Byla 1A-236-282/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 25 MGL (941,5 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėnesius

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, gynėjui advokatui Modestui Švažui, nuteistajam T. P., nukentėjusiojo J. Z. atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 25 MGL (941,5 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėnesius.

3Nukentėjusiojo J. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl 569,68 Eur (1967 Lt) turtinės žalos atlyginimo netenkintas.

4Nukentėjusiojo J. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl 8688,60 Eur (30000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam J. Z. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš LR Transporto priemonių draudikų biuro.

5Nukentėjusiojo J. Z. patirtos 868,86 Eur (3000 Lt) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš T. P. J. Z. naudai.

6Kolegija

Nustatė

7T. P. nuteistas už tai, kad 2014-06-12 apie 16.40 val. būdamas blaivus, turintis tam teisę, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) ( - ), ties ( - ) namu, pažeidė KET 9, 132, 133, 134 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas ( - ) gatve nuo ( - ) gatvės link ( - ) gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, iškilus grėsmei eismo saugumui ir atsiradus kelyje kliūčiai – priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam ir sustojusiam automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo J. Z., laiku nelėtino greičio ir neapvažiavo kliūties taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir dėl to atsitrenkė į automobilio „Opel Vectra“ galą, po susidūrimo automobilis „Opel Vectra“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais atvažiavusį automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo N. V., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Opel Vectra“ vairuotojui J. Z. dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio vairuotojai N. V. buvo sukeltas fizinis skausmas.

8Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš Biuro, o ne kaip civiliniame ieškinyje nurodė J. Z., iš T. P., buvo priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino civilinio ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, kuris apelianto manymu, negalėjo viršyti 1 158,48 Eur (4 000 Lt).

9Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, reikalavimas Biurui negalėjo būti reiškiamas, nes civilinis ieškovas neatsisakė T. P. pareikšto reikalavimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (nutartys bylose Nr. 2K-492/2008, 1A-502-256/2014). Pastebi, kad J. Z. labai aiškiai išreiškė valią žalos atlyginimo reikalauti tik iš T. P., o tokia nukentėjusio asmens teisė yra įtvirtinta TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje, t. y. pretenziją pasirinktinai reikšti atsakingam už padarytą žalą asmeniui – šiuo atveju T. P., atsakingam draudikui arba Biurui. Nurodo, kad Biuras teismą informavo, jog civilinis ieškovas dėl 2014-06-12 eismo įvykio metu patirtos žalos į Biurą ar Biuro atstovą su pretenzija nesikreipė (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis) ir jo subjektinė teisė nebuvo pažeista, nes nebuvo jokio teisinio pagrindo mokėti draudimo išmoką. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nukentėjusio asmens arba jam žalą atlyginusio ir regreso teisę įgijusio trečiojo asmens teisė reikalauti, kad draudikas arba Biuras išmokėtų draudimo išmoką, turi būti įgyvendinamas laikantis TPVCAPDĮ nuostatų. Draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra pretenzijos pareiškimas TPVCAPDĮ nustatyta tvarka. Tik gauta suinteresuoto asmens pretenzija dėl išlaidų atlyginimo yra pagrindas spręsti žalos atlyginimo ir draudimo išmokos mokėjimo klausimą (o ne bet koks draudiko ar Biuro informuotumas apie eismo įvykį ir jo aplinkybes yra pakankamas pagrindas atsirasti jo pareigai spręsti dėl draudimo išmokos išmokėjimo) (kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-144/2013). Teigia, kad šiuo nagrinėjamu atveju pagrindinė sąlyga gauti draudimo išmoką nebuvo įvykdyta, t. y. pretenzija TPVCAPDĮ nustatyta tvarka Biurui nebuvo pateikta ir nukentėjęs asmuo net teisme reikalavimą reiškė tik T. P.. Dėl to mano, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti nepažeistos teisės gynimo klausimą, tuo labiau, priešingai civilinio ieškovo valiai nuspręsti, kas byloje turėtų būti civiliniai atsakovai.

10Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad TPVCAPDĮ 19 straipsnio nuostatuose numatyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Pažymi, kad preciziškas žalos dydį pagrindžiančių įrodymų vertinimas bei TPVCAPDĮ nuostatų taikymas, atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą, yra būtinas ir tam, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio nuostatos, kas užtikrintų tinkamą Biuro atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimą (TPVCAPDĮ 23 straipsnis).

11Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis J. Z. nesutinka su civilinio atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, priėmė teisingą nuosprendį. Taip pat prašo iš LR Transporto priemonių draudikų biuro priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacijoje – 300 Eur advokato pagalbai už atsikirtimų į apeliacinį skundą paruošimą.

12Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė adv. D. Činčiuvienė, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir sumažinti priteistos žalos dydį.

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo T. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, kvalifikacija, nes civilinis atsakovas LR Transporto priemonių draudikų biuras nesutinka su teismo sprendimu dėl jo, kaip civilinio atsakovo, pripažinimu ir priteistos neturtinės žalos dydžiu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

15Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).

16Pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – draudikų biurui ar jo atstovui. Pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama draudikų biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus (bankrutavus draudimo įmonei). Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti draudikų biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos kyla transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybė (13 straipsnio 1, 3 dalys, 16 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadinasi, pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti vienam arba keliems iš išvardytų subjektų. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (pvz., kasacinės bylos Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010). Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą.

17Byloje nustatyta, kad 2014-06-12 eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam J. Z. dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai N. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, nuteistasis T. P. padarė vairuodamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą transporto priemonę. Tokiu atveju pagal TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 1 dalį 1 punktą, prievolė mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui pereina Biurui. Nors nukentėjusysis J. Z. dėl išmokos su pretenzija į draudikų biurą nesikreipė, ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-29 pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, jame nurodydamas kaip atsakovą T. P. (1 t. 67–69 b. l.), tačiau pagal teismų praktiką, jei civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimą dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo kaip civilinio atsakovo (kasacinės nutartys Nr. 2K–655/2006, Nr.2K-141/2009). Iš bylos matyti, kad šiuo atveju, nors nukentėjusysis civilinį ieškinį pareiškė tik kaltininkui, tačiau Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro tyrėja, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2014-10-02 nutarimu LR Transporto priemonių draudikų biurą pripažino civiliniu atsakovu dėl nukentėjusiajam J. Z. T. P. veiksmais padarytos žalos (1 t. 100–101 b. l.). Šis nutarimas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo panaikintas. Pastebėtina, kad teisme nukentėjusysis nurodė, nežinąs, iš ko prašo priteisti žalą, bet neatsisakė savo reikalavimo dėl jam padarytos žalos atlyginimo (2 t. 28, 67 b. l.).

18Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad Draudikų biuras civiliniu atsakovu byloje pripažintas pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų, todėl nėra pagrindo tenkinti civilinio atsakovo skundo ir nukentėjusiojo J. Z. civilinį ieškinį priteisti tik iš nuteistojo.

19Nors apeliantas skunde nurodo teismų sprendimus (2K-492/2008, 1A-502-256/2014, 3K-3-144/2013), kuriuose teismai pripažino, kad Biuras nėra civilinis atsakovas, tačiau pastebėtina, kad nuo 2008 metų teismų praktika yra pasikeitusi ir autoįvykio metu nukentėjusiesiems padarytos žalos priteisiamos iš LR Transporto priemonių draudikų biuro (2K-4042011, 1A-339-485/2013, 1A-842-462/2013, 1A-7-300/2012, 1A-59-300/2014, 1A-366-193/2013, 1A-320-350/20131A-930-72/2011 ir kt.). Taip pat pastebėtina, kad sprendimas, priimtas byloje Nr. 1A-502-256/2014, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-02-17 nutartimi buvo panaikintas, o Vilniaus apygardos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą 2015-05-04 nutartimi tenkino nukentėjusiojo skundą ir pripažino nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų patenkinimą iš kalto asmens ir LR Transporto priemonių draudikų biuro. Nutartis byloje Nr. 3K-3-144/2013 buvo priimta išnagrinėjus ne baudžiamąją, o civilinę bylą, bei ginčas buvo sprendžiamas tarp draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dėl žalos atlyginimo. Taigi, apelianto skunde nurodomi teismų sprendimai neturi nieko bendro su šioje byloje nagrinėjama situacija arba prieštarauja dabartinei teismų praktika, ir teisėjų kolegija šiais apeliaciniame skunde nurodytais sprendimais nesivadovauja.

20Taip pat civilinis atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

21Nukentėjusysis J. Z. pareiškė ieškinį 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t. 67–68 b. l., 2 t. 27–28 b. l.).

22Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nors pagal BPK nuostatas civilinis ieškinys ne tik dėl turtinės žalos, bet ir neturtinės žalos, turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala pagal šio CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, daroma išvada, jog byloje pakanka įrodymų, kad teisingai būtų išspręstas nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos.

23Kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

24Iš bylos matyti, kad nuteistojo neatsargiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam J. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų kūno sužalojimų (galvos smegenų sukrėtimo, muštinės žaizdos kaktoje) jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jo galimybė bendrauti su artimaisiais, draugais, jis ilgą laiką negalėjo dirbti. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (sužalojimai galvoje), taikytą gydymą (ilgą laiką gydytas ambulatoriškai ir šiuo metu lankosi pas medikus), į liekamuosius reiškinius (jaučia autoavarijos pasekmes ir dabar – trinka širdies veikla, svaigsta galva, pykina), jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padarytų sužalojimų sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sukrėtimo), taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), nuteistojo turtinę padėtį (jaunas, dirba), į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys Nr. 2K-382/2008, 2K-158/2009, 2K-200/2010, 2K-461/2010, 2K-616/2010, 2K-218/2011, 2K-145/2012, 2K-230/2012, 2K-271/2012, 2K-350/2012, 2K-599/2012, 2K-141/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-317/2014, 2K-78-693/2015, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015 ir kt. – priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nuo 2 000 iki 15 000 Lt (570 – 4 300 Eur)) bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. Z. patirtą neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur (10 358,4 Lt). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam J. Z. padarytos neturtinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl mažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

25Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio eismo įvykio metu (2014-06-12) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, maksimali neturtinės žalos suma dėl vieno eismo įvykio, kurią galėtų atlyginti Biuras, yra 5 000 eurų (17 264 Lt). Byloje nustatyta, kad dėl šio įvykio Draudikų biuras atlygino nukentėjusiajai N. V. tik turtinę žalą, neturtinės žalos apeliantas nei šiai nukentėjusiajai, nei nukentėjusiajam J. Z. neatlygino. Taigi nustatęs, kad nukentėjusiajam J. Z. padarytos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur ir tokia suma neviršija įstatymu nustatytos atlygintinos maksimalios neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą nukentėjusiojo naudai iš Biuro priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pastebėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Biuras, išmokėjęs išmoką, turi teisę regreso tvarka susigrąžinti išmokėtą sumą iš nuteistojo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios teismas, teisingai įvertinęs byloje reikšmingas aplinkybes, nustatydamas neturtinės žalos dydį teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl mažinti priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

26Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

27Nukentėjusysis J. Z. atsiliepimu į civilinio atsakovo LR Transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir iš civilinio atsakovo priteisti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusysis pateikė teismui banko pavedimo kopiją (2 t. 125 b. l.) ir pinigų priėmimo kvitą (2 t. 133 b. l.), patvirtinantį iš viso 900 Eur sumokėjimą advokatui už dokumento surašymą ir atstovavimą. Kadangi nukentėjusysis teisme gynė savo interesus ir dėl to patyrė išlaidų apmokėdamas advokato paslaugas dėl nuteistojo T. P. sukelto autoįvykio, t. y. dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo patirtos išlaidos priteistinos iš nuteistojo, kaip tai numato BPK 106 straipsnis.

28Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti negali būti priteisiamos iš civilinio atsakovo, kaip to prašo nukentėjusysis. Pagal minėto straipsnio nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-410/2008, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-267/2009 ir kt.). Šioje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs civilinis atsakovas LR Transporto priemonių draudikų biuras, tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo interesus byloje, šis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Nors atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų, tačiau procesas vyksta žodine tvarka ir rašytinis atsiliepimas į skundą nebūtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-57/2015). Dėl to pripažįstama, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ir už atsiliepimo surašymą, ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra perteklinės. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę bei į tai, kad pats nuteistasis T. P. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir procesas vyko pagal civilinio atsakovo skundą, kuris atmestas kaip nepagrįstas, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistina suma advokato paslaugoms apmokėti mažinama perpus – iki 450 Eur.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

30atmesti civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio.

31Priteisti iš nuteistojo T. P. nukentėjusiajam J. Z. 450 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Nukentėjusiojo J. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl 569,68 Eur (1967 Lt)... 4. Nukentėjusiojo J. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl 8688,60 Eur (30000... 5. Nukentėjusiojo J. Z. patirtos 868,86 Eur (3000 Lt) atstovavimo išlaidos... 6. Kolegija... 7. T. P. nuteistas už tai, kad 2014-06-12 apie 16.40 val. būdamas blaivus,... 8. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras... 9. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos... 10. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad TPVCAPDĮ 19 straipsnio nuostatuose... 11. Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis J. Z. nesutinka su civilinio... 12. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė adv. D. Činčiuvienė, prokuroras... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja,... 15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 16. Pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą nukentėjęs... 17. Byloje nustatyta, kad 2014-06-12 eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam J.... 18. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad Draudikų biuras... 19. Nors apeliantas skunde nurodo teismų sprendimus (2K-492/2008, 1A-502-256/2014,... 20. Taip pat civilinis atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 21. Nukentėjusysis J. Z. pareiškė ieškinį 30 000 Lt neturtinei žalai... 22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad... 23. Kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, turi būti... 24. Iš bylos matyti, kad nuteistojo neatsargiais nusikalstamais veiksmais... 25. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis... 27. Nukentėjusysis J. Z. atsiliepimu į civilinio atsakovo LR Transporto... 28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 30. atmesti civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko... 31. Priteisti iš nuteistojo T. P. nukentėjusiajam J. Z. 450 Eur turėtų...