Byla 2K-416/2012
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui, nuteistajai L. S., E. B., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, gynėjams Juliui Jasaičiui ir Jonui Nekrašiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio ir nuteistosios L. S. (buvusios B.) kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio.

2Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu L. S. buvo nuteista:

3pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (už A. B. sukurstymą suklastoti dokumentą) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

4pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (už A. Ž. sukurstymą suklastoti dokumentą) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

5pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (už E. B. sukurstymą suklastoti dokumentą) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

6pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už suklastotų žemės sklypo topografinės nuotraukos ir kadastrinių matavimų panaudojimą) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

7pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už suklastoto techninio projekto, energinio naudingumo sertifikato, statybos darbų žurnalo panaudojimą) 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda;

8pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už suklastotos sutarties dėl techninės priežiūros panaudojimo) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

9pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (už E. B. papirkimą) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė L. S. nustatyta 35 MGL dydžio (4550 Lt) bauda, ją sumokant per 18 mėnesių.

11Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir E. B.:

12pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atimant teisę užsiiminėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta atėmimas teisės užsiiminėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimu vieneriems metams ir 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda, ją sumokant per 10 mėnesių.

13Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „G.“ išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

14Tuo pačiu nuosprendžiu A. Ž. ir A. B. pagal BK 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

15Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalis dėl L. S. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir E. B. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: L. S. ir E. B. pagal šiuos kaltinimus išteisintos, neįrodžius, kad jos dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

16Panaikinta ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalis dėl E. B. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei UAB „G.“ išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį; E. B. bei UAB „G.“, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla dėl jų nutraukta.

17Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendis taip pat pakeistas dėl paskirtų bausmių: galutinė subendrinta bausmė L. S. sumažinta iki 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudos. Iš nuosprendžio pašalinta E. B. ir L. S. (B.) atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jos nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl 315 Lt konfiskavimo iš E. B.

18Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, proceso dalyvių paaiškinimų,

Nustatė

19L. S. nuteista už tai, kad 2007 – 2009 metų laikotarpiu, siekdama neteisėtu būdu įteisinti statinius, esančius Šiaulių rajone sodininkų bendrijoje „Ž. G.“, ( - ), sukurstė kitus asmenis suklastoti dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo.

202007 m. liepos mėn. L. S. kreipėsi į A. B. įmonę, turinčią teisę atlikti topografinius ir kartografinius darbus, geodezinius matavimus, statinių žymėjimą vietovėje, sudaryti jų padėties schemas, ir sukurstė A. B. suklastoti tikrus dokumentus – į kadastrinių matavimų bylos dokumentus ir topografinę nuotrauką įrašyti žinomai melagingus duomenis, kad minėtame žemės sklype nėra jokių statinių. Gavusi šiuos suklastotus dokumentus, L. S. pateikė juos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui kaip priedą prie 2007 m. rugpjūčio 28 d. paraiškos Nr. ( - ) dėl projektavimo sąlygų sąvado sudarymo, taip pat Šiaulių apskrities Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui kaip priedą prie prašymo dėl žemės sklypo kadastro Nr. 9105/0004:42 rodiklių pakeitimo ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Šiaulių filialui kaip priedą prie 2007 m. rugsėjo 26 d. prašymų Nr. C-772011 ir Nr. C-772017 dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimo.

212008 m. liepos mėn. L. S. kreipėsi į A. Ž., kuriam buvo suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos ir techninės priežiūros vadovo pareigas, ir jie kartu pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. liepos 24 d. techninės priežiūros sutartį ir joje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. 2009 m. balandžio mėn. L. S. paprašė A. Ž. užpildyti statybos darbų žurnalą ir jame įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tariamai vykdytus namo ir pagalbinio pastato statybos darbus. 2008 m. liepos 14 d. ji šiuos dokumentus pateikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui kaip priedą prie prašymo išduoti statybos leidimą.

222009 m. kovo 31 d. – balandžio 1 d. laikotarpiu L. S. kreipėsi į E. B., turinčią teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal statybos techninius reglamentus, ir pasiūlė surašyti ir išduoti energinio naudingumo sertifikatą su žinomai melagingais duomenimis, kad pastatas atitinka energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. 2009 m. balandžio 8 d. E. B. į pastato energinio naudingumo sertifikatą įrašė atitinkamus žinomai melagingus duomenis ir už paslaugas iš L. S. priėmė 350 Lt mokestį.

232009 m. balandžio 15 d. L. S. suklastotus gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato techninį projektą, statybos darbų žurnalą, pastato energinio naudingumo sertifikatą pateikė Šiaulių apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriui kaip priedus prie 2009 m. balandžio 15 d. prašymo paskirti komisiją dėl šių statinių pripažinimo tinkamais naudoti.

24L. S. buvo kaltinama ir tuo, kad tiesiogiai pasiūlė duoti ir davė 350 Lt kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui E. B. už suklastoto energinio naudingumo sertifikato išdavimą, tačiau pagal ši kaltinimą L. S. išteisinta.

25E. B. dėl pirmiau minėto dokumento suklastojimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista BK 37 straipsnio pagrindu (dėl veikos mažareikšmiškumo). E. B. dėl kaltinimo priėmus 350 Lt kyšį iš L. S. išteisinta.

26Uždaroji akcinė bendrovė „G.“ buvo kaltinama tuo, kad, siekdama turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo. Pripažinus, kad UAB „G.“ yra A. B. įmonės teisių ir pareigų perėmėja, buvo pripažinta ir tai, kad A. B., suklastodamas kadastrinių matavimų bylos dokumentus ir topografinę nuotrauką ir už 400 Lt mokestį perduodamas juos L. S., veikė šios įmonės naudai. UAB „G.“ nuo baudžiamosios atsakomybės atleista BK 37 straipsnio pagrindu (dėl veikos mažareikšmiškumo).

27Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

28Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismas nepagrįstai UAB „G.“ padarytas nusikalstamas veikas pripažino mažareikšmėmis, pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas ir atleido šį juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas UAB „G.“ veikas kaip mažareikšmes, atsižvelgė tik į tai, kad nebuvo padaryta didelė žala nei UAB „G.“ savininkui, nei L. S.. Teisiniu ir loginiu požiūriais teismo nurodytiems asmenims žala ir negalėjo būti padaryta, nes neteisėti veiksmai buvo nukreipti L. S. interesams tenkinti. Akivaizdu, kad A. B. ir L. S. veiksmų teisiniam vertinimui reikšminga ne tai, kad L. S. nepadaryta žala, o tai, kad abu jie savo bendrais veiksmais padarė žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Teismas ignoravo tai, kad UAB „G.“ veika padarė žalą tinkamai dokumentų apyvartai, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumui, informacijos patikimumui, valstybės institucijų dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui. Be to, prokuroras pažymi, kad UAB „G.“ savininkui A. B., suklastojusiam dokumentą, BK 37 straipsnio nuostatos netaikytos, o UAB „G.“ inkriminuoti tie patys veiksmai pripažinti mažareikšmiu nusikaltimu. Teisiniu požiūriu dvejopas baudžiamųjų įstatymų taikymas yra ydingas ir pažeidžia BPK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą asmenų lygybės procese principą bei konstitucinį teisingo bylos nagrinėjimo principą.

29Šiaulių apygardos teismas taip pat nepagrįstai taikė BK 37 straipsnio nuostatas ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės E. B.. Teismas, vertindamas E. B. įvykdytą dokumento suklastojimą kaip mažareikšmį nusikaltimą, atsižvelgė į du momentus: į tai, kad nebuvo padaryta žala L. S., ir į tai, kad nebuvo sutrikdyta valstybės bei savivaldybės institucijų veiklą, nepadaryta žymi žala valstybei. Tokie teismo argumentai nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. E. B. ir L. S. veiksmų teisiniam vertinimui reikšminga ne tai, kad pastarajai nepadaryta žalos, o tai, kad abi jos savo bendrais veiksmais padarė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – tinkamai dokumentų apyvartai, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumui, informacijos patikimumui. O teismo pasirinktas vertinimo kriterijus – žymios žalos valstybei nepadarymas – yra perteklinis, nes nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis nėra materialioji ir pasekmių nenumato. Be to, apeliacinės instancijos teismas proceso metu nesiaiškino, ar nebuvo sutrikdyta valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, padaryta žymi žala valstybei. Taip pat prokuroras teigia, kad teismas, taikydamas BK 37 straipsnio nuostatas E. B., o jos bendrininkę L. S. nuteisdamas šiame epizode pagal BK 300 straipsnio l dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad veikos bendrininkavimo atveju mažareikšme gali būti pripažįstama tik visų bendrininkų veika.

30Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. B. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir L. S. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį yra neteisėta. Teismas, taikydamas BPK 329 straipsnio 1 punkto nuostatas, privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.3 ir 5.3 punktų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 27 punkto išaiškinimais. Tačiau iš Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šiame nuosprendyje E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas neatitinka kaltinamajame akte esančio nusikalstamos veikos aprašymo, neišdėstyti įrodymų įvertinimo motyvai ir nenurodyta, kodėl teismas atmeta ar kitaip įvertina įrodymus, neanalizuoti ir nevertinti duomenys, gauti atliekant operatyvinį tyrimą, bei duomenys, perkelti į baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, surašant protokolus. Teismas nuosprendyje nepateikė teisinių kliūčių ar motyvų, kodėl operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys nebuvo pripažinti įrodymais ir jais nebuvo remtasi įrodinėjimo procese, o apsiribojo STT Šiaulių valdybos pareigūno tarnybinio pranešimo „Dėl operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų prijungimo prie atliekamo ikiteisminio tyrimo“, kuris yra išvestinis dokumentas ir, teismui nepasisakius dėl pirminiuose dokumentuose (operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose) fiksuotų duomenų pripažinimo įrodymais, neturintis savarankiškos įrodomosios galios. Teismas, nuosprendyje vadovavosi ne įrodymų visuma, o tik jų dalimi, taigi pažeidė proceso išsamumo principą. Teismas taip pat nepateikė motyvų, kodėl operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų nepripažino įrodymais, jų nuosprendyje neaptarė ir nevertino, taigi pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas.

31Nuteistoji L. S. kasaciniu skundu prašo jai pritaikyti BK 40 straipsnio 1 dalį arba BK 37 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorė nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė jai BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai jos padarytų nusikalstamų veikų nepripažino mažareikšmėmis (BK 37 straipsnis), o teismo paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Nuteistosios manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad ji padarė ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas. Ji tvirtina neturėjusi ketinimo padaryti nusikalstamas veikas, o tik siekė įteisinti be atitinkamo leidimo pastatytus statinius ir, neturėdama specialių žinių, nežinojusi, kad tam reikės pažeisti įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad visi nuteistosios atlikti veiksmai, nors ir padaryti skirtingu laiku ir naudojant skirtingų asmenų parengtus bei jai pateiktus dokumentus, buvo skirti vieningam tikslui – įteisinti pastatus, padarytos veikos nelaikytinos pakartotinėmis. Dėl šios priežasties L. S. galėjo būti pritaikytos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, ji nusikalto pirmą kartą ir dėl to labai gailisi.

32Kasatorė taip pat pažymi, kad teismas, kvalifikuodamas veikas ir taikydamas atsakomybę, nebuvo vienodai teisingas visiems asmenims, kaltintiems šioje byloje, – A. Ž. padarytas veikas vertino kaip vieninga tyčia padarytą vieną nusikaltimą. Paskyręs neteisingą bausmę kasatorei, teismas nesilaikė konstitucinio teisingumo principo ir taip pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, teismas nebuvo teisingas nuteistajai ir dėl to, kad jos padarytų veikų nevertino kaip mažareikšmių (BK 37 straipsnis) ir neatleido jos nuo baudžiamosios atsakomybės, kai tuo tarpu E. B. ir UAB „G.“ padarytos tos pačios nusikalstamos veikos (dokumentų klastojimas) buvo pripažintos mažareikšmėmis. Teismas nemotyvavo ir nenurodė, koks yra nuteistosios padaryta nusikalstama veika (suklastoto dokumento panaudojimu) padarytos žalos dydis ir kuo jis skiriasi nuo E. B. bei UAB „G.“ vadovo A. B. tapačia nusikalstama veika (dokumento suklastojimu) padarytos žalos dydžio. Šioje byloje visi asmenys (valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys), padarę BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, būdami nusikaltimo vykdytojais, yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jų padarytas veikas pripažinus mažareikšmėmis (A. B.) arba pagal laidavimą (A. B., A. Ž.). Tuo tarpu L. S. už analogišką veiką yra nuteista ir turi teistumą. Todėl kasatorė, dirbanti privačioje įmonėje, mano esanti diskriminuojama dėl socialinės padėties – valstybės tarnautojo statuso neturėjimo.

33Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas, nuteistosios L. S. skundas tenkintinas.

34Dėl išteisinimo pagal kaltinimą kyšininkavimu ir papirkimu

35Prokuroro argumentai dėl nepagrįsto L. S. ir E. B. išteisinimo pagal kaltinimus kyšininkavimu ir papirkimu atmestini.

36Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas L. S. ir E. B. pagal kaltinimus kyšininkavimu ir papirkimu, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad E. B. sudarė su L. S. sutartį dėl paslaugų suteikimo, nustatė paslaugų kainą, išrašė sąskaitą faktūrą, užpajamavo gautus pinigus (350 Lt), sumokėjo mokesčius. Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pagal veikos padarymo metu galiojusius BK 225 ir 227 straipsnius pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Tačiau pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-48/2009). Nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti tokių išvadų. Individualia veikla besiverčiančios E. B. gautas 350 Lt atlyginimas buvo įformintas sutartimi, pagal kurią E. B. įsipareigojo atlikti pastato energetinio naudingumo įvertinimą (T. 1, b. l. 59), ir užpajamuotas. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad 350 Lt atlygis buvo neįprastai didelis ir kad būtent dėl jo E. B. įrašė melagingus duomenis į pastato energetinio naudingumo sertifikatą. Jokių duomenų apie tai, kad be šių pinigų L. S. būtų įteikusi E. B. ir neoficialų atlyginimą, nėra. Prokuroro argumentai, neva kyšininkavimą rodo operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys (protokolai ir jų priedai, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai), yra deklaratyvūs. Iš tikrųjų šie duomenys jokių kitų, apeliacinės instancijos teismo neaptartų aplinkybių nepatvirtina. Atsižvelgiant į tai, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių buvus kyšininkavimą.

37Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo ir tęstinumo

38Nagrinėjamojoje byloje L. S. nuteista už šešias nusikalstamas veikas: už tris sukurstymus suklastoti dokumentą ir už tris suklastotų dokumentų panaudojimus. Tuo tarpu L. S. sukurstyti asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už dokumentų suklastojimą dėl veikos mažareikšmiškumo (E. B. ir UAB „G.“) arba pagal laidavimą (A. Ž. ir A. B.). Prokuroras ginčija E. B. ir UAB „G.“ atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, tuo tarpu nuteistoji L. S. kasaciniame skunde prašo teismo kaip ir kitus kaltinamuosius šioje byloje atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo arba pagal laidavimą.

39BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. ir UAB „G.“ veikų pripažinimą mažareikšmėmis, kurį skundžia prokuroras, lėmė teismo išvada, kad šiomis veikomis ne vienam asmeniui nepadaryta žalos, jų pavojingumas nėra didelis, jomis nebuvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla, nepadaryta žymi žala valstybei. Prokuroras savo kasaciniame skunde pabrėžia, kad dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl tokiais turi būti vertinama žala ne atskiriems asmenims, bet baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Su šiais argumentais nesutiktina. Kasacinėje praktikoje nė kartą konstatuota, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). Sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bylose taip pat atsižvelgtina į tai, ar šiuo nusikaltimu buvo padaryta reali žala kieno nors interesams (kasacinės nutartys Nr. 2K-387/2008, 2K-528/2008, 2K-409/2011). Žinoma, pripažįstant veiką mažareikšme, turi būti vertinama objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visuma, tačiau konstatuotina, kad teismas, šioje byloje savo sprendimą motyvavęs realios žalos nebuvimu ir nedideliu veikos pavojingumu, teisinės klaidos nepadarė.

40Tiek E. B., tiek UAB „G.“ padarytomis veikomis buvo siekiama padėti L. S. įteisinti sodininkų bendrijoje anksčiau pastatytą gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą. Nors jokio draudimo statyti šiuos pastatus sodininkų bendrijoje esančiame žemės sklype nebuvo, dėl norminių aktų formalių reikalavimų jau pastatyti pastatai negalėjo būti įteisinti teisėtu būdu: iš pradžių juos reikėjo nugriauti ir tik po to buvo įmanoma gauti leidimą statyboms. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, nenumatantis galimybės ištaisyti statybos reikalavimų pažeidimus negriaunant statinio, nors statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pažymėtina ir tai, kad tokia statinių įteisinimo galimybė atsirado 2010 m. liepos 2 d. įstatymais Nr. XI-992 ir XI-993 pakeitus ir papildžius Statybos įstatymą (28 straipsnis) ir Civilinį kodeksą (4.103 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste yra reikšmingos ir atitinka teismo padarytą išvadą dėl padarytų nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo.

41L. S. kasaciniame skunde ginčijami teismo argumentai, dėl kurių atsisakyta atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės tiek dėl veikos mažareikšmiškumo, tiek pagal laidavimą. Toks teismo sprendimas iš esmės motyvuojamas faktu, kad ji įvykdė ne vieną, bet kelias tapačias nusikalstamas veikas, palenkė kitus asmenis suklastoti dokumentus. Kasatorės teigimu, visi jos atlikti veiksmai, nors ir padaryti skirtingu laiku ir naudojant skirtingų asmenų parengtus bei jai pateiktus dokumentus, buvo skirti vieningam tikslui – įteisinti pastatus, todėl padarytos veikos nelaikytinos pakartotinėmis ir atitinka tęstinės veikos sampratą. Su kasatorės argumentais sutiktina.

42Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-267/2011). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai, pripažinus, jog kaltinamasis skirtingus suklastotus dokumentus panaudojo vadovaudamasis tais pačiais motyvais, siekė to paties aiškiai apibrėžto tikslo ir visus jo nusikalstamus veiksmus siejo vieninga savo turiniu ir forma tyčia, tokie veiksmai pripažinti tęstiniu nusikaltimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-632/2005).

43Teisėjų kolegijos vertinimu, šešių nusikalstamų veikų (trys kurstymai suklastoti dokumentus ir trys tokių dokumentų panaudojimai) inkriminavimas nuteistajai nagrinėjamoje byloje yra dirbtinis. Pirma, BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvius veiksmus disponuojant netikru ar suklastotu dokumentu: pagaminimą, suklastojimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Taigi alternatyvios veikos, padarytos dėl to paties dokumento, atskirai nekvalifikuotinos. Turint tai galvoje, kreipimasis į asmenį siekiant įgyti suklastotą dokumentą ir vėlesnis jo įgijimas bei panaudojimas taip pat nekvalifikuotinas kaip du skirtingi nusikaltimai. Kasacinėje praktikoje yra pavyzdžių, kai toks veikos kvalifikavimas buvo pripažintas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-528/2008). Antra, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su kasatore, kad ji veikė turėdama vieningą sumanymą įteisinti sodininkų bendrijoje esančius statinius. Tam jai reikėjo imituoti jau esančių statinių statybą, gauti iš įvairių asmenų atitinkamai suklastotus dokumentus ir juos panaudoti. Todėl visi šie veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

44Įvertinus tai, kad L. S. nusikalstamus veiksmus paskatino vėliau antikonstituciniu pripažintas teisinis reguliavimas, nenumatęs esamų statinių sodininkų bendrijoje įteisinimo galimybių, taip pat į tai, kad pati L. S. nelegalių statybų nevykdė, sklypą su neįteisintais statiniais dovanojimo pagrindu įgijo dar 1994 m., nesiekė padaryti ir nepadarė realios žalos fizinių ar juridinių asmenų bei valstybės interesams, kad visi asmenys, kurie aprūpino ją suklastotais dokumentais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, L. S. padarytas nusikaltimas (BK 300 straipsnio 1 dalis) pripažintinas mažareikšmiu ir ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje nurodytu pagrindu.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

Nutarė

46Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio kasacinį skundą atmesti.

47Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžius pakeisti.

48Perkvalifikuoti L. S. (buvusiai B.) inkriminuotus tris nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir tris nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

49L. S. (buvusią B.), vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

50Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu L. S.... 3. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (už A. B. sukurstymą... 4. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (už A. Ž.... 5. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (už E. B. sukurstymą... 6. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už suklastotų žemės sklypo topografinės... 7. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už suklastoto techninio projekto, energinio... 8. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už suklastotos sutarties dėl techninės... 9. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (už E. B. papirkimą) 20 MGL dydžio (2600 Lt)... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 11. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir E. B.:... 12. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 13. Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „G.“ išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1... 14. Tuo pačiu nuosprendžiu A. Ž. ir A. B. pagal BK 40 straipsnį atleisti nuo... 15. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 16. Panaikinta ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d.... 17. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendis taip pat... 18. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, proceso... 19. L. S. nuteista už tai, kad 2007 – 2009 metų laikotarpiu, siekdama... 20. 2007 m. liepos mėn. L. S. kreipėsi į A. B. įmonę, turinčią teisę... 21. 2008 m. liepos mėn. L. S. kreipėsi į A. Ž., kuriam buvo suteikta teisė... 22. 2009 m. kovo 31 d. – balandžio 1 d. laikotarpiu L. S. kreipėsi į E. B.,... 23. 2009 m. balandžio 15 d. L. S. suklastotus gyvenamojo namo ir pagalbinio... 24. L. S. buvo kaltinama ir tuo, kad tiesiogiai pasiūlė duoti ir davė 350 Lt... 25. E. B. dėl pirmiau minėto dokumento suklastojimo nuo baudžiamosios... 26. Uždaroji akcinė bendrovė „G.“ buvo kaltinama tuo, kad, siekdama... 27. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų... 28. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 29. Šiaulių apygardos teismas taip pat nepagrįstai taikė BK 37 straipsnio... 30. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo... 31. Nuteistoji L. S. kasaciniu skundu prašo jai pritaikyti BK 40 straipsnio 1... 32. Kasatorė taip pat pažymi, kad teismas, kvalifikuodamas veikas ir taikydamas... 33. Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas, nuteistosios L. S. skundas... 34. Dėl išteisinimo pagal kaltinimą kyšininkavimu ir papirkimu ... 35. Prokuroro argumentai dėl nepagrįsto L. S. ir E. B. išteisinimo pagal... 36. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas L. S. ir E. B. pagal... 37. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ... 38. Nagrinėjamojoje byloje L. S. nuteista už šešias nusikalstamas veikas: už... 39. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo... 40. Tiek E. B., tiek UAB „G.“ padarytomis veikomis buvo siekiama padėti L. S.... 41. L. S. kasaciniame skunde ginčijami teismo argumentai, dėl kurių atsisakyta... 42. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, šešių nusikalstamų veikų (trys kurstymai... 44. Įvertinus tai, kad L. S. nusikalstamus veiksmus paskatino vėliau... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 46. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų... 47. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. ir Šiaulių apygardos... 48. Perkvalifikuoti L. S. (buvusiai B.) inkriminuotus tris nusikaltimus, numatytus... 49. L. S. (buvusią B.), vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo... 50. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....