Byla 2-1426-381/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių sąrašas ir finansiniai reikalavimai

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių sąrašas ir finansiniai reikalavimai.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Butautų dvaro bravoras“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultavimo biuras“ ir nustatytas terminas kreditoriams per 45 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti savo finansinius reikalavimus.

52015 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teisme gautas RUAB „Butautų dvaro bravoras“ administratoriaus prašymas dėl RUAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių sąrašo bei jų finansinių reikalavimų tvirtinimo. Administratorius pažymėjo, kad yra teikiami tvirtinimui tie finansiniai reikalavimai, kurie nėra ginčijami.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino RUAB „Butautų dvaro bravoras" administratoriaus prašymą ir patvirtino RUAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus.

8Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad administratorius termino, numatyto Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 2 dalyje, pateikti tvirtinti kreditorių reikalavimus, nepraleido, jog iš administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad prašomų tvirtinti kreditorių pareikšti reikalavimai patikrinti ir yra pagrįsti, todėl yra pagrindas patvirtinti RUAB „Butautų dvaro bravoras" kreditorių sąrašą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Pareiškėjas (kreditorius) bankrutavusii kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir BKU) atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti šių kreditorių finansiniai reikalavimai - UAB „Taruškų alaus bravoras" (188 309,77 Eur), UAB „Miežiškių bravoras" (250 634,85 Eur), UAB „Kupiškio alus" (187 330 Eur), UAB „Kurklių bravoras" (133 068 Eur), I. M. (61 232,97 Eur), V. U. (40 025,49 Eur) ir UAB „Golden capital" (97 512,25 Eur), panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti iš naujos nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Tiek administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumą, vadovavosi abstrakčiais įrodymais ir todėl buvo patvirtinti nepagrįsti finansiniai reikalavimai, taip pažeidžiant kreditorių interesus.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino I. M. 61 231,91 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris yra grindžiamas tuo, jog atsakovas neįvykdė prievolės, kilusios iš tarp I. M. ir atsakovo sudarytos 2012 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties, pagal kurią I. M. suteikė atsakovui 150 000 Lt (43 443 Eur) dydžio paskolą. Sutartyje yra numatytas grąžinimo terminas (2013 m. balandžio 26 d.), metinė palūkanų norma - 6 proc. bei 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal pateiktą reikalavimą, akivaizdu, jog kreditorės bendrai reikalaujamas metinių palūkanų ir delspinigių dydis sudaro 17 788,91 Eur (61 231,91 Eur - 43 443 Eur = 17 788,91 Eur). Tačiau toks palūkanų ir delspinigių skaičiavimas yra aiškiai nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 43 443 Eur (150 000 Lt) paskolos sumos sudaro 2 606,58 Rur (9 000 Lt) (43 443 Eur * 0,06 = 2 606,58 EUR), o vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi bei ĮRĮ 8 straipsnio 2 punktu delspinigiai pagal minėtą paskolos sutartį turėjo būti skaičiuojami už 6 mėnesių laikotarpį ir sudaro 4 144,46 Eur (46 049,58 Eur (43 443 Eur paskolos suma + 2 606,58 Eur palūkanos) * 0,0005 * 180 dienų = 4 144,46 Eur). Taigi, bendras I. M. reikalavimas galėtų siekti 50 194,04 Eur, o ne 61 231,91 Eur, t. y. 11 037,87 Eur mažiau nei nurodė I. M. ir patvirtino pirmosios instancijos teismas.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino UAB „Kurklių bravoras" 133 068 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris buvo grindžiamas tuo, jog atsakovas neįvykdė prievolės įsigyti 821 407,41 litrų alaus, kilusios iš 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovo ir UAB „Kurklių bravoras" sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013/12/20 (toliau - Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1) bei mokėti sutartas netesybas (baudą), kurios dydis priklauso nuo alaus vidutinės kainos ir 30 proc. nenupirkto pagal pirkimo-pardavimo sutartį numatyto alaus kiekio (Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1 10 punktas). Netesybų (baudos) dydis yra aiškiai nepagrįstas, nes netesybos yra aiškiai per didelės, jos sudaro beveik trečdalį visos Pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 1 sumos (t. y. 443 560 Eur = 821 407,41 litrai * 0,54 Eur). Be to, jeigu, kaip teigia UAB „Kurklių bravoras" savo 2015 m. kovo 14 d. pretenzijoje, atsakovas nenupirko nei vieno litro alaus, tai jau po poros Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1 galiojimo mėnesių, veikdamas kaip rūpestingas ir atidus verslininkas, remdamasis Pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 1 10 punktu, turėjo nutraukti Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 ir tokiu būdu išvengti savo tariamų nuostolių padidėjimo. Tačiau, nepaisant to, UAB „Kurklių bravoras" Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1 nenutraukė.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Akivaizdu, kad šis procesas gali turėti poveikį ne tik keliems privatiems asmenims, bet ir valstybės ekonomikai, jos biudžetui. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismo vaidmuo turi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2 70/2010). Nors susitarimams dėl netesybų tarp šalių taikomas sutarties laisvės principas, šis principas nėra absoliutus. Kaip minėta, restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl finansinis reikalavimas, kuris grindžiamas neprotingai didelėmis netesybomis negali būti tvirtinamas, kadangi tokiu būdu apsunkinamos restruktūrizuojamos įmonės galimybės susitvarkyti su finansiniais sunkumais, mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Taigi, UAB „Kurklių bravoras" privalo pagrįsti savo tikėtinus nuostolius tam, kad teismas galėtų įvertinti skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų ir nuspręsti, ar netesybų suma (133 068 Eur) nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bankroto bylose, kuriose daugeliu atveju nagrinėjami artimi teisiniu reglamentavimu restruktūrizavimo procesui klausimai, yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino UAB „Kupiškio alus" 187 330 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris buvo grindžiamas tuo, jog pagal 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013/12/18 (toliau - Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2) punktą 2.2 atsakovas įsipareigojo nupirkti 1 156 358 litrų alaus per 2014 metus, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir dėl šios priežasties atsakovas turi kompensuoti susidariusius nuostolius už negautas pajamas, sumokant baudą pagal Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2 10 punktą, kas sudaro 187 330 Eur (baudos dydis nustatytas 30 proc. neįvykdyto kiekio padauginus iš vidutinės vieno litro alaus kainos, t.y. 346 907,4 * 0,54 EUR = 187 330 EUR). UAB „Kupiškio alus" finansinis reikalavimas yra grindžiamas iš esmės identiškomis aplinkybėmis, kaip ir UAB „Kurklių bravoras" finansinis reikalavimas, todėl taip pat yra nepagrįstas.
  8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino UAB „Miežiškių bravoras" 250 634,85 Eur (205 809,53 Eur pagrindinis reikalavimas ir 44 825,32 Eur delspinigiai) dydžio finansinį reikalavimą, kuris yra grindžiamas 2015 m. kovo 27 d. skolų suderinimo aktu bei 2011 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties (toliau - Pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 3), sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Miežiškių bravoras". Šis UAB „Miežiškių bravoras" reikalavimas analogiškai kilo dėl tų pačių priežasčių, kaip ir aukščiau minėti UAB „Kupiškio alus" ir UAB „Kurklių bravoras" reikalavimai, t. y. atsakovui neįvykdžius Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3, UAB „Miežiškių bravoras" pareikalavo mokėti Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3 10 punkte numatytas netesybas (baudą), kurių dydis pagal UAB „Miežiškių bravoras" pateiktą 2013 m. kovo 29 d. pretenziją Nr. 2012/01 (priedas Nr. 15) siekia 166 487,67 Eur (574 848,62 Lt). UAB „Miežiškių bravoras" finansinis reikalavimas yra nepagrįstas vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, numatančiu sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų. Todėl administratorius, veikdamas atsakovo ir visų kreditorių interesais, teikdamas teismui tvirtinti kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, turėjo pareigą ginčyti šią UAB „Miežiškių bravoras" finansinio reikalavimo dalį (t. y. 166 487,67 EUR (574 848,62 LTL)), prašydamas taikyti ieškinio senatį (Civilinio kodekso 1.126 straipsnis). Be to, delspinigiai buvo skaičiuoti nuo visos pagrindinio reikalavimo sumos (205 809,53 Eur), kurios didžiąją dalį sudaro reikalavimas dėl 166 487,67 Eur baudos sumokėjimo. Taigi, delspinigiai buvo skaičiuoti ir nuo baudos sumos (netesybos nuo netesybų), t. y. atsakovui nepagrįstai taikyta dviguba atsakomybė, baudinės netesybos, kurios, remiantis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalimi ir 6.258 straipsnio 2 dalimi, yra aiškiai draudžiamos.
  9. UAB „Miežiškių bravoras" skaičiuoti delspinigiai, jeigu jie apskritai galėjo būti skaičiuoti, turėjo būti skaičiuojami nuo 39 321,86 Eur sumos (t. y. nuo pagrindinio reikalavimo sumos). Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3 4.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas moka LR Vyriausybės atsiskaitymo momentu nustatyto dydžio delspinigius, bet ne mažesnius kaip 0,02 proc. nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, todėl UAB „Miežiškių bravoras" galimai turi reikalavimo teisę tik į 1 415,59 Eur (39 321,86 EUR * 0,0002 * 180 dienų = 1 415,59 EUR) dydžio delspinigius, bet ne į 44 825,32 Eur dydžio.
  10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino UAB „Taruškų alaus bravoras" 188 309,77 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris yra grindžiamas 2015 m. kovo 27 d. suderinimo aktu, pagal kurį atsakovas turi sumokėti 154 631,11 Eur bei dėl šios sumos nesumokėjimo susidariusius 33 678,66 Eur dydžio delspinigius. Administratorius apeliantui nepateikė 2015 m. kovo 27 d. suderinimo akto bei kitų UAB „Taruškų alaus bravoras" 154 631,11 Eur reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, dėl šios priežasties kreditorius šiuo metu negali įvertinti šio reikalavimo pagrįstumo. Tačiau vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, akivaizdu, jog UAB „Taruškų alaus bravoras" reikalavimas dėl 33 678,66 Eur dydžio delspinigių, kurie sudaro beveik 1/5 viso reikalavimo, yra akivaizdžiai per didelis.
  11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino V. U. 40 025,49 Eur dydžio bei UAB „Golden capital" 97 512,25 Eur dydžio finansinius reikalavimus. 2014 m. lapkričio 15 d. atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų priede 2.5.3 „Skolos tiekėjams" (toliau - Metmenų priedas) nenurodyta, jog atsakovas būtų skolingas V. U., o įsiskolinimas UAB „Golden capital” tesiekė tik 3 366,90 Lt (975,12 Eur). Taigi, patvirtinti V. U. ir UAB „Golden capital" finansiniai reikalavimai yra nepagrįsti, nes V. U. reikalavimas iš viso nebuvo įtrauktas į atsakovo egzistuojančių įsipareigojimų sąrašą (buhalterinės apskaitos dokumentus), o UAB „Golden capital" reikalavimas tesudarė 3 366,90 Lt (975,12 Eur).
  12. Nei administratorius, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ir atitinkami kreditoriai yra labai glaudžiai susiję tarpusavyje. Atsakovo direktoriumi nuo 2014 m. lapkričio 10 d. yra D. V., nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. direktoriumi buvo D. B., nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. V. U. (atsakovo kreditorius). Vieninteliu atsakovo akcininku nuo 2014 m. lapkričio 17 d. yra J. V. (kuris taip pat yra patvirtintas atsakovo kreditoriumi), o nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2013 m. birželio 3 d. akcininku buvo „Baltic breweries”. UAB „Miežiškių bravoras", kuri atsakovo restruktūrizavimo byloje pateikė finansinį reikalavimą, direktoriumi nuo 2011 m. lapkričio 29 d. yra D. V. (atsakovo direktorius). UAB „Kurklių bravoras", kuri atsakovo restruktūrizavimo byloje pateikė finansinį reikalavimą, direktoriumi nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. yra D. B. (buvęs atsakovo direktorius). Nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Kurklių bravoras" direktoriumi buvo D. V. (atsakovo direktorius). Vieninteliu UAB „Kurklių bravoras" akcininku nuo 2013 m. lapkričio 7 d. yra J. V.. UAB „Taruškų alaus bravoras", kuri atsakovo restruktūrizavimo byloje pateikė finansinį reikalavimą, direktoriumi nuo 2013 m. balandžio 10 d. yra V. U., nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. buvo D. V. (Atsakovo direktorius). Vieninteliu akcininku nuo 2012 m. birželio 26 d. yra „Baltic breweries”. UAB „Kupiškio alus", kuri atsakovo restruktūrizavimo byloje pateikė finansinį reikalavimą, vieninteliu akcininku nuo 2011 m. lapkričio 15 d. yra Baltic breweries", o nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. akcininku buvo V. U.. UAB „Baltic breweries" (ši bendrovė, kaip minėta, buvo atsakovo akcininke bei šiuo metu yra UAB „Taruškų alaus bravoras" ir UAB „Kupiškio alus" akcininke) direktoriumi nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. yra V. U.. Vieninteliu akcininku nuo 2014 m. spalio 18 d. yra J. U., nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2014 m. spalio 18 d. akcininku buvo V. U. (priedas Nr. 22).
  13. Nei administratorius, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp atsakovo ir UAB „Kurklių bravoras", UAB „Miežiškių bravoras" sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys tiek savo forma, tiek turiniu iš esmes yra identiškos (išskyrus įsigyjamo alaus kiekius, sutarties galiojimo laikotarpius ir pan.), pateikti finansiniai reikalavimai atsakovui taip pat iš esmės yra identiški tiek savo forma, tiek turiniu (išskyrus konkrečius finansinių reikalavimo atsiradimo pagrindus, jų dydžius ir pan.). Todėl yra akivaizdu, kad atsakovas, UAB „Miežiškių bravoras", UAB „Kurklių bravoras", UAB „Taruškų alaus bravoras", UAB „Kupiškio alus" ir V. U. yra susiję asmenys, kurie galimai turi tikslą apsunkinti kitų atsakovo kreditorių teisių įgyvendinimą atsakovo restruktūrizavimo procese, t. y. šie asmenys nepagrįstai siekia padidinti savo finansinius reikalavimus tam, kad sumažintų kitiems atsakovo kreditoriams priklausančių balsų teisių skaičių kreditorių susirinkimuose.
  14. Atsakovo direktorius D. V. buvo bankrutavusios UAB „Alsisa" vieninteliu akcininku, o UAB „Alsisa" vienu iš pagrindinių kreditorių buvo UAB „Golden capital" (nagrinėjamu atveju ir atsakovo kreditorius). Remiantis viešai skelbiamais teismų sprendimais UAB „Golden capital" taip pat buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Golden capital" iškėlimo, o šios įmonės restruktūrizavimo administratoriumi taip pat siūlytas UAB „Verslo konsultavimo biuras". Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, manytina, kad administratorius taip pat yra su atsakovu bei kitais minėtais atsakovo kreditoriais susijęs asmuo. Dėl šios priežasties administratorius galimai neginčijo šiuo atskiruoju skundu ginčijamus ir kreditoriaus įsitikinimu nepagrįstus atsakovo kreditorių reikalavimus.

11RUAB „Butautų dvaro bravoras“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirojo skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą yra grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

  1. UAB „Verslo konsultavimo biuras“, kaip administratoriui, visi restruktūrizuojamos UAB „Butautų dvaro bravoras" kreditoriai yra lygūs, nei vienas kreditorius nėra išskirtinis. Nors apeliantas savo skunde kvestionuoja kitų UAB „Butautų dvaro bravoras" kreditorių reikalavimų pagrįstumą dėl patvirtintų palūkanų, delspinigių ir baudų, tačiau paties apelianto finansinio reikalavimo sudėtyje taip pat yra 37 959,77 Eur palūkanų ir 5 576,74 Eur delspinigių, kurių taip pat neginčijo restruktūrizavimo administratorius ir kurie taip pat yra patvirtinti ginčijama nutartimi.
  2. ĮRĮ 23 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą, o administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui. Administratorius, vykdydamas 2015 m. kovo 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įstatymo nustatyta tvarka raštu informavo visus žinomus RUAB „Butautų dvaro bravoras" kreditorius, taip pat pateikė informaciją įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos ir paskelbė informaciją dienraštyje „Lietuvos rytas" dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo. Visus gautus finansinius reikalavimus administratorius sutikrino su UAB „Butautų dvaro bravoras" finansiniais dokumentais, taip pat buvo konsultuotasi su UAB „Butautų dvaro bravoras" valdymo organu (administracijos direktoriumi). UAB „Butautų dvaro bravoras" administracijos direktorius D. V., kuris yra atsakingas už restruktūrizavimo plano projekto parengimą (ĮRĮ 14 straipsnio 1 dalis), informavo administratorių, kad plano projekte skyriuje „numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (atsiskaitymas įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis)" (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bus numatoma, kad visi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai atsisakys savo kreditorinių reikalavimų dalies dėl teismo patvirtintų palūkanų, baudų ir delspinigių, tai yra visų tų reikalavimų, kurie tenkinami antrame tenkinimo etape (ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalis).
  3. Restruktūrizavimo proceso reglamentavimo specifika pasireiškia tuo, kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), todėl reikalinga taip vadinama „kvalifikuota balsų dauguma". Minėtai kreditorių daugumai nepritarus restruktūrizavimo planui, restruktūrizavimo procesas yra nutraukiamas (ĮRĮ 28 straipsnis). Todėl restruktūrizuojamai įmonei yra labai svarbus ir reikalingas visų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių bendras palaikymas. Todėl buvo nutarta neginčyti nei vieno iš kreditorių gautų finansinių reikalavimų, kurie buvo pateikti administratoriui laiku (per teismo nustatytą terminą) ir pateikti juos teismui tvirtinti visa apimtimi.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria RUAB „Butautų dvaro bravoras" restruktūrizavimo byloje buvo patvirtinti kreditorių UAB „Taruškų alaus bravoras", UAB „Miežiškių bravoras", UAB „Kupiškio alus", UAB „Kurklių bravoras", I. M., V. U. ir UAB „Golden capital" finansiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Atskirasis skundas tenkintinas

16CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą (tuo pačiu ir kreditorinių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą) reglamentuoja ĮRĮ, kurio 23 straipsnis nustato kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarką įmonės restruktūrizavimo procese. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (ĮRĮ 23 straipsnio 2 dalis).

17Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad administratoriui turi būti pateikti ne vien tik patys kreditorių reikalavimai, bet ir juos pagrindžiantys dokumentai. Akivaizdu, kad tik tokiu atveju gali būti patikrintas tiek reikalavimų pagrįstumas, tiek jų atspindėjimas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Todėl nebūtinai visus pareikštus kreditorių reikalavimus administratorius privalo perduoti tvirtinti teismui, bet priešingai, nepagrįstus reikalavimus administratorius, veikdamas restruktūrizuojamos įmonės interesais, privalo ginčyti. Taip pat ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bankroto bylose, kuriose daugeliu atveju nagrinėjami artimi teisiniu reglamentavimu restruktūrizavimo procesui klausimai, yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, teismo pareiga būti aktyviu, todėl, teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006) ir teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Pagal teismų praktiką tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams; nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, priimant sprendimus įmonės restruktūrizavimo procese (ĮRĮ 25-26 straipsniai), be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-632/2012; 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1137/2014).

18Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes, juo labiau, kai kiti asmenys ginčija tam tikro kreditorinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2273/2014).

19Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas UAB „Butautų dvaro bravoras“ 2015 m. sausio 30 d. pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Butautų dvaro bravoras“ iškėlimo (t.1., b.l. 2-8). Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Butautų dvaro bravoras“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultavimo biuras“ ir nustatė terminą kreditoriams per 45 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti savo finansinius reikalavimus (t. 1., b.l. 173-175). 2015 m. gegužės 22 d. RUAB „Butautų dvaro bravoras“ administratorius pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl RUAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių sąrašo bei jų finansinių reikalavimų tvirtinimo (t. 2., b.l. 1-2). Administratorius pažymėjo, kad yra teikiami tvirtinimui tie finansiniai reikalavimai, kurie nėra ginčijami. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtino RUAB „Butautų dvaro bravoras“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus (t. 2., b.l. 41-42). Pirmosios instancijos teismas trumpai pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog terminas pateikti tvirtinti kreditorių reikalavimus nepraleistas, į tai, jog iš administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad prašomų tvirtinti kreditorių pareikšti reikalavimai patikrinti ir yra pagrįsti, sprendė, kad prašymas patvirtinti RUAB „Butautų dvaro bravoras" kreditorių sąrašą yra pagrįstas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurios metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą. Kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (ĮBĮ 26 str. 4 d.), tačiau teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma. Šis kasacinio teismo išaiškinimas turėtų būti taikomas ir restruktūrizavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose kreditorių reikalavimai tvirtinami analogiškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario mėn. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-640/2013; 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1137/2014). Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria RUAB „Butautų dvaro bravoras" restruktūrizavimo byloje buvo patvirtinti kreditorių UAB „Taruškų alaus bravoras", UAB „Miežiškių bravoras", UAB „Kupiškio alus", UAB „Kurklių bravoras", I. M., V. U. ir UAB „Golden capital" finansiniai reikalavimai, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai ir pasisako.

20Dėl I. M. finansinio reikalavimo pagrįstumo

21Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. M. 61 232,97 Eur dydžio finansinis reikalavimas grindžiamas tuo, jog atsakovas neįvykdė prievolės, kilusios iš tarp I. M. ir atsakovo sudarytos 2012 m. balandžio 26 d. paskolos sutarties (t.2, b.l. 40). Pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl I. M. finansinio reikalavimo pagrįstumo, t.y. iki skundžiamos nutarties priėmimo, buvo pateiktas tik jos prašymas administratoriui dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą. Minima 2012 m. balandžio 26 d. paskolos sutartis teismui buvo pateikta tik kartu su apelianto atskiruoju skundu (t. 2., b.l. 82), t.y. administratorius, teikdamas prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus RUAB „Butautų alaus bravoras“ restruktūrizavimo byloje, nebuvo pateikęs minimos paskolos sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas realiai neturėjo galimybių įvertinti I. M. finansinio reikalavimo pagrįstumo. Byloje duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų įpareigojęs administratorių pateikti 2012 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad realiai paskolos sutartis buvo įvykdyta, t.y. kad paskola buvo suteikta. Be to, teismui pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta, kad įmonė yra skolinga kreditorei I. M. (t. 1., b.l.102-104). Apeliantas taip pat kvestionuoja prašomų delspinigių pagal 2012 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį priteisimo pagrįstumą. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Akivaizdu, kad šis procesas gali turėti poveikį ne tik keliems privatiems asmenims, bet ir valstybės ekonomikai, jos biudžetui. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismo vaidmuo turi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2 70/2010). Nors susitarimams dėl netesybų tarp šalių taikomas sutarties laisvės principas, šis principas nėra absoliutus. Kaip minėta, restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl finansinis reikalavimas, kuris grindžiamas neprotingai didelėmis netesybomis negali būti tvirtinamas, kadangi tokiu būdu apsunkinamos restruktūrizuojamos įmonės galimybes susitvarkyti su finansiniais sunkumais, mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Be to, apeliantas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kelia ir ieškinio senaties termino prašomiems priteisti delspinigiams taikymo klausimą bei jų dydžio apskaičiavimo pagrįstumo klausimą. Teismas visų anksčiau paminėtų aplinkybių, kurios reikšmingos kreditorės I. M. reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimui tinkamai išspręsti, netyrė, nevertino ir sprendimo šiais klausimais nepriėmė.

22Dėl UAB „Taruškų alaus bravoras" reikalavimų pagrįstumo

23Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Taruškų alaus bravoras" 188 309,77 Eur dydžio finansinis reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktu buvo sutartas skolos dydis (t.3., b.l. 20-21). Pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl UAB „Taruškų alaus bravoras" finansinio reikalavimo pagrįstumo, t.y. iki skundžiamos nutarties priėmimo, buvo pateiktas tik šio kreditoriaus prašymas administratoriui dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą. Minimas 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktas bei PVM sąskaitos-faktūros teismui buvo pateiktos tik 2015 m. birželio 19 d. apeliantui pateikus prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, t.y. jau pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį (t. 3., b.l. 1-3, 20-105). Byloje duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, iki priimant skundžiamą nutartį, būtų įpareigojęs administratorių pateikti 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktą ar pareikalavęs pagrįsti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, t .y. pagrindinės skolos ir delspinigių, dydį, nėra. Pažymėtina, kad iš minimo 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo akto matyti, jog galutinė UAB „Butautų dvaro bravoras“ suderinta skola UAB „Taruškų alaus bravoras“ yra 154 631,11 Eur dydžio (t. 3., b.l. 20), o teismui pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonė yra skolinga 160 542,45 Eur (30 000 Lt + 524 320,98 Lt) (t.1., b.l. 104). Byloje duomenų, kokios sutarties pagrindu susidarė tokia skola, kokiu pagrindu, už kokį laikotarpį yra priskaičiuoti 33 678,66 Eur dydžio delspinigiai, taip pat nėra. Taigi, administratorius, teikdamas prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus RUAB „Butautų alaus bravoras“ restruktūrizavimo byloje, nebuvo pateikęs minimo skolų suderinimo akto, sutarties, iš kurios kildinama skola ir delspinigiai, taip pat nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys už kokį laikotarpį yra paskaičiuoti delspinigiai, nors teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas realiai neturėjo galimybių įvertinti UAB „Taruškų alaus bravoras" finansinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taip pat kelia ir ieškinio senaties termino prašomiems priteisti delspinigiams taikymo klausimą.

24Dėl UAB „Miežiškių bravoras", reikalavimų pagrįstumo

25Kreditorius UAB „Miežiškių bravoras“ 2015 m. balandžio 7 d. pareiškė administratoriui kreditorinį reikalavimą, nurodydamas, kad pagal 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktą nustatyta, jog UAB „Butautų dvaro bravoras“ yra skolingas UAB „Miežiškių bravoras“ 205 809,53 Eur ir 44 825,32 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad iš minimo 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo akto matyti, jog galutinė UAB „Butautų dvaro bravoras“ suderinta skola UAB „Miežiškių bravoras“ yra 205 809,53 Eur dydžio, o pats aktas nėra pasirašytas UAB „Butautų dvaro bravoras“ atstovo (t. 3., b.l. 19). Teismui pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonė yra skolinga kreditoriui UAB „Miežiškių bravoras“ 205 809,53 Eur (710 619,16 Lt Lt) (t.1., b.l. 104). Iš byloje esančios 2011 m. lapkričio 15 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2011-11-15-1, sudarytos tarp UAB „Miežiškių bravoras“ ir UAB „Butautų dvaro bravoras“, matyti, kad šalys sutarė, jog už atsiskaitymo terminų pažeidimą yra mokama 0,02 % dydžio delspinigiai (4.3 punktas), o jei UAB „Butautų dvaro bravoras“ nenupirks sutarto kiekio produkcijos, turės būti mokama bauda (10 punktas). Iš 2013 m. kovo 29 d. UAB „Miežiškių bravoras“ pretenzijos matyti, kad kreditorius reikalavimą sumokėti 166 487,67 Eur (574 848,62 Lt) kildina iš 2011 m. lapkričio 15 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2011-11-15-1 10 punkto, numatančio, kad jei UAB „Butautų dvaro bravoras“ nenupirks sutarto kiekio produkcijos, turės būti mokama bauda. Byloje duomenų, kas sudaro likusią sumą iš visos 205 809,53 Eur skolos, nėra. Taip pat nėra aišku už kokį laikotarpį, nuo kurios skolos sumos buvo paskaičiuoti 44 825,32 Eur dydžio delspinigiai, t.y. ar delspinigiai buvo skaičiuoti ir nuo 166 487,67 Eur sumos (baudos pagal sutartį), ar ne. Vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu apeliantas ir šiam reikalavimui dėl netesybų prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Todėl nesant byloje duomenų, iš ko susideda skola (finansinis reikalavimas), kiek laiko yra pradelsta mokėti pagal įsipareigojimus, nėra galimybės patikrinti prašomų netesybų rūšies (bauda ar delspinigiai), pagrįstumo ir dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimas 2015 m. balandžio 7 d. skolų suderinimo aktas, 2011 m. lapkričio 15 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2011-11-15-1, 2013 m. kovo 29 d. Pretenzija teismui buvo pateikti tik kartu su apelianto atskiruoju skundu (t. 2., b.l. 82), t.y. administratorius, teikdamas prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus RUAB „Butautų alaus bravoras“ restruktūrizavimo byloje, nebuvo pateikęs minimų dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas realiai neturėjo galimybių įvertinti UAB „Miežiškių bravoras“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, o duomenų, kad pirmosios instancijos teismas iki priimant skundžiamą nutartį būtų įpareigojęs administratorių pagrįsti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydį, nėra.

26Dėl UAB „Kurklių bravoras" reikalavimų pagrįstumo

27Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Kurklių bravoras“ 133 068 Eur dydžio finansinis reikalavimas grindžiamas tuo, jog atsakovas neįvykdė prievolės, kilusios iš 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovo ir UAB „Kurklių bravoras" sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013/12/20 (t.2., b.l. 39), todėl atsakovas turi sumokėti baudą. UAB „Kurklių bravoras“ 2015 m. kovo 14 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad pagal 2013 m. gruodžio 20 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013/12/20 10 punktą atsakovas turi sumokėti baudą, kurios dydis yra 187 330 Eur, nors pačioje pretenzijoje pateiktas paskaičiavimas patvirtina, kad bauda pagal minėtą sutartį yra 133 068 Eur. (t.2., b.l. 85), o teismui pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonė yra skolinga kreditoriui UAB „Kurklių bravoras“ tik 4309,30 Eur (14 879,14 Lt) (t.1., b.l. 104). Taigi, byloje esantys dokumentai patvirtina akivaizdžius neatitikimus dėl UAB „Kurklių bravoras“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutartis bei pretenzija teismui buvo pateikti tik kartu su apelianto atskiruoju skundu (t. 2., b.l. 83-85), t.y. administratorius, teikdamas prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus RUAB „Butautų alaus bravoras“ restruktūrizavimo byloje, nebuvo pateikęs minimos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas realiai neturėjo galimybių įvertinti UAB „Kurklių bravoras“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas iki priimant skundžiamą nutartį būtų įpareigojęs administratorių pagrįsti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydį, nėra. Tuo tarpu, apelianto nuomone, kreditoriaus paskaičiuotos netesybos (bauda) yra aiškiai per didelės.

28Dėl UAB „Kupiškio alus" reikalavimų pagrįstumo

29Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Kupiškio alus“ 187 330 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra grindžiamas tuo, jog pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013/12/18 2.2 punktą atsakovas įsipareigojo nupirkti 1 156 358 litrų alaus per 2014 metus, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir dėl šios priežasties atsakovas turi kompensuoti susidariusius nuostolius už negautas pajamas, sumokant baudą pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutarties 10 punktą, kas sudaro 187 330 Eur (baudos dydis nustatytas 30 proc. neįvykdyto kiekio padauginus su vidutine vieno litro alaus kaina, t.y. 346 907,4 x 0,54 Eur = 187 330 Eur) (t.2., b.l. 38, 86). UAB „Kupiškio alus" finansinis reikalavimas yra grindžiamas iš esmės identiškomis aplinkybėmis, kaip ir UAB „Kurklių bravoras" finansinis reikalavimas, netgi pretenzijų tekstas yra identiškas, o UAB „Kurklių bravoras“ pretenzijoje klaidingai nurodyta 187 330 Eur suma yra lygiai tokia pati, kaip UAB „Kupiškio alus“ pretenzijoje nurodytas baudos dydis (t. 2., b.l. 85-86). Pažymėtina, kad net ir pačių pirkimo pardavimo sutarčių tekstas yra identiškas, skiriasi tik numatytų delspinigių dydis - 0,02 % ir 0,03 % (t. 2., b.l. 83-84; t. 3., b.l. 112-113). Teisėjų kolegija pažymi, kad minima 2013 m. gruodžio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartis, 2015 m. kovo 10 d. pretenzija teismui buvo pateiktos tik 2015 m. birželio 19 d. apeliantui pateikus prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, t.y. pirmosios instancijos teismui priėmus ne tik skundžiamą nutartį, bet jau priėmus ir apelianto atskirąjį skundą (t. 2., b.l. 45; t. 3., b.l. 1-3). Be to, teismui pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta, kad įmonė yra skolinga kreditoriui UAB „Kupiškio alus“. Taigi, administratorius, teikdamas prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus RUAB „Butautų alaus bravoras“ restruktūrizavimo byloje, nebuvo pateikęs minimų dokumentų, kuriais yra grindžiamas UAB „Kupiškio alus“ finansinis reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas realiai neturėjo galimybių įvertinti finansinio reikalavimo pagrįstumo, nors apeliantas ginčija ir šio kreditoriaus reikalaujamų netesybų (baudos) dydį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas iki priimant skundžiamą nutartį būtų pareikalavęs pagrįsti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydį.

30Dėl V. U. reikalavimų pagrįstumo

31Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. 2015 m. balandžio 7 d. pateikė UAB „Butautų dvaro bravoras“ administratoriui prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, nes pagal akcininko paskolos sutartį UAB „Butautų dvaro bravoras“ yra skolingas V. U. 40 025,49 Eur (t. 2., b.l. 29). Byloje duomenų, jog tokia paskolos sutartis apskritai buvo sudaryta, nėra, o teismui pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta, kad įmonė yra skolinga kreditoriui V. U. (t. 1, b.l. 102-104). Pažymėtina, kad net ir apeliantui pateikus teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, o teismui įpareigojus administratorių juos pateikti, administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių akcininko paskolos sutarties sudarymo faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje duomenų, jog pirmosios instancijos teismas iki priimant skundžiamą nutartį būtų pareikalavęs pagrįsti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydį, nėra.

32 Dėl UAB „Golden capital" reikalavimų pagrįstumo

33UAB „Golden capital“ 2015 m. gegužės 5 d. pateikė administratoriui kreditorinį reikalavimą dėl 97 512, 25 Eur (t. 2., b.l. 36). UAB „Golden capital“ nurodė, kad jis yra vienas iš BUAB „Alisa“ kreditorių, o atsižvelgiant į tai, kad skolininko (UAB „Alisa“) prievolių užtikrinimui buvo suteiktas UAB „Butautų dvaro bravoras“ laidavimas, UAB „Butautų dvaro bravoras“ yra laikytinas solidariu UAB „Golden capital“ skolininku. Iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-267-425/2015 matyti, kad BUAB „Alisa“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Golden Capital“ 97 512,25 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (t.3., b.l. 119). Iš byloje pateiktos 2014 m. gruodžio 1 d. Laidavimo sutarties matyti, kad UAB „Butautų dvaro bravoras“ neatlygintinai ir solidariai įsipareigojo visiškai atsakyti savo turtu, jeigu UAB „Alisa“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2011 m. rugpjūčio 17 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08-02, 2014 m. rugsėjo 1 d. skolų suderinimo aktą ir 2014 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį (t. 3., b.l. 120). Visų pirma, pažymėtina, kad minėta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. B2-267-425/2015 ir 2014 m. gruodžio 1 d. Laidavimo sutartis buvo pateiktos tik 2015 m. birželio 19 d. apeliantui pateikus prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, t.y. jau pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį (t. 3., b.l. 118-121). Antra, byloje nėra pateikta nei 2011 m. rugpjūčio 17 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 08-02, nei 2014 m. rugsėjo 1 d. skolų suderinimo akto, nei 2014 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, kurių pagrindu, kaip teigia kreditorius, ir susidarė 97 512,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Trečia, teismui pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodyta, kad atsakovas yra skolingas UAB „Golden capital“ tik 3 366 Eur (t.1., b.l. 103). Ketvirta, 2015 m. sausio 30 d. pareiškėjas UAB „Butautų dvaro bravoras“ pateikdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė suteiktų laidavimų ir garantijų sąrašą, tačiau jame nėra nurodyta 2014 m. gruodžio 1 d. Laidavimo sutartis (t.1., b.l. 32). Taigi, akivaizdu, kad byloje yra pateikta prieštaringa informacija dėl UAB „Golden capital“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo UAB „Golden capital“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, netyrė įrodymų, kurių pagrindu kildinamas šio kreditoriaus reikalavimas.

34Tokiu būdu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, kad nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų juos dar kartą turi tikrinti teismas, juo labiau, kai kiti asmenys ginčija kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl I. M., UAB „Taruškų alaus bravoras", UAB „Miežiškių bravoras", UAB „Kupiškio alus", UAB „Kurklių bravoras", V. U. ir UAB „Golden capital" kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, nenustatė ir neišsiaiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, neišreikalavo ir netyrė tinkamam šių klausimų išsprendimui reikšmingų įrodymų, kurių pagrindu kildinami kreditorių reikalavimai.

35Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas ir atitinkami kreditoriai yra labai glaudžiai susiję tarpusavyje asmenys. Atsakovo direktoriumi nuo 2014 m. lapkričio 10 d. yra D. V., nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. direktoriumi buvo D. B., nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. V. U. (atsakovo kreditorius). Vieninteliu atsakovo akcininku nuo 2014 m. lapkričio 17 d. yra J. V. (kuris taip pat yra patvirtintas atsakovo kreditoriumi), o nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2013 m. birželio 3 d. akcininku buvo „Baltic breweries” (t.2., b.l. 109-122). UAB „Miežiškių bravoras", kuris pateikė finansinį reikalavimą, direktoriumi nuo 2011 m. lapkričio 29 d. yra D. V. (atsakovo direktorius) (t.2., b.l. 123-131). UAB „Kurklių bravoras", kuris pateikė finansinį reikalavimą, direktoriumi nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. yra D. B. (buvęs atsakovo direktorius), nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Kurklių bravoras" direktoriumi buvo D. V. (atsakovo direktorius), o vieninteliu UAB „Kurklių bravoras" akcininku nuo 2013 m. lapkričio 7 d. yra J. V. (t.2, b.l.132-142). UAB „Taruškų alaus bravoras" direktoriumi nuo 2013 m. balandžio 10 d. yra V. U., nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. buvo D. V. (atsakovo direktorius), o vieninteliu akcininku nuo 2012 m. birželio 26 d. yra „Baltic breweries” (t.2., b.l. 143-153). UAB „Kupiškio alus" vieninteliu akcininku nuo 2011 m. lapkričio 15 d. yra Baltic breweries", o nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. akcininku buvo V. U. (t. 2., b.l. 154-167). UAB „Baltic breweries" (ši bendrovė, kaip minėta, buvo atsakovo akcininke, bei šiuo metu yra UAB „Taruškų alaus bravoras" ir UAB „Kupiškio alus" akcininke) direktoriumi nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. yra V. U., vieninteliu akcininku nuo 2014 m. spalio 18 d. yra J. U., o nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2014 m. spalio 18 d. akcininku buvo V. U. (t.2., b.l. 168-172).

36Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tarp atsakovo, iš vienos pusės, ir UAB „Kurklių bravoras", UAB „Miežiškių bravoras" bei UAB „Kupiškio alus“, iš kitos pusės, sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys tiek savo forma, tiek turiniu iš esmės yra identiškos (išskyrus įsigyjamo alaus kiekius, sutarties galiojimo laikotarpius ir pan.), pateiktos atsakovui pretenzijos ir finansiniai reikalavimai atsakovui taip pat iš esmės yra analogiški tiek savo forma, tiek turiniu (išskyrus konkrečius finansinių reikalavimo atsiradimo pagrindus, jų dydžius ir pan.) (t. 2, b.l. 83-90, t. 3, b.l. 117-117).

37Dėl procesinio rezultato, bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme

38Teisėjų kolegija pažymi, kad nors didžioji dalis dokumentų, galinčių turėti teisinės reikšmės kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumui, buvo pateikti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo bankroto bylose priimamoms nutartims (šis kasacinio teismo išaiškinimas turėtų būti taikomas ir restruktūrizavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose kreditorių reikalavimai tvirtinami analogiškai) dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali (ir privalo) panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Taigi, kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Pirmosios instancijos teismas, pats įpareigojęs atsakovą pateikti dokumentus bei gavęs įrodymus, kurie gali turėti esminės teisinės reikšmės teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų pagrįstumui ir dydžiui, turėjo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų ir spręsti ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, tačiau to be pagrindo nepadarė.

39Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2010).

40Pirmosios instancijos teismas jokių teisinių veiksmų ginčijamų kreditorių reikalavimų pagrįstumui ir dydžiui nustatyti neatliko. Teismas, po skundžiamos nutarties priėmimo pats išreikalavęs ir gavęs tam tikrus kreditorių reikalavimų pagrįstumą ir dydį pagrindžiančius įrodymus, nesiėmė šių įrodymų tirti ir vertinti, kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį ir spręsti pateiktų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, o visą bylą, įskaitant po nutarties priėmimo gautą įrodomąją medžiagą, kartu su atskiruoju skundu persiuntė apeliacinės instancijos teismui. Esant tokiai situacijai, ginčijamų kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Tai ne tik neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, bet ir neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į vieną teisminę instanciją – apeliaciją, nes civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės apeliacinės instancijos teisme už pirmosios instancijos teismą, priimta teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad jie sudaro pagrindą skundžiamą nutarties dalį panaikinti vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o UAB „Taruškų alaus bravoras", UAB „Miežiškių bravoras", UAB „Kupiškio alus", UAB „Kurklių bravoras", I. M., V. U. ir UAB „Golden capital" finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą RUAB „Butautų dvaro bravoras” restruktūrizavimo byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių mastą ir pobūdį šių klausimų negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi skundžiama teismo nutarties dalis naikinama ir klausimai dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo grąžinami nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisiškai tampa nereikšmingu pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas, jog, gavęs apelianto atskirąjį skundą, teismas net neišsiuntė jo ir priedų kopijų kreditoriams, kurių reikalavimai ginčijami, nepareikalavo šių kreditorių atsiliepimų į atskirąjį skundą, neinformavo apie apeliacinį procesą dėl skundžiamos teismo nutarties (t. 2, b.l. 45, t. 3, b.l. 125) (CPK 317, 318, 338 straipsniai, 329 straipsnio 1 dalis).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

42Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių - UAB „Taruškų alaus bravoras" (188 309,77 Eur), UAB „Miežiškių bravoras" (250 634,85 Eur), UAB „Kupiškio alus" (187 330 Eur), UAB „Kurklių bravoras" (133 068 Eur), I. M. (61 232,97 Eur), V. U. (40 025,49 Eur) ir UAB „Golden capital" (97 512,25 Eur) -finansiniai reikalavimai RUAB „Butautų dvaro bravoras” restruktūrizavimo byloje panaikinti ir šių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą grąžinti iš naujos nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Butautų dvaro... 5. 2015 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teisme gautas RUAB „Butautų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino RUAB... 8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Pareiškėjas (kreditorius) bankrutavusii kredito unija „Vilniaus taupomoji... 11. RUAB „Butautų dvaro bravoras“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria... 15. Atskirasis skundas tenkintinas... 16. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo... 17. Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad administratoriui turi... 18. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas UAB „Butautų dvaro... 20. Dėl I. M. finansinio reikalavimo pagrįstumo... 21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. M. 61 232,97 Eur dydžio finansinis... 22. Dėl UAB „Taruškų alaus bravoras" reikalavimų pagrįstumo... 23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Taruškų alaus bravoras" 188 309,77... 24. Dėl UAB „Miežiškių bravoras", reikalavimų pagrįstumo... 25. Kreditorius UAB „Miežiškių bravoras“ 2015 m. balandžio 7 d. pareiškė... 26. Dėl UAB „Kurklių bravoras" reikalavimų pagrįstumo... 27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Kurklių bravoras“ 133 068 Eur... 28. Dėl UAB „Kupiškio alus" reikalavimų pagrįstumo... 29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Kupiškio alus“ 187 330 Eur dydžio... 30. Dėl V. U. reikalavimų pagrįstumo... 31. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. 2015 m. balandžio 7 d. pateikė UAB... 32. Dėl UAB „Golden capital" reikalavimų pagrįstumo... 33. UAB „Golden capital“ 2015 m. gegužės 5 d. pateikė administratoriui... 34. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismas nėra... 35. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pagrįstai... 36. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tarp atsakovo, iš... 37. Dėl procesinio rezultato, bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors didžioji dalis dokumentų, galinčių... 39. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 40. Pirmosios instancijos teismas jokių teisinių veiksmų ginčijamų kreditorių... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1... 42. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria...