Byla 1-74-771/2016
Dėl to kliudė iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją K. P., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio 2015-06-23 6.00 val. K. P. nuo eismo įvykio metu patirto stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžio su nugaros smegenų sužalojimu mirė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgzdžiui, nukentėjusiajam R. P., jo atstovui advokatui Modestui Švažui, nukentėjusiajai D. B., jos atstovei advokatei S. B., kaltinamajam K. D., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzberginei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, mokosi Klaipėdos p. ir v. m., gyv. Šiaulių r., Meškuičiuose, ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

2Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Nustatė

3K. D. 2015-06-17 apie 18.30 val. Šiauliuose, ties Tilžės-Pakruojo gatvių sankryžą, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį FIAT BRAVO, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 31 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra važiuodamas Tilžės gatvės antrąją eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, prieš pėsčiųjų perėją pirmojoje eismo juostoje sulėtinus greitį ir sustojus kitai transporto priemonei, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, ir dėl to kliudė iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją K. P., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio 2015-06-23 6.00 val. K. P. nuo eismo įvykio metu patirto stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžio su nugaros smegenų sužalojimu mirė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje,

4Kaltinamasis K. D. parodė, kad 2015m. birželio 17 d., apie 18.30 val., važiavo su broliu ir mama į Meškuičių kaimą. Automobilį „Fiat Bravo“ vairavo jis, važiavo antra eismo juosta apie 60 km/val. greičiu. Prieš sankryžą sulietino automobilio greitį. Matė, kad sankryžoje pirmoje eismo juostoje stovėjo apie 10 automobilių. Automobiliai stovėjo prieš pėsčiųjų perėją. Pėsčiąjį pastebėjo tik prieš 5-7 m. iki automobilio, todėl nespėjo sustabdyti ir pėsčiąjį partrenkė. Pėsčiajį partrenkė automobilio priekiu dešine puse. Pėsčiasis ėjo perėja iš dešinės į kairę. Siekdamas išvengti partrenkimo, vairą buvo pasukęs truputi į dešinę. Dėl savo elgesio labai gailisi. Nukentėjusiajam P. atlygino 850 eurų žalą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Perduoti jį pagal laidavimą mamai S. D..

5Galima laiduotoja S. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, gyvena kartu su ja. Ji dirba S. S. m. g.. Santykiai tarp jos ir sūnaus geri, ji nebausta, neteista. Jos klauso, gali daryti pastarajam teigiamą įtaką, kad nenusižengtų įstatymams. Sūnus mokosi Klaipėdoje ir namo grįžta savaitgaliais. Jos šeimos mėnesio pajamos sudaro 600 eurų. Sūnų finansiškai išlaiko ji.

6Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

7Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais dokumentais: Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, ties Tilžės-Pakruojo gatvių sankryža (b. l. 7-13, 17); specialisto teismo mediko išvada Nr. M 339/15(04), kurioje nurodyta, kad nukentėjusios K. P. mirtis įvyko 2015-06-23 nuo stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžio su nugaros smegenų sužalojimu (b. l. 37-39); nukentėjusiosios D. B. parodymais, kad jos mama yra K. P., gim. ( - ). Ji gyveno viena ( - ), Šiauliuose. Mama pas ją atvažiuodavo beveik kiekvieną dieną. 2015-06-17 gal apie 15.50 val. ji grįžo iš darbo ir pamatė, kad mama nebuvo atvažiavusi, todėl jai paskambino Ji pasakė, kad važiuoja į Ginkūnų kapines palaistyti gėlių ir kad rytoj atvažiuos. Kitą diena 2015-16-18 maždaug apie 14.00 val. jam paskambino nežinomas numeris. Atsiliepė ir moteris pasakė „aš esu to vaikinuko, kuris padarė avarija mama“. Ji pasiteiravo kokią avariją, gal ji skambina ne tuo numeriu. Tada ta moteris paklausė ar ji yra K. P. dukra. Ji atsakė, kad taip. Tada ta moteris, kalbėdama telefonu, pradėjo „alpėti“, ji nesuprato kas jai ir ko nori ir padėjo ragelį. Ji iš karto paskambino mamai, kadangi ji neatsiliepė iš karto nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje jai pasakė, kad yra vakar, t. y. 2015-06-17 atvežta moteris ir guli reanimacijos skyriuje. Ji nuėjo ir pamatė, kad palatoje tikrai guli jos mama K. P.. Ji nebuvo atgavusi sąmonės ir jos nesikalbėjo. 2015-06-23 mama ligoninėje mirė. Ta moteris jai nuolat skambino, prisistatė, kad yra K. D., asmens kuris padarė avariją mama, prašė leidimo ateiti į laidotuves ir buvo atėjusi kartu su sūnumi. Jie jos atsiprašė, ji stengėsi savo broliui R. P. jų nerodyti, nes bijojo jo reakcijos. Su broliu jie nekontaktavo. Apie patį eismo įvykį ji žino tik iš tos moters, o apie mamos būklę žino tik iš gydytojų (b. l. 56-57); nukentėjusiojo R. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015 metų birželio mėnesį jam paskambino sesuo D. B. ir pasakė, kad jų mama K. P. yra ligoninėje, nes pateko į avariją. Jis į ligoninę pas mamą nebuvo nuvažiavęs, nes niekas nepagalvojo, kad ji gali mirti. Tuo metu jis uždarbiavo ir neturėjo laiko. Sesuo paskambino jo kaimynui ir tas pasakė, kad mama mirė. Jis avarijos kaltininko nematė ir su juo nebendravo, su juo telefonu kalbėjosi sesuo D. B.. Apie avariją jis beveik nieko nežino ir nesigilino, nes mamos neprikelsi ir jam sunku apie tai kalbėti (b. l. 92-93); liudytojo D. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-06-17 apie 18.30 val. važiavo Tilžės gatve nuo centro link Ginkūnų. Ties posūkiu į Ginkūnus jis pamatė, kad prie pėsčiųjų perėjos stovi senyvo amžiaus moteris. Jis važiavo pirma eismo juosta ir sustojo ją praleisti per perėją. Tuo metu, ji vis dar stovėdama kelkraštyje, kiek susižvalgė ir pradėjo eiti per perėja. Tuo metu už jo jau buvo sustoję keli automobiliai. Kai ta moteris jau buvo ties jo mašinos kairiuoju šonu, ji ėjo net nestabtelėjusi, pasižiūrėti ar antroje juostoje sustojo automobilis. Tuo metu jis per kairįjį veidrodėlį pamatė, kad antrąja eismo juosta, labai dideliu greičiu atvažiuoja kitas automobilis. Jis dar bandė atidaryti langa ir pašaukti tai moteriai, bet tuo metu įvyko susidūrimas. Kaip jis suprato, tai buvo smūgis ir tada pradėta stabdyti, automobilis tą moterį nutrenkė su mašinos viduriu, ji buvo įėjusi į antros juosto vidurį. Jis matė, kai ji lyg kūlversčių vertėsi ir su nugara trenkėsi į stiklo, o su galvą į mašinos stogą ir pakilo į orą, nukrito ant važiuojamosios dalies, ties sankryžos viduriu. Iš karto po įvykio tas automobilis sustojo už pėsčiųjų perėjos gal per kokius du automobilius. Atrodo, kad iš karto iš automobilio galo iššoko moteris ir ji pradėjo skambinti greitajai, iš automobilio priekio išlipo du jauni vaikinai. Vienas vaikinas, kuris vairavo automobilį, buvo priėjęs prie jo ir pasakė kad jam kiti automobiliai užstojo perėją ir jis nematė tos moters. Tuo metu prie mūsų priėjo policijos pareigūnas ir užsirašė jo duomenis, tada to vaikino paklausė „tai kas vairavo“ tas vaikinas pasakė, kad jis ir pareigūnas paprašė jo dokumentų. Prie jo tas vaikinas nepasakė savo duomenų, jis jų negirdėjo (b. l. 96-97), liudytojo J. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad apie 2015-08-17 18.30 val. jis ir prie Šiaulių miesto ribos, suko į aplinktelį į kairę link Radviliškio. Prieš jam darant posūkį į kairę, jis sustojo sankryžoje, kad praleisti tiesiai važiuojančius automobilius. Jis matė, kad nuo Šiaulių važiuojantys automobiliai pirmoje juostoje sustojo praleisti pėsčiąjį, Ties pažymėta pėsčiųjų perėja stovėjo senyva moteris. Pirmoje juostojo sustojo automobiliai ir jis matė, kad antra juosta atvažiuoja automobilis, ta moteris jau buvo perėjusi pirmą juostą. Tuo metu jis darė kairį posūkį, nes pagalvojo, kad antra juosta važiuojantis automobilis sustos praleisti pėsčiosios. Jau darydamas posūkį jis pamatė, kad antra juosta važiavęs automobilis, net nestabdydamas trenkėsi į senyvą moterį. Dar jis matė, kad ta moteris net nesidairydama ir neįsitikinusi, kad ėjo per perėją. Visas vaizdas įvyko prieš jo akis, kitoje sankryžos pusėje, todėl viską jis nufilmavo savo vaizdo registratoriumi (b. l. 99-100); savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas J. M. pateikė CD diską su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 101-104); liudytojo V. L. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2015-06-17 jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu K. P. ekipaže „Dainava 98“. Apie 18.30 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gauta informacija, kad Tilžės-Pakruojo gatvių sankryžoje yra eismo įvykis, kurio metu automobilis kliudė pėsčiąją. 18.35 val. atvyko į eismo įvykio vietą ir rado apgadintą automobilį Fiat Bravo valst. Nr. ( - ) Eismo įvykio vietoje, ten buvusių asmenų pasiteiravo kas vairavo automobilį ir prie jo priėjo automobilio vairuotojas, kuris pasakė, kad tai jis vairavo automobilį ir perėjoje pertrenkė moterį. Pagal jo pateiktą vairuotojo pažymėjimą buvo nustatyta, kad tai K. D., gim. ( - ). Alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas, nustatyta, kad K. D. yra blaivus, vėliau blaivumui patvirtinti jis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą. Eismo įvykio vietoje jie nustatė liudytojus, kurie matė eismo įvykį ir patvirtino, kad vairavo tikrai tas vaikinas, K. D.. Taip pat į eismo įvykio vietą buvo atvykusi operatyvinė grupė ir su visais bendravo (b. l. 109); liudytojos S. D. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-06-17 maždaug apie 18.00 val. ji kartu su sūnumis K. D. ir R. D. važiavo automobiliu FIAT BRAVO namo iš Šiaulių į Meškuičius. Automobilį vairavo K., priekyje sėdėjo R., ji sėdėjo ant galinės sėdynės. Ties posūkiu į Ginkūnus prieš perėją jie važiavo antrąją eismo juosta ir ji matė, kad pirmoje juostoje yra automobiliai. Kaip ji suprato, tai galvojo, kad tie automobiliai nėra sustoję, bet jie lėtai juda, nes sukasi į Ginkūnus. Kadangi ji sėdėjo per vidurį, tai per priekinį langa pamatė iš už mašinos, esančios pirmoje juostoje, išlendantį žmogaus siluetą ir tada tik šūktelėjo „K.“, R. tai pat sušuko. Tuo metu įvyko smūgis ir žmogus atsitrenkė į automobilį ir atšokęs nukrito ant važiuojamos dalies. Tada išlipo ir kai priėję prie ant žemės gulinčio žmogaus, pamatė, kad tai garbingo amžiaus moteris. Ji dar pasakė, kad „močiute gulėk nesikelk“, ji atsakė „Aha“ ir daugiau nieko nesakė. Tada ji iš karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Kadangi ji sėdėjo ties galinės sėdynės viduriu, tai visą kelią gerai matė, bet tikrai nematė, kad šalikėlėje stovėtų žmogus, žmogaus siluetą pamatė, tik, kai jis išlindo iš už pirmoje juostoje stovinčio automobilio. Automobilius, kurie stovėjo pirmoje juostoje ji palaikė sukančius į Ginkūnus, todėl lėtai važiuojančius, nepastebėjo, kad jie būtų sustoję. Ji tiksliai negali pasakyti kokiu greičiu važiavo sūnus, bet galvoja, kad greičio šioje vietoje jie neviršijo, ten leistinas 70 kilometrų per valandą greitis (b. l. 111); liudytojo R. D. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-06-17 galėjo būti maždaug apie 18.00 val. jis kartu su broliu K. D. ir mama S. D. važiavo automobiliu FIAT BRAVO iš Šiaulių namo. Automobilį vairavo jo brolis K., jis sėdėjo šalia ant priekinės sėdynės, o mama sėdėjo ant galinės sėdynės. Jiems važiuojant Tilžės gatve, ties posūkiu į Ginkūnus, jie važiavo antra eismo juosta, nes pirmoje buvo daug automobilių. Ties pačiu posūkiu, nedaug likus iki perėjos, stojo automobiliai, jie stojo, kaip darydami posūkį. Jo brolis važiavo ne daugiau kaip 60-70 kilometrų per valandą greičiu. Tada staiga iki pėsčiųjų perėjos likus gal 1-1,5 metro, per vieną automobilį, jis pamatė iš už pirmoje juostoje sustojusio automobilio, išlendant žmogaus galvą. Tai pamatęs jis sušuko broliui „stok“, šaukė ir mama ir tada brolis labai greitai bandė stabdyti automobilį, tačiau buvo likę gal 1 metras, todėl, tuo pat metu pamatė žmogaus figūrą ir pačiu automobilio kampu ją kliudė. Viskas įvyko labai greitai ir kai jie išlipo iš automobilio, tai pamatė, kad tai senyva moteris. Nors sėdėjo priekinėje sėdynėje ir gerai matė kelią, bet jis nematė, kad šalikėlėje būtų stovėjęs žmogus. Pamatė tik visai ties pėsčiųjų perėja, iš už automobilio išlendančią žmogaus galvą ir tik tada kūną, bet jie jau buvo ties pačia perėja ir nebebuvo galimybės sustabdyti ir išvengti susidūrimo. Vairuodamas brolis visą laiką žiūrėjo į kelią ir niekas nebuvo nukreipęs jo dėmesio. Jis taip pat žiūrėjo į kelią ir tikrai nematė, kad per pėsčiųjų perėja butų ėjęs žmogus (b. l. 113). Nusikalstamos veikos objektas yra eismo saugumas, papildomas objektas žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Kvalifikacinis požymis – dėl šių taisyklių grubaus nesilaikymo žuvo žmogus. Subjektyvioji pusė pasireiškė neatsargumu. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

8Teismo posėdžio metu buvo gauti prašymai kaltinamojo K. D. ir galimos laiduotojos S. D. atleisti K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatyta: „Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

10K. D. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, galima laiduotoja S. D. anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai, palaiko glaudžius ryšius su kaltinamuoju, verta teismo pasitikėjimo, todėl pateiktas prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo pagal laidavimą tenkintinas.

11Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. K. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialią teise – vairuoti transporto priemones.

12Nukentėjusioji D. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1745.33 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 300 eurų neturtinės žalos kaltinamasis jai atlygino. Ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio grindė tuo, jog dėl mamos netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, po šio įvykio blogai miega naktimis, teko kreiptis į medikus, vartoti vaistus. Eismo įvykis įvyko atostogų metu, todėl teko atsisakyti suplanuoto poilsio ir laisvalaikio, dėl patirtų išgyvenimų bei pablogėjusios sveikatos teko atsisakyti gintis aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Turtinę žalą grindžia išlaidomis, susijusiomis su žuvusiosios šarvojimu, teismo med. ekspertize, išlaidomis degalams, nukentėjusiosios slaugymu ligoninėje, medikamentų pirkimu. Prie bylos pateikė tai patvirtinančius dokumentus. R. P. Baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad kaltinamasis jau atlygino 850 eurų neturtinės žalos. Ieškinį grindė tuo, jog eismo įvykio metu žuvusi K. P. buvo jo mama, dėl artimo žmogaus netekties iki šiol yra sukrėstas, yra pažeista jo dvasinė pusiausvyra, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą.

13Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

14Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: „<...> neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą“ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015).

16Priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiesiems, teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų tarpusavio ryšį su žuvusiu asmeniu, dvasinius išgyvenimus dėl artimo žmogaus (mamos) netekties, patirto didelio streso įvykus eismo įvykiui, žuvusiosios eismo įvykio metu patirtą sveikatos suluošinimą ir fizinį skausmą, į tai, kad nukentėjusieji yra pilnamečiai, gyveno atskirai nuo nukentėjusiosios K. P., į teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus į kaltinamojo šeiminę padėtį (nevedęs) ir turtinę (neturi savarankiškų pajamų, išlaikomas tėvų, mokosi) padėtį, į tai, kad jis vairavo būdamas blaivus, nusikaltimą padarė dėl neatsargumo.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs: „<...> asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

18„Pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 60 000 Lt (17 377,20 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui)“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013,2K-243-648/2015).

19Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 str. 2 d.). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį. Civilinio atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ (sutartis LT/AEC 3799881) pareiga atlyginti D. B. ir R. P. padarytą žalą, pagrindas yra 2013 m. lapkričio 20 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Eismo įvykio metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų - 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

20Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nukentėjusiesiems priteistina mažesnė neturtinė žala, nei pareikšta civiliniuose ieškiniuose, t.y. po 10 000 eurų. Iš tos sumos neturtinė žala po 2 500 eurų priteistina nukentėjusiesiems iš civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“, o viršijanti draudimo sumą žala iš kaltinamojo, atskaičius teisiamojo posėdžio metu D. B. sumokėtus 300 eurus R. P. sumokėtus 850 eurus.

21Pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 745,33 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl priteistinas nukentėjusiajai D. B. iš AB „Lietuvos draudimas“.

22Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas taikytini iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

23Nukentėjusiajam R. P. 2015m. rugsėjo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu SP-3128(7.2553) buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba. Ją teikė advokatas Modestas Švažas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 353,19 Eur, todėl vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis bei priteistinos iš kaltinamojo K. D. į valstybės biudžetą.

24Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. iš K. D. priteistinos nukentėjusiajai D. B. proceso išlaidos 1050 Eur, susijusios su advokato pagalbos suteikimu.

25Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

Nutarė

26Baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. pagrindu, tuo atleidžiant K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., padarymą.

27K. D. perduoti S. D. atsakomybėn pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams.

28Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. K. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialią teise – vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

29Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

30Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas

  • 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. B.;
  • 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. P..

31Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 1 745,33 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 33 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. B..

32Priteisti iš K. D. 7 200 (septynis tūkstančius du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. B..

33Priteisti iš K. D. 6 650 (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. P..

34Priteisti iš K. D. priteisti 353,19 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 19 eurocentų) į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB bankas „Swedbank“, sąskaitos Nr. ( - ), už nukentėjusiajam R. P. suteiktą advokato teisinę pagalbą.

35Priteisti iš K. D. nukentėjusiajai D. B. 1050 (vieną tūkstantį penkiasdešimt) eurų turėtų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.

36Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-... 3. K. D. 2015-06-17 apie 18.30 val. Šiauliuose, ties Tilžės-Pakruojo gatvių... 4. Kaltinamasis K. D. parodė, kad 2015m. birželio 17 d., apie 18.30 val.,... 5. Galima laiduotoja S. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, gyvena kartu... 6. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė... 7. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais... 8. Teismo posėdžio metu buvo gauti prašymai kaltinamojo K. D. ir galimos... 9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatyta: „Asmuo teismo... 10. K. D. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino... 11. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. K. D. skirtina... 12. Nukentėjusioji D. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl... 13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas... 14. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: „<...> neturtinės... 16. Priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiesiems, teismas atsižvelgia į... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs: „<...>... 18. „Pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas... 19. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti... 20. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nukentėjusiesiems priteistina mažesnė... 21. Pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 745,33 eurų turtinės žalos atlyginimo... 22. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų... 23. Nukentėjusiajam R. P. 2015m. rugsėjo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės... 24. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. iš K. D. priteistinos... 25. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 26. Baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40... 27. K. D. perduoti S. D. atsakomybėn pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams.... 28. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. K. D. skirti... 29. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų... 30. Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas