Byla e2A-199-798/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo ir 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ ieškinį atsakovams A. B. individualiai įmonei ir A. B. dėl vežimo metu prarastos krovinio dalies bei 48 590,95 Eur nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: ERGO INSURANCE SE, veikiantis per Lietuvos filialą, I. V. (I. V.), uždaroji akcinė bendrovė „Dialog LT“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas Jungtinės Karalystės juridinis asmuo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. B. individualios įmonės (toliau – ir A. B. IĮ arba atsakovė arba vežėja) ir subsidiariai iš atsakovės savininko A. B. 48 590,95 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82.

9Ieškovas paaiškino, jog krovinys (tv-audio aparatūra) buvo gabenamas kelių transportu maršrutu Hamburgas–Maskva; numatyta pakrovimo data buvo 2014 m. birželio 12 d. Krovinio gavėja Rusijos ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – ir RAB) „Spektrum“ sudarė su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dialog.LT“ vienkartinę krovinio ekspedijavimo sutartį, o pastaroji krovinio vežimą ir perdavimą gavėjai 2014 m. birželio 5 d. krovinio vežimo sutartimi–užsakymu perdavė atsakovei A. B. IĮ. Ieškovas ir UAB „Dialog LT“ sudarė 2014 m. birželio 12 d. krovinio draudimo sutartį, kuria apdraudė atsakovės gabenamą 10 402,4 kg krovinį, 499 916,92 Eur sumai. Kroviniui atvykus į Lietuvą, tolesniam pristatymui į Rusiją buvo išduotas tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 0611 (toliau – ir CMR važtaraštis), kuriuo 2014 m. birželio 11 d. A. B. IĮ priėmė (pakrovė) prekes pervežimui į savo transporto priemonę su priekaba. Iki 2014 m. birželio 22 d. atsakovės transporto priemonės su kroviniu stovėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ teritorijoje esančioje aikštelėje. 2014 m. birželio 23 d. atsakovė kirto Latvijos–Rusijos pasienį ir buvo Pskovo muitinėje. Nuo 2014 m. birželio 23 d. vakaro iki 2014 m. birželio 24 d. atsakovės transporto priemonės su kroviniu stovėjo motelio „Zagorodnyj dom“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuo 2014 m. birželio 24 d. iki 2014 m. birželio 27 d. atsakovės transporto priemonės su kroviniu buvo Tverės muitinėje. 2014 birželio 28 d. krovinio gavėja atidarė transporto priemonę ir pamatė transporto priemonės apgadinimus bei krovinio dalies trūkumą. Krovinio trūkumo skaičiavimas užbaigtas 2018 m. birželio 30 d. surašytu aktu, suskaičiuotas 85 krovinio vienetų, 835,5 kg trūkstamos dalies svorio trūkumas. Krovinio gavėja pateikė pretenziją UAB „Dialog.LT“, pastaroji pateikė pretenziją A. B. IĮ. Atsakovė peradresavo UAB „Dialog.LT“ savo draudikui „ERGO Insurance“ SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, kuris 2014 m. rugpjūčio 7 d. atmetė UAB „Dialog.LT“ pretenziją, nurodęs, kad pretenzijos reiškėjas nepateikė reikalavimo teisę įrodančių dokumentų, taip pat reikalaujama kompensacijos suma viršija Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 23 straipsnio 3 dalimi numatytą vežėjo atsakomybės ribą (8,33 SDR už kilogramą gabenamo krovinio svorio; 2014 m. rugpjūčio 4 d. duomenimis 6 959,72 Eur). Ieškovas išmokėjo krovinio gavėjai RAB „Spektrum“ 48 590,95 Eur draudimo išmoką (iš 49 042,7, Eur prašomos atlyginti nuostolių sumos minusavo 451,75 Eur draudimo sutartyje numatytą franšizę). Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo regreso teisę į nuostolius padariusį asmenį. Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo, padarytos dėl vežėjos didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai (CMR konvencijos 29 straipsnis).

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

123.

13Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė; 2018 m. birželio 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ atsakovei A. B. individualiai įmonei 2 507,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.

144.

15Teismas nustatė, jog krovinys gavėjai pristatytas 2014 m. birželio 28 d. Pretenzija vežėjai dėl krovinio trūkumo ir patirtų nuostolių atlyginimo pateikta 2014 m. liepos 24 d. Vežėjos draudikas 2014 m. rugpjūčio 7 d. pretenziją atmetė. Ieškinys teisme pareikštas 2017 m. birželio 28 d. Teismo vertinimu, vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas, tyčinių veiksmų atveju nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

165.

17Teismas padarė išvadą, jog ieškovo pateiktas pranešimas apie UAB „Dialog LT“ 2015 m. kovo 9 d. tiesiogiai per banką pervestą 49 042,70 Eur draudimo išmoką, atskaičius 451,75 Eur, pripažintinas pakankamu įrodymu draudimo išmokos išmokėjimo faktui pagrįsti. Byloje taip pat pateiktos draudimo taisyklės (krovinių draudimo nuostatos) su daliniu vertimu į lietuvių kalbą. Ieškovas patvirtino, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal priedo 11 punktą, kuris numato galimybę išmokėti išmoką jos gavėjui.

186.

19Taip pat teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 28 d. krovinio gavėjos RAB „Spektrum“ sandėlyje, krovinio iškrovimo vietoje, atidarius automobilio priekabą, buvo pastebėtas transporto priemonės apgadinimas bei akivaizdus prekių trūkumas: trūko galinio faneros skydo ir galinių lentų, kurios buvo įrengtos kaip papildoma apsauga nuo įsilaužimo, buvo išmėtytos prekių pakuotės (putų polistirolo) dalys, supjaustyti tvirtinimo diržai; pastebėta, kad dviejų dėžių su „BeoVision 12-65“ pakuotė pažeista, dėžės buvo tuščios. Visiškai iškrovus prekes į sandėlį, jos buvo perskaičiuotos, surašytas trūkstamų prekių aktas. Įsilaužimo pėdsakai nebuvo akivaizdūs, plombų pažeidimo nenustatyta. Krovinys buvo pavogtas prapjovus priekabos stogą, o tai pamatyti buvo galima tik nuėmus plombas ir atidarius transporto priemonę. Krovinio gavėja jokių specialių reikalavimų vežėjo transporto priemonei nekėlė; krovinys buvo apsaugotas skydais, apkaltas lentomis. Pakrovus krovinį Lietuvoje, pristatyti jį iki Maskvoje esančios Tverės muitinės be privalomo vairuotojams darbo režimu nustatyto poilsio laiko neįmanoma. Krovinys Lietuvoje pakrautas 2014 m. birželio 16 d.; Latvijos–Rusijos pasienį (Pskovo muitinė) kirto 2014 m. birželio 24 d. Krovinio saugumui užtikrinti Rusijos Federacijos teritorijoje vežėjas buvo pasamdęs ginkluotą apsaugą, kuri lydėjo krovinį iki muitinės terminalo. Poilsiui pasirinktos aptvertos, apšviestos, visą parą saugomos aikštelės. Taip pat vairuotojo poilsio metu saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje „Zagorodnyj dom“ krovinys buvo saugomas ginkluotos apsaugos. Krovinio CMR važtaraštyje yra spaudas „Jantar“, kuris patvirtina, jog krovinys buvo patikrintas rentgeno kontrolės sistema. Jei vežamo krovinio aplinkoje būtų pastebėtas toks vaizdas, koks buvo nustatytas gavėjui pristačius krovinį – dalis tuščių, pažeistos pakuotės, taip pat esant iš dėžių išmėtytoms pakuotėms, toks krovinys būtų nukreiptas muitinėje detalesniam patikrinimui. Atsakovės teigimu, krovinio dalis galėjo būti pavogta vežant jį nuo Tverės muitinės iki krovinio gavėjos ir tik vežimo metu. Vežamo krovinio transporto priemonėje įrengto tachografo parodymais, 160 km atstumas nuo muitinės iki gavėjos buvo įveiktas be sustojimų. Iki pat transporto priemonės atidarymo krovinio gavėjo sandėlyje vizualiai nesimatė jokių transporto priemonėje įsilaužimo pėdsakų, krovinio plombos nebuvo pažeistos. Automobilio tentas buvo prapjautas priekabos stogo gale, kuris faktiškai buvo pastebėtas tik nuėmus nepažeistas plombas ir atidarius transporto priemonę. Automobilio priekabos stogo galas iš vairuotojo darbo kabinos nėra matomas. Pro jį į priekabos vidų galėjo patekti žmogus, nes priekaboje buvo paliktos pavogtų prekių pakuotės. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad transporto priemonės tentas buvo prapjautas pašalinių asmenų, vežėjas dalį krovinio prarado dėl nenustatytų asmenų įvykdytos vagystės. Vežėjas, gindamasis nuo jam pareikštos ypatingos kaltės formos, įrodė buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas, ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtiems jo vežamo krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti, krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Teismas padarė išvadą, veždama krovinį atsakovė elgėsi atsargiai ir rūpestingai, ėmėsi įmanomų saugumo priemonių, todėl nėra teisėto pagrindo pripažinti, jog buvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai, o krovinio dalis buvo prarasta esant vežėjos tyčiai ar dideliam neatsargumui.

20IV. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

217.

22Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti 954,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą bei 700,00 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

237.1.

24nagrinėjamas ginčas susijęs su CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymu. Atsakovai darė prielaidą, jog krovinys galėjo būti pavogtas iš važiuojančios transporto priemonės, atkarpoje tarp paskirties muitinės įstaigos ir krovinio gavėjos. Apelianto nuomone, analizuodamas dalies prekių praradimą tokiomis aplinkybėmis, teismas turėjo įvertinti, ar per transporto priemonės stoge esantį įpjovimą buvo galima ištraukti 835 kg., 85 vnt. dėžių (taip pat du didelius apie 165 cm įstrižainės televizorius, kurių kiekvienas be pakuotės svėrė po 62 kg, kitos dingusios prekės svėrė ne mažiau kaip po 7,5–21 kg ir jų kiekis buvo didelis). Pažymi, jog nedidelės įpjovos stoge vieta nesutampa su didžiųjų televizorių vežimo vieta. Taip pat stogo įpjovos faktas neužfiksuotas krovinio iškrovimo akte. Į bylą nepateikti išsamūs duomenys apie transporto priemonės vairavimo ir stovėjimo laiką nuo krovinio pakrovimo 2014 m. birželio 16 d. iki atvykimo į iškrovimo vietą 2014 m. birželio 28 d. Dėl to krovinio dalis galėjo būti pavogta kitomis aplinkybėmis nei nurodė atsakovė. Negalint įrodyti vežimo metu prarastos didelės dalies krovinio aplinkybių yra pagrindas pripažinti, kad vežėja buvo neatsargi, nekontroliavo krovinio ir transporto priemonės būklės, todėl dalį krovinio prarado.

257.2.

26Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiais duomenimis remiantis padarė vienas ar kitas išvadas, ir kuriuos įrodymus ar argumentus atmetė. Savaime suprantama, kad vežėjas, gindamas savo interesus, gali kelti įvairias krovinio dalies dingimo versijas ar netgi teigti, jog jis nežino aplinkybių kur ir kaip dingo gabenama dalis krovinio, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, turi jas objektyviai ir nešališkai patikrinti, išanalizuoti byloje surinktų duomenų visumą, įrodymų prieštaravimus, pozicijos nuoseklumą ir kt. Atsakovai remiasi tik fragmentinėmis aplinkybėmis ir nepateikė duomenų apie visą vežimo eigą bei sustojimus. Atsakovė nurodė, kad nakties poilsiui buvo sustota motelio „Zagorodnyj dom“ aikštelėje, tačiau nenurodo, kur sustodavo trumpesniam poilsiui pakeliui iki „Zagorodnyj dom“ aikštelės, kurios kvite nurodytas atvykimo laikas: 2014 m. birželio 23 d. 20.00 val., o išvykimo laikas nenurodytas. Į Tverės muitinę, esančią už 370 km, I. V. atvyko tik 2014 m. birželio 24 d. vėlų vakarą, pasibaigus muitinės darbo laikui. Transporto priemonės važiavimo eiga iki 2014 m. birželio 27 d. nepatvirtinta įrodymais. Nors atsakovai akcentuoja krovinio tikrinimą rentgenu pasienyje, tačiau duomenų apie tikrinimo rezultatus byloje nėra. Paskirties muitinėje nebuvo atliekamas nei krovinio tikrinimas rentgenu, nei kitoks krovinio kiekio, išorinės būklės tikrinimas. Kitas atsakovų teiginys – trūkstamas krovinys pavogtas per pjūvį stoge, tačiau jie negali nurodyti nei tikslios pjūvio vietos, nei dydžio. Byloje esančiose iškrovimo nuotraukose nematyti tuščios ertmės po pjūviu (turėjo susidaryti apie 1/6 laisvo priekabos tūrio), kuri turėjo atsirasti ištraukus 835 kg / 85 vnt. krovinio. Taip pat atsakovai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog vairuotojas priėmimo į darbą metu buvo instruktuotas. Apeliantui abejotini teiginiai, kad tiek Lietuvoje, tiek „Zagorodnyj dom“ aikštelėje vežėjas stovėjo laukdamas kliento nurodymo. Mano, jog tokiu būdu buvo tiesiog laukiama „patogios“ pamainos pasienio ir paskirties įstaigose, kuri „neatkreiptų“ dėmesio į krovinio trūkumą ar kitas problemas. Apeliantas sutinka, jog vežėjas samdė palydą iki paskirties muitinės įstaigos, o nuo paskirties muitinės vyko be sustojimų (išskyrus 5 min. sustojimą netoli iškrovimo vietos), tačiau situacijos nuo krovinio pakrovimo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. birželio 28 d. analizė neleidžia sutikti, kad 835 kg, 85 vnt. garso ir vaizdo technikos krovinio buvo iškrauti per nedidelį pjūvį stoge stogą iš važiuojančios transporto priemonės per 2.38 val. trukusį važiavimą tarp paskirties muitinės įstaigos ir iškrovimo vietos. Krovinio dingimo aplinkybės yra vežėjo įrodinėjimo dalykas, ir šiuo aspektu vežėjas neįrodė nei buvęs pakankamai atidus, nei rūpestingas, nei pakankamai kontroliavęs transporto priemonę bei krovinį vežimo metu. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (vairuotojo) I. V. ir dalyvavusių bylos nagrinėjimo metu atsakovo A. B. ir jo brolio V. B. paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, nes šie asmenys turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat esminė įrodomoji reikšmė negali būti suteikta vairuotojo parodymams.

277.3.

28Papildomai paaiškina, kad: pirma, atsakovas į bylą pateikė Rusijos Federacijos 2016 m. balandžio 29 d. teismo nutarimą, priimtą administracinėje byloje, kuriuo įrodinėja, jog tokios krovinių vagystės iš važiojančios transporto priemonės pasitaiko. Apeliantas akcentuoja, jog Rusijoje nagrinėto nusikaltimo atveju buvo pavogti kibirai ir metaliniais termosai (118,5 kg), kurie sąlyginai lengvi, nedūžtantys ir nedidelių gabaritų. Be kita ko, minėtas sprendimas administracinėje byloje neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Antra, kad organizuoti tokią sudėtingą vagystę ir pasirinkti būtent atsakovo automobilį su labai aukštos klasės, brangia garso ir vaizdo technika (gamintojas Bang&Olufsen A/S), nusikaltėliai turėjo žinoti apie gabenamas prekes, jų vežimo vietą bei laiką, paruošti tiek dalyvaujančius asmenis, tiek krovininę transporto priemonę, į kurią prekės turėjo būti perkrautos. Tik atsakovei buvo žinomas transporto priemonės išvykimo iš paskirties muitinės laikas ir vykimo maršrutas. Atstumas tarp paskirties muitinės Tverėje ir iškrovimo vietos važiuojant magistraliniais keliais yra 191–230 km., o atsakovo pateikti tachografo duomenys rodo, kad į iškrovimo vietą buvo nuvykta įveikus 160 km atstumą, todėl neatmetama galimybė, jog vairuotojas rinkosi užmiesčio kelius, mažesnio intensyvumo maršrutą, nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu. Trečia, duomenų apie vairavimo ir poilsio laiką nuo 2014 m. birželio 16 d. kovinio pakrovimo Vilniuje iki 2014 m birželio 27 d., kai transporto priemonė su kroviniu išvyko iš paskirties muitinės įstaigos, atsakovė į bylą nepateikė. Pateikti tachografo duomenys tik 2014 m. birželio 27 d., 28–29 dienų laikotarpiu, dėl to nėra galimybės analizuoti visos vežimo eigos, galimų sustojimų, jų aplinkybių, sąlygų, trukmės ir pan. Dalies maršruto tachografo duomenys buvo pateikti tik 2018 m. vasario 12 d., kai teismo posėdis bylos nagrinėjimui iš esmės buvo paskirtas 2018 m. vasario 14 d. Apeliantas neginčija, kad sustojimų su kroviniu, taip pat ir Rusijos Federacijos teritorijoje, turėjo būti ir daugiau, nes privalomas transporto priemonės vairavimo ir poilsio laiko normas nustato AETR susitarimas, kurio dalyvėmis yra tiek Lietuva, tiek Rusijos Federacija. Apelianto skaičiavimu, jog pasiekti motelio „Zagorodnyj dom“ aikštelės, esančios apie 410 km nuo pasienio, atsakovas negalėjo be papildomų poilsio sustojimų, tačiau duomenų apie juos (vieta, laikas, sąlygos) nėra. Ketvirta, skundžiamame sprendime esančio teiginio apie tai, kad poilsiui pasirinktos aptvertos, apšviestos, visą parą saugomos UAB „Vingės Transsphere Logistika“ „Zagorodnyj dom“ aikštelės nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Penkta, analizuotinas stogo įpjovos buvimo vietos faktas, jos dydis. Nors atsakovai teigė, kad trūkstama krovinio dalis pavogta per skylę galinėje priekabos stogo dalyje, tačiau negalėjo nurodyti kokio dydžio įpjova buvo, kurioje vietoje buvo pakrauta pavogta krovinio dalis. Jei krovinys buvo pavogtas per įpjovą priekabos stoge, judėjimo metu, išėmus trūkstamą krovinio dalį, turėjo likti laisva erdvė (apie 1/6 priekabos tūrio), tačiau iškrovimo vietoje darytos nuotraukos to nepatvirtina, priešingai – paneigia. I. V. paaiškino, kad atidarius priekabos galą ir pakėlus tentą vienoje pusėje nebuvo apsauginio skydo. Apelianto vertinimu, šis skydas pakankamai didelis ir jo ištraukimui iš transporto priemonės taip pat buvo reikalinga įpjova, ne mažesnė nei paties skydo plotis – t. y. pusė transporto priemonės. Tokio dydžio įpjovos priekabos stoge nepatvirtina nei viena iš nuotraukų ar bet kokie kiti objektyvūs įrodymai. Šešta, byloje esančios nuotraukos paneigia atsakovų versiją dėl krovinio vagystės per stogą iš važiuojančios transporto priemonės tarp paskirties muitinės įstaigos ir iškrovimo vietos. Nuotraukose Nr. 3049, 3051 matyti tuščios didžiųjų televizorių „Beo Vision 12-65“ dėžės, tačiau pjūvio stoge, per kurį didieji televizoriai galėjo būti ištraukti, nesimato. Duomenų apie pjūvį stoge nėra ir krovinio gavėjo akte dėl produkcijos (prekių) trūkumo, kurį pasirašė ir vairuotojas I. V.. Vairuotojas neneigė aplinkybės, kad aktą galėjo pasirašyti ir neskaitęs, o tai rodo vežėjo aplaidumą ir nerūpestingumą, vidinės tvarkos, vairuotojų instruktavimo ir kontrolės trūkumus. Iš nuotraukų Nr. 3062, 3070, 3074 matyti sąlyginai nedidelis stogo pjūvis, apie 2–3 ištiestų delnų dydžio (3062 nuotraukoje matoma ranka, kitokių matavimų nėra). Akcentuoja, kad šalia pjūvio esančios televizorių dėžės stovi skersai transporto priemonės, o išplėšytos – išilgai ir šalia jų nematyti jokio stogo pjūvio (nuotraukos Nr. 3049, 3051). Pjūvio buvimo vietą ne šalia išplėštų dėžių patvirtina ir nuotrauka Nr. 3064, kurioje matyti pjūvio ir dėžių kryptis. Visiškai neaišku kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog prapjautas tentas buvo priekabos stogo gale, kai nuotraukos Nr. 3070, 3074 leidžia manyti, kad pjūvis buvo sunkvežimyje ar bent jau tikrai ne priekabos gale. Atidarius sunkvežimį, krovinio trūkumo ar pakuočių plėšymo nesimatė, todėl galimai pjūvis ir nebuvo paminėtas krovinio gavėjo surašytame akte, kuriame aprašyta tik priekabos būklė ir kiti pažeidimai išvardinti gan detaliai, kadangi jie pastebėti priekaboje, o ne sunkvežimyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priekabos pačiame gale buvo labai nedaug laisvos vietos, nes krovinys pakrautas praktiškai iki pat transporto priemonės galo. Apie laisvos vietos plotį transporto priemonės gale galima spręsti iš nuotraukų Nr. 3049, 3053, iš kurių matyti, kad jo akivaizdžiai nepakako, kad nepakėlus tento, išilgai pakrauti didieji 165,10 cm įstrižainės televizoriai galėjo būti išpakuoti ir ištraukti iš transporto priemonės. Septinta, laikotarpis, per kurį galėjo būti ištraukti 85 vnt. prekių, sveriantys 835 kg, taip pat kelia pagrįstų abejonių, į kurias teismas neatsižvelgė. Atsakovo teigimu, tai galėjo įvykti atkarpoje tarp paskirties muitinės ir iškrovimo vietos. Šis atstumas yra apie 191–230 km., kuriam nuvažiuoti reikia maždaug 3.20 val. Atsakovo pateiktas transporto priemonės tachografo duomenų išrašas rodo, kad vairavimo laikas nuo paskirties muitinės be sustojimų truko tik 2.38 val., dėl to nėra jokių abejonių, kad į iškrovimo vietą vairuotojas važiavo gan greitai, įveikdamas atstumą trečdaliu greičiau nei įprasta. Aštunta, abejotina ir I. V. kvalifikacija, jo instruktavimas. Duodamas parodymus jis patvirtino, jog vykstant su palyda ir sustojus apsaugos darbuotojas išeidavo apžiūrėti mašiną, o vairuotojas tuo metu ilsėjosi ir transporto priemonės būklės netikrino. Be to nebuvo įsitikinęs, ar perskaitė pasirašomą trūkumo aktą; pasakojo apie tai, kad nedalyvauja iškrovimuose, nes šalta ir pan. Taigi, nėra duomenų apie tai, ar vairuotojas tikrino transporto priemonės išorinius pažeidimus, sekė jos būklę sustojimo motelyje „Zagorodnyj dom“ metu, išvykimo iš aikštelės metu po nakties poilsio ir nepaaiškinamai ilgo stovėjimo dienos metu 2014 m. birželio 24 d. ar kitose sustojimo vietose. Taip pat nėra duomenų, kad pagal atsakovo įmonėje galiojančią tvarką, tokie transporto priemonių būklės tikrinimo, dalyvavimo iškrovimo eigoje reikalavimai buvo keliami vairuotojams. Devinta, kelia abejonių ir palydos (apsaugos) buvimo faktas, nes 2014 m. birželio 22 d. akto Nr. G-362 duomenimis, palydos paslaugos buvo teikiamos tik 2014 m. birželio 22 d. ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apsauga lydėjo transporto priemonę iki 2014 m. birželio 24 d. pabaigos, kai transporto priemonė atvyko į Tverės muitinės įstaigą. Pažymi ir tai, jog palydos paslaugas teikė privati, atsakovės pasirinkta (ne muitinės įstaigų reikalavimu) įmonė. Be kita ko, CMR važtaraštyje esantis „Jantar“ antspaudas patvirtina, kad 2014 m. birželio 23 d. transporto priemonė su kroviniu dar buvo Pskovo (pasienio) muitinėje, o palydos paslaugų teikimo pabaiga įforminta 2014 m. birželio 22 d. aktu. Dešimta, skundžiamu sprendimu klaidingai nustatyta, jog CMR važtaraštyje yra spaudas „Jantar“, kuris rodo, kad krovinys buvo tikrinamas rentgeno kontrolės sistema, kurioje aiškiai matomas transporto priemonės vidus. Atsakovė neginčijo, kad „Jantar“ sistema yra ne rentgeno, bet radioaktyviųjų medžiagų kontrolės sistema, kuria transporto priemonė patikrinta 2014 m. birželio 23 d. pasienyje. Jokių duomenų važtaraštyje apie tikrinimą rentgeno sistema nėra. Atsakovas pateikė papildomus duomenis apie rentgeno tikrinimo faktą pasienio muitinės įstaigoje, tačiau ne apie tikrinimo rezultatus.

298.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo prijungti naujus įrodymus – UAB „Vingės Transsphere Logistika“ 2018 m. birželio 7 d. pranešimą, Google maps sistemos ištrauką dėl atstumo skirtingumo tarp tų pačių vietų priklausomai nuo pasirinkto maršruto, kurių pateikimo būtinybė kilo tik susipažinus su apeliaciniu skundu. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

318.1.

32vežėjas ėmėsi visų įmanomų, protingų ir prieinamų priemonių siekiant užtikrinti krovinio saugumą viso pervežimo metu, buvo maksimaliai atidus ir rūpestingas. Tai patvirtina byloje surinkti Pskovo muitinės pranešimas ir kiti rašytiniai įrodymai: ginčo transporto priemonės tachografo duomenys, transporto priemonės ir joje buvusio krovinio fotonuotraukos, darytos iškrovimo metu, kvitai dėl transporto priemonės su kroviniu stovėjimo saugojamose aikštelėse UAB „Vingės Transsphere Terminalas“, „Zagorodnyj dom“; CMR važtaraštis ir kt., taip pat šalių ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai nėra prieštaringi ir patvirtina, jog atsakovė atliko visus protingus objektyviai įmanomus veiksmus, laikėsi reikalavimų siekiant maksimaliai pašalinti krovinio ar jo dalies praradimo riziką. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, rodančių ir / ar leidžiančių įtarti vežėjo galimą didelį neatsargumą. Vežėja, ėmėsi visų maksimalių priemonių pašalinti bet kokias grėsmes / rizikas, galinčias kilti vežamam kroviniui; krovinį vežė maksimaliai saugiai ir atidžiai: a) transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos bei papildomai apsaugotos, b) 2014-06-16–2014-06-22 laikotarpiu ginčo transporto priemonė buvo saugoma UAB „Vingės Transsphere terminalas“, c) transporto priemonės su kroviniu pervežimo Rusijos Federacijos teritorijoje metu iki paskirties muitinės buvo lydimi ginkluotos apsaugos, d) Pskovo muitinėje (Latvijos–Rusijos pasienis) transporto priemonės buvo patikrintos rentgeno aparatu ir sistema „Jantar“, taip pat transporto priemonė su kroviniu buvo pasverta, d) CMR važtaraščio Nr. 0611 17–18 grafose esantis Pskovo muitinės antspaudas patvirtina, kad ginčo transporto priemonė turi atvykti į Tverės muitinę ir turi būti atliktos muitinės procedūros iki 2014 m. birželio 24 d., e) transporto priemonės, kurioje buvo ginčo krovinys, stovėjimo metu (poilsio metu) Rusijos Federacijos teritorijoje lydint / esant ginkluotai apsaugai buvo saugojamoje aikštelėje (tai patvirtina „Zagorodnyj dom“ kvitas), f) iš Tverės muitinės iki krovinio paskirties vietos vežėja važiavo be sustojimų, g) pagal transporto priemonės tachografo duomenis 2014 m. birželio 27 d. 20.33 val. ginčo transporto priemonė išvyko iš Tverės muitinės į paskirties vietą ir atvyko į paskirties vietą beveik po 3 val., prieš vidurnaktį, h) pervežimo maršrutas buvo suplanuotas taip, kad būtų trumpiausias ir tiesiausias maršrutas iki krovinio paskirties vietos, i) vežėja yra patikima (veikia nuo 1992 m.; byloje yra pateikta UAB „Eurospektras“ informacija), neturėjo jokių teisminių ginčų. Akcentuoja, jog įsilaužimo pėdsakai transporto priemonėje nebuvo akivaizdūs, jokių plombų pažeidimų nebuvo. Vežėjos civilinės atsakomybės draudikas vežėjo didelio neatsargumo nenustatė.

338.2.

34Dėl pavogto krovinio svorio ir vagystės per prapjautą priekabos stogą pažymi, jog netekta krovinio dalis buvo be pakuočių, nes pakuočių didžioji dalis liko priekaboje. Dėl to netekto krovinio svoris buvo ne 835 kg, o 570 kg, t. y. 265 kg mažiau, o tai turi esminės reikšmės siekiant objektyviai įvertinti vagystės aplinkybes. Taip pat didžioji dalis pavogtų daiktų buvo nedideli ir labiausiai tikėtina per trumpą laiką galėjo būti pavogti iš važiuojančios transporto priemonės, taip pat galėjo būti pavogti ir du televizoriai. Apeliantas, akcentuodamas didelę dviejų televizorių įstrižainę (165 m), sąmoningai siekia sudaryti klaidinantį įspūdį, nes nutylėjo apie jų aukštį – 71,9 cm.

358.3.

36Apie pervežimo maršrutą ir pervežamą krovinį žinojo ne tik atsakovai, bet ir abiejų muitinių pareigūnai bei samdyta ginkluota apsauga. Apeliantas netiksliai nurodo I. V. paaiškinimus, o prielaidos apie „patogios“ muitinės pamainos laukimą yra visiškai nepagrįstos. I. V. paaiškino, kad atidarius priekabą nebuvo matyti vieno skydo, jis galėjo būti pastumtas į šoną prie kito šalia esančio skydo; įpjovimas buvo didelis ir buvo priekaboje. V. B. darė prielaidą, jog tikėtina tai buvo padaryta tam, kad būtų galima lengviau laipioti buvusiomis sudėtomis lentomis nuo / iki stogo (kad skydas netrukdytų).

378.4.

38Apeliantas taip pat akcentuoja, kad per prapjautą priekabos stogą negalėjo būti pagrobta krovinio dalis ir dėl to, kad virš tuščių televizorių dėžių įpjovos stoge nėra; pjūvis stoge nefiksuotas krovinio trūkumo akte; nuotraukose matomas sąlyginai nedidelis pjūvis (2–3 ištiestų delnų dydžio) ir šis pjūvis nėra toje vietoje, kur matomos išplėšytos televizorių dėžės; priekabos gale buvo nedaug laisvos vietos. Atsakovas su minėtais teiginiais nesutinka, nes: a) aplinkybė, jog pjūvis stoge nefiksuotas krovinio trūkumo akte jokiu būdu nereiškia ir negali reikšti, kad pjūvio nebuvo; pjūvis fiksuotas byloje pateiktose fotonuotraukose, pjūvio buvimo faktą patvirtino ir I. V.; b) fiksuotas pjūvis yra pakankamai didelis. I. V. paaiškino, kad kraunant krovinį pirmiausia buvo pilnai pakrauta transporto priemonės dalis, sujungta su vilkiko kabina, o likusi krovinio dalis buvo pakrauta priekaboje. Atsakovų įsitikinimu, vienintelė atkarpa, kurioje įvyko / galėjo įvykti krovinio dalies vagystė, yra atkarpa nuo Tverės muitinės iki paskirties vietos. Rusijos Federacijos 2016 m. balandžio 29 d. teismo nutarimas administracinėje byloje, yra reikšmingas šiai bylai, nes įrodo, kad toks realaus gyvenimo įvykis (vagystė / pagrobimas iš judančios transporto priemonės) objektyviai galimas ir įmanomas..

398.5.

40Jei atstumą tarp paskirties muitinės Tverėje ir iškrovimo vietos ginčo transporto priemonė būtų važiavusi užmiesčio keliais, akivaizdu, kad atstumas būtų ilgesnis nei fiksuota tachografo duomenimis. Tachografu užfiksuotas 160 km atstumas patvirtina, jog važiuota trumpiausiu maršrutu. Minėtą atstumą patvirtina ne netikslūs google maps duomenys, o tachografo duomenys –160 km nuvažiuota per 2.44 val., vidutiniu 59 km per valandą greičiu (leistinu greičiu). Ginčo, kad transporto priemonė atvyko iš Tverės muitinės į iškrovimo vietą, nėra, taip pat nėra ginčo dėl tachografo duomenų.

418.6.

42Apelianto teiginiai, kad pasiekti motelio „Zagorodnyj dom“ aikštelės, esančios už 410 km nuo pasienio, atsakovė negalėjo be papildomų poilsio sustojimų, yra nepagrįsti. Apeliantui administruojant žalos bylą buvo pateikti visi su ginčo pervežimu susiję dokumentai, taip pat tachografo duomenys, todėl jis turėjo daugiau su įvykiu susijusių dokumentų, kurių su ieškiniu nepateikė. Dėl poilsiui pasirinktų vietų (aikštelių), teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog aikštelės prie motelio „Zagorodnyj dom“ ir UAB „Vingės Transsphere Logistika“, 2014 m. birželio mėnesį buvo aptvertos, apšviestos, saugomos visą parą.

438.7.

44Atsakovai paaiškina, kad aktas Nr. G-362 patvirtina suteiktą apsaugos paslaugą, kuri buvo baigta teikti atvykus į paskirties muitinę Tverėje. Sutartimi nustatyta, jog paslauga teikiama iki Tverės muitinės punkto. Akte nėra nurodyta, jog jis surašytas 2014 m. birželio 22 d., o yra nurodyta, jog jis sudarytas prie 2014 m. birželio 22 d. sutarties Nr. G-362 (nurodoma sutarties data ir numeris). I. V. patvirtino, kad minėtas aktas buvo pasirašytas baigus teikti apsaugos paslaugą atvykus į paskirties muitinę Tverėje.

458.8.

46CMR važtaraštyje yra atžyma, jog transporto priemonė su kroviniu tikrinta sistema „Jantar“. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog byloje esančiame CMR važtaraštyje nėra jokios atžymos apie tikrinimą rentgenu, nes objektyviai tokios atžymos byloje esančiame važtaraščio egzemplioriuje ir negali būti. Tuo atveju, jei tikrinimo metu nustatoma įtartinų aplinkybių, transporto priemonė su kroviniu sulaikoma, tikrinama (Instrukcijos 22 punktas). Šiuo atveju ginčo transporto priemonė nebuvo sulaikyta, nes jokių įtartinų ar abejotinų aplinkybių nenustatyta. Tverės muitinėje ginčo transporto priemonė su kroviniu stovėjo saugojamoje Tverės muitinės teritorijoje ir buvo muitinės kontrolėje.

479.

48Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priteisti ieškovui iš atsakovų teisinės pagalbos išlaidas pagal dokumentus, pateiktus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

4910.

50Nurodo, kad papildomu sprendimu teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą atsakovei A. B. IĮ po beveik dviejų mėnesių nuo 2018 m. balandžio 23 d. teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas nesutiko ir su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu atsakovei A. B. IĮ. Pagal atsakovės pateiktus prašymus dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, visos išlaidos suskaičiuotos valandiniu tarifu ir apmokestinamos 120,00 Eur / 1.00 val. Teismas taikė 2018 m. II ketvirtį, kai priteistinoms teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 884,80 Eur. Dėl to negalėjo būti priteisiama daugiau kaip 88,48 Eur / val. už teisinės pagalbos teikimą. Kadangi į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir tenkino prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, mano, jog priteistina suma mažintina 26,26 proc., t. y. nuo 2 507,31 Eur iki 1 848,89 Eur net ir tuo atveju, jei teismas netenkins ieškovo apeliacinio skundo dėl 2018 m. balandžio 23 d. teismo sprendimo.

5111.

52Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5312.

54Paaiškina, jog atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 2 460,00 Eur (bendras teisinių paslaugų teikimo laikas sudaro 20.50 val. (suapvalinus 21.00 val.) ir 47,31 Eur sudaro vertimo išlaidos; iš viso 2 507, 31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš byloje pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš byloje faktiškai suteiktų advokatės G. R. paslaugų, rengtų procesinių dokumentų, dalyvautų posėdžių ir jų trukmės, buvo rengtas ir atskirasis skundas, teiktas atsiliepimas į ieškinį, rengti mažiausiai trys papildomi dokumentai (prašymai prijungti papildomus įrodymus, baigiamoji kalba), atstovauta 4 posėdžiuose ir t. t. Atitinkamai pagal šiuos duomenis suskaičiavus advokato teisinės pagalbos išlaidas, remiantis tinklapyje www.infolex.lt prieinama advokato išlaidų atlyginimo skaičiuokle, gaunama maksimali už advokato teisines paslaugas mokėtina suma, kuri sudaro 5 199,94 Eur. Vadinasi tiek byloje pateikti A. B. IĮ bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, tiek skaičiuoklės duomenys patvirtina, kad skundžiamu papildomu sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta bei teisinga.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl nagrinėjamos bylos ribų

5713.

58Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl dalies naujų įrodymų priėmimo ir rašytinių paaiškinimų nepriėmimo

5914.

60CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. CPK 306 straipsnio 3 dalimi reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki skundo padavimo termino pabaigos.

6115.

62Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d sprendimo ir atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo pateikė naujus įrodymus: a) UAB „Vingės Transsphere Logistika“ 2018 m. birželio 7 d. raštą Nr. R18.055, b) RAB „Zagorodnyj dom“ 2018 m. liepos 11 d. raštą Nr. 22 ir jo vertimą į lietuvių kalbą, c) duomenis iš interneto dėl atstumo tarp Tverės muitinės ir krovinio paskirties vietos ir d) tinklapio www.infolex.lt skaičiuoklės duomenis. Apeliantas pateikė nuomonę ir rašytinius paaiškinimus, kuria prašo naujų įrodymų apie stovėjimo aikštelių saugomą nepriimti, nes šie duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat Google maps sistemos išrašas apie nuvažiuotą atstumą nepaneigia tachografo duomenų; www.infolex.lt skaičiuoklės duomenis vertinti teismo nuožiūra. Atsakovai pateikė atsikirtimus į apelianto rašytinius paaiškinimus.

6316.

64Teisėjų kolegija priima ir prideda prie bylos UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir RAB „Zagorodnyj dom“ raštus, kuriais grindžiamos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės. Kadangi internetiniai tinklalapiai (apie kelių atstumus ir „Infolex“ skaičiuoklė) teismui yra viešai prieinami duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šie nauji įrodymai nepriimami ir grąžinami juos padavusiam asmeniui. Šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai ir atsikirtimai į juos savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų papildymas, todėl apelianto ir atsakovų rašytinius paaiškinimus taip pat atsisakoma priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

65Dėl ieškovo apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą, netenkinimo

6617.

67Dėl vežėjo (atsakovės) atsakomybės praradus dalį krovinio. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas kaip tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi, o taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal konkrečios bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012).

6818.

69Nagrinėjamu atveju, nuostoliai atsirado dėl nenustatytų trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarasta dalis atsakovės gabento krovinio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tarptautinių krovinių pervežimų metu dalis ar visas krovinys pavagiamas, tai vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), todėl įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, tokiais atvejais reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Taigi, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007). Vežėjo veiksmai nesusiplanuojant važiavimo maršruto, nesusirenkant informacijos apie saugomas aikšteles, nesusiplanuojant važiavimo laiko taip, kad būtų sustojama tik saugomose aikštelėse, sustojant degalinėje, į kurios teritoriją gali patekti bet kokie asmenys, kuri nėra saugoma joje budinčio personalo, yra neaptverta, ir ten nakčiai paliekant lengvai rinkoje realizuojamą ir paklausų krovinį bei nesiimant jokių papildomų apsaugos priemonių, o paprasčiausiai nueinant miegoti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra laikytini dideliu neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012). Sąmoningą netinkamą elgesį, prilyginamą tyčiniams veiksmams, atitinka toks vežėjo elgesys, kai vežėjas važiuoja nesilaikydamas darbo ir poilsio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014).

7019.

71Dėl didelio neatsargumo, kuris galėtų būti prilyginamas tyčiai, ir vežėjo atsakomybės ribų sprendžiama ne mechaniškai taikant atidumo ir rūpestingumo standartą, bet atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

7220.

73Nustatyta, jog RAB „Spektrum“ ir UAB „Dialog.LT“ sudarė vienkartinę sutartį dėl krovinio ekspedijavimo, o UAB „Dialog.LT“ krovinio (tv-audio prekių) vežimą ir jo perdavimą gavėjai RAB „Spektrum“ pavedė vežėjai A. B. IĮ. Lietuvoje į vežėjos transporto priemonę, valst. Nr. ( - ) su priekaba, valst. Nr. ( - ), krovinys pakrautas 2014 m. birželio 16 d. 2014-06-16–2014-06-22 metų laikotarpiu transporto priemonės su kroviniu stovėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ teritorijoje esančioje saugomoje automobilių aikštelėje. Atsakovų į bylą pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. (ir ginčo laikotarpiu) UAB „Vingės Transsphere Logistika“ teritorija yra aptverta, apšviesta ir saugoma visą parą. 2014 m. birželio 22 d. sutartimi Nr. G-362 privati saugos organizacija RAB „Kontur-S“ (turinti valstybinę licenciją Nr. 2/12, išduotą 2012 m. birželio 5 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos Pskovo apskrities valdybos ir veikianti Rusijos Federacijos įstatymo „Dėl privačios detektyvų ir saugos veiklos“ pagrindu) teikė ginkluotos apsaugos paslaugas atsakovei A. B. IĮ – lydėjo transporto priemones „DAF“, reg. Nr. ( - ) / BF 052 su kroviniu Rusijos Federacijos teritorijoje, iki Tverės muitinės punkto (Sutarties 2.1, 2.2 papunkčiai). Prie minėtos sutarties sudarytas ir 2014 m. birželio 22 d. aktas Nr. G-362. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (vairuotojo) I. V. paaiškinimu, prie 2014 m. birželio 22 d. sutarties sudarytas aktas Nr. G-362 buvo pasirašytas atvykus į paskirties muitinę Tverėje, t. y. 2014 m. birželio 24 d. Vežėja iš Lietuvos išvyko 2014 m. birželio 22 d. ir be sustojimo (išskyrus trumpalaikius sustojimus) vyko per Latviją iki Latvijos–Rusijos pasienio (iki Pskovo muitinės), t. y. Latvijos–Rusijos pasienį kirto 2014 m. birželio 23 d. Pskovo muitinėje 2014 m. birželio 23 d. krovinys buvo pasvertas, peršviestas rentgeno kontrolės sistema bei sistema „Jantar“. Federalinės muitinės tarnybos Šiaurės–Vakarų muitinės valdybos Pskovo muitinės 2018 m. balandžio 3 d. raštu dėl informacijos pateikimo pranešama, kad 2014 m. birželio 23 d. transporto priemonė su kroviniu buvo apžiūrėta taikant patikrinimo-apžiūros kompleksus (PAK). Remiantis byloje pateiktos Rusijos Federacijoje taikomos Instrukcijos dėl muitinės organų pareigūnų veiksmų, atliekant prekių ir transporto priemonių patikrinimą muitinėje, naudojant patikrinimo–apžiūros kompleksus (toliau – ir Instrukcija). Pagal Instrukciją taikomas patikrinimo–apžiūros kompleksas, taip pat prekių bei transporto priemonės skanavimas rentgeno spinduliais (Instrukcijos 21 punktas). Minėtos Instrukcijos 20 punkto b papunktyje nurodyta, jog įrašo atžymą „Siuntimas į PAK“, datą, laiką ir patvirtina asmeniniu spaudu (su numeriu) vieno iš dokumentų, liekančių muitinės organo bylose, egzempliorių: kai vyksta transporto priemonės su prekėmis – transporto (pervežimo) dokumento dešiniajame kampe. CMR važtaraštyje atžymos apie tikrinimą rentgeno sistema nėra, nes ji dedama tik CMR važtaraščio egzemplioriuje, kuris lieka muitinės žinioje (bylose). Minėtame Pskovo muitinės 2018 m. balandžio 3 d. rašte nurodyta, jog dokumentas, kuriame yra įrašas apie 2014 m birželio 23 d. atliktą transporto priemonės, valst. Nr. ( - ) / ( - ) apžiūrą naudojant PAK, muitinėje nėra, jis perduotas Pskovo muitinės tranzito muitų kontrolės skyriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešai žinoma, jog muitinėse naudojamos rentgeno kontrolės sistemos pagalba kovojama su nelegalių prekių įvežimu šalį – sistema padeda išaiškinti ne tik akcizinių prekių kontrabandos faktus, bet ir aptikti bei atpažinti sprogstamąsias, narkotines ir kitas uždraustas gabenti medžiagas. Taigi, krovinio patikrinimas rentgenu reiškė, kad Pskovo muitinėje patikrintas krovinys buvo legalus (galimas įvežti į Rusiją). Tačiau pažymėtina, jog šioje muitinėje patvirtintas transporto priemonių plombų buvimo faktas. CMR važtaraščio Nr. 0611 17–18 grafose esančiame Pskovo muitinės antspaude nurodyta, kad ginčo transporto priemonė turėjo nuvykti į Tverės muitinę dėl muitinės procedūrų atlikimo iki 2014 m. birželio 24 d. 2014-06-23 (nuo 20.00 val.)–2014-06-24 laikotarpiu vežėjos transporto priemonės su kroviniu buvo automagistralėje 372 km Maskva–Ryga esančio motelio „Zagorodnyj dom“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Atsakovai pateikė: a) mokėjimo kvito kopiją dėl sumokėjimo už transporto priemonės saugojimo paslaugą nuo 2014 m. birželio 23 d. 20.00 val., b) 2018 m. liepos 11 d. pranešimą Nr. 22, kuriuo RAB „Zagorodnyj dom“ patvirtina, jog motelio „Zagorodnyj dom“ automobilių stovėjimo aikštelė 2014 m. birželio mėnesį buvo apšviesta, aptverta ir visą parą saugoma. Atsakovė į Tverės muitinę atvyko 2014 m. birželio 24 d. pasibaigus muitinės darbo laikui. CMR važtaraštyje esantys Tverės muitinės antspaudai patvirtina 2014 m. birželio 25 d. prekių (krovinio) pateikimą inspektoriui ir 2014 m. birželio 26 d. krovinio priėmimą Tverės muitinės terminalo laikinojo saugojimo sandėlyje. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pagal tachografo duomenis transporto priemonė 2014 m. birželio 27 d. nuo 00.00 iki 17.33 val. stovėjo. Taigi, 2014-06-24–2014-06-27 laikotarpiu transporto priemonė su kroviniu buvo Tverės muitinės teritorijoje ir kontrolėje. Byloje nėra duomenų, kad Tverės muitinėje (kaip ir Pskovo muitinėje) buvo atliekamas krovinio tikrinimas rentgenu ir sistema „Jantar“, taip pat transporto priemonė su kroviniu buvo dar kartą pasverta. 2014 m. birželio 27 d. ginčo transporto priemonė išvyko iš Tverės muitinės į krovinio iškrovimo (paskirties) vietą. Tachografu užfiksuotas 160 km atstumas tarp Tverės muitinės ir krovinio paskirties vietos. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pagal tachografo duomenis transporto priemonė 2014 m. birželio 27 d. nuo 17.33 iki 20.11 val. laikotarpiu 2:38 val. judėjo (važiavo), 20.11–20.16 valandų laikotarpiu 5 minutes stovėjo, 20.16–20.22 valandų laikotarpiu 6 minutes judėjo ir 20.22–00.00 valandų laikotarpiu transporto priemonė stovėjo. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, jog tachografo rodmenyse nurodyta 17.33 val. yra pasaulinis koordinuotasis laikas arba UTC (angl. Coordinated Universal Time); pagal UTC reikia pridėti 2 valandas tam, kad nustatyti faktišką laiką Lietuvoje, o norint nustatyti faktinį laiką Rusijoje pagal UTC, prie nurodyto laiko turi būti pridedamos 3 valandos. Todėl iš Tverės muitinės išvyko ne 17.33 val., o 20.33 val.; 160 km atstumas nuvažiuotas per 2.44 val. (2:38 val.+ 6 min. judėjimo laikas). Pagal atsakovės paaiškinimus ir tachografo parodymus, krovinys į iškrovimo vietą (gavėjai) buvo pristatytas iki 2014 m. birželio 27 d. vidurnakčio (20.33 val. išvykimo laikas + 2.44 val. judėjimo laikas = 23.17 val. atvykimo į paskirties tašką laikas). Gavėjos sandėlyje 2014 birželio 28 d. transporto priemonė buvo atidaryta iškrovimui ir pastebėtas transporto priemonės apgadinimas (priekabos gale stogo tentas perpjautas tentas) bei krovinio dalies trūkumas. Krovinio trūkumo skaičiavimas užbaigtas surašytu 2018 m. birželio 30 d. aktu.

7421.

75Taip pat byloje nustatyta, jog krovinio gavėja jokių specialių reikalavimų vežėjo transporto priemonei – tentinei arba kietašonei – nekėlė. Transporto priemonės, kuriomis buvo gabentas krovinys, buvo techniškai tvarkingos, o siekdama apsaugoti vežamus krovinius, vežėja buvo įrengusi skydus, šonus sutvirtinusi lentomis. Gabenamas krovinys buvo apdraustas krovinio gavėjos. Taip pat buvo apdrausta A. B. IĮ krovinių vežimo civilinė atsakomybė (ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą ir A. B. IĮ 2013 m. rugsėjo 4 d. vežėjų atsakomybės draudimo sutartis Nr. 710-932-0250905). ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, draudiminį įvykį įvertino ir sprendė, jog A. B. IĮ veiksmų krovinio gabenimo metu negali laikyti neatsargiais, nes ji ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad išvengti žalos atsiradimo.

7622.

77Krovinio važtaraščio (angl. invoice) duomenimis, krovinio svoris buvo išskirtas į bruto (su pakuotėmis) ir neto (be pakuočių); nurodytas krovinio svoris bruto ir krovinio svoris neto skiriasi (be pakuočių, kurias, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų sudaro ne tik dėžės, bet ir įvairios apsauginės detalės, putų polistirolo detalės, vyniojimo medžiagos). Bylos duomenimis atsakovė vežė virš 10 000 kg svorio krovinį („TT Club Mutual Insurance Ltd“ ir UAB „Dialog LT“ 2014 m. birželio 12 d. krovinio draudimo sutartimi buvo apdraustas atsakovės A. B. IĮ gabenamas 10 402,4 kg krovinys), iš kurio dingo 835 kg (su pakuotėmis) arba 570 kg krovinio (be pakuočių). Taigi, buvo pasisavinta iš esmės nedidelė gabento krovinio dalis (8,03 proc.), todėl vežėjos vairuotojas tokio neesminio transporto priemonės svorio pasikeitimo negalėjo pajausti. Vairuotojo I. V., profesinė patirtis yra nuo 2003 m. A. B. IĮ patvirtino, kad vairuotojas buvo instruktuotas ir suprato kaip elgtis siekiant užtikrinti krovinio saugumą. I. V. paaiškino, jog kelionės metu visada transporto priemonę apeina, tikrina, apžiūri; šiuo atveju krovinį lydėjo apsauga, kuri saugojo krovinį vairuotojo poilsio metu. Akcentuotina, kad krovinio gabenimo metu iki pristatymo į paskirties vietą plombos nebuvo pažeistos ir iki pat transporto priemonės atidarymo krovinio gavėjos sandėlyje niekas – nei vairuotojas nei saugotojai nei apsauga nei dviejų muitinių darbuotojai ir krovinio gavėja iki transporto priemonės atidarymo – nepastebėjo pjūvio, padaryto transporto priemonės priekabos stoge. Todėl galima teigti, kad buvo padarytas užmaskuotas stogo perpjovimas.

7823.

79Byloje esančiose nuotraukose nufotografuotas transporto priemonės priekabos stoge padarytas pjūvis. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad nufotografuota asmens ranka (rodoma žiojėjanti skylė) nepakankama pjūvio dydžiui įvertinti, nes nuotraukoje matomas tik pjūvio su ranka fragmentas. Dėl to apelianto teiginys, kad nuotraukose matomas sąlyginai nedidelis pjūvis (2–3 ištiestų delnų dydžio) yra nepagrįstas. Byloje nėra tikslių duomenų apie pjūvio dydį (ilgį), tačiau vertinat tai, jog atsakovės krovinio gabenimo metu plombos nebuvo pažeistos ir transporto priemonės priekaba neatidaryta, o kitokiu būdu patekti į priekabą nebuvo galimybės, spręstina, jog transporto priemonės priekabos stogo pjūvis buvo galimai pakankamas asmeniui patekti į priekabos vidų, taip pat pakankamas daiktus išimti iš vidaus į išorę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai, jog šalia įpjovos nebuvo tuščios erdvės, kuri turėjo likti krovinį pavogus, taip pat atidarius priekabą joje nebuvo vieno skydo, kurį ištraukti stogo įpjova buvo per maža, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi, nes, kaip minėta, kitoks patekimo į priekabą ir daiktų išėmimo iš jos būdas nenustatytas.

8024.

81Apibendrinusi nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai (vežėja ir vairuotojas) krovinio gabenimo metu nebuvo pažeidę dėmesingumo ir atidumo reikalavimų taip, jog būtų pagrindas pripažinti atsakovų didelį neatsargumą. Priešingai jie ėmėsi saugumo priemonių, kuriomis siekė sudaryti vežamo krovinio neteisėto užvaldymo kliūtis: 2014-06-16–2014-06-22, 2014-06-23–2014-06-24 laikotarpiais transporto priemonės su kroviniu stovėjo visą parą saugomose, aptvertose ir apšviestose UAB „Vingės Transsphere Logistika“, RAB „Zagorodnyj dom“ aikštelėse bei 2014-06-24–2014-06-27 laikotarpiu Tverės muitinės terminalo laikinojo saugojimo sandėlyje; 2014-06-22–2014-06-24 laikotarpiu vežėją lydėjo pasamdyta ginkluota apsauga RAB „Kontur-S“; vežėja iš Lietuvos išvyko 2014 m. birželio 22 d. ir be sustojimo (išskyrus trumpus sustojimus) vyko per Latviją iki 2014 m. birželio 23 d. Pskovo muitinės; 2014 m. birželio 27 d. iš Tverės muitinės į krovinio iškrovimo (paskirties) vietą vežėja taip pat nuvyko be sustojimo (išskyrus trumpą sustojimus) ir iki 2014 m. birželio 27 d. pabaigos (iki vidurnakčio) krovinį pristatė gavėjai RAB „Spektrum“.

8225.

83Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

8426.

85Viena vertus, nekelia abejonių viešai žinomas faktas, kad Rusijos (taip pat Ukrainos, Rumunijos ir kt.) keliuose vyksta krovinių, ypač vertingų (juvelyrinių dirbinių, pinigų, brangiųjų metalų, alkoholio ir skaitmeninės technikos prekių: iPad, iPhone, Apple prekių, plazminių televizorių ir pan.) grobimas iš važiuojančių (judančių) transporto priemonių. Taip pat Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ patvirtino, jog transporto priemonių tentai yra nuolat perpjaunami visoje Europoje: Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje bei Ispanijoje (https://www.cargonews.lt/aktuali). Šiuos grobimus vykdo asmenų grupės pagal iš anksto sukurtas ir apgalvotas nusikalstamas schemas. Asmenys, vagiantys iš važiuojančių transporto priemonių vadinami „akrobatais“ arba „kaskadininkais“ (https://cargolink.ru/ls/blog/11367.html; http://www.stena.ee/blog/v-pskove-zaderzhali-vorov-grabivshih-fury-na-trasse-moskva-riga-pryamo-na-hodu). Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų iškelta versija, kad dalis krovinio buvo pavogta iš važiuojančios transporto priemonės priekabos atkarpoje tarp Tverės muitinės ir paskirties vietos, per perpjautą tentą priekabos stoge, kelia pagrįstų abejonių. Pirma, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad atsakovų pateiktame Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 5-1202/2015, kurio įrodinėjama galimybė įvykdyti krovinio vagystę iš važiuojančios transporto priemonės, faktinės aplinkybės yra nepanašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pavogta 835 kg (bruto) tv-audio technikos, kurios trūkumas paaiškėjo pristatymo gavėjai vietoje, atidarius transporto priemonę, o administracinėje byloje Nr. 5-1202/2015 nustatyta, jog buvo pavogti 118,5 kg (bruto) kibirai iš metalo, metaliniai termosai ir metalinės talpos šiukšlių surinkimui, o prekių trūkumas paaiškėjo Pskovo muitinėje, pamačius, kad priekabos tentas perpjautas bei trūksta dalies krovinio. Antra, vagianti transporto priemonė įprastai būna vilkiko gale ir vagiamos prekės perduodamas per vilkiko galo perpjautą tentą arba atidarius transporto priemonę į grobikų automobilį per išimtą priekinį stiklą arba išpjautą automobilio stogą (užmaskuota vagystė, kurios niekas nepastebi). Šiuo atveju buvo padarytas pjūvis aukštos transporto priemonės priekabos stoge, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, išimti (iškelti į viršų) per stogą ir saugiai perduoti (neišmesti) 570 kg (neto) svorio daiktus (akustines sistemas, mediacentrus bei kt. garso ir vaizdo techniką, kurie svėrė apie 7,5–21 kg bei du 165 cm įstrižainės 71,9 cm aukščio ir po 62 kg svorio išpakuotus televizorius), abejotina galimybė. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovų sudarytos vežamo krovinio dalies neteisėto užvaldymo kliūtys buvo įveiktos trečiųjų asmenų neaiškiomis aplinkybėmis.

8627.

87Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nagrinėjamai bylai panašios faktinės aplinkybės (kai vežėjas negalėjo nurodyti kada ir kaip prarado gabenamo krovinio dalį) buvo nagrinėjamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018. Pirma, kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 pateiktas išaiškinimas dėl krovinio siuntėjo ir vežėjo identifikavimo, sprendžiant žalos atlyginimo dėl krovinio praradimo klausimą ir dėl Draudimo taisyklių nuostatų aiškinimo ir taikymo, nes draudikas įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Antra, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 dėl bylos faktinių aplinkybių, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, – vairuotojas sustojęs aptiko nupjautą ir dirbtinai sujungtą atgal plombavimo trosą, tačiau negalėjo paaiškinti, kur tai galėjo įvykti, todėl toks vairuotojo elgesys įvertintas kaip neapdairus, neatidus saugojant jam patikėtą krovinį, netinkamas krovinio apžiūrėjimas po sustojimo, – pasisakė, jog ieškovė ieškiniu, nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su vežėjo vairuotojo veiksmų, prižiūrint vežamą krovinį, tinkamumu, tokiomis aplinkybėmis byloje nesirėmė ir šios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos, dėl to teismas sutiko su kasacinių skundų argumentais, kad teismai, konstatuodami vairuotojo netinkamus veiksmus, išėjo už ieškinio ribų, t. y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis palikti iš esmės nepakeisti, pašalinant iš jų motyvuojamųjų dalių argumentus, kuriais pasisakyta dėl vežėjo vairuotojo veiksmų, prižiūrint vežamą krovinį, netinkamumo.

8828.

89Pažymėtina, kad apeliantui, siekiančiam gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, kyla pareiga įrodyti ne tik praradimo faktą, bet ir pagrįsti įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys (jo dalis) buvo užvaldytas trečiųjų asmenų, t. y. jam tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja ginčijamo vežimo aplinkybes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vežėjo šiurkštų aplaidumą. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018).

9029.

91Dėl CMR konvencijos 32 straipsniu reglamentuojamos ieškinio senaties. Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126, 1.131 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ir tarptautinėse sutartyse, tokiu atveju tarptautinės sutarties nuostatos taikomos prioritetiškai nacionalinių įstatymų atžvilgiu (CK 1.13 straipsnis). CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio punktą pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus.

9230.

93Bylos duomenimis krovinio gavėja RAB „Spektrum“ pateikė UAB „Dialog.LT“ 2014 m. liepos 3 d. pretenziją dėl 49 042,70 Eur nuostolių atlyginimo, o UAB „Dialog.LT“ pateikė A. B. IĮ 2014 m. liepos 24 d. pretenziją dėl minėtų nuostolių atlyginimo. Taip pat krovinio gavėja 2014 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į ieškovą „TT Club Mutual Insurance Ltd“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 2015 m. vasario 7 d. ieškovas išmokėjo RAB „Spektrum“ draudimo išmoką – 48 590,95 Eur (iš prašomos atlyginti nuostolių 49 042,70 Eur sumos minusavo draudimo sutartyje numatytą 451,75 Eur franšizės sumą). Atsakovės A. B. IĮ draudikas „ERGO Insurance“ SE, veikiantis per Lietuvos filialą, 2014 m. rugpjūčio 7 d. atmetė UAB „Dialog.LT“ pretenziją dėl nuotolių atlyginimo. Taigi, 2015 m. vasario 8 d. (kitą dieną po draudimo išmokos išmokėjimo), draudikas „TT Club Mutual Insurance Ltd“ įgijo regreso teisę į nuostolius padariusį asmenį – vežėją A. B. IĮ. „TT Club Mutual Insurance Ltd“ ieškinys Vilniaus apygardos teismui EPP sistema pateiktas 2017 m. birželio 28 d. 22:20:40 val., registruotas 2017 m. birželio 29 d. (teisėjos rezoliucija priimtas 2017 m liepos 5 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tyčinių veiksmų atveju nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovų jokių tyčinių veiksmų nenustatyta, todėl remiantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi „TT Club Mutual Insurance Ltd“ teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarasta po vienerių metų (2016 m. vasario 8 d.). Išdėstytų argumentų pagrindu ieškinys netenkinamas ir dėl ieškinio senaties praleidimo.

94Dėl ieškovo apeliacinio skundo, dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo, tenkinimo iš dalies

9531.

96Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama tik su tokių teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, kai, priėmus sprendimą, nustatoma, jog atitinkami ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu, kuriuo ieškinį atmetė, neišsprendė atsakovės A. B. IĮ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Šį klausimą išsprendė skundžiamu papildomu sprendimu.

9732.

98Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

9933.

100Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų 7 punktu nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

10134.

102Kasacinio teismo išaiškinta, jog nuo kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu) priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

10335.

104Skundžiamame papildomame sprendime nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, specialių žinių poreikį, ginčo sumos dydį, ir su tuo susijusių teisinių paslaugų apimtį, darbo laiko sąnaudas bei padarė išvadą, jog prašoma priteisti patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, taikomo nustatant priteistino užmokesčio dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta pirmosios instancijos teismo išvada padaryta formaliai, neatsižvelgus į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą (žr. šios nutarties 34 punktą).

10536.

106Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė 2018 m. II ketvirtį, kai priteistinoms teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių: i) nuo kada šalis (atsakovė), prašanti priteisti atstovavimo išlaidas atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu), ii) koks pagal atitinkamą metų ketvirtį priteistinoms teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomas maksimalus advokatui priteistinas dydis pagal Rekomendacijas.

10737.

108Nustatyta, jog atsakovai A. B. ir A. B. IĮ 2017 m. rugpjūčio 17 d. atsiliepimuose į ieškinį prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė A. B. IĮ 2018 m. sausio 22 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti iš ieškovo iš viso 1 907,31 Eur: 1 860,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, 47,31 Eur vertimo išlaidų. Šias išlaidas pagrįsti atsakovė pateikė: i) 2017 m. liepos 18 d. sąskaitą dėl 660,00 Eur už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties parengimą ir 2017 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitą (600,00 Eur), ii) 2017 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą dėl 840,00 Eur už ieškinio parengimą ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitą (840,00 Eur), iii) 2017 m. gruodžio 6 d. sąskaitą už atstovavimą 2017 m. lapkričio 22 d., 13.00 val. parengiamajame posėdyje (posėdžio trukmė 1.30 val.) (180,00 Eur) ir SEB bankas sąskaitos išrašą dėl 180,00 Eur pervedimo, iiii) 2018 m. sausio 19 d. sąskaitą už atstovavimą 2018 m. sausio 22 d., 13.00 val. parengiamajame posėdyje (posėdžio trukmė 1.30 val.) (180,00 Eur) ir SEB bankas sąskaitos išrašą dėl 180,00 Eur pervedimo, iiiii) 2017 m. lapkričio 16 d. sąskaita faktūrą dėl 47,31 Eur už dokumento vertimą į lietuvių kalbą ir 2017 m. lapkričio 20 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas Nr. 664 (47,31 Eur sumokėjo A. B. IĮ). Atsakovė A. B. IĮ 2018 m. vasario 13 d. patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti iš ieškovo atsakovei A. B. IĮ iš viso 2 267,31 Eur: 2 200,00Eur advokato pagalbai apmokėti ir 47,31 Eur vertimo išlaidas. Papildomai patirtas 360,00 Eur išlaidas (1 907,31 Eur + 360,00 Eur = 2 267,31 Eur) grindžia 2018 m. vasario 12 d. sąskaita už 2018 m. vasario 12 d. rašytinių paaiškinimų rengimą, atstovavimą 2018 m. vasario 14 d., 11.00 val. teismo posėdyje (360,00 Eur už 3 darbo valandas) ir 2018 m. vasario 13 d. SEB banko mokėjimo nurodymu (360,00 Eur). Atsakovė A. B. IĮ 2018 m. balandžio 3 d. patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti iš ieškovo atsakovei A. B. IĮ iš viso 2 507,31 Eur: 2 460,00Eur advokato pagalbai apmokėti ir 47,31 Eur vertimo išlaidas. Papildomai patirtas 240,00 Eur išlaidas (1 907,31 Eur + 360,00 Eur + 240,00 Eur = 2 507,31 Eur) grindžia 2018 m. balandžio 3 d. sąskaita už papildomą pateiktų duomenų analizę, atstovavimą 2018 m. balandžio 4 d., 9.00 val. teismo posėdyje (240,00 Eur už 2 val.) ir 2018 m. balandžio 3 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą (240,00 Eur). 2018 m. balandžio 24 d. prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovė prašė priteisti iš ieškovo iš viso 2 507,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10938.

110Taigi, atsakovės I. B. IĮ 660,00 Eur išlaidos už atskirojo skundo parengimą patirtos 2017 m. liepos mėn. (2017 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitas), o 840,00 Eur išlaidos už ieškinio parengimą turėtos 2017 m. rugpjūčio mėn. (2017 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017-04-01–2017-06-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 822,80 Eur. Todėl rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio už šias advokato teikiamas teisines paslaugas sudaro: i) 2 057,00 Eur už ieškinį (822,80 Eur × 2,5) ir ii) už atskirąjį skundą 329,12 Eur (822,80 Eur × 0,4). Taigi, atsakovės I. B. IĮ turėtos 840,00 Eur dydžio išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 papunkčiu nurodyto maksimalaus užmokesčio advokatui už ieškinio parengimą dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovei. Atsakovės I. B. IĮ turėtos 660,00 Eur išlaidos viršija Rekomendacijų 8.15 papunkčiu nustatytą maksimalaus užmokesčio advokatui už atskirojo skundo parengimą atlyginimo dydį. Todėl šios išlaidos mažinamos ir priteisimos iš ieškovo atsakovei I. B. IĮ 329,12 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

11139.

112Atsakovė A. B. IĮ 180,00 Eur sumokėjo advokatei 2017 m. gruodžio mėn. už atstovavimą 2017 m. lapkričio 22 d., 13.00 val. parengiamajame teismo posėdyje ir pasirengimą šiam posėdžiui (2017 m. gruodžio 6 d. AB SEB bankas sąskaitos išrašas dėl 180,00 Eur pervedimo). Rekomendacijų 8.19 papunkčiu nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017-07-01–2017-09-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 817,60 Eur. Todėl rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio už šias advokato teikiamas teisines paslaugas sudaro 81,76 Eur už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą (817,60 Eur × 0,1). 2017 m. gruodžio 6 d. sąskaitoje nurodyta, jog pasirengimas šiam posėdžiui ir kliento atstovavimas jame užėmė 1.30 val. (120,00 Eur / val.). Iš 2017 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad posėdžio trukmė buvo 34 minutės (nuo 13.01 val. iki 13.35 val.). Taigi, už atsakovės atstovavimą 2017 m. lapkričio 22 d., 13.00 val. teismo posėdyje, kuris truko 34 minutes, maksimalaus užmokesčio dydis sudaro 46,34 Eur. Likusi atsakovės nurodyta suma 133,66 Eur (180 Eur - 46,34 Eur), už likusį nurodytą laiką (56 minutes), yra už pasirengimą šiam posėdžiui. Ši suma viršija Rekomendacijų 8.19 papunkčiu nustatytą maksimalaus advokatui užmokesčio už pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą atlyginimo dydį. Todėl atsakovės turėtos išlaidos už pasirengimą 2017 m. lapkričio 22 d., 13.00 val. posėdžiui mažintinos iki 76,31 Eur. Išdėstytų argumentų pagrindu priteisiama iš ieškovo atsakovei I. B. IĮ iš viso 122,65 Eur (46,34 Eur už advokatės atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje + 76,31 Eur už pasirengimą parengiamajam teismo posėdžiui).

11340.

114Atsakovė A. B. IĮ 180,00 Eur sumokėjo advokatei 2018 m. sausio mėn. už atstovavimą 2018 m. sausio 22 d., 13.00 val. teismo posėdyje ir pasirengimą šiam posėdžiui (2018 m. sausio 19 d. AB SEB bankas sąskaitos išrašas dėl 180,00 Eur pervedimo). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017-10-01–2017-12-31) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 838,70 Eur. Todėl rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio už šias advokato teikiamas teisines paslaugas sudaro 83,87 Eur už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą (838,70 Eur × 0,1). 2018 m. sausio 19 d. sąskaitoje nurodyta, jog pasirengimas 2018 m. sausio 22 d., 13.00 val. posėdžiui ir kliento atstovavimas jame užėmė 1.30 val. (120,00 Eur / val.). Iš 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad posėdžio trukmė buvo 1.07 val. (nuo 13.08 val. iki 14.01 val.). Taigi, už atsakovės atstovavimą 2018 m. sausio 22 d., 13.00 val. teismo posėdyje, kuris truko 1.07 minutes, maksimalaus užmokesčio dydis sudaro 85,27 Eur. Likusi atsakovės nurodyta suma 94,73 Eur (180 Eur - 85,27 Eur), už likusį nurodytą laiką (23 minutes), yra už pasirengimą šiam posėdžiui. Ši suma viršija Rekomendacijų 8.19 papunkčiu nustatytą maksimalaus advokatui užmokesčio už pasirengimo teismo posėdžiui valandą atlyginimo dydį. Todėl atsakovės turėtos išlaidos už pasirengimą 2018 m. sausio 22 d., 13.00 val. posėdžiui mažintinos iki 32,68 Eur. Išdėstytų motyvų pagrindu priteisiama iš ieškovo atsakovei I. B. IĮ iš viso 117,95 Eur (85,27 Eur už advokatės atstovavimą teismo posėdyje + 32,68 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui).

11541.

116Atsakovė 360,00 Eur išlaidas turėjo 2018 m. vasario mėnesį už 2018 m. vasario 12 rašytinių paaiškinimų paruošimą, pasirengimą 2018 m. vasario 14 d., 11.00 val. teismo posėdžiui ir atsakovės atstovavimą jame (2018 m. vasario 13 d. SEB banko mokėjimo nurodymas). 2018 m. vasario 12 d. detalizuota, kad už minėtos teisinės paslaugos 360,00 Eur sumai suskaičiuotos už 3 darbo valandas po 120,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.17. papunktį už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikomas 0,1 koeficientas, t. y. 83,87 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Iš 2018 m. vasario 14 d., 11.00 val. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, jog šis teismo posėdis truko 2.06 val. (nuo 11.00 val. iki 13.06 val.), todėl maksimalaus užmokesčio dydis sudaro 176,13 Eur. Atsižvelgus į tai, kad šios išlaidos buvo patirtos per šiek tiek daugiau kaip 3 valandas, taip pat atsižvelgus į tai, kad pagal Rekomendacijas atsakovės advokatui priteistina maksimali suma sudaro 260,00 Eur suma (83,87 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą per 1.00 val. + 176,13 Eur atstovavimo teismo posėdyje, kuris truko 2.06 val., suma), taip pat įvertinus, kad advokatui reikėjo pasiruošti 2018 m. vasario 14 d., 11.00 val. teismo posėdžiui, todėl vertinama, jog 83,87 Eur suma už pasirengimą posėdžiui yra pakankama. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija mažina 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 346,87 Eur (83,87 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą + 176,13 Eur už atstovavimą teismo posėdyje + 83,87 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiui) ir šią sumą priteisia atsakovei iš ieškovo.

11742.

118Taip pat atsakovė A. B. IĮ 2018 m. balandžio mėn. turėjo 240,00 Eur išlaidas už papildomą pateiktų duomenų analizę, pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. balandžio 4 d., 9.00 val. teismo posėdyje (240,00 Eur už 2.00 val.) (2018 m. balandžio 3 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018-01-01–2018-03-31) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 850,80 Eur (arba 85,08 Eur / val.). Iš 2018 m balandžio 4 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad šis posėdis truko 2.40 val. (nuo 9.00 val. iki 11.40 val.). Taigi, atsakovės nurodytas laikas (2.00 val.) yra trumpesnis už 2018 m. balandžio 4 d., 9.00 val. teismo posėdžio trukmę. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad už atsakovės atstovavimą 2018 m. balandžio 4 d., 9.00 val. teismo posėdyje, kuris truko 2.40 val., maksimalaus užmokesčio dydis sudaro 225,88 Eur, o už duomenų analizę ir už pasirengimą posėdžiui sudaro dar daugiau, sprendžia, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtą papildomą 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

11943.

120Atsakovės 47,31 Eur dokumento vertimo išlaidos patirtos už Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 5-1202/2015, vertimą iš rusų kalbos į lietuvių kalbą. Šiuo dokumentu atsakovai grindė aplinkybę, jog yra galimybė įvykdyti krovinio vagystę iš važiuojančios transporto priemonės; dokumentas prijungtas prie bylos ir teismo įvertintas. Teisėjų kolegijos vertinimu šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos rašytinais įrodymais (žr. šios nutarties 37 punktą), todėl priteisiamos iš ieškovo atsakovės A. B. IĮ naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

12144.

122Teismas ex officio (pagal pareigas) paskirsto žyminį mokestį. Nustatyta, kad atsakovė A. B. IĮ už atskirąjį skundą, dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2017 m. liepos 17 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 487 sumokėjo valstybei 38,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat V. B. už atskirąjį skundą, dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, 2017 m. liepos 17 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 526 sumokėjo valstybei 38,00 Eur žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1557-516/2017 atsakovų A. B. IĮ ir A. B. atskirąjį skundą tenkino, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Šio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovų atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties tenkinti, teisėjų kolegija priteisia iš ieškovo atsakovei A. B. IĮ (kurios savininkas yra atsakovas A. B.) iš viso 76,00 Eur (38,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis × 2 atskirieji skundai) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 3 dalis).

12345.

124Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. gavo ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo –1 150,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei 954,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat su šiuo prašymu pateiki: 2019 m. balandžio 2 d. PVM sąskaita–faktūra dėl 300,00 Eur už paaiškinimų ir papildomų įrodymų pateikimą bei 300,00 Eur sumokėjimą patvirtinantis AB SEB bankas 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas. Ieškovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo netenkintas, todėl jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

12546.

126Apibendrinusi išdėstytą ir vadovaudamasi Rekomendacijomis, teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija priteisia iš ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ atsakovei A. B. IĮ iš viso 2 119,90 Eur (840,00 Eur + 329,12 Eur + 76,00 Eur + 122,65 Eur + 117,95 Eur + 346,87 Eur + 240,00 Eur + 47,31 Eur) bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl bylos procesinės baigties

12747.

128Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo rezultatas yra teisingas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

12948.

130Apeliacinis skundas dėl skundžiamojo papildomo sprendimo tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomas sprendimas pakeičiamas. Priteisiamos iš ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ atsakovei A. B. IĮ 2 119,90 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

13149.

132Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo netenkintas, todėl priteisiamos iš ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ atsakovei A. B. IĮ bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovė prašo priteisti: i) 8,71 Eur už RAB „Zagorodnyj dom“ 2018 m. liepos 11 d. rašto Nr. 22 vertimą į lietuvių kalbą pagal 2018 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą–faktūrą ir 2018 m. spalio 23 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą Nr. 1262); ii) 900,00 Eur už apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal 2018 m. birželio 19 d. sąskaitą ir SEB bankas sąskaitos išrašo duomenis dėl 2018 m. birželio 21 d. 900,00 Eur pervedimo).

13350.

134RAB „Zagorodnyj dom“ 2018 m. liepos 11 d. raštas Nr. 22 su vertimu į lietuvių kalbą teismo prijungtas prie bylos ir įvertintas. Minėto rašto vertinimo 8,71 Eur dydžio išlaidos yra protingos ir pagrįstos rašytinais įrodymais (žr. šios nutarties 48 punktą), todėl priteisiamos iš apelianto atsakovės naudai. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018-01-01–2018-03-31) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 850,80 Eur. Rekomenduotina priteisti maksimali atlygintinos advokato išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma sudaro 1 106,04 Eur (850,80 Eur × 1,3). Atsakovės turėtos 900,00 Eur dydžio išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunkčiu nurodyto maksimalaus užmokesčio advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio, todėl šios išlaidos taip pat priteisiamos iš apelianto atsakovei. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija priteisia iš apelianto „TT Club Mutual Insurance Ltd“ atsakovei A. B. IĮ iš viso 908,71 Eur (8,71 Eur + 900,00 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13551.

136Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo iš esmės tenkintas, nes apeliantas prašė priteisti ieškovui iš atsakovų teisinės pagalbos išlaidas pagal dokumentus, pateiktus iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos. Dėl to apeliantui iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliantas prašo priteisti 150,00 Eur už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo paruošimą pagal 2018 m. liepos 17 d. sąskaitą faktūrą ir 2018 m. liepos 17 d. SEB bankas tarptautinio mokėjimo nurodymą. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018-04-01–2018-06-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 884,80 Eur. Todėl rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio už šias advokato teikiamas teisines paslaugas (už apeliacinio skundo parengimą) sudaro 2 212,00 Eur (884,80 Eur × 2,5). Apelianto turėtos 150,00 Eur dydžio išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9 papunkčiu nurodyto maksimalaus užmokesčio advokatui už apeliacinio skundo paruošimą dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės A. B. IĮ apeliantui „TT Club Mutual Insurance Ltd“.

13752.

138Atlikus nagrinėjamojoje byloje šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą (3 028,61 Eur (2 119,90 Eur + 908,71 Eur) atsakovės bylinėjimosi išlaidos - 150,00 Eur ieškovo (apelianto) bylinėjimosi išlaidos) iš „TT Club Mutual Insurance Ltd“ priteisimos A. B. IĮ naudai iš viso 2 878,61 Eur bylinėjimosi išlaidos.

139Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

140Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

141Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą pakeisti.

142Priteisti iš ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“, j. a. k. 026557093, atsakovei A. B. individualiai įmonei, j. a. k. 121452853, 2 878,61 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas Jungtinės Karalystės juridinis asmuo „TT Club Mutual Insurance... 8. 2.... 9. Ieškovas paaiškino, jog krovinys (tv-audio aparatūra) buvo gabenamas kelių... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, jog krovinys gavėjai pristatytas 2014 m. birželio 28 d.... 16. 5.... 17. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo pateiktas pranešimas apie UAB „Dialog... 18. 6.... 19. Taip pat teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 28 d. krovinio gavėjos RAB... 20. IV. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. 7.... 22. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 23. 7.1.... 24. nagrinėjamas ginčas susijęs su CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymu.... 25. 7.2.... 26. Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiais duomenimis remiantis padarė... 27. 7.3.... 28. Papildomai paaiškina, kad: pirma, atsakovas į bylą pateikė Rusijos... 29. 8.... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo skundą atmesti ir... 31. 8.1.... 32. vežėjas ėmėsi visų įmanomų, protingų ir prieinamų priemonių siekiant... 33. 8.2.... 34. Dėl pavogto krovinio svorio ir vagystės per prapjautą priekabos stogą... 35. 8.3.... 36. Apie pervežimo maršrutą ir pervežamą krovinį žinojo ne tik atsakovai,... 37. 8.4.... 38. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad per prapjautą priekabos stogą negalėjo... 39. 8.5.... 40. Jei atstumą tarp paskirties muitinės Tverėje ir iškrovimo vietos ginčo... 41. 8.6.... 42. Apelianto teiginiai, kad pasiekti motelio „Zagorodnyj dom“ aikštelės,... 43. 8.7.... 44. Atsakovai paaiškina, kad aktas Nr. G-362 patvirtina suteiktą apsaugos... 45. 8.8.... 46. CMR važtaraštyje yra atžyma, jog transporto priemonė su kroviniu tikrinta... 47. 9.... 48. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 49. 10.... 50. Nurodo, kad papildomu sprendimu teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų... 51. 11.... 52. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti ir Vilniaus... 53. 12.... 54. Paaiškina, jog atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 2... 55. Teisėjų kolegija... 56. VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 57. 13.... 58. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 59. 14.... 60. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 61. 15.... 62. Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos... 63. 16.... 64. Teisėjų kolegija priima ir prideda prie bylos UAB „Vingės Transsphere... 65. Dėl ieškovo apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos... 66. 17.... 67. Dėl vežėjo (atsakovės) atsakomybės praradus dalį krovinio.... 68. 18.... 69. Nagrinėjamu atveju, nuostoliai atsirado dėl nenustatytų trečiųjų asmenų... 70. 19.... 71. Dėl didelio neatsargumo, kuris galėtų būti prilyginamas tyčiai, ir... 72. 20.... 73. Nustatyta, jog RAB „Spektrum“ ir UAB „Dialog.LT“ sudarė vienkartinę... 74. 21.... 75. Taip pat byloje nustatyta, jog krovinio gavėja jokių specialių reikalavimų... 76. 22.... 77. Krovinio važtaraščio (angl. invoice) duomenimis, krovinio svoris buvo... 78. 23.... 79. Byloje esančiose nuotraukose nufotografuotas transporto priemonės priekabos... 80. 24.... 81. Apibendrinusi nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, teisėjų... 82. 25.... 83. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra... 84. 26.... 85. Viena vertus, nekelia abejonių viešai žinomas faktas, kad Rusijos (taip pat... 86. 27.... 87. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nagrinėjamai bylai panašios... 88. 28.... 89. Pažymėtina, kad apeliantui, siekiančiam gauti visų jo patirtų nuostolių... 90. 29.... 91. Dėl CMR konvencijos 32 straipsniu reglamentuojamos ieškinio senaties.... 92. 30.... 93. Bylos duomenimis krovinio gavėja RAB „Spektrum“ pateikė UAB... 94. Dėl ieškovo apeliacinio skundo, dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 95. 31.... 96. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama tik su tokių teismo... 97. 32.... 98. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 99. 33.... 100. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba,... 101. 34.... 102. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nuo kada šalis, prašanti priteisti... 103. 35.... 104. Skundžiamame papildomame sprendime nurodyta, kad nustatydamas priteistino... 105. 36.... 106. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė 2018... 107. 37.... 108. Nustatyta, jog atsakovai A. B. ir A. B. IĮ 2017 m. rugpjūčio 17 d.... 109. 38.... 110. Taigi, atsakovės I. B. IĮ 660,00 Eur išlaidos už atskirojo skundo... 111. 39.... 112. Atsakovė A. B. IĮ 180,00 Eur sumokėjo advokatei 2017 m. gruodžio mėn. už... 113. 40.... 114. Atsakovė A. B. IĮ 180,00 Eur sumokėjo advokatei 2018 m. sausio mėn. už... 115. 41.... 116. Atsakovė 360,00 Eur išlaidas turėjo 2018 m. vasario mėnesį už 2018 m.... 117. 42.... 118. Taip pat atsakovė A. B. IĮ 2018 m. balandžio mėn. turėjo 240,00 Eur... 119. 43.... 120. Atsakovės 47,31 Eur dokumento vertimo išlaidos patirtos už Rusijos... 121. 44.... 122. Teismas ex officio (pagal pareigas) paskirsto žyminį mokestį. Nustatyta, kad... 123. 45.... 124. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. gavo ieškovo „TT Club... 125. 46.... 126. Apibendrinusi išdėstytą ir vadovaudamasi Rekomendacijomis, teisingumo... 127. 47.... 128. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo rezultatas yra... 129. 48.... 130. Apeliacinis skundas dėl skundžiamojo papildomo sprendimo tenkinamas iš... 131. 49.... 132. Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d.... 133. 50.... 134. RAB „Zagorodnyj dom“ 2018 m. liepos 11 d. raštas Nr. 22 su vertimu į... 135. 51.... 136. Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d.... 137. 52.... 138. Atlikus nagrinėjamojoje byloje šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų... 139. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 140. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti... 141. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą... 142. Priteisti iš ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“, j. a. k. 026557093,...