Byla 2-15-669/2016
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, jungtinės veiklos įnašų grąžinimo, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

1Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,

2sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,

3dalyvaujant ieškovui F.-J. A. ir jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

4atsakovei G. M. ir jos atstovui advokatui Mariui Griciui,

5trečiojo asmens L. M. atstovei advokato padėjėjai Zitai Kazlauskienei,

6išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F.-J. A. ieškinį atsakovei G. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, jungtinės veiklos įnašų grąžinimo, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir

Nustatė

7ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad jis ir atsakovė G. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvendami kartu, jungtinės veiklos pagrindu įgijo automobilį VW Touran 1,6 TDI, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis numeris ( - ) kurio vertė 19170 Eur. Pripažinti, kad jam nuosavybės teise priklauso 3/5, o atsakovei 2/5 dalys šio automobilio, priteisti šį automobilį jam nuosavybės teise, o iš jo atsakovei priteisti jos įnašo dalies, t.y. 8000 Eur kompensaciją.Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bendro ūkio vedimui perduotas lėšas ir daiktus: 2940 Eur likusio nepanaudoto įnašo banke DNB, 2896,20 Eur jai perduotų namų valdos įgijimui, jo nupirktus daiktus Lietuvoje – komodą, 86,88 Eur vertės, dulkių siurblį, 144,52 Eur vertės, dviračio laikiklio tvirtinimą ir dviračio laikiklį ant bagažinės, 304,10 Eur vertės, o šių daiktų nesant, priteisti jų vertę pinigais. Prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodė, kad su atsakove susipažino prieš 4 metus ir pradėjo bendrauti. Laikui bėgant santykiai peraugo į artimą draugystę, norą gyventi kartu. Pradėjus kartu planuoti bendrą gyvenimą nusprendė, kad gyvens Lietuvoje, atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), Plungėje. 2013 m. jis pradėjo kraustyti iš Vokietijos į Lietuvą savo asmeninius ir buities paskirties daiktus, pirko bendram gyvenimui reikalingus daiktus Lietuvoje. 2013 m. rugpjūčio mėnesį su atsakove nusprendė įsigyti panaudotą automobilį Vokietijoje ir jį parsigabenti į Lietuvą. 2013 m. rugpjūčio 19 d. Hanoverio įmonėje „Volkswagen Automobile Hannover GmBH“ už 19170 Eur jo vardu buvo sudaryta panaudoto automobilio VW Touran 1,6 TDI, kėbulo Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis. Šiam automobiliui įsigyti atsakovė perdavė jam 8000 Eur, o jis iš savo lėšų pridėjo 10970 Eur bei pridavė į šią įmonę savo automobilį VW Golf, kuris buvo įvertintas 200 Eur. Tokiu būdu jo įnašo vertė perkant šį automobilį sudaro 11170 Eur. Parvykus į Lietuvą ir nusprendus automobilį įregistruoti Lietuvoje, visus automobilio registravimo reikalus tvarkė atsakovė, kuri jam paaiškino, kad geriau automobilį įregistruoti jos vardu, kaip Lietuvos Respublikos pilietei, nes bus mažesnį draudimo mokesčiai. VĮ „Regitra“ reikiamus dokumentus pildė atsakovė, jis registruojant automobilį registratūroje nedalyvavo, kadangi atsakovė nurodė, jog jo dalyvavimas nėra būtinas. Dieną prieš tai atsakovė vyko į draudimo bendrovę ir prašė jo parašo ant popieriaus lapo, kuriame, kaip ji teigė, yra nurodyta, kad automobilis priklauso jai. Koks šio rašto tekstas jis nematė ir ji nerodė, be to jis lietuviškai kalbėti, skaityti ir rašyti nemoka, visiškai ja pasitikėjo ir darė kaip atsakovė liepė. Automobiliu abu naudojosi iki to laiko kol gyveno kartu, t.y. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio, o jam išėjus gyventi atskirai atsakovė naudotis automobiliu neleidžia. Taip pat su atsakove susitarė, kad Lietuvoje banke atsidarys sąskaitą, kurioje laikys bendras pinigines lėšas ir jomis disponuos tvarkant namų ūkį, įgyjant reikalingus daiktus. Nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio jis perduodamas atsakovei pinigus į rankas ir bankiniais pavedimais į šią sąskaitą įnešė 7000 Eur. Iš šios sumos jie vidutiniškai po 300 Eur išleisdavo maistui ir būsto išlaikymui, kas sudaro 2100 Eur. Atostogavo Turkijoje, Vokietijoje, taip išleido apie 4060 Eur. Jam išėjus gyventi atskirai, atsakovės sąskaitoje banke liko 2940 Eur, skirtų bendro ūkio vedimui. Taip pat nurodė, kad su atsakove planavo kartu Plungės m. įsigyti gyvenamąjį namą ir dėl įsigijimo buvo sutarę su pardavėja, todėl rankpinigiams sumokėti jis perdavė 2896,20 Eur. Namo jie neįsigijo, tačiau ši suma jam grąžinta nebuvo. Pirkimo pardavimo sutarties sąlygas derino atsakovė, kuri jam nenurodė ir pinigų negrąžinimo priežasčių. Kadangi abu su atsakove pagal susitarimą disponavo piniginėmis lėšomis ir jas naudojo bendro turto įgijimui, asmeninių poreikių tenkinimui, pramogoms, nekilnojamojo turto įgijimui, kas patvirtina jų ketinimų ir siekių rimtumą, ko pasėkoje susiformavo jungtinės veiklos sutarties santykiai.

9Ieškovo atstovas advokatas Algis Staškūnas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje keliamus reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti.

10Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko visiškai ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu ji niekada nebuvo sugyventiniai ir neketino gyventi kaip šeima. Ieškovas padėjo įsigyti automobilį VW Touran 1,6 TDI, kėbulo NR. ( - ), valst. Nr. ( - ) t.y. 2013 m. rugpjūčio 19 d. Hanoverio m., įmonėje „Volkswagwn Automobile Hannover GmbH“ už 19170 Eu rieškovo vardu buvo sudaryta panaudoto automobilio VW Touran 1,6 TDI, kėbulo NR. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas buvo ieškovas bei 2013 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta kita automobilio VW Touran 1,6 TDI, kėbulo NR. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas buvoji, o ieškovas buvo pardavėju. Jam šios sutarties pagrindu buvo sumokėti 19 170 Eur, kas atsispindi pateikiamoje rašytinėje sutartyje. Sutartis sudaryta vokiečių kalba ir patvirtinta paties ieškovo, todėl ieškovas melagingai nurodo aplinkybes dėl dalinio įnašo ar jos įtakos VĮ „Regitra", kurioje ieškovo nuomonės ar valios nereikėjo. Visos piniginės lėšos už automobilį buvo jos asmeninės.

11Taip pat nurodė, kad ieškovas išsituokinėjo su savo žmona ir paprašė jos, kad leistų jam gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), Plungės m., kol ieškovas įsigis nuosavą būstą. Ieškovas kas mėnesį pervesdavo po 1000 Eur pragyvenimui, nuomai už būstą, kelionėms. Ieškovas pinigus pervesdavo kiekvieną mėnesį, įvertindamas patirtas išlaidas. Lėšos buvo leidžiamos maistui, kurį pirko ji, naudojosi restoranais, kavinėmis, lankydavo baseiną, daug keliavo automobiliu, pirko internetui modemą. Bendros išlaidos per mėnesį siekdavo 800 - 900 Eur. Visas išlaidas apmokėdavo ji, todėl matydamas išlaidas, ieškovas kiekvieną mėnesį ir pervesdavo po 1000 Eur. Ieškovas pervedė ne 7000 Eur, o 6000 Eur. Ieškovo nurodyti nupirkti daiktai Lietuvoje- dulkių siurblys, sulčiaspaudė, kavos virimo aparatas yra įsigyti jos asmeniškai ir iki 2014-01-01, todėl į jokį bendrą turtą negali būti įskaičiuoti. Dviračio stovas įsigytas 2014-04-08 yra jos apmokėtas, šią aplinkybę patvirtina sąskaita faktūra su parašais ir kvitas apie sumokėjimą.

12Taip pat nurodė, kad 2014-07-02 buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią buvo sumokėtas 10000 litų avansas už perkamą gyvenamąjį namą ( - ), Plungė, kurio kaina 220 000 litų. Ieškovą tenkino pirkinys ir jis pats prašė jos, kad jam tarpininkautų. Ji sutiko jam padėti ir sudarydama sutartį sumokėjo pati savo 10 000 litų, kuriuos ieškovas jai sumokėjo 2014-07-31 reikalaujant atsiskaityti su ja. Pagal šią sutartį ieškovas turėjo sumokėti likusius pinigus iki 2014 10 mėnesio. Ieškovui atsisakius pirkti namą, jis neteko sutartyje numatyto avanso.

13Tarp jos ir ieškovo niekada nebuvo susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Įsigyjant automobilį ieškovas net negyveno Lietuvoje, todėl kalbėti apie bendrą turtą nėra teisinio pagrindo. Namų apyvokos daiktus jiyra įsigijusi pati, be ieškovo pagalbos. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie nurodytus ieškinyje daiktus, jų įsigijimo dokumentus.

14Atsakovės atstovas advokatas Marius Gricius teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį keliamus reikalavimus, prašo ieškinį atmesti.

15Tretysis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodo, jog ieškovas F. – J. A. planavo įsigyti jos parduodama gyvenamąjį namą kartu su atsakove G. M.. Tokias išvadas ji padarė dėl to, kad ieškovui ir atsakovei 2014 m. liepos 2 d. atvykus ją aptariant gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sąlygas ir pasirašant preliminariąją sutartį, tai sakė ir pati atsakovė G. M., kuri aptariant gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sąlygas su ieškovu F. – J. A. visą laiką bendravo vokiečių kalba, o su L. M. – lietuvių kalba. Kadangi būsimiesiems namo pirkėjams pirkimo-pardavimo sąlygos buvo priimtinos, 2014 m. liepos 2 d. tarp atsakovės G. M. ir trečiojo asmens L. M. buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurioje šalys aptarė visas turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygas. Tokiu būdu G. M. priėmė iš L. M. pasiūlymą pirkti gyvenamąjį namą su sklypu ir jame esančiais kitais statiniais, esančius ( - ), Plungės m. už 220 000 Lt (du šimtus dvidešimt tūkstančių litų) ir kartu šalys įsipareigojo šio turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2014 m. spalio mėnesio. Taip pat šalys susitarė, kad jeigu viena kuri šalis nepagrįstai vengs arba atsisakys sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ji privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, kurių vertė lygi sumokėto avanso sumai. Pasirašius preliminariąją sutartį pirkėja, t.y. šiuo metu atsakovė G. M., pardavėjai, t.y. šiuo metu trečiajam asmeniui L. M., sumokėjo 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) avansą. Po preliminariosios sutarties pasirašymo, pirkėja G. M. paprašė ištuštinti patalpas, kad ji su F. – J. A. galėtų pradėti tvarkytis. L. M. įvykdžius prašymą, t.y. atlaisvinus parduodamas patalpas, atsakovė G. M. atvyko pas L. M. ir pasiėmė namo raktus bei paprašė su notaru suderinti datą ir laiką turto pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti. Turto pirkimo-pardavimo sutartis pas notarę turėjo būti pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 6 d., tačiau G. M. pirkti nekilnojamąjį turtą atsisakė, dėl L. M. nežinomų priežasčių, ir tokiu būdu G. M. atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi preliminariojoje sutartyje dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo konkrečiai sutartos atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pasekmės, G. M. sumokėtas avansas grąžintas nebuvo, nes preliminariojoje sutartyje šalys buvo susitarusios, kad atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atsisakiusioji šalis kitai šaliai privalo atlyginti padarytus nuostolius, kurių vertė lygi sumokėto avanso sumai (2014 m. liepos 2 d. preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2 p.). Teigia, kad ieškovas teismui patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigia, jog neįvykdžius preliminariosios sutarties dėl namo pirkimo, sumokėtas avansas turi būti grąžintas, o esant ginčui gali būti priteistas iš pardavėjo, šiuo atveju L. M..

16Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja Zita Kazlauskienė palaikė savo atstovaujamosios poziciją.

17Ieškinys tenkintinas ieš dalies.

18Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu.

19Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas formuojama teismų praktika, jog kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (LAT nutartis Nr. 3K-7-332/2006). Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (LR CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (LAT nutartys Nr. 3K-3-134/2011; 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT nutartys Nr. 3K-3-1029/2001; 3K-3-235/2008; 3K-3-482/2010; 3K-3-134/2011).

20Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų turėtos lėšos ir gautos pajamos gali būti naudojamos bendro turto sukūrimui, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro turto ar ūkio savo darbu ir pan.

21Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

22Be to, nagrinėjant šią bylą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

23Nagrinėjamoje byloje šalys teikė skirtingus paaiškinimus apie bylai turinčias reikšmės faktines aplinkybes. Ieškovas nurodo, kad atsakovę pažinojo nuo 1993-1994 metų, kada lankydavosi Lietuvoje ir jam teko praktiškai kasmet po keletą kartų su ja bendrauti. 2012 metais pradėjo su atsakove susirašinėti, po to ir artimai draugauti, keliavo, susitikinėjo Lietuvoje, Latvijoje (Rygos m.). 2013 metų pabaigoje persikėlė pas ją gyventi, siekė ir tikėjosi ilgalaikių artimų santykių, gyveno kartu, pirko bendrus daiktus, keliavo, siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą.

24Remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, ieškovas, nurodydamas ieškinyje išvardytas aplinkybes, turėjo procesinę pareigą šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, kad jis su G. M. gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, ieškovas įrodinėjo tiek liudytojų parodymais, tiek rašytiniais įrodymais (banko sąskaitos įrašais).

25Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės pažintis yra virš 20 metų, kuomet ieškovas, kaip vokiečių partnerystės draugijos „Mendenas -Plungė“ narys apsilankė Plungės mieste. Šalys neginčija, kad to vizito metu užsimezgė pažintis. Atsakovė, taip pat, kaip minėtos draugijos narė lankėsi Vokietijoje ieškovo gyventame mieste Mendene. Ieškovas teigė, kad jis į Lietuvą atvykdavo dažnai, atsakovė jam buvo kaip gidė. Taip pat, dviese su atsakove lankėsi ir Rygoje. Tuos susitikimus įvardijo pasimatymais. Atsakovė to neneigia, tačiau tvirtina, kad juos sieja tik bendras kelionių žingeidumas. Tačiau jos pačios nurodomos aplinkybės, kad visų kelionių metu jie gyveno viename kambaryje, gulėdavo vienoje lovoje, verčia daryti išvadas, kad šalys priartėjo prie tokių santykių, kad nors ir būdami nesusituokę siekė bendro gyvenimo kartu. Bylos duomenimis šalys kartu atostogavo 2012 metų vasarą Šventojoje, 2013 – Austrijoje, 2014 – Turkijoje, Vokietijoje.

26Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į atsakovės asmeninę sąskaitą AB DNB banke, bendram gyvenimui 2014-01-22, 2014-03-04, 2014-04-03, 2014-05-05, 2014-06-03, 2014-07-03, ieškovas iš savo sąskaitos pervesdavo po 1000 Eur (tomas 1, bylos lapai 54-55). Atsakovės argumentai, kad tai buvę pinigai už nuomą ir paties ieškovo išlaikymą, nes jis norėjo gyventi prabangiai, paneigtini sekančiais bylos duomenimis. Atsakovė kartu ieškovu nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio iki 2014-07-29 gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame pusantro kambario bute, esančiame ( - ), Plungės m. Per tą laikotarpį ieškovo suteiktos lėšos atsakovei (minėti 6000 Eur) nebuvo liečiamos, nors per tą laikotarpį šalys ne kartą kartu keliavo, pirkosi įvairius daiktus ir pan., ir tik 2014-07-29, kai šalys susipyko ir ieškovas buvo išprašytas išeiti, atsakovė nuėmė nepanaudotų 6000 Eur sumą iš karto. Atsakovė paaiškino, kad buvo pajėgi išlaikyti ieškovą iš savų pajamų, o ieškovui išėjus, pasiėmė, kiek buvo išleidusi jam išlaikyti (tomas 1, bylos lapai 54-55).

27Ginčo šalių, F.-J. A. ir G. M. bendrą gyvenimą kartu patvirtina per eilę metų buvę įvykiai - kelionės kartu, jų metu gyvenimas viename kambaryje, gyvenimas bendruose namuose būnant vienoje erdvėje pakankamai ilgą laiką, bendrų daiktų pirkimas, santaupų kaupimas. Toks bendras gyvenimas patvirtintas ieškovo ir atsakovės paaiškinimais, liudytojų parodymais apie bendrą gyvenimą, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (banko sąskaitų išrašais, apsipirkimo čekiais, preliminaria sutartimi ir kt.), todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo F.-J. A. ir G. M. susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla.

28Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ginčas kilo dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L. , byla Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L. , byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

29Bylos duomenimis 2013 m. rugpjūčio 19 d. F.-J. A. vardu buvo sudaryta panaudoto automobilio VW Touran 1,6 TDI, kėbulo Nr. ( - ), užsakymo sutartis sutariant 19170 Eur kainą (tomas 1, bylos lapai 17-18), o 2013-08-20 Hanoverio įmonėje „Volkswagen Automobile Hannover GmBH“ už 19170 Eur ieškovo vardu buvo sudaryta panaudoto automobilio VW Touran 1,6 TDI, kėbulo NR. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis (tomas 1, bylos lapai 9-10). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už pirktą automobilį jis sumokėjo 18970 Eur, ir dar, kad į perkamo automobilio kainą buvo įskaičiuoti 200 Eur už pardavėjui priduotą jo asmeninį automobilį VW Golf (tomas 1, bylos lapai 15-16). Ieškovas pateikė įrodymus, kad didžiąja dalį piniginių lėšų automobilio pirkimui skyrė jis, tai patvirtina banko išrašas apie pinigų išgryninimą 11000 Eur sumai perkamo automobilio užsakymo dieną, t.y. 2013-08-19 (tomas 1, bylos lapas 11). Ieškovas sutinka, kad automobilio pirkimui likusią 8000 Eur sumą davė atsakovė. Atsakovė įrodymų, kad ji būtų turėjusi visą automobiliui skirtą sumokėti sumą, neįrodė (LR CPK 178 str.). Priešingu atveju atsakovė turėjo pateikti Grynųjų pinigų deklaravimo formą, kurioje raštu būtų deklaravusi į Vokietiją gabenamą 10 000 eurų viršijančią grynųjų pinigų sumą (2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės). Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo automobilį VW Touran. Nors nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise transporto priemonę, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kurių dalys yra nustatytos. Tai, kad įvykių eigoje transporto priemonė buvo perregistruota atsakovės vardu, teisinės turto režimo reikšmės nekeičia, todėl teismas atskirai dėl to nepasisako.

30CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo.

31Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas, bendriems su atsakove poreikiams tenkinti, į jos sąskaita banke 2014-01-22, 2014-03-04, 2014-04-03, 2014-05-05, 2014-06-03, 2014-07-03, iš savo sąskaitos pervesdavo po 1000 Eur, laikytina, kad atsakovei priklauso pusę šios sumos, kaip lygaus įnašo. Teismas laiko pagrįstu atsakovės paaiškinimą, kad į sąskaitą pervesti pinigai nebuvo liečiami, kadangi atsakovė pati iš savo santaupų ir pajamų galėjo pragyventi bei išlaikyti ieškovą. Be to, teismas vertina ir šalių paaiškinimus, kad ieškovas disponavo ir grynųjų pinigų sumomis. Rašytiniais įrodymais yra pagrįsta 6000 Eur suma, buvusi perduota G. M. bendro gyvenimo vedimo išlaidoms padengti ir, kadangi atsakovė neįrodė, kad būtų išleidusi visą šią sumą per ginče įvardijamą laikotarpį, o pinigus nuėmė išsiskyrimo su ieškovu dieną, pusę sumos įpareigotina gražinti atsakovui. Vertinant, kad ieškovo paskaičiuota 2940 Eur gražintina suma iš esmės sutampa su teismo paskaičiavimu, teismas sprendžia, kad būtent tokia suma, t.y. 2940 Eur priteistina ieškovo naudai.

32Natūralu, kad žmonėms gyvenant kartu yra kaupiamas atitinkamas turtas, daiktai. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovo pirminiame ieškinyje suformuluotas reikalavimas išreikalauti jo turtą esantį pas atsakovę, iš dalies buvo įgyvendintas atsakovei dalį daiktų sugražinus, tačiau komoda 86,88 Eur vertės, dulkių siurblys 144,52 Eur vertės, dviračio laikiklio tvirtinimas ir dviračio laikiklis ant bagažinės 304,10 Eur vertės, negražinti. Į bylą pateikti dviračio laikiklio tvirtinimo ir dviračio laikiklio ant bagažinės įsigijimo dokumentai (tomas 1, bylos lapas 137-138, 152-153). Pagal įsigijimo dokumentuose esančias datas matyti, kad šis turtas įgytas šalims gyvenant kartu, kaip ir komoda ir dulkių siurblys, ką patvirtina šalių parodymai. Todėl šie daiktai laikyti įgytais bendroje dalinėje nuosavybėje.

33Bylos duomenimis, šalims gyvenant kartu, 2014-07-02, atsakovė sudarė namo, esančio ( - ), Plungės mieste, preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį. Nors sutartyje turto įgijėju ir 10000 Lt avanso už perkamą turtą sumokėtoja įvardijama atsakovė G. M., (1 tomas, b.l. 57), nustatyta, kad ieškovas F.-J. A., 2014-07-31 (1 tomas, bylos lapas 55) atsakovei pervedė į sąskaitą 10000 Lt, kurie buvo skirti avanso padengimui. Taigi, G. M. buvo sugražintas jos trečiajam asmeniui sumokėtas avansas. Pažymėtina, kad savų lėšų namo pirkimui atsakovė neskyrė, nors preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį sudarė savo vardu. Taigi, tik ieškovo įnašo lėšomis buvo užtikrintas atsakovės pasirašytos sutarties vykdymas. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Tik asmeniškai atsakovė ir tretysis asmuo susitarė dėl namo pirkimo sąlygų ir kainos, notarui nebuvo perduoti duomenys, kad būsimas pirkėjas bus ir ieškovas, nebuvo susitarta dėl namo dalinės nuosavybės, Pagrindinė namo pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovė nenuvyko pas notarę. Nesudariusi pirkimo – pardavimo sutarties ir neįrodžiusi, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl kito asmens kaltės, atsakovė turi grąžinti ieškovui jo sumokėtus pinigus.

34Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (LAT nutartys Nr. 3K-3-536/2006; 3K-7-466/2008).

35LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Tačiau taipogi teismų praktikoje laikoma, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT nutartis Nr. 3K-3-21/2009).

36Esant paminėtoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina pusė kilnojamųjų daiktų (komodos, dulkių siurblio, dviračio laikiklio tvirtinimo ir dviračio laikiklio ant bagažinės) vertės, kas sudaro 267,75 Eur, taip pat be pagrindo atsakovės gautų 10000 Lt (2896,20 Eur) suma, F.-J. A. 2014-07-31 pervesta į atsakovės į sąskaitą. Viskas bendrai sudarytų 3163,95 Eur sumą.

37Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieškinį patenkinus iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas sumokėjo 627 Eur žyminio mokesčio, 1079,24 Eur už advokato pagalbą, 40,15 Eur antstoliui, 12,54 Eur VĮ „Regitra“, 404,56 Eur dokumentų vertimo paslaugoms, 2836 Eur vertėjos paslaugoms. Iš viso 4999,49 Eur.

38Teismas pažymi, kad ieškovas turėjo ir nepagrįstų išlaidų – jo iniciatyva buvo skirta rašysenos ekspertizė, tačiau ji nepatvirtino ieškovo teiginių, todėl atsakovei nėra privalu padengti ieškovo 500 Eur turėtas išlaidas ekspertizei apmokėti.

39Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 627 Eur žyminį mokestį (tomas 1, bylos lapas 7), patikslinus reikalavimus (tomas 1, bylos lapai 133-136), ieškinio suma sumažėjo, kuri turėjo būti apmokestinta 526 Eur žyminiu mokesčiu. Permokėto 101 Eur mokesčio skirtumas gražintinas ieškovui.

40Teismo depozitinėje sąskaitoje likę ieškovo 177,83 Eur, kaip nepanaudoti ekspertizės apmokėjimui. Po sprendimo paskelbimo, minėta suma gražintina ieškovui.

41Išnagrinėjus bylą teismas tenkina ieškovo reikalavimus 17273,95 Eur sumoje, kas sudaro 98,5 proc., todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 98,5 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 4924,50 Eur.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

43ieškinį tenkinti iš dalies.

44Pripažinti, kad automobilis VW Touran 1,6 TDI, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis numeris ( - ) nuosavybės teise 3/5 dalimis priklausė F.-J. A. ir 2/5 dalimis G. M..

45Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise F.-J. A. ir G. M. priklausantį automobilį VW Touran 1,6 TDI, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis numeris ( - ) minėtą turtą nuosavybės teise priteisiant F.-J. A., o ieškovą įpareigojant sumokėti atsakovei G. M. už 2/5 dalį jos turėto turto 8000 Eur (aštuonių tūkstančių Eur) piniginę kompensaciją.

46Priteisti iš G. M. ieškovo F.-J. A. naudai bendro ūkio vedimui nepanaudotų 2940 Eur sumą.

47Priteisti iš G. M. ieškovo F.-J. A. naudai 2896,20 Eur, kaip įgytų be teisėto pagrindo.

48Palikti G. M. komodą 86,88 Eur vertės, dulkių siurblį 144,52 Eur vertės, dviračio laikiklio tvirtinimą ir dviračio laikiklį ant bagažinės 304,10 Eur vertės, o iš G. M. ieškovo F.-J. A. naudai priteisti pusę šių daiktų vertės kompensacija – 267,75 Eur.

49Priteisti iš G. M. ieškovo F.-J. A. naudai 4924,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

50Gražinti ieškovui F.-J. A. 2014-10-30 AB DNB banke kasos pajamų orderiu Nr.U201400104537742, mokėto žyminio mokesčio permokėtus 101 Eur.

51Po sprendimo paskelbimo įpareigoti Plungės rajono apylinkės teismo vyr. finansininkę iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinti ieškovui 177,83 Eur nepanaudotų lėšų ekspertizės apmokėjimui, juos pervedant į ieškovo asmeninę sąskaitą.

52Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

53Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

1. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,... 2. sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,... 3. dalyvaujant ieškovui F.-J. A. ir jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,... 4. atsakovei G. M. ir jos atstovui advokatui Mariui Griciui,... 5. trečiojo asmens L. M. atstovei advokato padėjėjai Zitai Kazlauskienei,... 6. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F.-J. A. ieškinį atsakovei G. M.... 7. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad jis ir atsakovė G. M.... 8. Nurodė, kad su atsakove susipažino prieš 4 metus ir pradėjo bendrauti.... 9. Ieškovo atstovas advokatas Algis Staškūnas teismo posėdžio metu palaikė... 10. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko visiškai ir prašo jį atmesti bei... 11. Taip pat nurodė, kad ieškovas išsituokinėjo su savo žmona ir paprašė... 12. Taip pat nurodė, kad 2014-07-02 buvo pasirašyta preliminarioji... 13. Tarp jos ir ieškovo niekada nebuvo susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos... 14. Atsakovės atstovas advokatas Marius Gricius teismo posėdžio metu palaikė... 15. Tretysis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodo, jog ieškovas F. – J. A.... 16. Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja Zita... 17. Ieškinys tenkintinas ieš dalies.... 18. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių... 19. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas formuojama teismų praktika, jog kartu... 20. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės... 21. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12... 22. Be to, nagrinėjant šią bylą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu,... 23. Nagrinėjamoje byloje šalys teikė skirtingus paaiškinimus apie bylai... 24. Remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, ieškovas, nurodydamas ieškinyje... 25. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės pažintis yra... 26. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į atsakovės asmeninę... 27. Ginčo šalių, F.-J. A. ir G. M. bendrą gyvenimą kartu patvirtina per eilę... 28. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ginčas kilo dėl kartu... 29. Bylos duomenimis 2013 m. rugpjūčio 19 d. F.-J. A. vardu buvo sudaryta... 30. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties... 31. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas, bendriems su atsakove... 32. Natūralu, kad žmonėms gyvenant kartu yra kaupiamas atitinkamas turtas,... 33. Bylos duomenimis, šalims gyvenant kartu, 2014-07-02, atsakovė sudarė namo,... 34. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės... 35. LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios... 36. Esant paminėtoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina pusė... 37. Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieškinį patenkinus iš dalies, šalims... 38. Teismas pažymi, kad ieškovas turėjo ir nepagrįstų išlaidų – jo... 39. Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 627 Eur žyminį mokestį (tomas 1,... 40. Teismo depozitinėje sąskaitoje likę ieškovo 177,83 Eur, kaip nepanaudoti... 41. Išnagrinėjus bylą teismas tenkina ieškovo reikalavimus 17273,95 Eur sumoje,... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 43. ieškinį tenkinti iš dalies.... 44. Pripažinti, kad automobilis VW Touran 1,6 TDI, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis... 45. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise F.-J. A. ir G. M.... 46. Priteisti iš G. M. ieškovo F.-J. A. naudai bendro ūkio vedimui nepanaudotų... 47. Priteisti iš G. M. ieškovo F.-J. A. naudai 2896,20 Eur, kaip įgytų be... 48. Palikti G. M. komodą 86,88 Eur vertės, dulkių siurblį 144,52 Eur vertės,... 49. Priteisti iš G. M. ieškovo F.-J. A. naudai 4924,50 Eur jo patirtų... 50. Gražinti ieškovui F.-J. A. 2014-10-30 AB DNB banke kasos pajamų orderiu... 51. Po sprendimo paskelbimo įpareigoti Plungės rajono apylinkės teismo vyr.... 52. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 53. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui...