Byla eI-3085-394/2015
Dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pranešėjos ir pirmininkės teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Ritai Dabužinskienei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei Vilmai Vaitkienei, nedalyvaujant atsakovams E. K., V. K. ir V. K., nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas, kuriuo prašoma:

41. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr.P1.Ž-1277 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2009 m. patvirtinimo“ 1 priedo 9 eilutės dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas E. K. neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 0,15 ha žemės sklypą projektinis Nr.727.

52. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 35VĮ-253 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1277 1 priedo patikslinimo“ 1 priedo 9 eilutės dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas E. K. neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 0,24 ha žemės sklypą projektinis Nr. 727.

63. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 35S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos E. K. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r.

74. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 35VĮ-361 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Mažeikių rajono savivaldybėje“ 3 punkto dalį, kuria atkurtos E. K. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,24 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r.

85. Pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 2–2667, patvirtintos Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro notarės I. Z., dalį, kuria V. K. ir V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r.

96. Taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r., priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovams V. K. ir V. K. 37,76 Eur.

10Pareiškėjo pareiškime nurodyta ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovė R.Dabužinskienė nurodė, kad gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2015 m. birželio 3 d. raštas Nr. 1SD-1556-(3.1.) dėl viešojo intereso gynimo (reg.Nr. AP5-2263), kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu neteisėtai E. K. nuosavybėn perleido valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių plotus, t.y. 0,0571 ha neprivatizuotinos Varduvos upės bei 0,0472 ha neprivatizuotinos salos, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r. Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K. į buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Kačaičių kaime Kretingos rajone Klaipėdos apskrityje teisėtumo pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad: Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1999 m. sausio 25 d. parengė išvadą Nr. 288 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad E. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės, iš kurios 1,68 ha priskirta žemei (vertė – 2 149 Lt) ir 0,32 ha miškui (vertė – 190 Lt), iš buvusio savininko I. K. valdytos nuosavybės teisėmis 26,74 ha žemės ir 9,19 ha miško, buvusių Kačaičių kaime Kretingos rajone Klaipėdos apskrityje, bei, kad Išvada persiunčiama į Telšių apskrities Mažeikių rajono Židikų seniūniją. Išvadoje yra įrašas, patvirtintas 2003 m. rugpjūčio 20 d. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, apie tai, kad ruošiant Pikelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą panaudota 0,32 ha miško už 190 Lt, ir 1,48 ha žemės už 1 893 Lt, lieka 0,20 ha žemės už 256 Lt. D. K., veikianti pagal E. K. 2007 m. spalio 15 d. įgaliojimą notarinio registro Nr. 2-5217, patvirtinto Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., 2007 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą Mažeikių žemėtvarkos skyriui suprojektuoti 0,20 ha ploto žemės sklypą Ukrinų kaime Židikų seniūnijoje pagal Išvadą. Telšių apskrities viršininkas 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1277 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybė Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2009 m. patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2009 m. parengtą Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą patikslintame laisvame 165,6930 ha valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plote ir jame suformuotas žemės, miško, vandens telkinių sklypų ribas, plotus fiziniams asmenims, kurių prašymai buvo pateikti iki 2009 m. lapkričio 16 d., ir likusį laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių 71,45 ha plotą; 2 punktu – suprojektuotų grąžinamų natūra, suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ir nuomojamų valstybinės žemės, miško sklypų kadastro duomenis pagal 1 priedą; 3 punktu – sąrašą piliečių, kurie išbraukiami iš rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto, eiliškumo grupių sąrašo, pagal 2 priedą. 1 priedo X eiliškumo grupės 9 eilutėje E. K. suprojektuotas Ukrinų kaime suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn 0,15 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 727), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ specialiosios naudojimo sąlygos: XXIX (vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos), LII (dirvožemio apsauga); nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas (toliau – ir Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas) 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 35VJ-253 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1277 1 priedo patikslinimo“ patikslino Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1277 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2009 m. patvirtinimo“ 1 priedo 9 eilutę, nurodant, kad vietoj „0,15“ įrašoma „0,24“, o vietoj „LII“ – „XXXI” (natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos). Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 35S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., a.k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises E. K. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,20 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 0,24 ha žemės sklypą (vertė – 256 Lt), esantį Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kaime. Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 35VĮ-361 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Mažeikių rajono savivaldybėje“ 3 punktu atkūrė nuosavybės teises E. K. (sprendimo Nr. 35S-22), perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 727, esantį Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijos Ukrinų kaime Ukrinų kadastro vietovėje. Sklypo nominali vertė 256 Lt. Naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos ir servitutai: XXIX (vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos) – 0,24 ha, XXXI (natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos) – 0,17 ha, kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) – 0,01 ha. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas E. K. nuosavybės teise 0,2400 ha žemės sklypas unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r. (toliau – ir Žemės sklypas). Iš ribų paženklinimo abriso projektinis Nr. 727, parengto 2010 m. lapkričio 19 d., ir Žemės sklypo plano, parengto 2010 m. lapkričio 30 d., matyti, kad Žemės sklypo riba, pažymėta taškais Nr. 6 ir Nr. 7 bei Nr. 8 ir Nr. 1, nustatyta upės Varduva krantu, o riba, pažymėta taškais Nr. 7 ir Nr. 8, yra gretimybėje su sala. Ribų paženklinimo abrise parodyta, kad nuo taško Nr. 8 eina dviguba linija, pažymėta raide „k“, per visą žemės sklypą iki kitos Žemės sklypo ribos, pažymėtos taškais Nr.5 ir Nr.6, o Žemės sklypo plano lentelėje Žemės naudmenų eksplikacija nurodyta, kad žemės ūkio naudmenos (pievos) yra 0,17 ha, vandenys – 0,02 ha (po skaičiumi nurodytas sutartinis ženklas dviguba linija), kita žemė – 0,05 ha. Dviguba linija ženklinami hidrografijos objektai: upės, upeliai, kanalai, grioviai ir pan. Nagrinėjamu atveju Žemės sklype pažymėtas hidrografijos objektas yra Varduvos upės šakos dalis, kuri eina per visą Žemės sklypą ir padalija jį į dvi atskiras dalis, dėl to viena Žemės sklypo dalis tampa apsupta Varduvos upės, t.y. sala. Upė Varduva (identifikacinis kodas 30011310) dar 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ buvo įtraukta į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotus, į valstybinės reikšmės upių sąrašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtintas naujos redakcijos valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašas, o 2010 m. birželio 21 d, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 790 minėto nutarimo antraštė pakeista į „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“). Taip valstybė pripažino Varduvos upės išskirtinę ekologinę, kultūrinę naudą, būtinumą išsaugoti tvarią upės ekosistemą, biologinę įvairovę, kraštovaizdžio nekintamumą, todėl konstituciškai įsipareigojo specialiu teisiniu režimu tausoti šį gamtos objektą. Pastebėtina, kad Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Telšių apskrities viršininko 2005 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 909, Varduvos upė pažymėta kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama upė. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius 2015 m. birželio 22 d. raštu Nr. 35SD-1643-(l4.35.7) informavo, kad apie 0,0571 ha Žemės sklypo dalis patenka į Varduvos upės ribas, o apie 0,0472 ha Žemės sklypo dalis – į salos ribas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Tai, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija) nustatyta, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija) nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-856) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės vidaus vandenis. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punkte (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. lX-496 redakcija) numatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus grąžinamus natūra). Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) įtvirtinta, kad vandens telkiniai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. T. Z., bylos Nr. 3 K-3-5 59/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010). Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 9 punktą (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-919 redakcija), lygiavertį vandens telkinio plotą perduoti piliečiui nuosavybėn buvo galima tik už jo turėtą, tačiau valstybės išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį, nagrinėjamu atveju buvusysis savininkas nei vandens telkinio, nei jo dalies nevaldė. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl subjektas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga subjektui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-l84/2007; 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-438/2004). Analogiška pozicija išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad 0,1043 ha plotas, patenkantis į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r. administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės išperkamas, nes 0,0571 ha dalis iš 0,1043 ha ploto pateko į neprivatizuotinos Varduvos upės ribas, o 0,0472 ha dalis iš 0,1043 ha ploto – į Varduvos upės salos ribas, todėl nuosavybės teisės į 0,1043 ha plotą negalėjo būti atkurtos, dėl šios priežasties Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1277 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2009 m. patvirtinimo“ 1 priedo 9 eilutės dalis, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 35VJ-253 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1277 1 priedo patikslinimo“ dalis, Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 35S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., a.k. ( - ) dalis, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 35VĮ-361 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Mažeikių rajono savivaldybėje“ 3 punkto dalis, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės upės plotą ir šioje upėje esančios salos plotą, yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 2 dalį (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punktą (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-496 redakcija,) 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-856), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija), 16 straipsnio 9 dalies 9 punktą (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. Xl-919 redakcija), 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ ir negaliojantys ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, t.y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turėtų būti taikoma restitucija (LAT CBS teisėjų kolegijos aprobuota nutartis 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003), t. y. E. K. privalėtų grąžinti neprivatizuotinus vandens telkinio ir žemės plotus, įsigytus neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau šie plotai sandorio pagrindu buvo perleisti tretiesiems asmenims. E. K. 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. 2-2667, patvirtinta Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., Žemės sklypą pardavė V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, į procesą atsakove trauktina V. K. sutuoktinė V. K.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 2-2667, patvirtinta Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., dalis dėl neprivatizuotinų vandens telkinio ir žemės ploto perleidimo yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 2 dalis (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punktas (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. lX-496 redakcija,) 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-856), 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą Žemės sklypą privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojama sala, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,1043 ha plotą, patenkantį į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352, Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Nagrinėjamu atveju 0,2400 ha žemės sklypas unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352, Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r., remiantis 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-2667, patvirtinta Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., buvo parduotas už 300 Lt, nors ši suma ir mažesnė už tuo metu buvusią rinkos kainą, tačiau toks kainos nustatymas neprieštarauja sutarčių laisvės principui ir atitinka sutarčių šalių valią. Lietuvos Respublikos valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams V. K. ir V. K., iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas – 37,76 Eur. Taigi, 1 aro kaina pagal 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra 12,5 Lt arba 3,62 Eur. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas taip: 3,62 Eur x 10,43 a=37,76 Eur. Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą ar jo nėra. Viešojo intereso gynimą gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S. byloje Nr. 3K-3-57 8/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities viršininko administracija, C. R., R. S. byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m, liepos 23 d. nutartis generalinis prokuroras v. V. J., S. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-3JO/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras v. S. II, S. D. ir kt. byloje Nr. 3 K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-397/2009). Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Atsižvelgiant į gamtinės aplinkos ir jos objektų apsaugos požiūriu ypatingą statusą, esantį pagrindu šias teritorijas pripažinti ypač vertingomis teritorijomis ir visuotinę reikšmę turinčia nacionaline vertybe, kurios išsaugojimas yra viešasis interesas, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo šiose teritorijose klausimus negali būti nepaisoma iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos imperatyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A8-1257/2007). Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D.P., E/T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras P.Z., A.Z., Z.Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-494/2008). Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Ginčijamos administracinių aktų ir sandorių dalys yra priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 2 dalies (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punkto (2001 m. rugpjūčio 3 d įstatymo Nr. LX-496 redakcija), 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-856), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija), 16 straipsnio 9 dalies 9 punkto (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. Xl-919 redakcija), 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ nuostatas, todėl galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams ir sandoriams yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi apginti. Taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju, dėl viešojo intereso gynimo į teismą kreipusis prokurorui, aktualus vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo datos, kai jis gavo pakankamai duomenų, kad įrodytų pažeidimo faktą, t. y., galėtų kreiptis į teismą. Ieškinio senaties terminas, kai jo pradžia siejama su ginčijamų administracinių aktų priėmimo momentu, taikomas privatiems subjektams. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog toks skirtumas neprieštarauja Konvencijos garantuojamai teisei į teismą ir nėra diskriminacinis (2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06). Šioje byloje viešasis interesas susijęs su siekiu ir pareiga užtikrinti valstybinės reikšmės vandens telkinio, kuriam nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą, o privatus interesas – išsaugoti daugiau nei prieš 7 metus priimtais administraciniais aktais suteiktas teises, t. y. nuosavybės teisių į konkretų žemės sklypą atkūrimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs (žr., pvz., Hamer v. Belgium, no. 21861/03, 27 November 2007), kad aplinka yra vertybė ir ekonominiai imperatyvai, netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus šioje srityje. Tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su itin svarbių valstybės ūkiui objektų, priskiriamų išimtinei valstybės nuosavybei, gynimu, šių vertybių svarba gali nusverti teisinio stabilumo siekį. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kai byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis), administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1561/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).

11Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepime (89–95 b. l.) nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 35S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., ( - ) pagrįstumą, nustatė, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktus, t. y. E. K. atkurtos nuosavybės teisės ir nepagrįstai perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis 0,2400 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 6164/0006:352), kadangi Mažeikių rajono Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. PI.Z-1277, E. K. buvo suprojektuotas 0,2400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. 6164/0006:352), kuris 2011-09-02 žemės pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-2667) buvo perleistas V. K., kerta hidrografijos objekto ribas – neprivatizuotiną Varduvos upę. 1991 m. spalio 23 d. Kretingos rajono agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas B. K. prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko I. K. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Kačaičių kaime turėtos žemės 35,93 ha. Į minėto žemės savininko iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Kretingos apskrityje Kartenos valsčiuje Kačaičių kaime turėtą 35,93 ha žemės plotą prašymus 1992 m. spalio 15 d. Kretingos rajono agrarinei reformos tarnybai taip pat pateikė I. K. ir S. K.. Kartu su prašymais I. K., B. K. ir S. K. pateikė giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku įrodančius dokumentus, kurie patvirtino giminystės ryšį tarp I. K. (tėvas) ir I. K. (sūnus), B. K. (dukra) bei S. K. (dukra). Vadovaudamiesi susitarimu, kuris notariškai patvirtintas 1992 m. spalio 15 d., B. K., S. K. ir I. K. susitarė atstatyti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko I. K. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Kretingos apskrityje Kartenos valsčiuje Kačaičių kaime turėtos 35,93 ha žemės plotą. Pagal minėtą susitarimą B. K. tenka 12 ha žemės natūra, S. K. tenka 6,0 ha žemės natūra ir 6 ha žemės ekvivalentine natūra, o I. K. tenka 3,19 ha žemės natūra, 3 ha žemės ekvivalentine natūra ir kompensacija 5,47 ha žemės už 5,42 ha žemės plotą. 1994-04-21 sutartimi S. K. iš jai tenkančios dalies perleido sūnui E. K. teisę atkurti nuosavybės teises į 2 ha buvusio savininko I. K. turėtos žemės. 1998-12-11 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas I. K. prašymas už jam priklausančią buvusios savininkės B. K. žemę, esančią Kačaičių kaime Kretingos rajone, perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Stončių kaime Klaipėdos rajone. 2006 m. sausio 18 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje (toliau – TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius) buvo gauta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-01-25 išvada Nr. 688 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Išvada), kurioje nurodyta, kad E. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha žemės, iš kurios 1,68 ha priskirta žemės ūkio paskirties žemei (vertė – 2149 Lt) ir 0,32 ha miško žemei (vertė – 190 Lt), iš buvusio savininko I. K. nuosavybės teisėmis valdytos 26,74 ha žemės ir 9,19 ha miško, buvusių Kačaičių kaime Kretingos rajone Klaipėdos apskrityje, ir kad Išvada persiunčiama į Telšių apskrities Mažeikių rajono Židikų seniūniją. Išvadoje yra įrašas, patvirtintas 2003-08-20 TAVA Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo Z. Š., kad „ruošiant Pikelių k. v. žemės reformos žemėtvarkos projektą yra panaudota 0,32 ha miško, kurio vertė 190,00 Lt sumai ir 1,48 ha žemės, 1 893,00 Lt sumai. Lieka nepanaudota 0,20 ha žemės, kurios vertė 256,00 Lt“. TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius 2007-11-14 gavo D. K., veikiančios pagal E. K. 2007-10-15 įgaliojimą (notarinio registro Nr. 2-5217) (toliau – įgaliotinė), prašymą suprojektuoti 0,20 ha ploto žemės sklypą Ukrinų kaime Židikų seniūnijoje Mažeikių rajono savivaldybėje pagal Išvadą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-09 iki 2009-12-28) nuostatomis ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2011-08-24), bei remiantis Telšių apskrities viršininko 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Pl. Ž-1575 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų 2009 m. rengimo“ (toliau – Įsakymas) buvo patvirtintas Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kadastro vietovės 2009 metų žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo terminas. Įsakymo 5 priede buvo nustatyta, kad Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu bus nagrinėjami piliečių prašymai, gauti iki 2009-11-16. Projekto rengimo pradžia buvo nustatyta – 2009-12-02, pirmojo pretendentų susirinkimo data – 2009-12-21. Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. PI.Z-1752 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašo patvirtinimo ir žemės sklypų projektavimo“ buvo patvirtintas Fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti valstybinę žemę Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovėje, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas (pagal priedą). E. K. buvo įtrauktas į 10 eiliškumo grupę, kaip pretendentas gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą už 0,20 ha žemės plotą. Telšių apskrities viršininkas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkto (redakcija, galiojanti nuo 2009-12-28) nuostata, 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. PI.Ž-1277 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2009 m. patvirtinimo“ patvirtintame AB „Šiaulių hidroprojektas“ parengtame Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pagal 10-ąją eilę E. K. suprojektavo 0,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 727), kurio naudojimo pobūdis – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, su nustatytu kelio servitutu (teise naudotis pėsčiųjų taku). Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 35VĮ-253 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. PI.Z-1277 1 priedo patikslinimo“ buvo patikslinta Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1277 1 priedo 9 eilutė (dėl E. K. suprojektuoto žemės sklypo), nurodant, kad vietoj 0,15 ha įrašoma 0,24 ha, t. y. buvo patikslintas E. K. suprojektuoto žemės sklypo plotas. AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2010-11-19 parengė Žemės sklypo ribų ženklinimo–parodymo aktą (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovėje Ukrinų kaime rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte E. K. suprojektuotas žemės ūkio veiklai 0,24 ha ploto žemės sklypas Nr. 0006/727. Akte nurodoma, kad ribos parodytos nežymint riboženkliais ten, kur jos nustatytos Varduvos upės krantu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 35S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., ( - ) atkūrė nuosavybės teises E. K. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,20 ha (žemės vertė – 256,00 Lt), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,24 ha žemės sklypą (vertė – 256,00 Lt), esantį Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kaime. Nuosavybės teisės į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre E. K. vardu įregistruotos 2011-07-18. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. balandžio 1 d. priėmė įsakymą Nr. 35VĮ-361 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Mažeikių rajono savivaldybėje“, kurio 3 punktu įsakė atkurti E. K. nuosavybės teises, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 727, esantį Ukrinų kaime Židikų seniūnijoje Mažeikių rajono savivaldybėje. Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialas 2011-04-14 raštu Nr. (1.7./2120/05)s-1303 Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriui (pavadinimas nuo 2012-04-02 Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius) (toliau – Skyrius) pateikė 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 144, kuriame nurodė, kad Skyriaus pateikto žemės sklypo (kadastro Nr. 6164/0006:352, projektinis Nr. 727), kurio plotas 0,24 ha, pažymėti kadastro žemėlapyje negali, nes žemės sklypo riba kerta hidrografijos objekto ribas (neprivatizuotiną Varduvos upę). UAB „Šiaulių hidroprojektas“ valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialui 2011-05-16 pateikė raštą Nr. 3063 „Dėl išvados žemės sklypo patikslinimo“, kuriuo paaiškino, kad žemės sklypo riba eina Varduvos upės vagos krantu. Po šio rašto pateikimo VĮ Registrų centro Mažeikių filialas 2011-07-18 E. K. įregistravo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto kadastre į minėtą žemės sklypą. E. K. 2011-09-02 žemės pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-2667) minėtą 0,2400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352) perleido V. K.. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Tai, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybes teise gali priklausyti tik valstybei. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte (toliau – Žemės įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.) nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (toliau – Vandens įstatymas) (redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruodžio 28 d.) nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (toliau – Žemės reformos įstatymo) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 27 d.) nuostatos draudė privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės vidaus vandenis. Vadovaujantis Valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“, Varduvos upė (upės plotas hektarais – 72,8) yra priskirta valstybinės reikšmės vandens telkiniui. Pažymėtina, kad Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Telšių apskrities viršininko 2005 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 909, Varduvos upė pažymėta, kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama upė. Nustatyta, kad žemės sklypo dalis, kuri priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei, patenka į pirmiau aptartą perduotą E. K. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,2400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tai esminiai Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimai. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teisės, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos „teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3-47/2010). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 0,2400 ha žemės sklype (kadastro Nr. 6164/0006:352) Ukrinų kaime Židikų seniūnijoje Mažeikių rajone yra valstybinės reikšmės vidaus telkinio, t. y. Varduvos upės, dalis. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 35S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., ( - ) dalis, kurioje nurodyta, kad atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės upės plotą, yra neteisėta, pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, todėl naikintina. 2015-06-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyriaus specialistė pagal ieškovės 2015-06-08 prašymą Nr. S5-2808 preliminariai apskaičiavo neteisėtai nuosavybėn perleistą plotą ginčo žemės sklype, kadastro Nr. 6164/0006:352. Duomenys buvo apskaičiuoti valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapio aplinkoje, naudojant programą „Geomatininkas“. Pagal šį skaičiavimą preliminariai buvo nustatyta, kad neteisėtai nuosavybėn perleistas plotas – apie 0,1043 ha: apie 0,0571 ha sklypo ploto dalis, kuri patenka į Varduvos upės ribas, o apie 0,0472 ha – sklypo dalis, kuri patenka į salos ribas. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją, darytina išvada, kad 0,1043 ha plotas, patenkantis į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r. sav. administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės išperkamas, ir dėl šios priežasties Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. PI.Z-1277 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos projekto 2009 m. patvirtinimo“ 1 priedo 9 eilutės dalis, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 35VĮ-253 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. PI.Z-1277 1 priedo patikslinimo“ dalis, Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 35S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., a.k. ( - ) dalis, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 35VĮ-361 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Mažeikių rajono savivaldybėje“ 3 punkto dalis, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės upės plotą ir šioje upėje esančios salos plotą, yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 2 dalį, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 9 dalies 9 punktą, 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ ir negaliojantys. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą Žemės sklypą privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas, siekiant apginti viešąjį interesą ir grąžinti valstybės nuosavybėn priklausantį nekilnojamąjį turtą, Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pareiškėjo reikalavimais. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuris nurodo, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriomis privačion nuosavybėn buvo perleisti valstybinės reikšmės vandens plotai, turi būti pripažintas negaliojančiu toje dalyje ir sandoris: 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 2-2667, kuria E. K. pardavė V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise Žemės sklypą, dalis dėl 0,1043 ha valstybinės reikšmės vandens perleidimo, kadangi minėto sandorio dalis prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku. Tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad sandoris dėl valstybinės reikšmės vandens plotų perleidimo yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas, t.y. negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki sandorių įvykdymo. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn valstybinės reikšmės vandens ir neprivatizuojamos salos plotus 0,1043 ha, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352, esantį Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r. sav. Pagal kasacinio teismo praktiką, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės atitinkamai pagerėtų. Tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Sutinka su pareiškėjo reikalavimu, kad valstybė privalo V. K. ir V. K. atlyginti jų patirtas žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidas – 37,76 Eur.

12Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovė Vilma Vaitkienė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus.

13Atsakovai V. K. ir V. K. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai yra įsigiję ginčo objektą – žemės sklypą, kurio dalis apie 0,0571 ha galimai patenka į Varduvos upės ribas, o apie 0,0472 ha – salos ribas, kaip teigia pareiškėjai. Atsakovai nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog sala yra upės dalis ir ji nėra civilinių teisinių santykių objektas ar daiktas, išimtas iš civilinės teisinės apyvartos. Argumentuojant šį teiginį, atsakovai pateikia Rusnės salos pavyzdį. Nemunas taip pat patenka į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą. Pareiškėjas pareiškime, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad E. K. privalėtų grąžinti neprivatizuotinus vandens telkinio ir žemės plotus, įsigytus neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau šie plotai sandorio pagrindu buvo perleisti tretiesiems asmenims. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai teismo tvarka panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, restitucija turi būti vykdoma pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių jo įgijėjų dėl jų sąžiningumo, o taip pat jeigu nėra CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009). Nagrinėjamoje byloje atsakovui E. K. priklausantis žemės sklypas buvo perleistas sąžiningiems asmenims – Krakiams, atsakovams, todėl restitucija natūra galėtų būti vykdoma sumokant turto ekvivalentą pinigais. LAT yra pabrėžęs, kad jeigu turtą gavęs asmuo yra sąžiningas, piniginis ekvivalentas nustatomas pagal mažiausią turto vertę, o jei nesąžiningas – pagal didžiausią turto vertę, o kadangi atsakovai buvo ir yra sąžiningi, teismui priėmus palankų procesinį sprendimą pareiškėjui, jie privalėtų atlyginti mažiausią turto vertę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas net neįrodinėja atsakovų Krakių nesąžiningumo, o apsiriboja vien formaliu įrodinėjimu dėl teisės akto neteisėtumo. Pareiškimu yra ginčijami 2011 metais priimti Nacionalinės žemės tarnybos administraciniai aktai. Atsakovų manymu, pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 5, 6 punktai) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačioms imtis priemonių viešajam interesui ginti). Vertinant, ar nebuvo praleistas terminas prokurorui kreipiantis į teismą, svarbu atsižvelgti ne tik į tą momentą, kada prokurorui tapo žinoma apie viešojo intereso gynimo būtinybę konkrečiu atveju, bet ir į institucijos, kurios prašymu prokuroras ėmėsi viešojo intereso gynimo, veiksmus, operatyvumą ginant savo pažeistas teises (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-335/2008; 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-228/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P82-121/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai aplinkybės, dėl kurių ji 2015 m. birželio mėnesį kreipėsi į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, buvo žinomos nuo 2011 metų. Nacionalinės žemės tarnybos delsimas, trukęs 4 metus, yra nepateisinamai ilgas (Administracinė byla Nr. A146"1003/2013, 2013 m. rugsėjo 10 d.), juolab, kad NŽT prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyrius 2011-03-08 įsakymu Nr. 35VĮ-253 patikslino Telšių apskrities viršininko 2010-06-02 įsakymą Nr. Pl.Z-1277 padidindamas grąžintinos žemės sklypo plotą. Esant aukščiau nurodytai argumentacijai ir aplinkybėms, atsakovai mano, kad neturėtų būti tenkinami pareiškėjo reikalavimai dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, nes pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu. Nurodė, kad agentūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu Nr. 1114 „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 9 punktu, yra Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (toliau – Kadastras) tvarkytoja. Upė Varduva įregistruota į Kadastrą, jai suteiktas Kadastro objekto identifikavimo kodas „30011310“. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Upė Varduva atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kriterijų „Upės, kurių baseino plotas didesnis kaip 50 km2“, todėl yra valstybinės reikšmės vandens telkinys. Upė Varduva įrašyta į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkimų sąrašą (toliau – Sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-01-10 nutarimu Nr. 22 „Dėl Valstybinės reikšmės vandens telkinių plotų patvirtinimo“. Vėliau, pripažinus nurodytą nutarimą netekusiu galios, upė Varduva įrašyta į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 „Dėl Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“. Kaip ir nurodo pareiškėjas, tokiu būdu valstybė pripažino Varduvos upės išskirtinę ekologinę, kultūrinę naudą, būtinumą išsaugoti tvarią upės ekosistemą, biologinę įvairovę, kraštovaizdžio nekintamumą, todėl konstituciškai įsipareigojo specialiu teisiniu režimu tausoti šį gamtos objektą. Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatomis, Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, valstybinės reikšmės vandens telkimai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybei. Vadovaujantis Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pripažino, kad ypač vertingose vietovėse esanti žemė, miškai, vandens telkiniai negali būti atkuriami ekvivalentine natūra. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinio pagrindimo stokotų inter alia toks teisinis reguliavimas, kai valstybei nuosavybės teise priklausantys ypač vertingose vietovėse esantys žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai kitų asmenų nuosavybėn būtų perleisti atkuriant jiems nuosavybės teises ekvivalentine natūra, t. y. asmeniui, neturėjusiam nuosavybės teisių į ypač vertingose vietovėse esantį objektą – žemę, mišką, parką, vandens telkinį, perduodant nuosavybėn natūra būtent šį objektą. Konstitucinio Teismo pozicija taip pat pagrįsta tuo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Konstitucinis Teismas 2005-05-13, 2007-06-27 nutarimuose taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, tam tikri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Atsiliepime taip pat nurodė, kad nedalyvaus teismo posėdyje. Trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

15Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

16Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

17Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009, 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1003/2013 ir kt.).

18Pažymėtina, jog pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekant tyrimą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 3 d. raštą Nr. 1SD-1556-(3.1.) „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu neteisėtai E. K. nuosavybėn perleido valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių plotus, t. y. 0,0571 ha neprivatizuotinos Varduvos upės, bei 0,0472 ha neprivatizuotinos salos, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r., buvo pastebėta, kad Varduvos upė pateko į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r.

19Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. birželio 8 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 3 d. raštas Nr. 1SD-1556-(3.1.) „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame, be kita ko, teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu neteisėtai E. K. nuosavybėn perleido valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių plotus, t. y. neprivatizuotinos Varduvos upės ir neprivatizuotinos salos plotus, patenkančius į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen. Šiaulių apygardos prokuroras 2015 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, nepraleidęs ABTĮ numatyto 30 dienų termino, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

20Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų administracinių aktų ir prašomos pripažinti negaliojančia sutarties neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypą, kuriame yra Varduvos upės dalis ir neprivatizuotina sala.

21Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1999 m. sausio 25 d. parengė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 288, kurioje nurodyta, kad E. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės, iš kurios 1,68 ha priskirta žemei ir 0,32 ha miškui iš buvusio savininko I. K. valdytos nuosavybės teisėmis 26,74 ha žemės ir 9,19 ha miško, buvusių Kačaičių kaime Kretingos rajone Klaipėdos apskrityje bei, kad Išvada persiunčiama į Telšių apskrities Mažeikių rajono Židikų seniūniją.

22Telšių apskrities viršininkas 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr.P1.Ž-1277 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2009 m. patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2009 m. parengtą Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą patikslintame laisvame 165,6930 ha valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plote ir jame suformuotas žemės, miško, vandens telkinių sklypų ribas, plotus fiziniams asmenims, kurių prašymai buvo pateikti iki 2009 m. lapkričio 16 d., ir likusį laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių 71,45 ha plotą. 1 priedo X eiliškumo grupės 9 eilutėje E. K. suprojektuotas Ukrinų kaime suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn 0,15 ha žemės sklypas (projektinis Nr.727), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

23Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas (toliau – ir Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas) 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 35VJ-253 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl. Ž-1277 1 priedo patikslinimo“ patikslino Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl. Ž-1277 „Dėl Mažeikių rajono Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2009 m. patvirtinimo“ 1 priedo 9 eilutę, nurodant, kad vietoj „0,15“ įrašoma „0,24“, o vietoj „LII“ -„XXXI” (natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos).

24Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 35S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., a.k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises E. K. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,20 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 0,24 ha žemės sklypą (vertė – 256 Lt), esantį Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kaime.

25Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 35VĮ-361 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Mažeikių rajono savivaldybėje“ 3 punktu atkūrė nuosavybės teises E. K. (sprendimo Nr. 35S-22), perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 727, esantį Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijos Ukrinų kaime Ukrinų kadastro vietovėje. Sklypo nominali vertė 256 Lt. Naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

26Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas E. K. nuosavybės teise 02400 ha žemės sklypas unikalus Nr.4400-2160-2048, kadastro Nr.6164/0006:352 Repšių g.22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r.

27E. K. 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr.2-2667, patvirtinta Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., ginčo žemės sklypą pardavė V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

28Nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2006-11-16 įstatymo redakcija Nr. X-907) numatyta, kad vandens telkiniai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

29Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės reikšmės vidaus vandenys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

30Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-580 redakcija) nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-856) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės vidaus vandenis. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punkte (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. lX-496 redakcija) numatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus grąžinamus natūra).

31Iš 2010 m. lapkričio 19 d. ribų paženklinimo abriso projektinis Nr.727 ir Žemės sklypo plano, parengto 2010 m. lapkričio 30 d., matyti, kad Žemės sklypo riba, pažymėta taškais Nr.6 ir Nr.7 bei Nr.8 ir Nr.1, nustatyta Varduvos upės krantu, o riba, pažymėta taškais Nr.7 ir Nr.8, yra gretimybėje su sala. Ribų paženklinimo abrise parodyta, kad nuo taško Nr. 8 eina dviguba linija, pažymėta raide „k“, per visą žemės sklypą iki kitos Žemės sklypo ribos, pažymėtos taškais Nr.5 ir Nr.6, o Žemės sklypo plano lentelėje „Žemės naudmenų eksplikacija“ nurodyta, kad žemės ūkio naudmenos (pievos) yra 0,17 ha, vandenys – 0,02 ha (po skaičiumi nurodytas sutartinis ženklas dviguba linija), kita žemė – 0,05 ha (dviguba linija ženklinami hidrografijos objektai – upės, upeliai, kanalai, grioviai ir pan.). Nagrinėjamu atveju Žemės sklype pažymėtas hidrografijos objektas yra Varduvos upės šakos dalis, kuri eina per visą Žemės sklypą ir padalija jį į dvi atskiras dalis, dėl to viena Žemės sklypo dalis tampa apsupta Varduvos upės, t.y. sala.

32Upė Varduva (identifikacinis kodas 30011310) dar 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ buvo įtraukta į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotus, į valstybinės reikšmės upių sąrašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtintas naujos redakcijos valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašas, o 2010 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 790 minėto nutarimo antraštė pakeista į „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“).

33Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Telšių apskrities viršininko 2005 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.0910, Varduvos upė pažymėta kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama upė.

34Taigi, įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą, darytina išvada, kad 0,1043 ha plotas, patenkantis į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr.4400-2160-2048, kadastro Nr.6164/0006:352 Repšių g.22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r. administracinių aktų metu buvo valstybės išperkamas, nes 0,0571 ha dalis iš 0,1043 ha ploto pateko į neprivatizuotinos Varduvos upės ribas, o 0,0472 ha dalis iš 0,1043 ha ploto – į Varduvos upės salos ribas, dėl to konstatuotina, kad nuosavybės teisės į 0,1043 ha plotą negalėjo būti atkurtos.

35Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

36Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, kuris gali būti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221–248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A882-65/2009, 2014 m. sausio 29 d. Nr. A146-79/2014 ir kt.).

37Pabrėžtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra nurodęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (bylos Nr. A4-48/2007, A7-1008/2004), tiek sprendimų, kurie neatitinka žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ginčijimas, kai šių pažeidimų pašalinimas ir teisėtumas užtikrinamas nuosavybės teisių atkūrimo procese, tiek ir bylos, kai ginčijamas sprendimas, susijęs su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, bei valstybės nuosavybės (žemės) praradimu dėl numanomai padarytų įstatymų pažeidimų, vertinti kaip bylos, susijusios su viešojo intereso gynimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011).

38Atsakovų atsiliepime taip pat nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 5, 6 punktai) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačioms imtis priemonių viešajam interesui ginti). Vertinant, ar nebuvo praleistas terminas prokurorui kreipiantis į teismą, svarbu atsižvelgti ne tik į tą momentą, kada prokurorui tapo žinoma apie viešojo intereso gynimo būtinybę konkrečiu atveju, bet ir į institucijos, kurios prašymu prokuroras ėmėsi viešojo intereso gynimo, veiksmus, operatyvumą ginant savo pažeistas teises (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-335/2008; 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-228/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P82-121/2009 ir kt.). Atsakovų atsiliepime pažymima, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai aplinkybės, dėl kurių ji 2015 m. birželio mėnesį kreipėsi į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, buvo žinomos nuo 2011 metų. Nacionalinės žemės tarnybos delsimas, trukęs 4 metus, yra nepateisinamai ilgas (Administracinė byla Nr. A146-1003/2013 2013 m. rugsėjo 10 d.).

39Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 3 d. rašte Nr.1SD-1552-(3.1) nurodoma, kad valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialas 2011-04-14 raštu Nr. (1.7./2120/05)s-1303 Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriui (pavadinimas nuo 2012-04-02 Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius) pateikė 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 144, kuriame nurodė, kad Skyriaus pateikto žemės sklypo (kadastro Nr.6164/0006:352, projektinis Nr. 727), kurio plotas 0,24 ha, pažymėti kadastro žemėlapyje negali, nes žemės sklypo riba kerta hidrografijos objekto ribas (neprivatizuotiną Varduvos upę). UAB „Šiaulių hidroprojektas“ valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialui 2011-05-16 pateikė raštą Nr.3063 „Dėl išvados žemės sklypo patikslinimo“, kuriuo paaiškino, kai žemės sklypo riba eina Varduvos upės vagos krantu. Po šio rašto pateikimo VĮ Registrų centro Mažeikių filialas 2011-07-18 E. K. įregistravo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto kadastre į minėtą žemės sklypą.

40Teisėjų kolegija sutinka, kad iš turimų įrodymų galima daryti išvadą, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriuje 2011 m. buvo gauta informacija apie tai, jog ginčo žemės sklypo riba kerta hidrografijos objekto ribas (neprivatizuotiną Varduvos upę). Kita vertus atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje A556-2050/2012, kurioje nurodoma, kad ginama vertybė įgalina teikti prioritetą ne civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui; taip pat pabrėžiama, kad tas pats aspektas paneigia ir galimybę atsisakyti ginti viešąjį interesą, nepaisant galimo atsakingų viešojo administravimo sistemos subjektų delsimo kreiptis patiems dėl to viešojo intereso gynimo, jei tokia teisė suteikta įstatymų leidėjo, ar informuoti prokurorą apie galimą viešojo intereso pažeidimą, paliekant pastarajam teisę ir pareigą apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nepaisant praėjusio laikotarpio, nuo kada buvo priimtas skundžiamas sprendimas (minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje A556-2050/2012 ginčijamas 2005 m. priimtas teisės aktas).

41Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A -1561/2013 ir kt.).

42Konstatuotina, kad Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr.P1.Ž-1277 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2009 m. patvirtinimo“ 1 priedo 9 eilutės dalis, kuria suprojektuotas suteikiamas E. K. neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 0,15 ha žemės sklypą projektinis Nr.727, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 35VĮ-253 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1277 1 priedo patikslinimo“ 1 priedo 9 eilutės dalis, kuria suprojektuotas suteikiamas E. K. neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 0,24 ha žemės sklypą projektinis Nr. 727; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 35S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., a.k. ( - ) dalis, kuria atkurtos E. K. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 35VĮ-361 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Mažeikių rajono savivaldybėje“ 3 punkto dalis, kuria atkurtos E. K. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,24 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r., yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl naikintinos.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, ginčo žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažinta negaliojančia 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 2-2667, patvirtintos Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., dalis, kuria V. K. ir V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr.4400-2160-2048, kadastro Nr.6164/0006:352 Repšių g.22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo. Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti.

45ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra.

46Nors, kaip jau buvo minėta, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad byloje nenustatyta, kad asmuo, kuriam neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės, būtų daręs kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant grąžintinos žemės plotus. Nagrinėjamu atveju skundžiamų aktų priėmimą lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovų V. K. ir V. K. sąžiningumas nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra paneigtas.

47Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šio asmens teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme.

48Šiuo atveju valstybė įpareigotina paskutiniams turto įgijėjams atsakovams V. K. ir V. K., iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas.

49Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A525-3023/2012 nurodyta, jog valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

50Iš žemės sklypų 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ginčo sklypo (unikalus Nr.4400-2160-2048) vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 670 Lt (194,04 eurų). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad priteistina pareiškėjo pareiškime paskaičiuota 37,76 eurų suma remiantis ginčo sklypo vieno aro kaina.

51Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovai V. K. ir V. K. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų aktų (jų dalies) panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

54Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr.P1.Ž-1277 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės Židikų seniūnijos Ukrinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2009 m. patvirtinimo“ 1 priedo 9 eilutės dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas E. K. neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 0,15 ha žemės sklypą projektinis Nr.727.

55Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 35VĮ-253 „Dėl Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. Pl. Ž-1277 1 priedo patikslinimo“ 1 priedo 9 eilutės dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas E. K. neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 0,24 ha žemės sklypą projektinis Nr. 727.

56Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 35S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos E. K. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r.

57Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 35VĮ-361 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Mažeikių rajono savivaldybėje“ 3 punkto dalį, kuria atkurtos E. K. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,24 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r.

58Pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 2–2667, patvirtintos Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro notarės I. Z., dalį, kuria V. K. ir V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r.

59Taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,1043 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. 4400-2160-2048, kadastro Nr. 6164/0006:352 Repšių g. 22, Ukrinų k., Židikų sen., Mažeikių r., priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovams V. K. ir V. K. 37,76 Eur.

60Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo Šiaulių... 4. 1. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo... 5. 2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių... 6. 3. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011 m. kovo 28 d.... 7. 4. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių... 8. 5. Pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo... 9. 6. Taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn... 10. Pareiškėjo pareiškime nurodyta ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovė... 11. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos... 13. Atsakovai V. K. ir V. K. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime... 15. Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą,... 16. Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo,... 17. Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos... 18. Pažymėtina, jog pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad Šiaulių apygardos... 19. Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m.... 20. Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų administracinių aktų ir... 21. Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija... 22. Telšių apskrities viršininkas 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr.P1.Ž-1277... 23. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus... 24. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 35S-22 „Dėl... 25. Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr.... 26. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo... 27. E. K. 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro... 28. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytas... 29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės... 30. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2006 m.... 31. Iš 2010 m. lapkričio 19 d. ribų paženklinimo abriso projektinis Nr.727 ir... 32. Upė Varduva (identifikacinis kodas 30011310) dar 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos... 33. Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kadastro vietovės... 34. Taigi, įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų... 35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal... 36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į... 37. Pabrėžtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu,... 38. Atsakovų atsiliepime taip pat nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo... 39. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m.... 40. Teisėjų kolegija sutinka, kad iš turimų įrodymų galima daryti išvadą,... 41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad... 42. Konstatuotina, kad Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d.... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad panaikinus... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje... 45. ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog... 46. Nors, kaip jau buvo minėta, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms... 47. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios... 48. Šiuo atveju valstybė įpareigotina paskutiniams turto įgijėjams atsakovams... 49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi... 50. Iš žemės sklypų 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti,... 51. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovai V. K. ir V. K. įgijo teisę... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88... 53. Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą,... 54. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. įsakymo... 55. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 56. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011... 57. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 58. Pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties... 59. Taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn... 60. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...