Byla 2K-164/2010
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 50 MGL dydžio (6250 Lt) bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 50 MGL dydžio (6250 Lt) bauda.

2Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

4A. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 23 d., nuo 11.00 iki 11.30 val., Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, Vytauto pr. 91, tyrėjui T. J. apklausiant jį kaip liudytoją ir surašant liudytojo apklausos protokolą apie aplinkybes, kurias jis nurodė 2006 m rugsėjo 27 d. savo pareiškime Kauno m. vyriausiajam policijos komisariatui, būdamas supažindintas su BPK 81 ir 83 straipsniuose numatytomis liudytojo teisėmis ir pareigomis bei pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodamas apie pateikiamų duomenų neteisingumą, davė melagingus parodymus, t. y. siekdamas išvengti įsipareigojimų pagal 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį, kuri buvo sudaryta tarp žuvininkystės bendrovės „B.“, atstovaujamos AB „S. B.“ direktoriaus pavaduotojo J. B., ir UAB „B. ž.“, atstovaujamos A. Ž., ir kuria remiantis 2002 m. vasario 5 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo patvirtinta taikos sutartis, teigė, kad 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutarties niekada nebuvo pasirašęs, o jo parašas yra suklastotas.

5Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir bylą nutraukti, nes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie suvaržė įstatymų garantuotas jo teises bei sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

6Kasatorius nurodo, kad sandoriais asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti teises ir pareigas. Žuvininkystės bendrovė „B.“ ir steigiama, bet dar neįregistruota UAB „B. ž.“ (šios bendrovės steigimo sutartis pasirašyta 1995 m. kovo 11 d., ji įregistruota įmonių registre 1995 m. kovo 21 d.) 1995 m. kovo 12 d. sudarė dalyvavimo projekte sutartį; sutarties data įrašyta jos pasirašymo metu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytojas J. B. patvirtino, kad dalyvavimo projekte sutartis buvo sudaryta 1995 metų kovo–balandžio mėnesiais; po 1995 m. kovo 12 d. sutarties pasirašymo J. B. davė nurodymą pavaldiniams šioje sutartyje įrašyti 1995 m. vasario 14 d. datą, nes nuo šios datos reikėjo mokėti palūkanas Lietuvos taupomajam bankui už naudojimąsi kreditu. Kasatoriaus nuomone, taip J. B. 1995 m. kovo–balandžio mėn. suklastojo 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį, sukurdamas dokumentą, kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes 1995 m. vasario 14 d. UAB „B. ž.“ dar neegzistavo. Teismai nevertino aplinkybės, kad 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis turi akivaizdžius klastojimo požymius, nors ji yra iš esmės reikšminga, suteikusi jam, A. Ž., „postūmį kreiptis su pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo“.

7Nuteistasis pažymi, kad apie 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutarties egzistavimą jis sužinojo 2006 m. rugsėjo 26 d., kai advokatė J. Valančiūtė, grįžusi iš Klaipėdos apygardos teismo, jam įteikė 1995 m. vasario 14 d. ir 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutarčių kopijas, kurios buvo patvirtintos AB „S. B.“ administratorės J. C. Kasatorius teigia, kad jis suprato, jog AB „S. B.“ turi 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutarties originalą. Jis įvertino 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutarties kopiją kaip suklastotą, nes turėjo ir 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutartį, o už jį, A. Ž., 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį pasirašiusio asmens parašas kėlė pagrįstų abejonių dėl autentiškumo. Be to, savo nuomonę, kad parašas gali būti suklastotas, pareiškė ir advokatė J. Valančiūtė bei liudytojas R.V. Esant šioms aplinkybėms kasatorius parašė pareiškimą policijai bei davė parodymus, apklausiamas kaip liudytojas. Kasatorius pažymi, kad jį suklaidino liudytojai J. C., R. V. advokatė J. Valančiūtė, todėl duodamas parodymus sąžiningai klydo. Kasatoriaus nuomone, teismai šios aplinkybės neįvertino, nesivadovavo aukštesnės galios teismų suformuota praktika (2006 m. spalio 17 d. kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-616/2006), todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8Nuteistasis nurodo, kad pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį asmeniui, apklausiamam apie savo, tikėtina, padarytą nusikalstamą veiką netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus 1999 m. sausio 15 d. aktu įvertino 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutarties teisėtumą. Remiantis šio akto išvadomis jam, A. Ž., J. B. ir kitiems AB „S. B.“ darbuotojams 1999 m. buvo iškelta baudžiamojo byla. Nuteistasis pažymi, kad, AB „S. B.“ atstovams 2006 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos teisme įteikus 1995 m. vasario 14 d. ir 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutartis, jis suprato, jog pateikta suklastota 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis, siekiant sukčiauti, t. y. padarytas nusikaltimas. Kadangi šiose sutartyse buvo minimas ir jis, manė, kad jis irgi yra įtrauktas į nusikaltimo padarymą. 2006 m. spalio 23 d. apklausiamas tyrėjo T. J. kaip liudytojas buvo priverstas duoti parodymus apie, tikėtina, savo padarytą nusikalstamą veiką. Teismai neįžvelgė šio esminio įstatymo pažeidimo, taip pažeisdami Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias liudytojo apklausą, o tai lėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

9Nuteistasis nurodo, kad teismai nepagrįstai atmetė jo prašymus apklausti kaip liudytoją advokatę J. Valančiūtę. Kasatorius pažymi, kad J. Valančiūtės parodymai buvo svarbūs, nes advokatė ilgą laiką atstovavo nuteistajam ir jo vadovaujamai įmonei teismuose, todėl gerai žinojo jo psichines ir dalykines savybes ir ji galėjo suteikti teismams vertingų žinių apie nuteistojo psichinį santykį su veika, kreipimosi į policijos įstaigą aplinkybes, taip paneigiant apkaltinamojo nuosprendžio motyvus.

10Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą advokatas R. Girdziušas ne kartą kėlė klausimą, dėl A. Ž. kaip liudytojo apklausos protokolo atitikties įstatymo reikalavimams, nes jame esantis prierašas „protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“ rodo, kad protokolas buvo jam perpasakotas žodžiu, bet ne jo paties perskaitytas ir suprastas. 2006 m. rugsėjo 27 d jam pateikus pareiškimą policijai, tyrėjo T. J. kvietimu atvykęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą jis sužinojo, kad bus apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime dėl jo pateikto pareiškimo. Kasatorius pabrėžia, kad nesiruošė ir neketino duoti parodymų savo noru, todėl ikiteisminiame tyrime liudijo tik įsikišus pareigūnams. Kasatoriaus nuomone, taip buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes apklausos metu buvo apgautas, sukurstytas padaryti nusikaltimą, kurio be tyrėjo T. J. įsikišimo niekada nebūtų padaręs. Apklausos metu buvo užduodami jam klausimai apie dalyvavimo projekte sutarties sudarymo aplinkybes. Liudytojo apklausos protokole pažymėtos šios frazės „...nors aš niekada nesu sudaręs tokios sutarties ir niekada nesu pasirašinėjęs ant tokio dokumento“, „...kas, kada ir dėl kokių priežasčių galėjo suklastoti UAB „B. ž.“ spaudą ir mano parašą, aš nežinau“, „...aš tiksliai atsimenu, kad 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutarties niekada nesu pasirašęs, ir teigiu, kad šioje sutartyje yra suklastotas mano parašas“. Iš liudytojo apklausos protokolo krypties matyti, kad tyrėjui T. J. reikėjo būtent paskutiniosios frazės. Gavus reikiamą atsakymą apklausa buvo baigta. Kasatoriaus nuomone, tyrėjas T. J. neapsiribojo pasyviu baudžiamosios veikos tyrimu, o apgavo liudytoją, t. y. padarė tokią įtaką, kad sukurstė nusikaltimą. Byloje nėra įrodymų, kad prokuroras nurodė tyrėjui T. J. jį, A. Ž., apklausti kaip liudytoją. Šios apklausos metu tyrėjas tendencingai, siekdamas sau reikiamo apklausos rezultato bei apribodamas liudytojo teisę susipažinti su apklausos protokolu, šiurkščiai pažeidė BPK normas, reglamentuojančias liudytojo apklausą. Teismai netinkamai įvertino šias aplinkybes, o tai lėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Savo teiginius kasatorius pagrindė Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo Ramanauskas prieš Lietuvą 55 ir 60 punktų išvadomis.

11Kasatorius dar nurodo, kad nagrinėjant bylą teismuose pavyko įrodyti, jog iš tikrųjų 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis nebuvo sudaryta, o sutarties data įrašyta vėliau. Jis nuteistas už vieno žodžio „teigiu“ (teigiu, kad šioje sutartyje yra suklastotas mano parašas) netinkamą įvertinimą, nes įrodinėti, kad šiuo žodžiu buvo išreikšta kategoriška nuomonė, negalima. Susidariusioje situacijoje jis turėjo pakankamai priežasčių abejoti savo parašo ir antspaudo 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartyje tikrumu, dėl to pagrįstai kreipėsi į policijos įstaigą. Jo teiginiai buvo paremti kitų asmenų suteikta informacija (liudytojos J. C.), todėl duodamas parodymus kaip liudytojas jis sąžiningai suklydo. Jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios duoti tikrai faktinių aplinkybių neatitinkančius parodymus, t. y. nėra visų būtinų nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

12Nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas R. Girdziušas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas privalo bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, tačiau Kauno apygardos teismas atsižvelgė ne į visus apeliacinio skundo argumentus. Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas buvo neišsamus, nes teismas be reikalo atmetė prašymą apklausti kaip liudytoją J. Valančiūtę, kuri būtų davusi parodymus apie tas abejones, kurios iškilo palyginus dviejose dalyvavimo projekte sutartyse esančius A. Ž. parašus, bei prašymą paskirti rašysenos ekspertizę, ją pavedant atlikti ne ekspertui A. Misiui. Be to, apeliaciniame skunde buvo tvirtinama, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog, sprendžiant iš prierašo, A. Ž. apklausos protokolas buvo perskaitytas, todėl vertėjo aiškintis, ar protokolo tekstas jam buvo tiksliai perskaitytas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko.

13Kasatorius nurodo, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė – gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje teismų nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad A. Ž. veiksmuose buvo BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Parodymai yra melagingi tada, kai juos duodantis asmuo sąmoningai iškraipo arba neigia realiai egzistuojančius faktus, o tuo tarpu liudytojo pareikšta nuomonė, spėjimas negali būti pagrindas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Teismai nepaneigė, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. buvo įsitikinęs, jog nėra 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutarties, nes jis turėjo tik 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutarties originalą, todėl 2006 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje pamatęs 1995 m. vasario 14 d. sutartį pagalvojo, kad joje esantis paršas yra ne jo. Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad neginčytinai nustatyta, jog dalyvavimo projekte sutartis buvo sudaryta 1995 m. pavasarį, t. y. tikrai ne vasario 14 d. Nuosprendyje taip pat tvirtinama, kad nekelia abejonių, jog 1995 m. tarp UAB „B. ž.“ ir ŽB „B.“ buvo sudaryta viena dalyvavimo projekte sutartis, tačiau skirtinguose šios sutarties egzemplioriuose nurodytos skirtingos datos. Be to, apylinkės teismas, remdamasis liudytojo J. B. parodymais, pripažino, kad 1995 m. vasario 14 d. pasirinkta ne atsitiktinai, o dėl to, kad kaip tik tą dieną Lietuvos taupomojo banko Šiaulių skyrius suteikė ŽB „B.“ 1 100 000 Lt kreditą, kuris buvo skirtas dalyvavimo projekte sutartyje numatytam projektui įgyvendinti, nuo tos dienos reikėjo mokėti palūkanas bankui. Kasatorius pažymi, kad tokios teismo nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis turėjo pagrindą abejoti savo parašo 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartyje tikrumu, nes tą dieną tokios sutarties iš tikrųjų nebuvo pasirašyta. Be to, teisme paaiškėjo, kad sutarties tekste jos pasirašymo metu nebuvo įrašyta sutarties sudarymo data. Anot liudytojo J. B., pasirašytą sutarties egzempliorių jis atidavė buhalterijai ir nurodė, kad spausdinimo mašinėle būtų įrašyta data – 1995 m. vasario 14 d. Taigi ši data atsirado ne A. Ž. iniciatyva ir netgi jam nežinant. Taigi tokios datos įrašymas, kasatoriaus nuomone, akivaizdžiai rodė, kad dokumentas suklastotas, nes 1995 m. vasario 14 d. ne tik nebuvo įregistruota UAB „B. ž.“, bet nebuvo ir šios bendrovės steigimo sutarties, sudarytos 1995 m. kovo 11 d. Dėl to įtikinamai atrodo A. Ž. aiškinimas apie sutarties pasirašymo datą, nes 1995 m. kovo 12 d. jau buvo žinomi sandorio šalių rekvizitai, atstovai.

14Gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas neteisus tvirtindamas, jog 1995 m. kovo 12 d. data yra visiškai nereikšminga, nes UAB „B. ž.“ įregistruota 1995 m. kovo 21 d. Kasatorius pažymi, kad nors bendrovė ir įregistruota kovo 21 d., tačiau 1995 m. kovo 12 d. pasirašyta steigimo sutartis, kurioje nurodyta, kas steigia įmonę, jai atstovauja, kur ji bus įkurta. Tik po steigimo sutarties atsirado galimybė dalyvavimo projekte sutartyje įrašyti būtinus duomenis, kad sutartis būtų galiojanti.

15Kasatorius taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas iš esmės sutiko su apeliacinio skundo teiginiu, jog dalyvavimo projekte sutartį rengė ne A. Ž., nes nutartyje nurodė, jog nepriklausomai nuo to, ar dalyvavimo projekte sutartį rengė A. Ž., ar ŽB „B.“ atstovai, A. Ž. ją pasirašė ir tikrai apie 1995 m. vasario 14 d. sutarties egzistavimą žinojo arba bent jau sužinojo anksčiau negu 2006 m. rudenį. Nutartyje akcentuojama, kad bylos duomenimis nustatyta, jog A. Ž. 2002 m. vasario 5 d. pasirašydamas taikos sutartį neabejotinai žinojo, kad kalbama ne apie 1995 m. kovo 12 d., o būtent apie 1995 m. vasario 14 d. sutartį. Kasatoriaus nuomone, jeigu iš tikrųjų A. Ž. sutarties nerengė, tai įtikinamai atrodo jo versija, kad, daugiau nei po dešimties metų pamatęs 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutarties kopiją, jis, kaip ir kiti kopiją matę asmenys, ėmė abejoti savo parašo tikrumu.

16Kasatorius pažymi, kad abi teisminės instancijos didelę reikšmę teikė Klaipėdos apygardos teismo patvirtintai 2002 m. vasario 5 d. taikos sutarčiai. Kasatoriaus nuomone, taikos sutarties pasirašymo aplinkybės rodo, kad neteisinga, remiantis ja, daryti vienareikšmes išvadas apie tiesioginės tyčios požymius A. Ž. veiksmuose, juolab kad ši sutartis buvo rengiama atsakovo AB „S. B.“. A. Ž. teigė, kad taikos sutarties tekstą pamatė tik prieš jos pasirašymą, jis nebuvo detaliai išstudijavęs sutarties teksto, nes jam atstovavo advokatas R. Rožkovas, kuris derino sutarties sąlygas su priešinga šalimi. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. protokolo matyti, kad būtent advokatas R. Rožkovas pateikė taikos sutarties projektą. Kasatoriaus nuomone, advokatas R. Rožkovas galėjo ir nežinoti dalyvavimo projekte sutarties pasirašymo aplinkybių, todėl taikos sutartis buvo parengta tokia, kokią patvirtino Klaipėdos apygardos teismas. Tačiau tokios sutarties buvimas dar neįrodo, kad A. Ž., matydamas dokumento kopiją, negalėjo net pagalvoti, kad 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartyje yra suklastotas jo parašas. Kasatoriaus nuomone, teismai savo išvadas grindė byloje esančių įrodymų dalimi, neanalizavo jų visumos.

17Kasatorius taip pat pažymi, kad teismų sprendimuose pabrėžiama, jog melagingus parodymus A. Ž. davė, siekdamas išvengti įsipareigojimų pagal 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį. Tačiau toks veikos motyvo apibūdinimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pripažinus, kad 1995 m. vasario 14 d. sutartis suklastota, UAB „B. ž.“ įsipareigojimai neišnyktų, nes liktų 1995 m. kovo 12 d. sutartis. Kasatorius teigia, kad teismai neanalizavo A. Ž. kreipimosi dėl parašo klastojimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą versijos, pagal kurią jis tai padarė, pabijojęs, jog AB „S. B.“, kuri turėjo galimybę savo spausdinimo mašinėlėmis paruošti analogišką jo turimai, bet kitos datos sutartį, bei pasinaudojusi dviem skirtingom sutartim, gali kelti papildomas pretenzijas UAB „B. ž.“. Be to, AB „S. B.“ darbuotoja J. C. patvirtino 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutarties kopiją, o tai leido A. Ž. galvoti, kad ta įmonė turi originalią 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutartį.

18Kasatorius dar nurodo, kad teismų sprendimuose neaptarti A. Ž. parodymai apie tai, kad 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartyje per daug ryškus ir jo įmonei nebūdingas antspaudas. Teismas visapusiškai neanalizavo ir revizijos aktų. Nors 2002 m. balandžio 16 d. revizijos akte ir nurodyta 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis, tačiau su šiuo aktu A. Ž. nebuvo supažindintas. Be to, nuteistojo abejones dėl parašo tikrumo galėjo sustiprinti ir antspaudo skirtumai. Kasatoriaus nuomone, susidariusioje situacijoje A. Ž. turėjo pakankamai priežasčių abejoti savo parašo ir antspaudo 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartyje tikrumu. Kreipdamasis į policiją ir duodamas parodymus kaip liudytojas A. Ž. sąžiningai klydo, todėl jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios duoti tikrai faktinių aplinkybių neatitinkančius parodymus. Tai rodo, kad A. Ž. veiksmuose nėra būtinų nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

19Atsiliepimu į nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo advokato R. Girdziušo kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė R. Kriščiūnaitė prašo juos atmesti. Prokurorė nurodo, kad esminis kasacinių skundų argumentas yra tas, kad A. Ž. veiksmuose nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – kaltės, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Kasatoriai teigia, kad A. Ž., duodamas parodymus kaip liudytojas, sąžiningai klydo. Prokurorė pažymi, kad 2006 m. spalio 23 d. A. Ž. buvo apklaustas, nepažeidžiant BPK 183 straipsnio nuostatų: jam buvo išaiškintos BPK 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės bei pareigos, jis buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos protokolas atitinka BPK 179 straipsnio reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai išanalizuotų įrodymų visumos matyti, kad A. Ž. sąmoningai, tyčia, norėdamas, kad tokia informacija būtų užfiksuota baudžiamojoje byloje, davė melagingus parodymus apie 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį. Teismų išvados yra pagrįstos faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumos įvertinimu.

20Prokurorė nurodo, kad priešingai kasatorių tvirtinimui Kauno apygardos teismas išnagrinėjo apeliacinį skundą, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas patikrino apskųsto apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atliko išsamią byloje surinktų įrodymų analizę. Teismas pasisakė dėl konkrečių bylos įrodymų, tarp jų ir dėl liudytojo R. V. parodymų, kuriuos apeliantas nurodė kaip svarbius pagrindžiant A. Ž. abejones dėl savo parašo tikrumo, vertinimo. Apygardos teismas svarstė ir nuteistojo prašymus dėl liudytojos J. V. apklausos, rašysenos ekspertizės. Šioje byloje ekspertizė nebuvo skiriama, nes teismui, išnagrinėjusiam specialisto išvadas, kitą bylos medžiagą, abejonių dėl išvadų teisingumo ir pripažinimo tinkamu įrodymų šaltiniu nekilo. Nepaskirdamas ekspertizės teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nesuvaržė kasatoriaus teisių, nes jo prašymą išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė. Iš teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad A. Ž. ir jo gynėjas nepareiškė prašymo apklausti ikiteisminį tyrimą atlikusį tyrėją T. J. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o šis išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320–324 straipsnių nuostatų.

21Prokurorė nurodo ir tai, kad kasaciniuose skunduose teigiama, kad A. Ž. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, nurodoma, kad jis buvo sukurstytas padaryti nusikaltimą, o tyrėjas T. J. pažeidė įstatymų reikalavimus, vertinami liudytojos J. C. parodymai. Tačiau pagal BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tačiau iš bylos matyti, kad apeliacine tvarka šie klausimai nebuvo skundžiami ir apygardos teisme nebuvo nagrinėti, todėl nenagrinėtini ir kasacine tvarka.

22Nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo advokato R. Girdziušo kasaciniai skundai atmestini.

23Dėl nenagrinėtinų nuteistojo A. Ž. kasacinio skundo argumentų

24

25Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

26Kasatorius A. Ž. teigia, kad tyrėjas T. J. jam keletą kartų skambino ir prašė užeiti, tačiau tik atvykęs pas tyrėją jis sužinojo, kad bus apklaustas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime, atliekamame dėl jo 2006 m. rugsėjo 27 d. parašyto pareiškimo. Be to, jis nesiruošė duoti parodymų savo noru, todėl ikiteisminiame tyrime liudijo tik įsikišus pareigūnams. Taip, kasatoriaus nuomone, jis buvo sukurstytas padaryti nusikaltimą.

27Kasatorius A. Ž. taip pat teigia, kad jis buvo priverstas duoti parodymus prieš save, nes, remiantis Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus 1999 m. sausio 15 d. aktu, jam, A. Ž., J. B., kitiems AB „S. B.“ darbuotojams 1999 m. buvo iškelta baudžiamoji byla; AB „S. B.“ atstovams 2006 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apygardos teismo posėdyje pateikus 1995 m. vasario 14 d. ir 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutarčių kopijas, jis, A. Ž., suprato, jog pateikta suklastota 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis, siekiant sukčiauti, t. y. padarytas nusikaltimas, o kadangi šiose sutartyse buvo minimas ir jis, manė, kad yra įtrauktas į nusikaltimo padarymą. Taip, kasatoriaus nuomone, apklausiamas tyrėjo 2006 m. spalio 23 d. buvo priverstas duoti parodymus apie savo, tikėtina, padarytą nusikalstamą veiką.

28Šie kasatoriaus A. Ž. teiginiai yra nauji argumentai, nes jie nebuvo išdėstyti apeliaciniame skunde ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teismo, todėl, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

29Dėl BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo ir kasatorių nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

30

31Abu kasatoriai kasaciniuose skunduose nurodo esminį argumentą, kad A. Ž. veiksmuose nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia.

32Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 21 d.) atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė.

33Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi žinomai neatitinkantys tikrovės parodymai: kai liudytojas ar nukentėjusysis duoda parodymus, visiškai ar iš dalies neatitinkančius tikrovės, arba kai nutyli realius, egzistuojančius faktus. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo.

34BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti bei atsakomybę už jos nevykdymą ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir tai patvirtina savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, arba iš esmės neteisingai išverčia, ir nori, jog tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis.

35Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2006, 2K-616/2006).

36Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai nuteistojo A. Ž. veiksmuose nustatė visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

37Teismai nustatė, kad A. Ž., 2006 m. spalio 23 d. duodamas parodymus kaip liudytojas, būdamas supažindintas su BPK 81 ir 83 straipsniuose numatytomis liudytojo teisėmis ir pareigomis bei pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, žinodamas apie pateikiamų duomenų neteisingumą, davė melagingus parodymus, teigdamas, kad 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutarties, kuri buvo sudaryta tarp žuvininkystės bendrovės „B.“, atstovaujamos AB „S. B.“ direktoriaus pavaduotojo J. B., ir UAB „B. ž.“, atstovaujamos jos direktoriaus A. Ž., niekada nebuvo pasirašęs, o jo parašas yra suklastotas. Šias faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismas nustatė, išnagrinėjęs ir įvertinęs nuteistojo A. Ž., liudytojų J. B., V. J. duotus parodymus, 2007 m. balandžio 20 d. specialisto išvadą Nr. 11K-46 (07), 2007 m. balandžio 18 d specialisto išvadą Nr. 11K-47 (07), Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. sausio 3 d. posėdžio protokolą, AB „S. B.“ 2001 m. lapkričio 13 d. atsiliepimą, 2002 m. vasario 5 d. taikos sutartį, 2008 m. balandžio 29 d. dokumentų techninę ekspertizę Nr. 11K-127 (08) ir kt.

38Kasatorius A. Ž. teigia, kad abejoja, ar jo kaip liudytojo 2006 m. spalio 23 d. apklausos protokolas atitinka įstatymo reikalavimus, nes po apklausos teksto esantis prierašas rodo, kad protokolas buvo jam perpasakotas, bet ne jo perskaitytas ir suprastas, taip buvo apribota jo teisė su juo susipažinti. Nuteistojo gynėjas advokatas R. Girdziušas kasaciniame skunde taip pat išdėstė abejones dėl A. Ž., kaip liudytojo, apklausos protokolo surašymo, pažymėdamas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo šį argumentą. Tačiau šie kasatorių argumentai yra nepagrįsti. Iš nuteistojo gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas teigė, jog liudytojo apklausos protokolas A. Ž. buvo perskaitytas, tačiau nesiaiškinta, ar tai buvo padaryta tiksliai. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį argumentą, nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2006 m. spalio 23 d. liudytojo apklausos protokolas buvo surašytas laikantis BPK reikalavimų: A. Ž. jame nurodė, kad „protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“, jį pasirašė, todėl abejoti dėl jame užfiksuotų duomenų tikrumo, aiškintis papildomų jo surašymo aplinkybių nėra pagrindo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu A. Ž. neginčijo šio protokolo surašymo aplinkybių, neprašė kviesti į posėdį jį apklausiusio pareigūno.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad A. Ž. kaip liudytojo 2006 m. spalio 23 d. apklausos protokolas atitinka BPK 179, 183 straipsnių reikalavimus. Pagal šio protokolo turinį spręstina, kad liudytojas A. Ž. po duotų parodymų teksto savo ranka padarė įrašą „protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“, t. y. patvirtino, kad jis perskaitė protokole surašytus savo duotus parodymus. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, įrašo tekstas neduoda jokio pagrindo išvadai, kad užfiksuotas parodymų turinys buvo jam perpasakotas. Be to, kasatorius neginčija protokole surašytų parodymų teisingumo.

40Kasatorius A. Ž. pažymi, kad jį suklaidino liudytojos J. C. patvirtinta 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutarties kopija, bei liudytojas R. V., advokatė J. Valančiūtė, kurie abejojo jo parašo 1995 m. vasario 14 d. sutartyje autentiškumu, todėl 2006 m. spalio 23 d. duodamas parodymus sąžiningai klydo. Tačiau pagal apylinkės teismo išnagrinėtus ir įvertintus bylos duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad A. Ž. sąžiningai klydo tvirtindamas, jog 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartyje jo parašas yra suklastotas, nes jis tokios sutarties nėra pasirašęs. Aplinkybę, kad A. Ž. sąmoningai davė tikrovės neatitinkančius parodymus, pirmiausia patvirtina tai, jog jis kategoriškai teigė, kad apie 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį sužinojo tik 2006 m. rugsėjo mėn., kai advokatė J. Valančiūtė, grįžusi iš Klaipėdos apygardos teismo, jam įteikė 1995 m. vasario 14 d. ir 1995 m. kovo 12 d. dalyvavimo projekte sutarčių kopijas. Apylinkės teismas, nuosprendyje išsamiai dėl to pasisakydamas, pagrįstai paneigė šį nuteistojo tvirtinimą.

41Priešingai kasatorių argumentams, teismas, konstatuodamas subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio buvimą nuteistojo veiksmuose, pagrįstai pripažino itin reikšmingomis aplinkybes, susijusias su 2002 m. vasario 5 d. taikos sutarties tarp UAB „B. ž.“, kuriai atstovavo A. Ž., ir AB „S. B.“ sudarymu, jos patvirtinimu Klaipėdos apygardos teisme, taip pat su civilinės bylos Nr. 3-106/2002 dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimu. Šios 2002 m. vasario 5 d. taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad ieškovas UAB „B. ž.“ pripažįsta, jog pagal 1995 m. vasario 14 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 1 tarp ŽB „B.“ ir LTB Šiaulių skyriaus, gautas 1 100 000 Lt kreditas buvo panaudotas ieškovo pagal 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte numatytą veiklą ir taikos sutarties pasirašymo dieną ieškovė liko skolinga atsakovei pagal nurodytą sutartį 1 006 518 Lt. A. Ž., kaip UAB „B. ž.“ atstovas, pasirašė šią sutartį. Taikos sutartį 2002 m. vasario 5 d. patvirtino Klaipėdos apygardos teismas, nutraukdamas civilinės bylos Nr. 3-106/2002 nagrinėjimą. Ta aplinkybė, kad taikos sutartyje nurodyta, jog kreditas panaudotas pagal 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte numatytą veiklą, neduoda pagrindo išvadai, kad turėta omenyje ne 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis.

42Teismai pagrįstai atmetė ir nuteistojo tvirtinimą, kad jis taikos sutarties tekstą pamatė tik prieš pat jos pasirašymą, todėl nebuvo jos detaliai išstudijavęs. Priešingai kasatorių teigimui, derinant sutarties sąlygas, kaip patvirtino liudytojas V. J., dalyvavo ir A. Ž., o ne tik kitas atstovas advokatas R. Rožkovas. Tai spręstina ir pagal 2002 m. sausio 3 d., vasario 5 d. teismo posėdžio protokole išdėstytus duomenis. Aplinkybę, kad taikos sutartyje remiamasi būtent 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartimi, o ne kitos datos analogiška sutartimi, patvirtina ir tai, kad nagrinėjant minėtą civilinę bylą Nr. 3-106/2002 Klaipėdos apygardos teisme, 2001 m. lapkričio 15 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir A. Ž., atsakovo atstovas pateikė 2001 m. lapkričio 13 d. atsiliepimą į ieškinį, kuriame taip pat kelis kartus minima būtent 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis. Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Ž., „pasirašydamas 2002 m. vasario 5 d. taikos sutartį bei aktyviai dalyvaudamas ją rengiant, žinojo ir suprato, apie kokią dalyvavimo projekte sutartį eina kalba, ir sąmoningai tokią taikos sutartį pasirašė“.

43Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad teismai nevertino aplinkybių, jog, anot kasatorių, 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis turi akivaizdžius klastojimo požymius: ši sutartis sudaryta 1995 m. kovo–balandžio mėn., joje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes 1995 m. vasario 14 d. UAB „B. ž.“ dar neegzistavo, nebuvo žinomas įmonės pavadinimas, nepaskirtas steigiamos bendrovės vadovas (šios bendrovės steigimo sutartis pasirašyta 1995 m. kovo 11 d., ji įregistruota įmonių registre 1995 m. kovo 21 d.). Nepaisant to, kad byloje nustatyta, jog dalyvavimo projekte sutartis buvo pasirašyta 1995 m. kovo–balandžio mėn. bei sutarties tekste jos pasirašymo metu nebuvo įrašyta jos sudarymo data, tačiau, kaip patvirtino šią sutartį pasirašęs J. B., sutarties pasirašymo metu su A. Ž. buvo suderinta, jog sutarties data turi būti įrašyta 1995 m. vasario 14 d., nes tą dieną buvo pasirašyta ir 1 100 000 Lt kredito gavimo iš LTB Šiaulių skyriaus sutartis, kuris turėjo būti pervestas UAB „B. ž.“ ūkinei komercinei veiklai – žuvies pirkimui – vykdyti. Kauno miesto apylinkės teismas, pasisakydamas dėl šios aplinkybės, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008 pagal ieškovo UAB „B. ž.“ ieškinį atsakovui AB „S. B.“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas paliko galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus nepakeistus. Kasacinėje nutartyje pasisakyta, kad sudarant 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnis (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-528 redakcija), kuris reglamentavo iki bendrovės steigimo sudarytų sandorių pagrindais atsirandančia prievoles, nepažeistas. Taigi šioje civilinėje byloje 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis nebuvo pripažinta niekine, o Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta minėta taikos sutartis, palikta galioti.

44Taigi teismai, priešingai kasatorių teiginiams, ištyrę ir įvertinę minėtų duomenų visumą neabejotinai nustatė tą aplinkybę, kad A. Ž. 2002 m. vasario 5 d. žinojo, jog egzistuoja 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis, neneigė, kad jis kaip skolininko – UAB „B. ž.“ – atstovas ją pasirašė ir patvirtino antspaudu. Priešingai kasatoriaus A. Ž. nuomonei, jo kaip liudytojo 2006 m. spalio 23 d. apklausos protokole pateiktas kategoriškas teiginys, kad jis tiksliai atsimena, jog niekada nėra sudaręs 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutarties ir niekada nėra pasirašęs ant tokio dokumento, taigi jo parašas suklastotas. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. Ž. 2006 m. spalio 23 d., apklausiamas kaip liudytojas, sąmoningai davė melagingus parodymus.

45Atmestinas ir nuteistojo gynėjo argumentas, kad teismo konstatavimas, jog A. Ž. davė melagingus parodymus, siekdamas išvengti įsipareigojimų pagal 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes, anot kasatoriaus, liktų galioti 1995 m. kovo 12 d. sutartis. Iš A. Ž. teisiamajame posėdyje duotų parodymų spręstina, kad jis paaiškino, jog pagal 1995 m. kovo 12 d. sandorį lėšos UAB „B. ž.“ nebuvo pervestos (T. 1, b. l. 185). Tai patvirtina kasatoriaus ginčijamą teismo nustatytą aplinkybę apie šios veikos motyvus (siekė išvengti įsipareigojimų pagal 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį). Be to, jau minėta, nusikalstamos veikos numatytos BK 235 straipsnyje, padarymo motyvas nėra būtinasis subjektyvusis požymis.

46Kasatorius A. Ž. teigia, kad teismai nepagrįstai atmetė prašymą apklausti kaip liudytoją advokatę J. Valančiūtę, kuri galėjo suteikti vertingų žinių apie nuteistojo psichinį santykį su veika. Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje, 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė kviesti ir apklausti liudytojus nėra absoliuti. Klausimą, ar tenkinti prašymą iškviesti ir apklausti asmenį kaip liudytoją, įvertinęs pateikto prašymo pagrįstumą, aplinkybių, dėl kurių bus duodami prašomų apklausti liudytojų parodymai, pobūdį, reikšmę teismo nustatinėjamoms įvykio aplinkybėms, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patenkinta didžioji dalis gynybos pareikštų prašymų: pridėti dokumentai, apklausti liudytojai R. V., specialistas A. Misius, paskirtos dvi dokumentų techninės ekspertizės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepatenkinus prašymo apklausti gynybos liudytoją, nebuvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą.

47Dėl bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka

48

49Nuteistojo gynėjas advokatas R. Girdziušas nurodo, kad Kauno apygardos teismas atsižvelgė ne į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, kad: apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas buvo neišsamus, nes nebuvo apklausta kaip liudytoja advokatė J. Valančiūtė, bei atmestas prašymas paskirti rašysenos ekspertizę, ją pavedant atlikti ne A. Misiui, bet kitam ekspertui; apylinkės teismas nesiaiškino, ar 2006 m. spalio 23 d. liudytojo apklausos protokolo tekstas A. Ž. buvo tiksliai perskaitytas, ar jis tik buvo jam atpasakotas. Esant apeliaciniame skunde nurodytoms įrodymų tyrimo klaidoms, kasatoriaus nuomone, apygardos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija šį kasatoriaus argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Apygardos teismas savo nutartyje pasisakė dėl liudytojo apklausos protokolo atitikties įstatymo reikalavimams. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo spręstina, kad apygardos teismas atmetė gynėjo prašymą iškviesti ir apklausti kaip liudytoją J. V. bei paskirti rašysenos ekspertizę. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė dėl prašymo iškviesti gynybos liudytoją atmetimo. Tenkinti kitą gynėjo prašymą ir paskirti rašysenos ekspertizę taip pat nebuvo pagrindo, nes byloje buvo patenkinti du gynybos prašymai paskirti dokumentų technines ekspertizes.

50Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo gynėjo advokato R. Girdžiušo apeliacinį skundą laikydamasis BPK 324, 332 straipsnių reikalavimų.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

52Atmesti nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinius skundus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 4. A. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 23 d., nuo 11.00 iki 11.30 val.,... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 6. Kasatorius nurodo, kad sandoriais asmenys siekia sukurti, pakeisti arba... 7. Nuteistasis pažymi, kad apie 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte... 8. Nuteistasis nurodo, kad pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3... 9. Nuteistasis nurodo, kad teismai nepagrįstai atmetė jo prašymus apklausti... 10. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą advokatas R. Girdziušas ne kartą... 11. Kasatorius dar nurodo, kad nagrinėjant bylą teismuose pavyko įrodyti, jog... 12. Nuteistojo A. Ž. gynėjas advokatas R. Girdziušas kasaciniu skundu prašo... 13. Kasatorius nurodo, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos... 14. Gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas neteisus tvirtindamas, jog 1995 m. kovo... 15. Kasatorius taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas iš esmės sutiko su... 16. Kasatorius pažymi, kad abi teisminės instancijos didelę reikšmę teikė... 17. Kasatorius taip pat pažymi, kad teismų sprendimuose pabrėžiama, jog... 18. Kasatorius dar nurodo, kad teismų sprendimuose neaptarti A. Ž. parodymai apie... 19. Atsiliepimu į nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo advokato R. Girdziušo... 20. Prokurorė nurodo, kad priešingai kasatorių tvirtinimui Kauno apygardos... 21. Prokurorė nurodo ir tai, kad kasaciniuose skunduose teigiama, kad A. Ž. buvo... 22. Nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo advokato R. Girdziušo kasaciniai skundai... 23. Dėl nenagrinėtinų nuteistojo A. Ž. kasacinio skundo argumentų... 24. ... 25. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236... 26. Kasatorius A. Ž. teigia, kad tyrėjas T. J. jam keletą kartų skambino ir... 27. Kasatorius A. Ž. taip pat teigia, kad jis buvo priverstas duoti parodymus... 28. Šie kasatoriaus A. Ž. teiginiai yra nauji argumentai, nes jie nebuvo... 29. Dėl BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo ir kasatorių nurodytų baudžiamojo... 30. ... 31. Abu kasatoriai kasaciniuose skunduose nurodo esminį argumentą, kad A. Ž.... 32. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968... 33. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo... 34. BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia... 35. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties... 36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai nuteistojo A. Ž.... 37. Teismai nustatė, kad A. Ž., 2006 m. spalio 23 d. duodamas parodymus kaip... 38. Kasatorius A. Ž. teigia, kad abejoja, ar jo kaip liudytojo 2006 m. spalio 23... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. Ž. kaip liudytojo 2006 m. spalio 23 d.... 40. Kasatorius A. Ž. pažymi, kad jį suklaidino liudytojos J. C. patvirtinta 1995... 41. Priešingai kasatorių argumentams, teismas, konstatuodamas subjektyviojo... 42. Teismai pagrįstai atmetė ir nuteistojo tvirtinimą, kad jis taikos sutarties... 43. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad teismai nevertino aplinkybių, jog, anot... 44. Taigi teismai, priešingai kasatorių teiginiams, ištyrę ir įvertinę... 45. Atmestinas ir nuteistojo gynėjo argumentas, kad teismo konstatavimas, jog A.... 46. Kasatorius A. Ž. teigia, kad teismai nepagrįstai atmetė prašymą apklausti... 47. Dėl bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka... 48. ... 49. Nuteistojo gynėjas advokatas R. Girdziušas nurodo, kad Kauno apygardos... 50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 52. Atmesti nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo...