Byla 1A-360-150/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei, nuteistiesiems J. D. ir S. K., jų gynėjams advokatams Juozui Gaudučiui ir Algiui Krušnai, nuteistųjų I. K. ir L. K. gynėjams advokatams Vladislavui Buslovičiui ir Ramutei Veronikai Šalaviejūtei, civilinio ieškovo UAB „D (duomenys pakeisti)“ atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistojo J. D. ir nuteistosios S. K. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo

2I. K. pripažintas kaltu pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 203 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas:

3pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams,

4pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,

5pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu1 metams,

6pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams,

7pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, I. K. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

9Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, I. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, BK 75 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 882,18 Eur vertės turto konfiskavimas.

10Į I. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas, kurį jis išbuvo laikiname sulaikyme nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. gegužės 11 d.

11L. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, bei nuteista:

12pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams,

13pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,

14pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams,

15pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, L. K. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

17Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, BK 75 straipsnio 2 dalimi, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 882,18 Eur vertės turto konfiskavimas.

18Į L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas, kurį ji išbuvo laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje – suėmime nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. gegužės 13 d.

19J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:

20pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams,

21pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams,

22pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

23Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. D. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

24Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, BK 75 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 49 525,02 Eur turto konfiskavimas.

25S. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 70 MGL dydžio (2 636 Eurų) bauda.

26Baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį dėl I. K. ir L. K. išskirta bei perduota prokurorui dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalis).

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu taip pat:

281) I. K. ir L. K. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o L. K. taip pat išteisinta iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

292) J. D. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2005 m. veiksmai), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl J. D. nutraukta nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas);

303) S. K. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2005 m. veiksmai), taip pat išteisinta iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį (2009-2010 m. veiksmai), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

314) S. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta;

325) S. R. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, o baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl S. R. nutraukta nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas);

336) J. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, išteisintas iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taip pat išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (2005 m. veiksmai), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o baudžiamoji byla pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį dėl J. G. nutraukta nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas),

34tačiau dėl šių nuosprendžio dalių apeliacinių skundų negauta.

35Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu taip pat R. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl R. K. nutraukta jam mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

36Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

37I. K. ir L. K. nuteisti už tai, kad I. K., 2006-2011 m. laikotarpiu vadovavęs juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir L. K., veikdami bendrininkų grupe, klastojo tikrus dokumentus ir, juos panaudodami, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, padėjo S. R., J. D., Z. J., A. G. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir padėjo Z. J., A. G. sukčiaujant juridinių asmenų pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje apgaule panaikinti dalį turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino juridinių asmenų pelno mokesčio, o būtent:

38I. K., būdamas Visuomeninės organizacijos „V (duomenys pakeisti)“ (toliau – „V“), į. k. ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, vadovu 2006-2011 metų laikotarpiu Vilniaus mieste, ir L. K., iki 2009-08-01 dirbusi “V“ buhaltere, o vėliau pagal įgaliojimą atstovavusi įmonei valstybinėse institucijose ir faktiškai tvarkiusi “V“ buhalterinę apskaitą, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę su UAB „B (duomenys pakeisti)“ (į. k. ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje) direktoriumi Z. J., UAB „G (duomenys pakeisti)“ (į. k. ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje) direktoriumi A. G., UAB “D“ (į. k. ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje) direktoriumi S. R., UAB „S (duomenys pakeisti)“ (į. k. (duomenys pakeisti), registruotos (duomenys pakeisti), Vilniuje) direktoriumi J. D. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, kad suklastotais dokumentais būtų įformintas tariamos paramos suteikimas ir dalies šių pervestų pinigų grąžinimas, su Z. J., A. G. “V“ vardu surašė suklastotas paramos sutartis, t. y.:

39su UAB “B“:

402006-12-27 Paramos sutartį Nr.06/12-27, pagal kurią UAB “B“ įsipareigojo suteikti “V“ 10 000 Lt paramą 2006-2007 m. veiklos programai įgyvendinti,

41Paramos sutartį Nr.07/11-14 (be datos), pagal kurią UAB “B“ įsipareigojo suteikti “V“ 10 000 Lt paramą 2007-2008 m. veiklos programai įgyvendinti,

422009-12-30 Paramos sutartį Nr.10/12-28, pagal kurią UAB “B“ įsipareigojo suteikti “V“ 5 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti,

43Paramos sutartį Nr.10/12-28 (be datos), pagal kurią UAB “B“ įsipareigojo suteikti “V“ 10 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti;

44Su UAB “G“:

452010-07-27 Paramos sutartį Nr.10/07-27 d. pagal kurią UAB “G“ įsipareigojo suteikti “V“ 12 000 Lt paramą 2010-2011 m. veiklos programai įgyvendinti;

46Su UAB “D“:

472008-02-28 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 45 000 Lt paramą 2008 m. kovo-birželio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

482008-06-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 48 000 Lt paramą 2008 m. liepos-rugpjūčio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

492008-08-31 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 48 000 Lt paramą 2008 m. rugsėjo-spalio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

502008-10-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 48 000 Lt paramą 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

512008-12-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 48 000 Lt paramą 2009 m. sausio-vasario mėn. veiklos programai įgyvendinti,

522008-12-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 50 000 Lt paramą 2009 m. sausio-vasario mėn. veiklos programai įgyvendinti,

532009-02-28 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 26 000 Lt paramą 2009 m. kovo mėn. veiklos programai įgyvendinti,

542009-03-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 26 000 Lt paramą 2009 m. balandžio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

552009-04-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 28 000 Lt paramą 2009 m. gegužės mėn. veiklos programai įgyvendinti,

562009-05-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 26 000 Lt paramą 2009 m. birželio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

572009-06-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 47 000 Lt paramą 2009 m. liepos- rugpjūčio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

582009-08-28 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 44 000 Lt paramą 2009 m. rugsėjo mėn. veiklos programai įgyvendinti;

592009-09-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 24 000 Lt paramą 2009 m. spalio-gruodžio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

602009-12-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 40 000 Lt paramą 2010 m. sausio-balandžio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

612010-04-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 30 000 Lt paramą 2010 m. gegužės-liepos mėn. veiklos programai įgyvendinti,

622010-07-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 46 000 Lt paramą 2010 m. rugpjūčio-spalio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

632010-10-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti “V“ 25 000 Lt paramą 2010 m. lapkričio-gruodžio mėn. veiklos programai įgyvendinti,

642011-01-03 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“ įsipareigojo suteikti 20 000 Lt paramą 2011 m. sausio-vasario mėn. veiklos programai įgyvendinti;

65Su UAB “S“:

662009-10-28 Paramos sutartį Nr.09/10-28, pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo suteikti “V“ 70 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti,

672010-08-05 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo suteikti “V“ 150 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti.

68Tęsiant išankstinį bendrą nusikalstamą susitarimą dėl paramos pervedimo į “V“ banko sąskaitas – Nr. ( - ), esančią DnB NORD banke, ( - ), esančią AB „Šiaulių bankas“; Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, ir vėlesnio jos dalies grąžinimo grynais pinigais ar susitarimą dėl paramai skirtų pinigų išmokėjimo dalies grynais pinigais, I. K. ir L. K., pervedus UAB “D“, UAB “S“ į “V“ atsiskaitomąsias sąskaitas 831 850 Lt, iš šių pinigų išgryninę grąžino UAB “S“ direktoriui J. D. 171 000 Lt, UAB “D“ direktoriui S. R. – 590 502,00 Lt, o UAB “B“ direktoriui Z. J. , UAB “G“ direktoriui A. G. , mokėjusiems grynais pinigais, tokį mokėjimą įforminus kasos pajamų orderiais (2006-12-28 KPO VGMSK Nr. 019 melagingai patvirtina, kad “V“ iš UAB “B“ neva gavo grynais pinigais 10 000 Lt paramos lėšų, 2007-11-14 KPO VGMSK Nr. 088 melagingai patvirtina, kad “V“ iš UAB “B“ neva gavo grynais pinigais 10 000 Lt paramos lėšų, 2009-12-30 KPO SK Nr. 118 melagingai patvirtina, kad “V“ iš UAB “B“ neva gavo grynais pinigais 5 000 Lt paramos lėšų, 2010-12-28 KPO SK Nr. 022 melagingai patvirtina, kad “V“ 2009-2010 m. iš UAB “B“ neva gavo grynais pinigais 10 000 Lt paramos lėšų, 2010-08-05 KPO SK Nr. 011 melagingai patvirtina, kad “V“ iš UAB “G“ neva gavo grynais pinigais 12 000 Lt paramos lėšų), paliko sutartą paramos dalį atitinkamai Z. J. 32 200 Lt, A. G. 10 000 Lt, likusią dalį pinigų – 75 148 Lt, gautų iš S. R., J. D., Z. J., A. G.. skirtų “V“ paramai ir esančių jų žinioje, I. K. ir L. K. pasisavino.

69Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, I. K. ir L. K. perdavė tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukti į UAB “B“, UAB “G“, UAB “D“, UAB “S“ buhalterinę apskaitą, po ko:

70UAB “D“ direktoriaus S. R. nurodymu minėtos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, ankščiau nurodytus netikrus dokumentus, susijusius su tariamu paramos suteikimu, įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “D“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-2011 metus.

71UAB “S“ direktoriaus J. D. nurodymu minėtos įmonės buhalterė S. K., žinanti apie daromą nusikalstamą veiką, ankščiau nurodytus netikrus dokumentus, susijusius su tariamu paramos suteikimu, įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2010 metus.

72UAB “B“ direktoriaus Z. J. nurodymu minėtos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, ankščiau nurodytus netikrus dokumentus, susijusius su tariamu paramos suteikimu, įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “B“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2007, 2009-2010 metus, bei Valstybinei mokesčių inspekcijai 2007-09-26 pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2006 metus, kurioje nepagrįstai 3 000 Lt buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas; 2008-09-19 pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2007 metus, kurioje nepagrįstai 3 000 Lt buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas už 2007 metus; 2010-09-22 pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2009 metus, kurioje nepagrįstai 2000 Lt buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas už 2009 metus. Taip apgaule buvo panaikinta dalis UAB „B“ turtinės prievolės – mokėtino į valstybės biudžetą 2006-2010 m. pelno mokesčio.

73UAB “G“ direktoriaus A. G. nurodymu minėtos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, ankščiau nurodytus netikrus dokumentus, susijusius su tariamu paramos suteikimu, įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “G“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 metus bei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2011-05-16 pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus, pasikėsinant apgaule panaikinti 1 200 Lt turtinės prievolės, tačiau šis nusikaltimas nebuvo baigtas dėl objektyvių aplinkybių.

74I. K., 2006-2011 metais vadovaudamas “V“, kuris buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti, ir L. K., veikdami bendrininkų grupe, padėjo apgaulingai tvarkyti UAB “D“, UAB “S“, UAB “G“ ir UAB “B“ buhalterinę apskaitą bei padėjo apgaule UAB “B“, UAB “G“ panaikinti turtinę prievolę – pelno mokesčio mokėjimą.

75I. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 203 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, o L. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje.

76Baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį dėl I. K. ir L. K., kad jie padėjo UAB “D“ direktoriui S. R. ir UAB “S“ direktoriui J. D. apgaule panaikinti dalį bendrovių turtinės prievolės – mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pelno mokesčio, išskirta bei perduota prokurorui dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

77J. D. nuteistas už tai, kad jis 2009-2010 m. laikotarpiu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, taip pat tuo pačiu laikotarpiu, padedant nusikalstamos veikos bendrininkams I. K., L. K. ir S. K., apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinė apskaitą, klastojo tikrus dokumentus, o būtent:

78J. D., būdamas UAB “S“ (į. k. (duomenys pakeisti), registruotos (duomenys pakeisti), Vilniuje) direktoriumi, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, savo žinioje turėdamas UAB “S“ turtą, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio nuostata, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 4 straipsnio nuostatą, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje esantį jam svetimą UAB “S“ turtą t. y. šiam juridiniam asmeniui priklausančias lėšas, apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, 2009-2010 metais Vilniuje, veikdamas per J. G., pagal išankstinį susitarimą su I. K. bei L. K. susitarė dėl tikrų dokumentų apie tariamos paramos suteikimą suklastojimo, iš anksto žinodamas, kad sutartyse nurodyta parama “V“ bus tik dalinė, o kita paramos dalis liks jo asmeninėje žinioje, suklastoti dokumentai bus įtraukti į UAB “S“ buhalterinę apskaitą, pateisinant tariamas išlaidas, pasirašė J. G. pateiktus I. K. ir L. K. paruoštus suklastotus dokumentus: 2009-10-28 Paramos sutartį Nr.09/10-28, pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo suteikti “V“ 70 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti ir 2010-08-05 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo suteikti “V“ 150 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti, tokiu būdu suklastodamas tikrus dokumentus.

79Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, remdamasis suklastotomis Paramos sutartimis jis į “V“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DnB Nord banke, kaip tariamą paramą pervedė 2009 m. – 70 000 Lt, 2010 m. – 120 000 Lt, iš viso 190 000 Lt. I. K. ir L. K. išgryninus šiuos pinigus ir jam per tarpininką J. G. perdavus 2009-2010 m. pervestus į “V“ sąskaitą UAB “S“ priklausančius 171 000 Lt, jis pasisavino šiuos pinigus, padarydamas UAB “S“ minėto dydžio žalą.

80J. D. nurodymu buhalterei S. K., veikiančiai pagal išankstinį susitarimą, įtraukus suklastotus paramos teikimo dokumentus į buhalterinę apskaitą, UAB “S“ buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos dėl 171 000 Lt paramos 2009-2010 metais suteikimo “V“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2010 metus.

81J. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

82S. K. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB “S“ (į. k. (duomenys pakeisti), registruotos (duomenys pakeisti), Vilniuje) buhaltere, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 4 straipsnio nuostatą, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, žinodama, kad UAB “S“ direktorius J. D. pasirašė suklastotus dokumentus – 2009-10-28 Paramos sutartį Nr.09/10-28, pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo suteikti “V“ 70 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti, ir 2010-08-05 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo suteikti “V“ 150 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti, 2009-2010 metais įtraukė šiuos suklastotus dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2010 metus.

83S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

84Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo:

851) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bylos dalį dėl I. K. ir L. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį išskirti ir perduoti prokurorui dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, bei priimti naują sprendimą šiuo klausimu – nutraukti bylos dalį dėl I. K. ir L. K.;

862) patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio aprašomąją dalį dėl I. K. ir L. K. padėjimo apgaule išvengti Z. J. ir A. G. turtinės prievolės – mokėtino pelno mokesčio, nurodant, kad I. K. ir L. K. padėjo panaikinti Z. J. 8 000 Lt turtinę prievolę, o A. G. – 1 200 Lt turtinę prievolę.

87Prokurorė, argumentuodama savo pirmąjį prašymą, nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu S. R. ir J. D. veiką perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, byla nutraukta pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, nes nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti baudžiamąją procesą. Kita vertus, bylos dalis dėl padėjėjų I. K. ir L. K. veiksmų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį išskirta bei perduota tolesniam tyrimui. Pasak apeliantės, nei S. R., nei J. D. pakartotinai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už aptariamą veiką, o neišsprendus jų, kaip vykdytojų, baudžiamosios atsakomybės klausimo, nebegali būti išspręstas ir padėjėjų I. K. ir L. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas. Dėl teismo priimtų prieštaringų sprendimų skundžiamo nuosprendžio dalis išskirti bylą dėl I. K. ir L. K. pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį naikintina kaip nepagrįsta.

88Prokurorė, prašydama patikslinti skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį, teigia, kad teismas konstatavo, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Z. J. ir nuteistasis A. G. realiai suteikė dalį paramos I. K. vadovaujamam “V“, todėl jų vadovaujamos bendrovės turėjo teisę nuo suteiktos paramos dalies gauti mokesčio lengvatas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamos veikos dalykas sumažintas ta pinigų suma, kuri priklauso už realiai suteiktą paramą, t. y.

89- bendrininkaujant su Z. J. inkriminuota dalyko suma – 1 128 Lt (sumažinus 8 procentais);

90- bendrininkaujant su A. G. inkriminuota dalyko suma – 1 128 Lt (sumažinus 6 procentais) (skundžiamo nuosprendžio 57 lapas).

91Prokurorės teigimu, byloje nustatyta, kad A. G. pasikėsino apgaule išvengti 1 200 Lt pelno mokesčio, o Z. J. 2006-2007 ir 2009 m. iš viso apgaule išvengė 8 000 Lt mokėtino pelno mokesčio. Apeliantei nėra aišku, kodėl teismas konstatavo, kad bendrininkaujant su Z. J. inkriminuoto dalyko suma sumažėjo 1 128 Lt, nes toks dydis nėra gaunamas 8 000 Lt sumažinus 8 procentais. Be to, teismas, apskaičiuodamas išvengto pelno mokestį, nepagrįstai taikė tokią skaičiavimo metodiką. Nustačius, kad Z. J. susigrąžinta neva kaip parama suteikta 35 000 Lt suma turi būti mažinama 8 procentais, gaunama 32 200 Lt. Kokia dalimi šiuo atveju buvo apgaule sumažinta pelno dalis gali apskaičiuoti tik specialistas, turėdamas duomenis, kiek konkrečiu laikotarpiu Z. J. vadovaujama bendrovė realiai sumokėjo pelno mokesčio. Analogiškai turi būti sprendžiama ir dėl A. G.. Priimant baudžiamąjį įsakymą, konstatuota, kad jis pasisavino 12 000 Lt UAB “G“ turto, o šią sumą sumažinus 6 procentais lieka 11 280 Lt. Todėl, prokurorės nuomone, aptariama skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis tikslintina dėl I. K. ir L. K. inkriminuotų pinigų sumų.

92Nuteistasis J. D. apeliaciniame skunde prašo:

931) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalį, perkvalifikuojant jo veiksmus iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį ir paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu;

942) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalis, kuriomis jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

953) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 49 525,02 Eur turto konfiskavimas, o klausimą dėl 2 896,20 Eur (10 000 Lt) priteisimo palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

96J. D. nurodo, kad teismas tinkamai nenustatė jo kaltės formos, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, neteisingai interpretavo atskirai kiekvieną įrodymą ir jų visumą, todėl teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, taip nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

97Nuteistasis cituoja skundžiamo nuosprendžio argumentus, kuriais remiantis jis buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (apeliacinio skundo 3 lapas, t. 20, b.l. 3), ir teigia, kad vien turto paėmimo faktas negali būti pagrindas kvalifikuoti jo veiksmus pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį. J. D., grąžinusio kreditą, pasakytas teiginys P. V., kad jis davė savo pinigus, neįrodo, kad apeliantas pasisavino pinigus, o tik patvirtina, kad UAB “S“ akcininkams nieko nebuvo žinoma apie nuteistojo, kaip bendrovės direktoriaus, neteisėtus veiksmus. J. D. grindžia savo išvadą apeliacinio skundo 4-5 lapuose aprašydamas 2003-2014 m. įvykius (t. 20, b.l. 4-5), akcentuojant tai, kad iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad paramos sutarčių sudarymas ir dalies pinigų susigrąžinimas buvo padaryti turint vieną tikslą – išvengti banko draudimo atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip pat ir su P. V.. Nors pinigų susigrąžinimas buvo neteisėtas, tačiau lėšos panaudotos UAB “S“ naudai siekiant atsiskaityti su P. V. už suteiktą paskolą bendrovei. Be to, P. V. 2014-03-12 grąžino pinigus į UAB “S“ banko sąskaitą. Esant tokioms aplinkybėms, J. D. manymu, teismas neteisingai konstatavo, kad apeliantas panaudojo pinigus savo reikmėms, todėl aplinkybė dėl 120 000 Lt pasisavinimo iš UAB “S“, šalintina iš skundžiamo nuosprendžio.

98Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas apskaičiavo nuteistajam grąžintos pinigų sumos dydį (171 000 Lt) nuo 190 000 Lt pervesto dydžio pagal paramos sutartis ir išskaitė 10 procentų tariamai “V“ gautos realios paramos. J. D. teigimu, nė vienas iš nuteistųjų bylos teisminiame procese negalėjo tiksliai nurodyti, kokia pinigų suma buvo perduota jam. Nagrinėjamu atveju neaišku, kiek konkrečiai pinigų buvo paliekama minėtam sporto klubui – 10 ar 15 procentų nuo pervestos pinigų sumos, taip pat iš kokios pinigų dalies buvo sumokėta J. G. už jo padarytus veiksmus. J. D. baudžiamajame procese teigė, kad jam buvo sugrąžinta iš viso 130 000 Lt, tačiau teismas nevertino šios aplinkybės, o vadovavosi prielaidomis. Be to, skundžiamame nuosprendyje neatkreiptas dėmesys į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-11-24 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-488, kurioje nurodyta, kad bendrovės direktoriui 2009 m. buvo grąžinta 50 000 Lt, o 2010 m. – 80 000 Lt, iš viso 130 000 Lt (t. 2, b.l. 169-170). Pasak J. D., jis iš pastarosios pinigų sumos 120 000 Lt grąžino P. V. už suteiktą paskolą bendrovei. Likę pinigai taip pat panaudoti UAB “S“ reikmėms – jos reprezentacijai, konsultacijoms ir kitoms išlaidoms padengti, tačiau J. D. nepateikė įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, todėl apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl 10 000 Lt pasisavinimo. Kadangi ši pinigų suma yra mažesnė nei 250 MGL dydis, todėl nuteistasis prašo jo veiksmus perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą ir paskirti švelnesnę bausmę.

99Dėl J. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas pripažino, jog paramos sutartys pasirašytos kompetentingų asmenų, jų parašai, sutarčių forma ir turinys nesuklastoti, jose įrašyti duomenys atitinka tikrovę, o pinigai pagal sutartis buvo gauti. Taigi, sutartys neturi klastojimo požymių, todėl apeliantas šioje dalyje išteisintinas. J. D., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, kad nepriklausomas auditorius Č. K. nustatė, jog iš dalies neteisingai užpildyta pirminė 2009 m. pelno mokesčių deklaracija, pateikus patikslintą deklaraciją, buvo tinkamai ištaisyta ir pelno mokestis visiškai sumokėtas. Padaryti taisymai teisingai įforminti UAB “S“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, o iš kitų tokio pobūdžio dokumentų galima visiškai ir iš dalies nustatyti bendrovės 2009-2010 m. turėtą turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, todėl jis nepagrįstai nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą.

100Apeliantas, skųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalį, kuria jam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nurodo, kad 171 000 Lt pinigų suma pripažinta jo nusikalstamos veikos rezultatu, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nusikalstamu būdu gautas turtas priklauso UAB “S“ ir turėtų būti grąžintas bendrovei. Byloje yra UAB “S“ direktoriaus pavaduotojo P. V. 2012-06-12 raštas, kuriame nurodyta, jog bendrovė neturi jokio pagrindo reikšti civilinį ieškinį direktoriui J. D., nes UAB “S“ nepatyrė žalos. Teismas įvertino šį raštą kaip atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir taikė turto konfiskavimą. Pasak apelianto, tokia teismo pozicija neatitinka teismų praktikos, prieštarauja BK 72 straipsnio nuostatoms ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymui. UAB “S“ sudaro trys akcininkai. Byloje nėra duomenų, kad klausimas dėl civilinio ieškinio buvo svarstomas bendrovės valdyboje ar akcininkų susirinkime, taip pat kad visi akcininkai žinojo ir išreiškė nuomonę dėl civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamajame procese. Remiantis BPK 112 straipsnio 1 dalimi, nėra UAB “S“ akcininkų atsisakymo nuo civilinio ieškinio. J. D. daro išvadą, kad šiuo atveju neužtikrinta teisė į žalos atlyginimą, o teismas nepagrįstai panaikino UAB “S“ teisę į civilinį ieškinį, taip padarydamas žalą akcininkų turtinėms teisėms.

101Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje pasisakoma dėl nuteistajam paskirtų per griežtų bausmių. Teismas, nesilaikydamas BK 55 straipsnio nuostatų, paskyrė J. D. laisvės atėmimo bausmes, nors prokuroras motyvuotai prašė, atsižvelgiant į veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Apelianto per griežto nuteisimo nepaneigia ta aplinkybė, kad jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

102Nuteistosios S. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalį, kuria S. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

103S. K. gynėjas nurodo, kad teismas tinkamai nenustatė ginamosios kaltės formos, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, neteisingai interpretavo atskirai kiekvieną įrodymą ir jų visumą, todėl teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

104Nuteistosios gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2012 ir Nr. 2K-233/2014 bei teigia, kad byloje nenustatyta, jog UAB “S“ buvo apgaulingai tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai ir/ar registrai. Apeliaciniame skunde aptariami rašytiniai dokumentai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-06-15 raštas Nr. (4.65)-46-23917 apie UAB “S“ teiktas pelno mokesčio deklaracijas ir jų kopijas, 2011-06-02 ir 2011-08-09 dokumentų apžiūros protokolai, kuriais vadovaudamasi specialistė padarė išvadą dėl UAB “S“ tvarkytos buhalterinės apskaitos. Pasak S. K. gynėjo, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiuose konkrečiuose bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tariamos paramos teikimą “V“. Minėti įrodymai tik patvirtina, kad UAB “S“ įtraukė neteisingus duomenis į finansinę atskaitomybę, t. y. deklaracijas už suteiktą paramą 2009 metais, tačiau finansinė atskaitomybė nėra BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Be to, bendrovė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai teisingą deklaraciją apie pajamas už 2010 metus. Apelianto teigimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad byloje nenustatytas aptariamo nusikaltimo būtinas objektyvusis požymis – nusikalstami padariniai, kad dėl jos neteisingai užpildytų deklaracijų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB “S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia išvada daroma pabrėžiant, kad byloje nebuvo atliktas išsamus bendrovės buhalterinių dokumentų tyrimas, nes specialistė tik apžiūrėjo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų gautus dokumentus ir, jais remdamasi, atsakė į užduotus klausimus, nors turėjo būti išsiaiškinta, ar visos ūkinės finansinės operacijos buvo apskaitytos ir patvirtintos dokumentais, tuo labiau kad nevertinta UAB “S“ veikla, jos įsipareigojimų dydis, struktūra ir nuosavas kapitalas. S. K. gynėjas prie apeliacinio skundo prideda nepriklausomo auditoriaus Č. K. atliktą UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos rodiklių už 2008-2012 metus analizę, kuria nustatyta, jog nėra BK 222 straipsnyje numatytų padarinių, taip pat konstatuota, kad iš dalies neteisingai užpildyta pirminė 2009 m. pelno mokesčių deklaracija, pateikus patikslintą deklaraciją, buvo tinkamai ištaisyta, o pelno mokestis visiškai sumokėtas.

105Apeliantas cituoja teismų praktiką, kad darant inkriminuotą nusikaltimą būtina nustatyti tyčią, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus S. K. parodymus, duotus baudžiamajame procese (apeliacinio skundo 4-5 lapai, t. 20, b.l. 45-46), ir tvirtina, kad teismas iš esmės nevertino nuteistosios parodymų, duotų bylos teisminiame procese, o rėmėsi jos parodymais, užfiksuotais 2013-11-28 apklausos protokole. Ginamoji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad jos veiksmai 2009-2010 metais padaryti nesuvokiant jų esmės ir prasmės. Tai patvirtino kitas nuteistasis J. D.. S. K. suvokė, kad ji galimai neteisėtai veikė tik tuo metu, kai ją sulaikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pareigūnai. Be to, nuteistoji 2014-10-27 teisiamajame posėdyje dėl jos parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, paaiškino, kad ji gal nesuvokė, ką kalbėjo, buvo prigąsdinta (t. 18, b.l. 39). Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad S. K. inkriminuotuose veiksmuose nėra tyčios, t. y. ji, surašydama 2009 m. pelno mokesčių deklaraciją, rėmėsi pirminiais UAB “S“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir tuo metu nežinojo, kad parama nebuvo realiai suteikta “V“.

106Atsižvelgdama į šiuos argumentus, S. K. gynėjas teigia, kad ji nepagrįstai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl dėl jos turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

107Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o nuteistojo J. D. ir nuteistosios S. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

108Nuteistųjų I. K. ir L. K. gynėjai prašė tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą.

109Nuteistasis J. D. ir jo gynėjas prašė tenkinti J. D. apeliacinį skundą.

110Nuteistoji S. K. ir jos gynėjas prašė tenkinti S. K. gynėjo apeliacinį skundą.

111Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo J. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios S. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

112Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo

113Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo sprendimu, kuriuo bylos dalis dėl I. K. ir L. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį išskirta ir perduota prokurorei nustačius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

114Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad dėl J. D. ir S. R. veiksmų valstybė galimai prarado teisę į UAB “S“ ir UAB “D“ mokėtiną pelno mokestį, kurio dydis yra mažesnis nei 250 MGL. Kadangi dėl UAB “S“ ir UAB “D“ turtinės prievolės panaikinimo nebuvo gautas pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nesurašytas prokuroro reikalavimas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kaip numatyta BK 182 straipsnio 4 dalyje, byla dėl J. D. ir S. R. inkriminuotų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (skundžiamo nuosprendžio 54-55 lapai, t. 19, b.l. 64-65).

115Šioje byloje J. D. ir S. R. buvo kaltinami atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (turtinės prievolės panaikinimas apgaule) ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turtinės prievolės panaikinimas apgaule), o I. K. ir L. K. buvo kaltinami kaip padėjėjai darant šias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad BK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia, o pagal to paties straipsnio 4 dalį organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Analizuojant baudžiamajame įstatyme reglamentuojamas teisės normas, darytina išvada, kad padėjėjų veiksmų teisinį vertinimą lemia būtent vykdytojo veiksmų kvalifikavimas pagal BK specialiosios dalies atitinkamą straipsnį, nes vykdytojas realizuoja bendrininkų nusikalstamą sumanymą. Jeigu teismas nustato, kad vykdytojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, kurioje nėra nusikalstamos veikos pavojingumą didinančių (kvalifikuojančių) požymių, padėjėjo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal baudžiamojo įstatymo straipsnį, numatantį griežtesnę baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas padarė išvadą, kad J. D. ir S. R., t. y. vykdytojų, veiksmai galimai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, ir tokia išvada nėra skundžiama apeliacine tvarka. Akivaizdu, kad kitaip negalėtų būti vertinami I. K. ir L. K. veiksmai, nes jiems inkriminuotas padėjėjų vaidmuo padedant J. D. ir S. R. galimai padaryti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad dėl pastarųjų nusikalstamų veikų negautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas pradėti baudžiamąją procesą. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo vertinti tiek J. D. ir S. R., tiek I. K. ir L. K. veiksmų BK 182 straipsnio 1 dalies prasme, nes nesant galimybės spręsti vykdytojų baudžiamosios atsakomybės klausimo, padėjėjų padarytų veiksmų vertinimas BK prasme taip pat negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad apygardos teismas, nutraukęs bylą dėl J. D. ir S. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, turėjo priimti analogišką procesinį sprendimą dėl I. K. ir L. K. šioje dalyje. Bylos dalies, susijusios su I. K. ir L. K. pareikštais kaltinimais pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, perdavimas prokurorei spręsti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą yra beprasmis. Šiame kontekste pasakytina, kad skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog I. K. ir L. K. veiksmai kvalifikuojami kaip padėjėjų, tačiau tame pačiame procesiniame dokumente konstatuojama, kad jų tęstiniais veiksmais buvo panaikinta didelės vertės turtinė prievolė (skundžiamo nuosprendžio 55 lapas, t. 19, b.l. 66). I. ir L. K. buvo ne UAB “S“ ir UAB “D“, o “V“ darbuotojai, todėl jie objektyviai negalėjo panaikinti bendrovių turtinių prievolių BK 182 straipsnio prasme. Vien I. ir L. K., kaip padėjėjams, inkriminuotų veiksmų padarymas savaime nereiškia, kad jie realizavo visus sukčiavimo požymius. Taigi, apygardos teismo padaryta minėta išvada yra neteisinga. Be to, I. ir L. K. negali UAB “S“ ir UAB “D“ galimai panaikintų turtinių prievolių piniginės išraiškos būti sudedamos ir skaičiuojamos bendrai, nes byloje nenustatyta I. ir L. K. išankstinė tyčia padėti bendrovėms galimai panaikinti turtines prievoles, tarp J. D. ir S. R. su nuteistaisiais nebuvo vieningo nusikalstamo susitarimo, fiktyvios UAB “S“ ir UAB “D“ paramos sutartys su “V“ buvo sudarytos nevienodu laikotarpiu. Todėl teigti, kad I. ir L. K. veiksmai, kuriais jie galimai padėjo abiem nuteistiesiems – J. D. ir S. R. – įgyvendinti nusikalstamus tikslus, yra tęstinio pobūdžio, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2014, nes apygardos teismo nustatytos aplinkybės nėra tapačios kasacinio teismo priimtoje nutartyje nustatytoms aplinkybėms.

116Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalis, kuria bylos dalis dėl I. K. ir L. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį išskirta ir perduota prokurorei, yra naikinama ir priimamas naujas sprendimas šiuo klausimu – nutraukti bylos dalį dėl I. K. ir L. K. padėjimo J. D. ir S. R. panaikinti turtines prievoles apgaule nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 327 straipsnio 1 punktas).

117Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl Z. J. ir A. G. panaikintos (pasikėsintos panaikinti) turtinės prievolės dydžio, kuris inkriminuotas I. ir L. K., kaip padėjėjams. Visų pirma pasakytina, kad apygardos teismas buvo nenuoseklus šiuo klausimu. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuota, kad UAB “B“, kuriai atstovavo Z. J., 2007-2008 metų ir 2010 metų pelno mokesčių deklaracijomis buvo nepagrįstai iš viso 8 000 Lt sumažintas apmokestinamas pelnas, o UAB “G“, kuriai atstovavo A. G., 2011 m. pelno mokesčio deklaracija buvo nepagrįstai pasikėsinta sumažinti pelno apmokestinimą 1 200 Lt (skundžiamo nuosprendžio 5 lapas, t. 19, b.l. 16). Kita vertus, to paties pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto motyvuojamoje dalyje teigiama, kad „teismui nustačius, kad dalį paramos atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Z. J., nuteistasis A. G. suteikė I. K. vadovaujamam sporto klubui realiai, pripažintina, kad jų vadovaujamos bendrovės teisėtai turėjo teisę nuo suteiktos paramos dalies gauti mokesčio lengvatas, todėl inkriminuojant šio nusikaltimo dalyko sumas, mažintinos jo sumos, atskaičius tą dalį, kuri priklauso realiai suteikus paramą:

118- bendrininkaujant su Z. J., inkriminuotina dalyko suma – 1 128,00 Lt (sumažinus 8 procentais);

119- bendrininkaujant su A. G., inkriminuotina dalyko suma – 1 128,00 Lt (sumažinus 6 procentais)“ (skundžiamo nuosprendžio 56 lapas, t. 19, b.l. 67).

120Analizuojant pacituotas skundžiamo nuosprendžio dalis, akivaizdu, kad apygardos teismas padarė prieštaringas išvadas dėl UAB “B“ ir UAB “G“ panaikintos (pasikėsintos panaikinti) turtinės prievolės dydžio. Procesiniame dokumente aprašant I. ir L. K. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, minėtų bendrovių panaikintos (pasikėsintos panaikinti) turtinės prievolės dydis, kuris apskaičiuotas pateikiant motyvus, nebuvo procentiškai sumažintas. Be to, nagrinėjamu atveju apygardos teismo pateiktas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto dalyko vertės apskaičiavimas yra neaiškiai aprašytas, nes nėra suprantama, kokia pradinė suma yra sumažinama 6 ar 8 procentais. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad UAB “B“, kuriai atstovavo Z. J., panaikintą 8 000 Lt apmokestinamą pelną sumažinus 8 procentais, nebus gaunama 1 128 Lt suma. Taip pat abiem atvejais buvo pasirinkta skirtinga procentinė išraiška (6 ir 8 procentai), kuria turi būti sumažinta nusikalstamos veikos dalyko vertė, nors UAB “B“ ir UAB “G“ pateikė tokio paties pobūdžio dokumentus – metines pelno mokesčio deklaracijas. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad aptariami skaičiavimai padaryti remiantis Z. J. ir A. G. parodymais, kad būtent tokiu procentu buvo mažinamos teiktų paramų sumos (t. 19, b.l. 67). Analizuojant A. G. parodymus, duotus tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, iš UAB “G“ pervestų 12 000 Lt “V“ A. G. buvo grąžinta 10 000 Lt, o L. K. buvo duota 2 000 Lt (t. 5, b.l. 46-47, 49-51). Taigi, iš tiesų manant, kad UAB “G“ realiai suteikė “V“ 2 000 Lt paramos, ši suma nėra 12 000 Lt šešių procentų išraiška, tuo labiau A. G. baudžiamajame procese nepaminėjo tokio dydžio procentinės išraiškos (t. 5, b.l. 46-47, 49-51, 54-55, t. 18, b.l. 51). Be to, L. K., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, nurodė, kad A. G. davė jai tik 600 Lt (5 procentus) nuo visų UAB “G“ pervestų pinigų (t. 4, b.l. 106-108).

121Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų įrodymų visumą, nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad A. G. ir Z. J., kaip bendrovių vadovai, turėjo realų tikslą remti “V“. Pagal paramos sutartis UAB “B“ per keturis kartus sumokėjo minėtos visuomeninės organizacijos atstovams iš viso 35 000 Lt, o UAB “G“ per vieną kartą pervedė 12 000 Lt į neva paramos gavėjo banko sąskaitą. Didžioji dalis pinigų buvo grąžinta bendrovių direktoriams A. G. ir Z. J.. Pažymėtina, kad nė vienas iš jų savo iniciatyva nesikreipė norėdami paremti “V“. Ši mintis buvo pasiūlyta iš L. K. ar I. K. pusės. UAB “B“ ir UAB “G“ direktoriai, norėję suteikti paramą “V“, galėjo remti visuomeninę organizaciją mažesnėmis pinigų sumomis, tačiau jie nepadarė to. Be to, byloje nėra nustatyta, kad A. G. ir Z. J. domėjosi, ar pinigai, perduoti L. K. ar I. K. už didžiosios dalies pinigų grąžinimą bendrovių direktoriams, buvo naudojami “V“ veikloje. Įvertinus visą nagrinėjimų įvykių eigą, akivaizdu, kad A. G. ir Z. J. apskritai nerūpėjo pastarasis klausimas, o L. K. ar I. K. perduoti pinigai laikytini kaip atlygis jiems už nusikalstamų ketinimų įgyvendinimą UAB “B“ ir UAB “G“ direktorių veikloje, leidžiant jiems neteisėtai pasisavinti bendrovių lėšas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pats apygardos teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad I. ir L. K. vystė sportinę veiklą “V“ ir tam panaudojo jiems neva skirtos paramos dalį (skundžiamo nuosprendžio 53 lapas, t. 19, b.l. 64).

122Dėl aptartų priežasčių pripažintina, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta neteisinga išvada, jog dalis UAB “B“ ir UAB “G“ pinigų, likusių I. ir L. K. pagal nusikalstamą schemą, buvo reali parama “V“. Apygardos teismas nepagrįstai sumažino Z. J. ir A. G. panaikintos (pasikėsintos panaikinti) turtinės prievolės dydžius. Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio aprašomoji dalis dėl I. K. ir L. K. padėjimo apgaule panaikinti (pasikėsinti panaikinti) Z. J. ir A. G. turtinės prievolės – mokėtino pelno mokesčio – tikslinama nurodant, kad I. K. ir L. K. padėjo panaikinti Z. J. 8 000 Lt turtinę prievolę, o A. G. – pasikėsinti panaikinti 1 200 Lt turtinę prievolę (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 3 punktas).

123Dėl J. D. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

124BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

125Turto pasisavinimu gali būti pripažįstami ir tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kvalifikuojant šio fizinio asmens veiksmus pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (pvz., tai, kad buvo paimti pinigai, pervesti pagal fiktyvius sandorius, kad jų paėmimas ir panaudojimas neparodytas įmonių apskaitos dokumentuose), bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas kitai įmonei (įmonėms) pagal fiktyvius sandorius pervestus jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012, 2K-138/2014).

126Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. D., būdamas UAB “S“ direktorius ir veikdamas per J. G., 2009-2010 metais pagal išankstinį susitarimą su I. K. ir L. K. susitarė dėl tariamos paramos suteikimo “V“. Siekiant įgyvendinti šį nusikalstamą tikslą, buvo sudarytos skundžiamame nuosprendyje nurodytos paramos sutartys, jų pagrindu pinigai pervesti į minėtos visuomeninės organizacijos banko sąskaitą, vėliau I. K. ir L. K. išgrynindavo lėšas ir per J. G. grąžindavo didžiąją jų dalį J. D.. Pastarasis apeliaciniame skunde neneigia, kad pinigų susigrąžinimas buvo neteisėtas (t. 20, b.l. 5), tačiau tvirtina, kad 120 000 Lt buvo panaudoti bendrovės naudai dengiant skolą, turėtą P. V., dėl ko apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip turto pasisavinimas. Liudytojas P. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jį su UAB “S“ siejo paskoliniai santykiai, bendrovė buvo skolinga liudytojui 192 000 Lt. J. D. 2009-2010 metais per kelis kartus sumokėjo P. V. 120 000 Lt. Vėliau liudytojas grąžino minėtą pinigų sumą J. D. pervesdamas ją į šio banko sąskaitą. Tai buvo padaryta, nes apeliantas savo pinigais P. V. grąžino paskolą. Jie anksčiau buvo sutarę, kad bankui pritarus dėl paskolos grąžinimo, P. V. turės atiduoti pinigus J. D. (t. 18, b.l. 52). Liudytojas, apklausiamas ikiteisminiame tyrime, davė iš esmės tokius pačius parodymus, be to, teigė, kad jis priimdavo pinigus iš nuteistojo nepasirašydamas jokiuose dokumentuose, o apeliantas sakė, kad duodami pinigai yra jo asmeniniai (t. 15, b.l. 3-4). Taigi, analizuojant P. V. parodymus, J. D. davė liudytojui 120 000 Lt disponuodamas kaip nuosavais, o ne kaip UAB “S“ pinigais. Tokią išvadą leidžia daryti ir byloje nustatytas apelianto elgesys. Pirma, 120 000 Lt davimas P. V. nebuvo užfiksuotas jokiuose dokumentuose. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių, iš tiesų J. D. duodant UAB “S“ pinigus, ši aplinkybė negalėjo būti įforminta oficialiuose dokumentuose. Antra, jei P. V. perduoti pinigai priklausė bendrovei, nėra suprantamas J. D. prašymas, pateiktas liudytojui, kad šis grąžintų apeliantui aptariamą pinigų sumą, bankui leidus UAB “S“ atiduoti liudytojui visą skolą. Grąžinant tam tikro dydžio pinigų sumą, ja paprastai yra atitinkamai sumažinama turėta skola. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju J. D., kaip UAB “S“ atstovas, galėjo prašyti P. V. neva bendrovės duodamus pinigus įskaityti į jos skolą, tačiau nuteistasis nepadarė to. Trečia, prie J. D. apeliacinio skundo pridėtoje 2013-04-03 susitarimo kopijoje nurodyta, kad J. D., kaip fizinis asmuo, sumokėjo P. V. 120 000 Lt už UAB “S“ turėtą skolą. Bendrovei grąžinus visą 152 000 Lt skolą, liudytojas įsipareigojo atiduoti J. D. sumokėtus pinigus, o pastarasis – pervesti juos į UAB “S“ banko sąskaitą (t. 20, b.l. 21). Bankinio pavedimo kopijoje užfiksuota, kad P. V. 2014-03-12 pervedė 120 000 Lt į J. D. banko sąskaitą (t. 20, b.l. 22). Aptartų dokumentų kopijos taip pat patvirtina, kad J. D. disponavo 120 000 Lt kaip nuosavais. Jei šie pinigai iš tikrųjų priklausė UAB “S“, nėra objektyviai suprantama, kodėl bendrovė negalėjo sumokėti P. V. tik 32 000 Lt, prieš tai įskaičius į buvusią jos skolą 120 000 Lt. Be to, P. V. nebuvo jokių kliūčių pervesti bankiniu pavedimu 120 000 Lt tiesiogiai į UAB “S“, o ne J. D. banko sąskaitą, taip patvirtinant bendrovės teisę į minėtą pinigų sumą. Pats J. D. 2013-04-23 apklausoje ikiteisminiame tyrime neneigė, kad jis sakė P. V., jog apelianto perduotos lėšos jam priklauso asmeniškai (t. 15, b.l. 82-83). Akivaizdu, kad nuteistasis pateikė melagingą informaciją kitam UAB “S“ akcininkui siekdamas nuslėpti pinigų kilmę. Be to, J. D. toje pačioje apklausoje teigė, kad bylai reikšmingu laiku jis už maždaug 70 000 Lt pardavė tėvo sodybą su žemės sklypu, tačiau apeliantas panaudojo pinigus savo reikmėms, taip pat apmokant su UAB “S“ veikla susijusias konsultacijas (t. 15, b.l. 83). Tokie J. D. parodymai rodo, kad jis, siekdamas padėti bendrovei, galėjo bent dalį jos turėtos skolos padengti savo gautomis lėšomis, tačiau nuteistasis nepadarė to. Šiame kontekste pasakytina, kad J. D. iškėlė versiją dėl 120 000 Lt panaudojimo paskirties tik ketvirtoje apklausoje ikiteisminiame tyrime, praėjus beveik dvejiems metams nuo jo pirmosios apklausos įtariamuoju ir tik po to, kai buvo surašytas 2013-04-03 susitarimas (t. 15, b.l. 82-83). Iki tol nuteistasis, apklausiamas tiek tyrėjos, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos, nedavė parodymų apie pinigų perdavimą P. V. už UAB “S“ turėtą skolą (t. 15, b.l. 71-72, 74-77, 80-81). Ilgą laiką svarbios aplinkybės, kuria grindžiama gynybinė versija, nutylėjimas yra nelogiškas J. D. elgesys. Pastarasis 2011-05-13 tyrėjos apklausoje ir 2011-05-17 ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausoje davė tik bendro pobūdžio parodymus, kad jis panaudojo J. G. perduotus pinigus bendrovės reikmėms (t. 15, b.l. 71-72, 76). 2012-06-12 apklausoje J. D. jau teigė, kad grąžinti pinigai buvo panaudoti bendrovės reprezentacijai, konsultacijoms ir kitoms reikmėms, kurių neatsiminė (t. 15, b.l. 81). 2013-04-23 apklausoje apeliantas, iškėlęs versiją, kurios jis laikosi ir apeliaciniame skunde, tiksliai įvardijo, kada ir kokios pinigų sumos buvo perduotos P. V. už UAB “S“ skolą, t. y. 2009 m. pabaigoje, prieš Šv. Kalėdas, buvo sumokėta 50 000 Lt, o 2010 m. spalio ir gruodžio mėn. – atitinkamai 40 000 Lt ir 30 000 Lt (t. 15, b.l. 82-83). Įvertinus J. D. elgesį ankstesnėse apklausose, kai jis davė bendro pobūdžio, nekonkrečius parodymus dėl pinigų panaudojimo tikslo, neįtikėtina, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo lėšų perdavimo P. V., kategoriškai nurodė pinigų sumas ir jų perdavimo laiką. Pats P. V. ikiteisminiame tyrime pradėjo tvirtinti J. D. iškeltą versiją tik po šio 2013-04-23 apklausos (t. 15, b.l. 1-2, 3-4).

127Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad paramos sutarčių sudarymas ir dalies pinigų susigrąžinimas buvo padaryti turint vieną tikslą – išvengti banko draudimo atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip pat ir su P. V.. Byloje nėra užfiksuota, kad J. D. ėmėsi priemonių atsiskaityti su kitais kreditoriais, išskyrus su UAB “S“ akcininku. Taip pat nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, dėl kurių netrukus po 2009-10-08 paskolų subordinavimo sutarties, kuria P. V. buvo numatyti apribojimai atgauti skolą, pastarasis turėjo skubiai reikalauti, kad UAB “S“ grąžintų jam pinigus. Viena vertus, toks P. V. elgesys būtų traktuojamas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, nes tai pažeistų 2009-10-08 paskolų subordinavimo sutarties nuostatas (t. 14, b.l. 19-21), kita vertus, liudytojo veiksmai būtų nenaudingi pačiai UAB “S“, kurios vienas iš akcininkų taip pat yra P. V., dėl mažinamo bendrovės kapitalo. Be to, remiantis J. D. ir P. V. parodymais, pastarajam per 2009-2010 m. laikotarpį negrąžinta visa UAB “S“ įsiskolinta suma, kas patvirtina, kad P. V. nebuvo skubu atgauti visus skolintus pinigus. J. D. apeliaciniame skunde pripažįsta savo kaltę dėl 10 000 Lt pasisavinimo (t. 20, b.l. 7), todėl vien dėl šios priežasties prieštaringas nuteistojo teiginys, kad paramos sutarčių sudarymo tikslas buvo tik išvengti banko draudimo atsiskaityti su P. V..

128Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pritartina apygardos teismui, kad J. D. pavertė pinigus, kurie “V“ atstovų per J. G. buvo grąžinti, savo nuosavybe, jis ėmė elgtis su lėšomis kaip su nuosavomis imituodamas UAB “S“ skolos P. V. grąžinimą apelianto pinigais. J. D. pasakymas P. V., kad pastarasis turės grąžinti jam 120 000 Lt, kai UAB “S“ sumokės visą skolą P. V., įrodo apelianto nusikalstamą ketinimą (tikslą) turėti pinigus vėl savo žinioje ir spręsti dėl jų tolesnio panaudojimo. Įvertinus visą nagrinėjimo įvykio eigą, J. D. tvirtinimas, kad jis veikė UAB “S“ interesais, laikytinas formaliu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, perduodamas neteisėtai įgytas UAB “S“ lėšas P. V., siekė sudaryti įspūdį, kad tai yra naudinga bendrovei, nors vėliau jos lėšomis dar kartą buvo sumokėta P. V. didžioji skolos dalis. Šio akcininko 120 000 Lt bankiniu pavedimu, ikiteisminio tyrimo metu padarytu į J. D. banko sąskaitą, ir vėliau jų pervedimu į UAB “S“ banko sąskaitą siekta tik pateisinti nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltą versiją, kad jis nesiekė pasisavinti inkriminuotos pinigų sumos, kas prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

129J. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už 171 000 Lt UAB “S“ priklausančių lėšų pasisavinimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad “V“ atstovai per J. G. grąžino jam 130 000 Lt. Pažymėtina, kad apeliantas baudžiamajame procese nebuvo nuoseklus dėl jam grąžintos pinigų sumos. J. D. 2011-05-13 apklausoje ikiteisminiame tyrime parodė, kad jis su J. G. susitarė, jog iš minėtai visuomeninei organizacijai pervestos pinigų sumos bus atskaičiuota 10-12 procentų ir likusios lėšos bus grąžintos nuteistajam (t. 15, b.l. 71). Apeliantas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, patvirtino, kad buvo sutarta, jog jam bus grąžinta pinigų suma, dešimt procentų mažesnė nei pervesta. Šio susitarimo buvo laikomasi (t. 15, b.l. 74-77). Pažymėtina, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali turėti įrodomosios reikšmės kaip ir tokių asmenų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriais teismas gali grįsti savo išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-502/2013). Taigi, pats apeliantas pripažino, kad jam grąžinta dešimtadaliu mažesnė UAB “S“ pinigų suma nei prieš tai buvo pervesta aptariamai visuomeninei organizacijai. Vėlgi, J. D. tik 2013-04-23 apklausoje pradėjo teigti, kad jis iš “V“ gavo iš viso 130 000 Lt (t. 15, b.l. 82-83), nors iki tol apeliantas negalėjo visiškai tiksliai įvardyti gautos pinigų sumos (t. 15, b.l. 71-72, 74-77, 80-81). J. G., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, pripažino, kad I. K. norėjo, jog iš pervestos pinigų sumos šiam liktų 8-10 procentų, o likusios lėšos būtų grąžinamos UAB “S“. J. G. turėjo likti 1 procentas iš gautos paramos sumos (t. 15, b.l. 165-167). J. G. taip pat patvirtino tokius parodymus 2011-05-10 apklausoje (t. 15, b.l. 161-163). I. K., papasakodamas žinomas aplinkybes ikiteisminio tyrimo teisėjai ir bylos teisminiame procese, tiksliai neatsiminė, kiek jam ir L. K. likdavo UAB “S“ išgrynintų pinigų (t. 3, b.l. 156-158, t. 18, b.l. 76-79), kita vertus, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, matyti, kad nuteistasis nurodė panašią procentinę išraišką pinigų sumos, kuri jam ir L. K. likdavo (6-8 procentai) (t. 3, b.l. 139-143, 148-153). L. K. baudžiamajame procese iš esmės laikėsi analogiškos pozicijos šiuo klausimu (t. 4, b.l. 99-102, 106-108, 120-125, t. 18, b.l. 97-100). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai apskaičiavo nuteistajam grąžintą pinigų sumą išskaitydamas 10 procentų iš tariamai “V“ gautos realios paramos, nes tai atitinka tiek J. D., duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai ir 2011-05-13 apklausoje, tiek iš dalies kitų nuteistųjų baudžiamajame procese duotus parodymus. Nors nė vienas iš kitų nuteistųjų tiksliai negalėjo nurodyti, kokia pinigų suma buvo perduota apeliantui, tačiau toks parodymų nevisiškas konkretumas paaiškintinas tuo, kad pinigų pasidalijimo santykis nebuvo įformintas dokumente, nuo nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų iki jų apklausų praėjo pakankamai ilgas laikas, todėl jie dėl objektyvių priežasčių galėjo neatsiminti aptariamos aplinkybės. Kita vertus, vien tai savaime nereiškia, kad J. D. neteisėtai gautą UAB “S“ pinigų sumą negalima procentiškai nustatyti vertinant minėtus J. D. ir kitų nuteistųjų parodymus bei juos tarpusavyje lyginant. Priešingai nei nurodo J. D. apeliaciniame skunde, I. ir L. K. bei J. G. neparodė, kad apeliantui inkriminuotu laikotarpiu buvo grąžinama 85 procentai UAB “S“ pervestų pinigų, o likusios lėšos (15 procentų) buvo pasidalijamos tarp I. ir L. K., todėl nuteistojo apeliacinio skundo priešingas teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad I. ir L. K. baudžiamajame procese teigė, jog UAB “S“ direktoriui buvo grąžinama apie 92-94 procentus pervestų lėšų, tačiau skundžiamame nuosprendyje nustatytas J. D. palankesnis pinigų pasidalijimo santykis (90:10). Tai, kad apeliantas tam tikru momentu baudžiamajame procese pradėjo tvirtinti, jog jam buvo sugrąžinta iš viso 130 000 Lt iš “V“ pervestų 190 000 Lt, neįrodo, kad tokia aplinkybė atitinka tikrovę. Pagal J. D. iškeltą versiją, jam atitekdavo tik apie 68 procentus pervestų pinigų sumos, kas akivaizdžiai skiriasi nuo jo pirminių parodymų ir I. K., L. K. ir J. G. parodymų. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. K. kategoriškai paneigė apelianto iškeltą versiją (t. 18, b.l. 97). Abejotina, ar pačiam J. D. būtų naudinga atiduoti beveik trečdalį pinigų sumos kitiems bendrininkams už jų nesudėtingų veiksmų padarymą – pinigų išgryninimą ir vėlesnį didelės dalies lėšų grąžinimą apeliantui. Nuteistasis grindžia tvirtinimą dėl jam grąžintos pinigų sumos dydžio Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-11-24 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-488 (t. 13, b.l. 169-170). Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl J. D. neteisėtai grąžintos UAB “S“ pinigų sumos, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, išsamiai išanalizavo nuteistųjų parodymus šioje dalyje. Tokio klausimo išsprendimas yra išimtinė teismo diskrecija, todėl vien ta aplinkybė, kad minėtoje operatyvaus patikrinimo pažymoje deklaratyviai konstatuota, jog J. D. 2009 m. buvo grąžinta 50 000 Lt, o 2010 m. – 80 000 Lt (iš viso 130 000 Lt), nėra laikytina įrodymu, paneigiančiu skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, tuo labiau kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentas surašytas dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui ir neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, o minėtame dokumente nepagrįsti tokie skaičiavimai. Akivaizdu, kad nuteistojo iškelta versija dėl gautų pinigų sumos iš “V“ yra priderinta prie 2011-11-24 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (4.65)-488 turinio, nes iki susipažinimo su ja apeliantas baudžiamajame procese netvirtino, kad jam buvo grąžinta būtent 130 000 Lt UAB “S“ pervestų pinigų. Taigi, skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyta, kad J. D. pasisavino 171 000 Lt, priklausančių UAB “S“. Kadangi ši pinigų suma yra didesnė nei 250 MGL dydis, todėl jo nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o keisti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalį šioje dalyje nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

130Dėl J. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

131BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama – įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-607/2007, 2K-132/2008, 2K-244/2009, 2K-7-47-895/2016).

132Skundžiamu nuosprendžiu J. D. nuteistas už 2009-10-28 paramos sutarties Nr. 09/10-28, pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo suteikti “V“ 70 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti, ir 2010-08-05 paramos sutarties (be numerio), pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo suteikti “V“ 150 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti, suklastojimą. Analizuojant minėtų dokumentų turinį (t. 13, b.l. 44, 54), matyti, kad juose pasirašė UAB “S“ ir “V“ atstovai, tačiau apeliantui nebuvo inkriminuotas šios paramos sutarčių turinio dalies suklastojimas. Be to, J. D. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiamame nuosprendyje pripažinta, jog paramos sutarčių turinys nesuklastotas, o jose visi įrašyti duomenys atitinka tikrovę. Apygardos teismas konstatavo, kad aptariamuose dokumentuose yra pateikti melagingi duomenys apie realios paramos davimą (gavimą) (skundžiamo nuosprendžio 58 lapas, t. 19, b.l. 69). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (bylai reikšmingu laikotarpiu galiojusi įstatymo redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paramos dalykai šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams teikiami jų įstatuose ar nuostatuose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams <...>. Abiejose paramos sutartyse nurodyta, kad UAB “S“ įsipareigojo suteikti dokumentuose nurodytas pinigų sumas “V“ kaip paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti, o tokia visuomeninė organizacija įsipareigojo naudoti suteiktus pinigus Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo, jos įstatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (paramos sutarčių 2.1. ir 3. punktai). Byloje nustatyta, kad UAB “S“ aptariamų paramos sutarčių pagrindu pervesdavo lėšas į “V“ banko sąskaitą, tačiau remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, pinigai buvo išgryninami pervedimo dieną ar kitą dieną po pervedimo (t. 3, b.l. 89-91, 97-98) ir didžioji pinigų dalis per tarpininką J. G. neteisėtai grąžinami J. D., kuris pasisavindavo juos. Taigi, nėra abejonių, kad 2009-10-28 paramos sutartyje Nr. 09/10-28 ir 2010-08-05 paramos sutartyje (be numerio) nurodytas UAB “S“ pinigų suteikimo pagrindas – parama “V“ – neatitinka tikrovės. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad pinigai pagal paramos sutartis buvo pervesti minėtai visuomeninei organizacijai, nes sutarčių šalių tikroji valia buvo nusikalstamo pobūdžio – imituoti paramos santykius, kad vėliau J. D. neteisėtai pasisavintų didžiąją dalį UAB “S“ pinigų. Aptariamų paramos sutarčių pasirašymas buvo BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo mechanizmo dalis. Jei UAB “S“ iš tiesų norėjo paremti “V“, nelogiška įvykių eiga, kai didžioji dalis pervestų pinigų buvo perduodama bendrovės direktoriui J. D.. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad J. D. inkriminuotų dokumentų turinys dėl melagingai nurodytų aplinkybių, susijusių su paramos suteikimu “V“, atitinka dokumentų suklastojimo objektyviuosius požymius BK 300 straipsnio prasme. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nėra nuoseklus, viena vertus, pripažindamas, kad pinigų susigrąžinimas buvo neteisėtas (t. 20, b.l. 5), kita vertus, teigdamas, kad paramos sutartys nebuvo suklastotos (t. 20, b.l. 8).

133Naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl J. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

134Dėl S. K. ir J. D. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

135BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2012).

136S. K. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB “S“ buhalterė ir pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, žinodama, kad UAB “S“ direktorius J. D. pasirašė suklastotus dokumentus – 2009-10-28 Paramos sutartį Nr. 09/10-28, pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo suteikti “V“ 70 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti, ir 2010-08-05 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo suteikti “V“ 150 000 Lt paramą 2009-2010 m. veiklos programai įgyvendinti, 2009-2010 metais įtraukė šiuos suklastotus dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2010 metus.

137Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB “S“ sudarytos paramos sutartys su “V“ yra fiktyvios, t. y. jomis realiai nebuvo suteikta parama visuomeninei organizacijai, o pinigai buvo pasidalinti tarp asmenų nusikalstamais tikslais. S. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad UAB “S“ direktorius J. D. sakė jai, jog bendrovė rems “V“, bet pinigai grįš į kasą, o UAB “S“ turės atsilyginti 10 procentų nuo pervestos pinigų sumos. S. K. suprato, kad tokie veiksmai yra neteisėti, tačiau nuteistoji sutiko daryti juos. Pagal susitarimą S. K. pervesdavo pinigus į “V“, J. G. atveždavo nuteistajai išgrynintus pinigus, o ši perduodavo juos J. D.. Ji nefiksuodavo pinigų grąžinimo UAB “S“ buhalterinėje apskaitoje (t. 15, b.l. 122-123). Taigi, S. K. pripažino, kad ji suvokė, jog UAB “S“, sudarydama paramos sutartis su “V“, realiai neteikė paramos, o didžiosios dalies pervestų pinigų grąžinimas bendrovei sąmoningai neatsispindėjo buhalterinėje apskaitoje. Priešingai, UAB “S“ finansiniuose dokumentuose liko užfiksuota, kad parama buvo suteikta aptariamai visuomeninei organizacijai. Kaip minėta, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali turėti tokią pačią įrodomąją reikšmę kaip ir jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Todėl minėti S. K. parodymai laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Iš 2011-05-12 apklausos protokolo matyti, kad S. K. apklausoje dalyvavo jos gynėjas, nė vienas iš jų protokole nepateikė jokių pastabų dėl S. K. neteisingų parodymų užfiksavimo, jai daryto poveikio ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens psichinės būsenos. S. K. davė iš esmės tokius pačius parodymus 2011-05-10 ir 2012-06-21 apklausų metu (t. 15, b.l. 119, 128-129). S. K. parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad nuteistoji, papasakodama jai nepalankias aplinkybes, nesuvokė, ką kalbėjo, nes buvo prigąsdinta, atmetami kaip nepagrįsti, nes jų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. S. K., tik 2013-11-28 apklausoje nemotyvuotai iš dalies pakeitusi parodymus, pradėjo tvirtinti, kad ji nesuvokė, jog “V“ skirta parama buvo tariama. Kita vertus, šioje apklausoje S. K. pripažino, kad ji sužinojo apie fiktyvią paramą 2010 m. pradžioje, nors 2010-08-05 buvo sudaryta dar viena paramos sutartis ir nuteistoji vis tiek pervesdavo pinigus į “V“ banko sąskaitą bei apskaitydavo juos UAB “S“ buhalterijoje kaip bendrovės turėtas legalias išlaidas (t. 16, b.l. 114-115). Tokie S. K. parodymai nepaneigia jos iki tol duotų nuoseklių parodymų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, S. K. nebuvo nuosekli dėl jos (ne)žinojimo, kad “V“ suteikta parama buvo fiktyvi. Iš pradžių nuteistoji teigė, kad jai kilo įtarimų dėl paramos teisėtumo, nes pervedus pinigus į “V“ banko sąskaitą, J. G. grąžindavo didžiąją dalį lėšų. Vėliau S. K. jau tvirtino, kad ji sužinojo apie kitų asmenų nusikalstamus veiksmus tik nuo to momento, kai nuteistoji buvo laikinai sulaikyta (t. 18, b.l. 39-40). S. K. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, yra prieštaringi, be to, jie nemotyvuotai pakeisti ir neatitinka nuteistosios pirminių parodymų, todėl apygardos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nesivadovavo S. K. parodymais, duotais bylos teisminiame procese. Todėl S. K. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad ginamoji 2009-2010 metais nesuvokė padarytų veiksmų esmės ir prasmės, atmetamas kaip nepagrįstas. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistosios realiai padaryti veiksmai bylai reikšmingu laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad iš UAB “S“ banko sąskaitos į “V“ banko sąskaitą 2009-11-03 pervesta 40 000 Lt (pinigai išgryninti 2009-11-04), 2009-11-18 pervesta 30 000 Lt (pinigai išgryninti tą pačią dieną), 2010-08-25 pervesta 30 000 Lt (pinigai išgryninti 2010-08-26), 2010-09-28 pervesta 30 000 Lt (pinigai išgryninti 2010-09-29), 2010-11-22 pervesta 30 000 Lt (pinigai išgryninti 2010-11-23), 2010-12-27 pervesta 30 000 Lt (pinigai išgryninti 2010-12-28) (t. 3, b.l. 89-91, 97-98). S. K. baudžiamajame procese neneigė, kad ji atliko minėtus bankinius pavedimus. Taigi, nuteistoji ne vieną kartą pervesdavo nemažas pinigų sumas į “V“ banko sąskaitą, kurios per trumpą laiką buvo išgryninamos. Nėra abejonių, kad I. K. ir L. K. darė tokio pobūdžio veiksmus, kad pagal susitarimą didžioji pinigų dalis būtų kuo greičiau grąžinta J. D.. Remiantis byloje surinktais įrodymais, tas pats asmuo (J. G.) atveždavo jam perduotus pinigus S. K., kuri vėliau atiduodavo juos J. D.. Nenustatyta, kad nuo pinigų pervedimo į “V“ banko sąskaitą iki jų didžiosios dalies perdavimo S. K. praeidavo didelis laiko tarpas. Įvertinus visas aplinkybes, neįtikėtina, kad nuteistoji nesuvokė, jog jai perduodami pinigai yra susiję būtent su UAB “S“ sudarytomis paramų sutartimis. Be to, iš tiesų nuteistajai nesuvokiant tokios aplinkybės, nėra suprantamas jos elgesys, kai ji oficialiai neapskaitydavo pinigų bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Priešingai, visa nagrinėjama įvykio eiga įrodo, kad S. K. neveikimas buvo sąmoningas, tikslingai siekiant, kad pinigų grąžinimas nebūtų įformintas buhalteriniuose dokumentuose. Darytina išvada, kad nuteistoji suvokė, jog 2009-10-28 Paramos sutartis Nr.09/10-28 ir 2010-08-05 Paramos sutartis (be numerio) yra fiktyvios. Be to, nuteistoji, net ir žinodama pastarąją aplinkybę, bylai reikšmingu laikotarpiu nesiėmė jokių priemonių, kad UAB “S“ buhalterinė apskaita būtų tinkamai tvarkoma. Todėl skundžiamu nuosprendžiu tinkamai nustatyta nuteistosios kaltės forma (tyčia). Tokios išvados nepaneigia J. D. parodymai, kad S. K. nežinojo apie nusikalstamą schemą, nes akivaizdu, kad nuteistojo priešingas tvirtinimas būtų nenaudingas pačiam jam, tuo labiau kad abu nuteistuosius sieja ilgalaikiai darbiniai santykiai, todėl J. D. yra suinteresuotas duoti nuteistajai palankius parodymus, kurie, be kita ko, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

138S. K. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiuose konkrečiuose bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tariamos paramos teikimą “V“. Nuteistajai pareikštame kaltinime nebuvo detalizuota ši aplinkybė, tik nurodyta, kad ji 2009-2010 metais įtraukė suklastotas paramos sutartis į bendrovės buhalterinę apskaitą, kita vertus, tai nereiškia, kad UAB “S“ buhalterinė apskaita nebuvo iškreipta. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku) buhalterinė apskaita apibrėžta kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. 2011-06-02 apžiūros protokole užfiksuota, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei G. Kononenko buvo pateikti susipažinti ir įvertinti įvairūs UAB “S“ dokumentai, taip pat bendrovės apskaitos registras už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2009-11-02, nuo 2004-01-01 iki 2012-05-10, pasirašytas S. K.. Specialistė nustatė, kad aptariamo registro apyvartos žiniaraštyje (sąskaitos Nr. 6120) užfiksuoti 2009-2010 m. atlikti mokėjimai į “V“ banko sąskaitą, iš viso 190 000 Lt. G. Kononenko padarė išvadą, kad UAB “S“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos minėtos ūkinės operacijos (t. 13, b.l. 110-112). Specialistė buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimų pateikimą pagal BK 235 straipsnį. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti G. Kononenko kompetencija ir jos padarytomis išvadomis. UAB “S“ apskaitos registras (apyvartos žiniaraštis, sąskaita Nr. 6120 Nr.) laikytinas bendrovės buhalterinės apskaitos sudedamąja dalimi, nes jame buvo užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su tariamos paramos teikimu “V“. Vien šios nustatytos aplinkybės pakanka konstatuoti, kad S. K. sąmoningais tyčiniais veiksmais iškraipė UAB “S“ buhalterinę apskaitą. Be to, nėra abejonių, kad neužfiksavusi aptariamų ūkinių operacijų UAB “S“ buhalterinėje apskaitoje, nuteistoji vėliau negalėtų duomenų pateikti bendrovės paramos teikimo metinėse ataskaitose ir pelno mokesčio deklaracijose. Šių dokumentų turiniui taip pat įtakos turėjo UAB “S“ apskaitos registre esantys melagingi duomenys. Taigi, S. K. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad UAB “S“ įtraukė neteisingus duomenis tik finansinę atskaitomybę patvirtinančiuose dokumentuose, o jo pateikiama subjektyvi nuomonė dėl BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko nenustatymo byloje atmetama kaip neatitinkanti tikrovės.

139Teisėjų kolegija nesutinka su J. D. ir S. K. gynėjo apeliacinių skundų teiginiu, kad šiuo atveju nėra įrodyti apgaulingo apskaitos tvarkymo padariniai – iš dalies negalėjimas nustatyti UAB “S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2010 metus, kuriuos nustatė specialistė G. Kononenko. Kaip minėta, S. K. neapskaitė UAB “S“ buhalterijoje tarpininko J. G. neoficialiai perduotų pinigų. Ji pripažino šią aplinkybę apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 15, b.l. 123). To neprašė nuteistosios padaryti ir UAB “S“ direktorius J. D., kurio nurodymu prieš tai nuteistoji užregistravo fiktyvias sutartis UAB “S“ buhalterinėje apskaitoje. Anksčiau aptartais įrodymais ir jais nustatytomis aplinkybėmis įrodyta, kad pastarasis neteisėtai disponavo neapskaitytais pinigais kaip nuosavais. Tik atliekant ikiteisminį tyrimą, J. D. tam tikru momentu pradėjo tvirtinti, kad jis panaudojo dalį pinigų grąžinant P. V. skolą už UAB “S“, nors pats pinigų perdavimas 2009-2010 metais neužfiksuotas rašytiniais dokumentais. Nuteistasis taip pat apskritai negalėjo pagrįsti, kur buvo panaudoti likę daugiau nei 50 000 Lt. Tokios aplinkybės nepavyko nustatyti tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą. Todėl užregistravus melagingus duomenis UAB “S“ buhalterinėje apskaitoje dėl paramos suteikimo “V“ ir neužfiksavus, kur J. D. panaudojo pasisavintus pinigus, kilo S. K. ir J. D. inkriminuoti padariniai. Pasak nuteistosios gynėjo, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai negalėjo būti nustatyti, nes byloje neatliktas išsamus bendrovės buhalterinių dokumentų tyrimas. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką bylose dėl nusikalstamų veikų, aprašytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima ir atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai, kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015, 2K-334-677/2015). Duomenys apie fiktyvias paramos sutartis tarp UAB “S“ ir “V“ buvo gauti tik atliekant baudžiamąjį procesą ir renkant įrodymus. Akivaizdu, kad nepradėjus vykdyti šios procesinės veiklos, bendrovės buhalterinėje apskaitoje būtų išlikę iškraipyti duomenys apie neva minėtai visuomeninei organizacijai suteiktą paramą, kai jai skirti pinigai buvo panaudoti kitiems tikslams, t. y. apgaulingai sutvarkyta apskaita. Atsižvelgiant į tai, net ir neatlikus itin detalaus UAB “S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, byloje užtenka įrodymų, patvirtinančių BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių buvimą.

140S. K. gynėjo apeliaciniame skunde be pagrindo didelis dėmesys yra skiriamas UAB “S“ pelno mokesčio deklaracijų pildymui. Visų pirma, pats apeliantas yra nenuoseklus šiuo klausimu, viena vertus, teigdamas, kad tokio pobūdžio deklaracijos nėra apgaulingo apskaitos tvarkymo dalykas, kita vertus, tvirtindamas, kad jomis nebuvo sukelti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai (apeliacinio skundo 3 lapas, t. 20, b.l. 44). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-11-24 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448 užfiksuota, kad UAB “S“ 2011-05-31 ir 2011-10-03 pateikė patikslintas metines 2009 metų pelno mokesčio deklaracijas. Taip pat operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė patikslino 2009-2010 m. paramos teikimo metines ataskaitas (t. 13, b.l. 169-170). Atkreiptinas dėmesys, kad S. K. ir J. D. pripažinti įtariamaisiais byloje 2011-05-10 (t. 15, b.l. 69, 117). Tai patvirtina, kad visos reikšmingos deklaracijos buvo patikslintos sąmoningai, žinant kad dėl abiejų nuteistųjų yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Kita vertus, S. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, kuriais siekta ištaisyti melagingą informaciją oficialiuose dokumentuose, neturi reikšmės konstatuojant, kad abiem nuteistiesiems inkriminuoti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai buvo tuo metu, kai šie darė nusikalstamas veikas. Analogiška išvada darytina dėl UAB “S“ 2010 m. pelno mokesčio deklaracijos, nes ji užpildyta tik 2011-05-27 ir gauta elektroniniu būdu mokesčių inspekcijoje 2011-06-01 (t. 13, b.l. 105-109).

141Abu apeliantai, argumentuodami, kad J. D. ir S. K. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, remiasi nepriklausomo auditoriaus Č. K. atlikta UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos rodiklių už 2008-2012 metus analize (t. 20, b.l. 13-18, 49-54). Pažymėtina, kad proceso dalyvio prašymu atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, o surašytas dokumentas pagal BPK 88 straipsnį nėra nei ekspertizės aktas, nei pagal BPK 90 straipsnį specialisto išvada. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156/2006). Apeliantų pateiktame dokumente nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados savaime neturi didesnės įrodomosios galios BPK 20 straipsnio prasme nei kiti byloje surinkti įrodymai ir nepaneigia skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių. Auditorius Č. K. savo išvadą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo padarinių nebuvimo sieja išskirtinai su pirmine UAB “S“ 2009 metų pelno mokesčio deklaracija. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad buvo apgaulingai tvarkomas bendrovės apskaitos registras, kuris patenka į buhalterinės apskaitos apibrėžtį. Vienos UAB “S“ 2009 metų pelno mokesčio deklaracijos vertinimas BK 222 straipsnio 1 dalies kontekste apskritai yra ydingas. Be to, auditorius Č. K. grindžia savo išvadas nepagrįstai analizuodamas veiksmus, kurie buvo daromi jau vykstant ikiteisminiam tyrimui (2009 metų UAB “S“ pelno mokesčio, 2009-2010 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų patikslinimas), o ne realią bendrovės buhalterinės apskaitos būklę nusikalstamų veikų darymo metu. Dėl šių priežasčių nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, remtis auditoriaus Č. K. surašytu dokumentu nėra teisinio pagrindo.

142Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, J. D. ir S. K. nusikalstami veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl J. D. ir S. K. gynėjo prašymas panaikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį yra atmetamas.

143Dėl J. D. paskirtų bausmių

144Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

145J. D. savo nesutikimą su jam paskirtomis bausmėmis argumentuoja BK 55 straipsnio turiniu ir prokurorės pozicija pirmosios instancijos teisme. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. J. D. anksčiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn (t. 15, b.l. 87), tačiau pažymėtina, kad jis pripažintas kaltu padaręs ne tik vieną nesunkų ir apysunkį, bet ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Pastaroji nusikaltimų kategorija nepatenka į BK 55 straipsnio taikymo sritį. Be to, BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. BK 54 straipsnio 3 dalis ir BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės bausmės, negu numatyta straipsnio sankcijoje, paskyrimo galimybę. Kita vertus, byloje nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnyje, kurios leistų švelninti J. D. teisinę padėtį ar leistų manyti, kad nuteistajam paskyrus inkriminuoto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, aiškiai būtų pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir jos dydį už kiekvieną padarytą nusikaltimą, atsižvelgė į nusikaltimų pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis dirba, anksčiau neteistas, trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau administracinės nuobaudos negalioja (skundžiamo nuosprendžio 61-62 lapas, t. 19, b.l. 72-73). Šiame kontekste pasakytina, kad J. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už dviejų paramos sutarčių suklastojimą, būtent šių dokumentų suklastojimas leido jam vėliau neteisėtai pasisavinti UAB “S“ lėšas, viršijančias 250 MGL dydį. Jo nurodymu S. K. kelis kartus užfiksavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje tikrovės neatitinkančius duomenis apie paramos suteikimą “V“. Taigi, J. D. nusikalstami veiksmai buvo pakankamai intensyvūs. Įvertinus visus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nusikaltimų padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad J. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną padarytą nusikaltimą nėra aiškiai per griežtos. Pažymėtina, kad apygardos teismas paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmių dydžius, kurie yra žymiai mažesni nei BK 183 straipsnio 2 dalies, BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė apima kitas švelnesnes laisvės atėmimo bausmes BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, kas rodo, kad švelnesnės bausmės neturi įtakos galutinės bausmės dydžiui. Be to, remiantis BK 75 straipsniu, J. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, jam parinkta vienintelė baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o jokios pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalyje, neskirtos.

146Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Vienas iš teisingumo vykdymo aspektų baudžiamosiose bylose yra bausmės skyrimas, kuris yra išimtinė teismų kompetencija. Prokuroro siūlomos bausmės rūšis ir dydis kaltininkui nesaisto teismo. Tik savarankiškai įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas baudžiamajame įstatyme, teismas sprendžia, kokia bausmės rūšis ir jos dydis gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Prokurorė savo baigiamojoje kalboje iš tiesų prašė J. D. skirti baudas už padarytus nusikaltimus (t. 18, b.l. 143-144), tačiau vien prokurorės pozicija dėl apelianto savaime neįrodo, kad apygardos teismas pažeidė bausmių skyrimo taisykles. Valstybinė kaltintoja nepateikė išsamių argumentų, kodėl už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam turėtų būti skirta švelnesnė nei laisvės atėmimo bausmė. Be to, skundžiamame nuosprendyje į daugumą prokurorės nurodytų aplinkybių buvo atsižvelgta J. D. individualizuojant bausmę.

147Dėl anksčiau išdėstytų argumentų pripažintina, kad J. D. tinkamai paskirtos bausmės už kiekvieną nusikaltimą ir subendrinta galutinė bausmė atitinka teisingumo principą, todėl apelianto prašymas švelninti jo teisinę padėtį yra atmetamas.

148Dėl J. D. taikyto turto konfiskavimo

149BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-7-84/2012, 2K-329/2011 ir 2K-210-942/2015). Skundžiamu nuosprendžiu J. D. paskirtas 49 525,02 Eur, užvaldytų nusikalstamu būdu, vertę atitinkančio turto konfiskavimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).

150Nuteistasis savo nesutikimą su šiuo apygardos teismo sprendimu argumentuoja tuo, kad byloje nėra išreikšta UAB “S“ valia nereikšti civilinio ieškinio baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Byloje yra UAB “S“ 2012-06-12 raštas Nr. 04-060/12, pasirašytas direktoriaus pavaduotojo P. V., kuriame nurodyta, kad bendrovė neturi jokio pagrindo reikšti civilinį ieškinį J. D. ikiteisminiame tyrime, nes jam pareikšti įtarimai dėl lėšų pasisavinimo yra neteisingi, o UAB “S“ nepatyrė jokios žalos (t. 14, b.l. 32). P. V. yra oficialus UAB “S“ atstovas, todėl teigti, kad bendrovė neišdėstė savo pozicijos šiuo klausimu, nėra teisinio pagrindo. Priešingai nei teigia J. D., minėta UAB “S“ pozicija nėra laikoma civilinio ieškinio atsisakymu BPK 112 straipsnio prasme, nes norint atsisakyti civilinio ieškinio, pirmiausia šis procesinis dokumentas turi būti pareikštas byloje (BPK 112 straipsnio 3 dalis). BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymų tyrimas buvo pradėtas 2014-10-27 (t. 18, b.l. 36-41). Daugiau nei dvejų metų laikotarpis nuo UAB “S“ 2012-06-12 rašto Nr. 04-060/12 surašymo iki įrodymų tyrimo byloje pradžios yra pakankamai didelis, per kurį bendrovė galėjo pakeisti savo nuomonę dėl žalos padarymo J. D. veiksmais, prašyti ją pripažinti civiline ieškove ir surašyti civilinį ieškinį, tačiau to nebuvo padaryta. Byloje nėra duomenų, kad pats J. D., kaip UAB “S“ direktorius ir akcininkas, kėlė klausimą dėl bendrovei patirtos žalos priteisimo ar susitarimo su ja atlyginti padarytą žalą. Be to, nenustatyta, kad nuteistajam buvo apribota galimybė imtis minėtų veiksmų. Priešingai, atliekant ikiteisminį tyrimą, J. D. ir S. K. gynėjai pateikė prašymą panaikinti nuteistiesiems, taip pat UAB “S“ laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Vienas iš prašymo argumentų buvo tas, kad UAB “S“ 2012-06-12 raštu Nr. 04-060/12 patvirtino, kad nereikš civilinio ieškinio byloje (t. 13, b.l. 156-158). Taigi, J. D. gynėjas, kuris atstovavo nuteistojo, neprieštaravusio gynėjo pateiktiems argumentams, interesus, patvirtino, kad ginamasis netiesiogiai sutiko su UAB “S“ pozicija dėl civilinio ieškinio. Esant aptartoms aplinkybėms, nėra abejonių, kad J. D. baudžiamajame procese pradėjo skirtingai interpretuoti UAB “S“ 2012-06-12 raštą Nr. 04-060/12 siekdamas sau palankaus rezultato, kad jis patirtų kuo mažesnių nuostolių dėl savo nusikalstamų veiksmų padarymo.

151Darytina išvada, kad UAB “S“, byloje nepareikšdama civilinio ieškinio, išreiškė savo valią, todėl bendrovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, o apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai sprendė turto konfiskavimo klausimą BK 72 straipsnio prasme. J. D. apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad klausimas dėl civilinio ieškinio turėjo būti svarstomas bendrovės valdyboje ar akcininkų susirinkime, taip pat kad visi akcininkai turėjo žinoti ir išreikšti nuomonę dėl civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamajame procese, yra atmetami kaip nepagrįsti, tuo labiau kad, kaip minėta, nė vienas iš UAB “S“ akcininkų neišreiškė prieštaravimų dėl UAB “S“ 2012-06-12 rašte Nr. 04-060/12 pateiktos pozicijos, apie kurią apeliantui taip pat buvo žinoma jau ikiteisminiame tyrime.

152Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismu, kad iš J. D. turi būti konfiskuotas būtent 49 525,02 Eur (171 000 Lt) vertę atitinkantis turtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. V. 2014-03-12 bankiniu pavedimu pervedė 120 000 Lt į J. D. banko sąskaitą (t. 20, b.l. 22). Kaip minėta, šios lėšos buvo duotos P. V. grąžinant UAB “S“ skolos dalį. Nepriklausomo auditoriaus Č. K. atliktoje UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos rodiklių už 2008-2012 metus analizėje nurodyta, kad apeliantas 2014 m. grąžino UAB “S“ minėtą pinigų sumą, t. y. 2014-03-12 – 100 000 Lt, o 2014-03-17 – 20 000 Lt (t. 20, b.l. 16). Liudytojas P. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 120 000 Lt buvo užpajamuoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje (t. 18, b.l. 52). Nors byloje įrodyta, kad J. D. bylai reikšmingu laiku pasisavino 171 000 Lt, tačiau sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, yra svarbi nustatyta aplinkybė, kad dalis pasisavintos pinigų sumos – 120 000 Lt – baudžiamojo proceso metu buvo grąžinta UAB “S“. Akivaizdu, kad apeliantas neteisėtai nepraturtėjo šia pinigų suma. Esant aptariamai aplinkybei, apelianto 120 000 Lt vertę atitinančio turto konfiskavimas yra neteisėtas BK 72 straipsnio prasme, nes toks apygardos teismo sprendimas reikštų nuteistojo dvigubą nubaudimą. Todėl konfiskuotino J. D. turto vertę atitinkanti pinigų suma mažintina 34 754,40 Eur (120 000 Lt). Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, nes byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas). J. D. neteisėtai praturtėjo likusia 14 770,62 Eur suma, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo rezultatas. Vykdant baudžiamąjį procesą, tokie pinigai nebuvo rasti, todėl apygardos teismas pagrįstai taikė dėl jų BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų apelianto prašymas palikti nagrinėti pinigų priteisimo klausimą civilinio proceso tvarka atmetamas kaip nepagrįstas.

153Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

Nutarė

154Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendį:

155Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bylos dalį dėl I. K. ir L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išskirti ir perduoti prokurorui dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, bei priimti naują sprendimą – nutraukti bylos dalį dėl I. K. ir L. K. padėjimo J. D. ir S. R. panaikinti turtines prievoles apgaule nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą.

156Patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį dėl I. K. ir L. K. padėjimo apgaule panaikinti Z. J. ir A. G. turtinės prievolės – mokėtino pelno mokesčio, nurodant, kad I. K. ir L. K. padėjo panaikinti Z. J. 8 000 Lt turtinę prievolę, o A. G. – pasikėsinti panaikinti 1 200 Lt turtinę prievolę.

157Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, sumažinti konfiskuotiną J. D. priklausančio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 14 770,62 Eur (keturiolikos tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimties eurų ir šešiasdešimt dviejų eurocentų).

158Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

159Nuteistosios S. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. K. pripažintas kaltu pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 3. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės... 4. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,... 5. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu1 metams,... 6. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės... 7. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, I. K. paskirtos bausmės... 9. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, I. K. paskirtos laisvės atėmimo... 10. Į I. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas,... 11. L. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24... 12. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės... 13. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,... 14. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės... 15. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, L. K. paskirtos bausmės... 17. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, L. K. paskirtos laisvės atėmimo... 18. Į L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas,... 19. J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183... 20. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams,... 21. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams,... 22. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.... 23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. D. paskirtos bausmės... 24. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. D. paskirtos laisvės atėmimo... 25. S. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1... 26. Baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu taip pat:... 28. 1) I. K. ir L. K. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o... 29. 2) J. D. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 183... 30. 3) S. K. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183... 31. 4) S. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1... 32. 5) S. R. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį... 33. 6) J. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, išteisintas iš kaltinimo... 34. tačiau dėl šių nuosprendžio dalių apeliacinių skundų negauta.... 35. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu taip pat R. K.... 36. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 37. I. K. ir L. K. nuteisti už tai, kad I. K., 2006-2011 m. laikotarpiu vadovavęs... 38. I. K., būdamas Visuomeninės organizacijos „V (duomenys pakeisti)“ (toliau... 39. su UAB “B“:... 40. 2006-12-27 Paramos sutartį Nr.06/12-27, pagal kurią UAB “B“ įsipareigojo... 41. Paramos sutartį Nr.07/11-14 (be datos), pagal kurią UAB “B“ įsipareigojo... 42. 2009-12-30 Paramos sutartį Nr.10/12-28, pagal kurią UAB “B“ įsipareigojo... 43. Paramos sutartį Nr.10/12-28 (be datos), pagal kurią UAB “B“ įsipareigojo... 44. Su UAB “G“:... 45. 2010-07-27 Paramos sutartį Nr.10/07-27 d. pagal kurią UAB “G“... 46. Su UAB “D“:... 47. 2008-02-28 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 48. 2008-06-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 49. 2008-08-31 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 50. 2008-10-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 51. 2008-12-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 52. 2008-12-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 53. 2009-02-28 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 54. 2009-03-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 55. 2009-04-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 56. 2009-05-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 57. 2009-06-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 58. 2009-08-28 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 59. 2009-09-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 60. 2009-12-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 61. 2010-04-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 62. 2010-07-30 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 63. 2010-10-29 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 64. 2011-01-03 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “D“... 65. Su UAB “S“:... 66. 2009-10-28 Paramos sutartį Nr.09/10-28, pagal kurią UAB “S“ įsipareigojo... 67. 2010-08-05 Paramos sutartį (be numerio), pagal kurią UAB “S“... 68. Tęsiant išankstinį bendrą nusikalstamą susitarimą dėl paramos pervedimo... 69. Tęsiant bendrą nusikalstamą sumanymą, I. K. ir L. K. perdavė tikrovės... 70. UAB “D“ direktoriaus S. R. nurodymu minėtos įmonės buhalterinę... 71. UAB “S“ direktoriaus J. D. nurodymu minėtos įmonės buhalterė S. K.,... 72. UAB “B“ direktoriaus Z. J. nurodymu minėtos įmonės buhalterinę... 73. UAB “G“ direktoriaus A. G. nurodymu minėtos įmonės buhalterinę... 74. I. K., 2006-2011 metais vadovaudamas “V“, kuris buvo naudojamas neteisėtai... 75. I. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24... 76. Baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį... 77. J. D. nuteistas už tai, kad jis 2009-2010 m. laikotarpiu pasisavino jam... 78. J. D., būdamas UAB “S“ (į. k. (duomenys pakeisti), registruotos (duomenys... 79. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, remdamasis suklastotomis Paramos sutartimis... 80. J. D. nurodymu buhalterei S. K., veikiančiai pagal išankstinį susitarimą,... 81. J. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK... 82. S. K. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB “S“ (į. k. (duomenys... 83. S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.... 84. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo:... 85. 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalį, kuria... 86. 2) patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio aprašomąją... 87. Prokurorė, argumentuodama savo pirmąjį prašymą, nurodo, kad skundžiamu... 88. Prokurorė, prašydama patikslinti skundžiamo nuosprendžio aprašomąją... 89. - bendrininkaujant su Z. J. inkriminuota dalyko suma – 1 128 Lt (sumažinus 8... 90. - bendrininkaujant su A. G. inkriminuota dalyko suma – 1 128 Lt (sumažinus 6... 91. Prokurorės teigimu, byloje nustatyta, kad A. G. pasikėsino apgaule išvengti... 92. Nuteistasis J. D. apeliaciniame skunde prašo:... 93. 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalį,... 94. 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalis,... 95. 3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio dalį, kuria... 96. J. D. nurodo, kad teismas tinkamai nenustatė jo kaltės formos, neįvertino... 97. Nuteistasis cituoja skundžiamo nuosprendžio argumentus, kuriais remiantis jis... 98. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas apskaičiavo nuteistajam grąžintos... 99. Dėl J. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde... 100. Apeliantas, skųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio... 101. Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje pasisakoma dėl nuteistajam paskirtų... 102. Nuteistosios S. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 103. S. K. gynėjas nurodo, kad teismas tinkamai nenustatė ginamosios kaltės... 104. Nuteistosios gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis... 105. Apeliantas cituoja teismų praktiką, kad darant inkriminuotą nusikaltimą... 106. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, S. K. gynėjas teigia, kad ji nepagrįstai... 107. Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorė prašė... 108. Nuteistųjų I. K. ir L. K. gynėjai prašė tenkinti Vilniaus apygardos... 109. Nuteistasis J. D. ir jo gynėjas prašė tenkinti J. D. apeliacinį skundą.... 110. Nuteistoji S. K. ir jos gynėjas prašė tenkinti S. K. gynėjo apeliacinį... 111. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas,... 112. Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo... 113. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo sprendimu, kuriuo... 114. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad dėl J. D. ir S. R. veiksmų... 115. Šioje byloje J. D. ir S. R. buvo kaltinami atitinkamai pagal BK 182 straipsnio... 116. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nuosprendžio... 117. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio... 118. - bendrininkaujant su Z. J., inkriminuotina dalyko suma – 1 128,00 Lt... 119. - bendrininkaujant su A. G., inkriminuotina dalyko suma – 1 128,00 Lt... 120. Analizuojant pacituotas skundžiamo nuosprendžio dalis, akivaizdu, kad... 121. Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų įrodymų visumą, nesutinka su... 122. Dėl aptartų priežasčių pripažintina, kad skundžiamame nuosprendyje... 123. Dėl J. D. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį... 124. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 125. Turto pasisavinimu gali būti pripažįstami ir tokie juridinio asmens... 126. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. D., būdamas UAB “S“... 127. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad paramos sutarčių sudarymas ir... 128. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pritartina apygardos teismui, kad J. D.... 129. J. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už 171 000 Lt UAB “S“... 130. Dėl J. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį... 131. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino... 132. Skundžiamu nuosprendžiu J. D. nuteistas už 2009-10-28 paramos sutarties Nr.... 133. Naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl J. D. nuteisimo pagal BK 300... 134. Dėl S. K. ir J. D. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 135. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 136. S. K. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB... 137. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB “S“ sudarytos paramos... 138. S. K. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra... 139. Teisėjų kolegija nesutinka su J. D. ir S. K. gynėjo apeliacinių skundų... 140. S. K. gynėjo apeliaciniame skunde be pagrindo didelis dėmesys yra skiriamas... 141. Abu apeliantai, argumentuodami, kad J. D. ir S. K. veiksmuose nėra nusikaltimo... 142. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, J. D. ir S. K. nusikalstami veiksmai... 143. Dėl J. D. paskirtų bausmių... 144. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 145. J. D. savo nesutikimą su jam paskirtomis bausmėmis argumentuoja BK 55... 146. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 147. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų pripažintina, kad J. D. tinkamai... 148. Dėl J. D. taikyto turto konfiskavimo... 149. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio... 150. Nuteistasis savo nesutikimą su šiuo apygardos teismo sprendimu argumentuoja... 151. Darytina išvada, kad UAB “S“, byloje nepareikšdama civilinio ieškinio,... 152. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismu, kad iš J. D.... 153. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 154. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendį:... 155. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bylos dalį dėl I. K. ir L.... 156. Patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį dėl I. K. ir L. K. padėjimo... 157. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi,... 158. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį palikti... 159. Nuteistosios S. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti....