Byla e2-2079-772/2016
Dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje: E. K. ir A. A

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

3dalyvaujant ieškovui A. S. ir jo bei bendraieškovės N. P. atstovei adv. L. M., atsakovo UAB „Sagera“ atstovams: P. R. ir adv. G. Dapkevičiui, trečiajam asmeniui E. K. ir jo atstovei adv. I. Kačenauskienei, trečiajam asmeniui A. A. ir jos atstovei adv. J. Bieliauskienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir N. P. ieškinį atsakovui UAB „Sagera“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje: E. K. ir A. A..

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovai veikdami kaip bendrininkai 2010-07-15 su UAB „Sagera“ pasirašė Langų ir durų gamybos sutartį - užsakymą Nr. 0708-04, pagal kurią UAB „Sagera“ pagamino ir pardavė savo produkciją: langus (11 vnt.) ir duris (3 vnt.), balkono duris (1 vnt.). Pagal Sutarties 5p. UAB „Sagera“ gaminiams suteikė penkerių metų garantiją.

7UAB „Sagera“ įsipareigojimus įvykdė, pagamino ir pristatė užsakytus gaminius, Ieškovai A. S. visiškai atsiskaitė su Atsakovu: sumokėjo avansą sutarties pasirašymo metu, likusią dalį - po gaminių pristatymo grynaisiais.

82015 m. pradžioje pradėjus gyvenamojo namo įrengimo darbus, paaiškėjo, kad iš atsakovo UAB „Sagera“ įsigytos ir ieškovo A. S. sumontuotos durys (3 vnt.) pagamintos nekokybiškai - pagamintos per mažos durų varčios, dėl ko jas uždarius pro esančius plyšius į namo vidų pučia vėjas, pusto sniegą, smėlį. Ieškovai iškvietė UAB „Sagera“ atstovus, kurie atvykę bandė reguliuoti duris, tačiau bendrovės direktorius P. R. pripažino, kad reguliavimo nepakanka, nes pagamintos per mažos durų varčios. Kadangi Atsakovas teisinosi, kad tokia veikla, kaip gamyba nebeužsiima, trūkumus šalinti atsisakė.

92015-06-10 ieškovas A. S. pareiškė rašytinę pretenziją Atsakovui dėl 3 vnt. durų netinkamos kokybės, pareikalavo pakeisti netinkamos kokybės duris į tinkamos arba atlyginti nuostolius. Rašytinės pretenzijos kopija buvo pateikta ir Valstybinei vartotojų teisių tarnybai.

10UAB „Sagera“ gera valia neišsprendus pretenzijoje pateikto reikalavimo, ieškovas A. S. kreipėsi į Valstybinę Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri išnagrinėjusi prašymą, 2015-08-14 nutarimu Nr. 10-1368, patenkino vartotojo A. S. reikalavimą pakeisti pagal sutartį pagamintas duris (3 vnt.) arba padengti išlaidas, sumokėtas už trečiųjų asmenų pagamintas duris; pasiūlyti UAB „Sagera“ įvykdyti vartotojo A. S. reikalavimą iki 2015-08-28.

11UAB „Sagera“ neginčijo 2015-08-14 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) nutarimu nustatytų aplinkybių, nutarimo gera valia neįvykdė.

12Ieškovas A. S. kreipėsi į UAB „Bodesa“, kurios atstovai 2015-09-30 apžiūrėję Atsakovo nekokybiškai pagamintas duris (3 vnt.), suteikė konsultaciją, konstatuodami, kad sureguliuoti nekokybiškai pagamintas duris nėra galimybės, rekomenduodami, kad reikalinga jas pakeisti.

132015-10-16 A. S. ir UAB „Bodesa“, atstovaujama įgaliotojo asmens vadybininko K. G., pasirašė Sutartį Nr. 15/10/KG9-9654, pagal kurią. UAB „Bodesa“ pagamino 3 vnt. durų ir jas sumontavo. Už gaminius ir atliktus darbus už ieškovą A. S. mokėjimo pavedimu jo motina ieškovė N. P. sumokėjo 1 400 Eur.

142015-01-07 Ieškovų atstovė pateikė rašytinę pretenziją UAB „Sagera“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų padengimo, tačiau išlaidos nebuvo atlygintos.

15Ieškovai teigė, jog tarp jų ir Atsakovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai todėl jie remiasi CK 6.665 str., CK 6.678 str. l d., CK 6.334 str., bei CK 6.680 str. nuostatomis.

16Ieškovai patyrė išlaidas dėl atsakovo nekokybiškai pagamintų durų (3 vnt.), atsakovui nešalinant trūkumų, buvo pagamintos ir sumontuotos naujos durys, už kurias Ieškovai sumokėjo 1 400 Eur. Ši Ieškovų išlaidų suma yra faktiškai patirtos išlaidos trūkumams pašalinti, kuriuos prašė priteisti iš Atsakovo UAB „Sagera“ (LR CK 6.678 str., 6.665 str.). ieškovai nurodė, kad byloje gali būti sudaryta ir taikos sutartis (LR CPK 135 str. 1d. 7p.

17Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vadovaujantis LR CPK 5 str., 135 str., LR CK 6.681 str., 6.672 str., 6.678 str., 6.665 str., ieškovai teismo prašė:

181. priteisti iš atsakovo UAB „Sagera“ 1 400 Eur trūkumų šalinimo išlaidų.

192. priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

203. priteisti ieškovams nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

21Ieškovai savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

22Liudytoja N. P. iš pradžių kaip liudytoja duodama teismui parodymus nurodė, kad nors namas priklauso jai, tačiau jo statybą vykdo sūnus ieškovas A. S.. Teigė, kad atsakovui avansą sumokėjo sūnus, o likusius pinigus grynais, kuomet atsakovo darbuotojai atvežė gamintą produkciją sumokėjo ji. Nurodė, kad sumokant pinigus ji niekur nepasirašė ir jokių mokėjimo dokumentų negavo. Teigė, kad trys atsakavo pagamintos durys neturėjo sandarumo todėl teko vėl kreiptis į gamintoją, kad pastarasis pašalintų broką. Po to suprato, jog atsakovas trūkumų neištaisys, todėl teko kreiptis į UAB ,,Bodesa“, kuriai 1 400 Eur vėl sumokėjo ji.

23Vėliau N. P. pareiškė norą įstoti į bylą kaip sūnaus bendrininkė, kadangi gyvenamasis namas priklauso ne tik jam. Teismas tenkino jos prašymą.

24Liudytojas K. G. duodamas parodymus nurodė, kad dirba UAB ,,Bodesa“ vadybininku ir pagal užsakovo (ieškovų) prašymą pagamino naujus gaminius, tačiau neprisimena kokius. O dėl įrašo dokumentuose nurodant PVC gaminiai laiko, jog čia tik žmogiška klaida. Teigė, kad jo atstovaujama bendrovė atskirai negamina vien tik varčių.

25Liudytojas R. M. nurodė, jog UAB ,,Bodesa“ dirba langų specialistu, prisiminė, kad buvo nuvykęs nurodytu adresu ir atliko apžiūrą. Tuo metu vertino ar galima reguliuojant ištaisyti esamą padėtį durų padėtį, ar reikia gaminti naują gaminį. Kas lėmė esamus durų pokyčius jis negali nurodyti, kadangi nėra ekspertas. Prisiminė, kad matė plyšius ir siūlė keisti esamus gaminius į naujus.

26Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

27Ieškovų atstovė mano, kad esant tarp šalių vartojimo rangos santykiams, vartotojas yra silpnesnė šalis. Ieškovai per garantinį laikotarpį kreipėsi į atsakovą, kad pastarasis ištaisytų durų defektus, tačiau jis to nepadarė. Kadangi durys neatliko savo funkcijos, dėl to prašė teismo apginti ieškovų interesus. Kadangi ieškovai veikė kaip bendrininkai ir laiku kreipėsi į teismą prašė teismo netenkinti atsakovo reikalavimo ir ieškovės atžvilgiu netaikyti ieškinio senaties, nes ji nebuvo dar pasibaigusi. Taip pat prašė teismo nesiremti atsakovo argumentais, kad dėl nekokybiškų durų laikytini atsakingais tretieji asmenys, kurių atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes ginčo atveju atsakomybė tenka pačiam atsakovui.

28Atsakovas UAB „Sagera“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovų reikalavimai nėra pagrįsti ir įrodyti, todėl teismo prašė jų ieškinį atmesti.

29Atsakovas UAB ,,Sagera“ nesutinka su ieškovų nuomone dėl šių motyvų.

30Dėl 2010-07-15 Langų ir durų gamybos sutarties sudarymo aplinkybių.

31Visų pirma, pažymėtina, kad Atsakovo direktorius nėra pasirašęs nei 2010-07-15 Langų ir durų gamybos sutarties - užsakymo Nr. 0708-04, nei kasos pajamų orderių, patvirtinančių pinigų pagal minėtą sutartį gavimo iš Ieškovo.

32Nurodė, kad šiuo metu Šiaulių apskrities VPK KP ENTV yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00049-14 dėl galimo UAB „Sagera“ turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis UAB „Sagera“ direktoriaus pareiškimu. Pareigūnams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą, UAB „Sagera“ direktorius nurodė, kad buvę UAB „Sagera“ darbuotojai, t. y. A. A. ir E. K. galimai klastojo UAB „Sagera“ dokumentus ir pasisavino UAB „Sagera“ turtą.

33Kaip Atsakovas nustatė iš turimų UAB „Sagera“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra abiejų šalių pasirašytos 2010-07-15 Langų ir durų gamybos sutarties - užsakymo Nr. 0708-04 ir darbų priėmimo - pardavimo akto. Vis dėlto, jeigu Ieškovas disponuoja 2010-07-15 Langų ir durų gamybos sutarties - užsakymo Nr. 0708-04 ir darbų priėmimo - pardavimo akto originalais, Atsakovas prašė juos išreikalauti iš Ieškovo.

34Antra, Ieškovas su ieškiniu pateikė 2010-07-15 UAB „Sagera“ PVM sąskaitą - faktūrą Serija MLS Nr. 620713, dėl 7 521,36 Lt sumos, kurią pasirašė buvęs UAB „Sagera“ darbuotojas E. K..

35Šioje PVM sąskaitoje - faktūroje, ties grafa „Pirkėjas“ yra nurodyta - „SUTKUNAI, ( - ),“, o ne Ieškovo vardas, pavardė ir adresas. Todėl galima daryti išvadą, kad 2010-07-15 PVM sąskaita - faktūra Serija MLS Nr. 620713 neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str. 1 d. 6 p. numatyto imperatyvaus reikalavimo, kad PVM sąskaitoje - faktūroje būti nurodyta prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas. Šiuo atveju neįmanoma nustatyti kam buvo išrašyta sąskaita apskritai.

36Vis dėlto, Atsakovas patvirtina, kad iš Ieškovo UAB „Sagera“ nėra gavusi 4.000 Lt. Minėtą faktą patvirtina 2010-07-15 kasos pajamų orderis Serija KPO Nr. 2917, pasirašytas buvusių UAB „Sagera“ darbuotojų E. K. ir A. A., kurie ir galimai pasisavino šias pinigines lėšas. Tačiau, pažymėtina, kad Atsakovas iš Ieškovo nėra gavęs likusio 3.521,36 Lt apmokėjimo pagal 2010-07-15 Langų ir durų gamybos sutartį - užsakymą Nr. 0708-04.

37Todėl Atsakovas gali daryti išvadą, kad Ieškovas arba nėra sumokėjęs Atsakovui 3.521,36 Lt, tokiu atveju Atsakovas turi teisę Ieškovui reikšti 1 019,86 Eur (3.521,36 Lt) dydžio priešieškinį, arba buvę UAB „Sagera“ darbuotojai, t. y. E. K. ir A. A., 3.521,36 Lt (1 019,86 Eur), gautų iš Ieškovo remiantis 2010-07-15 Langų ir durų gamybos sutartimi - užsakymu Nr. 0708-04, neįnešė į UAB „Sagera“ kasą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai prašyti ir teismui spręsti dėl A. A. ir E. K. įtraukimo į šią bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi būsimasis teismo sprendimas neabejotinai gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms.

38Taip pat Atsakovas prašė išreikalauti iš Ieškovo įrodymus, patvirtinančius, kad Ieškovas sumokėjo Atsakovui 3.521,36 Eur pagal 2010-07-15 Langų ir durų gamybos sutartį - užsakymą Nr. 0708-04.

39Dėl vartojimo rangos darbų kokybės.

40CK 6.662 str. 1 d. numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).

41Nagrinėjamu atveju Ieškovas su ieškiniu nėra pateikęs priėmimo - perdavimo akto (jei pagal Ieškovą toks yra sudarytas ir pasirašytas), sudaryto tarp Ieškovo ir Atsakovo, todėl apskritai negalima nustatyti, ar priėmimo - perdavimo akte buvo įvardinti darbų trūkumai.

42Be to, šiuo atveju, itin keista, kad Ieškovas tik praėjus beveik net penkiems metams pastebėjo, jog durys pagamintos per mažos varčios, „dėl ko jas uždarius, pro plyšius, susidarančius iš abiejų durų šonų, į namo vidų pūtė vėjas, pustė sniegą, smėlį“. Manytina ir neabejotina, kad Ieškovo ieškinyje nurodyti trūkumai tikrai galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), t. y. tokie, dėl kurių pretenzijos turėjo būti pareikštos darbų priėmimo metu. Todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 6.662 str. 3 d., manytina, kad Ieškovas priėmęs darbą jo nepatikrinęs, neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu ateityje.

43Ieškovas ieškinyje nurodė, kad „ieškovas A. S. kreipėsi į Valstybinę Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri išnagrinėjusi prašymą, 2015-08-14 nutarimu Nr.10-1368, patenkino vartotojo A. S. reikalavimą pakeisti pagal sutartį pagamintas duris (3 vnt.) arba padengti išlaidas, sumokėtas už trečiųjų asmenų pagamintas duris; pasiūlyti UAB „Sagera “ vykdyti vartotojo A. S. reikalavimą iki 2015-08-28 “

44Pažymime, kad iki 2016 m. sausio 1 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai buvo neprivalomo rekomendacinio pobūdžio. Minėtą teiginį pagrindžia ir kasacinio teismo praktika „Vartotojų teisių apsaugos institucijos sprendimo teisinė galia atskleista VTAĮ 21 straipsnio 3 dalies 10 punkte, kuriame nurodyta, kad institucija pasiūlo įvykdyti priimtą sprendimą, tačiau įstatyme nėra nuostatų dėl tokio sprendimo įpareigojamojo pobūdžio ir jo priverstinio vykdymo galimybės ar nevykdymo atveju taikytinų sankcijų.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013). Taigi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas dėl A. S. prašymo Nr.10-1368 yra tik rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio. Be to, Atsakovas nebuvo kviečiamas į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos posėdį, todėl negalėjo išdėstyti savo pozicijos.

45Taip pat atkreipė dėmesį, kad Ieškovas su ieškiniu, kaip septintą priedą, pateikė durų nuotraukas. Iš nuotraukų galima spręsti, kad tai yra paties Ieškovo padarytos nuotraukos. Pažymėtina, kad iš Ieškovo pridėtų nuotraukų negalima nustatyti, kad tai yra būtent Ieškovui priklausančios durys ir Atsakovo, neva tai atliktų, darbų kokybės trūkumų. Tuo labiau, kad ir pačiame ieškinyje Ieškovas nenurodė, kokias nuotraukas jis pridėjo prie ieškinio ir ką jos įrodo. Įrodymas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, todėl byloje neturėtų būti vertinamas.

46Dėl Ieškovo sutarties su UAB „Bodesa“.

47Ieškinyje teigiama, kad „2015-10-16 A. S. ir UAB „Bodesa“, atstovaujama Įgalioto asmens vadybininko K. G., pasirašė Sutartį Nr. 15/10/KG9-9654, pagal kurią UAB „Bodesa“ pagamino 3 vnt. durų ir jas sumontavo. Tačiau iš Ieškovo su ieškinių pridėtų dokumentų negalima spręsti, kad UAB „Bodesa“ tikrai pašalino, neva tai nekokybiškai atliktų, tariamų Atsakovo darbų trūkumus. Tokią išvadą galima daryti dėl to, kad 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Bodesa“ PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. LMA 0023456 yra nurodytas materialinės vertybės pavadinimas „PVC gaminiai”, o 2016 m. gruodžio 16 d. A. S. ir UAB „Bodesa“ atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte Nr. 1 yra nurodyta „Darbų ir išlaidų aprašymai“ - „PVC gaminiai”, „PVC gaminių montavimas“. Dėl to negalima daryti išvados, kad UAB „Bodesa“ Ieškovui pardavė ir sumontavo būtent duris. Remiantis viešai prieinama informacija „Polivinilchloridas (sutrumpintai PVC) - paplitęs plastikas. Iš jo dažnai gamina pastatų ir automobilių vidinės apdailos detales, vamzdžius, elektros laidų izoliuojančias dangas ir t. t.“ Todėl Ieškovas pagal 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „Bodesa“ PVM sąskaitą - faktūrą Nr. LMA 0023456 ir 2016 m. gruodžio 16 d. A. S. ir UAB „Bodesa“ atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1 iš UAB „Bodesa“ galėjo įsigyti nebūtinai duris, reikalingas pašalinti darbų trūkumus.

48Minėtą faktą taip pat įrodo tai, kad Ieškovas pats su ieškiniu pridėjo 2015 m. spalio 16 d. pinigų priėmimo kvitą Serija BOD Nr. 8090, kuriame nurodyta, kad A. S. sumokėjo UAB „Bodesa“ 400 Eur avansą pagal sutartį Nr. 15/10/K9 už PVC langus. Iš to galima daryti išvadą, kad Ieškovas pagal 2016 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. 15/10/K9-9654 su UAB „Bodesa“ įsigijo ne tik duris, bet ir langus.

49Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. gruodžio 16 d. A. S. ir UAB „Bodesa“ sutarties Nr. 15/10/K9-9654 1.2 punkte nurodyta, kad bendra užsakymo suma 1 500,00 Eur su 21 proc. PVM. Minėtos sutarties 3.5.2 punkte nurodyta, kad „Sutarties sudarymo metu Užsakovas turi sumokėti 400,00 Eur (keturi šimtai Eur) avansą.“ Taigi Ieškovo 2015 m. spalio 16 d. atliktą 400 Eur mokėjimą galima vertinti kaip avansą pagal 2016 m. gruodžio 16 d. A. S. ir UAB „Bodesa“ sutartį Nr. 15/10/K9-9654.

50Tačiau Ieškovas ieškinyje nurodė, kad „Už atliktus gaminius ir atliktus darbus už ieškovą A. S. mokėjimo pavedimu jo motina N. P. sumokėjo 1 400 Eur.“ Ieškovas prie ieškinio pridėjo 2015 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymą (pavedimą), kuriuo N. P. pervedė UAB „Bodesa“ 1.400 Eur sumą ir ieškiniu prašo priteisti iš Atsakovo 1.400 Eur sumą. Atsakovas mano, kad N. P. užsisakinėjo prekes sau asmeniškai ir bando veikdama kartu su Ieškovu neteisėtai praturtėti Atsakovo sąskaita.

51Todėl, apibendrinus, galima daryti išvadą, kad iš Ieškovo prie ieškinio pridėtų dokumentų negalima daryti išvados, jog UAB „Bodesa“, remiantis 2016 m. gruodžio 16 d. A. S. ir UAB „Bodesa“ sutartimi Nr. 15/10/K9-9654, pašalino Atsakovo darbų trūkumus ir už 1.400 Eur sumą Ieškovui pagamino bei sumontavo būtent 3 vnt. durų.

52Todėl, akivaizdu, kad Ieškovas nesąžiningai, piktnaudžiaudamas turimomis procesinėmis teisėmis pareiškė Atsakovui nepagrįstą ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Vadovaujantis CPK 95 str. nuostatomis, Atsakovas už nepagrįsto ieškinio pareiškimą prašė Ieškovui skirti 5.792 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant Atsakovui UAB „Sagera“.

53Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, taip pat vadovaujantis CK 6.662 str., CPK 95 str., 111 str., 142 str., atsakovas teismo prašė:

541. Į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti A. A. ir E. K..

552. Išreikalauti iš Ieškovo A. S. 2010-07-15 Langų ir durų gamybos sutarties - užsakymo Nr. 0708-04 originalą ir darbų priėmimo - pardavimo akto originalą.

563. Išreikalauti iš Ieškovo A. S. įrodymus, patvirtinančius, kad Ieškovas sumokėjo Atsakovui 3.521,36 Lt (1 019.85 Eur) pagal 2010- 07-15 Langų ir durų gamybos sutartį - užsakymą Nr. 0708-04.

574. 2016-02-04 A. S. ieškinį dėl trūkumų šalinimo priteisimo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

585. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti Ieškovui 5 792 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant Atsakovui UAB „Sagera“.

596. Priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (bus pateiktos parengiamojo teismo posėdžio metu).

60Ieškovui pasiūlius šį ginčą išspręsti taikiai, pasirašant taikos sutartį abiem šalims priimtinomis sąlygomis, Atsakovas neprieštarauja taikos sutarties sudarymui ir mano, kad šioje byloje yra galimybė ją sudaryti (CPK 135 str. 1 d, 7 p.).

61Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovų ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

62Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai paaiškino, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog jų reikalavimas esąs pagrįstas. Mano, kad atsakovo pagamintos durys buvo geros, be to buvo būtina jas tinkamai įmontuoti ir atlikti tinkamą durų reguliavimą. Mano, kad tam įtakos turėjo ir po ilgesnio atliktas durų sumontavimas name. Teigė, kad analogiškos bendrovės tikslas yra parduoti savo produkciją, o ne suteikti tinkamas paslaugas vartotojui. Taip pat atsakovo atstovai prašė teismo ieškovės N. P. ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį, kadangi jį į teismo procesą įstojo tik 2016-07-08.

63Trečiasis asmuo E. K. ir jo atstovė advokatė pateikė teismui savo nuomonę dėl šalių ginčo.

64E. K. duodamas teismui paaiškinimus nurodė, kad anksčiau dirbo UAB ,,Sagera“, tačiau kada vadovas 2012 m. pasakė, jog nebemokės jam atlyginimo, jis nutraukė darbo santykius. Nurodė, kad dirbo pas atsakovą 5 metus. Iš klientų gautus pinigus atiduodavo vadovui P. R.. Teigė, jog išvežti iš įmonės pagamintos produkcijos neįmanoma, kadangi teritorijoje įrengtos filmavimo kameros. Gaminamai produkcijai medžiagos buvo tiekiamos iš Lenkijos Respublikos. Visus buhalterinius dokumentus tikrindavo vadovas, kuriam jie ir buvo atiduodami bei jis spręsdavo įtraukti juos į apskaitą ar ne. Pripažino, kad po to kai teisme buvo iškelta byla jis vyko apžiūrėti durų pas ieškovus. Patvirtino, jog gautą iš ieškovo avansą parvežė ir padėjo vadovui ant stalo. Kada klientui veža pagamintą produkciją, kartu veža ir PVM sąskaitą faktūrą. Nurodė, jog sutarties ir užsakovo pageidavimas turi sutapti. Teigė, jog atskiro produkcijos perdavimo akto ar langų naudojimo instrukcijos bendrovėje nebuvo. Patvirtino, jog PVM sąskaitą – faktūrą jis yra pasirašęs.

65Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad ieškovo ieškinys nors ir dėl trūkumų, tačiau jie nėra nustatyti. Teigė, kad nekyla gamintojo atsakomybė pirkėjui, jeigu jis nėra jų montuotojas. Nurodė, kad montavimo būdai yra keli, o koks montavimo būdas buvo ginčo atveju nėra žinoma. Sutiko, kad būtina taikyti ieškovės N. P. ieškinio reikalavimui ieškinio senatį. Atkreipė dėmesį į tai, kad neaišku kokia buvo atlikta apdaila kuomet buvo sumontuotos ginčo durys. Nurodė, kad liudytojo iš UAB ,,Bodesa“ parodymai atmestini, kadangi jis nėra ekspertas. Atmetus ieškovo ieškinį prašė teismo priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.

66Trečiasis asmuo A. A. pateikė teismui į bylą savo atsiliepimą ir jame nurodė šiuos motyvus.

67Nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jai nepakanka įrodymų byloje. Kasos pajamų orderio KPO Nr. 2917 kvitas, kiek jai yra žinoma, yra ikiteisminio tyrimo byloje. Manau, kad šis dokumentas turėjo būti pas ieškovą, o UAB „Sagera“ turėjo likti kasos pajamų orderis KPO Nr. 2917. Kasininkas P. R. privalėjo įtraukti šį kasos pajamų orderį KPO Nr. 2917 į kasos knygą. Be abejonės, galėjo ir jai paduoti, kad įrašytų, tačiau, jeigu jai šio orderio niekas nepadavė, tai ji jo niekur ir neįrašė. Pareigos vesti kasos dokumentų ji neturėjo, tai privalėjo daryti vadovas ir kasininkas P. R..

68Paaiškino, kad dirbo UAB „Sagera“ buhalterės pareigose, šiuo metu yra pensijoje. Dėl UAB „Sagera“ direktoriaus P. R. pareiškimų tikrai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas - ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-49-14, šioje byloje ji yra apklausta liudytoja, jai įtarimai nėra pareikšti. Yra apklausta ir dėl kasos pajamų orderio KPO Nr. 2917, kuris, kiek pamena, nebuvo tvarkingai užpildytas, nes jame nėra užsakovo pavardės. Ar buvo sudaryta kokia tai UAB „Sagera“ sutartis su ieškovu, niekada ji nežinojo, nes ieškovo nėra mačiusi, jo nepažįsta.

69Langų ir durų gaminimo procese nedalyvavo, dokumentų, susijusių su langų gamyba, nespausdino, nes jos kompiuteryje nebuvo tokios programos, be to, tai buvo išimtinai direktoriaus - kasininko P. R. ir asmens, atsakingo už langų gamybą, darbas. Teismui pareiškė, kad niekada nebuvo susijusi nei su langų, nei su durų gamyba, tačiau direktoriui P. R. primygtinai reikalaujant, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kuri nenustatė, kad ji būtų suklastojusi kokį tai dokumentą. Kiek pamena, direktorius P. R. yra kartu ir UAB „Sagera“ kasininkas, todėl visi pinigai patekdavo pas direktorių, kuris privalėjo vesti kasos knygą ir padaryti visus tvarkingus įrašus.

70Taip pat pagal direktoriaus P. R. pasirašytą ieškinį buvo iškelta civilinė byla, kurioje ieškovas UAB „Sagera“ reikalavo priteisti iš jos ir E. K. pinigus, tariamai jos ir E. K. pasisavintus, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, šiuo metu UAB „Sagera“ pateikė apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad nepriimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje.

71A. A. niekada nėra paėmusi nė vieno UAB „Sagera“ priklausančio lito, gaudavo tiktai darbo užmokestį, kaip atlikdavo darbus langus ir duris gaminantys asmenys - niekada nežinojo, nes jų darbo kokybės tikrinimas niekada nebuvo jos kompetencijos ribose. Ji atsakė tik už buhalterinę apskaitą, visada išrašydavo dokumentus, kokius jai nurodydavo direktorius, kaip jau minėjo, grynųjų pinigų negaudavo, nes netvarkė kasos, pinigus priimdavo direktorius, tačiau dokumentuose jis nepasirašydavo, sakydavo, kad pasirašys vėliau, mano, kad turėtų būti nemažai dokumentų be direktoriaus parašo. Ji prieš teikdama ataskaitas VMI, sudėdavo į dokumentų segtuvą lapelius, kad UAB „Sagera“ direktorius pasirašytų, tačiau dažniausiai lapeliai taip ir likdavo styroti iš segtuvo, nes direktorius vengė tinkamai tvarkyti dokumentus, jų nepasirašydavo.

72Gali patvirtinti tik tai, kad kiek UAB „Sagera“ buvo tikrinama, niekada netrūko nė vieno lito kasoje, jokie tikrintojai jiems neturėjo jokių pretenzijų, o direktorius P. R. niekada neturėjo jokių pretenzijų jai, kol ji dirbo. Mano, kad tiriant ikiteisminio tyrimo bylą, tai bus akivaizdžiai matyti, nes, kiek ji žino, yra paskirta buhalterinė ekspertizė. Kiek jai yra žinoma, už aplaidžią ir apgaulingą apskaitą pirmiausia atsako uždarosios akcinės bendrovės direktorius. UAB „Sagera“ direktoriaus pretenzijos jai atsirado tada, kai ji atsisakė melagingai liudyti UAB „Sagera“ naudai ir apie tai pasakė UAB „Sagera“ direktoriui P. R.. Tada buvo patraukta atsakove civilinėje byloje, nors prieš tai atsakovas civilinėje byloje buvo vienas E. K..

73Taip pat ji mano, kad ieškovas tikrai žino, kas jam montavo langus ir duris arba kas jam pardavė pagamintą produkciją, todėl tikrai nebus sunku nustatyti, kas priėmė pinigus ir kas atliko kitas paslaugas ieškovui.

74Nemano, kad yra tinkamas trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje. Nors UAB „Sagera“ yra ne karta įtarta įvairių nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nėra patraukta įtariamąja, nėra nuteista ar kitaip nubausta, UAB „Sagera“ ieškinys jos atžvilgiu pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Mano, kad UAB „Sagera“, siekdama išvengti atsakomybės dėl galimai nekokybiškos produkcijos pagaminimo ar sumontavimo, siekia apkaltinti kitus asmenis ir taip išvengti atsakomybės arba bent jau nepatirti žalos.

75Mano, kad atsakovas UAB „Sagera“ nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų durų yra jos kaltė.

76Trečiasis asmuo A. A. teismo prašė priteisti iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas, jos turėtas 300 eurų išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas.

77Teismo posėdžio trečiasis asmuo A. A. duodama paaiškinimus pakartojo iš dalies atsiliepime nurodytus motyvus ir papildomai nurodė, kad bendrovės komercinius ir buhalterinius dokumentus tvarkė E. K. ir P. R.. Pripažino, kad vadovas nors ir tvarkė dokumentus, tačiau dalį jų sutvarkyti pavesdavo ir jai. Nurodė, kad jos darbo santykiai su bendrove nutrūko nuo 2014 metų pradžios kada ji išėjo į pensiją. Be to iki darbo sutarties pasibaigimo ilgokai sirgo. Tuo metu jos pavadavimo nebuvo. Patvirtino, kad kasos pajamų orderyje serija KPO Nr. 2917 įrašai padaryti jos ranka, išskyrus kas priskirtina E. K..

78Trečiojo asmens atstovė atskirai nurodė, kad dėl procesinės padėties palaiko atsakovo poziciją, o jos atstovaujamoji nevykdė nei buhalterės, nei kasininkės funkcijų. Jai nėra pareikštų jokių įtarimų ir ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, be to joje buvo atlikta ir rašysenos ekspertizė. Nurodė, kad baudžiamoji byla dar nėra užbaigta. Prašė teismo atmetus ieškinį priteisti atstovaujamajai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

79Ieškovai į bylą taip pat pateikė Institucijos, duodančios išvadą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015-08-14 nutarimą Nr. 10-1368, kuriame konstatuotos su šalių ginču susijusios aplinkybės ir nutarta:

801. Patenkinti vartotojo A. S. prašymo reikalavimą pakeisti pagal Sutartį pagamintas duris (3 vnt.) arba padengti išlaidas, sumokėtas už trečiųjų asmenų pagamintas duris.

812. Pasiūlyti UAB „Sagera“ vykdyti vartotojo A. S. reikalavimą iki 2015 m. rugpjūčio 28 d.

823. Įpareigoti UAB „Sagera“ iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo įvykdymą.

834. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, gavus pranešimą, kad per numatytą terminą pardavėjas neįvykdė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo, apie tai skelbti viešai interneto tinklapyje www.wtat.lt.

84Institucija, duodanti išvadą byloje pateikė teismui ir išvadą, kurioje pakartojo dar nutarime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas nevykdė Ieškovo reikalavimo ir nepakeitė netinkamos kokybės durų į tinkamas, o byloje yra duomenų, jog Ieškovas tai atliko savo lėšomis. Todėl, Ieškovo reikalavimas dėl 1 400,00 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš Atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.

85Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, į rašytinius įrodymus, taip pat į vartojimo teisinių santykių reglamentavimą ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalimi, pateikė išvadą:

86Civilinėje byloje Nr. e2-2079-772/2016, Ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš Atsakovo 1 400,00 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, yra teisėtas ir pagrįstas.

87Institucija pateikė teismui ir prašymą nurodydama, kad teismas bylą nagrinėtų jos atstovui nedalyvaujant.

88Ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies.

89Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškovų reikalavimo atsakovui pagrįstumo.

90Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-07-15 ieškovas A. S. su atsakovu pasirašė Langų ir durų gamybos sutartį - užsakymą Nr. 0708-04, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atskiros šios sutarties pagrindu parduoti ir perduoti ieškovų nuosavybėn sutarties priede Nr. 1 nustatytas sąlygas atitinkančias gaminius (prekes), o ieškovai įsipareigojo sumokėti 4 000 Lt (atitikmuo 1 158,48 Eur) avansą, o nuodytus daiktus priėmus nuosavybėn sumokėti atsakovui likusią 3 145,00 Lt (atitikmuo 910,85 Eur) sumą (T. 1, 4-7 b.l.). Sutarties ir jos priede Nr. 1 yra nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti atsakovo parduodami gaminiai (prekės) (T. 1, 4-7 b.l.). Atsakovui pagaminus minėtus gaminius (prekes) ir jas perdavus ieškovams pastarieji sumokėjo likusią pinigų sumą, o atsakovo įgaliotas asmuo pateikė ieškovams ir apmokėjimui skirtą 2010-07-15 PVM sąskaitą – faktūrą bei kasos pajamų orderio kvitą serija KPO Nr. 2917 (T.1, 8-9 b.l.). Pagal teisės aktų ir gamybos standartus ieškovo gaminiai turėjo atitikti tokiems gaminiams (prekėms) nustatytus reikalavimus.

91Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui A. S. vėliau gyvenamajame name adresu ( - ), sumontavus iš ieškovo įsigytus gaminius, po kurio laiko kilo abejonės dėl 3 durų neatitikimo sutartyje, jos priede ir teisės aktuose nustatytoms techninėms charakteristikoms. Ieškovas A. S. kartu su dalies namo savininke N. P. kreipėsi į atsakovą, tačiau pastarojo atstovas P. R. atvykęs ir apžiūrėjęs sumontuotus langus ir duris, nurodė, kad 3 durų trūkumų jo vadovaujama bendrovė neištaisys, kadangi dėl to yra kalti buvę jo bendrovės darbuotojai tretieji asmenys E. K. ir A. A. (T.1, 18-23 b.l.). Po to ieškovai kreipėsi į įmonės gaminančios analogišką produkciją atstovą, kuris įvertinęs pirkėjų įsigytus gaminius nurodė, kad būtina juos keisti (T.1, 24 b.l.). Kadangi atsakovas kategoriškai atsisakė ištaisyti akivaizdžius trūkumus, dėl to ieškovai sudarė naują tų pačių gaminių (3 durų) gamybos sutartį su kitu gamintoju UAB ,,Bodesa“ (T.1, 25-32 b.l.). Iš liudytojo R. M. parodymų seka, jog pastarajam atlikus vietoje atsakovo pagamintų ir ieškovo sumontuotų durų apžiūrą, jis padarė išvadą, kad apžiūrėtame name pagamintos 3 durys neatitinka langų ir durų gamybos sutartyje (užsakyme) ir teisės aktuose nurodytoms techninėms charakteristikoms (T. 2, 22-23 b.l.). Byloje nustatyta, kad ieškovas A. S. dėl nekokybiškos produkcijos 2015-06-10 su pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas pastarąjį pakeisti nekokybiškas duris arba atlyginti patirtus nuostolius. Taip pat ieškovas A. S. 2015-06-23 dėl parduotų netinkamos kokybės 3 durų kreipėsi ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (T. 1, 10-11). Pastaroji atlikusi vartotojo skundo ir šalių ginčo tyrimą 2015-08-14 priėmė nutarimą įpareigojantį atsakovą įvykdyti sutartinį įsipareigojimą iki 2015-08-25 (T.1, 13-17 b.l.). Tačiau atsakovui nevykdant sutartinio įsipareigojimo ieškovai naujas analogiškas duris įsigijo iš kito gamintojo UAB ,,Bodesa“ ir patyrė 1 400,00 Eur nuostolį (T.1, 29 b.l.). Dėl to 2016-01-07 ieškovai pakartotinai su pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl papildomai patirtų 1 415,00 Eur grąžinimo, kadangi atsakovas buvo pagaminęs netinkamos kokybės 3 duris, kurios neatitikimo šalių sudarytoje sutartyje ir jos priede nustatytoms techninėms charakteristikoms ir pareikalavo, kad atsakovas iki 2016-01-18 atlygintų ieškovams nurodytus nuostolius (T. 1, 35-36 b.l.). Atsakovas atsakydamas į ieškovų pretenziją pareikalavo pateikti papildomus įrodymus (T.1, 37-38 b.l.), tačiau po to bendradarbiavimas tarp šalių nutrūko. Pažymėtina, kad ieškovas A. S. 2016-02-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, vadovaudamasis prašė priteisti iš atsakovo nurodytą pinigų sumą (T. 1, 1-3 b.l.). Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutinka bei nurodė, kad ieškovo namui parduoti visi langai ir durys atitinka sutarties sąlygas.

92Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto daikto (jo elementų) defektų (netinkamos kokybės) bei šių defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

93Pažymėtina, kad šalių ginčas kildinamas ne tik iš rangos, bet ir iš pirkimo - pardavimo teisinių santykių. Savo ruožtu, atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp šalių kilo iš sutarties, kurios viena šalis yra verslininkas, o kita - fizinis asmuo, svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje teisėje komercinės sutartys skirstomos į vartojimo ir kitas (nevartojimo) sutartis. Vartojimo sutartis civilinėje teisėje apibrėžiama, kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju), t. y. verslininku, sudaro fizinis asmuo (vartotojas), ir tokios sutarties sudarymo tikslai nėra susiję su vartotojo verslu ar profesija, t. y. tokia sutartis sudaroma vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.2281 str. 1 d.). Pažymėtina, kad vartojimo sutartys, kaip sutarčių grupė, išskiriamos atsižvelgiant į specifinę sutarties šalių (vartotojo ir verslininko) padėtį bei vartotojo tikslus. Vartojimo sutarties instituto tikslas - dėl nelygiavertės vartotojo ir verslininko padėties iškreiptos sutarties šalių interesų pusiausvyros atkūrimas, specialiu teisiniu reguliavimu užtikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartojimo sutartims greta bendrųjų prievolių teisės bei sutarčių teisės normų taikomos ir specialios taisyklės sutarčių sudarymo, aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, nesąžiningų sutarčių sąlygų, sutarčių pabaigos ir kt. klausimams reguliuoti, palyginus su kitomis sutartimis, nustatomos platesnės silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga sutartiniuose teisiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismo praktikos apžvalga II Nr. AC-33-1).

94Minėta, kad nagrinėjamu atveju fizinis asmuo (pirkėjai veikdami kaip bendrininkai) sudarė rangos ir pirkimo - pardavimo sutartį (mišrus sutarties tipas) su juridiniu asmeniu (pardavėju), kurios pagrindu pirkėjai įsigijo iš pardavėjo kilnojamuosius daiktus (langus ir duris). Pirkėjų materialinis bendrininkavimas pasireiškė tuo, jog juos sieja artima giminystė, tai yra sūnus ir motina (CK 3. 135 str.). Pažymėtina, kad byloje duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog ieškovai (pirkėjai) kilnojamuosius daiktus (langus ir duris) pirko asmeniniams ir šeimos su verslu nesusijusiems poreikiams tenkinti, nepateikta. Atskirai pastebėtina, jog ieškovai yra gyvenamojo namo bendraturčiai, kurį jie valdo pagal sudarytą sutartį atsižvelgiant į jiems ir kitam asmeniui priklausančias dalis (CK 4. 72 str.) (T.2, 46-48 b.l.). Dėl to ginčo atveju pripažintina, kad ieškovai turi solidarią reikalavimo teisę į atsakovą. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo sutartimis gali būti pripažįstamos įvairios savo dalyku sutartys, turinčios požymių, būtinų kvalifikuojant konkretų sandorį vartojimo sutartimi (tai vartotojo ir verslininko sutartys dėl prekių ar paslaugų įsigijimo). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad daiktų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl tais atvejais, kai pastaroji sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius (CK 1.39 str. 1 d.), ji turi būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi, ir pirkėjui (fiziniam asmeniui), esant pažeistai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, turi būti taikoma įstatyminė vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga sutartiniuose teisiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismo praktikos apžvalga I Nr. 30). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių sudaryta langų ir durų (kilnojamųjų daiktų) gamybos ir pirkimo - pardavimo sutartis šiuo atveju kvalifikuotina kaip vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis. Be to pirkėjai (ieškovai), veikdami turėjo tą patį tikslą. Tai, kad sutartis nėra šalių pasirašyta, nedaro jos negaliojančia, kadangi po to atsakovas pateikė ieškovams PVM sąskaitą – faktūrą už parduotas prekes, kuri tik patvirtina sutarties sudarymo faktą. Teismas, konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, jog ginčo šalys sudarė sutartį, kadangi įstatymas nenustato konkrečios formos tokiam sandoriui sudaryti (CK 1. 71 str.). Tokiu būdu konstatuotina, kad tarp ieškovų ir atsakovo susiklostė vartojimo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.350 str. 1 d.), o ieškovai pripažintini vartotojais (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 str. 14 ir 15 p.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais kai tarp šalių susiklosto kilnojamojo turto vartojimo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, šiems teisiniams santykiams turi būti taikomos bendrosios pirkimo - pardavimo santykius reglamentuojančios CK normos (CK 6.305-6.349 str.), taip pat vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK 1.39 str., 6.193 str. 4 d.) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos tais atvejais, kai kilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyse yra individualiai neaptartų sąlygų CK 6.2284 str.).

95Remiantis CK 6.305 str. 1 d., pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti - įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 str. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; ir kt.). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 str.), o kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. CK 6.327 str. 3, 4 d. nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau; pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Pagal CK 6.333 str. 6 d., preziumuojama, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

96Daiktų kokybės garantijos terminai bei terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti nustatyti CK 6.335 ir 6.338 str. Pagal CK 6.335 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Garantija šiuo atveju galioja visoms daiktų sudėtinėms dalims, jeigu kas kita nenustatyta įstatymuose ar sutartyje. Komplektuojamųjų detalių kokybės garantijos terminas yra toks pat kaip pagrindinio gaminio ir pradedamas skaičiuoti kartu su pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminu, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.335 str. 5 d.). Remiantis CK 6.338 str. 1 d., kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kito termino (CK 6.338 str. 2 d.). Pažymėtina, kad atsakovas šalių sudarytoje sutartyje suteikė savo gaminiams (prekėms) būtent 5 metų garantiją (sutarties 5 p.).

97Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pardavė ieškovui langus ir duris 2010-07-15, kuomet pastarasis išrašė ieškovams apmokėjimui ir to pačios dienos PVM sąskaitą – faktūrą (T.1, 8 b.l.). Savo ruožtu ieškovas A. S. atsakovui 2015-06-10 pareiškė pretenziją dėl pagamintų 3 durų netinkamos kokybės. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovai ieškinį dėl netinkamos daikto kokybės irgi pareiškė nepraleidę sutartyje nustatyto 5 metų garantinio termino (CK 6.338 str. 2 d.).

98Kaip minėta ieškovai, pateikdami ieškinį atsakovui savo reikalavimą grindė kito analogiškos produkcijos gamintojo specialistų nuomone, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir kt. duomenimis iš kurių akivaizdu, kad nurodytam namui buvo pagamintos 3 durys, kurios neatitinka pardavimo sutartyje ir jos priede nurodytų techninių charakteristikų (T. 1, 4-7 b.l.). Minėti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad iš minėtam namui pagamintų 3 durų jos akivaizdžiai neatitinka nurodytų reikalavimų, o jų montavimo klaidos nenustatytos. Atsakovo pagamintų durų varčios duomenys skiriasi nuo tų, kurie yra nurodyti sutarties priede Nr. 1. Iš paminėto seka, jog durų varčia būdama mažesnė už durų staktas sandariai neužsidaro, todėl tokioje padėtyje atsiranda plyšiai. Pagal naudojimo paskirtį galima suprasti, kad pro plyšius gali patekti kitos temperatūros oras, šviesa, drėgmė ir kt. Atsakovas galėjo pakeisti ieškovo name sumontuotų 3 durų varčias ar kitu būdu pašalinti nustatytą gamybinį broką, tačiau to nepadaręs turi prisiimti visas iš to kylančias teisines pasėkmes (CK 6. 193 str. 4d., CK 6.256 str. 4d.).

99Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad ieškovas netinkamai sumontavo minėtas duris ar jų kokybė yra tinkama ir buvo būtinas tik nedidelis jų remontas, todėl visi jo atsikirtimai pateikti į bylą atmestini (T. 1, 52-60 b.l.). Atsakovas nepateikė teismui į bylą, kad ieškovų namui pagamintos durys atitinka joms taikytinas atitikties deklaracijas.

1002015-08-14 byloje pateikta Tarnybos parengta išvada, kurioje nurodoma, jog ieškovės namui pagamintos durys, kurias į rinką pateikė UAB „Sagera“, neatitinka privalomų durų atitikties (eksploatacinių savybių) ir tinkamumo naudoti pagal paskirtį užtikrinimo reikalavimų, kas laikytina netinkama šalių sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties įvykdymo sąlyga. Iš paminėto seka, kad vartotojas įsigijęs iš pardavėjo netinkamos kokybės gaminius negali jų naudoti pagal tiesioginę paskirti (T. 1, 13-17 b.l.). Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovas turi patenkinti ieškovo A. S. prašymo reikalavimą, kadangi ieškovų namui buvo pagamintos durys turinčios defektų. Tuo pačiu minėtoje išvadoje nėra padaryta išvada, kad minėti durų defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos durų eksploatacijos ir nepakankamos jų priežiūros.

101Taigi, nagrinėjamu atveju tiek byloje liudytojais apklausti kitos bendrovės gaminančios analogišką produkciją specialistai, tiek išvadą teikianti institucija (Tarnyba) nenurodė, kad ieškovų namui atsakovo pagamintos durys atitinka Langų ir durų gamybos sutarties – užsakymo Nr. 0708-04 ir jos 1 priede nustatytas technines charakteristikas.

102Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.). Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo - mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; kt.). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė teismui tokių prašymų ir neteikė papildomų įrodymų, leidžiančių teismui padaryti išvadą, kad jo gaminys neturėjo kokybės trūkumų.

103Ieškovai pateikė teismui ne tik foto nuotraukas dėl jiems parduotų netinkamos kokybės durų kokybės, bet ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (T.1, 18-23 b.l., T.2, 26-41 b.l.). Todėl teismas laiko, kad faktinė ginčo objekto apžiūra ir jo foto fiksacija, bei kiti pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovo gaminys neatitiko tokios produkcijos gamybą reglamentuojančių norminių teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, tokie ieškovų pateikti, kaip rašytiniai įrodymai, gali būti laikomi išsamiais ir objektyviais, turinčiais reikšmės byloje nustatinėjamoms aplinkybėms.

104Pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais (CPK 12, 17 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

105Nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, t. y. šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir išvadą, pateiktą duodančios institucijos (T.1, 46-48 b.l.), teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog ieškovų namui atsakovo pagamintos durys neatitinka Gamybos sutarties ir jos 1 priede nustatytų techninių charakteristikų, t. y. sutarties sąlygų (CPK 185 str.). Tuo pačiu teismas byloje esančių įrodymų pagrindu daro išvadą, kad ieškovės namo daliai atsakovo pagamintos durys neatitinka jų gamybą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šių aplinkybių leistinais įrodymais ar kitais patikimais rašytiniais įrodymais nepaneigė, teismas daro išvadą juos laikyti išsamiais ir pagrįstais. Byloje taip pat nėra nepateikta iš esmės jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovų namui pagamintos durys buvo nekokybiškos dėl atliktų durų montavimo darbų. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovai įrodė aplinkybes, jog ieškovų namui pagamintos durys neatitinka sutarties ir/ar norminių teisės aktų reikalavimų, t. y. yra nekokybiškos ir turi defektų (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovų ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

106Remiantis CK 6.333 str. 1 d., pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Minėta, kad pagal CK 6.333 str. 6 d. preziumuojama, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Remiantis CK 6.333 str. 3 d. pardavėjas nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Pažymėtina, jog daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė, tačiau pagal CK 6.333 str. 3 d. ją įrodinėja pardavėjas. Tai aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles). Savo ruožtu CK 6.333 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą.

107Nors savo ruožtu minėti durų defektai buvo užfiksuoti jau 2015 m. pradžioje, tačiau kaip jau minėta jie išaiškėjo per garantinį laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai buvo informuoti apie specialias durų naudojimo ir priežiūros taisykles. Taip pat byloje nėra pateikta pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad minėti durų defektai atsirado dėl jų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimo. Atsakovas savo atsikirtimus iš esmės grindžia prielaidomis, jog dėl to atsakomybė tenka jo buvusiems darbuotojams byloje dalyvaujantiems kaip tretieji asmenys, tačiau pastebėtina, jog pagal CK 6. 264 str. nuostatas ginčo atveju atsakomybė pirmiausia, tenka darbdaviui, o tik po to pastarasis gali pasinaudoti regreso teise į nesąžiningą darbuotoją. Be to vien tik aplinkybė, kad buvę darbuotojai (tretieji asmenys) veikė nesąžiningai darbdavio atžvilgiu ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, neatleidžia pastarojo

108nuo jo atsakomybės prieš ieškovus (T.1, 104-132 b.l.). Pažymėtina, kad atsakovui teigiant, jog minėti darbuotojai pažeidė teisės aktais nustatytus reikalavimus, tai nesudaro teisinio pagrindo neginti ieškovų teisių.

109Atskirai pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu asmens (tuo pačiu ir nukentėjusiojo) veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Ikiteisminio tyrimo metu dėl asmens baudžiamosios atsakomybės ir civilinėje teisėje, asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Todėl baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu - neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių (T.2, 9 b.l.), tačiau gali sukelti civilinėje teisėje numatytus teisinius padarinius, net ir asmeniui pripažintam nukentėjusiuoju (CK 6. 248 str., 6. 257 str.).

110Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti. Ikiteisminio tyrimo byloje atliekant baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamų veikų numatytų atskiruose BK straipsniuose, dėl to, kad asmuo yra padaręs nusikalstamas veikas pagal jame nustatytas aplinkybes, jos yra netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti civilinėje byloje dėl netinkamo šalių sudarytos sutarties vykdymo. Į šias aukščiau paminėtas nuostatas teismas privalo atsižvelgti nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą.

111Atskirai pastebėtina, kad CPK 182 straipsnio 1d. 3 p. nustatyta, jog tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kurio atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, veiksmų, civilinių teisinių pasekmių (prejudicinis faktas). Tačiau ir tokiu atveju pagal CPK 182 straipsnio 1d. 3 p. prasmę civilinę bylą nagrinėjantis teismas dėl teisiamojo (nukentėjusiojo) veiksmų ir jų išdavoje kilusių civilinių teisinių padarinių, nenustatinėja tik dalies teismo nuosprendžiu nustatytų faktų, t. y. nenustatinėja faktų, ar buvo padaryti veiksmai, kurie konstatuoti nuosprendžiu, ir ar juos padarė tik nuteistasis. Kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą gali būti ginčijami ir teismas turi teisę juos nustatyti kitaip.

112Atskirai pažymėtina, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju (T. 2, 9 b.l.).

113Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovo sutartinės atsakomybės ieškovams pagal šalių sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, šių teisinių pasekmių prasme svarbu yra nustatyti ir įvertinti abiejų šalių (ieškovų ir atsakovo) veiksmus. Be to iš minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje priimtos specialisto išvados matyti, kad keliant trečiųjų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą atsakovui, darytina išvada, jog atsakingu laikytinas ir pats bendrovės vadovas. Tačiau minėtoje išvadoje nurodyti motyvai, nepaneigia atsakovo atsakomybės ieškovams civiline prasme, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus. Tačiau kaip jau aukščiau minėta šioje byloje atsakovo veiksmai turi būti vertinami ne baudžiamosios, bet civilinės teisės požiūriu ir dėl to jie gali sukelti skirtingus teisinius padarinius ginčo šalims.

114Nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį bei reikšmę įrodinėjamoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pašalinančių jo atsakomybę už minėtų trūkumų atsiradimą, teismas daro išvadą, jog minėti atsakovo pagamintų durų defektai, kurie atsirado nepraėjus garantiniam terminui nuo durų pardavimo ieškovams, atsirado ne dėl durų montavimo, eksploatavimo ir priežiūros taisyklių pažeidimo, bet dėl daikto (durų) trūkumų, kurie atsirado dar iki daikto perdavimo ieškovams, už kuriuos yra atsakingas atsakovas, kaip durų pardavėjas ir kokybės garantas (CK 6.246-6.248 str.; CPK 185 str.). Teismo vertinimu mažai tikėtina, jog aukščiau aprašyti durų defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo durų sumontavimo, jų eksploatacijos ir priežiūros taisyklių pažeidimo. Be to atsakovas perdavė ieškovams supakuotas duris, kas tuo pačiu irgi neleido pastariesiems pastebėti esamų trūkumų jų perdavimo momentu.

115CK 6.334 str. reglamentuoja netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Vadovaujantis minėto straipsnio norma, tuomet, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių galimybių savo pažeistai teisei apginti. Jis turi teisę reikalauti iš pardavėjo: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (ši teisių gynimo teisinė priemonė galima kilnojamojo daikto pardavimo atveju); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjui daikto trūkumų pašalinimo išlaidas; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (ši teisių gynimo teisinė priemonė taip pat galima kilnojamojo daikto pardavimo atveju). Taigi, įstatymas numato alternatyvias pirkėjo teisių gynimo priemones, kurias jis gali pasirinkti, kai nustatomi jam parduoto daikto kokybės trūkumai (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko CK 6.334 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą savo pažeistų teisių gynimo priemonę, reikalaudamas, kad pardavėjas (atsakovas) atlygintų jo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, t. y. atlygintų namo durų pakeitimo išlaidas. Tačiau atsižvelgiant į šalių teisinius santykius teismas konstatuoja, kad ieškovų teisių gynybai taikytinos ne CK 6. 334 str. 1d. 3p., o 4 p. nuostatos, kuomet atsakovas turi grąžinti ieškovams pinigus už pagamintas ir parduotas netinkamos kokybės 3 duris. Tokiu atveju ieškovams iš atsakovo priteistinos sumos dydžių laikytina parduotų 3 durų kaina pagal atsakovo ieškovams pateiktą 2010-07-15 PVM sąskaitą faktūrą serija MLS Nr. 620712, kurioje šių durų kaina yra 3 177,99 Lt (atitikmuo 920,41 eur). Kadangi byloje konstatuota, jog durų defektai atsirado dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovams ir priteistina nurodyta pinigų sumą. Atskirai pažymėtina, kad atsakovas privalo atlyginti tik parduotų nekokybiškų durų kainą, o ne jų įsigytų naujų durų gamybos kainą, kuri yra didesnė. Kitokia išvada suponuotų ieškovų praturtėjimą atsakovo sąskaita. Be to atsakovas turi teisę pasiimti iš ieškovų jo pagamintas nekokybiškas duris savo sąskaita.

116Atskirai pažymėtina, kad šalys įrodymų atskleidimo procesui teisme, be abejonės, turi skirti reikiamą dėmesį, nes tinkamas įrodymų atskleidimo proceso suvaldymas gali paveikti bylos baigtį. Šiuo atveju labai svarbu parodyti savo, kaip šalies, patikimumą, todėl atskleidžiant įrodymus svarbu pademonstruoti bendradarbiavimą, sąžiningumą (atvirumą), norą pateikti dokumentus pagal pateiktus prašymus. Net jeigu, šalies manymu, ir yra formalių pagrindų neteikti dokumentų, būtina atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir būti atsargiems jais naudojantis, siekiant teismui nesudaryti „nepatikimo“, ,,nesąžiningo“ bylininko įspūdžio. Teismas laiko, kad atsakovo atsakomybė kylą ieškovams ne tik dėl atsakovo kaltės, bet ir dėl iš dalies trečiųjų asmenų netinkamų veiksmų jiems dirbant pas atsakovą.

117Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

118Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios procesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

119Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

120Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

121Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

122Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Tačiau vien formalus įstatymo taikymas neatitiktų esminių civilinio proceso principų ir nuostatų. Kiekvienu atveju turi būti vertinamas šalies elgesys ne tik proceso metu, bet ir iki jo. Todėl pirmiausia, teismui atlikus ieškovų ieškinio sumos perskaičiavimą, tai nelaikytina jų ieškinio reikalavimo patenkinimu iš dalies. Antra, tokia išvada seka įvertinus tai, kad ieškovai yra vartotojai. Trečia, vartotojas kaip jau yra nurodyta laikytinas silpnesniąja ginčo šalimi. Ketvirta, kadangi suinteresuotas bylos baigtimi buvo ne tik atsakovas, bet ir tretieji asmenys atsakovo pusėje, todėl pirmiau paminėtos nuostatos taikytinos ne tik ieškovo atžvilgiu dėl žyminio mokesčio, bet ir atsakovo bei trečiųjų asmenų atžvilgiu dėl jų tirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nors atsakovas ir pripažintas kaltu ieškovų atžvilgiu, tačiau trečiųjų asmenų su bylinėjimusi susijusios išlaidos jiems nepriteistinos ir iš atsakovo, kadangi kaip jau teismas yra nurodęs, jų veiksmai jiems vykdant savo pareigas bendrovėje, irgi turėjo įtakos atsakovo civilinei atsakomybei prieš ieškovus kilti (T.1, 8-9, 104-132, 145 b.l., T. 2, 9-12 b.l.). Tuo pačiu tenkintinas ieškovų ieškinio reikalavimas atsakovui dėl įstatyminių metinių 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo patenkintos ieškinio dalies nuo jo priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat iš atsakovo ieškovams priteistinos ne tik atstovavimo išlaidos, bet ir kitos būtinos bei pagrįstos bylinėjimosi išlaidos - 15,00 Eur už specialisto konsultaciją ir 75,00 Eur už antstolio paslaugas, bei 653,40 Eur už advokato paslaugas, iš viso: 743,40 Eur.

123Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovai buvo atleisti, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog, ieškovai nagrinėjamu atveju CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti, remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovo priteistina 28,00 Eur žyminio mokesčio, sumokant į sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

124Vadovaujantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. valstybės naudai iš atsakovo priteistina 7,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

125Teismas tenkindamas iš dalies ieškovų ieškinį atsakovui, neanalizuoja plačiau pastarojo prašymo skirti ieškovui A. S. piniginę baudą už CPK 95 str. nuostatų pažeidimą.

126Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str.,

Nutarė

127Ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.

1281. Priteisti solidariai ieškovams A. S. (a.k. ( - ) ir N. P. (a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Sagera“ (į.k. 144710070), 920,41 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų 41 ct) nekokybiškas prekes ir 743,40 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 1 663,81 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 81 ct).

1292. Likusioje dalyje ieškovų ieškinio reikalavimą atmesti.

1303. Priteisti solidariai ieškovams A. S. (a.k. ( - ) ir N. P. (a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Sagera“ (į.k. 144710070), 6 proc. dydžio įstatymines metines procesines palūkanas nuo priteistos 920,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

1314. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Sagera“ (į. k. 144710070) 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio bei 7,84 Eur (septynis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams, iš viso: 35,84 Eur (trisdešimt penkis eurus 84 ct).

1325. Įpareigoti ieškovus (pirkėjus) A. S. (a. k. ( - ) ir N. P. (a. k. ( - ) atsakovui (pardavėjui) UAB ,,Sagera“ (į.k. 144710070) pareikalavus, grąžinti pastarajam jo sąskaita pirkėjams parduotas nekokybiškas 3 duris, įsigytas pagal 2010-07-15 Langų ir durų gamybos sutartį – užsakymą Nr. 0708-04.

1336. Atmesti trečiųjų asmenų: A. A. ir E. K. prašymus dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

134Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. posėdžio sekretorė Ona Baronienė,... 3. dalyvaujant ieškovui A. S. ir jo bei bendraieškovės N. P. atstovei adv. L.... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovai veikdami kaip bendrininkai 2010-07-15 su UAB „Sagera“ pasirašė... 7. UAB „Sagera“ įsipareigojimus įvykdė, pagamino ir pristatė užsakytus... 8. 2015 m. pradžioje pradėjus gyvenamojo namo įrengimo darbus, paaiškėjo, kad... 9. 2015-06-10 ieškovas A. S. pareiškė rašytinę pretenziją Atsakovui dėl 3... 10. UAB „Sagera“ gera valia neišsprendus pretenzijoje pateikto reikalavimo,... 11. UAB „Sagera“ neginčijo 2015-08-14 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos... 12. Ieškovas A. S. kreipėsi į UAB „Bodesa“, kurios atstovai 2015-09-30... 13. 2015-10-16 A. S. ir UAB „Bodesa“, atstovaujama įgaliotojo asmens... 14. 2015-01-07 Ieškovų atstovė pateikė rašytinę pretenziją UAB „Sagera“... 15. Ieškovai teigė, jog tarp jų ir Atsakovo susiklostė vartojimo rangos... 16. Ieškovai patyrė išlaidas dėl atsakovo nekokybiškai pagamintų durų (3... 17. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vadovaujantis LR CPK 5 str.,... 18. 1. priteisti iš atsakovo UAB „Sagera“ 1 400 Eur trūkumų šalinimo... 19. 2. priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 20. 3. priteisti ieškovams nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir 6 proc. dydžio... 21. Ieškovai savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 22. Liudytoja N. P. iš pradžių kaip liudytoja duodama teismui parodymus nurodė,... 23. Vėliau N. P. pareiškė norą įstoti į bylą kaip sūnaus bendrininkė,... 24. Liudytojas K. G. duodamas parodymus nurodė, kad dirba UAB ,,Bodesa“... 25. Liudytojas R. M. nurodė, jog UAB ,,Bodesa“ dirba langų specialistu,... 26. Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. ir jos atstovė palaikė ieškinio... 27. Ieškovų atstovė mano, kad esant tarp šalių vartojimo rangos santykiams,... 28. Atsakovas UAB „Sagera“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovų... 29. Atsakovas UAB ,,Sagera“ nesutinka su ieškovų nuomone dėl šių motyvų.... 30. Dėl 2010-07-15 Langų ir durų gamybos sutarties sudarymo aplinkybių.... 31. Visų pirma, pažymėtina, kad Atsakovo direktorius nėra pasirašęs nei... 32. Nurodė, kad šiuo metu Šiaulių apskrities VPK KP ENTV yra atliekamas... 33. Kaip Atsakovas nustatė iš turimų UAB „Sagera“ buhalterinės apskaitos... 34. Antra, Ieškovas su ieškiniu pateikė 2010-07-15 UAB „Sagera“ PVM... 35. Šioje PVM sąskaitoje - faktūroje, ties grafa „Pirkėjas“ yra nurodyta -... 36. Vis dėlto, Atsakovas patvirtina, kad iš Ieškovo UAB „Sagera“ nėra... 37. Todėl Atsakovas gali daryti išvadą, kad Ieškovas arba nėra sumokėjęs... 38. Taip pat Atsakovas prašė išreikalauti iš Ieškovo įrodymus,... 39. Dėl vartojimo rangos darbų kokybės.... 40. CK 6.662 str. 1 d. numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais... 41. Nagrinėjamu atveju Ieškovas su ieškiniu nėra pateikęs priėmimo -... 42. Be to, šiuo atveju, itin keista, kad Ieškovas tik praėjus beveik net... 43. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad „ieškovas A. S. kreipėsi į Valstybinę... 44. Pažymime, kad iki 2016 m. sausio 1 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos... 45. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Ieškovas su ieškiniu, kaip septintą... 46. Dėl Ieškovo sutarties su UAB „Bodesa“.... 47. Ieškinyje teigiama, kad „2015-10-16 A. S. ir UAB „Bodesa“, atstovaujama... 48. Minėtą faktą taip pat įrodo tai, kad Ieškovas pats su ieškiniu pridėjo... 49. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. gruodžio 16 d. A. S. ir UAB „Bodesa“... 50. Tačiau Ieškovas ieškinyje nurodė, kad „Už atliktus gaminius ir atliktus... 51. Todėl, apibendrinus, galima daryti išvadą, kad iš Ieškovo prie ieškinio... 52. Todėl, akivaizdu, kad Ieškovas nesąžiningai, piktnaudžiaudamas turimomis... 53. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes... 54. 1. Į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti A. A. ir E. K..... 55. 2. Išreikalauti iš Ieškovo A. S. 2010-07-15 Langų ir durų gamybos... 56. 3. Išreikalauti iš Ieškovo A. S. įrodymus, patvirtinančius, kad Ieškovas... 57. 4. 2016-02-04 A. S. ieškinį dėl trūkumų šalinimo priteisimo atmesti kaip... 58. 5. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti Ieškovui 5 792 Eur... 59. 6. Priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (bus pateiktos parengiamojo... 60. Ieškovui pasiūlius šį ginčą išspręsti taikiai, pasirašant taikos... 61. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovų ieškinio reikalavimus grindė į... 62. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai paaiškino, kad ieškovai nepateikė... 63. Trečiasis asmuo E. K. ir jo atstovė advokatė pateikė teismui savo nuomonę... 64. E. K. duodamas teismui paaiškinimus nurodė, kad anksčiau dirbo UAB... 65. Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad ieškovo ieškinys nors ir dėl... 66. Trečiasis asmuo A. A. pateikė teismui į bylą savo atsiliepimą ir jame... 67. Nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jai nepakanka įrodymų... 68. Paaiškino, kad dirbo UAB „Sagera“ buhalterės pareigose, šiuo metu yra... 69. Langų ir durų gaminimo procese nedalyvavo, dokumentų, susijusių su langų... 70. Taip pat pagal direktoriaus P. R. pasirašytą ieškinį buvo iškelta... 71. A. A. niekada nėra paėmusi nė vieno UAB „Sagera“ priklausančio lito,... 72. Gali patvirtinti tik tai, kad kiek UAB „Sagera“ buvo tikrinama, niekada... 73. Taip pat ji mano, kad ieškovas tikrai žino, kas jam montavo langus ir duris... 74. Nemano, kad yra tinkamas trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje. Nors UAB... 75. Mano, kad atsakovas UAB „Sagera“ nepateikė teismui jokių įrodymų, kad... 76. Trečiasis asmuo A. A. teismo prašė priteisti iš šalies, kurios nenaudai... 77. Teismo posėdžio trečiasis asmuo A. A. duodama paaiškinimus pakartojo iš... 78. Trečiojo asmens atstovė atskirai nurodė, kad dėl procesinės padėties... 79. Ieškovai į bylą taip pat pateikė Institucijos, duodančios išvadą,... 80. 1. Patenkinti vartotojo A. S. prašymo reikalavimą pakeisti pagal Sutartį... 81. 2. Pasiūlyti UAB „Sagera“ vykdyti vartotojo A. S. reikalavimą iki 2015 m.... 82. 3. Įpareigoti UAB „Sagera“ iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešti... 83. 4. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi,... 84. Institucija, duodanti išvadą byloje pateikė teismui ir išvadą, kurioje... 85. Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, į rašytinius... 86. Civilinėje byloje Nr. e2-2079-772/2016, Ieškovo reikalavimas priteisti jo... 87. Institucija pateikė teismui ir prašymą nurodydama, kad teismas bylą... 88. Ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies.... 89. Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškovų reikalavimo... 90. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-07-15 ieškovas... 91. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui A. S. vėliau gyvenamajame name... 92. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto daikto (jo... 93. Pažymėtina, kad šalių ginčas kildinamas ne tik iš rangos, bet ir iš... 94. Minėta, kad nagrinėjamu atveju fizinis asmuo (pirkėjai veikdami kaip... 95. Remiantis CK 6.305 str. 1 d., pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis... 96. Daiktų kokybės garantijos terminai bei terminai reikalavimams dėl parduotų... 97. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pardavė ieškovui langus ir duris... 98. Kaip minėta ieškovai, pateikdami ieškinį atsakovui savo reikalavimą... 99. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad ieškovas netinkamai sumontavo... 100. 2015-08-14 byloje pateikta Tarnybos parengta išvada, kurioje nurodoma, jog... 101. Taigi, nagrinėjamu atveju tiek byloje liudytojais apklausti kitos bendrovės... 102. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne... 103. Ieškovai pateikė teismui ne tik foto nuotraukas dėl jiems parduotų... 104. Pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių... 105. Nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, t. y.... 106. Remiantis CK 6.333 str. 1 d., pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus,... 107. Nors savo ruožtu minėti durų defektai buvo užfiksuoti jau 2015 m.... 108. nuo jo atsakomybės prieš ieškovus (T.1, 104-132 b.l.). Pažymėtina, kad... 109. Atskirai pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu asmens (tuo pačiu ir... 110. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje... 111. Atskirai pastebėtina, kad CPK 182 straipsnio 1d. 3 p. nustatyta, jog tik... 112. Atskirai pažymėtina, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų,... 113. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovo... 114. Nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, jų... 115. CK 6.334 str. reglamentuoja netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo... 116. Atskirai pažymėtina, kad šalys įrodymų atskleidimo procesui teisme, be... 117. Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų... 118. Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą... 119. Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs... 120. Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti,... 121. Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 122. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 123. Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovai... 124. Vadovaujantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. valstybės naudai iš atsakovo... 125. Teismas tenkindamas iš dalies ieškovų ieškinį atsakovui, neanalizuoja... 126. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str.,... 127. Ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.... 128. 1. Priteisti solidariai ieškovams A. S. (a.k. ( - ) ir N. P. (a.k. ( - ) iš... 129. 2. Likusioje dalyje ieškovų ieškinio reikalavimą atmesti.... 130. 3. Priteisti solidariai ieškovams A. S. (a.k. ( - ) ir N. P. (a.k. ( - ) iš... 131. 4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 132. 5. Įpareigoti ieškovus (pirkėjus) A. S. (a. k. ( - ) ir N. P. (a. k. ( - )... 133. 6. Atmesti trečiųjų asmenų: A. A. ir E. K. prašymus dėl jų patirtų... 134. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...