Byla 2-1949/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“ ir akcinės bendrovės SEB bankas atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla civilinėje byloje Nr. B2-910-513/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ direktoriaus G. B. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“, uždaroji akcinė bendrovė „Gebos ekostatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Skolų departamentas“, uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo departamentas“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Plienas“ direktorius G. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovui UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą (t. 1, b.l. 2-7). Nurodė, kad UAB „Plienas“ akcininkai G. B. ir B. B. 2011 m. lapkričio 11 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime vienbalsiai priėmė sprendimą patvirtinti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė bendrovės generalinio direktoriaus pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir nutarė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Pareiškimo pateikimo teismui tikslas yra sudaryti sąlygas UAB „Plienas“, kuri šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau ir toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, atkurti įmonės mokumą, sumokėti skolas kreditoriams ir išvengti bankroto. Laikini finansiniai sunkumai susidarė dėl ekonominės krizės, statybos darbų sumažėjimo, pasikeitusios bankų kreditavimo politikos, negaunant pastovių pajamų nėra galimybių laiku mokėti palūkanas bankui už paskolas. Ieškovo teigimu, UAB „Plienas“ atitinka visas sąlygas, nustatytas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ? ĮRĮ) 4 straipsnyje. 2011 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovui jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau nustatytu laiku ne dėl įmonės kaltės nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas, todėl 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta.

5Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą (t. 2, b. l. 42–44).

6Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį panaikino ir perdavė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b. l. 104–109).

7Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmetė (t. 5, b. l. 59–61)

8Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perdavė restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „Plienas“ iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 6, b.l. 135-144).

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB ,,Plienas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, administratore restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui paskyrė V. L. (t. 8, b.l. 170-173). Teismas nustatė, kad UAB „Plienas“ 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo 4 100 647,16 Lt pradelstų skolų kreditoriams (tiekėjams), 2012 metais sumokėta 1 139 057,94 Lt skoloms apmokėti, per 2012 metus ir 2013 m. sausio–vasario mėn. sumažino kreditinį įsiskolinimą su pirkėjais pasirašydama patalpų, butų, automobilio stovėjimo aikštelių pardavimo sutartis už 11 906 215,32 Lt. Prievolių valstybei įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto areštu, be to, atsiskaitomojoje sąskaitoje įmonė turi pakankami lėšų skolai sumokėti, tačiau nėra iki galo vykdoma teismo nutartis ir įstatymo normos, leidžiančios mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Teismas pažymėjo, kad nors kreditorius AB SEB bankas yra didžiausias UAB „Plienas“ kreditorius, kurio skola sudaro 77,38 mln. Lt, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įkeisto turto rinkos vertė - 106,3 mln. Lt, be to, per metus įmonė grąžino AB SEB bankui 2 813 820,36 Lt. Nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ žemės sklypų Birutės g. 22A, 27 ir 29, Klaipėdoje, nuomos teisės rinkos vertė yra 23 620 000 Lt. Pagal preliminarų balansą už 2012 metus UAB „Plienas“ turi 124 517 523 Lt vertės turto, 2 343 045 Lt sumažino finansines skolas, 23 683 Lt – su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus, pelną padidino nuo (-1 482 940) Lt iki 869 020 Lt. Iš pateikto įmonės finansinės padėties apibendrinimo matyti, kad UAB „Plienas“ vykdo naujos statybos butų ir kitų patalpų pardavimo veiklą, taip pat nekilnojamojo turto priežiūrą, administravimą, aplinkos tvarkymą. Pardavimo pajamos žymiai didėja, bylos nagrinėjimo metu išduoti 14 teismo leidimų parduoti nekilnojamąjį turtą. Todėl teismas sprendė, kad UAB „Plienas“ šiuo metu turi pakankamai turto ir lėšų, yra moki, nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas, nauji investuotojai ir realūs įgyvendinami projektai leidžia manyti, kad per restruktūrizavimo laiką UAB „Plienas“ galės grąžinti skolas, atkurti mokumą ir realizuoti projektą „Gandrališkės“ iki galo. Teismo nuomone, prioritetas turi būti suteikiamas įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui, nors restruktūrizavimui šiuo metu nepritaria kreditorius AB SEB bankas (ĮRĮ 25 str. 1 d. 3 p.). AB SEB bankas yra didžiausias specifinis įmonės kreditorius ir iš esmės nuo jo vykdomos finansinės politikos priklauso ne tik UAB „Plienas“ ateitis, stambiausio Klaipėdos miesto projekto „Gandrališkės“ perspektyva, bet ir visų kitų įmonės kreditorių reali galimybė atgauti visas skolas. Teismas pažymėjo, kad bankas sutinka perleisti reikalavimo teisę galimam naujam investuotojui, reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymas jau buvo numatytas ir atidėtas dėl investuotojo ligos, todėl banko prieštaravimas pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šioje proceso stadijoje nereiškia, kad bankas nesutiks su restruktūrizavimo planu ateityje. UAB „Plienas“ turi finansinių sunkumų, nenutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įsteigta 1999 m., nėra ĮRĮ 4 straipsnio 5 punkte nurodytų aplinkybių ir 5 straipsnio pažeidimų. Auditoriaus ataskaita apie UAB „Plienas“ mokumo atkūrimo perspektyvas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad yra pagrindo manyti, kad restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimas yra realus. Dėl to teismas iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 4 d.) bei restruktūrizavo administratore paskyrė V. L. (ĮRĮ 5 str. 1 d. 8 p.).

11III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Trečiasis asmuo UAB „Perdanga“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti (t. 9, b.l. 3-5). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Didžiausio kreditoriaus AB SEB bankas kreditorinis reikalavimas 77,38 mln. Lt sudaro daugiau kaip 2/3 visų atsakovo kreditorių reikalavimų, todėl nėra pagrindo tikėtis sklandaus atsakovo restruktūrizavimo proceso, taip pat nėra pagrindo prioritetą suteikti tikslui išsaugoti atsakovą kaip veikiantį rinkos dalyvį.
  2. AB SEB bankui grąžintiną kreditų sumą apytiksliai sudaro 77,4 mln. Lt (be palūkanų ir kitų papildomų mokėjimų), kuri yra pradelsta. Taip pat pradelsta VMI 1,6 mln. Lt, tiekėjams – rangovams – 4,1 mln. Lt, iš viso pradelsta 83,09 mln. Lt. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo tik 4 100 647,16 Lt pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.
  3. Kyla pagrįsta abejonė dėl tikrosios nekilnojamojo turto vertės, nes trečiojo asmens teigimu, byloje yra prieštaravimų dėl turto vertės. Turto pardavimo kainų skirtumas tarp auditoriaus ataskaitoje nurodytos (4100 Lt už 1 m2) ir realios pardavimo kainos (3200 Lt už 1m2) patvirtina atsakovo duomenų bei UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto 2013 m. vasario 21 d. Klaipėdos naujų butų rinkos analizės apie Gandrališkės kvartalo nekilnojamojo turto verčių deklaratyvumą – akivaizdus turto pervertinimas. Teismas neišnaudojo galimybės paskirti ekspertizę dėl vidutinės rinkos vertės nustatymo Gandrališkės kvartalo nekilnojamojo turto objektams.
  4. Atsakovo pajamos apsiriboja vien tik iš nekilnojamojo turto pardavimo, kuriomis dengiami tik einamieji mokėjimai bei atsiradę reikalavimai po 2011 m lapkričio 18 d. pareiškimo dėl UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsakovui ilgą laiką negalint padengti ženklių skolų, jo finansinė padėtis laikytina kaip turinti ilgalaikių, tęstinių, nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų. Be to, atsakovas jau trečius metus negeneruoja jokios kitos veiklos, iš kurios būtų gaunamos pajamos.
  5. Atsakovo įsipareigojimai 2013 m. kovo 8 d. auditoriaus ataskaitos duomenimis sudaro 112,19 mln. Lt, iš jų pradelsti įsipareigojimai 83,09 mln. Lt, turtas – 144,22 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl konstatuotinas įmonės nemokumas.
  6. Be sutartiniu įkeitimu užtikrintos prievolės kreditoriui AB SEB bankui, įkeičiamo turto savininkai (UAB „Plienas“ akcininkai) įsipareigojo: be kreditoriaus rašytinio sutikimo įkaito davėjas kaip įkeistų akcijų savininkas neturi teisės priimti sprendimų reorganizuoti, likviduoti, pertvarkyti ar kitaip restruktūrizuoti akcijų emitentą, nutraukti veiklą ir tokiu būdu pakeisti jo kapitalo dydį, teisinę formą ar teisinį statusą. UAB „Plienas“ akcininkai, negavę kreditoriaus AB SEB bankas raštiško sutikimo, priėmė sprendimą dėl restruktūrizavimo, todėl 2011 m. lapkričio 11 d. neeilinio UAB „Plienas“ akcininkų susirinkimo nutarimai dėl UAB „Plienas“ restruktūrizavimo yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų priėmimo momento (CK 1.78 str.).

13Trečiasis asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 9, b.l. 6-13). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai nustatė įmonės valdomo turto vertę. Nėra pagrindo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ turimų nuomos teisių pridėti prie UAB „Plienas“ nuosavo turto vertės, taip vertinant atsakovo mokumą. Nuomos teisė į žemės sklypus Birutės g. 22A, 27 ir 29, Klaipėdoje, nepriklauso atsakovui, be to, ši nuomos teisė pirminiu įkeitimu yra įkeista SEB bankui, todėl atsakovas jokių teisių ar pretenzijų į šį turtą neturi. Plano metmenyse ir vėliau į bylą pateiktuose dokumentuose yra nurodoma 120 mln. Lt balansinė atsakovo turto vertė, kuri nelaikytina rinkos verte, juolab, kai neatliekamas turto perkainavimas. Kreditoriniai reikalavimai sudaro apie 120 mln. Lt, todėl 106 mln. Lt turto (įkeisto turto vertė) nepakanka jiems padengti ir egzistuoja sąlyga, kad UAB „Plienas“ turto ir įsipareigojimų santykis yra neigiamas.
  2. Nutartyje klaidingai nurodoma, kad UAB „Plienas“ įsipareigojimų ir turto santykį galbūt pakeistų SEB banko reikalavimo teisių perleidimas. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis yra informavęs projekto partnerius, jog sutinka parduoti savo reikalavimo teises, tačiau nepaisant vykusių derybų reikalavimo teisės perleidimo sutartys su surastu investuotoju nepasirašytos. Be to, investuotojo suradimas, nekeičia faktinės situacijos, kad UAB „Plienas“ yra nemokus, nes įmonė nepajėgi išsaugoti ir išlaikyti esamos veiklos, artimiausioje perspektyvoje atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkūrusi mokumą tęsti savo veiklą.
  3. Teismas pernelyg optimistiškai vertina UAB „Plienas“ įsiskolinimo AB SEB bankui prigimtį bei tikimybę, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas sudarys prielaidas atsiskaityti su AB SEB banku ir kitais kreditoriais. Vertinant atsakovo įsiskolinimą AB SEB bankui ir su tuo susijusias aplinkybes, tik pagrindžiamas atsakovo ilgalaikis nemokumas, nes nuo 2010 m. AB SEB bankas negauna palūkanų mokėjimų už suteiktas paskolas, o įmonės paskutinius 3 metus atliekami kredito grąžinimai yra minimalūs.
  4. Visos lėšos, gautos už atsakovo nekilnojamojo turto objektų pardavimą „Gandrališkių“ rajone, yra nukreipiamos į tikslinio deponavimo sąskaitą, kuri SEB bankui įkeista pagal FUSĮ. Atsakovas sugeba mokėti einamuosius mokėjimus tik todėl, kad AB SEB bankas sutinka skirti dalį jam priklausančių lėšų einamiesiems mokėjimams dengti. Atsakovas nevykdo jokios veiklos ir negeneruoja jokių kitų pajamų, todėl teigti, kad įmonė turi pakankamai lėšų mokėjimams vykdyti yra neteisinga, nes faktiškai už atsakovą visas jo išlaidas apmoka AB SEB bankas.
  5. Toliau vystyti projektą Gandrališkėse yra reikalingas laikas ir investicijos, nes turi būti įgyvendinami kiti rajono statybos etapai. Restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė duomenų, iš kur ir kokių realiai gausimų lėšų pagalba būtų vykdomos statybos. Prielaidos apie surasimus investuotojus nepagrįstos įrodymais, todėl teigtina, kad jokios kitos veiklos be butų pardavimo, kurių lėšos nukreipiamos AB SEB banko kaip hipotetinio kreditoriaus reikalavimui dengti, atsakovas negalės vykdyti, jos administravimui restruktūrizavimo metu lėšos taip pat nebus uždirbamos ir restruktūrizavimo tikslai nebus pasiekti, todėl pats procesas yra betikslis.
  6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo neatsižvelgė į atsakovo pagrindinio kreditoriaus poziciją šiuo klausimu. Jau pats faktas, kad dalis kreditorių, įskaitant ir vieną iš didžiausių AB SEB banką, neketina suteikti įmonei papildomos pagalbos, leidžia abejoti, ar atsakovas turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus.
  7. UAB „Plienas“ vykdomi turto pardavimai nelaikytini ūkinės – komercinės veiklos vykdymu. Teismas į tai neatsižvelgė bei nevertino AB SEB banko išdėstytų motyvų, susijusių su restruktūrizavimo plano metmenų ydingumu, nes tik įmonė, kuri vykdo ūkinę – komercinę veiklą, bei įgyvendinanti ĮRĮ nustatytas priemones įmonės mokumui atkurti turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą siekti restruktūrizavimo ir tik esant šioms sąlygoms teismas gali priimti nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

14Atsakovas UAB „Plienas“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 9, b.l. 47-54). Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantai akcentuoja, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, kas sudaro pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Atsakovo teigimu, šis klausimas jau buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi, nurodant, kad šiuo pagrindu atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą būtų galima, jei teismui iš pateiktų duomenų būtų akivaizdu, kad įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.
  2. Teismas, spręsdamas dėl priemonių atsakovo mokumui atstatyti, pagrįstai vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – UAB „Vertybių auditas“ 2013 m. kovo 8 d. audito ataskaita, UAB „Ober-Haus“ 2013 m. vasario 21 d. rinkos analize ir kitais įrodymais, kurie patvirtina, kad atsakovas turi realių galimybių per restruktūrizavimo laikotarpį sumokėti skolas kreditoriams ir išvengti įmonės bankroto bei toliau plėtoti veiklą. Tuo tarpu apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad priemonės atsakovo mokumui atkurti yra nerealios ir neefektyvios.
  3. Apeliantų argumentai, kad byloje nėra duomenų apie realią įmonei priklausančio turto vertę, yra nepagrįsti. Atsakovas pateikė teismui 2013 m. kovo 8 d. audito ataskaitą, kurioje išsamiai išanalizuotas atsakovo turto ir įsipareigojimų santykis, t.y. atsakovas turi turto už 120,6 mln. Lt. Apeliantai nepateikė įrodymų apie atsakovo turto vertę, neprašė skirti ekspertizės jai nustatyti, todėl teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildė. Be to, atsakovo turtas įvertintas realiomis rinkos kainomis, už kurias AB SEB bankas sutinka parduoti jam įkeistą turtą.
  4. Nors teismas nevertino ir prie atsakovo turto nepridėjo 23,6 mln. Lt vertės UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ priklausančių žemės sklypų nuomos teisės rinkos vertės, tačiau tai yra svarbi aplinkybė kalbant apie atsakovo mokumo atkūrimo perspektyvas, nes šie sklypai gali būti panaudoti tolimesnėms Gandrališkių mikrorajono statyboms.
  5. AB SEB bankas pripažįsta, kad su investuotoju visos reikalavimo teisių perleidimo sandorio sąlygos buvo suderintos, buvo belikę tik sandorį pasirašyti. Todėl neginčytina, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoris iš esmės pakeistų atsakovo skolinių įsipareigojimų ir turto santykį, ir tokiu būdu nei vienas kreditorius nebeturėtų pagrindo kalbėti apie įmonės bankrotą.
  6. Nesutiktina su apeliantų teiginiais, kad atsakovas yra nutraukęs veiklą, apeliantai neneigia, kad atsakovas vykdo naujos statybos butų ir kitų patalpų pardavimo veiklą, nekilnojamojo turto priežiūrą, administravimą, aplinkos tvarkymą. Atsakovas veikla niekada nebuvo faktiškai sustojusi, o tolimesnės statybinės veiklos jis nebevykdo būtent AB SEB banko iniciatyva. Be to, ĮRĮ nereikalauja, kokia konkrečia veikla turi užsiimti restruktūrizavimo siekiantis juridinis asmuo. Tai, kad atsakovas šiuo metu nevykdo statybinių projektų, savaime nereiškia, kad jis neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkto reikalavimo.
  7. AB SEB bankas pagal turimo kreditorinio reikalavimo dydį gali vienvaldiškai apspręsti tolimesnį atsakovo likimą, todėl nepritarimas įmonės restruktūrizavimui turi būti vertinamas sąžiningumo principo aspektu.

15Ieškovas UAB „Plienas“ generalinis direktorius G. B. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 9, b.l. 65-67). Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kreditorius AB SEB bankas jau uždirbo 15 mln. Lt palūkanų iš atsakovo per visą kreditavimo sutarties laikotarpį, tačiau siekia užkirsti kelią atsakovui pasinaudoti savo teisėmis, kurias garantuoja ĮRĮ. AB SEB bankas visose sutartyse su atsakovu siekė užsitikrinti tik maksimalią savo naudą. Dėl šio kreditoriaus deponavimo sutarties reikalavimų atsakovas buvo įpareigotas iki minimumo susiaurinti savo veiklą, sumažinti darbuotojų skaičių, kitas administracines sąnaudas/kaštus.
  2. Atsakovo vykdoma veikla yra susijusi su finansuoto projekto įgyvendinimu: pastatytų butų ir patalpų pirkėjų/nuomininkų paieška, reklamos koordinavimu, sutarčių su klientais sudarymu, nekilnojamojo turto administravimu ir technine priežiūra (eksploatavimas, remontas), aplinkos tvarkymu, taip pat garantinio laikotarpio įsipareigojimų gyventojams vykdymu. Todėl yra pagrindas išvadai, jog atsakovo veikla niekada nebuvo sustojusi, o tai atitinka ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte keliamą reikalavimą.

16Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 9, b.l. 35-40, 42-46). Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais argumentais:

  1. Įmonių restruktūrizavimo procese įmonės kreditoriai turi teikti pagalbą bei nuolaidas įmonei, veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, siekdami savo interesų apsaugos, o ne ją žlugdyti. Skundo motyvas, kad jei pagrindiniai kreditoriai nepritaria restruktūrizavimui, tai nėra pagrindo tikėtis sklandaus restruktūrizavimo proceso, yra ydingas ir prieštaraujantis pačio apelianto UAB „Perdanga“ interesams.
  2. UAB „Plienas“ finansiniai duomenys, auditoriaus išvada, liudytojos A. T. bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad nekilnojamojo turto rinkos situacija atsigauna, UAB „Plienas“ turi potencialą atkūrimui, nes turi pakankamai turto, tik jis nėra pakankamai likvidus. 2013 m. vasario 25 d. atsakovas turi apie 1,2 mln. Lt grynųjų pinigų banko sąskaitose, kurie bus panaudoti kreditoriniams įsiskolinimams mažinti. Toliau vystydamas „Gandrališkės“ projektą, atsakovas greitai ir pilnai padengs visus praterminuotus kreditorinius įsiskolinimus jau 2013 m., o visus kreditorinius įsiskolinimus iki 2018 m. Be to, pagal turto vertintojų išvadas UAB „Plienas“ atitinka restruktūrizavimui keliamus reikalavimus.
  3. Teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Plienas“ finansinė padėtis įrodo, kad įmonė vykdo naujos statybos butų ir kitų patalpų pardavimo veiklą, taip pat nekilnojamojo turto priežiūrą, administravimą, aplinkos tvarkymą, turi pakankamai turto ir lėšų, yra moki.
  4. Nekilnojamojo turto kaina yra kintama ir pastaruoju metu didėja, o VĮ Registro centro duomenys neatspindi tikrosios rinkos padėties. Apeliantai nenuginčijo nekilnojamojo turto vertintojų ataskaitų, todėl argumentas, kad rinkos vertė yra mažesnė ar reikėjo teismui paskirti ekspertizę, kurios apeliantai neprašė, yra nepagrįstas. Pasirašomos butų preliminarios bei pirkimo – pardavimo sutartys patvirtina realią rinkos kainą ir nekilojamojo turto pardavimo suaktyvėjimą. Todėl įmonė turi realių galimybių restruktūrizavimo laikotarpiu atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.
  5. UAB „Plienas“ komercinės veiklos sritys susiaurintos ne UAB „Plienas“ iniciatyva, o pagrindinis kreditorius paskutinėje kreditavimo sutartyje nustatė, kiek procentų būtina mažinti įmonės administravimo išlaidas, pakeitęs kreditavimo sutarčių sąlygas ir užsitikrinęs visišką atsakovo gaunamų iš pirkėjų piniginių lėšų kontrolę pagal sudarytą indėlių deponavimo sutartį. Faktiškai visas UAB „Plienas“ turtas įkeistas AB SEB bankui, o lyginant šio turto vertę su 77 mln. Lt paskola, darytina išvada, kad AB SEB bankas, valdydamas visą atsakovo turtą atėmė galimybę uždirbti pajamas iš jo įprastinės statybinės veiklos. AB SEB bankui įkeisto turo vertė 44 mln. Lt viršija suteiktą kreditą. Be to, AB SEB bankui atsakovas jau yra sumokėjęs 15,6 mln. Lt palūkanų, todėl jam yra naudinga nepritarti restruktūrizavimui, nes jo finansiniai reikalavimai yra tinkamai užtikrinti UAB „Plienas“ turtu. Tokiais nesąžiningais veiksmais, AB SEB bankas siekia privesti UAB „Plienas“ prie bankroto.
  6. Kreditorius UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, kaip Gandrališkių projekto partneris, siekdamas, kad vykdomas statybos projektas dėl AB SEB banko finansavimo sąlygų bloginimo nebūtų sustabdytas, buvo priverstas nuolat investuoti nuosavas lėšas į projekto vystymą. 2011 m. pabaigoje pradėta ieškoti projekto finansavimo galimybių, paruoštas Gandrališkės kvartalo investicinis projektas bei surastas potencialus investuotojas, kuris pasiruošęs įsigyti AB SEB banko kreditorinį reikalavimą.
  7. Teismas pagrįstai atsižvelgė į įkeistos žemės nuomos teisės vertę, nes UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ žemės nuomos teisės vertė sudaro 23 620 000 Lt. Šis turto įkeitimas AB SEB bankui nesuteikia pagrindo teigti, kad žemės nuomos teisė nebepriklauso kreditoriui ir atsakovui, nes turto įkeitimas yra tik apsunkinimas, o ne nuosavybės teisių perėmimas AB SEB bankui. Todėl apelianto motyvas, kad negalima šio turto priskirti prie įmonės turto yra nepagrįstas.
  8. AB SEB bankas neprieštarauja reikalavimo teisės perleidimui naujam investuotojui, todėl nesuprantamas ir nelogiškas jo motyvas, kad investuotojo suradimas nekeis UAB „Plienas“ faktinės situacijos, nes naujas investuotojas kaip ir UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ siekia UAB „Plienas“ restruktūrizavimo.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

19Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atskirųjų skundų ribose. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Atskirieji skundai netenkintini.

21ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad teismas kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar konkreti įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, turi realias galimybes bei jos valdymo organai iš tikrųjų deda protingas pastangas tam, kad įmonė išvengtų bankroto bei išsaugotų savo ūkinės komercinės veiklos tęstinumą. ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato šias sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų turinio, parengimo ir patvirtinimo) (ĮRĮ 7 str. 4 d.). ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymų 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl pranešimo apie priimtą sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo); 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

22Taigi, restruktūrizavimo procesas gali būti pradedamas įmonei, turinčiai finansinių sunkumų, susijusių su jos mokumu. Būtent dėl šios priežasties bei siekiant apsaugoti kreditorių interesus, įstatymo leidėjas kaip vieną iš trijų atsisakymo kelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindų numatė atvejį, kuomet teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

23Pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą, nustatęs, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai bei nenustatęs ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų atsisakymo kelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagrindų buvimo. Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės įrodinėja, kad atsakovas nevykdo veiklos (ĮRĮ 4 str. 2 p., 7 str. 5 d. 1 p.) ir yra nemokus (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), kas sudaro teismui pagrindą priimti nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

24Kaip minėta, apeliantai teigia, kad UAB „Plienas“ yra nemokus, dėl ko teismas turėjo atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš pateikto preliminaraus 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB „Plienas“ turto vertė sudarė 124 517 523 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 84 573 484 Lt (t. 7, b. l. 127–128). Kaip matyti iš balanso, nors įmonės turtas per 2012 metus ir sumažėjo 12 769 179 Lt suma, tačiau 41 721 087 Lt suma sumažėjo ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (įmonė sumažino finansines skolas 2 343 045 Lt bei su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus 23 683 Lt). Iš UAB „Plienas“ preliminarios pelno nuostolių ataskaitos už 2012 metus matyti, kad įmonė dirbo pelningai, t.y. pelną padidino nuo -1 482 940 Lt iki 869 020 Lt (t. 7, b.l. 129). Taip pat iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Plienas“ 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo 4 100 647,16 Lt pradelstų skolų kreditoriams (tiekėjams), 2012 metais sumokėta 1 139 057,94 Lt skoloms apmokėti, per 2012 metus ir 2013 m. sausio–vasario mėn. sumažino kreditinį įsiskolinimą su pirkėjais pasirašydama patalpų, butų, automobilio stovėjimo aikštelių pardavimo sutartis už 11 906 215,32 Lt (t. 7, b. l. 4–7). Taip pat iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad AB SEB bankui negrąžintas kreditas sudaro 77,38 mln. Lt, tačiau jis yra užtikrintas pirminiu įkeitimu, o įkeisto turto vertė rinkos kainomis nurodyta 106,3 mln. Lt (t. 7, b.l. 9).

25Taip pat 2013 m. kovo 8 d. auditoriaus ataskaitoje (t. 7, b.l. 182-185), atlikus kreditorinių įsipareigojimų analizę, nustatyta, kad per 2012 metus gauti išankstiniai avansai sumažėjo 12 150 040,44 Lt, įsipareigojimams tiekėjams padengti buvo pervesta 1 139 057,94 Lt, per laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įmonė grąžino AB SEB bankui paskolą 2 813 820,36 Lt, sumokėta mokesčių valstybei 3 077 317 Lt. Įmonė 2013 m. vasario 25 d. turėjo apie 1,2 mln. Lt grynųjų pinigų banko sąskaitose, kurie taip pat bus panaudoti kreditoriniams reikalavimams mažinti. UAB „Plienas“ šiuo metu turi apie 120,6 mln. nekilnojamojo turto įvertinto rinkos verte (įskaitant 1,86 mln. Lt žemės nuomos teisę), kurį gali realizuoti. Auditoriaus teigimu, vien 120,6 mln. Lt nekilnojamojo turto, įvertinto rinkos verte, pilnai pakanka visiems šiuo metu esantiems ir pradelstiems, ir nepradelstiems kreditoriniams reikalavimams padengti. Pradelsti ir nepradelsti kreditoriniai reikalavimai sudaro 112,19 mln. Lt, iš jų pradelsti AB SEB bankui 77,39 mln. Lt, VMI 1,6 mln. Lt, tiekėjams ir rangovams – 4,1 mln. Lt, iš viso pradelstų reikalavimų suma sudaro 83,09 mln. Lt. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad minėtoje audito ataskaitoje yra išsamiai išanalizuotas atsakovo turto ir įsipareigojimų santykis, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad byloje nėra duomenų apie realią UAB „Plienas“ priklausančio turto vertę. Juo labiau, kaip iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai nepateikė atsakovo pateiktus duomenis dėl jam priklausančio turto vertės paneigiančių patikimų įrodymų (CPK 12 str., 178 str.).

26Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartyje jau buvo nurodęs, kad tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tokia teisinė pozicija turi būti grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui, kurio nesiekia nei vienas įmonės potencialus kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Taigi, vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip negali visais atvejais būti ir pagrindu bankroto bylos iškėlimui (pavyzdžiui, tuo atveju, jei įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas). Šiuo atveju, nors pagal atsakovo finansinius dokumentus formaliai ir būtų galima konstatuoti UAB „Plienas“ nemokumą (faktiškai dėl banko reikalavimo), nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), tačiau, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais inter alia 2013 m. kovo 8 d. auditoriaus ataskaita (t. 7, b.l. 182-185), 2013 m. vasario 21 d. UAB „Ober-Haus“ rinkos analize (t. 7, b.l. 186-192) galima daryti prielaidas, kad UAB „Plienas“ turi realių galimybių per restruktūrizavimo laikotarpį sumokėti skolas kreditoriams ir išvengti įmonės bankroto bei toliau plėtoti veiklą. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad UAB „Plienas“, vykdydamas naujos statybos butų ir kitų patalpų pardavimo veiklą, sudaro nekilnojamojo turto (butų, patalpų) tiek preliminarias, tiek pirkimo – pardavimo sutartis. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu išduoti 14 teismo leidimų parduoti nekilnojamąjį turtą. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taip pat gauti UAB „Plienas“ prašymai dėl leidimų parduoti nekilnojamąjį turtą, t.y. 4 butų, esančių Birutės g. 22 ir 22A, Klaipėdoje, išdavimo bei arešto administracinėms patalpoms panaikinimo. Šie faktai patvirtina, kad nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas sudaro prielaidas išvadai, jog tikslinga UAB „Plienas“ taikyti restruktūrizavimo procesą, siekiant išvengti bankroto ir išsaugojant atsakovo veiklos tęstinumą.

27Nors apeliantai nurodo, kad UAB „Plienas“ finansinė padėtis laikytina kaip turinti ilgalaikių, tęstinių, nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, tačiau pažymėtina, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko nuorodos, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimo procesą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ĮRĮ redakcijoje nebeliko ir reikalavimų, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai. Taigi, paminėti įstatyminio reglamentavimo pasikeitimai, lyginant juos su iki tol galiojusiu reglamentavimu inter alia dėl kreditorių vaidmens reikšmės sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos inicijavimo ir iškėlimo stadijose, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia įžvelgti įstatymo leidėjo ketinimų tendencijas, nukreiptas į liberalesnį restruktūrizavimo galimybės realizavimą. Kita vertus, neatmestinas visiškai ir apeliantų aiškinimas, kad kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Kreditorių pozicijos reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012 ir kt.). Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visi civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o vykdydami sutartis – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 1.5 str. 1 d., 6.200 str. 2 d.). Visuotinai yra žinomos aplinkybės apie gilią 2009-2011 metų ekonominę krizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir dėl šios priežasties nebūtų visiškai teisinga, jei jos padariniai iš esmės gultų ant silpnesniųjų (lyginant su bankais) rinkos dalyvių ir būtų ginamas tik didžiausiojo kreditoriaus (banko) interesas, nors jis formaliai ir būtų teisėtas, juo labiau, kai tokio kreditoriaus interesas faktiškai yra užtikrintas hipoteka. Todėl spręstina, kad nebūtų teisinga, jog vien dėl to, kad nagrinėjamu atveju didžiausias įmonės kreditorius šiuo metu nepritaria restruktūrizavimo procesui, šis procesas besąlygiškai ir negali būti pradėtas nepaisant, kad kitais aspektais įmonė iš esmės atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (ĮBĮ 7 str. 4 d.). Taigi, tuomet, kai pati įmonė siekia būti restruktūrizuota ir iš esmės atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra jos akivaizdaus nemokumo ir yra tikėtina veiklos perspektyva, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimui.

28Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu ir dėl galimo kreditoriaus AB SEB banko reikalavimo teisės perleidimo naujam investuotojui. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad nors reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygos buvo suderintos, tačiau dėl investuotojo ligos sandoris nepasirašytas (nesudarytas). Tai, kad yra galimybė sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažįsta ir apeliantas AB SEB bankas teigdamas, kad jis informavo projekto partnerius, jog sutinka parduoti savo reikalavimo teises. Taigi, jei tokia galimybė būtų realizuota, atsakovas galėtų įgyti papildomą kreditoriaus paramą. Todėl negalima vienareikšmiškai sutikti su apelianto AB SEB bankas atskirojo skundo argumentu, kad investuotojo suradimas nekeistų faktinės situacijos dėl atsakovo veiklos tęstinumo.

29Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat teigia, kad UAB „Plienas“ nevykdo veiklos. Su šiuo argumentu sutikti visiškai taip pat nebūtų pagrindo. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ĮRĮ nenumato, kokia konkrečia veikla turi užsiimti restruktūrizavimo siekiantis juridinis asmuo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad atsakovas šiuo metu, nors ir nevykdo statybinės veiklos, tačiau jo vykdoma veikla yra susijusi su „Gandrališkės“ projekto įgyvendinimu: butų (patalpų) pardavimas (nuoma), nekilnojamojo turto priežiūra, administravimu, aplinkos tvarkymu. Tai, kad atsakovas atlieka minėtą veiklą, neginčija ir apeliantai. Taigi, atsakovo vykdomos veiklos sfera yra susiaurėjusi, tačiau nėra byloje duomenų, kad atsakovas būtų veiklą iš viso nutraukęs. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – restruktūrizavimo plano metmenys, finansinės atskaitomybės dokumentai, audito išvados, įmonės finansinės padėties apibendrinimas nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (t. 7, b.l. 130-131), atsakovo prašymai dėl leidimų parduoti nekilnojamąjį turtą ir kt. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra nenutraukęs veiklos.

30Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto AB SEB bankas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino AB SEB bankas išdėstytų motyvų, susijusių su restruktūrizavimo plano metmenų ydingumu. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 str. 2 d.), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimas yra realus. Pažymėtina, kad metmenyse nurodomas tik preliminarus įmonės verslo planas, taip pat ir preliminarios priemonės, kurios bus detalizuotos restruktūrizavimo plane. Konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 str.). Nagrinėjamu atveju iš UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad atsakovas pateikė išsamų savo numatomos vykdyti veiklos apibūdinimą ir tiksliai įvardino, kokių ekonominių priemonių ketina imtis įmonės finansinei padėčiai pagerinti. Iš atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse išvardintų atsakovo mokumui atkurti priemonių turinio darytina išvada, kad atsakovo nurodytos ekonominės priemonės yra pakankamai konkrečios ir aiškios, jog teismas galėtų iš jų spręsti apie tikėtinai teigiamas atsakovo restruktūrizavimo perspektyvas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

31Taigi, nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad UAB „Plienas“ turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukęs veiklos, t. y. atitinka ĮRĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Byloje nekyla abejonių, kad UAB „Plienas“ atitinka ir likusias ĮRĮ 4 straipsnio 3-5 punktuose nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Taip pat byloje nustatyta, kad nepažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti pagrindai, kuriems esant teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iškėlė atsakovui UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 4 d.). Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

32Iš byloje esančio Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos rašto matyti, kad skundžiama nutartimi restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui paskirta administratorė V. L. 2013 m. birželio 20 d. išbraukta iš asmenų, teikiančių įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, sąrašo (t. 9, b.l. 75). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas apskųstos nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas bei į tai, kad nėra pasiūlyta kitos administratoriaus kandidatūros, administratoriaus atstatydinimo ir kito asmens paskyrimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme ĮRĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 21 str. 3 d., 6 d.).

33Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad yra pasibaigęs teismo nustatytas terminas (2013 m. liepos 16 d.) kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Todėl kreditorių reikalavimams pareikšti nustatytinas naujas terminas (ĮRĮ 7 str. 8 d. 3 p.).

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Nustatyti, kad RUAB „Plienas“ kreditoriai turi teisę iki 2013 m. rugsėjo 22 d. pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos.

37Pavesti pirmosios instancijos teismui spręsti administratoriaus atstatydinimo/paskyrimo klausimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Plienas“ direktorius G. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi iškėlė UAB... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi Klaipėdos... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo... 8. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino Klaipėdos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB ,,Plienas“... 11. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Trečiasis asmuo UAB „Perdanga“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos... 13. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos... 14. Atsakovas UAB „Plienas“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo... 15. Ieškovas UAB „Plienas“ generalinis direktorius G. B. atsiliepimu į... 16. Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 19. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių... 20. Atskirieji skundai netenkintini.... 21. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo... 22. Taigi, restruktūrizavimo procesas gali būti pradedamas įmonei, turinčiai... 23. Pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo... 24. Kaip minėta, apeliantai teigia, kad UAB „Plienas“ yra nemokus, dėl ko... 25. Taip pat 2013 m. kovo 8 d. auditoriaus ataskaitoje (t. 7, b.l. 182-185),... 26. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 3 d.... 27. Nors apeliantai nurodo, kad UAB „Plienas“ finansinė padėtis laikytina... 28. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu ir dėl galimo... 29. Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat... 30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto AB SEB bankas... 31. Taigi, nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad UAB „Plienas“ turi... 32. Iš byloje esančio Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio... 33. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad yra pasibaigęs... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338... 35. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį palikti... 36. Nustatyti, kad RUAB „Plienas“ kreditoriai turi teisę iki 2013 m. rugsėjo... 37. Pavesti pirmosios instancijos teismui spręsti administratoriaus...