Byla 1-351-870/2017
Dėl jų nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei, kaltinamajai B. S., jos gynėjai Jolantai Teresei Litvinskienei,

2viešame žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir gyvenamoji vieta ( - ), turinti spec. vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

3Teismas n u s t a t ė:

4B. S. 2017-06-24 apie 12.30 val. gyvenamojo namo kambaryje, esančiame adresu ( - ), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,97 prom.) konflikto metu tyčia dūrė peiliu šeimos nariui - sutuoktiniui A. S. į pilvą, tuo nukentėjusiajam A. S. padarydama durtinį kiauryminį pilvo sienos sužalojimą (žaizdą) su plonosios žarnos ir plonosios žarnos pasaito pažeidimu, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra sunkiai sužalojo šeimos narį – sutuoktinį A. S.. Šiais savo veiksmais B. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

5Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. S. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Tai padarė gindamasi. Kaltinamajame akte aplinkybės nurodytos teisingai. Pripažįsta, kad dūrė, bet tai nutiko netyčia, jo sužaloti nenorėjo. Buvo Joninės, kartu su A. S. gėrė vyną ir degtinę. Po to jis (S.) primigo, kai atsikėlė, jam pasirodė, kad su ja kažkas sėdi, nors namie nieko nebuvo. Jis išėjo į lauką, o ji pjaustė užkandą (maistą). Jis atėjo iš lauko, čiupo jai už plaukų, du kartus smogė į akį. Ji peiliu pataikė jam į pilvą. Ji paskambino policijai ir greitajai.

6Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji B. S. davė iš esmės analogiškus paaiškinimus (t. 1, b. l. 102-103), t. y., kad ji dūrė savo vyrui peiliu į pilvą, tačiau tai padarė to nenorėdama, siekdama apsiginti nuo jo smurto.

7B. S. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta kaltinamosios parodymais ir šiais teismo posėdyje ištirtais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais asmenų parodymais ir kitais bylos duomenimis:

8-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2080/2017 (01) nurodyta, kad A. S. padaryta durtinė pilvo sienos žaizda su plonosios žarnos ir plonosios žarnos pasaito pažeidimu paveikus kietu buku, turėjusiu aštrų smaigalį. Nukentėjusiajam padarytas sunkus kūno sužalojimas. Sužalojimas padarytas kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 55); Ekspertas Antanas Klaidas Bečelis, išklausęs kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymus, savo išvadą (t. 1, b. l. 55) patvirtino ir paaiškino, kad nustatytas pilvo sienos pažeidimas su plonosios žarnos ir pasaito pažeidimu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi yra pilvo sienos pažeidimas. Kaltinamosios nurodytas sužalojimo būdas atitinka faktines aplinkybes. Peilio ašmenys greičiausiai nebuvo dideli. Sužalojimas galėjo būti padarytas esant tokioje padėtyje kaip nurodo kaltinamoji. Sužalojimo padarymo mechanizmas yra smūgis. Pilvo ertmėje rasta 700 ml kraujo ir krešulių. Jei laiku nebūtų suteikta pagalba, toks sužeidimas galėjo baigtis mirtimi;

9- nukentėjusiojo A. S. parodymais, kuriuose jis teigė, kad buvo Joninės (2017 m. birželio 24 d.), apie 12 val. iš ryto išgėrė, užmigo. Pakilęs išėjo į lauką. Kai grįžo, B. pjaustė užkandą. Jis atėjęs jai smogė. Atsimena, kad sudavė, bet nepamena kiek kartų. Ji krisdama ar kaip, matyt netyčia, jam sudavė peiliu. Jis sąmonės neprarado, atsigulė ant lovos, girdėjo, kad ji telefonu kvietė policiją. Kraujo nebuvo, nes žaizda buvo maža. Pretenzijų B. neturi, nes viską pradėjo jis, jaučiasi kaltas;

10-policijoje registruotų įvykių suvestinės duomenimis, iš kurių nustatyta, kad 2017 m. birželio 24 d. apie 12.30 val. gyvenamajame name, adresu ( - ), B. S. gim. 1974 peiliu dūrė į pilvą savo vyrui A. S., kuriam VŠĮ „Trakų ligoninė“ nustatyta durtinė pilvo žaizda (t. 1, b. l. 11);

11-2017-07-27 peilio apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas peilis, kuris buvo rastas ir paimtas iš įvykio vietos ( - ) (t. 1, b. l. 20-24);

12-garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolu nustatyta, kad moteriškas balsas skambina tel. Nr.112 ir praneša, kad ji gindamasi su peiliu sužalojo savo vyrą (t. 1, b. l. 31-33);

13-parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio nustatyta, jog A. S. parodė namą, vietą bei paaiškino aplinkybes, kuriomis jis buvo sužalotas savo sutuoktinės (t. 1, b.l. 41-47).

14-parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio nustatyta, jog B. S. parodė vietą, kurioje tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas, kambarį, kuriame sėdėdama prie stalo pjaustė užkandą, o jos vyras priėjęs jai už nugaros stvėrė už plaukų ir keletą kartų smogė kumščiu jai į kairę akį, po ko pastaroji dūrė A. S. peiliu.

15Iš šių įrodymais pripažintinų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, jos kaltinamajai, kitiems proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių, ginčo dėl jų nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

16Teismo vertinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, tačiau tuo pačiu teigė, kad vyrui dūrė peiliu „netyčia“ bei gindamasi nuo jo smūgių. Byloje nėra ginčo dėl veikos kvalifikavimo, visgi, teismas pastebi, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji, durdama vyrui peiliu pilvą, suvokė atliekamus veiksmus ir pavojingą jų pobūdį vyro sveikatai ir nors jų nenorėjo bei nesiekė tyčia sužaloti vyro, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukė ir savo veiksmais sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Baudžiamojo įstatymo prasme toks kaltės turinys vertintinas kaip padarytas netiesiogine tyčia.

17BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais - kėsinimusi ir gynyba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015, 2K-520-303/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas.

18Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-520-303/2015).

19Minėta, kad pavojingas kėsinimasis turi būti 1) akivaizdus ir 2) realus. Šie du reikalavimai atspindi vieno reiškinio- kėsinimosi- dvi skirtingas puses: jo egzistavimą laike (akivaizdus) ir erdvėje (realus). Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kuris jau daro žalą arba jau yra aiški jo grėsmė. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad būtinosios ginties būklė gali būti ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir esant realiai užpuolimo grėsmei, taip pat ir tuomet, kai gynybos aktas įvyksta vos tik pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginančiajam nebuvo aiškus. Kėsinimosi sustabdymas, siekiant pagerinti kėsinimosi sąlygas, negali būti pripažįstamas kėsinimosi nutraukimu. Kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai turi įtakos būtinosios ginties teisėtumui, todėl norint juos nustatyti būtina gerai išanalizuoti visas bylos aplinkybes. Jei užpuolikui žala padaroma po to, kai kėsinimasis buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones, tai besiginančiojo veiksmai nėra būtinoji gintis.

20Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Jei realiai kėsinimosi nebuvo ir žmogus dėl tokio kėsinimosi klydo, įsivaizduodamas jį buvus, tai tokia situacija laikoma tariamąja būtinąja gintimi. Klaida, dėl kurios atsiranda tariamoji būtinoji gintis, gali kilti dėl neteisingai įvertintų aplinkybių, nukentėjusiojo elgesį palaikius pavojingu, neteisingai suvokto pašalinio asmens vaidmens realaus užpuolimo metu ir neteisingai nustatyto kėsinimosi pradžios ar pabaigos momento.

21Teismas vertina, kad būtinosios ginties situacijos B. S. suduodant smūgius savo sutuoktiniui A. S. nebuvo, žala padaryta po to, kai A. S. neteisėti, smurtiniai veiksmai buvo atremti, pasibaigę ir aiškiai nebuvo reikalo panaudoti tokias gyvybei pavojingas gynybos priemones – durti peiliu į pilvą. Kaip matyti tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš pačios kaltinamosios parodymų, aptariamą dieną konfliktas tarp sutuoktinių prasidėjo netikėtai nukentėjusiajam grįžus iš lauko ir sudavus smūgius nukentėjusiajai (smūgių sudavimą patvirtina specialisto išvada Nr. G2532/2017 (01), kuria B. S. nustatytas veido sumušimas, t. 1, b. l. 86-87), o smūgį peiliu A. S. kaltinamoji sudavė po to. Teismo vertinimu, B. S. pasirinko netinkamą būdą gintis, tai rodo, kad ji siekė „atkeršyti“ po suduotų smūgių, pati kaltinamoji pripažino, kad jeigu būtų buvusi blaivi, tokios nelaimės nebūtų įvykę, taigi B. S. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, kadangi nebuvo būtinosios ginties sąlygos- pavojingo kėsinimosi akivaizdumo.

22Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai be kitų asmenų yra ir sutuoktinis, taigi B. S. veiksmais padarytas sužalojimas sutuoktiniui, kvalifikuotinas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

23Bausmės skyrimas

24Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

25Spręsdamas kaltinamajai skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad B. S. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

26Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,97 prom. girtumas, t. 1, b. l. 93). Šios aplinkybės kaltinamoji neginčijo, priešingai pripažino, kad būtent alkoholis sąlygojo netinkamą jos elgesį sutuoktinio atžvilgiu, kad paprastai su A. S. sutaria gerai. Taigi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškiai patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažintina sunkinančia kaltinamosios atsakomybę aplinkybe.

27Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios išsakytą poziciją byloje, jos parodymus apie bylos aplinkybes, santykius su sutuoktiniu, atsiprašymą bei atleidimą, konstatuoja, kad kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28Taip pat teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nukentėjusysis neneigė, kad jis sudavė kaltinamajai, tik neatsimena kiek kartų, byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad B. S. buvo sužalota (t. 1, b. l. 86-89).

29Vertindamas kaltinamosios asmenybę, teismas pastebi, kad kaltinamoji anksčiau nėra teista, bet yra bausta už administracinius teisės pažeidimus, kurie kaip ir šioje byloje, buvo sąlygoti piktnaudžiavimu alkoholiu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamosios neteisėtam elgesiui ir teisės pažeidimams esminę įtaką daro piktnaudžiavimas alkoholiu. Eliminavus šį veiksnį, kaltinamoji būtų charakterizuojama iš esmės teigiamai. Visa tai aiškiai liudija kaltinamosios anytos M. S. paaiškinimai apie B. S. (gyvena kartu daugiau nei 20 metų, kaltinamoji rūpinasi ja, o taip pat ir savo mama, kuri taip pat gyvena kartu ir ūkiu, ji nenorėjo A. sužaloti, atsitiko taip netyčia). Kaltinamoji nurodė, kad jeigu jai nebus paskirta laisvės atėmimo bausmė, ji planuoja įsidarbinti kiemsarge ( - ). Teisiamajame posėdyje B. S. sutiko alkoholio nevartoti, kas rodo, kad kaltinamoji pripažįsta savo problemą ir jaučia poreikį ją spręsti, turi aiškiai suformuluotą tikslą, ir supranta poreikį turėti bendras, visų pripažįstamas vertybes.

30Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji ne kartą atsiprašė savo vyro, kuris teigė jam atleidęs. Nukentėjusysis A. S. tvirtino, jog, kai jo žmonai buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, pastarasis dėl to labai išgyveno, atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Tai patvirtino ir nukentėjusiojo motina M. S., kuri nurodė, jog sūnus pradėjo daugiau nervuotis, išgerti, papuolė į ligoninę.

31Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009).

32Visų jau minėtų duomenų kontekste teismas vertino prokurorės pasiūlytos ir įstatyme numatytos realios 3 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimo bei kitų proceso dalyvių ir ypatingai kaltinamosios gynėjos pabrėžtą alternatyvą - galimybę taikyti šioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, leidžiančias paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, t. y. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

33Šioje byloje galima būtų pasirinkti lengviausią kelią – skirti B. S. realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismo nuomone, tokia bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kaltinamoji nėra tiek pavojinga, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės.

34Pastebėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, visgi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos.

35Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (kaltinamoji nėra atlyginusi padarytos žalos, nėra ir kitų įstatyme numatytų sąlygų), tačiau teismas mato galimybę šioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

36Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje be jau aukščiau paminėtų aplinkybių, pabrėžtina, kad B. S. padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, yra mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Paminėtina, kad kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį, suduodama vieną smūgį, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas, nors vertintas kaip sunkus, nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nukentėjusiojo sveikatai. Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę jai išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesai dėl žalos atlyginimo šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajai švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais.

37Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrimas nėra retas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-343-387/2015, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-175/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-165/2016 ir kt.). Visgi tokioje situacijoje, t. y. kaltinamajam paskyrus ne laisvės atėmimo, o ženkliai švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, nustatytina maksimali šios bausmės trukmė.

38Atsižvelgiant į aiškiai išreikštą sutikimą nevartoti alkoholinių gėrimų, siekiant užtikrinti bausmės paskirtį ir teigiamai paveikti kaltinamosios elgesį ateityje, jai skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas: per dvejus metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o vietoj to paties straipsnio 6 dalies 4 punkte įpareigojimo (gydytis nuo priklausomybės alkoholiui) skiriamas draudimas vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas svaiginančias, psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo leidimo (BK 48 str. 7 d.). Taip pat B. S. įpareigojama per vienerius metus 10 mėnesių atlyginti padarytą turtiną žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai arba susitarti dėl ilgesnio termino.

39Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

40Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. 3 822,38 EUR ieškinys pareikštas dėl patirtos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam A. S. gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (t. 1, b.l. 68-70), taigi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai. Kaltinamoji to neginčija, tačiau nurodo, jog tai būtų pajėgi padaryti per 2-3 metus dėl šiuo metu sunkios materialinės padėties.

41Šioje byloje kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jos taikymas aktualus ir prasmingas tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl vėliau naikintinas.

42B. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-06-24 13 val. 15 min. (t. 1, b. l. 94) iki 2017-06-26 12 val. 45 min. (t. 1, b. l. 95). Šis laikas 2 paros, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į paskirtą bausmę.

43Byloje saugomas buityje naudotas peilis, kuriuo kaltinamoji sužalojo savo sutuoktinį bei seilių pavyzdys (t. 1, b. l. 24, 26) po nuosprendžio įsiteisėjimo, sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

45B. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

46Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu įpareigoti B. S. per 1 metus 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

47Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti B. S. visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų svaiginančių, psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo leidimo.

48Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, įpareigoti B. S. per 1 metus 10 mėnesių (vienerius metus dešimt mėnesių) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo per ilgesnį laikotarpį.

49Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti B. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

50Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-06-24 13 val. 15 min. iki 2017-06-26 12 val. 45 min. ( 2 paras).

51Priteisti iš B. S. 3 822,38 EUR (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 38 euro centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (gavėjo bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000, banko sąskaita LT217300010002484333).

52Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti peilį, paimtus iš įvykio vietos ir seilių pavyzdį voke saugomus pagal 2017-09-20 kvitą B serija BBB Nr. LS002692 sunaikinti kaip menkaverčius.

53Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. viešame žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 3. Teismas n u s t a t ė:... 4. B. S. 2017-06-24 apie 12.30 val. gyvenamojo namo kambaryje, esančiame adresu (... 5. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. S. paaiškino, kad kaltę pripažįsta... 6. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji B. S. davė iš esmės analogiškus... 7. B. S. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą... 8. -Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 9. - nukentėjusiojo A. S. parodymais, kuriuose jis teigė, kad buvo Joninės... 10. -policijoje registruotų įvykių suvestinės duomenimis, iš kurių nustatyta,... 11. -2017-07-27 peilio apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo... 12. -garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolu nustatyta, kad... 13. -parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio nustatyta, jog A. S.... 14. -parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio nustatyta, jog B. S.... 15. Iš šių įrodymais pripažintinų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte... 16. Teismo vertinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo... 17. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį... 18. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima... 19. Minėta, kad pavojingas kėsinimasis turi būti 1) akivaizdus ir 2) realus.... 20. Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai,... 21. Teismas vertina, kad būtinosios ginties situacijos B. S. suduodant smūgius... 22. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už... 23. Bausmės skyrimas... 24. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 25. Spręsdamas kaltinamajai skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai,... 26. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo... 27. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 28. Taip pat teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 29. Vertindamas kaltinamosios asmenybę, teismas pastebi, kad kaltinamoji anksčiau... 30. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji ne kartą atsiprašė savo vyro, kuris... 31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso metu nukentėjusiųjų... 32. Visų jau minėtų duomenų kontekste teismas vertino prokurorės pasiūlytos... 33. Šioje byloje galima būtų pasirinkti lengviausią kelią – skirti B. S.... 34. Pastebėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina... 35. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko... 36. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies... 37. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės... 38. Atsižvelgiant į aiškiai išreikštą sutikimą nevartoti alkoholinių... 39. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai... 40. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė... 41. Šioje byloje kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis... 42. B. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-06-24 13 val. 15 min. (t. 1, b. l. 94)... 43. Byloje saugomas buityje naudotas peilis, kuriuo kaltinamoji sužalojo savo... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 45. B. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos... 46. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu įpareigoti B. S. per 1 metus... 47. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti B. S. visą laisvės... 48. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, įpareigoti B. S. per 1 metus... 49. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti B. S. palikti... 50. Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-06-24 13 val.... 51. Priteisti iš B. S. 3 822,38 EUR (tris tūkstančius aštuonis šimtus... 52. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti peilį,... 53. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...