Byla e2-1514-236/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovių Lenkijos Respublikoje registruotų juridinių asmenų ENIGMA Systemy Ochrony Informacij Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością ir EBS Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovių ENIGMA Systemy Ochrony Informacij Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością ir EBS Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością ieškinį atsakovui (perkančiajai organizacijai) Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl 2020 m. liepos 14 d. sprendimo panaikinimo viešajame pirkime Nr. 464790 (toliau – ir Pirkimas),

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovės Lenkijos Respublikoje registruotos bendrovės ENIGMA Systemy Ochrony Informacij Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością (toliau – ir ENIGMA Systemy Ochrony Informacij Sp. z o. o.) ir EBS Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością (toliau – ir EBS Sp. z o. o.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. liepos 14 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo; įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą iš naujo perskaičiuoti tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo balus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę, Pirkimo laimėtojais pripažįstant tiekėjų ENIGMA Systemy Ochrony Informacij Sp. Z o. o., veikiančio jungtinės veiklos pagrindu su EBS Sp. z o. o., ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TECHNOLOGINIŲ PASLAUGŲ SPRENDIMAI“ pasiūlymus; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą nesudaryti Pirkimo sutarties.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

112.

12Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovių prašymą patenkino ir nutarė uždrausti atsakovui Kalėjimų departamentui viešajame pirkime „Paslaugų, reikalingų užtikrinti prižiūrimo asmens (nuteistojo) buvimo vietos ir judėjimo kontrolę, pirkimas“, kurio Nr. 464790, sudaryti Pirkimo sutartį (tiek preliminariąja, tiek pagrindinę), o jei Pirkimo sutartis sudaryta (tiek preliminarioji, tiek pagrindinė) – sustabdyti Pirkimo sutarties (tiek preliminariosios, tiek pagrindinės) vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

133.

14Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovių ieškinio turiniu bei kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais, nustatė, kad pateiktas procesinis dokumentas formaliai atitinka viešųjų pirkimų bylose taikomus ieškinio turinio ir formos reikalavimus. Ieškovės pateikė duomenis apie tai, kad prieš kreipiantis į teismą padavė pretenziją atsakovei, o atsakovė į ieškovių pretenziją atsakė raštu 2020 m. liepos 31 d. Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovės ginčija atsakovės Pirkimų komisijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės ir laimėtojų paskelbimo. Šiame bylos nagrinėjimo etape pirmosios instancijos teismas ieškinį vertino kaip tikėtinai pagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Pirkimo sąlygomis, nustatė, kad Pirkimo objektą sudaro kompleksas prekių (elektroninio stebėjimo įrenginiai, stacionarus namų įrenginys) bei paslaugų (programinė įranga; elektroninio stebėjimo sistemos pristatymas ir paleidimas, darbuotojų mokymai; GSM ryšio ir duomenų perdavimo paslaugos). Sudaromos preliminariosios sutarties galiojimo terminas yra 4 metai, o pagrindinės sutarties vykdymo terminas – iki 3 metų. Tai reiškia, kad bendra sutarčių trukmė gali trukti iki 7 metų. Pirkimo objekto vertė – 13 864 000 Eur, o Pirkimo objekto galiojimo sutarčių metu Pirkimo objektu gali būti prižiūrima iki 3 000 asmenų. Anot teismo, reikšmės nagrinėjamai situacijai turi ir tai, kad dalis Pirkimo yra finansuojama iš 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo projekto. Aukščiau nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas perka tiek įrenginius (prekes), tiek paslaugas (elektroninės įrangos diegimas bei priežiūra, darbuotojų mokymai, ryšio perdavimo paslaugos). Nors Pirkimo objektas santykinai ir gali būti išskaidytas į etapus, t. y. iki pagrindinės sutarties su bausmių vykdymo sistemos įstaiga pasirašymo ir pagrindinės sutarties vykdymo pradžios, tačiau Pirkimo objekto kompleksiškumas bei sudėtingumas, teismo vertinimu, sąlygoja tai, kad būtų neracionalu keisti paslaugos teikėją ir preliminariosios sutarties vykdymo etape. Pirkimo sutarties objekto kompleksiškumas ir Pirkimo sutarčių sudarymo specifika (pirma pasirašoma preliminarioji sutartis 4 metams, kurios galiojimo metu gali būti pasirašoma pagrindinė sutartis su bausmių vykdymo sistemos įstaiga 3 metų laikotarpiui) rodo, kad tiekėjų pasikeitimas, sudarius sutartį, gali lemti neigiamų teisinių padarinių perkančiajai organizacijai bei Pirkimo laimėtojams.

154.

16Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai dokumentai, neįrodo aplinkybės, kad egzistuoja neatidėliotina būtinybė kuo skubiau įgyti Pirkimo objektą bei įgyvendinti sudarytą Pirkimo sutartį. Tokia išvada darytina todėl, kad pasirašius preliminarią sutartį Probacijos tarnyba pasirašytų pagrindinę sutartį tik dėl 100 asmenų stebėjimo ir per pirmąjį preliminariosios sutarties galiojimo terminą prižiūrimų asmenų skaičius išaugtų tik iki 500 (per visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį – gali padidėti iki 3 000. Stebimų asmenų skaičius Pirkimo dokumentuose preliminarus, negrindžiamas objektyviais skaičiavimais ar kitais dokumentais, įrodančiais neatidėliotiną Pirkimo objekto poreikį bausmių vykdymo sistemos priežiūros įstaigoms. Byloje nėra duomenų apie tai, kad neįsigijus Pirkimo objekto skubiai būtų pažeistos įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų teisės, taip pat bausmių vykdymo sistemos priežiūros įstaigų darbas ar darbo organizavimas. Juolab, kad ir pagrindinės sutartys gali būti pasirašytos per visą 4 metų laikotarpį nuo preliminariosios sutarties sudarymo.

175.

18Teismas pritarė ieškovių pozicijai, kad grėsmė ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui arba negalimumui egzistuoja – leidus atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, jeigu ji dar nesudaryta, bei vykdyti Pirkimo sutartį ir vėliau tenkinus ieškovių ieškinį, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją galimai taptų apsunkintas, nes Pirkimo sutarties dalis, susijusi su Pirkimo objektu, galėtų būti įvykdyta arba pradėta vykdyti, o tiekėjų pasikeitimas Pirkimo sutarties vykdymo eigoje nebūtų racionalus ir ekonomiškas, o galimai – ir technologiškai sudėtingas. Teismas, susipažinęs su Pirkimo objektu, sprendė, kad nėra duomenų, jog laikinai atidėjus Pirkimo objekto įsigijimą, būtų pažeistas visos ar kokios nors socialiai jautrios visuomenės grupės interesai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šios nutarties priėmimo momentu bausmių vykdymo priežiūros įstaigos negali atlikti savo tiesioginių funkcijų skubiai neįsigijusios Pirkimo objekto. Viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos sutrumpintais terminais, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės byloje nebus taikomos neapibrėžtą laiką.

19III.

20Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

211.

22Atsakovas Kalėjimų departamentas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuriame prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantas nurodė, kad iš įkalinimo įstaigų po Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) pakeitimo įsigaliojimo 2020 m. liepos 1 d. buvo paleista apie 280 asmenų kuriems taikoma intensyvi priežiūra ir šis skaičiuos nuolatos auga, todėl būtina kuo skubiau užtikrinti operatyvų Pirkimo metu įsigyjamų paslaugų suteikimą. Skundžiama nutartimi sustabdžius Pirkimo procedūras susidaro situacija kai šis itin svarbus, teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, nėra užtikrinamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad neįsigijus Pirkimo objekto skubiai būtų pažeistos įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų teisės, taip pat bausmių vykdymo sistemos priežiūros įstaigų darbas ar darbo organizavimas. Lietuvos probacijos tarnyba šiuo metu yra priversta turimais žmogiškaisiais ir techniniais resursais vykdyti intensyviai prižiūrimų asmenų buvimo kontrolę visomis įmanomomis priemonėmis – sudarant popierines dienotvarkes ir įpareigojant asmenis jų laikytis bei atsiskaityti dėl buvimo vietų, intensyviai tikrinti asmenis telefonu, fiziškai lankytis asmenų gyvenamosiose vietose. Visos šios priemonės ne tik reikalauja didelių finansinių išteklių, tačiau ir prieštarauja Probacijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytai tvarkai, kadangi minėtuose teisės aktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad intensyvios priežiūros vykdymas atliekamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Svarbu akcentuoti, kad visi teisės aktų pakeitimai jau yra įsigalioję ir turi būti privalomai vykdomi (nėra jokių išimčių dėl įsigaliojusių teisės aktų įgyvendinimo). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovių ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau apelianto teigimu, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, visų pirma, turėtų vertinti ieškovių ieškinio reikalavimų preliminarų pagrįstumą, o ne formalią ieškinio (turinio bei formos prasme) atitiktį CPK reikalavimams. Ieškovės neginčija atsakovo nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų bei jų parametrų teisingumo bei teisėtumo iš esmės. Ieškovai ginčija tik jam skirtų ekonominio naudingumo balų galutinio apskaičiavimo principą (formalų matematinį veiksmą) bei siekia paneigti Pirkimo dokumentuose nustatytus akivaizdžius lyginamuosius svorius, t. y. taisyklę, jog kainai buvo skiriama 60% lyginamasis svoris, o kokybės kriterijams 40% lyginamasis svoris (plius 2 savarankiški balai už ryšio palaikymą ir pranešimų perdavimą pagal Pirkimo sąlygų 59 punkto lentelę bei 66 punktą). Atsakovas aiškiai išreiškė ekonominio naudingumo kriterijų lyginamuosius svorius. Pirkimo sąlygose tiekėjams buvo aiškiai atskleista, kokiems kriterijams ir jų parametrams kokia svarba suteikiama. Dėl šių Pirkimo sąlygų nuostatų nei vienas tiekėjas nesikreipė į atsakovą, su prašymu paaiškinti ar patikslinti ekonominio naudingumo taškų skaičiavimą. Tinkamai atlikus preliminarų ieškinio vertinimą pirmosios instancijos teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tokią akivaizdžią bei neginčijamą aplinkybę ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovių siekis sudaryti Pirkimo sutartį yra suprantamas, tačiau yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovių interesai pasirašyti Pirkimo sutartį negali būti iškeliami aukščiau viešojo intereso užtikrinti Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų tiekimą ir Lietuvos Respublikos teisės aktus atitinkančios lygtinai paleistų asmenų priežiūros užtikrinimą. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad leidus atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, jeigu ji dar nesudaryta, bei vykdyti Pirkimo sutartį ir vėliau tenkinus ieškovių ieškinį, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją galimai taptų apsunkintas. Skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada yra nepagrįsta, kadangi teismui pripažinus, kad ieškovių ieškinys yra pagrįstas ir jų pasiūlymas turėtų būti vertinamas taikant kitokį skaičiavimą, būtų galima grįžti į iki pažeidimo padarymo egzistavusią padėtį bei ieškovių pasiūlymus vertinti iš naujo. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie pagrįstų jog grįžti į iki Pirkimo procedūrų buvusią padėtį galimybės nėra arba ji apsunkinta. Atsakovo įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės sukeltų (ir jau šiuo metu sąlygoja) neproporcingai didelius bausmių vykdymo sistemų įstaigų nuostolius. Be to, Pirkimo sutartį sudarius su ieškovėmis biudžeto lėšos būtų panaudotos visiškai neracionaliai. Pirma, šiai dienai, siekiant įgyvendinti jau galiojančius teisės aktų reikalavimus, tačiau neturint Pirkimo objekto priemonių, bausmių vykdymo sistemų įstaigos privalo skirti papildomus resursus lygtinai iš įkalinimo įstaigų paleistų asmenų priežiūrai. Antra, viešųjų pirkimų tikslas – nusipirkti tai, ko reikia perkančiajai organizacijai, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, t. y. įsigyti numatytoms ir atliekamoms funkcijoms būtinas prekes, paslaugas ar darbus, už įprastinę kainą, kurią mokėtų kiekvienas racionalus fizinis ar juridinis asmuo. Konkrečiu atveju racionalus biudžeto lėšų panaudojimas yra itin aktualus, kadangi laimėtojo pasiūlymo kaina (Pirkimu įsigyjamų paslaugų įkainis vienam mėnesiui vienam prižiūrimam asmeniui – nuteistajam) yra beveik du kartus mažesnė nei ieškovių pasiūlymo.

232.

24Ieškovės ENIGMA Systemy Ochrony Informacij Sp. z o. o. ir EBS Sp. z o. o. pateikė atsiliepimą į apelianto Kalėjimų departamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti, o ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio pagrįstumą, kadangi, ieškovių manymu, sprendžiant dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, teismas neturi išsamiai vertinti ieškinyje nurodytų aplinkybių teisiniu aspektu, o įvertinti tik tai, ar ieškovo pateiktas procesinis dokumentas formaliai atitinka viešųjų pirkimų bylose taikomus ieškinio turinio ir formos reikalavimus. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad panaikinus ieškiniu ginčijamą atsakovo sprendimą, bus galima grįžti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Pirkimo objekto kompleksiškumas bei sudėtingumas sąlygoja tai, kad būtų neracionalu keisti paslaugos teikėją ir preliminariosios Pirkimo sutarties vykdymo etape. Kitaip tariant, egzistuoja didelė tikimybė, kad teismas, konstatavęs atsakovo veiksmų neteisėtumą, esant sudarytai Pirkimo sutarčiai, paliks ją galioti, o atsakovui pritaikys alternatyvią sankciją. Tokiu atveju ieškovių teisės ir teisėti lūkesčiai neabejotinai būtų pažeisti, kadangi net ir konstatavus atsakovo veiksmų neteisėtumą, ieškovės visam laikui prastų galimybę sudaryti Pirkimo sutartį. Atsakovas taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškovių interesai niekaip nenukentėtų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi ieškovės turės teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo. Ieškovių teigimu, nagrinėjamu atveju, Pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovėms pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ieškovės įrodinėja atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekdamos būti pripažintomis Pirkimo laimėtojomis ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teismui patenkinus ieškovių reikalavimus, atsakovas privalėtų tęsti Pirkimo procedūras, perskaičiuoti ieškovių pasiūlymui tenkančius ekonominio naudingumo balus bei pripažinti ieškoves Pirkimo laimėtojomis ir su ieškovėmis sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad preliminariosios Pirkimo sutartys sudaromos su dviem tiekėjais. Teismui patvirtinus, kad ieškovių ieškinys pagrįstas, atsakovas privalėtų nutraukti abi sudarytas preliminarias Pirkimo sutartis. Tokiu būdu žala viešajam interesui ir viešiesiems finansams būtų ženkliai didesnė, nei atskirajame skunde nurodo apeliantas. Apeliantas taip pat nurodo, kad nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas yra priverstas pažeisti galiojančius teisės aktus, todėl egzistuoja poreikis kuo skubiau sudaryti Pirkimo sutartį ir įsigyti Pirkimo objektą, tačiau ieškovės su tokiai argumentais nesutinka. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad Pirkimo sutartis yra skirta įsigyti priemones, reikalingas įgyvendinti nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusio teisinio reguliavimo keliamus reikalavimus – užtikrinti galimybę nuteistiesiems, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, tačiau atsakovas 2020 m. liepos 14 d. vis dar vykdė Pirkimo procedūras ir priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo. Be to, atsakovas Pirkimo sąlygose nustatė tokį Pirkimo objekto įsigijimo mechanizmą, kai Pirkimo objektas būtų įsigyjamas ne iš karto po Pirkimo pasibaigimo, tačiau sudarius preliminariąsias Pirkimo sutartis ir tik vėliau, esant Pirkimo objekto poreikiui, bus sudaromos pagrindinės Pirkimo sutartys. Tai paneigia apelianto argumentus, kad egzistuoja poreikis kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektą. Be to, civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minimalus prižiūrimų asmenų skaičius yra ne 280 asmenų, kaip atskirojo skundo 16 punkte deklaruoja (spėja) atsakovas, o – 100. Todėl ieškovių teigimu, apeliantas neįrodė ir nepagrindė, kad egzistuoja poreikis kuo greičiau sudaryti Pirkimo sutartį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia viešojo intereso, proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principų. Racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvo pažeidimas egzistuotų ne tuo atveju, jei Pirkimo objektas būtų įsigyjamas didesne kaina, o tuo atveju, jeigu Pirkimo objektas būtų įsigyjamas ne iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo.

25Teismas

konstatuoja:

26IV.

27Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

281.

29Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

302.

31Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas. Dėl naujų įrodymų priėmimo

323.

33Kartu su atskiruoju skundu atsakovas Kalėjimų departamentas pateikė Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus paaiškinimą.

344.

35Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės ENIGMA Systemy Ochrony Informacij Sp. z o. o. ir EBS Sp. z o. o. pateikė dvi sutartis dėl elektroninio stebėjimo įrangos.

365.

37CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

386.

39Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateikto naujo įrodymo turiniu sprendžia, kad šis pateiktas dokumentas nėra susijęs su turinčių reikšmę klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių aplinkybių nustatymui (CPK 180 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, pateikdamas dokumentą apeliacinės instancijos teismui, nesuformulavo prašymo dėl jo priėmimo į bylą ir vertinimo kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Todėl apelianto pateiktą Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus paaiškinimą atsisakytina priimti į bylą.

407.

41Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovių į bylą pateiktomis sutartimis dėl elektroninio stebėjimo įrangos ir jų turiniu sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Analogiškai kaip ir apeliantė, ieškovės nesuformulavo prašymo dėl sutarčių priėmimo į bylą ir vertinimo kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Papildomai pastabėtina, kad ieškovės nepateikė jokių argumentų dėl to, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, taip pat nepagrindė jų priėmimo būtinumo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl ieškovių pateiktus su atsiliepimu dokumentus atsisakytina priimti į bylą. Dėl atskirojo skundo netenkinimo

428.

43Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

449.

45Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos, nustatė, kad ieškovių pateiktas procesinis dokumentas formaliai atitinka viešųjų pirkimų bylose taikomus ieškinio turinio ir formos reikalavimus, ieškovės pasinaudojo ikiteismine tvarka pateikdamos pretenziją atsakovui, kuris ją išnagrinėjo. Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovės ginčija atsakovės Pirkimų komisijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės ir laimėtojų paskelbimo.

4610.

47Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi šioje dalyje nurodė, kad ieškovių ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstas formaliais pagrindais. Ieškovės neginčija atsakovo nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų bei jų parametrų teisingumo bei teisėtumo iš esmės. Ieškovės ginčija tik joms skirtų ekonominio naudingumo balų galutinio apskaičiavimo principą (formalų matematinį veiksmą) bei siekia paneigti Pirkimo dokumentuose nustatytus akivaizdžius lyginamuosius svorius. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apelianto argumentais.

4811.

49Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

5012.

51Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad šioje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, nevertina pateiktų įrodymų, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, turėjo pareigą detaliai ir išsamiai analizuoti ir vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, išanalizuoti ir vertinti prie ieškinio pateiktus įrodymus, pagrindžiančius arba paneigiančius ieškinio reikalavimus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ar ieškinio reikalavimai yra visiškai pagrįsti byloje esančiais įrodymais, bus atsakyta išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus joje galutinį teismo sprendimą.

5213.

53Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčija atsakovo Pirkimų komisijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų eilės ir laimėtojų paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinko leistiną ir įmanomą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei pridedamais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas. Tačiau vien tik ieškinio pagrįstumo buvimas nepakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui konstatuoti.

5414.

55Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

5615.

57Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja grėsmė ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui arba negalimumui – leidus atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, jeigu ji dar nesudaryta, bei vykdyti Pirkimo sutartį ir vėliau tenkinus ieškovių ieškinį, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją galimai taptų apsunkintas, nes Pirkimo sutarties dalis, susijusi su Pirkimo objektu, galėtų būti įvykdyta arba pradėta vykdyti, o tiekėjų pasikeitimas Pirkimo sutarties vykdymo eigoje nebūtų racionalus ir ekonomiškas, o galimai – ir technologiškai sudėtingas.

5816.

59Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi šioje dalyje nurodė, kad egzistuoja viešasis interesas, jog Pirkimo objektas būtų įgytas kaip įmanoma greičiau, kadangi būtina tinkamai vykdyti Probacijos įstatymo pakeitimus; pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė dėl grėsmės būsimo sprendimo vykdymui egzistavimo, kadangi ieškovės gali savo galimai pažeistą teisę ginti reikalaudamos nuostolių atlyginimo.

6017.

61Teismas viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar / ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

6218.

63Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (taip pat), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

6419.

65Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje siekia įrodyti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus ir būti pripažintomis Pirkimo laimėtojomis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo objektas yra kompleksiškas ir sudėtingas. Todėl atsakovui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sudarius Pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju ir / arba pradėjus ją vykdyti, ir vėliau tenkinus ieškovių ieškinį, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją galimai taptų apsunkintas. Pažymėtinas ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo problemiškumas viešųjų pirkimų atveju, kuris, nagrinėjamu atveju, gali sukurti papildomas (išvestines) viešųjų pirkimų ginčų problemas. Pavyzdžiui, sudarius ir pradėjus vykdyti pirkimo sutartį ir vėliau teismo sprendimu pripažinus perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais, pati perkančioji organizacija gali susidurti su dvigubo mokėjimo problema, įgyvendindama pareigą pagal sutartį sumokėti kontrahentui už jos vykdymą ir pareigą pagal teismo sprendimą sumokėti neteisėtai pašalinto ar nepripažinto viešojo pirkimo laimėtojo naudai civilinės atsakomybės forma. Tokių problemų gali būti išvengta nagrinėjamoje byloje tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

6620.

67Be to, Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad preliminarios sutartys turėtų būti sudaromos su dviem tiekėjais. Teismui, išnagrinėjus bylą iš esmės ir ieškovių ieškinį galimai tenkinus visa apimtimi, atsakovas būtų priverstas nutraukti abi sudarytas preliminarias sutartis. Tokiu būdu žala viešajam interesui ir viešiesiems finansams būtų ženkliai didesnė, nei atskirajame skunde nurodo atsakovas. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovės, Pirkimo sutartį pradėjus vykdyti ar ją įvykdžius ir teismui konstatavus perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, teismas, siekdamas išsaugoti Pirkimo sutartį, būtų priverstas perkančiajai organizacijai pritaikyti alternatyvias sankcijas. Tokiu būdu, ieškovės prarastų galimybę sudaryti su perkančiąja organizacija Pirkimo sutartį ir būtų priverstos kreiptis dėl žalos atlyginimo, kas kaip jau minėta sąlygotų naujų teisminių ginčų kilimą bei dvigubo apmokėjimo problemą. Taigi, darytina išvada, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

6821.

69Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

7022.

71Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo metu buvo perkamos prekės (elektroninio stebėjimo įrenginiai, stacionarus namų įrenginys) bei paslaugos (programinė įranga; elektroninio stebėjimo sistemos pristatymas ir paleidimas, darbuotojų mokymai; GSM ryšio ir duomenų perdavimo paslaugos). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad Pirkimo objektas yra itin svarbus visuomeniniu požiūriu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad šių paslaugų neatlikimas iki bus išnagrinėta ši byla iš esmės ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas, pažeis atsakovo interesus, jeigu byloje bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos sutrumpintais terminais, todėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas iki byla bus išnagrinėta iš esmės nepažeis šalių lygiateisiškumo principo.

7223.

73Apelianto teigimu nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Probacijos įstatymo pakeitimai, kas lemia tai, jog pirkimo objektas turėtų būti įsigytas kuo greičiau. Tačiau su šiuo argumentu sutikti negalima. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas Pirkimo sąlygose nustatė tokį Pirkimo objekto įsigijimo mechanizmą, kai pirmiausia su tiekėjais būtų sudaromos preliminarios sutartys, o vėliau būtų sudaromos pagrindinės sutartys su šiomis įstaigomis – Lietuvos probacijos tarnyba, Alytaus pataisos namais, Marijampolės pataisos namais, Panevėžio pataisos namais, Pravieniškių pataisos namais-atvirąja kolonija, Vilniaus pataisos namais, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriumi – pataisos namais, Kauno tardymo izoliatoriumi, Šiaulių tardymo izoliatoriumi. O atsižvelgiant į perkamo objekto kompleksiškumą (elektroninio stebėjimo įrenginiai, stacionarus namų įrenginys, programinė įranga, elektroninio stebėjimo sistemos pristatymas ir paleidimas, darbuotojų mokymai, GSM ryšio ir duomenų perdavimo paslaugos) yra akivaizdu, kad laiko atžvilgiu užtruks ne vien elektroninės įrangos įsigijimas ir jos sumontavimas, paleidimas, tačiau ir stebėjimo sistemos pristatymas ir darbuotojų mokymai. Tokias išvadas galima daryti ir susipažinus su sutarčių galiojimo ir vykdymo terminais (sudaromos preliminariosios sutarties galiojimo terminas yra 4 metai, o pagrindinės sutarties vykdymo terminas – iki 3 metų). Tai reiškia, kad bendra sutarčių trukmė gali trukti iki 7 metų. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad apeliantas neįrodė Pirkimo objektų įsigijimo skubos.

7424.

75Antra, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2266) 2 straipsnyje yra numatytas įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Nurodyta, kad iki 2020 m. birželio 30 d. lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems probacija vykdoma pagal teismo nutartyje, kuria taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatytas probacijos sąlygas, o Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio nuostatos netaikomos. Iki 2020 m. birželio 30 d. pradėta vykdyti intensyvi probuojamojo priežiūra – probuojamojo buvimo vietos pagal nustatytą probuojamojo dienotvarkę kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis – po šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo tęsiama tol, kol bus pakeista kitomis probacijos sąlygomis ar jos vykdymas pasibaigs Probacijos įstatymo 28, 29 ar 30 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog egzistuoja poreikis kuo skubiau sudaryti Pirkimo sutartį ir įsigyti Pirkimo objektą.

7625.

77Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi pritaikytos teisingai taikant ir nepažeidžiant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, o apeliantės atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

78Dėl procesinės bylos baigties

7926.

80Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

81Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

82Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.