Byla 1A-266-317/2020
Dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam T. G., jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal BK 284 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

4- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. G. paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. G. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir T. G. paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

8Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 16 d.

9Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikas, T. G. išbūtas laikinajame sulaikyme Europos Sąjungos valstybėje narėje nuo 2018 m. gruodžio 18 d., taip pat laikas nuo jo perdavimo Lietuvos Respublikai (2019 m. lapkričio 15 d.) iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo bei suėmime nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas.

10Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

11Iš T. G. priteista 1 688,80 eurų ekstradicijos išlaidų.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

131.

14T. G.

151.1.

16pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 11 d. apie 19 val. viešojoje vietoje – ( - ), prie namo Nr. ( - ), veikdamas bendrai su M. Č. ir R. J., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. tyčia spyrė nemažiau du kartus nukentėjusiajam E. K. į kairį šoną ir taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelio srityje, kairės akies apatiniame voke, kaktos vidurinėje dalyje, dešinės akies apatiniame voke, nugaros vidurinėje dalyje stuburo projekcijoje, nugaros dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, kryžkaulio projekcijoje, kairio žasto srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje, dešinės blauzdos srityje, kairės blauzdos srityje, odos nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, muštine žaizda kairio skruosto srityje ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

171.2.

18pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai atėmė kitam žmogui laisvę, t. y. 2017 m. birželio 11 d. apie 19.20 val. ( - ), prie namo Nr. ( - ), viešojoje vietoje, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje jis, E. K., R. J. ir M. Č. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą, veikdamas bendrai su E. K. ir R. J., įkėlė nukentėjusįjį į automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ) bagažinę, E. K. nuvežus E. K. į mišką, esantį ( - ), tenai nukentėjusįjį E. K. išlaipino iš automobilio.

192.

20Nuteistasis T. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendį ir: 1) pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes pakeisti į bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu; panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu; 2) panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu; 3) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista 1 688,80 eurų ekstradicijos išlaidų; 4) į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme pagal Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje bei kardomajame kalinime išbūtą laiką ir laikyti jį atlikusiu bausmę; 5) panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą ir nedelsiant paleisti jį iš suėmimo.

212.1.

22Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas, inkriminuodamas jam veiką kvalifikuojantį požymį, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje - pavojaus nukentėjusio sveikatai ar gyvybei sukėlimą, ir bendrindamas bausmes pagal realiąją nusikalstamų veikų sutaptį bei taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Šiuo atveju nukentėjusysis nelaisvėje buvo laikomas apie vieną valandą, tuo tarpu kitas alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – pavojaus sukėlimas nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei – kaltinamajame akte nebuvo inkriminuojamas. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavęs, kad E. K. prieš tai sužalotas buvo laikomas ir gabenamas patalpoje netinkamoje žmogui būti, kas atitinka ne tik panaudoto smurto, bet ir pavojaus gyvybei ir sveikatai požymių turinį, inkriminavo naują faktinę aplinkybę, o tuo pačiu jau aptartą naują veiką kvalifikuojantį požymį, nors tokio raštiško prašymo nei nukentėjusysis, nei prokuroras teisme nepareiškė. Iš to seka, kad teismas pažeidė BPK reglamentuojamas nagrinėjimo teisme ribas ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių bei šios veikos kvalifikavimo taisykles, t. y. BPK 255 ir 256 straipsnius. Anot nuteistojo, kadangi prokuroras ir nukentėjusysis apeliacinių skundų nėra padavę, jie prašyti keisti kaltinimą, tuo pasunkinant jo teisinę padėtį, neturi teisinio pagrindo (kasacinės nutartys Nr. 2K-125-697/2018, 2K-175-303/2018 ir kt.). Dėl šių aplinkybių aptartas veiką kvalifikuojantis požymis iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas. Be to, iš nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad jo bei kitų bendrininkų veiksmai, susiję su neteisėtu E. K. laisvės atėmimu, buvo įvertinti kaip viešosios tvarkos, kurios metu buvo pavartotas smurtas, tęsinys. Tokia išvada seka ir iš nuosprendžio motyvų – teismas nurodė, jog T. G. nenutraukė nusikalstamų veiksmų, priešingai juos toliau tęsė, be sužaloto nukentėjusiojo valios įkėlė pastarąjį į bagažinę ir E. K. automobiliu vežė į mišką. Taigi, pats teismas padarė išvadą, kad tais pačiais jo ir kitų asmenų veiksmais buvo padarytos dvi skirtingos veikos, kurios yra numatytos skirtinguose BK straipsniuose ir kuriomis buvo pasikėsinta į skirtingus objektus - viešąją tvarką, asmens sveikatą ir laisvę. Todėl už šias nuskalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos pagal idealiosios nusikalstamų veikų sutapties taisykles.

232.2.

24Be to, anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad jis naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismas nepagrįstai probacijos pabaigą susiejo su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžio priėmimo momentu. Toks probacijos pabaigos nustatymas prieštarauja teisinės valstybės principui, elementariai logikai ir suformuotai teismų praktikai. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendis nebuvo panaikintas ir byloje nebuvo priimtas naujas nuosprendis. Priešingai, šis nuosprendis apeliacinės instancijos teisme buvo tik pakeistas bausmės paskyrimo dalyje (atidėtas jos vykdymas). Todėl negalima tokia teisinė situacija, kai apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo buvo priimtas nuteistajam palankesnis sprendimas, tuo pačiu pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį šioje byloje. Akivaizdu, kad tuo atveju jei 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendis būtų buvęs teisėtas ir pagrįstas, t. y., nuteistajam būtų pritaikytos BK 92 straipsnio nuostatos, probacijos pabaigos laikas niekam nekeltų abejonių. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jeigu probuojamasis yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo priežiūros sustabdymą ar nutraukimą. Tai, kad Probacijos tarnyba turi kitokią nuomonę dėl probacijos pabaigos ir tai, kad apeliantas laiku nebuvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registrų, negali dirbtinai sunkinti jo teisinės padėties. Tokią praktiką panašiose teisinėse situacijose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-285-976/2018). Taigi, nuosprendžio vykdymo atidėjimo terminas nagrinėjamu atveju buvo pasibaigęs 2015 m. gegužės 26 d., t. y. prieš nusikalstamų veikų, inkriminuotų šioje byloje, padarymą (2017 m. birželio 11d).

252.3.

26Nesutikdamas su jam pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, nuteistasis nurodo, jog itin giežtų laisvės atėmimo bausmių paskyrimą iš esmės nulėmė klaidingas teismo manymas, jog jis šias veikas padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Teismas taip pat nevertino, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis. Be to, šios veikos priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Už šias nusikalstamas veikas sankcijose numatyta visa eilė alternatyvių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, tačiau jų paskyrimo teismas faktiškai nesvarstė, o už veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę ženkliai viršijančią sankcijos vidurkį. Be to, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi visai nemotyvavo pridedamos bausmės dalies dydžio. Faktiškai teismas taikė visiško bausmių sudėjimo būdą.

272.4.

28Prašydamas panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteistų ekstradicijos išlaidų, apeliantas nurodo, jog byloje liko nepaneigtas jo aiškinimas, jog į Jungtinę Karalystę jis buvo nusprendęs vykti anksčiau ir kad apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą bei įtarimo pareiškimą nieko nežinojo, juo labiau netikėjo, jog nukentėjusysis kreipsis į policiją. Teismas be pagrindo rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, esą jis žinojo apie paieškos paskelbimą, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tyrėjui ar prokurorui duoti parodymai įrodomosios vertės neturi. Byloje nesant patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, tyčia pabėgo iš Lietuvos Respublikos ir slapstėsi, perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidos negalėjo būti pripažintos kitomis išlaidomis BPK 103 straipsnio 6 dalies prasme ir priteistos.

293.

30Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

31Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmetamas

324.

33Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių rūšimi – laisvės atėmimu, bei jų bendrinimo būdu. Taip pat skunde ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę bendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, bei nesutinkama su ekstradicijos išlaidų priteisimu. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo teisėjų kolegija patikrina, ar apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias proceso išlaidų iš kaltinamojo priteisimą, bei baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas nuteistajam bausmes už šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei bendrindamas jas tiek tarpusavyje, tiek su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, inkriminuodamas naują faktinę aplinkybę bei atitinkamai naują veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantį požymį - pavojaus nukentėjusio sveikatai ar gyvybei sukėlimą, prieš tai nepranešęs apie tai nagrinėjimo teisme dalyviams, nepagrįstai išplėtė T. G. pareikšto kaltinimo ribas. Taigi toliau bus pasisakoma ir šiuo klausimu.

34Dėl argumentų apie kaltinimo ribų išplėtimą

355.

36Neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 146 straipsnio 1 dalį. Tačiau jei nustatoma, kad neteisėtai atimant laisvę buvo panaudotas smurtas, arba sukeltas pavojus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba jeigu asmuo nelaisvėje laikytas ilgiau nei 48 valandas, kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį reikalinga nustatyti bent vieną iš aukščiau aptartų BK 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

376.

38T. G. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis neteisėtai atėmė kitam žmogui laisvę, t. y. 2017 m. birželio 11 d. apie 19.20 val. ( - ), prie namo Nr. ( - ), viešojoje vietoje, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje jis, E. K., R. J. ir M. Č. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą, veikdamas bendrai su E. K. ir R. J., įkėlė nukentėjusįjį į automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ) bagažinę, E. K. nuvežus E. K. į mišką, esantį ( - ), tenai nukentėjusįjį E. K. išlaipino iš automobilio. Analogiškos faktinės aplinkybės, kaip ir pareikštame kaltinime, nurodytos ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes.

397.

40Nors tiek apeliantui pareikštame kaltinime, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje tiesiogiai neįvardinta (kaip pažodžiui suformuluota įstatyme), koks veiką pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis (ar požymiai) yra inkriminuojamas T. G. (t. y. ar smurto panaudojimas, ar pavojaus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai sukėlimas, ar asmens laikymas nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas), tačiau iš detalizuotų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių akivaizdu, jog tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas T. G. veiką kvalifikavo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, nustatęs, jog prieš nukentėjusįjį tiek iki neteisėto laisvės atėmimo, tiek ir jo metu, buvo naudotas smurtas - tiek kaltinime, tiek nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes, be kita ko, nurodoma, jog E. K., R. J. ir M. Č. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą, o po to, akivaizdžiai tęsdami smurtinius veiksmus t. y. be jo sutikimo, tiesiogiai ar netiesiogiai išreikšto pageidavimo būti patalpintam į automobilį, prieš nukentėjusiojo valią įkėlė nukentėjusįjį į automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris ( - ) bagažinę.

418.

42Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, T. G. ir jo bendrininkų veiksmai – nukentėjusiojo įkėlimas į automobilio bagažinę, po to, kai jo atžvilgiu jau buvo panaudotas fizinis smurtas – spirta ne mažiau du kartus į šonus (kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą), atitinka fizinio smurto sampratą. Nors fizinio smurto sąvoka Baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžta, tačiau ji aiškinama teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2011, kurioje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad prie ežero sumušę nukentėjusįjį nuteistieji jį patalpino į lengvojo automobilio bagažinę, nuvežė ne į namus, o į ( - ), kur išmetė iš automobilio, ir čia nukentėjusįjį toliau mušė, konstatavo, jog kaltininkų veiksmai „buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, kad kasatoriui naudojant jėgą, buvo atimta nukentėjusiojo laisvė, jis, J. S. vairuojant automobilį, buvo vežiojamas nuteistųjų nuožiūra, prieš jo valią“. Iš esmės analogiškos aplinkybės nustatytos ir nagrinėjamoje byloje – nukentėjusysis E. K. į automobilį pateko ne savo noru – jis į jį buvo įkeltas, prieš tai jį T. G., veikiant bendrai su E. K. ir R. J., sumušus, o vėliau automobiliu, prieš jo valią, buvo nugabentas į mišką, kur ir toliau buvo naudojamas smurtas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos kvalifikavimui neturi įtakos prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pavojingumas ir nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas – pakanka įrodyti paties smurto panaudojimo faktą. Taigi apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesilaikyti suformuotos kasacinio teismo praktikos ir traktuoti kaltinime nurodytus T. G. ir jo bendrininkų veiksmus ne kaip fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu ir tuo pagrindu perkvalifikuoti jo veiką iš BK 146 straipsnio 2 dalies į 146 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad T. G. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą.

439.

44Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK numatytas kaltinimo pakeitimo teisme taisykles, papildomai inkriminavo jam naują faktinę aplinkybę bei atitinkamai naują veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantį požymį - pavojaus nukentėjusio sveikatai ar gyvybei sukėlimą, bei prašo šį veiką kvalifikuojantį požymį iš nuosprendžio pašalinti. Teisėjų kolegija kostatuoja, jog šis skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutiktina, jog nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje apylinkės teismas nurodė, jog „E. K., prieš tai sužalotas, buvo laikomas ir gabenamas patalpoje, netinkamoje žmogui būti, kas atitinka ne tik panaudoto smurto, bet ir pavojaus gyvybei ir sveikatai požymių turinį“, tačiau tai negali būti laikoma kaltinimo praplėtimu, kadangi šis dar vienas veiką pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis nebuvo nurodytas nuteistojo kaltę apibrėžiančioje nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kas reiškia, jog už tai jis nebuvo nuteistas.

45Dėl pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių rūšių

4610.

47Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

4811.

49BK 284 straipsnis nustato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

5012.

51Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas - vieną viešajai tvarkai, tuo pačiu pasikėsindamas į žmogaus sveikatą, bei žmogaus laisvei, priskirtinas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikalto būdamas pilnametis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismas taip pat įvertino tai, kad apeliantas praeityje teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į T. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės paskirtis šiuo atveju gali būti įgyvendinta tik paskyrus apeliantui terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kadangi švelnesnių bausmių pakeisti nusikalstamiems jo polinkiams jau nebepakanka, ir už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau savo dydžiu už sankcijos vidurkį mažesnes bausmes (skunde nuteistasis nepagrįstai teigia, jog už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ženkliai viršija sankcijos vidurkį, kadangi už šią veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, o jam buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė).

5213.

53Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinktomis bausmėmis ir jų dydžiu. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas, nepaisant jauno T. G. amžiaus (nuteistajam yra 22 metai), jam nėra pirmasis – apeliantas praeityje teistas net 8 kartus, visus iš jų - už nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (plėšimą ir vagystes) padarymą. Be to, jo nusikalstamas elgesys prasidėjo dar nesulaukus pilnametystės - pirmą nusikalstamą veiką T. G. įvykdė būdamas vos 14 metų. Siekiant jo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, praeityje jam buvo skirtos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas), tiek ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas net 7 kartus), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavyko, ką neabejotinai patvirtina ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės – nusikalstamos veikos įvykdytos ne tik esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, bet ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. jam dar neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pažymėtina ir tai, kad, nors nuteistojo įvykdytos veikos ir yra priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, tačiau, jomis buvo pasikėsinta ne tik į viešąją tvarką ir nukentėjusiojo laisvę, bet ir į jo sveikatą (nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas) - vieną fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių. Manytina, jog dėl tokių nuteistojo bei jo bendrininkų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinį sukrėtimą bei baimę. Todėl nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pavojingumas teisėjų kolegijai abejonių šiuo atveju nekelia.

5414.

55Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad iš karto po nusikalstamų veikų padarymo T. G. pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų, dėl ko buvo vykdyta jo, kaip asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu, paieška (t. 2, b. l. 124), nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad jis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų bei jų pasekmių, siekia išvengti atsakomybės, kas taip pat jį charakterizuoja neigiamai. Šių aplinkybių visuma pagrindžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jų egzistavimas neabejotinai patvirtina, jog vertinamu atveju T. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu.

5615.

57Skunde teigiama, jog apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę, neįvertino to, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas ir neturėjo tokios aplinkybės įvertinti, kadangi ji neatitinka realybės – T. G. yra gimęs ( - ), o šioje byloje jam inkriminuotos veikos buvo įvykdytos 2017 m. birželio 11 d., taigi jam jau sulaukus pilnametystės.

5816.

59Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikos pavojingumą bei jo elgesį po jų padarymo apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tame tarpe ir galutinės dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, vertinti kaip per griežtos, prieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis) nėra pagrindo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant T. G. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

60Dėl pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių bendrinimo

6117.

62Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi (skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, nurodant, jog bendrinant bausmes vadovaujamasi ne Baudžiamojo kodekso, o Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi) subendrino dalinio sudėjimo būdu. Teismas pasirinkto bausmių bendrinimo būdo nemotyvavo, tik perrašė BK 63 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinį. Nuteistasis skunde prašo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tokiam apeliacinio skundo argumentui teisėjų kolegija pritarti negali.

6318.

64Sprendžiant kokios rūšies sutaptį – realiąją ar idealiąją - sudaro T. G. padaryti nusikaltimai, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

6519.

66Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, apelianto padarytos veikos laiko atžvilgiu sekė viena po kitos ir jos yra neabejotinai susijusios – tuo atveju, jei T. G., veikdamas bendrai su M. Č. ir R. J., nebūtų smurtavęs nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu viešoje vietoje, ir tokiu būdu padaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, jam apskritai nebūtų kilęs poreikis neteisėtai apriboti nukentėjusiojo laisvę. Tokia išvada daroma įvertinus priežastį, kuri lėmė BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo podarymą. Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė neprisimenantis dėl ko po to, kai ( - ), prie namo Nr. ( - ), spyrė nemažiau du kartus nukentėjusiajam E. K. į kairįjį šoną, jie įkėlė nukentėjusįjį į automobilio bagažinę ir nuvežė į mišką, tačiau iš kito kartu su apeliantu nusikalstamai veikusio asmens - R. J. - parodymų matyti, jog tokius tolimesnius neteisėtus kaltininkų veiksmus lėmė ta aplinkybė, jog jų smurtinius veiksmus E. K. atžvilgiu pastebėjo daugiabučio namo gyventojai ir kiti netoliese buvę asmenys, pagrasinę pranešti apie tai policijos pareigūnams. Taigi, šiuo atveju T. G. nusikalstamų veiksmų nejungė vieningas kaltininko sumanymas – realizuodamas antrojo nusikaltimo objektyviuosius požymius jis ėmėsi neteisėtų veiksmų siekdamas išvengti atsakomybės už pirmuosius veiksmus. Tai, kad T. G. kartu su bendrininkais neturėjo išankstinio nusikalstamo sumanymo apriboti nukentėjusiojo laisvę patvirtina ir E. K. parodymai, jog iš anksto kaltininkai nesitarė patalpinti nukentėjusiojo į automobilį ir vežti į mišką, viskas vyko ekspromtu. Taigi, pirminiai neteisėti nuteistojo ir jo bendrininkų veiksmai buvo priežastimi lėmusia bei suformavusia iki tol objektyviai neegzistavusį nuteistojo ir kitų prie nusikalstamos veikos prisidėjusių asmenų tikslą padaryti tolesnius neteisėtus veiksmus – taigi šių veiksmų nejungė vieninga tyčia ir jų padarymo tikslas buvo visiškai skirtingas, todėl jie nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.

6720.

68Teisėjų kolegija neįžvelgia ir kitų įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą. Bausmių apėmimo būdas, be jau aukščiau aptarto atvejo (kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis), taikomas ir tais atvejais, kai: 1) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius; 2) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalies 2–3 punktai). Kaip jau minėta, T. G. įvykdytos nusikalstamos veikos, remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Taigi, pagal savo pavojingumą jos labai nesiskiria. Nei už vieną iš jo padarytų nusikaltimų T. G. nebuvo paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi, esant šių aplinkybių visumai, konstatuojama, kad apylinkės teismas už BK 284 straipsnyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą T. G. paskirtas bausmes bendrindamas ne apėmimo, o sudėjimo būdu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

6921.

70Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, bendrindamas T. G. paskirtas bausmes, nusprendė taikyti nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas, nesilaikydamas BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nemotyvavo prie griežtesnės bausmės (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) pridedamos švelnesnės bausmės (1 metų laisvės atėmimo) dalies dydžio parinkimo, tačiau, teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi 11-13 šios nutarties punktuose aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, konstatuoja, jog apylinkės teismo prie T. G. už BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos griežtesnės bausmės pridėta švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnį, dalis (9 mėnesiai) yra proporcinga ir teisinga. Apygardos teismo įsitikinimu, šioje byloje nekyla jokios abejonės, jog nuteistojo charakteristika ir kitos bylos aplinkybės patvirtina, kad pastarajam pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti itin žymi.

71Dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme

7222.

73BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad BK 64 straipsnio 1 dalis yra taikoma ir tuomet, kai asmuo padaro naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Terminas nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki asmens išregistravimo iš Probacijos duomenų registro dienos ar naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi.

7423.

75Byloje nustatyta, kad T. G., be kita ko, Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė 2017 m. birželio 11 d. Taigi, nekyla abejonių, kad šios veikos buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl apylinkės teismas, nustatęs, kad apeliantas naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam paskirtą bausmę už naujai padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis pagrįstai subendrino su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 4 metų 4 mėnesių, pridėdamas nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, konkrečiu atveju – 8 mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę T. G. nustatė laisvės atėmimą 5 metams (BK 64 straipsnio 3 dalis).

7624.

77Skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu apeliantui nustatytas 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi jis apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nebuvo panaikintas, o tik pakeistas dėl netinkamai paskirtos bausmės (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 92 straipsniu, T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams), kas reikštų, jog nuteistajam nustatytas 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas suėjo jau 2017 m. gegužės 26 d., t. y. prieš nusikalstamų veikų, inkriminuotų apeliantui šioje byloje, padarymą, yra absoliučiai nepagrįstas. Jis prieštarauja BPK 339 straipsnio 3 daliai, kurioje yra aiškiai nurodyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir jokių šios įstatymo normos taikymo išimčių nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme, nenumatyta. Nuosprendžio įsiteisėjimo tvarka numatyta BPK 336 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas, o jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Kadangi Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, jis įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2015 m. spalio 13 d., ir būtent nuo šios dienos, sutinkamai su BPK 339 straipsnio 3 dalimi, turi būti skaičiuojamas nuteistajam T. G. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, atsirado teisinis pagrindas pateikti jį vykdyti atitinkamam Lietuvos probacijos tarnybos skyriui, taip pat tik nuo šio momento nuteistajam atsirado pareiga vykdyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl bausmės vykdymo atidėjimo terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2015 m. gegužės 26 d., t. y. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos.

7825.

79T. G. teigia, jog toks bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai, tačiau grįsdamas šį savo skundo teiginį remiasi tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018, kuri yra visiškai neaktuali nagrinėjamo klausimo kontekste. Skunde minimoje byloje buvo keliamas klausimas, ar situacija, kai bylą išnagrinėjus iš naujo apeliacine tvarka kaltininkui paskiriama nauja bausmė, nors iki bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacinės instancijos teisme kasacinės instancijos teismo panaikintu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaltininkas jau yra atlikęs (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis yra pasibaigęs), laikytina dvigubu baudimu, nieko nepasisakant apie laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo pradžią tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pakeičiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, pritaikant BK 75 straipsnio (bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui) ar 92 straipsnio (bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui) nuostatas.

80Dėl ekstradicijos išlaidų

8126.

82Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaidos, patirtos dėl įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo ekstradicijos gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau tik tuo atveju, kai būtinas ekstradicijos išlaidas lėmė paties kaltininko sąmoningi veiksmai – išvykimas po nusikaltimo padarymo, kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimas ir išvykimas, slėpimasis užsienio valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342/2013).

8327.

84Kaip matyti iš bylos duomenų, po nusikaltimų padarymo T. G. išvyko iš Lietuvos Respublikos, policijos pareigūnams jo neradus. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2017 m. birželio 29 d. nutarimu T. G. buvo pripažintas įtariamuoju (t. 2, b. l. 121-123) ir tą pačią dieną tos pačios tyrėjos nutarimu paskelbta jo paieška (t. 2, b. l. 124). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartimi T. G. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ( t. 2, b. l. 138-140). 2018 m. spalio 10 d. kreiptasi dėl Europos arešto orderio jo atžvilgiu išdavimo (t. 2, b. l. 141-151). Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai išdavus T. G. atžvilgiu Europos arešto orderį, jis 2019 m. lapkričio 15 d. pargabentas į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės (t. 2, b. l. 154). Ikiteisminio tyrimo metu Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą spręsti klausimą dėl ekstradicijos išlaidų atlyginimo (t. 2, b. l. 94). Prašyme nurodyta, kad T. G. ekstradicijos išlaidos sudaro viso 1 688,80 eurų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ekstradicijos išlaidas nulėmė paties T. G. veiksmai, kuomet, žinodamas, kad dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, be ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro žinios jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir negrįžo, ir todėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas nuteistojo konvojavimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė jas iš apelianto.

8528.

86Nuteistasis nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jį pagrindžiančiais argumentais, teigia, jog jis nežinojo apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, nesitikėjo, jog nukentėjusysis kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau, teisėjų kolegija nemato pagrindo tikėti tokia nuteistojo nurodoma versija, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. lapkričio 16 d. apklausiamas tyrėjo pats apeliantas nurodė žinojęs, kad Lietuvos Respublikoje yra paskelbta jo paieška (t. 2, b. l. 162-163). Nors T. G. yra teisus, jog įtariamojo (taip pat ir kitų proceso dalyvių) parodymai, pirmiau duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau pažymėtina, jog šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). Šiuo atveju tai, jog T. G. žinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas patvirtina ir tyrėjos 2018 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio pranešimo turinys (t. 2, b. l. 88). Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įtariamojo T. G. gynėjas advokatas Stasys Zabita telefonu informavo tyrėją, kad jo ginamajam yra žinoma, jog jis dėl įvykdytų nusikalstamų veikų yra ieškomas Lietuvos Respublikoje. Iš šio tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad dėl T. G. atvykimo į policijos komisariatą ir parodymų davimo tyrėja su advokatu bendravo ne vieną kartą, jis vis atidėdavo T. G. atvykimo į policijos komisariatą laiką, o praėjus kuriam laikui informavo, kad apeliantas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną neatvyks, kadangi bijo, jog jam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme T. G. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, tai, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo ir viešoje vietoje - prie teniso kortų ir netoli daugiabučio namo, t. y. tokioje vietoje, kur jo neteisėtas elgesys galėjo būti pastebėtas bet kokių pašalinių asmenų ir kurie galėjo pranešti apie įvykį policijos pareigūnams.

8729.

88Taigi, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad, nepaisant to, jog išvykimo iš šalies metu nuteistajam nebuvo pareikštas įtarimas, T. G. puikiai suvokė padaręs nusikalstamas veikas ir išvyko į užsienį, siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, kuris neabejotinai turėjo būti ir buvo pradėtas. Be to, jis žinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kaip būdamas ne kartą teistas, suprato, jog baudžiamosios atsakomybės neišvengs. Nepaisant to, negrįžo į Lietuvą savo iniciatyva, todėl jo perdavimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą išlaidos pagrįstai buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo T. G..

8930.

90Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o nuteistojo skundas atmetamas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad T. G. pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra bendrinamos dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi (BPK 63 straipsnis reglamentuoja prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimą), nors akivaizdu, kad vadovautasi ne baudžiamojo proceso įstatymo, o baudžiamojo įstatymo - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso - 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Šis skundžiamo nuosprendžio netikslumas vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas skundžiamo nuosprendžio esmės nekeičia, todėl jis aukštesnės instancijos teismo nutartyje ištaisytinas.

91Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3081 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

92nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

93Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą:

94nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kurioje T. G. pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, žodžius „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso“, pakeisti į „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso“.

95Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal BK 284 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;... 4. - pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio... 6. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 7. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 8. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 16 d.... 9. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikas,... 10. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio... 11. Iš T. G. priteista 1 688,80 eurų ekstradicijos išlaidų.... 12. Teisėjų kolegija... 13. 1.... 14. T. G.... 15. 1.1.... 16. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 11 d. apie 19... 17. 1.2.... 18. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai atėmė... 19. 2.... 20. Nuteistasis T. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Alytaus... 21. 2.1.... 22. Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas, inkriminuodamas jam veiką... 23. 2.2.... 24. Be to, anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir... 25. 2.3.... 26. Nesutikdamas su jam pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį... 27. 2.4.... 28. Prašydamas panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteistų ekstradicijos... 29. 3.... 30. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo... 31. Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmetamas... 32. 4.... 33. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 34. Dėl argumentų apie kaltinimo ribų išplėtimą... 35. 5.... 36. Neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip... 37. 6.... 38. T. G. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis... 39. 7.... 40. Nors tiek apeliantui pareikštame kaltinime, tiek pirmosios instancijos teismo... 41. 8.... 42. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, T. G. ir jo... 43. 9.... 44. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 45. Dėl pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių... 46. 10.... 47. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 48. 11.... 49. BK 284 straipsnis nustato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu,... 50. 12.... 51. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui... 52. 13.... 53. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės... 54. 14.... 55. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad iš karto po... 56. 15.... 57. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę,... 58. 16.... 59. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo asmenybę, jo padarytų... 60. Dėl pagal BK 284 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių... 61. 17.... 62. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284... 63. 18.... 64. Sprendžiant kokios rūšies sutaptį – realiąją ar idealiąją - sudaro T.... 65. 19.... 66. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, apelianto padarytos veikos laiko... 67. 20.... 68. Teisėjų kolegija neįžvelgia ir kitų įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms... 69. 21.... 70. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas,... 71. Dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su Prienų rajono... 72. 22.... 73. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs... 74. 23.... 75. Byloje nustatyta, kad T. G., be kita ko, Prienų rajono apylinkės teismo 2015... 76. 24.... 77. Skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d.... 78. 25.... 79. T. G. teigia, jog toks bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimas... 80. Dėl ekstradicijos išlaidų ... 81. 26.... 82. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio... 83. 27.... 84. Kaip matyti iš bylos duomenų, po nusikaltimų padarymo T. G. išvyko iš... 85. 28.... 86. Nuteistasis nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jį... 87. 29.... 88. Taigi, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad,... 89. 30.... 90. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog... 91. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 92. nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.... 93. Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. sausio 16 d.... 94. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kurioje T. G. pagal BK 284 straipsnį ir... 95. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....