Byla 1A-514/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, teisėjų Viktoro Kažio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistųjų gynėjams advokatams Gražinai Mauručaitienei, Žygimantui Rutkauskui, nuteistosioms G. G., J. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistosios G. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

2G. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.

4J. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 130 MGL (16 900 Lt) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta 170 MGL (22 100 Lt) dydžio bauda.

6Iš G. G. priteista valstybei 479 505 Lt turtinei žalai atlyginti.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8J. T. nuteista už tai, kad būdama UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), direktore, laikotarpiu nuo 2007-05-18 iki 2010-05-18, Klaipėdoje, tyčia apgaule UAB „XXX“ naudai įgijo turtinę teisę į 270 000 Lt Lietuvos Respublikos valstybinio biudžeto lėšų, būtent:

9J. T. siekdama apgaule UAB „XXX“ naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, suklastojo tikrus dokumentus: UAB „XXX“ 2007-05-18 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701 1 770 000 Lt, UAB „XXX“ 2007-05-18 kasos pajamų orderius serija X: Nr. 200701 580 000 Lt, Nr. 200702 2007-05-30 370000 Lt, 2007-06-05 Nr. 200703 550000 Lt, kuriose nurodė, kad UAB „XXX“ tariamai pardavė, o UAB „XXX“ tariamai pirko tarpininkavimo paslaugų už 1 770 000 Lt, iš jų PVM 270000 Lt. J. T., žinodama, kad pagal šią PVM sąskaitą faktūrą UAB „XXX“ paslaugų nesuteikė ir pagal šiuos kasos pajamų orderius piniginių lėšų negavo, žinodama, kad šiuose dokumentuose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai ir duomenys yra netikri, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įtraukė juos į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, o išskirtą PVM sąskaitoje faktūroje pridėtinės vertės mokesčio sumą įtraukė į PVM deklaraciją už 2007 m. gegužės mėn., nurodydama 270 000 Lt didesnę pardavimo PVM sumą, negu UAB „XXX“ faktiškai buvo pardavusi paslaugų su pardavimo PVM, bei šią deklaraciją 2007-06-08 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam ( - ), o deklaruotą mokėtiną PVM 266 400 Lt sumokėjo 2007 m. birželio mėn. iš piniginių lėšų, kurias UAB „XXX“ šiam tikslui 2007-06-08 mokėjimo pavedimu 270000 Lt pervedė į UAB „XXX“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke.

10Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, J. T., žinodama, kad dėl įtrauktos į UAB „XXX“ apskaitą PVM sąskaitos faktūros serija X Nr. 200701 2007-05-18 1 770 000 Lt atsiranda prievolė už 2007 metus mokėti 225 000 Lt pelno mokesčio bei 45 000 Lt socialinio mokesčio, išrašė neatitinkančią tikrovės kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 2008-03-28 serija X Nr. 200701/1 – 1 770 000 Lt, iš jų PVM – 270 000 Lt dėl UAB „XXX“ suteiktų tarpininkavimo paslaugų UAB „XXX“ atsisakymo, kurią įtraukė į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą bei užpildė patikslintą PVM deklaraciją už 2007 m. gegužės mėn., nurodydama, kad už 2007 m. gegužės mėn. PVM apmokestinamų tiekimų ir mokėtino PVM nėra ir šią deklaraciją 2009-07-20 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam Taikos pr. 28, Klaipėdoje. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, J. T. 2010 m. vasario mėn. Klaipėdoje surašė neatitinkančius tikrovės UAB „XXX“ akcijų pirkimo–pardavimo dokumentus: 2008-04-07 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1 dėl E. G. priklausančių 650 vnt. UAB „XXX“ akcijų pardavimo S. E., kuris nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio joje pasirašė, 2008-05-09 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2 dėl G. G. priklausančių 650 vnt. UAB „XXX“ akcijų pardavimo V. B., kuris nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio joje pasirašė, surašė neatitinkantį tikrovės 2008-04-09 UAB „XXX“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2008-02 dėl UAB „XXX“ direktorės G. G. atleidimo iš šių pareigų bei S. E. paskyrimo į direktoriaus pareigas nuo 2008-04-11, kurį S. E. nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio pasirašė, pagamino netikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitus: 2009-06-03 serija X Nr. 113 500000 Lt, 2009-07-08 serija X Nr. 114 500000 Lt, 2009-07-29 serija X Nr. 115 770000 Lt, apie tai, kad UAB „XXX“ išmokėjo UAB „XXX“ kasininkui S. E. iš viso 1770000 Lt, užpildė 2010-05-17 prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) Nr. 5, prašydama grąžinti UAB „XXX“ 270000 Lt PVM, sumokėtą 2007 m. birželio mėn.. bei šį prašymą 2010-05-18 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, esančiam Taikos pr. 28, Klaipėdoje.

11Be to, J. T. padėjo pasisavinti asmens žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. būdama UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos 2002-02-12 ( - ), direktore, 2007-05-18 – 2008-03-12 laikotarpiu Klaipėdoje, veikdama bendrininkų grupe su G. G., UAB „XXX“, įmonės kodas 141996727, įregistruotos 2001-05-17 ( - ), direktore, kuri užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėjo UAB „XXX“ turtą, tyčia, turėdama tikslą padėti G. G. pasisavinti UAB „XXX“ turtą, tarpusavyje susitarė, kad J. T. sudarys fiktyvius dokumentus apie UAB „XXX“ tariamai suteiktas UAB „XXX“ tarpininkavimo paslaugas bei tariamą apmokėjimą už jas, juos G. G. įtrauks į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu J. T. padės G. G. pasisavinti UAB „XXX“ turtą.

12J. T., veikdama pagal išankstinį susitarimą, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, suklastojo tikrą dokumentą: 2007-05-18 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701 dėl tariamai UAB „XXX“ suteiktų UAB „XXX“ tarpininkavimo paslaugų už 1 770 000 Lt (be PVM 1 500 000 Lt), suklastojo tikrus dokumentus: UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitus serija X: 2007-05-18 Nr. 200701 580 000 Lt, 2007-05-30 Nr. 200702 370 000 Lt, 2008-03-12 Nr. 200803 550 000 Lt dėl tariamų šių tarpininkavimo paslaugų apmokėjimų iš UAB „XXX“ kasos UAB „XXX“, kuriuos G. G. per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „XXX“ buhalterę I. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą.

13Po to G. G., tęsdama nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad anksčiau išvardyti dokumentai – PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitai – netikri, paėmė iš UAB „XXX“ kasos pinigines lėšas, nurodytas UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvituose, serija X: Nr. 200701 2007-05-18 580 000 Lt, Nr. 200702 2007-05-30 370 000 Lt, Nr. 200803 2008-03-12 550 000 Lt, iš viso 1 500 000 Lt, jų UAB „XXX“ direktorei J. T. neperdavė bei jų į UAB „XXX“ kasą negrąžino.

14Tokiu būdu J. T. padėjo G. G. pagrįsti tariamą UAB „XXX“ piniginių lėšų panaudojimą ir padėjo G. G. pasisavinti G. G. patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB „XXX“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas 1 500 000 Lt.

15Be to, J. T. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būdama UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos 2002-02-12 ( - ), direktore ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 3) apskaitos dokumento data“, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2007-03-13 iki 2009-12-31 Klaipėdos mieste apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, pagrįsdama apskaitos dokumentais faktiškai neįvykusias ūkines operacijas bei įtraukdama į apskaitą apskaitos dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, o būtent:

16UAB „XXX“ 2007-05-18 PVM sąskaita faktūra serija X Nr. 200701 pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – tarpininkavimo paslaugų suteikimą UAB „XXX“ už 1 770 000 Lt, iš jų PVM 270000 Lt, bei įtraukė ją į apskaitą;

17UAB „XXX“ kasos pajamų orderiais: 2007-05-18 serija X Nr. 200701 580 000 Lt, 2007-05-30 serija X Nr. 200702 370 000 Lt, 2007-06-05 serija X Nr. 200703 550 000 Lt, pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – pinigų priėmimus į UAB „XXX“ kasą iš UAB „XXX“ iš viso 1 500 000 Lt, kaip apmokėjimus pagal 2007-05-18 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701 bei įtraukė juos į apskaitą;

18UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitu 2008-03-12 serija X Nr. 200803 550000 Lt pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – pinigų – 550 000 Lt – priėmimą į UAB „XXX“ kasą iš UAB „XXX“, be to, šiuo kasos pajamų orderio kvitu ir 2007-06-05 kasos pajamų orderiu serija X Nr. 200703 550 000 Lt pagrindė tą pačią faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją;

19UAB „XXX“ sąskaitos Nr. ( - ) AB SEB banke 2007-06-08 išrašu pagrindė pinigų – 270000 – Lt gavimą iš UAB „XXX“, kaip faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos – paslaugų pagal 2007-05-18 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701 apmokėjimą;

20UAB „XXX“ 2008-03-28 kreditine PVM sąskaita faktūra serija X Nr. 200701/1 pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – suteiktų tarpininkavimo paslaugų atsisakymą –1770000 Lt, iš jų PVM 270000 Lt, bei įtraukė ją į apskaitą;

21UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitais: 2009-06-03 serija X Nr. 113 500 000 Lt, 2009-07-08 serija X Nr. 114 500 000 Lt, 2009-07-29 serija X Nr. 115 770 000 Lt, pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – pinigų mokėjimus iš viso 1 770 000 Lt iš UAB „XXX“ kasos į UAB „XXX“ kasą, nurodant šiuose kvituose mokėjimo pagrindą „Grąžinama pagal sutartį, pagal kreditinę sąskaitą“ bei įtraukė juos į apskaitą, dėl to nebuvo galima už laikotarpį nuo 2007-03-13 iki 2009-12-31 iš dalies nustatyti UAB „XXX” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

22Be to, J. T. pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai aiškiai netikrą ir žinomai aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. ji 2007-05-18 – 2010-02-24 laikotarpiu Klaipėdoje tyčia pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus bei žinomai aiškiai netikrus ir žinomai aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, būtent:

23suklastojo tikrą dokumentą – UAB „XXX“ 2007-05-18 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701, kurioje įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ suteikė UAB „XXX“ tarpininkavimo paslaugų už 1 770 000 Lt ir patvirtino savo parašu bei šį žinomai aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo įtraukdama į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą;

24suklastojo tikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderius: 2007-05-18 serija X Nr. 200701 580000 Lt, 2007-05-30 serija X Nr. 200702 370 000 Lt, 2007-06-05 serija X Nr. 200703 550000 Lt, kuriuose įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ gavo iš UAB „XXX“ 1 500 000 Lt ir patvirtino savo parašu bei šiuos žinomai aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo įtraukdama į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą;

25suklastojo tikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitus: 2007-05-18 serija X Nr. 200701 580 000 Lt, 2007-05-30 serija X Nr. 200702 370 000 Lt, 2008-03-12 serija X Nr. 200803 550 000 Lt, kuriuose įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ sumokėjo UAB „XXX“ 1 500 000 Lt ir patvirtino savo parašu;

26pagamino netikrą dokumentą – 2008-04-07 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1, kurioje įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad E. G. pardavė jam priklausančių 650 vnt. UAB „XXX“ akcijų S. E., šį netikrą dokumentą pateikė S. E. nurodydama jame pasirašyti, o S. E. nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio jame pasirašė bei šį žinomai aiškiai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdama 2010-02-24 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui;

27pagamino netikrą dokumentą – 2008-04-09 UAB „XXX“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2008-02, kuriame įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ direktoriumi nuo 2008-04-11 skiriamas S. E., o direktorė G. G. atleidžiama iš šių pareigų, šį netikrą dokumentą pateikė S. E. nurodydama jame pasirašyti, o S. E. nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio jame pasirašė bei šį žinomai aiškiai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdama 21010-02-24 VĮ Registrų centrui Klaipėdos filialui;

28pagamino netikrą dokumentą – 2008-04-15 UAB „XXX“ Finansinių ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktą, kuriame įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad G. G. perdavė, o S. E. priėmė UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos dokumentus, šį netikrą dokumentą pateikė S. E. nurodydama jame pasirašyti, o S. E. nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio jame pasirašė;

29pagamino netikrą dokumentą – 2008-05-09 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad G. G. pardavė jai priklausančių 650 vnt. UAB „XXX“ akcijų V. B., šį netikrą dokumentą pateikė V. B. nurodydama jame pasirašyti, o V. B. nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio jame pasirašė;

30suklastojo tikrą dokumentą – UAB „XXX“ 2008-03-28 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701/1 1 770 000 Lt, kurioje įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ atsisako UAB „XXX“ suteiktų tarpininkavimo paslaugų pagal PVM sąskaitą faktūrą 2007-05-18 serija X Nr. 200701 1 770 000 Lt ir patvirtino savo parašu bei šį žinomai aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo įtraukdama į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą;

31pagamino netikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitus: 2009-06-03 serija X Nr. 113 500 000 Lt, 2009-07-08 serija X Nr. 114 500 000 Lt, 2009-07-29 serija X Nr. 115 770 000 Lt, kuriuose įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ išmokėjo UAB „XXX“ kasininkui S. E. iš viso 1 770 000 Lt, šiuos netikrus dokumentus pateikė S. E. nurodydama juose pasirašyti, o S. E. nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio juose pasirašė, bei šiuos žinomai aiškiai netikrus dokumentus panaudojo įtraukdama į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą.

32G. G. nuteista už tai, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. būdama UAB „XXX“, įmonės kodas 141996727, įregistruotos 2001-05-17 ( - ), direktore ir materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas, buvusias įmonės kasoje bei banke, tyčia, turėdama tikslą pasisavinti UAB „XXX“ turtą, 2007-05-18 – 2008-03-12 laikotarpiu Klaipėdoje, veikdama bendrininkų grupe su J. T., UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos 2002-02-12 ( - ), direktore, tarpusavyje susitarė, kad J. T. fiktyviai surašys dokumentus apie tariamai UAB „XXX“ suteiktas UAB „XXX“ tarpininkavimo paslaugas bei tariamą apmokėjimą už jas, juos G. G. įtrauks į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu J. T. padės G. G. pasisavinti UAB „XXX“ turtą.

33J. T., veikdama pagal išankstinį susitarimą, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, suklastojo tikrą dokumentą: 2007-05-18 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701 dėl tariamai UAB „XXX“ suteiktų UAB „XXX“ tarpininkavimo paslaugų už 1 770 000 Lt (be PVM 1500000 Lt), suklastojo tikrus dokumentus: UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitus serija X: 2007-05-18 Nr. 200701 580 000 Lt, 2007-05-30 Nr. 200702 370 000 Lt, 2008-03-12 Nr. 200803 550 000 Lt dėl tariamų šių tarpininkavimo paslaugų apmokėjimų iš UAB „XXX“ kasos UAB „XXX“, kuriuos G. G. per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „XXX“ buhalterę I. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą.

34Po to G. G., tęsdama nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad anksčiau išvardyti dokumentai – PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitai – netikri, paėmė iš UAB „XXX“ kasos pinigines lėšas nurodytas UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvituose serija X: Nr. 2007-05-18 200701 580 000 Lt, 2007-05-30 Nr. 200702 370 000 Lt, 2008-03-12 Nr. 200803 550 000 Lt, iš viso 1 500 000 Lt, šių piniginių lėšų UAB „XXX“ direktorei J. T. neperdavė bei jų į UAB „XXX“ kasą negrąžino.

35Tokiu būdu G. G. kartu su J. T. pagrindė tariamą UAB „XXX“ piniginių lėšų panaudojimą ir G. G. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB „XXX“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas 1 500 000 Lt.

36Be to, G. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būdama UAB „XXX“, įmonės kodas 141996727, įregistruotos 2001-05-17 ( - ), direktore ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 3) apskaitos dokumento data“, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 Klaipėdos mieste paslėpė UAB „XXX“ apskaitos dokumentus bei apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, t. y. pagrįsdama apskaitos dokumentais faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, veikdama per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „XXX“ buhalterę I. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė jai netikrus dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl to UAB „XXX“ buhalterė I. P. jas įregistravo UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos registruose, neįtraukdama į apskaitą įvykusių ūkinių operacijų, o būtent:

37UAB „XXX“ 2007-05-18 PVM sąskaita faktūra serija X Nr. 200701 pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – tarpininkavimo paslaugų suteikimą UAB „XXX“ už 1 770 000 Lt, iš jų PVM 270 000 Lt bei pateikdama ją I. P. įtraukė į apskaitą;

38UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitais: 2007-05-18 serija X Nr. 200701 580 000 Lt, 2007-05-30 serija X Nr. 200702 370 000 Lt, 2008-03-12 serija X Nr. 200803 550 000 Lt pagrindė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – pinigų mokėjimus iš UAB „XXX“ kasos UAB „XXX“ iš viso 1 500 000 Lt, kaip apmokėjimus pagal 2007-05-18 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701 bei pateikdama juos I. P. įtraukė į apskaitą;

39UAB „XXX“ kasos pajamų orderiu 2007-06-05 serija X Nr. 200703 550 000 Lt, pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – pinigų mokėjimą 550 000 Lt iš UAB „XXX“ kasos UAB „XXX“, be to, šiuo kasos pajamu orderiu ir 2008-03-12 kasos pajamų orderio kvitu serija X Nr. 200803 550 000 Lt pagrindė tą pačią faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją;

40UAB „XXX“ sąskaitos Nr. ( - ) UAB Medicinos banke išrašu pagrindė pinigų 270000 Lt mokėjimą UAB „XXX“, kaip faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos – paslaugų pagal 2007-05-18 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701 – apmokėjimą;

41UAB „XXX“ 2008-03-28 kreditine PVM sąskaita faktūra serija X Nr. 200701/1, pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – suteiktų tarpininkavimo paslaugų atsisakymą –1 770 000 Lt, iš jų PVM – 270 000 Lt;

42laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2009-06-03 paslėpė 14 kasos pajamų orderių: 2008-05-29 serija X Nr. 99 8142 Lt, 2008-06-20 serija X Nr. 100 8142 Lt, 2008-07-25 serija X Nr. 1014000 Lt, 2008-08-05 serija X Nr. 102 3942 Lt, 2008-08-29 serija X Nr. 103 5000 Lt, 2008-09-08 serija X Nr. 104 3142 Lt, 2008-09-26 serija X Nr. 105 6900 Lt, 2008-11-12 serija X Nr. 106 6900 Lt, 2008-12-08 serija X Nr. 107 6900 Lt, 2009-01-19 serija X Nr. 108 4000 Lt, 2009-02-23 serija X Nr. 109 1000 Lt, 2009-03-18 serija X Nr. 110 4000 Lt, 2009-05-14 serija X Nr. 111 2000 Lt, 2009-06-03 be numerio 3613,70 Lt, dėl pinigų priėmimų iš viso 67681,70 Lt į UAB „XXX“ kasą iš UAB „Milastina“;

43laikotarpiu 2009-01-19 iki 2009-06-03 neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose pinigų priėmimų į UAB „XXX“ kasą iš UAB „Milastina“ pagal 5 kasos pajamų orderius: 2009-01-19 serija X Nr. 108 4000 Lt, 2009-02-23 serija X Nr. 109 1000 Lt, 2009-03-18 serija X Nr. 110 4000 Lt, 2009-05-14 serija X Nr. 111 2000 Lt, 2009-06-03 be numerio 3613,70 Lt, iš viso 14613,70 Lt, dėl to nebuvo galima už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

44Be to, G. G. suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. ji 2007-05-18–2010-06-18 laikotarpiu Klaipėdoje tyčia suklastojo tikrus dokumentus bei žinomai aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, būtent:

45suklastojo tikrą dokumentą – UAB „XXX“ 2007-05-18 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701, kurioje J. T. įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ suteikė UAB „XXX“ tarpininkavimo paslaugų už 1 770 000 Lt, kurią G. G. patvirtino savo parašu bei šį aiškiai žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo įtraukdama į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą;

46suklastojo tikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderius: 2007-05-18 serija X Nr. 200701 580 000 Lt, 2007-05-30 serija X Nr. 200702 370 0000 Lt, 2007-06-05 serija X Nr. 200703 550 000 Lt, kuriuose J. T. įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ gavo iš UAB „XXX“ 1 500 000 Lt, juos G. G. patvirtino savo parašu;

47suklastojo tikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitus: 2007-05-18 serija X Nr. 200701 580 000 Lt, 2007-05-30 serija X Nr. 200702 370 000 Lt, juose J. T. įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ sumokėjo UAB „XXX“ 950000 Lt, juos G. G. patvirtino savo parašu bei šiuos žinomai aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo įtraukdama į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą;

48suklastojo tikrą dokumentą – 2008-04-09 UAB „XXX“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2008-02, kuriame J. T. įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ direktoriumi nuo 2008-04-11 skiriamas S. E., o direktorė G. G. atleidžiama iš šių pareigų, tai G. G. patvirtino savo parašu;

49suklastojo tikrą dokumentą – 2008-04-15 UAB „XXX“ Finansinių ir materialinių vertybių priėmimo – perdavimo aktą, kuriame J. T. įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad G. G. perdavė, o S. E. priėmė UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tai G. G. patvirtino savo parašu bei šį žinomai aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, pateikdama 2010-06-18 operatyviam patikrinimui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;

50suklastojo tikrą dokumentą – 2008-05-09 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2, joje J. T. įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad G. G. pardavė jai priklausančių 650 vnt. UAB „XXX“ akcijų V. B., tai G. G. patvirtino savo parašu bei šį žinomai aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, pateikdama 2010-06-18 operatyviam patikrinimui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

51Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

52Prokurorė nurodo, jog teismas pagrįstai skirdamas J. T. ir G. G. bausmes taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Tačiau, prokurorė mano, jog paskirtos bausmės yra per švelnios. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai už sunkius nusikaltimus nuteistosioms paskyrė 19 500 Lt dydžio baudas. Apeliantė pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje akcentuojamas teisingumo principo įgyvendintas ir nurodoma, kad šio principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, neatitinkanti bausmė iškraipo įstatymo leidėjo nustatytos baudžiamosios atsakomybės ribas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2012, Nr. 2K-26/2013, Nr. 2K-223/2014).

53Prokurorės nuomone, skirdamas bausmes teismas neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (J. T. padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du sunkūs, G. G. – tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas sunkus). Be to, teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdamos bendrininkų grupe ir savanaudiškais tikslais. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad G. G. pasisavino 1 500 000 Lt. Ši suma keliskart viršija 250 MGL dydžio sumą. Tai pat nebuvo atsižvelgta ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, t. y. į tai, kad J. T. ir G. G. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o gerai suplanuotos, buvo daromos ilgą laiko tarpą, klastojant dviejų įmonių dokumentus, siekiant paslėpti pinigų pasisavinimo faktą.

54Prokurorė teigia, kad paskirtomis bausmėmis nebus įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, nebus užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

55Be to, prokurorė teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų.

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K- 329/2011, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-138/2014).

57Byloje nustatyta, kad G. G. pasisavino UAB ,,XXX“ pinigines lėšas, t. y. neteisėtai užvaldė svetimą turtą ir turėjo realią galimybę juo naudotis ar disponuoti savo nuožiūra. Aplinkybės, kad byloje nenustatyta, ar G. G. už padėjimą J. T. pasisavinti bendrovės turtą, sumokėjo kažkokią dalį pinigų, neturi reikšmės sprendžiant turto konfiskavimo iš G. G. klausimą. Nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „XXX“ priklausančios lėšos buvo G. G. padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną iš konfiskuotino turto rūšių.

58Apelintė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė dėl pasisavinto turto gali pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Byloje nustatyta, kad UAB „XXX“ veiklos nevykdo, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, dėl neva akcijų pardavimo asocialiems asmenims (S. E. ir V. B.) yra suklastotos, todėl byloje nėra suinteresuoto asmens, galinčio pareikšti civilinį ieškinį dėl bendrovės pasisavintų piniginių lėšų, tokiu būdu ir civilinio proceso tvarka toks ieškinys nebus pareikštas.

59Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. G. pasisavino svetimą, UAB ,,XXX“ turtą, ir tokiu būdu darydama nusikalstamas veikas neteisėtai praturtėjo. Be to, UAB ,,XXX“ nėra pareiškusi civilinio ieškinio, ieškinys G. G. 479 505 Lt sumai pareikštas tik Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. G. turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 020 495 Lt (iš pasisavinto turto (1 500 000 Lt) išskaičiavus VMI pareikšto civilinio ieškinio (479 505 Lt) sumą).

60Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti: J. T. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 350 MGL (45 500 Lt) dydžio baudą, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 250 MGL (32 500 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes bei bausmes paskirtas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinti jas apimant bei iš dalies pridedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 400 MGL (52 000 Lt) dydžio baudą; G. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 500 MGL (65 000 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu šią bausmę bei bausmes paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 500 MGL (65 000 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš G. G. konfiskuoti 1 020 495 Lt. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

61Nuteistoji G. G. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

62Apeliantės nuomone prieštarauja byloje esantiems įrodymams teismo išvada, kad nesant įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „XXX“ suteikė UAB „XXX“ tarpininkavimo paslaugas, yra pagrindas pripažinti, kad G. G. neperdavė J. T. 1 500 000 Lt UAB „XXX“ priklausančių piniginių lėšų ir jas pasisavino. Tai, kad minėta pinigų suma buvo perduota UAB „XXX“ direktorei J. T., pripažįsta ji pati (J. T.) bei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: PVM sąskaita-faktūra Nr. X 200701 ir UAB „XXX“ kasos pajamų orderiai: 2007-05-18 X Nr. 200701; 2007-05-30 X Nr. 200702; 2007-06-05 X 200703. Be to, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, dokumentai turi visus būtinus rekvizitus, todėl pripažintini turintys juridinę galią (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio l punktas). Iš specialisto išvados Nr. 5-3/66 matyti, kad buvo patikrinta UAB „XXX“ ūkinė-finansinė veikla ir nustatyta, kad bendrovė 2007 metų gegužės mėnesį turėjo lėšų, t. y. 1 500 000 Lt, kuriuos galėjo sumokėti už tarpininkavimą UAB „XXX“ (t. 5 b. l. 56-78). Šį tarpininkavimo sandorį tiek VMI, tiek teismas pripažino kaip neįvykusį, motyvuodami tuo, kad J. T., kaip UAB „XXX“ direktorė, jokių tarpininkavimo paslaugų parduodant UAB „XXX“ nekilnojamąjį turtą, neatliko, nes sandoriui tarpininkavo UAB „Termionas“. Apeliantė nesutinka su minėta teismo išvada, kadangi J. T. tikrai ieškojo pirkėjų nekilnojamojo turto pardavimui, padėjo ir UAB „XXX“ perkant įrangą, todėl UAB „XXX“ privalėjo atsiskaityti su UAB „XXX“ pagal tarpusavio susitarimą ir 2006-07-03 tarpininkavimo sutartį Nr. PAR-2006-1. Tai, kad UAB „XXX“ parduodant nekilnojamąjį turtą UAB „Termionas“ netarpininkavo, įrodo ta aplinkybė, kad G. G. bendrovei už sudarytą sandorį nieko nemokėjo, o tarpininkavimo mokestį jie gavo iš pirkėjo.

63Be to, nuteistosios kaltė pasisavinus turtą grindžiama tuo, kad 1 500 000 Lt dydžio sumos gavimas nebuvo atvaizduotas UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje. Apeliantė teigia, kad ji negali atsakyti dėl kitos bendrovės veiksmų ir tai negali būti pagrindas konstatuoti, kad UAB „XXX“ atsakingas asmuo J. T. šių pinigų negavo. Specialisto išvada nustatyta, kad 2007-06-07 UAB „XXX“ iš savo sąskaitos pervedė 270 000 Lt į UAB „XXX“ sąskaitą. Tai patvirtina, kad sandoris tikrai įvyko, o minėtos sumos gavimo nėra teisinio pagrindo nepripažinti.

64Apeliantė taip pat nurodo, jog VMI pradėjus mokestinį patikrinimą ir nurodžius, kad UAB „XXX“ nepagrįstai padarė 270 000 Lt dydžio PVM atskaitą nuo pervestos UAB „XXX“ 1 500 000 Lt dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, ji (G. G.) 2008-03-06 pateikė pretenziją UAB „XXX“ grąžinti jai visus pinigus, nes vietoje susitarto tarpininkavimo mokesčio – 1 500 000 Lt, jis padidėjo iki 1 770 000 Lt, kas nuteistosios bendrovei buvo per didelė suma. Tačiau ši pinigų suma bendrovei grąžinta nebuvo.

65Nuteistoji G. G. teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad ji minėtus pinigus paėmė ir įgijo galimybę disponuoti jais kaip savais. Apeliantė pažymi, jog BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pagal teismų praktiką, patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę, tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Teismų praktikoje šis nusikaltimas yra baigtas nuo to momento kai kaltininkas įgijo pinigines lėšas ir pagal savo valią su jomis galėjo atlikti bet kokius veiksmus. Apeliantė taip pat pažymi, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 183 straipsnį, turi būti įvertintas ne tik tokių lėšų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar jas paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Be to, sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog padaryta BK 183 straipsnyje numatyta veika. Nuteistosios nuomone, byloje nėra surinkta įrodymų, kad ji pasisavino 1 500 000 Lt dydžio pinigų sumą, ją išleido ar už šią sumą įsigijo savo naudai kokį nors turtą. Vien ta aplinkybė, kad teismas nepripažino pinigų sumokėjimo UAB „Vetimum“, negali būti pagrindas nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Be to, byloje nenustatyta, kodėl J. T., negavusi iš G. G. pinigų pagal kasos pajamų orderius, juos pasirašė. Teismas neįvertino ir to, kad UAB „XXX“ nepareiškė civilinio ieškinio dėl 1 500 000 Lt dydžio pinigų sumos pasisavinimo. Tai reiškia, kad bendrovė nepripažino, kad jai buvo padaryta turtinė žala. Apeliantė pažymi, kad būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos padarymas. Todėl kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką dėl turto pasisavinimo, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Apeliantė taip pat pažymi, kad buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (pvz., perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

66Skundė autorė nesutinka su jos nuteisimu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad pareikštas kaltinimas dėl apgaulingo UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo yra išvestinis, preziumuojant, jog byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių G. G. kaltę dėl įmonės turto pasisavinimo. Nuteistoji teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo vertinama įmonės buhalterinė apskaita kaip visuma per tam tikrą laikotarpį, t. y. nebuvo įvertintas nei nuosavas kapitalas, nei įsipareigojimai, kai ji dirbo UAB „XXX“ direktore. Tuo tarpu buvo vertinamas tik tam tikras tarpininkavimo sandoris bei kasos dokumentai, iš kurių negalima daryti išvados apie apskaitą kaip visumą ir teigti, kad neįmanoma nustatyti UAB „XXX“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliantė mano, kad jeigu specialistui būtų duota užduotis įvertinti UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31, iš nustatyto turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų struktūros galima būtų tiksliai eliminuoti nurodytus aukščiau apskaitytus kasos dokumentus. Visi buhalteriniai apskaitos registrai bei pirminiai apskaitos dokumentai yra išsaugoti, todėl yra įmanoma nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Nusikalstamos veikos dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai – buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, sunaikinimas, sugadinimas ar suklastojimas, tačiau UAB „XXX“ visi buhalterinės apskaitos dokumentai ikiteisminio tyrimo metu rasti ir paimti.

67Nuteistoji G. G. teigia, jog nenustačius, kad ji pasisavino svetimą turtą, nėra pagrindo ir išvadai, kad ji apgaulingai tvarką buhalterinę apskaitą.

68Apeliantė, nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog ji dokumentų neklastojo ir nežinojo, kad jie yra suklastoti. Po atlikto UAB „Eligda“ mokestinio patikrinimo, priskaičiavus sumokėti valstybei didelius mokesčius, tiek nuteistoji, tiek jos vyras nusprendė parduoti turimas bendrovės akcijas. Akcijų pirkėjus surado J. T., pastaroji įformino visus dokumentus ir atliko kitus veiksmus dėl įmonės duomenų pakeitimo juridinių asmenų registre. Nurodytas aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojai S. E. ir V. B.. Nuteistoji teigia, jog pateikdama J. T. parengtus dokumentus Klaipėdos AVMI, nežinojo, kad jie yra suklastoti, tyčios panaudoti suklastotus dokumentus taip pat neturėjo.

69Nuteistoji apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu 479 505 Lt sumai. Nurodo, jog nurodytą pinigų sumą Klaipėdos apskrities VMI 2007-1227 sprendimu Nr. (6.5)-232 buvo nuspręsta išieškoti iš UAB „XXX“, t. y. 728 304 Lt PVM, 38 592 Lt delspinigių ir 72 830 Lt PVM baudos. Klaipėdos apskrities VMI sprendimas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu. Minėta pinigų suma buvo priskaičiuota nuo 1 500 000 Lt dydžio sumokėto tarpininkavimo mokesčio UAB „XXX“ ir nuo sudaryto 3 000 000 Lt vertės pirkimo-pardavimo sandorio tarp UAB „XXX“ ir UAB „VBT Ekspedicija“ nekilnojamam turtui – pastatui Dvaro g. 5, Klaipėdos mieste. Kadangi už tarpininkavimo sandorį UAB „XXX“ pervedė į biudžetą 270 000 Lt dydžio PVM, tai atitinkamai nurodytai sumai buvo sumažintas teismui pateiktas Klaipėdos AVMI civilinis ieškinys. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį turėjo atmesti, nes jis buvo išspręstas administracine tvarka ir nustatyta, kad turi būti išieškotas iš UAB „XXX“. Priteisus nurodytą sumą antrą kartą, Klaipėdos AVMI nepagrįstai praturtėjo 479 505 Lt dydžio pinigų suma. Be to, dėl sandorio, sudaryto tarp UAB „XXX“ ir UAB „VTB Ekspedicija“ dėl pastato Dvaro g. 5, Klaipėdos mieste, pardavimo, nuteistajai nebuvo pateikti jokie kaltinimai, todėl atitinkamai negalėjo būti sprendžiamas ir civilinio ieškinio patenkinimas.

70Apeliantė atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, kurios imamasi, kai kitomis socialinėmis ar teisinėmis priemonėmis neįmanoma apginti teisinių gėrių. Sprendžiant finansinius ginčus baudžiamosios teisės priemonės taikomos tuomet, kai kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos savininko ar teisėto valdytojo teisės arba kai dėl tyčinių neteisėto valdytojo veiksmų (dokumentų klastojimo, turto paslėpimo, pačiam pasislepiant ar piktybiškai vengiant grąžinti turtą) civilinės teisės priemonės išsireikalauti turtą ar atlyginti padarytą žalą yra neefektyvios ir jų pritaikymas yra apsunkintas. Jeigu įmanoma išspręsti ginčus bei apginti teisėtus interesus civilinės teisės priemonėmis, pirmiausiai jos ir turi būti taikomos. Nuteistosios nuomone, iš bylos duomenų matyti, kad jai taikyti baudžiamąją atsakomybę nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes ginčai su Klaipėdos apskrities VMI dėl nesumokėto PVM yra išspręsti administracine tvarka, nagrinėjant bylas Mokestinių ginčų komisijoje, Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

71Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 metų balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – ją dėl nusikalstamų veikų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti arba pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. G. priteista valstybei 479 505 Lt.

72Teismo posėdyje dalyvavę nuteistosios ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji G. G. ir jos gynėja prašė nuteistosios G. G. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – nuteistosios G. G. apeliacinį skundą atmesti, o prokurorės – tenkinti.

73Nuteistosios G. G. ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

74Dėl nuteistosios G. G. apeliacinio skundo

75Nesutikdama su teismo išvadomis dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nuteistoji G. G. teigia, kad jos veiksmuose nėra šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumos. Nuteistosios nuomone, vien ta aplinkybė, kad teismas nepripažino pinigų sumokėjimo UAB ,,XXX”, negali būti pagrindas nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Neįvertinta ir tai, kad UAB ,,XXX” nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl 1 500 000 Lt dydžio sumos pasisavinimo.

76BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigą sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Teismų praktikoje laikoma, kad sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Taigi tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie pastarųjų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas arba pasisavinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427/2000, Nr. 2K-440/2005, Nr. 2K-213/2006, Nr. 2K- 47/2007, Nr. 2K-108/2008). Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012).

77Byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais (liudytojų V. C., I. K., I. P., specialistės A. Boiko parodymais, specialisto išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga) nustatyta, kad G. G., būdama UAB „XXX“ direktore ir materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB ,,XXX” turtą, 2007-05-18 – 2008-03-12 laikotarpiu, veikdama bendrai su J. T., pasisavino jos (G. G.) žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB ,,XXX” priklausantį turtą – 1 500 000 Lt, kurie pagal fiktyvius UAB ,,XXX” dokumentus iš bendrovės kasos buvo išduoti atsiskaityti už neva suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad UAB ,,XXX” išrašytuose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos tarpininkavimo paslaugos neįvyko.

78Nagrinėjamu atveju objektyviai apeliantės veiksmai pasireiškė tuo, kad padedant J. T., t. y. pastarajai suklastojus tikrus dokumentus (2007-05-18 PVM sąskaitą faktūrą serija X Nr. 200701 dėl tariamai UAB „XXX“ suteiktų UAB „XXX“ tarpininkavimo paslaugų už 1770000 Lt (be PVM 1500000 Lt), UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitus serija X: 2007-05-18 Nr. 200701 580000 Lt, 2007-05-30 Nr. 200702 370000 Lt, 2008-03-12 Nr. 200803 550000 Lt dėl tariamų šių tarpininkavimo paslaugų apmokėjimų iš UAB „XXX“ kasos UAB „XXX“), juos G. G. per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „XXX“ buhalterę I. P., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukė į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, ir paėmė iš UAB „XXX“ kasos pinigines lėšas nurodytas UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvituose, iš viso 1 500 000 Lt. Tokiu būdu su buvusiu jos žinioje turtu elgėsi kaip su nuosavu, tuo pažeisdama jai suteiktus įgaliojimus, t. y. minėtas UAB „XXX“ priklausantis ir apeliantės žinioje esantis turtas iš teisėto jo valdymo perėjo į neteisėtą valdymą, kas faktiškai atitinka BK 183 straipsnyje reglamentuoto turto pasisavinimo objektyviuosius požymius.

79Apeliantė, neigdama savo kaltę dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir tvirtindama, kad yra nuteista nepagrįstai, savo skunde nepateikia jokių tokį teiginį pagrindžiančių aplinkybių. Pažymėtina, kad vien tik savo kaltės neigimas nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ir jį panaikinti. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

80Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pati G. G. neginčija nurodytos sumos iš UAB ,,XXX” gavimo fakto, tačiau, priešingai nei nustatė teismas, tvirtina, kad pinigus už tarpininkavimo paslaugas perdavė UAB ,,XXX” direktorei J. T.. Bylos medžiaga rodo, kad toks nuteistosios teiginys yra deklaratyvus, nes nėra patvirtintas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu yra nustatyta, kad tarpininkavimo paslaugos suteiktos nebuvo, be to, atlikus UAB „XXX“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą konstatuota, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymo, t. y. dėl to, kad UAB „XXX“ apskaitoje buvo užregistruotos ūkinės operacijos, kurios faktiškai neįvyko, t. y. dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo ir apmokėjimo už jas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė skunde klaidingai nurodo, jog minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB ,,XXX” 2007 m. gegužės mėnesį turėjo 1 500 000 Lt, kuriuos galėjo sumokėti už tarpininkavimą UAB ,,XXX”. Specialisto išvadoje konstatuota, kad 2007-06-05 dokumentinis pinigų likutis UAB „XXX“ kasoje buvo nepakankamas sumokėti UAB „XXX“ 550 000 Lt (t. 5 b. l. 56-78). Apie UAB „XXX“ suteiktas tarpininkavimo paslaugas UAB „XXX“ negalėjo patvirtinti ir teisiamojo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai V. C., I. K., I. P.. Pastarųjų parodymų neginčija ir pati nuteistoji. Nuteistosios apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog perversti į UAB ,,XXX” sąskaitą 270 000 Lt įrodo, jog sandoris iš tikrųjų įvyko. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. T. UAB ,,XXX” naudai įgijo turtinę teisę į 270 000 Lt biudžeto lėšų, kurias UAB „XXX“ šiam tikslui 2007-06-08 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „XXX“ sąskaitą.

81Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad ji išleido pasisavintus 1 500 000 Lt ar už šią sumą įsigijo savo naudai kokį nors turtą. Nors nagrinėjamoje byloje ir nenustatyta, kokiais kitais tikslais buvo panaudotos bendrovės lėšos, tačiau vien tai neužkerta kelio G. G. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį. Pagal teismų praktiką, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. Apeliantei skunde akcentavus kasacinę nutartį Nr. 2K-P-78/2012, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Nuteistoji, norėdama įrodyti tai, kad galimai UAB ,,XXX” priklausančius pinigus panaudojo bendrovės interesams, turi pagrįsti duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Vien nepagrįstas byloje nustatytomis ir ištirtomis aplinkybėmis teiginys, kad pinigai buvo išleisti bendrovės reikmėms, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme.

82Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Nėra pagrindo nesutikti ir su teismo išvadomis, kad G. G. darydama pirmiau nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia. Būtent byloje surinkti ir apygardos teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad G. G. neteisėtai disponuodamas UAB ,,XXX” lėšomis norėjo paversti jas savo nuosavu turtu taip siekdama naudos turto savininko (t. y. UAB ,,XXX”) sąskaita.

83Taigi, apeliantės įvykdytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai duoda pagrindą teigti, kad ji nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą – išteisinti ją pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

84Kartu konstatuotina, kad, nustačius nuteistosios veikoje visus BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, nėra pagrindo svarstyti kaip iš materialinės atsakomybės sutarties kylančius civilinius teisinius santykius, kurie turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

85BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

86G. G. nuteista už apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apskaitos dokumentų paslėpimą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

87Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog G. G. veikoje nėra inkriminuojamos veikos sudėties, nes visi buhalterinės apskaitos dokumentai ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti ir paimti. Minėti padariniai šiai įstatymo normai nėra būtini, nes, kaip matyti iš BK 222 straipsnio dispozicijos, dėl G. G. tyčinių veiksmų – pagrindžiant apskaitos dokumentais faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, pateikiant netikrus dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, be to, paslėpus kasos pajamų orderius bei neįtraukus į apskaitą ir neužregistravus apskaitos registruose pinigų priėmimų pagal kasos pajamų orderius, apgaulingai tvarkė apskaitą bei paslėpė dokumentus. Dėl tokių neteisėtų nuteistosios veiksmų atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – nebuvo galima iš dalies nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31.

88Nuteistosios apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, jog kaltinimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo yra išvestinis, preziumuojant, kad byloje pakanka duomenų pagrįsti G. G. kaltę dėl turto pasisavinimo. Be to, nenurodoma, kokią tai turi reikšmę sprendžiant kaltės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje klausimą. Skundžiamame nuosprendyje nuteistosios G. G. nusikalstami veiksmai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, o taip pat ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, yra kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų ideali sutaptis. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, kuriose nustatytos atskiros nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys. Nagrinėjamoje byloje susidariusi tokia situacija, kai tas pats kaltininkas (G. G.), turėdama pagrindinį tikslą pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą (BK 183 straipsnio 2 dalis), tai galėjo padaryti tik suklastodama atitinkamus dokumentus ir juos panaudodama (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą ir paslėpdama apskaitos dokumentus (BK 222 straipsnis). Taigi nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, aptariamoje situacijoje iš esmės buvo visos nuteistosios veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebūtų pasiektas pagrindinis turto pasisavinimo tikslas.

89Nuteistoji apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog specialistui davus užduotį įvertinti UAB ,,XXX” buhalterinę apskaitą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31, būtų įmanoma nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Apeliaciniame skunde nuteistosios nurodytas būtinas tirti laikotarpis jau yra ištirtas. Nagrinėjamoje byloje specialistė A. Boiko 2011-07-18 specialisto išvadoje Nr. 5-3/66 atliko UAB ,,XXX” ūkinės, finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-10-21 (realiai buvo atliktas tyrimas už apeliantės nurodytą laikotarpį, kadangi laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-10-21 duomenų apie UAB ,,XXX” ūkines operacijas nėra) nurodytais užduotyje klausimais ir pateikė specialisto išvadą, jog dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 5, b. l. 56-78). Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė A. Boiko patvirtino duotos išvados teisingumą (t. 8 b. l. 23a-26). Abejoti specialisto išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

90Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

91Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes G. G. padarytos veikos (suklastojo tikrus dokumentus, suklastotus dokumentus panaudojo) atitinka BK 300 straipsnyje įtvirtintos dokumento suklastojimo nusikaltimo sudėties turinį. Nuteistoji apeliaciniame skunde argumentuoja jos nepagrįstą nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tyčios nebuvimu. Pabrėžtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą.

92Kaip minėta, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad tarpininkavimo paslaugos suteiktos nebuvo. Tai patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (t. 1, b. l. 152-158), specialisto išvada Nr. 5-3/66 (t. 5, b. l. 56-78). Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai V. C., I. K., I. P. taip pat negalėjo patvirtinti apie UAB ,,XXX” suteiktas tarpininkavimo paslaugas UAB ,,XXX” ar pasikeitusius UAB ,,XXX” akcininkus. Vadinasi, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, negalima tvirtinti, kad G. G. pasirašė dokumentus bei juos panaudojo įtraukdama į buhalterinę apskaitą, dėl nežinojimo. Apeliantės skunde akcentuojami liudytojų S. E. ir V. B. parodymai, patvirtinantys, jog akcijų pirkėjus surado J. T., pastaroji įformino visus dokumentus ir atliko kitus veiksmus dėl įmonės duomenų pakeitimo juridinių asmenų registre. Byloje nustatyta, kad: J. T. pagamino netikrą dokumentą – UAB „XXX“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „XXX“ direktoriumi nuo 2008-04-11 skiriamas S. E., o direktorė G. G. atleidžiama iš šių pareigų, šį netikrą dokumentą pateikė S. E. nurodydama jame pasirašyti, o S. E. nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio jame pasirašė; pagamino netikrą dokumentą – UAB „XXX“ Finansinių ir materialinių vertybių priėmimo - perdavimo aktą, kuriame įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad G. G. perdavė, o S. E. priėmė UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos dokumentus, šį netikrą dokumentą pateikė S. E. nurodydama jame pasirašyti, o S. E. nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio jame pasirašė; pagamino netikrą dokumentą – akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje įrašė žinomai aiškiai neteisingus duomenis apie tai, kad G. G. pardavė jai priklausančių 650 vnt. UAB „XXX“ akcijų V. B., šį netikrą dokumentą pateikė V. B. nurodydama jame pasirašyti, o V. B. nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio jame pasirašė. Taigi, apeliantė skunde pakartotinai įrodinėja teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, kurias dar kartą vertinti yra netikslinga. Be to, nuteistoji klaidina teismą remdamasi liudytojo V. B. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu. Minėtas liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu apklaustas nebuvo, nes yra miręs (t. 7 b. l. 90).

93Dėl anksčiau išdėstytų argumentų, išteisinti G. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nėra teisinio pagrindo.

94Dėl civilinio ieškinio

95Skundžiamu nuosprendžiu teismas, pripažinęs G. G. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, pripažino įrodyta ir nustatė, kad nuteistoji pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB „XXX“ priklausantį turtą – 1 500 00 Lt.

96Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis ieškovas – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – 2011 m. gruodžio 16 d. nuteistajai G. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl UAB ,,XXX“ direktorės G. G. neteisėtų veiksmų padarytos žalos 728 304 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 7 b. l. 81-82). 2013 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo iš atsakovo UAB ,,XXX“ direktorės G. G. prašė priteisti 479 505 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 8 b. l. 143-144).

97Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieškinį patenkino visiškai ir priteisė civiliniam ieškovui būtent tokio dydžio turtinės žalos atlyginimą, kurio patikslintame ieškininio reikalavime prašė ieškovas.

98Nuteistoji G. G. apeliaciniame skunde nesutikdama su priteistu ieškiniu nurodo, jog civilinio ieškinio klausimas buvo išspręstas administracine tvarka, todėl patenkinus civilinį ieškinį, ieškovas nepagrįstai praturtėjo 479 505 Lt.

99Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės skundo teiginiais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-232 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 728 304 Lt PVM, 38 592 Lt PVM delspinigių ir 72 830 Lt PVM baudos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2008 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 69-35 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (6.5)-232 patvirtintus pareiškėjui papildomai apskaičiuotus mokėtinus į biudžetą 728 304 Lt PVM, 38 592 Lt PVM delspinigių ir 72 830 Lt PVM baudos. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. S-105(7-63/2008) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 69-35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikinti minėti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m birželio 3 d. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. kovo 5 d. sprendimai dėl patvirtinto nurodymo UAB ,,XXX” sumokėti į biudžetą 728 304 Lt PVM, 38 595 Lt PVM delspinigių ir 72 830 Lt PVM baudos (t. 1 b. l. 99-107, 115-121, 130-139, 146-151, 152-158). Taigi, minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovo reikalavimo teisė į turtinės žalos atlyginimą 728 304 Lt sumai. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį baudžiamojoje byloje, šį reikalavimą grindė tuo pačiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu dėl mokėtinų į biudžetą 728 304 Lt PVM. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu nurodė ir civilinio ieškovo atstovas J. A. Grišanovas, patvirtinęs, jog civilinis ieškinys pareikštas remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu (t. 8 b. l. 26-27). T. y. tuo pačiu sprendimu, kurio pagrindu ieškovas jau yra įgavęs reikalavimo teisę į turtinės žalos atlyginimą 728 304 Lt sumai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinis ieškovas minėtą reikalavimą sumažino 247 414 Lt (t. 8 b. l. 143-144). Svarbu pažymėti, jog iš Teismų informacinės sistemos ,,Liteko” duomenų matyti, jog UAB ,,XXX” 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-1378-513/2014). Taigi, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas atlyginti padarytą žalą antrą kartą, pareiškiant tokį ieškinį ir baudžiamojoje byloje, yra nepagrįstas.

100Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti patikslintą civilinį ieškinį yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

101Dėl prokurorės apeliacinio skundo

102Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistosioms G. G. ir J. T. paskirtomis bausmėmis atitinkamai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, prašo padidinti paskirtas baudas.

103Visų pirma atkreipiamas prokurorės dėmesys, jog pagal BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Vadinasi, neatsižvelgiant į tai, kada nusikalstama veika yra išaiškinta bei kada vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, asmens padarytų veikų baudžiamojo teisinio vertinimo pagrindas yra įstatymas, kuris galiojo padarant nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas grįžtamosios baudžiamojo įstatymo galios neturintis principas, pagal kurį veikos nusikalstamumą griežtinantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinantis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios.

104Bylos duomenimis nustatyta, jog nusikalstamos veikos, dėl kurių prašoma griežtinti paskirtas bausmes, padarytos laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo 2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495 patvirtinta BK 47 straipsnio redakcija, už sunkų nusikaltimą numačiusi iki 300 MGL dydžio baudą. Prokurorė apeliaciniame skunde akivaizdžiai vadovaujasi 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 patvirtinta BK 47 straipsnio redakcija, kuri už sunkų nusikaltimą numato iki 1 500 MGL dydžio baudą. Taigi, naujoji BK 47 straipsnio redakcija sunkina kaltininko padėtį (šiuo atveju G. G. ir J. T.), todėl negali būti taikoma.

105Skundžiamu nuosprendžiu G. G. pripažinta kalta padariusi tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), J. T. atitinkamai – keturis, iš kurių du sunkūs. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 41, 54 straipsniuose numatytų reikalavimų, nuteistosioms už sunkius nusikaltimus paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis atitiko baudos vidurkį (dėl nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį padarymo) bei artimą baudos vidurkiui (dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) (BK 47 straipsnio 2003 m. balandžio 10 d įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Teismo sprendimas skirti nuteistosioms baudas yra pagrįstas, o nuosprendyje išdėstyti tokios bausmės rūšies skyrimo motyvai yra pakankami ir įtikinantys. Tačiau apygardos teismas nepagrįstai nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jos nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų.

106Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Teismų praktikoje BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – savanaudiškos paskatos pripažįstama tada, kai ji nėra nusikalstamos veikos sudėties požymiu arba pati veika savo esme nėra savanaudiška. Tuo tarpu kai nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, skiriant bausmę už tokias veikas savanaudiškos paskatos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012). Nagrinėjamu atveju G. G. yra nuteista už jos žinioje buvusio didelės vertės turto pasisavinimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu. J. T. nuteista padėjusi pasisavinti asmens žinioje buvusį didelės vertės turtą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu.

107Šios nusikalstamos veikos savo esme yra daromos dėl materialinės naudos, siekiant pasipelnyti, taigi, G. G. ir J. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jos padarė dėl savanaudiškų paskatų, teismas nustatė nepagrįstai.

108Be to, teismas nustatė, jog G. G. ir J. T. atsakomybę sunkina tai, kad jos nusikalto bendrininkų grupe. G. G. pripažinta kalta už tai, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o J. T. padėjo pasisavinti G. G. žinioje buvusį didelės vertės turtą, t. y. G. G. buvo nusikalstamos veikos vykdytoja, o J. T. – padėjėja. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šioje baudžiamojoje byloje bendrininkų grupė nenustatyta, kadangi nenustatytas būtinas šios bendrininkavimo formos elementas – bent du vykdytojai. Todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta nepagrįstai. Remiantis išdėstytu, apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, iš nuosprendžio pašalinant nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe ir dėl savanaudiškų paskatų.

109Kita vertus iš bylos medžiagos matyti, jog G. G. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės turtą – pinigines lėšas veikdama bendrai su J. T., t. y. pastaroji fiktyviai surašė dokumentus apie tariamai UAB ,,XXX“ suteiktas UAB ,,XXX“ tarpininkavimo paslaugas bei tariamą apmokėjimą už jas, o G. G. juos įtraukė į UAB ,,XXX“ buhalterinę apskaitą bei paėmė iš UAB ,,XXX“ kasos pinigines lėšas. Taigi, G. G. bendrais veiksmais su J. T. pagrindė tariamą UAB ,,XXX“ piniginių lėšų panaudojimą ir pasisavino (G. G.) jos žinioje buvusį UAB ,,XXX“ didelės vertės turtą.

110Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, kad nuteistosios nusikalstamas veikas numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (G. G.) ir BK 24 straipsnio 6 dalyje BK 183 straipsnio 2 dalyje (J. T.) padarė veikdamos bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas nustato, kad G. G. ir J. T. minėtas nusikalstamas veikas padarė veikdamos bendrai.

111Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pašalinus nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, šiuo pagrindu švelninti joms paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

112Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai G. G. paskirta bausmė turi būti sugriežtinta.

113Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, skirdamas nuteistosioms (G. G. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį padarymo, J. T. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymo) po 150 MGL (19 5000 Lt) dydžio baudas, nesilaikė bausmės individualizavimo principo. Šis principas iš esmės yra ir viena iš sudedamųjų teisingumo principo dalių. Bausmės individualizavimo principo esmė yra ta, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai. Šis principas yra įtvirtintas BK 54 straipsnyje, kuriame suformuluoti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Šiame įstatyme apart kito, yra nuoroda, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Ir nors aptariamoje byloje bendrininkų grupė nenustatyta, tačiau teismas nuosprendžiu pripažino, kad J. T. vaidmuo darant minėtą nusikalstamą veiką buvo antraeilis, ji buvo padėjėja, tuo tarpu G. G. buvo nusikalstamos veikos vykdytoja. Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, jog teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai neatsižvelgė. Be to, teismas neįvertino ir to, kad G. G. pasisavinto turto vertė keliasdešimt kartų viršija 250 MGL dydžio sumą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (bendrosios dalies nuostatas) ir dėl to nuosprendžio dalis dėl G. G. nuteisimo keistina – nuosprendžiu paskirta bauda didinama, jos dydį nustatant didesnį nei baudos vidurkis.

114Be bausmių, nuteistajai G. G. prokurorė prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

115BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).

116Nagrinėjamoje byloje G. G. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jos žinioje buvusių UAB ,,XXX“ priklausančių lėšų – 1 500 000 Lt – pasisavinimo. Taigi nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „XXX“ priklausančios lėšos yra kaltininko (G. G.) padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų, nepagrįstai tokį sprendimą motyvavo tuo, kad nėra nustatyta, kokiomis dalimis nuteistosios gautą turtą pasidalino. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Byloje nustatyta, jog nuteistoji G. G., būdama UAB ,,XXX“ vadovė ir savo žinioje turėdama bendrovei priklausančius pinigus 1 500 000 Lt sumai, šių piniginių lėšų J. T. neperdavė bei jų į bendrovės sąskaitą negrąžino. Tai reiškia, kad tik nuteistoji G. G. valdė, disponavo ir naudojosi šiomis lėšomis savo nuožiūra, niekam už jų panaudojimą neatsiskaitydama. Nuo šio momento jos žinioje esančio turto pasisavinimas buvo baigtas nepriklausomai nuo to, ar jis siekė naudos sau, bendrovei ar kitiems asmenims, paliekant dalį piniginių lėšų nusikalstamos veikos bendrininkams už suklastotų PVM sąskaitų faktūrų išrašymą (nagrinėjamu atveju J. T.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-411/2012).

117Kaip minėta, pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad minėtas bendrovės turtas (piniginės lėšos) būtų gražintas UAB ,,XXX”. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, panaikintas ir skundžiamu nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys. Tačiau, kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas teisę į turtinės žalos atlyginimą realizuoja civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog civilinis ieškovas sumažino reikalavimo teisę 247 414 Lt sumai, todėl laikoma, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į 479 505 Lt sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konfiskuotino turto vertė sumažinama 479 505 Lt.

118Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Nutarė

119Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

120Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriose G. G. ir J. T. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jos nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų ir bendrininkų grupe.

121G. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę padidinti iki 250 MGL (32 500 Lt) (9 412,65 Eur) dydžio baudos.

122Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę G. G. paskirti 250 MGL (32 500 Lt) (9 412,65 Eur) dydžio baudą.

123Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. G. priteista valstybei 479 505 Lt.

124Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti G. G. turto, kurio vertė – 1 020 495 Lt (295 555,78 Eur).

125Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. G. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 4. J. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu,... 6. Iš G. G. priteista valstybei 479 505 Lt turtinei žalai atlyginti.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. J. T. nuteista už tai, kad būdama UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ),... 9. J. T. siekdama apgaule UAB „XXX“ naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos... 10. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, J. T., žinodama, kad dėl... 11. Be to, J. T. padėjo pasisavinti asmens žinioje buvusį didelės vertės... 12. J. T., veikdama pagal išankstinį susitarimą, vykdydama bendrą nusikalstamą... 13. Po to G. G., tęsdama nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad anksčiau... 14. Tokiu būdu J. T. padėjo G. G. pagrįsti tariamą UAB „XXX“ piniginių... 15. Be to, J. T. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės... 16. UAB „XXX“ 2007-05-18 PVM sąskaita faktūra serija X Nr. 200701 pagrindė... 17. UAB „XXX“ kasos pajamų orderiais: 2007-05-18 serija X Nr. 200701 580 000... 18. UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitu 2008-03-12 serija X Nr. 200803 550000... 19. UAB „XXX“ sąskaitos Nr. ( - ) AB SEB banke 2007-06-08 išrašu pagrindė... 20. UAB „XXX“ 2008-03-28 kreditine PVM sąskaita faktūra serija X Nr. 200701/1... 21. UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitais: 2009-06-03 serija X Nr. 113 500... 22. Be to, J. T. pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą bei... 23. suklastojo tikrą dokumentą – UAB „XXX“ 2007-05-18 PVM sąskaitą... 24. suklastojo tikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderius:... 25. suklastojo tikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitus:... 26. pagamino netikrą dokumentą – 2008-04-07 akcijų pirkimo–pardavimo... 27. pagamino netikrą dokumentą – 2008-04-09 UAB „XXX“ visuotinio akcininkų... 28. pagamino netikrą dokumentą – 2008-04-15 UAB „XXX“ Finansinių ir... 29. pagamino netikrą dokumentą – 2008-05-09 akcijų pirkimo–pardavimo... 30. suklastojo tikrą dokumentą – UAB „XXX“ 2008-03-28 kreditinę PVM... 31. pagamino netikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitus:... 32. G. G. nuteista už tai, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės... 33. J. T., veikdama pagal išankstinį susitarimą, vykdydama bendrą nusikalstamą... 34. Po to G. G., tęsdama nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad anksčiau... 35. Tokiu būdu G. G. kartu su J. T. pagrindė tariamą UAB „XXX“ piniginių... 36. Be to, G. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės... 37. UAB „XXX“ 2007-05-18 PVM sąskaita faktūra serija X Nr. 200701 pagrindė... 38. UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitais: 2007-05-18 serija X Nr. 200701 580... 39. UAB „XXX“ kasos pajamų orderiu 2007-06-05 serija X Nr. 200703 550 000 Lt,... 40. UAB „XXX“ sąskaitos Nr. ( - ) UAB Medicinos banke išrašu pagrindė... 41. UAB „XXX“ 2008-03-28 kreditine PVM sąskaita faktūra serija X Nr.... 42. laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2009-06-03 paslėpė 14 kasos pajamų orderių:... 43. laikotarpiu 2009-01-19 iki 2009-06-03 neįtraukė į apskaitą ir... 44. Be to, G. G. suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai aiškiai suklastotą... 45. suklastojo tikrą dokumentą – UAB „XXX“ 2007-05-18 PVM sąskaitą... 46. suklastojo tikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderius:... 47. suklastojo tikrus dokumentus – UAB „XXX“ kasos pajamų orderio kvitus:... 48. suklastojo tikrą dokumentą – 2008-04-09 UAB „XXX“ visuotinio akcininkų... 49. suklastojo tikrą dokumentą – 2008-04-15 UAB „XXX“ Finansinių ir... 50. suklastojo tikrą dokumentą – 2008-05-09 akcijų pirkimo–pardavimo... 51. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde teigiama,... 52. Prokurorė nurodo, jog teismas pagrįstai skirdamas J. T. ir G. G. bausmes... 53. Prokurorės nuomone, skirdamas bausmes teismas neatsižvelgė į padarytų... 54. Prokurorė teigia, kad paskirtomis bausmėmis nebus įgyvendinti BK 41... 55. Be to, prokurorė teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu... 57. Byloje nustatyta, kad G. G. pasisavino UAB ,,XXX“ pinigines lėšas, t. y.... 58. Apelintė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė dėl... 59. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. G. pasisavino svetimą, UAB... 60. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m.... 61. Nuteistoji G. G. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo... 62. Apeliantės nuomone prieštarauja byloje esantiems įrodymams teismo išvada,... 63. Be to, nuteistosios kaltė pasisavinus turtą grindžiama tuo, kad 1 500 000 Lt... 64. Apeliantė taip pat nurodo, jog VMI pradėjus mokestinį patikrinimą ir... 65. Nuteistoji G. G. teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad ji minėtus pinigus... 66. Skundė autorė nesutinka su jos nuteisimu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.... 67. Nuteistoji G. G. teigia, jog nenustačius, kad ji pasisavino svetimą turtą,... 68. Apeliantė, nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį,... 69. Nuteistoji apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu 479... 70. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė... 71. Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 metų... 72. Teismo posėdyje dalyvavę nuteistosios ir jų gynėjai prašė prokurorės... 73. Nuteistosios G. G. ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 74. Dėl nuteistosios G. G. apeliacinio skundo... 75. Nesutikdama su teismo išvadomis dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 183... 76. BK 183 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto... 77. Byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais... 78. Nagrinėjamu atveju objektyviai apeliantės veiksmai pasireiškė tuo, kad... 79. Apeliantė, neigdama savo kaltę dėl didelės vertės svetimo turto... 80. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pati G. G. neginčija nurodytos sumos... 81. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad ji... 82. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti... 83. Taigi, apeliantės įvykdytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai duoda... 84. Kartu konstatuotina, kad, nustačius nuteistosios veikoje visus BK 183... 85. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 86. G. G. nuteista už apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės... 87. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog G. G. veikoje nėra... 88. Nuteistosios apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, jog kaltinimas dėl... 89. Nuteistoji apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog specialistui davus... 90. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai... 91. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes G. G. padarytos veikos... 92. Kaip minėta, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad tarpininkavimo... 93. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų, išteisinti G. G. pagal BK 222... 94. Dėl civilinio ieškinio... 95. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, pripažinęs G. G. kalta padarius... 96. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis ieškovas – Klaipėdos apskrities... 97. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieškinį... 98. Nuteistoji G. G. apeliaciniame skunde nesutikdama su priteistu ieškiniu... 99. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės skundo teiginiais.... 100. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti... 101. Dėl prokurorės apeliacinio skundo... 102. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistosioms G. G. ir J. T.... 103. Visų pirma atkreipiamas prokurorės dėmesys, jog pagal BK 3 straipsnio 1... 104. Bylos duomenimis nustatyta, jog nusikalstamos veikos, dėl kurių prašoma... 105. Skundžiamu nuosprendžiu G. G. pripažinta kalta padariusi tris tyčinius... 106. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios... 107. Šios nusikalstamos veikos savo esme yra daromos dėl materialinės naudos,... 108. Be to, teismas nustatė, jog G. G. ir J. T. atsakomybę sunkina tai, kad jos... 109. Kita vertus iš bylos medžiagos matyti, jog G. G. pasisavino jos žinioje... 110. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, iš nuosprendžio nustatomosios... 111. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pašalinus nuteistųjų... 112. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro... 113. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, skirdamas nuteistosioms (G. G. dėl... 114. Be bausmių, nuteistajai G. G. prokurorė prašo taikyti baudžiamojo poveikio... 115. BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968... 116. Nagrinėjamoje byloje G. G. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį... 117. Kaip minėta, pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką iš... 118. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 119. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:... 120. Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriose G. G. ir J. T. atsakomybę... 121. G. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę padidinti iki 250 MGL... 122. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo... 123. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. G. priteista valstybei 479 505 Lt.... 124. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti G. G. turto, kurio vertė... 125. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....