtą:

1551)

1561999 m. gegužės 19 d. ieškovas notarine pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. KIVS-1-2490 įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su žemės sklypu, esančius ( - ), Klaipėdoje, už bendrą 200 000 Lt sumą (el. b. 1 t., b. l. 34-36), kuris nekilnojamojo turto registre registruotas ieškovo vardu, nurodant, jog deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą įregistruota 2017 m. gruodžio 4 ir 8 d., kurio dabartinė vertė 115 000 Eur, žemės sklypą, kurio vertė – 49000 Eur ir prie namo esantį ūkinį pastatą, kurio vertė – 4 460 Eur (el. b. 1 t., b. l. 59-60).

1572)

1582013 m. gegužės 29 d. atsakovė pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV7-3939 įgijo butą, adresu ( - ), Klaipėda, kuris šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės vardu, kurio dabartinė vertė – 12 000 Eur (el. b. 1 t., b. l. 53-58, 73).

1593)

160100 vienetų UAB „Amesa“ akcijų, kurių vertė 2896 Eur (el. b. 1 t., b. l. 61-62).

1614)

162Debitorinį reikalavimą į antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118/02/00338 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 18 d. teismo įsakymą Nr. L2-1447-03 priteistą skolą. Likusi neišieškotos skolos suma – 9 143,39 Eur (el. b. 4 t., b. l. 11).

163Dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakydami į teismo užduotą klausimą dėl dabartinės šalims priklausančio turto vertės tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad tarp šalių ginčo dėl turto vertės nėra ir jie vadovaujasi registrų duomenimis.

16457.

165Pažymėtina, kad nors ieškovo vardu taip pat yra registruotas ir kilnojamasis turtas transporto priemonė „Mercedes Benz E220“, tačiau jis yra įgytas 2017 m. sausio 30 d., t. y. jau šalims pradėjus gyventi skyriumi, (po 2015 m. vasario 16 d.), atsakovė prieštaravimų dėl šio turto ar jo padalijimo nereiškė, todėl šis turtas į bendrą sutuoktinių turto masę netraukiamas ir pripažįstamas asmenine ieškovo nuosavybe.

166Dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Klaipėdoje, padalijimo

16758.

168Byloje kyla ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), Klaipėdoje priskyrimo asmeninei ieškovo nuosavybei kaip to prašo ieškovas, arba bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybių kaip to prašo atsakovė. Ginčo turtas įgytas pagal 1999 m. gegužės 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį, įregistruotas ieškovo vardu. Taigi butas įgytas po šalių santuokos sudarymo.

16959.

170Ieškovas prašo teismo santuokos metu įgytą turtą - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su žemės sklypu, esančius ( - ), Klaipėdoje, pripažinti jo asmenine nuosavybe, savo reikalavimą grindžia tuo, kad jis įgytas iš lėšų gautų pardavus ieškovo perimtą jo tėvų valdytą nekilnojamąjį turtą, buvusį adresu ( - ), Klaipėdoje, šio sprendimo 2-4 punktuose nurodytu būdu. Savo reikalavimą grindžia tuo, jog jam įgyjant iš valstybės minėtą nekilnojamąjį turtą savo, o ne mamos vardu tokiu būdu iš tiesų šeima nusprendė išspręsti turto paveldėjimo klausimą. Ieškovo teigimu, šeima buvo sutarusi, kad nekilnojamasis turtas, buvęs adresu ( - ), Klaipėdoje, yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Vėliau pardavus nurodytą turtą iš sandorio gautos lėšos buvo panaudotos įsigyti nekilnojamajam turtui adresu ( - ), Klaipėdoje.

17160.

172Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad įsigyjant nekilnojamąjį turtą, buvusį adresu ( - ), Klaipėdoje, susitarimo jog turtas įgyjamas kaip asmeninė ieškovo nuosavybė nebuvo, jam įsigyti buvo panaudoti bendri šeimos, tai yra tiek atsakovės, tiek ieškovo talonai bei investiciniai čekiai, dalį talonų pridėjo ieškovo mama, atsakovė tai suprato kaip dovaną jų šeimai. Todėl ir vėliau minėtą turtą pardavus nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), Klaipėdoje, buvo taip pat įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, bet įregistruotas ieškovo vardu. Atsakovė žinojo, kad minėtas turtas perkamas kaip jų bendras turtas, tik registruojamas ieškovo vardu. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu buvo laikomas bendrąja jungtine nuosavybe nors ir įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu.

17361.

174Pažymėtina, kad turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nėra pakankamas pagrindas priskirti turtą bendrajai jungtinei ar asmeninei kurio sutuoktinio nuosavybei. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš atitinkamų įrašų – įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Nurodyta taisyklė taikytina turtui, kuris registruotas galiojant 2000 m. CK, t. y. iki 2000 m. liepos 1 d., tuo tarpu iki CK įsigaliojimo įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodeksu galiojusiu nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d. (toliau – SŠK) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius vienam iš sutuoktinių, kad turtas yra asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).

17562.

176Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato dvi sąlygas, būtinas įrodyti siekiant, jog turtas būtų pripažįstamas asmenine nuosavybe: 1) turtas turi būti įgytas už asmenines lėšas; 2) turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

17763.

178Pažymėtina, kad tam, jog ginčo turtą pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, būtina nustatyti ir antrą sąlygą, t. y. kad turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia įsigyti jį asmeninėn nuosavybėn. Vadinasi, pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką lėšos, gautos realizavus sutuoktinio asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti panaudotos bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti, nebent būtų aiškiai išreikšta priešinga sutuoktinio valia, be to, ši valia turi būti išreikšta turto įsigijimo metu.

17964.

180Šiuo atveju ginčo turtas, esantis ( - ), Klaipėdoje buvo įgytas 1999 m. gegužės 19 d., todėl taikant sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, numatytą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje, neatsižvelgiant į tai, jog turtas registruotas tik ieškovo vardu jis bendra tvarka turėtų būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ieškovas ginčija nurodytą prezumpciją teigdamas, jog ginčo turtui įgyti buvo panaudoti pinigai, gauti pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, buvusį ( - ), Klaipėdoje.

18165.

182Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005). Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, turtas, įgytas esant susituokus, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002).

18366.

184Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas su Klaipėdos miesto valdybos atstovu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo 49/100 dalis gyvenamojo namo, adresu ( - ), Klaipėda, kurio kaina 34 920 talonai. Sutartyje nurodyta, kad ieškovas už įsigyjamą turtą sumokėjo 4 258 talonus grynais pinigais banko skyriuje, likusi suma – 30 662 talonai, nurodyta, jog sumokama valstybinės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (el. b. 1 t., b. l. 22).

18567.

186Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nekilnojamajam turtui, adresu ( - ), Klaipėda, įsigyti ieškovas skyrė ne tik asmeninius savo talonus, tačiau taip pat buvo prisidėta ir bendrais šeimos pinigais, atsakovė teigė, kad ir ji gavo valstybės išmoką talonais, be to, prie nekilnojamojo turto pirkimo prisidėjo ir ieškovo mama, kuri taip pat už asmeninius talonus įsigijo ir kitą nekilnojamąjį turtą – garažą, kurį vėliau pardavus, atsakovei veikiant pagal ieškovo mamos išduotą įgaliojimą atsakovės vardu buvo įgytas butas. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausiamas ieškovo brolis liudytojas M. J.. Ieškovas teigė, jog 30662 talonus už įsigyjamą turtą jis apmokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomos, o likusią sumą 4258 talonus sumokėjo bendrai su atsakove ir savo mama. Nei ieškovas, nei atsakovė negalėjo atsakyti į teismo užduotą klausimą kokia konkrečia suma prisidėjo ieškovo mama, bei atsakovė. Konkrečių duomenų į bylą, jog ieškovui esant santuokoje su atsakove ir įsigyjant butą adresu ( - ), Klaipėda, ieškovas sumokėjo asmeninius 30662 talonus, kuriuos jis gavo valstybės išmoką, nėra pateikta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas paaiškino, kad šalys savo turtinius reikalus tvarkė atskirai, kad ieškovas, atsakovė ir ieškovo mama sutarė, jog atsakovei atiteks piniginės lėšos už ieškovo mamos parduotą garažą ir atsakovė galės savo vardu įsigyti butą, ką ji ir padarė, todėl tai įrodo, kad šalių nuosavybės reikalai buvo tvarkomi atskirai, tačiau atsakovė teigė priešingai, kad visus turtinius reikalus santuokos metu šalys tvarkė bendrai, o turtas buvo įgyjamas kažkurios iš šalių vardu, tačiau už bendras lėšas. Teismo nuomone, išklausius šalių paaiškinimus apie šalių santuokinį gyvenimą, turtinių reikalų tvarkymą, nepritartina ieškovo išsakytai pozicijai, kad šalys savo turtinius reikalus ir nuosavybės įsigijimą tvarkė atskirai. Ieškovo paaiškinimai apie atsakovei išduotą įgaliojimą dėl galėjimo tvarkyti šeimos reikalus jam esant išvykus, šeimos skoliniai įsipareigojimai, finansinių reikalų tvarkymas patvirtina, jog šalys savo turtinius reikalus tvarkė bendrai.

18768.

188Vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau – BPĮ) 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (toliau - BPĮ) santuokos metu, buvo pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002).

18969.

190Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog privatizacijos metu nekilnojamasis turtas ( - ), Klaipėdoje, buvo įgytas panaudojus ne tik ieškovo, bet ir kitų šeimos narių lėšas (atsakovės ir ieškovo mamos), tačiau pagal tuo metu galiojusius įstatymus įregistruotas ieškovo vardu. Ieškovo brolis liudytojas P. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog siūlė mamai bylinėtis, tačiau ši nesutiko.

19170.

192Teismo vertinimu, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, bei vadovaujantis teisės normomis ir turto adresu ( - ), Klaipėda, įsigijimo metu galiojusio SŠK nuostatomis, konstatuoja, jog byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad turtas buvęs ( - ), Klaipėdoje, buvo tik asmeninė ieškovo nuosavybė, atitekusi jam po ieškovo įvardijamos „transformacijos“ siekiant išspręsti nekilnojamojo turto, atsiradusio dėl ieškovo tėvo paveldėjimo priėmimo, klausimus, ir buvo įsigytas už asmenines ieškovo pinigines lėšas. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodamos teismui paaiškinimus šalys pripažino, jog lėšos, gautos pardavus turtą ( - ), Klaipėdoje, buvo panaudotos ginčo turtui, esančiam adresu ( - ), Klaipėdoje, įsigyti. Atsižvelgiant į tai, spręstina jog byloje nenustatyta pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo vardu įregistruotas turtas, esantis ( - ) Klaipėdoje, buvo įgytas panaudojus išimtinai tik lėšas gautas pardavus ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausiusį turtą, be to, minėto nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymo metu nebuvo aiškiai išreikšta ieškovo valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys ėmė paskolas ( - ), Klaipėda, namo remontui, taip kartu gerindamos santuokos metu įgytą turtą, bendrai sprendė dėl namo remonto darbų ir tvarkė namo aplinką bei vidų.

19371.

194Įvertinus faktines aplinkybes, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1984 m. spalio 20 d., o ginčo turtas, esantis ( - ), Klaipėdoje, įgytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1999 m. gegužės 19 d. notarine pirkimo – pardavimo sutartimi, t. y. iki CK 2000 m. liepos 1 d. įsigaliojimo, spręstina, kad nagrinėjamu atveju 61 ir 65 sprendimo punkte aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia faktą, kad ginčo turtas negali būti pripažintas išimtinai ieškovo asmenine nuosavybe. Tokiu būdu ieškovo teiginiai apie šeimoje tarpusavio susitarimu įvykdytą nekilnojamojo turto „transformaciją“ siekiant išspręsti nekilnojamojo turto, atsiradusio dėl ieškovo tėvo paveldėjimo priėmimo, vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėtina, kad ginčo turto pirkimo-pardavimo metu bei vėliau nekilnojamojo turto registre registruojant minėtą turtą ieškovo vardu nėra žymos apie tai, kad turtas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčo turtas, esantis ( - ), Klaipėdoje, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukiamas į dalintino sutuoktinių turto balansą.

19572.

196Atsakovė priešieškinyje bei teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus prašė teismo netenkinus jos priešieškinio reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe kaip įgyto santuokos metu, pripažinti turtą adresu ( - ), Klaipėdoje, šalių bendrąja jungtine nuosavybe vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi dėl jo iš esmės pagerinimo sutuoktinių bendromis ir asmeninėmis lėšomis. Teismui pripažinus ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe vadovaujantis šio sprendimo 58-71 punktais, nebėra teisinio pagrindo pripažinti turtą bendrąją jungtine nuosavybe vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, todėl teismas dėl šio atsakovės reikalavimo plačiau nepasisako.

19773.

198Pagal ieškovo reikalavimus nepripažinus nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Klaipėdoje, asmenine ieškovo nuosavybe, nutraukiant šalių santuoką privalu spręsti klausimą dėl jo padalijimo (CK 3.59 straipsnis).

19974.

200Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teismas šeimos bylose, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuoti galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito atžvilgiu ar kreditorių sąskaita. Pagrindinė bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklė, nustatyta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, o kompensacija pinigais priteisiama tik tuo atveju, jei turto padalyti natūra negalima. Sprendžiant dėl santuokinio turto padalijimo būdo, pirmiausia atsižvelgiam į sutuoktinių pageidavimus, nesant sutarimo, santuokinio turto padalijimo būdas parenkamas atsižvelgiant į konkrečios bylos nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinant galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių ir turto dalijimo natūra principą pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

20175.

202Atsižvelgiant į tai, kas paminėta bei tenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), Klaipėdoje, pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodytas turtas dalintinas lygiomis dalimis priteisiant ieškovui ir atsakovei po ½ dalį minėto nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei žemės sklypo.

20376.

204CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo turto dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarka turi kiek įmanoma labiau atitikti konkrečias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, o sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, turi būti siekiama visiems bendraturčiams priimtino ir optimalaus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos varianto. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu šalys nekėlė naudojimosi tvarkos nurodytu turtu klausimo, todėl šioje byloje naudojimosi padalintu nekilnojamuoju turtu, esančiu ( - ), Klaipėdoje, tvarka nenustatytina, šalims išaiškinant teisę kilus ginčui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu nustatymo.

205Dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Klaipėdoje, padalijimo

20677.

207Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. gegužės 28 d. atsakovė notarine pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį adresu ( - ), Klaipėdoje (el. b. 1 t., b. l. 38-39), kuriame gyveno ieškovo mama, o vėliau ir brolis M. J.. Šią aplinkybę patvirtino ir šalys ir liudytojai M. ir P. J.. Nurodytą butą 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė pardavė už 92 000 Lt sumą (el. b. 1 t., b. l. 47-52). Tuomet 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV7-3939 atsakovė nupirko butą, adresu ( - ), Klaipėda, už 54 000 Lt sumą, kuris šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės vardu (el. b. 1 t., b. l. 53-58, 73), o jame iki šiol gyvena ieškovo brolis, kuris nurodytu turtu naudojasi bei moka už jį komunalinius mokesčius.

20878.

209Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodytą butą įtraukia į dalintino santuokinio turto masę ir prašo nuosavybės teise priteisti jiems, priešingai šaliai priteisinat kompensaciją už nurodytą turtą. Atsižvelgiant į šalių reikalavimus spręstinas šio nekilnojamojo turto padalijimo klausimas.

21079.

211Nekilnojamojo turto registro duomenimis nurodyto turto vertė yra 12 000 Eur. Byloje ginčo dėl šio turto vertės nėra. Kiekviena iš šalių savo procesiniuose dokumentuose nurodė sutinkanti sumokėti priešingai šaliai ½ buto vertės dydžio kompensaciją už nurodytą nekilnojamąjį turtą.

21280.

213Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas turtas buvo įgytas atsakovės vardu šalims būnant santuokoje su ieškovu. Ieškovo teigimu, nurodytas butas iš tiesų buvo įsigytas taip pat iš jo asmeninių lėšų, tačiau ieškovas laikosi pozicijos, kad šis butas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir yra dalintinas turtas, kurį šalys privalo pasidalinti nutraukiant santuoką. Atsakovė nurodė, jog minėtas turtas buvo įgytas prieš tai pardavus kitą santuokoje įgytą butą, adresu ( - ), Klaipėdoje, kuris buvo įgytas iš bendrų santuokoje įgytų piniginių lėšų. Nurodytame bute ilgą laiką gyveno ieškovo mama su broliu M. J., kuris iki šiol gyvena šiame bute, moka už jį mokesčius.

21481.

215Išklausius byloje šalių paaiškinimus nustatyta, kad nors butas, esantis adresu ( - ), Klaipėda, yra registruotas atsakovės vardu, tačiau ji jame niekada negyveno, nurodytu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo. Realiai juo naudojosi ieškovo mama ir ieškovo brolis.

21682.

217Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovo teigimu nurodytas butas buvo įgytas panaudojus ieškovo motinai priklausiusias pinigines lėšas, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas P. J. duodamas paaiškinimus nurodė, kad nors jo ir ieškovo mama dėl atsakovės veiksmų įregistruojant nekilnojamąjį turtą atsakovės vardu iš esmės prarado savo vardu turėtą turtą, tačiau ji pretenzijų atsakovei nereiškė, ginti savo pažeistų teisių teisminiu būdu neketino. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad tokiu būdu ieškovo motina savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą dėl turto registracijos atsakovės vardu.

21883.

219Kadangi nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas šalių santuokos metu jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustačius, kad ginčo butas yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, nutraukiant santuoką svarbu nustatyti jo padalijimo būdą.

22084.

221Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė buto natūra neprašė dalyti, naudojimosi tvarkos nepateikė. Taip pat nenurodė aplinkybių kaip būtų sprendžiamas bendro naudojimo patalpų išlaikymas ir kiti buto išlaikymo mokesčiai, abi iš šalių prašo minėtą turtą priteisti asmeninės nuosavybės teise jiems.

22285.

223Šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nurodytame bute šiuo metu negyvena, jame nuo įsigijimo, t.y. 2013 metų gyvena ieškovo brolis M. J., šalys tarpusavyje konfliktuoja. Esant paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei siekiant ateityje išvengti šalių konfliktinių situacijų, susijusių tiek su jų pačių bendravimu, tiek dėl buto naudojimosi tvarkos bei jo išlaikymo, įvertinus tai, kad daug metų butu naudojosi ieškovo šeimos nariai, darytina išvada, kad labiausiai šalių interesus atitiktų nekilnojamojo turto padalijimas ieškovui pripažinus asmeninės nuosavybės teisę į butą, atsakovei priteisiant kompensaciją. Ieškovui pareiškus ieškiniu reikalavimą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise butą ir sutinkant išmokėti atsakovei kompensaciją už jam atitenkančią atsakovės turto dalį, įvertinus buto vertę laikytina, kad ieškovas turi finansines galimybes sumokėti atsakovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

22486.

225Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui asmenines nuosavybės teise priteistinas butas, adresu ( - ), Klaipėda, priteisiant iš ieškovo atsakovei už nurodytą turtą 6 000 Eur kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

226Dėl kompensacijos už santuokos metu panaudotas asmenines lėšas bendram turtui gerinti

22787.

228Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančiam nekilnojamajam turtui, esančiam ( - ), Klaipėdoje, pagerinti panaudojo pinigines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, todėl prašo priteisti jai 9435 Eur kompensaciją.

22988.

230Aplinkybę, kad pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą gautas lėšas panaudojo nekilnojamajam turtui, esančiam ( - ), Klaipėdoje pagerinti iš esmės grindė vien savo paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais dėl turto įsigijimo bei jo pardavimo.

23189.

232Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami, atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

23390.

234Šalių paaiškinimais nustatyta, kad santuokos metu namas, esantis ( - ), Klaipėdoje, buvo įsigytas nepilno baigtumo, t. y. buvo neįrengtas antras aukštas ir nebaigtas ūkinis pastatas taip pat neatlikta galutinė namo registracija viešajame registre. Atsakovė teigia, jog atlikus statybos darbus namas padidėjo virš 70 kvadratų ir buvo pastatytas ūkinis pastatas.

23591.

236Tarp šalių kyla ginčas kiek išlaidų jos patyrė dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto, ( - ), Klaipėdoje, pagerinimo iki dabartinės turto būklės. Atsakovė teigia, kad tai buvo esminis turto pagerinimas iš jos asmeninių lėšų, už kurį jai priklauso piniginė kompensacija, nurodo, kad bendras šeimos turtas iš esmės buvo pagerintas panaudojus jai priklausiusias asmenines pinigines lėšas, dalį pagerinimų atlikus iš banko gavus paskolas. Ieškovas nesutikdamas su nurodyta aplinkybe teigia, jog iš esmės visi bendro turto pagerinimo darbai, išskyrus langų pakeitimą, buvo atliekami anksčiau, t. y. 2006 - 2007 metais, jie buvo atliekami iš bendrų lėšų, dalį darbų atliko pats ieškovas. Ieškovo nuomone, atsakovės teiginiai apie pinigines lėšas, investuotas į namo adresu ( - ), Klaipėda, statybas per gana trumpą laikotarpį yra nereali suma, prilygstanti viso namo vertei.

23792.

238Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Teismų praktikoje konstatuota, kad pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo. Vykdydamas bendrąją teisės subjektų pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai asmuo, kuris daro svetimo daikto pagerinimus, turi įvertinti galimų turtinių praradimų riziką tuo atveju, jeigu įdedamos lėšos yra neadekvačios paties daikto vertės padidėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-154/2008).

23993.

240Šiuo atveju byloje pripažinta, kad turtas, esantis ( - ), Klaipėdoje, šalims priklauso bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Teismo posėdyje išklausęs šalių paaiškinimus, susipažinęs su į bylą pateiktais įrodymais teismas daro išvadą, kad bendro turto pagerinimas buvo atliekamas šalių santuokos metu, šalims gyvenant kartu bei tam naudojant bendras sutuoktinių lėšas, tiek iš bankų gautas paskolas. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad jos iniciatyva ir lėšomis buvo užbaigta namo registracija viešajame registre, ar į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie jai asmeninės nuosavybės priklausiusį turtą ir pinigines lėšas, kurios buvo gautos pardavus jį, nesant į bylą pateiktų kitų įrodymų, savaime nepatvirtina, kad padidėjo nekilnojamojo turto adresu ( - ), Klaipėdoje, vertė. Nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), Klaipėdoje, buvo šeimos gyvenamoji patalpa, todėl atsakovės įvardinti turto gerinimo darbai buvo atliekami bendrai šeimos gerovei, taip pat būtina atsižvelgti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo taip pat galimai nusidėvėjo ir jam buvo būtinas einamasis remontas, kuris jokios pridėtinės vertės turtui nesukūrė. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus tik apie tai, jog jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kuris vėliau buvo parduotas, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kaip ir kada iš nurodytų turto pardavimo sandorių gautos lėšos buvo panaudotos šalių bendrąją jungtine nuosavybe esančio turto pagerinimui, kiek atsakovės teigimu iš esmės tapo geresnis (brangesnis) šalims priklausantis turtas adresu ( - ), Klaipėdoje, teismas daro išvadą, kad nors ir buvo atlikti bendrąją jungtine nuosavybe šalims priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimai, tačiau jie buvo atlikti sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už santuokos metu panaudotas asmenines lėšas bendram turtui pagerinti atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

241Dėl kompensacijos už gyvenant skyrium atsakovės patirtas išlaidas bendram turtui išlaikyti

24294.

243Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2015 m. vasario 16 d. gyvena skyrium, šalys nurodytos aplinkybės neginčija. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, atsakovė patyrė 2784,09 Eur išlaidų susijusių su bendro turto priežiūra, mokesčiais, todėl iš atsakovo prašo priteisti ½ dalį nurodytos sumos - 1392,04 Eur.

24495.

245Pažymėtina, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ne iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme, o teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Įstatymo nuostata, kad bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimas sukelia pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), neturi įtakos sutuoktinių tarpusavio prievolėms. Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Galiojant prezumpcijai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi įstatymas numato pareigą kiekvienam iš bendraturčių apmokėti tik tokias išlaidas, kurios yra susijusios su bendro turto tvarkymo ir šio turto išlaikymo išlaidoms. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendžiant pastato namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

24696.

247Atsakovė reiškia reikalavimą priteisti jai ½ dalį jos turėtų išlaidų už komunalinius nekilnojamojo turto mokesčius, t. y. už sunaudotą elektrą, „Balticum TV“ paslaugas, dujas, krosnies remontą, elektros pajungimo paslaugas, gyvenamojo namo baigtumo sutvarkymo ir įregistravimo paslaugas, pateikė į bylą sąskaitų išrašus, mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, jog yra sumokėjusi atitinkamas sumas. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog patyrė 63,29 Eur išlaidų VĮ Registrų centras suteiktoms paslaugoms apmokėti, tačiau į bylą yra pateikiami 5 lapai, patvirtinantys, jog atsakovė patyrė 50,53 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog atsakovė patyrė ne nurodomą 2784,09 Eur išlaidų susijusių su bendro turto priežiūra, mokesčiais, o 2771,33 Eur. Teismo vertinimu, minėtos išlaidos atsirado ne tik atsakovės asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, bei yra susijusios su bendrąją jungtine esančio turto išlaikymu todėl ši suma laikytina atsakovės nuostoliais ir ½ dalis jos, t. y. 1385,67 Eur priteistina atsakovei iš ieškovo (CPK 178, 185 straipsniai).

248Dėl UAB ,,Amesa“ akcijų

24997.

250Santuokos metu 2009 m. spalio 15 d. buvo įsteigta UAB ,,Amesa“, kurios direktorė yra atsakovė. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad ji įsteigė šią įmonę ir iki šiol jai vadovauja bei gauna iš jos pajamas. Ieškinio padavimo teismui dieną, šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausė 100 vnt. UAB ,,Amesa“ akcijų, kurių vertė 2896 Eur.

25198.

252Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė jas priteisti atsakovei. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad tarp šalių ginčo dėl UAB „Amesa“ akcijų nėra ir 100 vnt. UAB „Amesa“ akcijų priteistinos atsakovei, o ieškovui priteistina 1448 Eur kompensacija už nurodytą turtą.

253Dėl debitorinio reikalavimo priteisimo

25499.

255Byloje nustatyta, kad antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0188/02/00338 yra išieškoma 33 000 Lt suma ieškovo ir atsakovės naudai iš skolininko J. S.. Likusi iš skolininko išieškotina suma yra 9 143,39 Eur (el. b. 4 t., b. l. 11). Bylos nagrinėjimo metu į bylą buvo pateikta antstolio informacija, apie išieškomą skolą. 2002 m. kovo 15 d. šalys informavo antstolį Kęstutį Košį apie tai, kad I. S. grąžino šalims 44 000 Lt, J. S. grąžino 11 0000 Lt, ir prašo tęsti vykdymą išieškant iš J. S. likusią 33 000 Lt sumą (el. b. 4 t., b. l. 12).

256100.

257Atsakovė teismo posėdžio metu patikslino priešieškinio reikalavimą atsižvelgiant į antstolio gautus duomenis apie likusią skolos sumą prašydama teismo nustatyti, kad sprendimui įsiteisėjus abi šalys turi teisę gauti po ½ debitorinio reikalavimo. Laikantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nustatytina, kad kiekvienai iš šalių priklauso ½ dalis reikalavimo teisės į nurodytos skolos išieškojimą.

258Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir galutinio priteistinos kompensacijos dydžio

259101.

260Šio sprendimo 84 punktu ieškovui asmenines nuosavybės teise pripažintinas butas, adresu ( - ), Klaipėda, o atsakovei iš ieškovo už nurodytą turtą priteista 6 000 Eur kompensacija. Sprendimo 98 punktu atsakovei priteista 100 vnt. UAB „Amesa“ akcijų, o ieškovui priteistina 1448 Eur kompensacija už nurodytą turtą.

261102.

262Įskaičius šalių vienarūšius priešpriešinius piniginius reikalavimus dėl kompensacijos už kitam sutuoktiniui atitenkančio bendro turto didesnę dalį atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. po santuokos nutraukimo priteistina galutinė 4 552 Eur (6 000 Eur – 1 448 Eur) piniginė kompensacija (CK 3.118 straipsnio 3 dalis).

263Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

264103.

265Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

266104.

267Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1428,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė patyrė 1202,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (sprendimo 30, 31 punktai).

268105.

269Tiek ieškovas, tiek atsakovė iš dalies buvo atleisti nuo žyminio mokesčio už jų pareikštus reikalavimus byloje sumokėjimo.

270106.

271Iš dalies tenkinus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, atsižvelgiant į tai, jog šalių bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra beveik lygiavertės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

272Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

273ieškovo R. J. ieškinį ir atsakovės L. L. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies.

274Nutraukti ieškovo R. J., asmens kodas ( - ) ir atsakovės L. L. J., asmens kodas ( - ) santuoką, sudarytą 1984 m. spalio 20 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1859, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

275Po santuokos nutraukimo ieškovui R. J. palikti pavardę „J.“, o atsakovei L. L. J. pavardę – „J.“.

276Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), Klaipėda, šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti juos po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise ieškovui R. J. ir atsakovei L. L. J..

277Priteisti ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise butą esantį adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ).

278Priteisti ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. ( - ), VIN kodas ( - ).

279Priteisti atsakovei L. L. J. 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Amesa“ akcijų, kurių vertė 2896 Eur.

280Priteisti atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 4 552 Eur kompensaciją už nurodytą ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį.

281Priteisti atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 1 385,67 Eur kompensaciją už gyvenant skyrium patirtas išlaidas bendram turtui išlaikyti.

282Nustatyti, kad ieškovas R. J. ir atsakovė L. L. J. turi teisę gauti po ½ dalį debitorinio reikalavimo antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118/02/00338 dėl skolos išieškojimo pagal Šilutės rajono apylinkės 2001 m. liepos 18 d. teismo įsakymą Nr. L2-1447-03.

283Kitus byloje pareikštus reikalavimus atmesti.

284Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

285Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonei „Registrų centras“, valstybės įmonei „Regitra“.

286Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J.... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti 1984 m.... 5. Nurodo, kad nuo 2015 metų atsakovė palaipsniui atitolo nuo šeimos, bendrą... 6. Reikšdamas reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ),... 7. 1999 metais ieškovas bei jo kaimynė, kuriai priklausė kita pusė namo iš... 8. 2013 metų pavasarį ieškovas išvyko dirbti į Vokietiją ir 2013 m. kovo 19... 9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu iš esmės... 10. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo: 1) šalių... 11. Nurodė, kad iš pradžių šalių sutuoktinis gyvenimas klostėsi sklandžiai.... 12. Vėliau, maždaug po metų laiko, ieškovui grįžus iš Vokietijos, atsakovės... 13. Be to, 2018 m. liepos 17 d. ieškovas konflikto metu sužalojo šalių dukrą... 14. Laikotarpiu nuo gyvenimo skyrium pradžios 2015 m. vasario 16 d. iki 2018 m.... 15. Atsakovė nurodo, kad ji dėl atsakovo veiksmų išgyveno, patyrė ir dvasinį... 16. Atsakovė mano, kad nenustačius jos kaltės dėl santuokos iširimo, nėra... 17. Priešieškinyje taip pat paaiškino, jog susituokusi su ieškovu gyveno kartu... 18. Nurodė, kad santuokos su ieškovu metu sutuoktiniai 1992 m. lapkričio 24 d.... 19. Taip pat 1999 m. liepos 5 d. sutuoktiniai dalį likusių pinigų - 87 000 Lt... 20. Sutuoktiniai (atsakovės vardu) 2013 m. gegužės 16 d. pardavė butą, adresu... 21. Be to, santuokos metu, sutuoktiniai būsto, adresu ( - ), Klaipėda, remontui... 22. Santuokos metu atsakovė 2006 m. rugpjūčio 30 d. iš tėvo V. S. paveldėjo... 23. Atsakovei santuokos su ieškovu metu 2001 m. kovo 3 d. Klaipėdos apskrities... 24. Atsakovės teigimu, pardavus aukščiau nurodytą jai asmeninės nuosavybės... 25. Atsakovės teigimu, šalių gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), Klaipėda,... 26. Be to, kadangi už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį ir... 27. Taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą atsakovės siūlomu... 28. Kadangi gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), Klaipėda, buvo pilnai... 29. Taip pat prašo teismo nustatyti, kad ieškovas turi teisę gauti ½ dalį... 30. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo... 31. Pabrėžė, jog nežino kur ir kokiu tikslu atsakovė panaudojo 70 000 Lt, nes... 32. Taip pat mano, jog atsakovė gavusi jo mamos pinigus, jų visai negrąžino, o... 33. Ieškovas sutinka iš dalies su atsakovės nurodyta aplinkybe, jog „likę už... 34. Nurodė, kad atsakovė nesukonkretino ir nenurodė, kada ir kokius bendrus... 35. Sutinka tik su aplinkybe, jog atsakovė užsakė plastikinius langus jiems... 36. Teismas... 37. ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 38. Byloje nustatytos aplinkybės... 39. 1.... 40. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas R. J. 1984... 41. 2.... 42. 1950 m. ieškovo tėvas S. J. iš Klaipėdos miesto Darbo Žmonių Deputato... 43. 3.... 44. Ieškovo mamai S. M. J. 1989 m. balandžio 21 d. notarė išdavė nuosavybės... 45. 4.... 46. 1992 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas su Klaipėdos... 47. 5.... 48. 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė jam... 49. 6.... 50. 1999 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė jam... 51. 7.... 52. 1999 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovo... 53. 8.... 54. 1999 m. gegužės 19 d. ieškovas notarine pirkimo – pardavimo sutartimi... 55. 9.... 56. 1999 m. gegužės 28 d. atsakovė notarine pirkimo – pardavimo sutartimi... 57. 10.... 58. 2013 m. kovo 19 d. ieškovas išdavė notarinį įgaliojimą atsakovei veikti... 59. 11.... 60. Atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV7-3603... 61. 12.... 62. Atsakovė L. L. J. VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra registruota UAB... 63. 13.... 64. Dėl ieškovo galimai neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų ištyrimo atsakovė... 65. 14.... 66. 2007 m. lapkričio 15 d. atsakovė su UAB „Šiaulių banko lizingas“... 67. 15.... 68. UAB „Mažas krovinukas“ veikė nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m.... 69. 16.... 70. Ieškovas buvo pateikęs skundą Valstybinei energetikos inspekcijai dėl dujų... 71. 17.... 72. Atsakovė raštu kreipėsi į įvairias institucijas dėl nutraukto dujų bei... 73. 18.... 74. Atsakovė dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje 2016 m. kreipėsi į... 75. 19.... 76. 2006 m. gegužės 18 d. atsakovė L. L. J. iš banko AB SEB bankas gavo 12 000... 77. 20.... 78. 2007 m. liepos 18 d. ieškovas ir atsakovė iš banko „Hansabankas... 79. 21.... 80. 2008 m. liepos 16 d. atsakovė L. L. J. su kreditoriumi UAB „Šiaulių banko... 81. 22.... 82. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. teismo įsakymu... 83. 23.... 84. 2011 m. balandžio 19 d. ieškovas ir atsakovė iš banko „Swedbank“ gavo... 85. 24.... 86. Šalių santuokos metu atsakovė paveldėjo nekilnojamąjį turtą butą,... 87. 25.... 88. 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovė sumokėjo 500 Eur R. J. D. projektavimo... 89. 26.... 90. Atsakovė į bylą pateikė mokėjimo kvitą patvirtinantį, jog sumokėjo... 91. 27.... 92. 1999 m. liepos 5 d. sutartimi J. S. ir I. S. iš ieškovės ir atsakovo... 93. 28.... 94. Ieškovas ir atsakovė pateikė į bylą savo banko sąskaitų išrašus (el.... 95. 29.... 96. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovė savo vardu registruotų... 97. 30.... 98. Ieškovas R. J. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius jog... 99. 31.... 100. Atsakovė L. L. J. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius... 101. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, santuokos nutraukimo... 102. 32.... 103. Atsižvelgiant į šalių reikalavimus byloje spręstinas klausimas dėl kurio... 104. 33.... 105. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl... 106. 34.... 107. Atsakovė priešieškinyje su ieškovu nesutinka ir nurodo, kad santuoka turi... 108. 35.... 109. Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 110. 36.... 111. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad... 112. 37.... 113. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės... 114. 38.... 115. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą,... 116. 39.... 117. Teismo posėdyje tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad šalių santykiai... 118. 40.... 119. Abi šalys teigė, kad buvo lojalūs ir kiekvienas iš jų tinkamai vykdė... 120. 41.... 121. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus nenustatyta,... 122. 42.... 123. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė nurodo, kad ieškovas galimai jai... 124. 43.... 125. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nors vienas iš sutuoktinių atliko... 126. 44.... 127. Teismo vertinimu, dėl skirtingo požiūrio į įvairius dalykus bei tarpusavio... 128. 45.... 129. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog šalių santuoka faktiškai iširo nuo... 130. 46.... 131. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK... 132. 47.... 133. Ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus dėl gyvenimo skyrium... 134. Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo... 135. 48.... 136. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,... 137. 49.... 138. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog nesutinka, kad atsakovei būtų palikta... 139. 50.... 140. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki... 141. 51.... 142. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės... 143. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo... 144. 52.... 145. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę... 146. 53.... 147. Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,... 148. Dėl turto padalijimo... 149. 54.... 150. Tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje prašo padalinti... 151. 55.... 152. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant... 153. 56.... 154. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys santuokos metu įgijo šį... 155. 1)... 156. 1999 m. gegužės 19 d. ieškovas notarine pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.... 157. 2)... 158. 2013 m. gegužės 29 d. atsakovė pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV7-3939... 159. 3)... 160. 100 vienetų UAB „Amesa“ akcijų, kurių vertė 2896 Eur (el. b. 1 t., b.... 161. 4)... 162. Debitorinį reikalavimą į antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr.... 163. Dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios... 164. 57.... 165. Pažymėtina, kad nors ieškovo vardu taip pat yra registruotas ir kilnojamasis... 166. Dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Klaipėdoje, padalijimo... 167. 58.... 168. Byloje kyla ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ),... 169. 59.... 170. Ieškovas prašo teismo santuokos metu įgytą turtą - gyvenamąjį namą ir... 171. 60.... 172. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad įsigyjant nekilnojamąjį turtą,... 173. 61.... 174. Pažymėtina, kad turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nėra... 175. 62.... 176. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe... 177. 63.... 178. Pažymėtina, kad tam, jog ginčo turtą pripažinti ieškovo asmenine... 179. 64.... 180. Šiuo atveju ginčo turtas, esantis ( - ), Klaipėdoje buvo įgytas 1999 m.... 181. 65.... 182. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje... 183. 66.... 184. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. lapkričio 24 d.... 185. 67.... 186. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nekilnojamajam turtui, adresu ( -... 187. 68.... 188. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau –... 189. 69.... 190. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog... 191. 70.... 192. Teismo vertinimu, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų... 193. 71.... 194. Įvertinus faktines aplinkybes, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1984 m.... 195. 72.... 196. Atsakovė priešieškinyje bei teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus... 197. 73.... 198. Pagal ieškovo reikalavimus nepripažinus nekilnojamojo turto, esančio ( - ),... 199. 74.... 200. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto... 201. 75.... 202. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta bei tenkinus atsakovės priešieškinio... 203. 76.... 204. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 205. Dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Klaipėdoje, padalijimo... 206. 77.... 207. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. gegužės 28 d. atsakovė notarine... 208. 78.... 209. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodytą butą įtraukia į dalintino... 210. 79.... 211. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nurodyto turto vertė yra 12 000 Eur.... 212. 80.... 213. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas turtas buvo įgytas atsakovės vardu... 214. 81.... 215. Išklausius byloje šalių paaiškinimus nustatyta, kad nors butas, esantis... 216. 82.... 217. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovo teigimu nurodytas butas buvo įgytas... 218. 83.... 219. Kadangi nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas šalių santuokos metu jis... 220. 84.... 221. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė buto natūra neprašė... 222. 85.... 223. Šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nurodytame... 224. 86.... 225. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui asmenines nuosavybės teise... 226. Dėl kompensacijos už santuokos metu panaudotas asmenines lėšas bendram... 227. 87.... 228. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe... 229. 88.... 230. Aplinkybę, kad pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą... 231. 89.... 232. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 233. 90.... 234. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad santuokos metu namas, esantis ( - ),... 235. 91.... 236. Tarp šalių kyla ginčas kiek išlaidų jos patyrė dėl bendrąja jungtine... 237. 92.... 238. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo... 239. 93.... 240. Šiuo atveju byloje pripažinta, kad turtas, esantis ( - ), Klaipėdoje,... 241. Dėl kompensacijos už gyvenant skyrium atsakovės patirtas išlaidas bendram... 242. 94.... 243. Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2015 m. vasario 16 d. gyvena skyrium, šalys... 244. 95.... 245. Pažymėtina, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ne iškėlus bylą... 246. 96.... 247. Atsakovė reiškia reikalavimą priteisti jai ½ dalį jos turėtų išlaidų... 248. Dėl UAB ,,Amesa“ akcijų... 249. 97.... 250. Santuokos metu 2009 m. spalio 15 d. buvo įsteigta UAB ,,Amesa“, kurios... 251. 98.... 252. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė jas priteisti atsakovei. Esant... 253. Dėl debitorinio reikalavimo priteisimo... 254. 99.... 255. Byloje nustatyta, kad antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr.... 256. 100.... 257. Atsakovė teismo posėdžio metu patikslino priešieškinio reikalavimą... 258. Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir galutinio priteistinos... 259. 101.... 260. Šio sprendimo 84 punktu ieškovui asmenines nuosavybės teise pripažintinas... 261. 102.... 262. Įskaičius šalių vienarūšius priešpriešinius piniginius reikalavimus... 263. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 264. 103.... 265. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 266. 104.... 267. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1428,96 Eur bylinėjimosi... 268. 105.... 269. Tiek ieškovas, tiek atsakovė iš dalies buvo atleisti nuo žyminio mokesčio... 270. 106.... 271. Iš dalies tenkinus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, atsižvelgiant į... 272. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263,... 273. ieškovo R. J. ieškinį ir atsakovės L. L. J. priešieškinį dėl santuokos... 274. Nutraukti ieškovo R. J., asmens kodas ( - ) ir atsakovės L. L. J., asmens... 275. Po santuokos nutraukimo ieškovui R. J. palikti pavardę „J.“, o atsakovei... 276. Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus... 277. Priteisti ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise butą esantį adresu ( -... 278. Priteisti ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę... 279. Priteisti atsakovei L. L. J. 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės... 280. Priteisti atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 4 552 Eur kompensaciją už... 281. Priteisti atsakovei L. L. J. iš ieškovo R. J. 1 385,67 Eur kompensaciją už... 282. Nustatyti, kad ieškovas R. J. ir atsakovė L. L. J. turi teisę gauti po ½... 283. Kitus byloje pareikštus reikalavimus atmesti.... 284. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos... 285. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo... 286. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...