Byla 1A-393-530/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistojo E. T. gynėjui advokatui Nerijui Strazdui, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovei advokatei Marytei Vietaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. gynėjo advokato N. S. ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo K. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

3Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

5Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. T. paskirta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

6Nukentėjusiojo K. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. T. priteista 600 (šeši šimtai) eurų turtinei ir 3000 (trys tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

7Teisėjų kolegija,

Nustatė

8

  1. E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2017 m. kovo 5 d., apie 4.45 val., viešoje vietoje – bare „( - )“, esančiame ( - ) , veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kitų asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, tyčia sudavė K. A. ne mažiau devyniolika smūgių rankomis, alkūne, kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam dvigubą apatinio žandikaulio, nosies kaulų lūžimus, tai yra nesunkiai sutrikdė K. A. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
  2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, patvirtina E. T. kaltę, jo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą nusikaltimo požymių visumą. Skirdamas bausmę teismas atmetė nuteistojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėjo, jog E. T. nusikalto ne pirmą kartą, teistumas išnykęs, teistas užsienyje, baustas administracine tvarka. Teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkino iš dalies, sprendė, jog nukentėjusysis jo nepagrindė, tačiau neabejojo, kad tokios išlaidos buvo patirtos, tačiau sumažino iki 600 eurų. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas įvertino nukentėjusiam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį skausmą, diskomfortą ir nepatogumus, atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, suformuotą teismų praktiką, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusio bei žalą padariusio nuteistojo interesų pusiausvyros, pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažino iki 3000 eurų.
  3. Nuteistojo E. T. gynėjo advokato N. S. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendį, priimti naują - tenkinti E. T. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, ir iš dalies tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 300 eurų, neturtinės žalos 1448, 10 eurų., t. y išviso 1748,10 eurų.

93.1.

10Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnį, todėl nepagrįstai sprendė neatleisti nuteistojo E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotas BK 40 straipsnio, taikymo taisykles, viena iš būtinųjų sąlygų visiškam kaltės pripažinimo konstatavimui yra asmens duoti teisingi parodymai, kuriais besąlygiškai pripažįstami teismo nustatyti esminiai faktai. Iš nuosprendžio matyti, kad E. T. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė aplinkybes susijusias su nusikalstamos veikos padarymu. Nuteistojo parodymai sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei aplinkybėmis, todėl konstatuotina, kad teismo posėdžio metu jis visiškai pripažino savo kaltę, davė parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis aplinkybėmis. Nuteistasis pripažino, buvo nuspręsta procesą atlikti sutrumpintu būdu. Teismo nuosprendis neatleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą grindžiamas tiesiog išvardinant veikos teisinį vertinimą, tačiau nenurodant nei vieno argumento, dėl ko negalima atleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodyta, jog buvo teistas (teistumas išnykęs), tačiau Konstitucinis teismas jau seniai yra konstatavęs, jog teistumui išnykus, asmuo laikomas, pirmą kartą teisiamu. Tiesioginės tyčios konstatavimas, bendrininkavimo aplinkybių nustatymas, nedraudžia asmens atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

113.2.

12Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui iš dalies tenkinus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 600 eurų ir neturtinės žalos dalyje 3000 eurų, nukrypta nuo Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos. Susipažinus su civiliniu ieškiniu (dėl turtinės žalos) bei prie jo pridėtais įrodymais akivaizdžiai nesutampa žalą pagrindžiantys duomenys. Pavyzdžiui pridėtame kasos čekyje yra nurodytos transporto paslaugos, kurios sudaro 62 eurus, kas sudarytų 88 kartus galimybę naudotis viešuoju transportu (kainos pateiktos pagal patvirtintas 2017 metų viešojo transporto kainoraštį). Duomenys apie vaistus suma 343 eurai, tačiau susipažinus su nurodytų vaistų pavadinimais, matyti, jog vieni vaistai (aktyvinta anglis) skirti skrandžio, žarnyno virškinimui gerinti, kiti skrandžio opai gydyti. Akivaizdu, jog nurodyti vaistai nėra susiję su patirtų sužalojimų gydymu.

133.3.

14Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 litų (t. y. 579,24 eurai - 2896,20 eurai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-77/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Nagrinėjamu atveju, yra tiek viena lengvinanti, tiek viena sunkinanti aplinkybės, Nuteistasis neteistas, gerai charakterizuojamas, viso bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo baudžiamas administracine tvarka, nepradėtos jokios baudžiamosios bylos, todėl priteistina suma neturėtų viršyti vidurkio, t. y. 5000 litų. t. y. 1488,10 eurai.

  1. Nukentėjusiojo civilinio ieškovo K. A. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti nuosprendį ir bylą nagrinėti iš esmės, E. T. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, nes jis anksčiau teistas, nesvarbu, kad ne Lietuvoje, tačiau mes gyvename E. S., kur jis ir įvykdė nusikaltimus. Taip pat prašoma pilnai patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos (pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį) iki visiško žalos atlyginimo.

154.1.

16Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. T. melagingai nurodė, jog dirba UAB „( - )“, tokios bendrovės, tokiu pavadinimu nėra. Taip pat neteisingai nurodyta, jo deklaruota gyvenamoji vieta, ( - ), nes tokio namo numerio nėra. Teismas neįvertino, kad Lietuva yra Europos sąjungos valstybė, teistas jis yra 5 metus, o užsienis Rusija, Baltarusija ir kt. E. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, prieš mušdamas pasiruošė, pilnai užsisegė striukę. Sunkinanti aplinkybė, kad sumušęs nesuteikė pagalbos, išėjęs į lauką atsivedė antrą ir mušė abu. Neatsiprašė ir toliau nukentėjusįjį puldinėja. 2017 m. gruodžio 27 d. rašė bylą nagrinėjančiai teisėjai dėl užpuolimų, buvo iškviesta policija, kol atvyko jis pabėgo. Nei iki teismo nuosprendžio, nei po jo neatlygino, nei vieno euro padarytos žalos. Teisme meluoja, jog nukentėjusysis jį įžeidinėjo, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis nematė, kas atėjo ir į pirkėjus nekreipė dėmesio. Po teismo nuosprendžio priėmimo, nuketėjusiajam grasino, nes negavo realios bausmės.

174.2.

18Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo už melagingų parodymų davimą V. Ž. skirti baudą, nes jokio stumdymosi ir žodžiu konfliktuojančių negirdėjo. Taip pat V. Ž. neklausė ar nukentėjusiajam reikia greitosios pagalbos. Nukentėjusysis iškviesti greitąją paprašė apsaugos darbuotojų, jie ir iškvietė. Nukentėjusysis buvo paguldytas į Kauno Klinikinę ligoninę Veido ir žandikaulių skyrių, buvo atliktos dvi operacijos, uždėti įtvarai. Prie civilinio ieškinio pridėta ambulatorinės kortelės kopija, kad įtvarai nuimti gegužės 23 d. Nukentėjusysis daugiau, kaip šimtą dienų maitinosi tik per kokteilių šiaudelį, dėl to nukrito daug svorio, buvo sunku kalbėti, kentėjo skausmą, metalinės vielos nuolat kėlė skausmą. Dėl sulaužytos nosies nukentėjusiajam reikalinga operacija, todėl priteista žala per maža.

194.3.

20Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. T. teigia, jog nesigydė psichiatrijos ligoninėje ir neregistruotas Priklausomybių ligų centre, tačiau tai tik teiginiai tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu, tokios užklausos neatliktos. Tačiau E. T. atimta teisė vairuoti 2 metams už vairavimą neblaiviam.

215.

22Nukentėjusysis K. A. pateikė atsikirtimą į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuriame prašoma apeliacinį skundą atmesti ir skirti laisvės atėmimo bausmę, civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

236.

24Teismo posėdyje nuteistasis E. T. ir jo gynėjas advokatas N. S. prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo K. A. atstovė advokatė M. Vietaitė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

257.

26Nuteistojo E. T. gynėjo advokato N. S. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo K. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

278.

28Apeliantai neginčija nusikaltimo padarymo aplinkybių ir veikos kvalifikacijos, tačiau nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti nuteistajam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat sumažinti priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, nukentėjusysis prašo nuteistajam paskirti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat pilnai tenkinti jo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

29Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

309.

31Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas atsisakydamas atleisti E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą motyvavo tuo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad E. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatleistinas.

3210.

33Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

3411.

35Nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas svarstė apeliaciniame gynėjo skunde minimo BK 40 straipsnio taikymo galimybę E. T. atžvilgiu ir argumentuotai atmetė ją, nurodydamas išsamius tokio sprendimo motyvus. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog E. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas pagrindė išsamiai įvertintais bylos duomenimis. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas negalėjo atsižvelgti į ankstesnius teistumus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas šią aplinkybę aptarė, nurodė, jog buvo teistas, taip pat, kad buvo teistas ir užsienyje 5 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau ji nebuvo vertinama kaip ankstesnis jo teistumas užkertantis kelią laidavimo taikymui, o vertino ją nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nurodė, jog teistumas išnykęs. Byloje nustatyta, kad E. T. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 101–103). E. T. nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, po nusikaltimo padarymo dar tris kartus buvo baustas administracine tvarka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog E. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau ši aplinkybė teismo vertinimu, nebuvo svarbesnė nei anksčiau aptartosios, kurios neleido teismui padaryti neabejotinos išvados dėl galimumo taikyti jam laidavimą.

3612.

37Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, jog E. T. laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes.

3813.

39Taip pat iš bylos duomenų, skundžiamo nuosprendžio motyvų, apeliacinių skundų argumentų, o taip pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu proceso dalyvių išsakytų argumentų matyti, jog nuteistasis E. T. neatlygino nukentėjusiajam žalos, dėl jos nesusitarė, priešingai apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Įvertinus aptartus duomenis daroma išvada, kad pagrindo taikyti laidavimą E. T. atžvilgiu nesuteikia ir ši aplinkybė. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog nenustatytos visos privalomos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas, neatleisdamas E. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir netinkamai jį pritaikė.

40Dėl paskirtos bausmės

4114.

42Iš nukentėjusiojo skundo argumentų matyti, jog jis prašo nuteistajam skirti realią laisvės atėmimo bausmę, galima daryti išvadą, kad nesutinka, jog E. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdytas taikant BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas.

4315.

44BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinį nusikaltimą (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

4516.

46Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 ir 54 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir kt. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

4717.

48Nagrinėjamu atveju, E. T. yra nuteistas už vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, įvertino nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kad visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, sutiko atlyginti priteistą žalą. Byloje nustatyta, kad E. T. neteistas, priešingai nei teigiama nukentėjusiojo apeliaciniame skunde byloje yra duomenys, jog E. T. nesigydė ir nesilankė VšĮ ( - ) sektoriuje ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 99, 100). Kolegija, įvertinusi aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nuteistojo E. T. atveju, bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir paliekant nuteistąjį laisvėje. Juo labiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas atidėdamas bausmės vykdymą paskyrė drausminančius įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Toks sprendimas neprieštarauja nei nukentėjusiojo interesams, nei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, todėl naikinti ar keisti nukentėjusiojo, skunde pateiktas argumentais, pagrindo nėra.

4918.

50Atsakant į nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad vertinant ar bausmės tikslai pasieks jiems keliamus tikslus, neskiriant realaus laisvės atėmimo, padaryta nusikalstama veika ir jos aplinkybės yra tik dalis vertintinų aplinkybių. Nustatyta, kad E. T. yra neteistas. Nesutinkama su nukentėjusiojo apeliacinio skundo priešingais argumentais, kadangi matyti, jog ankstesni E. T. teistumai yra išnykę, todėl jis laikomas neteistu, o į šią aplinkybę pagal formuojamą teismų praktiką, gali būti atsižvelgiama tik, kaip į asmenį charakterizuojančią. Nukentėjusiojo skunde nurodoma jog nusikaltimą E. T. padarė būdamas neblaivus, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau tai nėra patvirtinta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Kitos nukentėjusiojo apeliaciniame skunde ir atsikirtime nurodomos aplinkybės, kurios anot apelianto yra sunkinančios nuteistojo padėtį yra subjektyvus aplinkybių vertinimas, kuris neatitinka byloje nustatytų duomenų, o taip pat BK 60 straipsnyje nurodytų sunkinančių aplinkybių.

51Dėl turtinės ir neturtinės žalos

5219.

53Nukentėjusysis prašo jo civilinį ieškinį tenkinti pilnai, nurodo, jog buvo paguldytas į Kauno Klinikinę ligoninę Veido ir žandikaulių skyrių, buvo atliktos dvi operacijos uždėti įtvarai, kurie nuimti gegužės 23 d., daugiau, kaip šimtą dienų galėjo maitintis tik per šiaudelį, nukrito daug svorio, buvo sunku kalbėti, kentėjo skausmą, nes metalinės vielos kėlė skausmą. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde prašoma turtinės ir neturtinės žalos priteistos skundžiamu nuosprendžiu dydžius mažinti, nurodoma, jog turtinei žalai pagrįsti pateikti duomenys nesutampa, duomenys pateikti apie dalį vaistų nėra susiję su patirtų sužalojimų gydymu. Taip pat nuteistojo gynėjo skunde prašoma mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, priteisiant pusę formuojamoje teismų praktikoje skiriamos sumos, t. y. 1488,10 eurų.

5420.

55Skundžiamu nuosprendžiu, prašyta priteisti 1249 eurus, turtinė žala sumažinta ir nukentėjusiajam priteista 600 eurų turtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas sumažino prašomos priteisti turtinės žalos dydį nurodęs, kad nukentėjusysis nepagrindė savo ieškinio (dėl sugadintų daiktų, vaistų, transporto išlaidų, specialaus maitinimo). Tačiau byloje yra duomenys patvirtinantys nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, taikytą gydymą, kuriuos tinkamai įvertino teismas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1097/2017(02) nurodyta, kad K. A. padarytas dvigubas apatinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžimai (1 t., b. 1. 79-80). Taip pat byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, jam buvo atliktos operacijos (1 t., b. l. 81), teko lankytis gydymo įstaigoje (1 t., b. l. 24, 26), pateikti vaistų įsigijimo kvitai (1 t., b. l. 25), kai kurių dėl išblukimo nėra galimybės įvertinti.

5621.

57Iš išdėstyto matyti, kad apylinkės teismas, teisingai nustatė, jog neabejotinai turtinė žala buvo padaryta, teismas vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė į tai, kad E. T. sutiko turtinę žalą atlyginti, todėl nukentėjusiojo ir nuteistojo gynėjo skunduose nurodomi argumentai, kad teismas nustatė neteisingą priteistinos turtinės žalos dydį, atmetami kaip nepagrįsti. Su apeliaciniu skundu K. A. papildomų išlaidas (nuostolius) patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė.

5822.

59Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

6023.

61Atsižvelgiant į E. T. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, dokumentais patvirtintą gydymą, į tai, kad nėra pateikti visi nukentėjusiojo nurodomus nuostolius patvirtinantys duomenys, į tai, kad neabejotinai nukentėjusiajam teko vykti (tame pačiame mieste) į gydymo įstaigas, pirkti vaistus, kitas priemones, kurių vertės nėra galima tiksliai nustatyti pagal pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam nuosprendyje nustatytas priteistinas turtinės žalos dydis - 600 eurų, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegija, šiuo atveju laiko jį pakankamu, padidinti ar pamažinti priteistą nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimo dydį šioje byloje pagrindų nėra (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

6224.

63Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo civilinį ieškinį pilnai. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusysis neturtinę žalą prašomą priteisti iš E. T. įvertino100 tūkstančių eurų.

6425.

65Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

6626.

67Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

6827.

69Kritikuodamas teismo sprendimą dėl pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti, nuteistojo gynėjas skunde tvirtina, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama pinigų suma paprastai yra nuo 579,24 eurų iki 2896,20 eurų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu teiginiu apeliantas siekia supaprastinti neturtinės žalos atlyginimo klausimą, siekdamas įrodyti, kad neturtinės žalos dydis priklauso tik nuo sveikatos sutrikdymo masto. Toks šio klausimo traktavimas prieštarauja tiek neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančio CK 6. 250 straipsnio nuostatoms, tiek teismų praktikai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl sveikatos sutrikdymo mastas yra tik vienas iš įstatyme numatytų kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei kitus neturtinio pobūdžio praradimus priteisė jam 3 000 eurų. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą: nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, taikytą gydymą ir jo trukmę, kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – patirtą fizinį skausmą, diskomfortą, pažeminimą, nepatogumus, taip pat atsižvelgė į nuteistojo kaltės formą, jo veiksmus iš karto po nusikalstamos veikos, kad šiuo metu dirba, todėl turės galimybę žalą atlyginti, įvertino teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

7028.

71Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino naujesnę teismų praktiką nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, tiek ir nukentėjusiojo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie jam padarytus sužalojimus, patirtus nepatogumus, gydymo trukmę ir pan. Pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes, kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Be to, nukentėjusysis, teigdamas, kad jam ir šiuo metu yra reikalinga nosies operacija, nepateikė jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šią jo nurodytą aplinkybę.

7229.

73Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam K. A. iš nuteistojo E. T. priteistas 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dvigubu apatinio žandikaulio, nosies kaulų lūžimu, yra aiškiai per mažas ar per didelis ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

7430.

75Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 3 000 eurų neturtinės žalos dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui priteista suma yra teisinga, todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti 100 tūkstančių eurų, o nuteistojo prašymas 1448,10 eurų netenkinami.

76Dėl procesinių palūkanų priteisimo

7731.

78Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniame skunde prašoma priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško skolos padengimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tokį prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo nukentėjusysis K. A. buvo pareiškęs teisminio proceso metu (1 t., b. l. 32), tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl jo nepasisakyta.

7932.

80CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015).

8133.

82Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys dėl turtinės 1249 eurų ir neturtinės 100 tūkstančių eurų žalos atlyginimo bei prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo buvo gauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – 2018 m. vasario 7 ir 9 d. (1 t., b. l. 22, 23). Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Akivaizdu, kad šios civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, kuriems būdinga tai, kad jie yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi, ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą.

8334.

84Nagrinėjamu atveju E. T. nesutiko su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu. Susidaro situacija, kai siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Teisėjų kolegijos nuomone, deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015).

8535.

86Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir taikant įstatymą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), nutaria nukentėjusiojo prašymą patenkinti iš dalies – 5 procentų dydžio palūkanas priteisti skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ( nuosprendžio įsiteisėjimo) dienos.

87Dėl kitų nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų

8836.

89Kiti nukentėjusiojo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl nuteistojo darbo vietos, gyvenamosios vietos – anot apelianto melagingų duomenų, yra atmetami, kaip deklaratyvūs teiginiai, byloje yra Sodros duomenys patvirtinantys, jog nuteistasis dirba. Argumentai dėl nuteistojo grasinimų nukentėjusiajam po priimto nuosprendžio ir panašaus pobūdžio argumentai yra nesusiję su nagrinėjama E. T. padaryta nusikalstama veika, jos kvalifikavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl plačiau neaptariami. Skundo argumentai dėl liudytojo patraukimo atsakomybėn, nes jis davė melagingus parodymus, atmetami, kaip nepagrįsti, įvertinus jo parodymų visumą, nenustatyta, kad parodymai iš esmės prieštarautų nustatytoms aplinkybėms, asmuo apibūdino situaciją subjektyviai, nurodė, jog buvo konfliktas, stumdėsi, o aplinkybės apie pagalbos kvietimą ir pan., kas vyko jau po įvykio, esminės reikšmės bylos įrodymų visumai neturėjo ir šiuo atveju nebuvo nustatinėjamos.

90Dėl proceso išlaidų priteisimo

9137.

92Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam K. A.. Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 165,98 eurus. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011). Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, dalyje nukentėjusiojo skundas tenkintas, todėl išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam pagrįstos savo teisėtiems interesams ginti ir būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kuris buvo atmestas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidos.

93Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

94nuteistojo E. T. gynėjo advokato N. S. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo K. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

95Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti:

96priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. A. 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti 600 eurų turtinę ir 3 000 eurų neturtinę žalą skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

97Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

98Priteisti iš E. T. 165,98 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

99Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1... 5. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. T. paskirta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio... 6. Nukentėjusiojo K. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. T.... 7. Teisėjų kolegija,... 8.
  1. E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio... 9. 3.1.... 10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40... 11. 3.2.... 12. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui iš dalies tenkinus... 13. 3.3.... 14. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog teismų praktikoje susiformavusi... 15. 4.1.... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. T. melagingai nurodė, jog dirba UAB „(... 17. 4.2.... 18. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo už melagingų parodymų davimą V.... 19. 4.3.... 20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. T. teigia, jog nesigydė psichiatrijos... 21. 5.... 22. Nukentėjusysis K. A. pateikė atsikirtimą į nuteistojo gynėjo apeliacinį... 23. 6.... 24. Teismo posėdyje nuteistasis E. T. ir jo gynėjas advokatas N. S. prašė... 25. 7.... 26. Nuteistojo E. T. gynėjo advokato N. S. apeliacinis skundas atmetamas,... 27. 8.... 28. Apeliantai neginčija nusikaltimo padarymo aplinkybių ir veikos... 29. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo... 30. 9.... 31. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu... 32. 10.... 33. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 34. 11.... 35. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas svarstė apeliaciniame... 36. 12.... 37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, darydamas... 38. 13.... 39. Taip pat iš bylos duomenų, skundžiamo nuosprendžio motyvų, apeliacinių... 40. Dėl paskirtos bausmės... 41. 14.... 42. Iš nukentėjusiojo skundo argumentų matyti, jog jis prašo nuteistajam skirti... 43. 15.... 44. BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės... 45. 16.... 46. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 ir 54 straipsnio... 47. 17.... 48. Nagrinėjamu atveju, E. T. yra nuteistas už vieną tyčinį apysunkį... 49. 18.... 50. Atsakant į nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad... 51. Dėl turtinės ir neturtinės žalos... 52. 19.... 53. Nukentėjusysis prašo jo civilinį ieškinį tenkinti pilnai, nurodo, jog buvo... 54. 20.... 55. Skundžiamu nuosprendžiu, prašyta priteisti 1249 eurus, turtinė žala... 56. 21.... 57. Iš išdėstyto matyti, kad apylinkės teismas, teisingai nustatė, jog... 58. 22.... 59. Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba... 60. 23.... 61. Atsižvelgiant į E. T. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytų... 62. 24.... 63. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo civilinį ieškinį... 64. 25.... 65. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250... 66. 26.... 67. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 68. 27.... 69. Kritikuodamas teismo sprendimą dėl pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti,... 70. 28.... 71. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės... 72. 29.... 73. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis neturi teisinio... 74. 30.... 75. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti... 76. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 77. 31.... 78. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniame skunde prašoma priteisti 5... 79. 32.... 80. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti... 81. 33.... 82. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys dėl turtinės 1249 eurų ir... 83. 34.... 84. Nagrinėjamu atveju E. T. nesutiko su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu.... 85. 35.... 86. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir taikant... 87. Dėl kitų nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų ... 88. 36.... 89. Kiti nukentėjusiojo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl nuteistojo... 90. Dėl proceso išlaidų priteisimo... 91. 37.... 92. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą... 93. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 94. nuteistojo E. T. gynėjo advokato N. S. apeliacinį skundą atmesti,... 95. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nuosprendį... 96. priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. A. 5 procentų dydžio... 97. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 98. Priteisti iš E. T. 165,98 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos... 99. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....