Byla e3K-3-46-686/2015
Dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – R. T

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Andžej Maciejevski,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – R. T.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, regreso teisę į žalos padariusio asmens draudiką, aiškinimo bei taikymo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 117 000 Lt (33 885,54 Eur) žalos atlyginimą.

7Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 18 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas Ž. V., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2013 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 6-15-675 „Dėl Ž. V. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą“ įvykis pripažintas draudžiamuoju ir 2013 m. balandžio 9 d. sprendimais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (toliau – NADPLSDĮ) ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309, nukentėjusiojo šeimos nariams – motinai A. V. ir sūnums V. V. ir A. M. V. – išmokėta 117 000 Lt (33 885,54 Eur) dydžio vienkartinė draudimo išmoka, po 39 000 Lt (11 295,18 Eur) kiekvienam. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas trečiasis asmuo R. T. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis, paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 19 d. nutartimi), kurios transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (8.22)3-117675 „Dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu žuvus Ž. V.“ kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas atlyginti 117 000 Lt (33 885,54 Eur) žalą, patirtą dėl išmokėtos draudimo išmokos, tačiau šis atsisakė tai padaryti.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nustatė, kad, vadovaujantis NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsniu, mirusio Ž. V. motinai ir sūnums išmokėta vienkartinė 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties mėnesį, draudimo išmoka (117 000 Lt (33 885,54 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. balandžio 18 d. nutarime išdėstytą jurisprudenciją ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. ir kt. v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-70/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. ADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013), sprendė, kad valstybinio socialinio draudimo įstaigai, pagal NADPLSDĮ išmokėjusiai vienkartinę draudimo išmoką, įgyvendinant regresinį reikalavimą atsakingam draudikui svarbu išskirti, kurią išmokėtos draudimo išmokos dalį sudaro turtinės žalos atlyginimas, o kurią – valstybės teikiama socialinė parama. Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalį fizinio asmens mirties atveju jo šeimos nariai turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, kuri yra lygi mirusiojo pajamų daliai, kurią jie gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam kaip išlaikymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu išspręstas žuvusio Ž. V. nepilnamečio sūnaus A. M. V. negautų pajamų atlyginimo klausimas – jam iš atsakovo priteistas 42 970,68 Lt (12 445,17 Eur) išlaikymas iki pilnametystės, todėl sprendė, jog ieškovo A. M. V. išmokėta 39 000 Lt (11 295,18 Eur) vienkartinė draudimo išmoka atliko ne turtinės žalos atlyginimo, bet valstybės teikiamos socialinės paramos funkciją. Teismas nustatė, kad tėvo mirties dieną V. V. buvo 22 metų amžiaus ir studijavo trečiame nuolatinių studijų kurse, byloje nėra duomenų apie tai, jog prieš mirtį Ž. V. būtų teikęs išlaikymą studijuojančiam pilnamečiam sūnui ar kad jam būtų reikalinga tėvo parama, reikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje V. V. prašė priteisti tik neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl teismas konstatavo, jog V. V. nepatyrė turtinės žalos, jam išmokėta vienkartinė socialinio draudimo išmoka atliko valstybės teikiamos socialinės paramos funkciją. Ž. V. mirties dieną jo motina A. V. buvo pensinio amžiaus (73 metai), byloje nėra duomenų apie tai, kad mirusysis teikė jai išlaikymą. Dėl nurodytų aplinkybių A. V. išmokėtą socialinio draudimo išmoką teismas pripažino ne negautų pajamų kompensacija, o valstybės teikiama socialine parama. Kadangi ieškovo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka nekompensavo Ž. V. šeimos narių negautų pajamų, tai teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu, konstatavo, kad ieškovas neįgijo reikalavimo teisės į išmokėtą draudimo išmoką CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu, ir jo ieškinį atmetė. Nagrinėdamas reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimus atsakingam draudikui, todėl taikytinas vienų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo ieškovo tapimo draudimo santykių dalyviu momento. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką 2013 m. balandžio 11 d., reikalavimą atlyginti išmokėtą sumą atsakovui pateikė 2013 m. rugsėjo 30 d., su ieškiniu į teismą kreipėsi 2013 m. gruodžio 13 d., todėl teismas sprendė, kad vienų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 27 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Kolegija nurodė, kad, esant NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, socialinio draudimo įstaiga mirusio apdraustojo šeimos nariams privalo išmokėti konkretaus dydžio vienkartinę draudimo išmoką. Socialinio draudimo įstaigos atlygintina žala (negautos pajamos) apskaičiuojama pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau dėl dydžio nustatymo pobūdžio ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą, todėl žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų. Kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014), ieškovo pateiktas pažymas apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas vertintino kaip įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiųjų (žuvusiojo Ž. V. motinos A. V. ir sūnų V. V. bei A. M. V.) patirtos žalos (negautų pajamų) dydį. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas nesutiko su jam pareikštais reikalavimais, byloje įrodinėjo, jog ieškovo prašoma priteisti suma yra socialinė valstybės parama, o ne turtinės žalos atlyginimas, eismo įvykio kaltininkė nepadarė prašomo priteisti dydžio žalos, padaryta turtinė žala jau atlyginta (atlyginama). Kolegija nurodė, kad, pareikšdami civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje, žuvusiojo šeimos nariai prašė atlyginti neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, tik nepilnamečio A. M. V. atstovė pagal įstatymą prašė atlyginti turtinę žalą (jam priteistas 42 970,68 Lt (12 445,17 Eur) išlaikymas iki pilnametystės). Byloje nėra duomenų, kad mirusysis teikė išlaikymą pilnamečiam sūnui V. V. ir pensinio amžiaus motinai A. V. ar kad jiems buvo reikalinga finansinė parama (prašyme skirti draudimo išmoką apdraustajam mirus ties grafa „6. Buvau mirusiojo asmens išlaikomas“ abu neatliko jokio žymėjimo), todėl teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie asmenys dėl Ž. V. mirties turtinės žalos – negautų pajamų – patirti negalėjo ir nepatyrė. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ne ieškovui buvo perkelta įrodinėjimo našta, o atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigė prezumpciją, jog socialinio draudimo įstaigos išmokėtos išmokos dydis patvirtina nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus atliko ne žalos atlyginimo, o socialinę funkciją, todėl transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas (atsakovas) neturi pareigos grąžinti ieškovui išmokėtų sumų. Kolegija sutiko, kad žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama ne tik kaip negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, bet ir kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, tačiau pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusių asmenų patirtą žalą netekus turto arba jį sužalojus, patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), žuvusiojo šeimos nariai neprašė atlyginti tokios žalos, todėl teismai sprendė tik dėl patirtos žalos – negautų pajamų.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, sistemiškai aiškinant CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir NADPLSDĮ 2 straipsnį, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų, kuriuo kompensuojamos negautos pajamos (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014). Tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo NADPLSDĮ nustatyta tvarka yra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, jo dėl netekto darbingumo negautų pajamų apskaičiavimo tvarka yra nustatyta NADPLSDĮ. Dėl to nukentėjusiems asmenims išmokėtos socialinio draudimo išmokos, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, laikytinos turtine žala, kurią turi atlyginti dėl žalos padarymo kaltas asmuo (šiuo atveju – jo civilinės atsakomybės draudikas). Teismai, atmesdami ieškinį, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir NADPLSDĮ 2 straipsnį.
  2. Kasatorius nurodo, kad teisės aktuose esant nustatytai tvarkai, kaip apskaičiuoti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdrausto asmens ar jo šeimos narių negautas pajamas, VSDFV teritorinio skyriaus išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, laikytina turtine žala, skirta negautoms pajamoms kompensuoti, kurią atlyginęs VSDFV teritorinis skyrius, remdamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, turi teisę susigrąžinti iš žalą padariusio asmens. Tai, kad asmenų, apdraustų nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, ar jų šeimos narių negautų pajamų forma patirta turtinė žala yra nustatoma vadovaujantis specialiojo teisės akto (NADPLSDĮ) nustatyta tvarka, patvirtina ir CK 6.284 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už gyvybės atėmimu padarytą žalą (CK 6.284 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šis straipsnis taikomas tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka). Remdamasis šiais argumentais, kasatorius laikosi pozicijos, kad teismų sprendimas atmesti ieškinį pažeidžia visiško žalos atlyginimo principą.
  3. Kasatoriaus vertinimu, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kur konstatuota, kad apdraustam nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmeniui padaryta žala kaip negautos pajamos apskaičiuojama ir padengiama pagal NADPLSDĮ; į atlygintinos žalos dydį įskaitomos ne visos socialinio draudimo išmokos, o tik išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais; draudiko prievolės apimtis yra tokia pati kaip ir žalą padengiančios socialinio draudimo įstaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. ADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013). Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, pagrindžiantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014; kt.). Kasatoriaus manymu, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad V. V. ir A. V. nepatyrė turtinės žalos, o A. M. V. ši žala jau atlyginta. Teisės aktuose nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis) ir pilnamečius vaikus iki 24 metų amžiaus, jei nustatomos CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, taip pat pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus teigimu, esant išdėstytoms aplinkybėms, kai dalis asmens patirtos turtinės žalos nustatoma teisės aktuose reglamentuota tvarka, visos nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, skirtos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patirtai turtinei žalai kompensuoti, laikytinos žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Šias išmokas paskyręs VSDFV teritorinis skyrius, remdamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę kaltam asmeniui (jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei), todėl bylą nagrinėję teismai negalėjo paneigti ar apriboti kasatoriaus teisės susigrąžinti įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotą ir išmokėtą žalos atlyginimą.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Atsakovo manymu, kasatoriaus prašoma priteisti suma yra socialinė valstybės parama, o ne turtinės žalos atlyginimas. Kompensacijos pagal NADPLSDĮ išmokamos esant objektyviems veiksniams, atsakingo už žalą asmens buvimas (nebuvimas), jo kaltės laipsnis ir civilinės atsakomybės draudimas nedaro įtakos valstybės prievolei išmokėti nurodytas draudimo išmokas; valstybės parama mokama nepriklausomai nuo to, kokią žalą nukentėjusieji patyrė ar patirs vėliau. Dėl to kasatoriaus išmokėtos vienkartinės socialinio draudimo išmokos negali būti laikomos žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, jų dydis neatitinka padarytos žalos dydžio. Pasak atsakovo, valstybės pareigos teikti socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų, proporcingumo principo, nes žalą padaręs asmuo privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarė.
  2. Atsakovo įsitikinimu, socialinio draudimo įstaigų pagal NADPLSDĮ išmokėtų išmokų dydis nėra nekvestionuojamas; socialinio draudimo įstaiga turi atgręžtinio reikalavimo teisę tik į nukentėjusiojo realiai patirtos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. ADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013). Byloje yra pakankamai duomenų, kad socialinio draudimo išmoka ne tik kompensavo negautas pajamas, bet ir reiškė valstybės teikiamą socialinę paramą, todėl atsakovas teigia neprivalantis tenkinti ieškinio reikalavimų.
  3. Atsakovo vertinimu, teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus sumokėta išmoka atliko ne turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, bet socialinės paramos funkciją, byloje nėra duomenų apie mirusiojo šeimos nariams reikalingą išlaikymą (išlaikymas A. M. V. priteistas baudžiamojoje byloje). Kasatorius teigia, kad V. V. turi teisę gauti išlaikymą, todėl preziumuoja, jog jis neteko pajamų, tačiau atsakovas pažymi, jog toks išlaikymas neteikiamas automatiškai. Vien faktas, kad mirusiojo vaikas nėra sulaukęs 24 metų, dar nereiškia, jog jis automatiškai privalo gauti išlaikymą, reikia vertinti CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes (byloje nėra duomenų, kad V. V. gaudavo išlaikymą). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo apimties klausimą, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014). Anot atsakovo, byloje pakanka duomenų spręsti, kad jei mirusiojo šeimos nariai būtų kreipęsi asmeniškai, A. M. V. būtų priteista 42 970,68 Lt (12 445,17 Eur), o V. V. ir A. V. reikalavimai būtų atmesti, nes jie žalos (negautų pajamų forma) nepatyrė.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius, teikdamas argumentus dėl netinkamo CK ir NADPLSDĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo, neatsižvelgia į Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime suformuluotą išaiškinimą, jog socialinio draudimo išmoka atlieka ne tik žalos atlyginimo, bet ir socialinę funkciją. Dėl to socialinio draudimo įstaigai, išmokėjusiai NADPLSDĮ nustatytą draudimo išmoką, įgyvendinant regresinį reikalavimą į atsakingą draudiką, svarbu nustatyti, kokią išmokos dalį sudaro turtinės žalos atlyginimas ir kokią – valstybės teikiama socialinė parama. Bylą sprendę teismai nustatė faktines aplinkybes, kad mirusiojo nepilnamečiam vaikui teiktas išlaikymas priteistas baudžiamojoje byloje (kasatoriaus jam išmokėta suma atliko socialinės paramos funkciją), o pilnametis vaikas ir motina nebuvo Ž. V. išlaikomi, todėl jiems kasatoriaus išmokėtos sumos taip pat atliko socialinės paramos funkciją ir neturi būti priteisiamos iš atsakovo. Dėl to kasatorius neįgijo regreso teisės į žalą padariusį asmenį (jo draudiką) CK 6.290 straipsnio 3 dalies prasme. Trečiojo asmens nuomone, kasatorius nepateikia argumentų dėl netinkamo teisės normų taikymo, tačiau nurodo skirtingą nuomonę dėl teismų nustatytų aplinkybių vertinimo.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudiko pareigos kompensuoti VSDFV Vilniaus skyriui jo išmokėtą vienkartinę išmoką dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą žuvusio apdrausto asmens šeimos nariams.

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisinius argumentus konstatuoja, kad kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose pastaruoju metu nežymiai keitėsi. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014) pateikti išaiškinimai aktualūs ir šiai bylai, todėl nagrinėdama bylą teisėjų kolegija jais vadovaujasi.

22Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, mokamos pagal NADPLSDĮ, ir asmenų, kuriems jos išmokėtos, patirtos žalos dydžio santykio

23CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

24Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia NADPLSDĮ, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. NADPLSDĮ 11 straipsnyje nustatytos šios nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa; 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime taip pat konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala.

25NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014).

26Kasacinio teismo praktikoje išskirti teisinių santykių, reglamentuojamų CK normomis ir socialinio draudimo srities teisės aktais (tarp jų – NADPLSDĮ), skirtumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Remiantis NADPLSDĮ 1 straipsniu (redakcija, galiojusi draudžiamojo įvykio metu), šis įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius bei nedraudžiamuosius įvykius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini viešosios teisės reglamentavimo sričiai, šių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos nėra grindžiamos šių asmenų laisvanoriškai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Imperatyviu teisiniu reguliavimu remiantis taip pat mokamos socialinio draudimo išmokos (tarp jų ir vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus), jų dydis nustatomas taikant teisės aktuose apibrėžtas formules. Nei žalą padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra šių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai.

27Žalos atlyginimo teisiniai santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis, tai yra vienas kitam nepavaldžių asmenų turtiniai santykiai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis), iš kurių žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Kai socialinio draudimo įstaigos išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tačiau tik tiek, kiek jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti. Taigi vien aplinkybė, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiškia, kad remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis negalima šių išmokų vertinti kaip atliekančių ir kitokią funkciją. Priešingas aiškinimas, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (NADPLSDĮ 27 straipsnis) besąlygiškai turi būti laikoma negautų pajamų kompensacija apdraustųjų šeimos nariams vien dėl tos priežasties, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tokia nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, neatitiktų Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo išaiškinimų, pagal kuriuos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmoka gali būti didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį ir tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tik dėl tokios socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui padaryta žala. Kasacinio teismo taip pat ne sykį pripažinta, kad pozicija, jog pagal NADPLSDĮ išmokėtų išmokų dydis nekvestionuotinas ir atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami visa apimtimi, neatitinka konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014).

28Šioje byloje kyla teisės aiškinimo problema – kaip nustatyti, kuri vienkartinės išmokos dalis (ar visa išmoka) apdraustajam mirus kompensuoja apdraustojo šeimos narių patirtą žalą (dėl šios dalies socialinio draudimo įstaiga gali įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką), o kuri dalis viršija patirtą žalos atlyginimo sumą (dėl šios dalies regreso teisė neatsiranda).

29Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to, nustatant atlygintinio atgręžtinio reikalavimo apimtį, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014; kt.).

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014). Plėtodamas minėtą teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio (dėl reikšmingo neatitikimo tarp socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB ERGO Lietuva, bylos Nr. 3K-3-620/2013), įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodyti žalos dydį turi ją priteisti reikalaujantis ieškovas (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; kt.), todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Teismas, įvertinęs šalių procesinių dokumentų argumentus ir pateikiamus įrodymus bei vykdydamas pareigą patikslinti ir paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), preliminariai nustatęs, kad atsakovas pagrindė reikšmingą neatitikimą tarp socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos, turi pasiūlyti šalims teikti įrodymus, patvirtinančius realų apdraustojo (jam mirus – jo šeimos narių) patirtos žalos dydį. Pažymėtina, kad įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę socialinio draudimo įstaigos pareikštas ieškinys negali būti atmetamas vien todėl, kad nenustatytas tikslus apdraustojo (jo šeimos narių) patirtos žalos dydis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus. Vien aplinkybė, kad vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis yra nustatytas teisės aktais ir nepriklauso nuo mirusiojo pajamų dydžio (NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis), neleidžia daryti išvados, jog ši išmoka apskritai negali visiškai ar iš dalies kompensuoti apdraustojo šeimos narių negautų pajamų apdraustajam mirus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014).

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žuvus apdraustajam Ž. V. kasatorius paskyrė jo šeimos nariams 33 885,54 Eur dydžio vienkartinę draudimo išmoką, kuri lygiomis dalimis, t. y. po 11 295,18 Eur, išmokėta jo motinai ir dviem sūnums. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistas neturtinės žalos atlyginimas po 833,34 Eur žuvusiojo motinai A. V. ir sūnums A. M. V. ir V. V. Be to, iš eismo įvykio kaltininkės trečiojo asmens R. T. priteistas neturtinės žalos atlyginimas: A. V. – 9303,17 Eur, A. M. V. – 2642,11 Eur, V. V. – 2062,87 Eur. Tenkinant A. M. V. atstovės pagal įstatymą (jo motinos) reikalavimą priteisti jos sūnui pajamų dalį, kurią pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą šis turėjo teisę gauti iki pilnametystės, jam iš atsakovo priteistas 12 445,17 Eur žalos atlyginimas.

32Ginčą sprendę teismai, byloje nustatę, kad kiekvienam žuvusiojo šeimos nariui išmokėta vienkartinė draudimo išmoka po 11 295,18 Eur, pagrįstai analizavo aplinkybes, kokia apimtimi kiekvienam iš jų atlyginta turtinė žala, ar vienkartinė išmoka visiškai atlygino jų patirtą turtinę žalą, ir ar jie apskritai patyrė turtinės žalos (kurios nebuvimą įrodinėjo atsakovas). Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydis ir išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį (jo draudiką) apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais; šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to nustatant kokia dalis atgręžtinio reikalavimo yra pagrįsta, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį, kaip ir tuo atveju, jei žalos patyrę asmenys teisę į jos atlyginimą įgyvendintų patys (asmeniškai). Teismai, spręsdami nepilnamečiam žuvusiojo sūnui A. M. V. atlygintinos turtinės žalos dydžio klausimą, konstatavo, kad jo patirta turtinė žala atlyginta patenkinus jo civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir jam (jo atstovei pagal įstatymą) priteisus iš AB „Lietuvos draudimas“ (to paties atsakovo kaip ir nagrinėjamoje byloje) 12 445,17 Eur turtinės žalos atlyginimą. Šią sumą teismas apskaičiavo įvertinęs 2008 m. A. M. V. priteistą išlaikymą po 159,29 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, iš šios sumos atėmęs jam paskirtą 83,25 Eur našlaičio pensiją. Teismai, atsižvelgę į šias byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo išspręstas nepilnamečio A. M. V. dėl tėvo mirties netektų pajamų atlyginimo klausimas, todėl jam išmokėta 11 295,18 Eur vienkartinė išmoka atliko ne turtinės žalos atlyginimo, o valstybės teikiamos socialinės paramos funkciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindo nesutikti su šia teismų išvada – baudžiamojoje byloje priteisus iš atsakovo A. M. V. iki pilnametystės priklausančias sumas, t. y. atlyginus jam būsimą žalą, pakartotinis 11 295,18 Eur vienkartinės išmokos priteisimas iš to paties atsakovo, socialinio draudimo įstaigai naudojantis atgręžtinio reikalavimo teise, neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos, prieštarautų bendrosioms civilinės atsakomybės nuostatoms (CK 6.245–6.255 straipsniai), taip pat teisingumo ir protingumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad tenkinti šią ieškinio dalį nebuvo pagrindo, todėl skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, kuria atmestas kasatoriaus reikalavimas priteisti A. M. V. išmokėtą 11 295,18 Eur vienkartinę draudimo išmoką, paliktina nepakeista.

33Teismai, spręsdami dėl galimybės patenkinti atgręžtinį reikalavimą priteisti mirusiojo motinai ir pilnamečiam sūnui V. V. išmokėtas vienkartines draudimo išmokas, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ir šios ieškinio dalies. Teismai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad žuvusysis būtų teikęs išlaikymą studijuojančiam pilnamečiam sūnui V. V. ar kad jam būtų reikalinga tėvo parama. Be to, baudžiamojoje byloje V. V. prašė priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą. Teismai, spręsdami dėl galimybės patenkinti atgręžtinį reikalavimą priteisti žuvusiojo motinai išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką, nurodė, kad Ž. V. mirties dieną jo motina A. V. buvo pensinio amžiaus (73 metai), tačiau duomenų apie tai, jog žuvusysis teikė savo motinai išlaikymą taip pat nėra, baudžiamojoje byloje ji prašė priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismai konstatavo, kad ieškovo išmokėta vienkartinė išmoka nekompensavo šių šeimos narių negautų pajamų, todėl kasatorius neįgijo reikalavimo teisės į išmokėtas draudimo išmokas.

34Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis, nurodo, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, pagrindžiantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigos atlygintos žalos dydį. Su šiuo kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija iš dalies sutinka. Pagal pirmiau šioje nutartyje pateiktoje kasacinio teismo praktikoje nurodytą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti. Žalą padaręs asmuo (jo draudikas) turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, kad jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga. Tokia taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį.

35Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsiliepime į ieškinį argumentavo, kad ieškinys turi būti atmestas, tačiau jo pateikti argumentai neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad nuketėjusieji nepatyrė žalos ar kad jų patirtos žalos dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio. Atsakovas nurodė ir teismai pritarė jo pozicijai, kad žuvusiojo pilnametis sūnus V. V. ir motina nepatyrė turtinės žalos, nes nereiškė civilinio ieškinio dėl jos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Atmesdama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, negali būti pagrindas konstatuoti, kad žuvusiojo šeimos nariai nepatyrė turtinės žalos, nes tokį ieškinį galima pareikšti ir atskiroje byloje, be to, gavę vienkartinę socialinio draudimo išmoką, žuvusiojo šeimos nariai galėjo apsispręsti tiesiogiai neįgyvendinti savo teisės reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (jo civilinės atsakomybės draudikas).

36Teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog žuvusysis teikė išlaikymą studijuojančiam pilnamečiam sūnui V. V. ar motinai, kurią jis tik lankydavo, padėdavo nudirbti sunkius ūkio darbus, patardavo, paguosdavo ir kt., tačiau šių aplinkybių detaliau neanalizavo, šalims nepasiūlė pateikti įrodymų, patvirtinančių jų teiginius. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014).

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žuvusiojo motinos ir pilnamečio sūnaus netekto išlaikymo aplinkybės nagrinėjamoje byloje netirtos ir neanalizuotos, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmesta kasatoriaus ieškinio dalis dėl A. V. ir V. V. išmokėtos 22 590,36 Eur vienkartinės išmokos priteisimo iš atsakovo, naikintina ir ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes keliami klausimai gali būti išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo R. T., pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1500 Lt (434,43 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių atlyginimą prašo priteisti iš ieškovo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3 Eur tokių išlaidų. Kadangi skundžiamos teismo nutarties dalis naikintina ir bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

41Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo dalis – atmesti VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinio dalį dėl 22 590,36 Eur A. V. ir V. V. išmokėtos vienkartinės išmokos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“, ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

42Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių socialinio... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 117 000 Lt... 7. Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 18 d. eismo įvykio metu buvo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad, vadovaujantis NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalimi ir 27... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Kolegija nurodė, kad, esant NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnyje... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą ir... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo atmesti kasacinį... 17. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius, teikdamas... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojo civilinės... 21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį... 22. Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, mokamos pagal... 23. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 24. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK... 25. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe... 26. Kasacinio teismo praktikoje išskirti teisinių santykių, reglamentuojamų CK... 27. Žalos atlyginimo teisiniai santykiai reglamentuojami privatinės teisės... 28. Šioje byloje kyla teisės aiškinimo problema – kaip nustatyti, kuri... 29. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis kasacinio teismo... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žuvus apdraustajam Ž. V. kasatorius... 32. Ginčą sprendę teismai, byloje nustatę, kad kiekvienam žuvusiojo šeimos... 33. Teismai, spręsdami dėl galimybės patenkinti atgręžtinį reikalavimą... 34. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis, nurodo, kad socialinio draudimo... 35. Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis baudžiamojoje byloje nustatytomis... 36. Teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodė, kad byloje nėra... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žuvusiojo motinos ir pilnamečio sūnaus... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 39. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo R. T.,... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 42. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...