Byla 2-20-922/2014
Dėl atsakovo AB „Akmenės cementas“ 2013-06-25 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovo Rugby Holding B.V. atstovams advokatui Mariui Devyžiui ir advokato padėjėjui Martynui Kalveliui, atsakovo AB „Akmenės cementas“ atstovams G. K. ir advokatui Albertui Štopui, atsakovo G. S. atstovams advokatui Žilvinui Zinkevičiui ir advokato padėjėjai Alinai Streckytei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Rugby Holding B. V. ieškinį atsakovams AB „Akmenės cementas“ ir G. S. dėl atsakovo AB „Akmenės cementas“ 2013-06-25 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

3Akmenės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo Rugby Holding B. V., valdančio 37,84 % AB „Akmenės cementas“ (toliau –Bendrovė) paprastųjų vardinių akcijų, ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu Bendrovės 2013-06-25 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – VAS) priimtą sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo Bendrovės valdybos nariu išrinktas atsakovas G. S., taip pat prašoma iš Bendrovės ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodoma, kad Sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 str. 4 d., kadangi Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) normas, juridinio asmens steigimo dokumentus. Ieškovo teigimu, pažeistos Konkurencijos įstatymas normos, reglamentuojančias leidimus vykdyti koncentraciją, kadangi stambiausi Bendrovės akcininkai S. V. A. (VAS dieną turėjęs 13,67 % akcijų), J. D., O. D., D. D., V. D. (toliau – D. šeima) (iki 2013-04-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turėję 13,68 % akcijų, o VAS dieną neturėję akcijų), Z. M., A. M., J. A. M. ir M.-M. M. (toliau – M. šeima) (VAS dieną turėję 18,69 % akcijų), E. M., V. M., V. M. (toliau – M. šeima) (VAS dieną turėję 17,95 % akcijų), Heidelbergcement Northern Europe AB (toliau – HC) (VAS dieną turėjęs 8,65 % akcijų), veikdami galimoje koncentracijoje, kuriai nebuvo gautas išankstinis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) leidimas, priėmė Sprendimą. Aplinkybę, kad minėti asmenys dalyvauja koncentracijoje, ieškovo manymu, patvirtina tai, kad D. šeima 2013-04-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 13,68 % Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų M. šeimai pagal galimai neegzistuojančią Akcininkų sutartį, nors iki tol D. šeima vedė derybas su ieškovu dėl minėtų akcijų pirkimo-pardavimo, derybos pradėtos 2013-04-19 ieškovui pateikus rašytinį pasiūlymą D. šeimai ir pastarajai sutikus su pagrindinėmis pasiūlymo sąlygomis. Tačiau 2013-04-26 ieškovas gavo O. D. atstovo advokato Elijaus Burgio elektroninį laišką, kuriame buvo nurodoma, kad 2013-04-25 buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su A. M., turėjusiu tariamą pirmumo teisę įsigyti akcijas. Ieškovo manymu, 2013-04-25 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra neteisėta, todėl kreipėsi į teismą, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4659-661/2013 dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-17 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-4659-661/2013) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo A. M. iš D. šeimos įsigytas Bendrovės akcijas 13,68 % apimtyje bei uždraudė A. M. šiomis akcijomis, 13,68 % apimtyje, balsuoti visuotiniuose Bendrovės akcininkų susirinkimuose, sprendžiant klausimus, susijusius su valdymo organų (valdybos) atšaukimu iš pareigų bei naujų valdybos narių paskyrimu į šias pareigas. Aplinkybę, kad S. V. A., M. šeima, M. šeima bei HC dalyvauja koncentracijoje, ieškovo teigimu, patvirtina ir tai, kad už G. S. išrinkimą Bendrovės valdybos nariu balsavo visi koncentracijoje dalyvaujantys asmenys. Ieškovas pažymi, kad koncentracijos vykdymas nesant Konkurencijos tarybos leidimo yra per se neteisėtas, o veiksmai kylantys iš neteisės (t. y. neteisėtos koncentracijos) negali būti teisėti (lot. ex injuria jus non oritur). Be to, paties Sprendimo priėmimo padariniai yra prieštaringi Konkurencijos įstatymui bei žalingi tiek ieškovo, tiek ir sąžiningai konkurencijai apskritai, nes G. S. yra HC generalinis direktorius, o HC yra vienas didžiausių Bendrovės konkurentų, todėl atsakovo G. S. išrinkimas Bendrovės valdybos nariu gali iškreipti sąžiningą konkurenciją, nes HC, vienam didžiausių Bendrovė konkurentų, taps žinoma Bendrovės konfidenciali informacija. Dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo ieškovas 2013-06-17 kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Ieškinyje nurodoma, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias ABĮ 26 str. nuostatas, kadangi pranešimas apie VAS šaukimą (toliau – Pranešimas) nenurodyta visuotinio akcininkų VAS apskaitos diena ir nėra paaiškinta, kad dalyvauti ir balsuoti Susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai VAS apskaitos dienos pabaigoje (ABĮ 26 str. 2 d. 3 p.); jame nebuvo nurodyti VAS sušaukimo iniciatoriai (ABĮ 26 str. 2 d. 6 p.); Pranešime nebuvo nurodyta, kur ir kaip galima gauti sprendimų dėl VAS darbotvarkės klausimo projektus (ABĮ 26 str. 2 d. 10 p.). Ieškovo teigimu, dėl to, kad VAS sušauktas pažeidžiant ABĮ nuostatas, todėl priimtas Sprendimas yra pripažintinas negaliojančiu. Ieškovo nuomone, VAS sušaukimo pažeidimai sukėlė itin neigiamus padarinius ieškovo interesams, nes jei ieškovas būtų žinojęs, kad kandidatus į Bendrovės valdybos narius, kelia ne tik ieškovas, bet ir pagrindinis ieškovo konkurentas – HC – ieškovas būtų įgyvendinęs savo teisę ir būtų papildomai nurodęs šią informaciją Konkurencijos tarybai ir /arba teismui prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, sąmoningai nenurodant, kad HC kelia kandidatą į Valdybos narius, buvo sudarytos prielaidos neteisėtam Sprendimui. Ieškovas taip pat nurodė, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Bendrovės steigimo dokumentus, t. y. Pranešimas surašytas nesilaikant Bendrovės įstatų (toliau – Įstatai) 52 punkto, kuris numato, kad apie šaukiamą visuotinį neeilinį Bendrovės akcininkų susirinkimą privaloma pranešti ne vėliau, kaip 30 dienų iki VAS dienos, jis sušauktas laikanti ABĮ 26 str. 4 d. numatytos tvarkos. Ieškovo manymu 21 dienos terminas Pranešimui apie VAS, numatytas ABĮ 26 str. 4 d., nėra racionalus, nes nebuvo atsižvelgta į ieškovo geografinė padėtį, t. y. kad ieškovas yra Nyderlandų Karalystėje registruotas juridinis asmuo, atstovaujantis Meksikos įmonę CEMEX. Bendrovės administracija paskelbė apie VAS dienraštyje „Lietuvos rytas“ (skelbta 2013-05-27) bei regioniniame laikraštyje „Vienybė“ (skelbta 2013-05-25), t. y. faktiškai neįvykus 2013-05-27 valdybos posėdžiui, kuriame buvo nuspręsta sušaukti VAS. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės rodo, kad galimai neteisėtoje koncentracijoje veikiantys asmenys a priori planavo kuo greitesnį VAS sušaukimą siekiant operatyviau įtvirtinti savo dominuojančią padėtį ir taip užkirsti kelią ieškovui, kaip stambiausiam Bendrovės akcininkui, imtis konkrečių veiksmų siekiant apginti pažeistus interesus.

5Ieškovo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti. Paaiškino aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad teigdami, kad Sprendimas prieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms, neprašo, kad teismas konstatuotų Konkurencijos įstatymo pažeidimą, kadangi teismas nėra kompetentingas analizuoti šio klausimo, tačiau teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 299 str. gali priimti atskirąją nutartį ir perduoti šį klausimą nagrinėti Konkurencijos tarybai.

6Atsakovas AB „Akmenės cementas“ atsiliepimuose nurodo, kad ieškovo teiginys, kad Bendrovės akcininkai S. V. A., M. šeima, M. šeima ir HC, priimdami Sprendimą, veikė ir toliau veikia neteisėtoje koncentracijoje, pažeisdami sąžiningos konkurencijos laisvę ir imperatyvias Konkurencijos įstatymo nuostatas, yra nepagrįstas iš esmės jokiais teisiniais argumentais ir įrodymais. Pasisakant dėl ieškovo reikalavimo Sprendimą pripažinti negaliojančiu, nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aiškinant CK 1.80 str. nuostatas, nurodoma, kad ieškinyje nėra nurodyta nei viena imperatyvi materialinės teisės norma, kuriai prieštarautų Sprendimas. Pirma, ieškinyje yra pateikiamos tik nuorodos į Konkurencijos įstatymo straipsnius, kurie reglamentuoja pranešimo apie koncentraciją pateikimo Konkurencijos tarybai procedūrą ir Konkurencijos tarybos teises bei pareigas tiriant pranešimus apie koncentraciją. Antra, ieškovas dažnai naudoja „galimai“, kas akivaizdžiai įrodo, kad ieškovas neturi aiškios savo pozicijos dėl Sprendimo prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Iš ieškinio matyti, kad ieškovui iš esmės yra nepriimtinas D. šeimos 2013-04-25 sudarytas Akcijų pirkimo-pardavimo sandoris, tačiau ši aplinkybė nėra niekaip susijusi su ieškinio dalyku šioje byloje ir niekaip nelemia būtinybės panaikinti Sprendimą. Ieškovas mėgina parodyti, kad Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla gali nulemti šios bylos rezultatą, tačiau Bendrovė nedalyvauja minėtoje byloje ir jai nežinomos aplinkybės, susijusios su tos bylos nagrinėjimu. Net ir 2013-04-25 Akcijų pirkimo-pardavimo sandorį panaikinimas teismine tvarka ir restitucijos taikymas savaime nereikštų, kad D. šeimai grąžintos Bendrovės akcijos, bus nuosavybės teise perleistos būtent ieškovui. Pažymima, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas Bendrovės akcininkui A. M. nebalsuojant areštuotomis Bendrovės akcijomis, kurias jis nuosavybės teise įsigijo iš D. šeimos. Nepaisant to, kad ieškovas 2013 m. birželio mėn. kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl tariamos koncentracijos Bendrovėje, tačiau iki šiol nėra jokio kompetentingos institucijos sprendimo, kuris patvirtintų išvadą, jog Bendrovės akcininku tapus HC buvo įvykdyta koncentracija Bendrovėje, be to, nėra duomenų, kad Konkurencijos taryba būtų pradėjusi tyrimą. Atkreipiamas dėmesys, kad koncentracijų kontrolės procedūrų nesilaikymas yra visų pirma viešosios teisės pažeidimas, kuriuos pagal savo kompetenciją pirmiausia tiria Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 18 str. 1 d.). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės tais pačiais pagrindais, dėl kurių jau buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą, ne tik dirbtinai sukurią prielaidas sprendimų konkurencijai, bet ir bando pasinaudoti ta aplinkybe, jog nebūdamas specializuota institucija, teismas, vertindamas ieškovo argumentus apie tariamą koncentraciją, gali būti mažiau kritiškas nei Konkurencijos taryba. Pažymima, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, o jo pozicija dėl koncentracijos Bendrovėje buvimo yra grindžiama vien tik prielaidomis, kurios yra nepagrįstos ir neteisingos. Be to, Bendrovė neturi informacijos, kad kuris nors iš atsakovų, taip pat kuris nors M. šeimos narys, kuris nors Montvilų šeimos narys, S. V. A. ir/ar HC, kaip Bendrovės akcininkai, atskirai ar veikdami kartu (ieškovo teigimu kaip „viena grupė“) (įskaitant su kitais asmenimis) būtų įgiję Bendrovės kontrolę, t. y. būtų įgijęs 1/3 ar daugiau Bendrovės įstatinio kapitalo arba būtų įgijęs teisę į 1/3 ar didesnę balsų dalį VAS, kaip koncentraciją apibrėžia Konkurencijos įstatymas. Atsakovo AB „Akmenės cementas“ nuomone, tai, kad Bendrovės akcininkai M. šeima, M. šeima, S. V. A. ir HC priimant Sprendimą, vieningai balsavo už HC pasiūlytą valdybos nario kandidatūrą, savaime nereiškia nei vieno Bendrovei žinomo ir Lietuvoje galiojančio teisės akto pažeidimo. Pažymima, kad Europos Komisijos 2008-04-16 suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (2008/C 95/01) 74-80 pastraipose nurodoma, kad vien tai, kad akcininkai atskirais atvejais balsuoja taip pat, savaime nėra įrodymas tos aplinkybės, jog šie akcininkai kartu kontroliuoja įmonę. Bendrovės akcininko HC, turinčio didelę ir ilgametę pasaulinę patirtį cemento gamyboje ir prekyboje, pasiūlyto valdybos nario G. S. išrinkimas į Bendrovės valdybos šeštuoju nariu, atsakovo AB „Akmenės cementas“ vertinimu, priešingai Ieškovo teiginiams, užtikrina didesnę sąžiningos konkurencijos laisvę, kadangi Bendrovės valdyboje yra atstovaujami skirtingų Bendrovės akcininkų interesai. Pažymima ir tai, kad ieškovas priklauso vienam iš didžiausių pasaulyje cemento gamintojo CEMEX įmonių grupei, kuri veikia daugiau kaip 50 pasaulio valstybių, todėl ieškovas veikdamas tose pačiose rinkose kaip ir Bendrovė yra iš esmės toks pats Bendrovės konkurentas, kaip ir HC, todėl ieškovo teiginiai, kad HC atstovo dalyvavimas Bendrovės valdyboje bus žalingas yra nepagrįsti. Nurodoma, kad net 2 iš 6 Bendrovės valdybos narių yra deleguoti būtent ieškovo, tokio paties Bendrovės konkurento kaip ir naujasis Bendrovės akcininkas HC. Bendrovei nėra suprantami ieškovo teiginiai, kad G. S. dalyvavimas Bendrovės valdybos veikloje jau savaime yra žalingas, o kito Bendrovės akcininko pasiūlyti atstovai analogiškos grėsmės Bendrovei nekelia. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas Sprendimas pažeidė imperatyvias Konkurencijos įstatymo nuostatas, todėl šis teiginys yra nepagrįstas. Bendrovė nesutinka su Ieškovo teiginiais, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant ABĮ normas (ABĮ 26 str. 2 d.) ir Įstatų 52 punktą, kad Bendrovės administracija paskelbė apie VAS spaudoje faktiškai neįvykus valdybos posėdžiui, kuriame buvo nuspręsta šaukti VAS. Pirma, 2013-05-15 Bendrovės valdyba gavo daugiau nei 1/2 visų balsų VAS turinčių Bendrovės akcininkų paraišką dėl VAS sušaukimo (toliau – Paraiška), kurioje VAS akcininkai (iniciatoriai) prašė šaukti VAS 2013-06-25. Antra, Bendrovės valdybos narys (buvęs pirmininkas) J. A. M. 2013-05-17 išsiuntė pranešimą kitiems Bendrovės valdybos nariams (įskaitant ieškovą atstovaujančius Bendrovės valdybos narius E. A. G. ir R. K.) apie gautą Paraišką ir apie 2013-05-27 šaukiamą Bendrovės valdybos posėdį valdybos sprendimui dėl VAS sušaukimo priimti. Pagal Įstatų 20 punktą ir ABĮ 23 str. 4 d. valdybos sprendimas dėl VAS sušaukimo turėjo būti priimtas per 10 dienų nuo Paraiškos gavimo dienos. Trečia, 2013-05-27 buvo priimtas Bendrovės valdybos sprendimas sušaukti neeilinį VAS 2013-06-25. Priimant minėtą valdybos sprendimą Bendrovės valdybos nariai balsavo raštu taip: S. V. A., V. M., J. A. M. balsavo „už“ (jų balsavimus raštu Bendrovė gavo 2013-05-24 penktadienį), o R. K. ir E. A. G. – „prieš“ (jų balsavimus raštu Bendrovė gavo 2013-05-24 penktadienį, 17.44 val. ir 17.58 val.). Valdybos sprendimo priėmimui pagal Įstatų 31 ir 32 punktus kvorumas yra 5 nariai, o sprendimai priimami balsų dauguma. Vadinasi, 2013-05-24 vakare 17.58 val. visi Bendrovės valdybos nariai jau buvo prabalsavę raštu. 2013-05-27 buvo įformintas valdybos sprendimas dėl VAS sušaukimo 2013-06-25, kurį pasirašė ir ieškovo deleguoti valdybos nariai. Ketvirta, pagal Įstatų 20 punktą ir ABĮ 23 str. 4 d. valdybos sprendimas dėl VAS sušaukimo turėjo būti priimtas per 10 dienų nuo Paraiškos gavimo dienos. Kadangi paskutinė termino diena valdybos sprendimui priimti buvo šeštadienis (dešimta diena nuo Paraiškos gavimo dienos, t. y. 2013-05-25), valdybos sprendimas buvo įformintas sekančią po jos einančią darbo diena (t. y. 2013-05-27, pirmadienį) remiantis CK 1.121 str. 2 d. Penkta, po valdybos sprendimo priėmimo, Bendrovės administracija pirmadienį (t. y. 2013-05-27) suorganizavo ir paskelbė apie VAS sušaukimą Įstatuose numatytoje spaudoje. Šešta, pagal Įstatų 52 punktą pranešimai apie šaukiamus VAS skelbiami laikraštyje „Lietuvos rytas“ ir Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“. 2013-05-27 (pirmadienį) Pranešimas apie šaukiamą Bendrovės VAS buvo viešai paskelbtas laikraštyje „Lietuvos rytas“. Kadangi laikraštis „Vienybė“ yra išleidžiamas tik trečiadieniais ir šeštadieniais, jame Pranešimas buvo viešai paskelbtas 2013-05-29 (trečiadienį). Septinta, Pranešime buvo pateikti visi ABĮ 26 str. 2 d. nustatyti tokio pranešimo rekvizitai, įskaitant ir ieškinyje nurodytus (ABĮ 26 str. 2 d. 3, 6 ir 10 p.) neva trūkstamus duomenis. Bendrovė tinkamai įvykdė ABĮ nustatytą pareigą informuoti Bendrovės akcininkus apie šaukiamą VAS, viešai paskelbdama Pranešimą Įstatuose numatytu būdu. Aštunta, 2013-06-04 Bendrovės vadovo raštas, kurį ieškovas ieškinyje įvardija kaip jam įteiktą pranešimą dėl VAS sušaukimo, buvo ieškovui išsiųstas tik papildomai informacijai. Minėtas 2013-06-04 Bendrovės vadovo raštas, kaip pagal ABĮ neprivalomas papildomas pranešimas apie VAS sušaukimą, buvo išsiųstas ieškovui tik papildomai atsakant į ieškovo deleguotų valdybos narių E. A. G. ir R. K. 2013-05-30 valdybos nariams S. V. A., J. A. M. ir V. M. pateiktus raštus. Devinta, Bendrovės valdybos nariais yra E. A. G. ir R. K., kurie yra paties ieškovo deleguoti valdybos nariai, todėl visiškai akivaizdu, kad ieškovas jau nuo 2013-05-27, kuomet buvo priimtas valdybos sprendimas, žinojo, kad valdybos 2013-05-27 sprendimo pagrindu 2013-06-25 yra šaukiamas neeilinis VAS, kuriame bus renkamas naujas valdybos narys. Bendrovė 2013-05-27 elektroniniu paštu informavo valdybos narius Enrique A. G. ir R. K. apie valdybos narių balsavimo rezultatus ir nusiuntė jiems valdybos sprendimo projektą. Dešimta, VAS, kuriame buvo priimtas Sprendimas, įvyko 2013-06-25, t. y., praėjus 29 kalendorinėms dienoms po paskelbimo laikraštyje „Lietuvos rytas“ ir 27 kalendorinėms dienoms po paskelbimo laikraštyje „Vienybėje“, tačiau šioje vietoje akcentuotina, kad ABĮ 26 str. 4 d. numato, jog Pranešimas turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki VAS dienos. Įstatų 52 punkte numatytas terminas – ne vėliau kaip likus 30 dienų iki VAS. Bendrovė nepažeidė ABĮ 26 str. 4 d. nustatyto termino; Bendrovė nesilaikė ABĮ 23 str. 5 d. reikalavimo, jog VAS turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Paraiškos gavimo dienos, kadangi (i) visi Bendrovės VAS šaukti prašę akcininkai jį prašė šaukti būtent 2013-06-25, t. y. patys VAS iniciatoriai nepageidavo jog ABĮ 23 str. 5 d. nustatyto termino būtų laikomasi ir (ii) buvo išlaikytas Įstatų 21 punkte nustatytas reikalavimas VAS sušaukti per 40 dienų terminą nuo Paraiškos gavimo dienos. Bendrovė niekaip negalėjo anksčiau paskelbti apie šaukiamą VAS, kadangi tuo metu dar nebuvo priimtas valdybos sprendimas dėl VAS sušaukimo, nebuvo pasibaigęs valdybai nustatytas 10 dienų terminas šiam sprendimui priimti, o Pranešime privalomai turi būti nurodomas bendrovės organas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti VAS (ABĮ 26 str. 1 d. 7 p.), todėl nesant priimto valdybos sprendimo Bendrovė negalėjo paskelbti apie planuojamą VAS sušaukimą. Vienuolikta, Bendrovė 2013-06-19 raštu informavo ieškovą, kad šio rašto pateikimo dienai kitų pasiūlymų dėl kandidatų į valdybos narius, išskyrus 2013-06-19 Bendrovės gautą ieškovo pasiūlymą, Bendrovė nėra gavusi. Taip pat su šiuo raštu buvo pateiktas Bendrovės 2013-06-25 neeilinio VAS sprendimo projektas, kurį ieškovas prašė pateikti savo 2013-06-17 raštu. Dvylikta, Bendrovės akcininko HC raštas dėl siūlomo valdybos nario buvo gautas tik 2013-06-25, t. y. tik VAS dieną, todėl ieškovą informuoti anksčiau nebuvo įmanoma. Trylikta, Bendrovės valdymo organai, neužtikrindami, kad VAS įvyktų laiku (t. y. pagal Įstatų 21 punktą), būtų pažeidę akcininkų – iniciatorių teises ir būtų padarę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 505 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl būtent Bendrovės valdymo organo nariai privalo užtikrinti, kad Bendrovės šaukiami VAS įvyktų laiku ir būtų užtikrinta VAS inicijuojančių Bendrovės akcininkų teisė šaukti Bendrovės VAS. Atsakovo „Akmenės cementas“ vertinimu, yra akivaizdu, kad ieškovo nurodomi teisiniai ir faktiniai argumentai, kad Sprendimas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu, nes tariamai jis buvo priimtas pažeidžiant ABĮ normas ir Įstatų 52 punkto nuostatą yra nepagrįsti, nes ieškovas nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gavo visą informaciją apie šaukiamą VAS. Pats ieškovas pateikė ir siūlė savo kandidatus į valdybos nario poziciją, dalyvavo ir balsavo VAS, kuriame buvo priimtas Sprendimas, kas reiškia, kad ieškovas realiai pasinaudojo visomis savo teisėmis. VAS, kuriame buvo priimtas Sprendimas, dalyvavo Bendrovės akcininkai, turintys 96,86% visų balsų. Net ir pripažinus Sprendimą negaliojančiu, ieškovas turėtų tik 37,84% visų balsų VAS, todėl ieškovo įtaka VAS nebūtų lemiama.

7Atsakovo AB „Akmenės cementas“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko reikalavimus, nurodytus atsiliepime bei triplike, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovo AB „Akmenės cementas“ atstovė Giedrė Kundrotienė teismo posėdyje paaiškino, kad ji penkerius metus dirba Bendrovėje, ji yra atsakinga už VAS organizavimą. 2013-06-25 VAS buvo organizuotas kaip visada – Pranešimas paskelbtas laikraštyje „Lietuvos rytas“ ir vietiniame laikraštyje „Vienybė“ kaip tai numatytą Įstatų 52 punkte. Niekada anksčiau nėra kilę problemų dėl to, kad apie VAS skelbiama Lietuvos Respublikos spaudoje, nors Bendrovės akcininku yra ir užsienio juridinis asmuo – ieškovas. Nepaisant to, kad ieškovas ginčydamas Sprendimo teisėtumą kaip vieną iš jo negaliojimo priežasčių nurodo, kad ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie organizuojamą VAS, tačiau iki šiol Bendrovėje nebuvo sprendžiami jokie klausimai, susiję su VAS organizavimo tvarkos pakeitimu.

9Atsakovas G. S. atsiliepimuose prašo atmesti ieškovo ieškinį, priteisti iš ieškovo atsakovo G. S. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinys, pareikštas netinkamam atsakovui G. S., todėl atmestinas remaintis Lietuvos CPK 45 str. Bylose, kuriose yra ginčijami VAS sprendimai, tinkamas atsakovas yra juridinis asmuo. Visi kiti asmenys, kurių teises ir pareigas gali įtakoti teismo sprendimas, tokiose bylose paprastai dalyvauja trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų, ieškovo ar atsakovo pusėje. Atsakovui G. S. nėra materialiojo teisinio santykio subjektas, kadangi jis nepriėmė ginčijamo Sprendimo. Ieškovui nesutikus, kad atsakovas G. S. būtų pripažintas netinkamu atsakovu byloje, ieškinys G. S. atžvilgiu atmestinas. Atsakovo G. S. įsitikinimu, ieškinyje nurodomos aplinkybės susijusios su (i) Bendrovės akcijų perleidimu tarp D. šeimos ir A. M., (ii) Bendrovės akcininkų sutarties, numatančios konkrečių Bendrovės akcininkų pirmenybės teisę įsigyti parduodamas Bendrovės akcijas ir (iii) tariama koncentracija, yra nevertintinos, kaip neturinčios teisiškai reikšmingo ryšio su ieškinio dalyku. Ieškinio argumentai iš esmės aiškiai patvirtina, kad ieškovas yra nepatenkintas ne konkrečiu šioje byloje skundžiamu Sprendimu, o tuo, kad jam nepavyko įsigyti D. šeimos parduotų akcijų ir tokiu būdu nuosavybės teise bendrai valdyti daugiau nei 50 % Bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę VAS. Tačiau šioje civilinėje byloje, tai nėra teisiškai reikšminga. Ieškovas mėgina sudaryti įspūdį, kad Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla gali nulemti šios civilinės bylos rezultatą, nes anot ieškovo, patenkinus jo reikalavimus minėtoje byloje, galimai būtų priimtas kitoks VAS sprendimas dėl Bendrovės valdybos nario išrinkimo, nes ieškovas būtų nupirkęs dalį D. šeimos parduotų akcijų. Tačiau tokie teiginiai tėra teismo klaidinimas, kadangi nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad akcijos būtų parduotos ieškovui. Be to, Sprendimas buvo priimtas A. M. nebalsuojant areštuotomis akcijomis, kurias jis įsigijo iš D. šeimos. Atsakovo G. S. manymu, ieškovas neįrodė, kad buvo padaryti kokie nors pažeidimai, sąlygojantys būtinybę pripažinti Sprendimą negaliojančiu CK 2.82 str. 4 d. pagrindu. Savo reikalavimų pagrįstumą ieškovas sieja su dviem esminiais aspektais: įtariamu Konkurencijos įstatymo normų pažeidimu ir tariamais informavimo apie VAS sušaukimo tvarkos, nustatytos ABĮ ir Įstatuose, pažeidimais. Tačiau Atsakovo G. S. įsitikinimu jokie imperatyvių Konkurencijos įstatymo ir ABĮ bei Įstatuose numatyti VAS organizavimo tvarkos reikalavimai pažeisti nebuvo ir neegzistuoja jokie CK 2.82 str. 4 d. nustatyti Sprendimo negaliojimo pagrindai. Ieškinyje nurodoma, kad Bendrovės akcininku tapus HC, buvo įvykdyta koncentracija, neatitinkanti imperatyvių Konkurencijos įstatymo nuostatų ir pažeidžianti sąžiningos konkurencijos laisvę, todėl neva neteisėtoje koncentracijoje esančių asmenų (t. y. HC, S. V. A., M. šeimos, M. šeimos) veiksmai balsuojant susirinkime ir renkant valdybos narį yra per se neteisėti. Atsakovas G. S. atkreipia dėmesį, jog Konkurencijos normų pažeidimo nustatinėjimas nėra šios bylos dalykas ir apskritai nepriskirtinas bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai. Koncentracijų kontrolės procedūrų nesilaikymas yra visų pirma viešosios teisės pažeidimas ir ieškovo nurodomus tariamus pažeidimus pagal savo kompetenciją tiria ir užkardo Konkurencijos taryba. Ieškovas pats pateikė įrodymus, jog dar 2013 m. birželio mėnesį kreipėsi į Konkurencijos tarybą, pateikdamas skundą dėl tariamos koncentracijos. Todėl ieškovo mėginimas teismui primesti specializuotos institucijos – Konkurencijos tarybos – funkcijas, faktiškai apeinant pačią Konkurencijos tarybą, yra teisiškai ydingas, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl to koncentracijos faktas objektyviai negali būti šioje byloje nustatytas. Todėl ieškovo argumentai dėl skundžiamo nutarimo prieštaravimo Konkurencijos teisės normoms net a priori atmestini. Be to, bylos, susijusios su Konkurencijos įstatymo reguliuojamais teisiniais santykiais, nėra teismingos apylinkių teismams. Konkurencijos įstatymo 47 str. numato, kad asmuo, kurio teisėti interesai pažeidžiami draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir/arba padarytos žalos atlyginimo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Kitais atvejais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 19 str. 1 d. ir Konkurencijos įstatymo 33 str. Konkurencijos tarybos priimtų nutarimų pagrįstumą vertina Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kiek Atsakovui G. S. žinoma, Konkurencijos taryba iki šiol net nėra priėmusi sprendimo pradėti oficialų tyrimą ieškovo skundo pagrindu. Kita vertus, net jei tyrimas būtų pradėtas, tai nereikštų, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimas buvo padarytas. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, o jo pozicija dėl koncentracijos buvimo yra grindžiama vien tik prielaidomis, kurios yra ne tik nepagrįstos, bet ir neteisingos. Atsakovas G. S. neginčija fakto, kad minėtos Konkurencijos įstatymo nuostatos (9 str. 2 d. ir 10 str. 1 d.) yra imperatyvios. Tačiau ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad šios nuostatos tikrai buvo pažeistos ir kad toks pažeidimas sąlygoja būtinybę pripažinti Sprendimą negaliojančiu. Pats ieškovas vartoja tokius terminus, kaip „galimai“ ar „tikėtinai“ kenks ir panašiai, todėl akivaizdu, kad jis neturi pagrįstų įrodymų apie tariamai neteisėtą veikimą koncentracijoje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad galiojančios redakcijos Konkurencijos įstatymo 10 str. 2 d. yra akivaizdu, kad jokie su koncentracijų įgyvendinimu susiję ūkio subjektų veiksmai negali būti laikomi savaime negaliojančiais, nebent Konkurencijos taryba yra priėmusi atitinkamą šį faktą konstatuojantį nutarimą. Vien tai, kad akcininkai atskiru atveju balsuoja taip pat, savaime nėra įrodymas tos aplinkybės, jog šie akcininkai kartu kontroliuoja įmonę. Ieškovas teigia, neva Sprendimas ne tik savaime neteisėtas, bet ir jo „priėmimo padariniai yra prieštaringi Konkurencijos įstatymui bei žalingi tiek Ieškovo, tiek ir sąžiningai konkurencijai apskritai“, tačiau nenurodo Sprendimo padarinių žalingumo. Vadovaujantis ieškovo logika būtų galima daryti išvadą, kad tariamai neteisėtoje koncentracijoje su HC, veikiantys S. V. A., M. ir M. šeimos, sąmoningai siekia pakenkti savo, kaip akcininkų ir Bendrovės interesams ir valdybos nariu vieningai renka konkurento generalinį direktorių, kuris, anot ieškovo, būtinai pasinaudos konfidencialia informacija ir suteiks pranašumą Bendrovės konkurentui. Tokie teiginiai ne tik nelogiški, bet ir neteisingi. Be to, galiojantys teisės aktai (CK 2.87 str., ABĮ 34 str. ir kt.) numato, kad G. S., kaip Bendrovės valdymo organo narys, turi pareigą Bendrovės vardu ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai; būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo ir pan. CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. ABĮ 34 str. 12 p. numato, kad valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais. Šią nuostatą, pažeidęs valdybos narys yra laikomas atsakingu už visus dėl tokio atskleidimo kilusius nuostolius. Ieškovas nenurodė ir nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, jog atsakovas G. S., kuris valdybos nariu paskirtas tik 2013-06-25, suspėjo ar ketina neteisėtai pasinaudoti Bendrovės konfidencialia informacija ir rizikuodamas savo karjera, reputacija bei gresiančia atsakomybe atlyginti nuostolius imtųsi kenkti Bendrovės interesams. Ieškovo argumentai ta dalimi, kuria įrodinėjamas Konkurencijos įstatymo pažeidimas nėra susijusi su ieškinio dalyku, nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovo teiginiai dėl G. S. galimo pasinaudojimo Bendrovės konfidencialia informacija ir kenkimu Bendrovės interesams yra piktnaudžiavimas teise. Pažymima, kad ieškovas yra Bendrovės konkurentas, nes vykdo tokia pačią veiklą kaip ir Bendrovė. Ieškovo teiginiai, kad Sprendimas neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu, nes tariamai (i) buvo priimtas pažeidžiant ABĮ normas, reglamentuojančias informavimo apie visuotinio akcininkų VAS sušaukimo tvarką ir (ii) pažeidus Įstatų 52 punkto nuostatą, tačiau tokiais teiginiais ieškovas tiesiog sąmoningai klaidina teismą. Pirma, ieškovas nesąžiningai teigia, kad viešuose pranešimuose dėl VAS sušaukimo, nebuvo nurodyta (i) VAS apskaitos diena, (ii) VAS sušaukimo iniciatoriai ir (ii) kaip gauti sprendimų dėl VAS darbotvarkės klausimo projektus. VAS buvo suorganizuotas laikantis tiek ABĮ, tiek Įstatuose nurodytų reikalavimų. Viešuose Pranešimuose, t. y. skelbiant dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2013-05-27 ir Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“ 2013-05-25, nurodyta, kad: VAS apskaitos diena yra 2013-06-17 ir dalyvauti bei balsuoti VAS turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai VAS apskaitos dieną; VAS šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, iniciatyva; visą informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu galima gauti Bendrovės buveinėje darbo valandomis, taip pat nurodytas telefono numeris pasiteiravimui. Viešuose skelbimuose buvo nurodyta visa privaloma informacija. Ieškovo nurodyti formalūs ir visiškai neesminiai ABĮ reikalavimai nebuvo įvardyti tik ieškovui papildomai išsiųstame neprivalomame pranešime apie VAS. Ieškovas pateikdamas neprivalomo pranešimo trūkumus, kaip esminius pažeidimus, tiesiog klaidina teismą. Vadovaujantis Įstatų 52 punktu viešai paskelbus informaciją apie šaukiamą VAS įstatuose nurodytuose šaltiniuose kaip ir buvo padaryta, Bendrovė net neturėjo pareigos papildomai informuoti ieškovą. Antra, ieškovas nepagrįstai remiasi tariamu vėlavimu pranešti apie VAS, nes Bendrovė nepažeidė ABĮ 26 str. 4 d. nustatyto 21 dienų pranešimo termino, o Įstatų 52 punkto reikalavimo netenkino tik vienas iš dviejų viešų pranešimų ir tik 1 diena. Nurodoma, kad Pranešimai buvo viešai pastebti spaudoje t. y. likus atitinkamai 29 ir 31 dienai iki VAS. Todėl visi akcininkai turėjo daugiau nei pakankamai laiko pasiruošti VAS ir jiems nebuvo sukliudyta realizuoti ABĮ garantuojamas teises, t. y. priimti teisėtą sprendimą dėl valdybos nario išrinkimo. Atsakovo G. S. teigimu, jokių kitų pagrįstų VAS organizavimo trūkumų ieškovas neįvardijo. Taip pat nenurodoma kaip tariami VAS organizavimo trūkumai sukliudė ieškovui įgyvendinti kokias nors teises, nes ieškovas dalyvavo Susirinkime, siūlė savo kandidatus į valdybą ir balsavo. Ieškovui neįvardijus, kaip konkrečiai tariami informavimo trūkumai sukliudė jam realizuoti savo teises, teismas turi pagrindo pripažinti ieškinį tikėtinai nepagrįstu. Atsakovo G. S. manymu, ieškovas piktnaudžiauja procesine teise ir reiškia ieškinį, kurio reikalavimų patenkinimas neabejotinai lemtų Bendrovės ir kitų jos akcininkų teisių ir teisėtų interesų apribojimą, kuris nėra būtinas. Tikėtina, kad reikšdamas ieškinį ieškovas tiesiog siekė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo G. S. atžvilgiu pritaikymo, tam, kad užkirstų kėliajam dalyvauti ir balsuoti 2013-07-10 turėjusiame vykti valdybos posėdyje dėl valdybos pirmininko rinkimo ir dalyvauti svarstant 5 mėnesių Bendrovės veiklos ataskaitą. Tačiau net ir patenkinus ieškinį, pripažinus Sprendimą negaliojančiu dėl kokių nors formalių priežasčių, kiti Bendrovės akcininkai bet kuriuo metu vėl galėtų priimti analogišką sprendimą ir pakartotinai valdybos nariu išrinkti atsakovą G. S. ar kitą kandidatą. Tai, kad G. S., kaip valdybos nario, kandidatūra netenkina ieškovo dėl sunkiai suprantamų, subjektyvių ir teisiškai nepagrįstų priežasčių, negali būti pagrindas Sprendimui naikinti.

10Atsakovo G. S. atstovai teismo posėdyje nurodė, kad palaiko reikalavimus, nurodytus atsiliepimuose, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

11Ieškinys atmestinas.

12Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013-06-25 įvyko neeilinis AB „Akmenės cementas“ VAS, kuriame buvo priimtas Sprendimas Bendrovės valdybos nariu išrinkti atsakovą G. S. (ieškinio priedas Nr. 20). Ieškovo manymu, Sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis pagal CK 2.82 str. 4 d., kadangi Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias Konkurencijos įstatymo ir ABĮ normas bei juridinio asmens steigimo dokumentus.

13Pagal CK 2.84 str. 4 d. juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad, nagrinėjant ginčus dėl VAS nutarimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į tai, kad ABĮ nuostatos, nustatančios VAS nutarimų negaliojimo pagrindus, turi dvejopą paskirtį. Viena vertus, šios teisės normos skirtos apsaugoti akcininkų interesus, kad nebūtų priimami neteisėti nutarimai, pažeidžiantys akcininkų turtines ar neturtines teises, taip pat viešąjį interesą, kita vertus – apsaugoti pačios akcinės bendrovės bei už ginčijamą nutarimą balsavusių akcininkų teises, kad nepagrįstais ieškiniais bendrovei nebūtų daroma žala, sutrukdant jos veiklą ar kenkiant teisėtiems bendrovės interesams. Taigi sprendžiant pirmiau nurodytus ginčus svarbu yra siekti suderinti akcininkų ir bendrovės interesus, išlaikyti jų pusiausvyrą. Akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl akcinės bendrovės VAS nutarimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą, bet ir kuo tokio nutarimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Be to, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą nutarimą negaliojančiu. Taigi sprendžiant dėl VAS nutarimų pripažinimo negaliojančiais, svarbu išsiaiškinti, kokios įtakos nutarimams priimti būtų turėjęs ieškovas, jeigu tie pažeidimai nebūtų padaryti arba susirinkimas būtų organizuojamas ir vedamas iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001; 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2002 m. birželio 14 d. n nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-878/2002;2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2006; 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010 ir kt.). Tiek pagal ABĮ, tiek pagal teismų praktiką negalima pripažinti negaliojančiais VAS nutarimus vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001, 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002, 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006, 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010 ir kt.). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar nustatyti pažeidimai yra pakankami, kad priimtus susirinkimo nutarimus būtų galima pripažinti negaliojančiais. Spręsdamas VAS priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais klausimą, teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Tai imperatyvaus pobūdžio reikalavimas, kurio nesilaikymas traktuotinas kaip materialinės teisės normos reikalavimų pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1182; Teismų praktika Nr. 14).

14Dėl prieštaravimo ABĮ nuostatoms ir juridinio asmens steigimo dokumentams.

15Ieškovo teigimu, Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias ABĮ 26 str. 2 d. 3, 6 ir 10 p. nuostatas, todėl priimtas Sprendimas yra pripažintinas negaliojančiu. Ieškovo nuomone, VAS sušaukimo pažeidimai sukėlė itin neigiamus padarinius ieškovo interesams, nes jei ieškovas būtų žinojęs, kad kandidatus į valdybos narius, kelia ne tik ieškovas, bet ir pagrindinis ieškovo konkurentas – HC – ieškovas būtų įgyvendinęs savo teisę ir būtų papildomai nurodęs šią informaciją Konkurencijos tarybai ir /arba teismui prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, sąmoningai nenurodant, kad HC kelia kandidatą į valdybos narius, buvo sudarytos prielaidos neteisėtam Sprendimui. Ieškovo nuomone, Sprendimas priimtas pažeidžiant Bendrovės steigimo dokumentus, t. y. Pranešimas surašytas nesilaikant Įstatų 52 punkto, kuris numato, kad apie šaukiamą visuotinį neeilinį Bendrovės akcininkų susirinkimą privaloma pranešti ne vėliau, kaip 30 dienų iki VAS dienos, jis sušauktas laikantis ABĮ 26 str. 4 d. numatytos tvarkos. Ieškovo manymu, 21 dienos terminas Pranešimui apie VAS, numatytas ABĮ 26 str. 4 d., nėra racionalus, nes nebuvo atsižvelgta į ieškovo geografinė padėtį, t. y. kad ieškovas yra Nyderlandų Karalystėje registruotas juridinis asmuo, atstovaujantis Meksikos įmonę CEMEX. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad Bendrovės administracija paskelbė apie VAS dienraštyje „Lietuvos rytas“ (skelbta 2013-05-27), bei regioniniame laikraštyje „Vienybė“ (skelbta 2013-05-25), t. y. faktiškai neįvykus 2013-05-27 Valdybos posėdžiui, kuriame buvo nuspręsta sušaukti VAS. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės rodo, kad galimai neteisėtoje koncentracijoje veikiantys asmenys a priori planavo kuo greitesnį VAS sušaukimą siekiant operatyviau įtvirtinti savo dominuojančią padėtį ir taip užkirsti kelią ieškovui, kaip stambiausiam Bendrovės akcininkui, imtis konkrečių veiksmų siekiant apginti pažeistus interesus.

16ABĮ 33 str. 2 d. numatyta, kad valdybos narių skaičius turi būti įtvirtintas bendrovės įstatuose, o įstatyme nustatytas tik minimalus valdybos narių skaičius, kuris turi būti ne mažesnis nei trys. Įstatų 34 punkte numatyta, kad Bendrovės valdybą sudaro šeši asmenys (ieškinio priedas Nr. 2). Be to, Juridinių asmenų registro centrinio duomenų bako išrašas patvirtina, kad Bendrovėje 2013 m. gegužės mėnesį buvo išrinkti ir savo pareigas ėjo šeši valdybos nariai (ieškinio priedas Nr. 3).

17Bendrovės valdybos narys gali kadencijai nesibaigus atsistatydinti iš pareigų apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę (ABĮ 33 str. 10 d., Įstatų 41 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-05-15 O. D. pateikė pranešimą, kad atsistatydina iš valdybos nario pareigų nuo 2013-05-30. Todėl Bendrovės akcininkai S. V. A., A. M., M.-M. M., E. M., V. M., V. M. 2013-05-15 pateikė Paraišką Bendrovės valdybai, prašant 2013-06-25 surengti neeilinį VAS dėl naujo valdybos nario išrinkimo. Remiantis ABĮ 20 str. 1 d. 3 p., Įstatų 15.3 punktu išimtinę teisę rinkti Bendrovės valdybos narius turi VAS, tačiau Įstatuose nėra numatyta neeilinio VAS šaukimo tvarka. ABĮ 24 str. 2 d. numatyti atvejai, kai privalo būti šaukiamas neeilinis VAS. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju (kai atsistatydina vienas iš valdybos narių, tačiau jų lieka ne mažiau kaip 2/3 Įstatuose nurodyto jų skaičiaus ir jų skaičius yra ne mažesnis kaip trys) nėra privaloma šaukti neeilinį VAS, taigi asmenys, turintys teisę šaukti VAS, turi diskrecijos teisę pasirinkti ar šaukti neeilinį VAS, ar nešaukti. Pagal ABĮ 23 str. 1 d. bei Įstatų 17 p. akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, turi teisę inicijuoti VAS. Tuo tarpu, teismo turimais duomenimis S. V. A., A. M., M.-M. M., E. M., V. M., V. M. visi kartu turėjo daugiau nei 1/10 visų balsų, todėl jie turėjo teisė inicijuoti VAS. Valdybos narys (buvęs valdybos pirmininkas) J. A. M. 2013-05-17 informavo kitus valdybos narius S. V. A., V. M., E. A. G. ir R. K., kad akcininkai prašo sušaukti neeilinį VAS 2013-06-25 12 val. ( - ), taip pat nurodoma, kad valdybos posėdis dėl VAS šaukimo įvyks 2013-05-27 13 val., valdybos nariai turi teisę iš anksto balsuoti raštu. Balsavimas iš anksto raštu reiškia, kad tokiu būdu balsavęs asmuo, laikomas dalyvaujančiu susirinkime (posėdyje) ir jo balsai įskaitomi į susirinkimo (posėdžio) kvorumą bei balsavimo rezultatus. AB „Akmenės cementas“ valdybos 2013-05-27 sprendime Nr. 1 nurodoma, kad apklausos būdu valdybos nariai išreiškė valią dėl neeilinio VAS organizavimo 2013-06-25, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl naujo valdybos nario rinkimo. Priimant valdybos sprendimą valdybos nariai balsavo raštu taip: S. V. A., V. M., J. A. M. balsavo „už“ (atsakovo AB „Akmenės cementas“ atsiliepime nurodoma, kad jų balsavimus raštu Bendrovė gavo 2013-05-24 penktadienį), o R. K., E. A. G. – „prieš“ (jų balsavimus raštu Bendrovė gavo 2013-05-24 penktadienį, 17.44 val. ir 17.58 val.). O. D., kuris 2013-05-27 ėjo valdybos nario pareigas (Juridinių asmenų registro duomenimis O. D. buvo Bendrovės valdybos nariu laikotarpiu nuo 2005-04-21 iki 2013-06-25), nebuvo informuotas apie valdybos posėdį ir jame neišreiškė savo valios. Tačiau remiantis Įstatų 31 punktu, valdybos posėdis laikomas įvykusiu, jie jame dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių, o bylos duomenys patvirtina, kad 2013-05-27 valdybos posėdyje dalyvavo ir balsavo penki iš šešių valdybos narių, taigi valdybos posėdis laikomas įvykusiu, nes buvo kvorumas. Įstatymai nenustato, kad tuo atveju, kai vienas iš valdybos narių pareiškia apie atsistatydinimą, likę bendrovės valdybos nariai, jeigu jų skaičius nėra mažesnis nei ABĮ numatytas minimalus valdybos narių skaičius ir išlieka kvorumas, negali priimti sprendimų bendrovės valdybos kompetencijai priskirtais klausimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2009 ir kt.). Pagal Įstatų 32 punktą valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Kadangi teisės aktai nenumato, jog sprendimas dėl VAS organizavimo turi būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma, todėl laikytina, kad sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo dauguma valdybos narių. Nagrinėjamu atveju valdybos posėdyje „už“ balsavo trys valdybos nariai, o „prieš“ – tik du, tai vieno balso persvara nuspręsta šaukti VAS.

18Bendrovė 2013-05-27 elektroniniu paštu informavo valdybos narius R. K. ir E. A. G. apie valdybos narių balsavimo rezultatus ir nusiuntė jiems valdybos sprendimo projektą. Pastebėtina ir tai, kad valdybos 2013-05-27 sprendimą Nr. 1 pasirašė visi penki valdybos posėdyje dalyvavę valdybos nariai, t. y. ir abu ieškovo deleguoti valdybos nariai, kurie dalyvavo ir balsavo valdybos posėdyje. Taigi valdybos nariai buvo informuoti apie tai, koks sprendimas buvo priimtas valdybos posėdyje.

19Pagal Įstatų 20 punktą ir ABĮ 23 str. 4 d. valdybos sprendimas dėl VAS sušaukimo turėjo būti priimtas per 10 dienų nuo Paraiškos gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju, Paraiška Bendrovėje gauta 2013-05-15, o valdybos sprendimas dėl VAS organizavimo priimtas 2013-05-27, t. y. praėjus 12 dienų nuo Paraiškos gavimo dienos. Be to, valdybos nariai buvo raštu informuoti apie tai, kad 2013-05-15 gautas pareiškimas, kad sprendimą jie privalo priimti per 10 dienų nuo Paraiškos gavimo, kad valdybos posėdis, kuriame bus nagrinėjamas šis klausimas, skiriamas 2013-05-27, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog valdybos nariai būtų pareiškė prieštaravimų dėl to, prašę valdybos posėdį organizuoti anksčiau, dėl to, kad valdybos posėdžiui įvykus 2013-05-27 būtų pažeistas Įstatuose numatytas 10 dienų terminas. Remiantis terminų skaičiavimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK, jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CK 1.121 str. 2 d.), taigi veiksmai atlikti pirmą darbo dieną, laikomi atliktais laiku, nepažeidžiant nustatytų terminų. Nagrinėjamu atveju, 10 dienų terminas priimti sprendimą VAS šaukimo baigėsi ne darbo dieną, t. y. šeštadienį, todėl remiantis CK 1.121 str. 2 d. sprendimas priimtas sekančią po jos einančią darbo diena, pirmadienį (2013-05-27). Atsakovas „Akmenės cementas“ nurodo, kad Bendrovės administracija suorganizavo ir paskelbė apie VAS sušaukimą Įstatuose numatytu būdu. Tačiau pagal Įstatų 30 punktą valdyba yra atsakinga už VAS sušaukimą ir rengimą, o byloje esantys Pareiškimas paskelbtas AB „Akmenės cementas“ generalinio direktoriaus vardu (ieškinio priedai Nr. 17 ir Nr. 18). Nors Įstatų 20 punkte numatyta teisė Bendrovės valdovui priimti sprendimą dėl VAS šaukimo, tačiau jis tai gali daryti tik tuo atveju, kai valdyba per Įstatuose numatytą terminą nepriima sprendimo.

20Pagal Įstatų 52 punktą Pranešimas apie VAS sušaukiamą turi būti viešai skelbtas dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“ arba įteiktas pasirašytinai kiekvienam akcininkui, arba išsiųstas registruotu laišku. Taigi Įstatuose numatyti trys alternatyvūs būdai paskelbti pranešimą apie šaukiamą VAS, taigi bent vieno iš jų realizavimas laikomas tinkamu šios pareigos įgyvendinimu (CK 6.26 str. 1 d.). Teismų praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai bendrovės įstatuose yra nustatyta ne vienas, o du ar daugiau pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą būdų, teismui reikia atsižvelgti į tai, kuris iš tų būdų buvo naudojamas bendrovės praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000. Teismų praktika Nr. 14). Iš AB „Akmenės cementas“ atstovės paaiškinimų, matyti, jog Bendrovėje yra nusistovėjusi praktika, kad Pranešimas apie organizuojamą VAS skelbiamas tik vienu būdu – viešai paskelbiant spaudoje lietuvių kalba, nepaisant to, kad Bendrovės akcininkais yra ir užsienio subjektai (pvz., ieškovas). Be to, ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad Pranešimai skelbiami tik spaudoje, kadangi ieškovas jai ne vienerius metus yra Bendrovės akcininkas. Atsakovo AB „Akmenės cementas“ atstovė patvirtino, kad Bendrovėje niekada nebuvo keliamas klausimas, jog šis Pranešimo būdas turėtų būti keičiamas, kadangi neužtikrinama akcininkų teisės būti informuotiems apie organizuojamus VAS. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pranešimas paskelbtas laikraščiuose „Vienybė“ ir „Lietuvos rytas“ (ieškinio priedai Nr. 17 ir Nr. 18), taigi vienu iš Įstatuose numatytų būdų. Nors atsakovas AB „Akmenės cementas“ teigė, kad Pranešimas spaudoje buvo paskelbtas po valdybos sprendimo priėmimo, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Pranešimas skelbtas 2013-05-25 laikraštyje „Vienybė“ (ieškinio priedas Nr. 18) ir 2013-05-27 laikraštyje „Lietuvos rytas“ (ieškinio priedas Nr. 17). Taigi darytina išvada, kad sprendimas viešai paskelbti pranešimą apie organizuojamą VAS buvo priimtas anksčiau nei įvyko valdybos posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas 2013-06-25 organizuoti neeilinį VAS. Pastebėtina ir tai, kad Pranešimas buvo viešai paskelbtas po to, kai valdybos nariai balsavo raštu ir buvo žinomi valdybos narių balsavimo rezultatai.

21Pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad Pranešime buvo pateikti visi ABĮ 26 str. 2 d. nustatyti pranešimo rekvizitai, įskaitant ir nurodytus ABĮ 26 str. 2 d. 3, 6 ir 10 p. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad viešai paskelbtame Pranešime yra visi ABĮ 26 str. 2 d. numatyti privalomi duomenys (ieškinio priedai Nr. 17 ir Nr. 18). Darytina išvada, kad visi akcininkai buvo tinkamai informuoti apie šaukiamą VAS, išaiškinta, kokie klausimai bus sprendžiami VAS, taip pat kaip ir kur galima susipažinti su visa informacija, gauti papildomą informaciją.

22Pagal Įstatų 52 punktą Pranešimas apie VAS sušaukiamą turi būti skelbtas ne vėliau kaip likus 30 dienų iki VAS dienos. Bylos duomenimis, Pranešimas Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“ buvo paskelbtas likus 31 dienai iki VAS dienos, dienraštyje „Lietuvos rytas“ – 29 dienoms iki VAS. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors Bendrovės akcininkas būtų pareiškęs pretenzijų Bendrovei dėl to, kad Pranešimas apie šaukiamą VAS paskelbtas anksčiau nei likus 30 dienų iki VAS, kad dėl to negalėjo tinkamai įgyvendinti savo kaip akcininko teisių. Be to, pat ieškovas pripažino, kad nors ir buvo pažeistas Įstatuose numatytas terminas, tačiau nebuvo pažeistas ABĮ 26 str. 4 d. numatytas minimalus terminas akcininkus informuoti apie šaukiamą VAS. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad termino praleidimas vieną dieną nėra laikomas esminiu pažeidimu, ypač tuomet kai asmuo turėjo realios galimybės tinkamai įgyvendinti savo teises. Pastebėtina, kad VAS šaukimo tvarkos pažeidimas neturėjo įtakos ieškovui įgyvendinant savo teises, kadangi ieškovas 2013-06-20 pasinaudojo savo kaip Bendrovės akcininko teise ir pasiūlė kandidatus į valdybos narius (ieškinio priedas Nr. 19). Nors valdybos nariai R. K., E. A. G. raštu kreipėsi į Bendrovę 2013-05-30 ir informavo, kad buvo pažeista VAS šaukimo tvarka, tačiau pretenzijoje akcentuojama, kad jiems kaip valdybos nariams nebuvo pateikti tam tikri duomenys, todėl VAS negali vykti 2013-06-25, taip pat reikalaujama pateikti papildomos informacijos. Bendrovės vadovo 2013-06-04 raštu buvo ieškovui išsiųsta papildoma informacija dėl VAS, atsakant į ieškovo deleguotų valdybos narių R. K., E. A. G. 2013-05-30 raštus (ieškinio priedas Nr. 15).

23Įstatų 55 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip likus 10 dienų iki VAS akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke. Pažymėtina, kad šia Įstatų 55 punkte numatyta teise pasinaudojo ieškovas ir 2013-06-17 raštu paprašė pateikti duomenis apie VAS. AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius atsakė į ieškovo 2013-06-19 rašte keliamus klausimus ir pateikė neeilinio VAS projektą. Pagal Įstatų 21 punktą VAS turi įvykti per 40 dienų nuo Paraiškos gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju VAS buvo suorganizuotas 2013-06-25, t. y. 41 dieną po Paraiškos gavimo. Pažymėtina, kad akcininkai, turintys VAS šaukimo teisę, patys pasiūlė šią neeilinio VAS datą, kuriai pritarė dauguma valdybos narių.

242013-06-25 įvyko VAS dėl valdybos nario rinkimo (ieškinio priedas Nr. 20). Vadovaujantis ABĮ 27 str. 1 d. VAS laikomas įvykusiu, jeigu jame buvo kvorumas, nagrinėjamu atveju neeiliniame VAS dalyvavo devyni akcininkai, kuriems priklauso 96,86 % visų balsų VAS suteikiančių akcijų. VAS darbotvarkė – valdybos nario rinkimas. Kandidatus į valdybos narius siūlė du akcininkai: ieškovas 2013-06-20 pasiūlė tris kandidatus, o HC 2013-06-25 pasiūlė vieną kandidatą – G. S.. Baluojant akcininkų balsai pasiskirstė tai: E. M. T. (ieškovo kandidatas) gavo 16698933 visų balsų (t. y. visus ieškovo balsus), G. S. (HC kandidatas) – 200004577 visų balsų, t. y. visus S. V. A., A. M., J. A. M., M.-M. M., E. M., V. M. ,V. M. bei HC balsus. Pastebėtina, kad A. M. šiame VAS balsavo turėdamas tik 1813245 balsų (4,11 %), kadangi Vilniaus apygardos teismas 2013-06-17 nutartimi buvo areštuotos A. M. iš D. šeimos įsigytas Bendrovės akcijas 13,68 % apimtyje bei uždrausta A. M. šiomis akcijomis, 13,68 % apimtyje, balsuoti VAS, sprendžiant klausimus, susijusius su valdymo organų (valdybos) atšaukimu iš pareigų bei naujų valdybos narių paskyrimu į šias pareigas (Ieškinio priedas Nr. 13).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad sprendžiant bylas dėl VAS nutarimo pripažinimo negaliojančiu ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tai, ar akcininkams buvo suteikta galimybė dalyvauti VAS, ar formaliai nebuvo suvaržyta jų galimybė išreikšti savo valią dėl bendrovės likvidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006 ir kt.). Balsavimas VAS – tai teisiškai reikšmingas juridinio asmens dalyvio – akcininko elgesys (veiksmas), jam įgyvendinant įstatymo suteiktą neturtinę teisę dalyvauti sprendžiant bendrovės reikalus, tarp jų – ir renkant bendrovės valdymo organus, kurie bendrovės veikloje atstovauja ir akcininkams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas dalyvavo VAS, kurio metu priimto Sprendimo teisėtą jis ginčija teisme, pasinaudojo teise siūlyti kandidatus į valdybos narius bei balsavo (ieškinio priedai Nr. 19 ir Nr. 20). Pažymėtina, kad balsavimas, kaip neturtinės teisės realizavimas, savaime nesukuria civilinių teisių ir pareigų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008 ir kt.), kadangi teisinius padarinius sukuria tik sprendimas, kuriam pritaria dauguma balsavimo teisę turinčių asmenų, jeigu teisės aktai nenumato kitokios sprendimų priėmimo tvarkos. Šiame neeiliniame VAS valią išreikė ir kiti Bendrovės akcininkai, jie balsavo už vieną iš iškeltų kandidatų, taigi Sprendimas yra Bendrovės akcininkų daugumos valios išraiška.

26Nepaisant to, kad organizuojant VAS buvo padaryta pažeidimų, tačiau teismo vertinimu, VAS sušaukimo procedūros pažeidimas nesukėlė ieškovui neigiamų pasekmių. Nors ieškovas teigia, kad jei jam būtų buvę žinojęs, kad kandidatus į valdybos narius, kelia ne tik jis, bet ir pagrindinis ieškovo konkurentas – HC, nenurodė, kokius konkrečius neigiamus padarinius tai jam sukėlė. Teismas konstatuoja, kad, esant tokioms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo ginčijamą Sprendimą pripažinti negaliojančiais remiantis vien formaliais pažeidimais, jeigu jie neturėjo neigiamos įtakos nei akcininkų, nei Bendrovės teisėms ir teisėtiems interesams, nes būtina atsižvelgti į abiejų šio santykio šalių – bendrovės ir jos akcininko – interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.

27Dėl šalių tinkamumo nagrinėjamoje byloje.

28CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi ieškovo teisė pareikšti ieškinį konkrečiam asmeniui yra neginčijama teisė. Tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą svarbu, nes, tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007 ir kt.). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 ir kt.). Pareiškus ieškinį ir ruošiantis bylos teisminiam nagrinėjimui, daroma tik prielaida, kad šalys yra materialinio teisinio santykio subjektai ir kad tarp jų yra kilęs ginčas dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos proceso šalys laikomos tikėtinais materialinių teisinių santykių subjektais, nes nustatyti ar ieškovas ir atsakovas tikrai yra materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes. Procesinės teisės normos reglamentuoja kokios pasekmės kyla, teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tačiau ar asmeniui priklauso reikalavimo teisė ar asmuo turi pagal ieškinį atsakyti nustatoma pagal materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074 ir kt.).

29Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas Rugby Holding B. V. yra AB „Akmenės cementas“ akcininkas (ieškinio priedai Nr. 4 ir Nr. 20), taigi jis turi teisę ginčyti Sprendimo teisėtumą teisme. Ieškovas įgyvendindamas savo teises kreipėsi į teismą nurodė, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje yra du: AB „Akmenės cementas“, t. y. juridinis asmuo, kurio valdymo organo sprendimas ginčijamas, bei G. S., t. y. asmuo, kuris Sprendimu buvo išrinktas Bendrovės valdymo organu – valdybos nariu. Ieškovo teigimu, teisme nagrinėjama civilinė byla dėl konkretaus asmens paskyrimu į valdybą, todėl atsakovas G. S. yra šio materialinio teisinio santykio dalyvis. Tačiau atsakovas G. S. tvirtina, kad jis nėra materialinio teisinio santykio šalimi, kadangi ginčijant juridinio asmens valdymo organo sprendimą tinkamas atsakovas yra juridinis asmuo, o jis (atsakovas G. S.) nėra valdymo organo narys, kuris priėmė ginčijamą Sprendimą.

30Atsakovas G. S. pagrįstai nurodo, kad bylose dėl juridinio asmens valdymo organo nutarimo pripažinimo negaliojančiu tinkamas atsakovas yra juridinis asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/l999; 2000 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1141/2000; 2002 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2002; 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2003; 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2003; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2008 ir kt.), kadangi juridinio asmens organo sprendimais atitinkamos teisinės pasekmės yra sukeliamos būtent pačiam juridiniam asmeniui. Juridinio asmens organas pats savaime nėra savarankiškas teisinių santykių dalyvis, jis nėra juridinis asmuo, dėl to juridinio asmens organas pats nėra ir negali būti atsakovas (CK 2.33 str. 1 d., 2.81 str. 1 d.). Visi kiti asmenys, kurių teises ir pareigas gali įtakoti teismo sprendimas, tokiose bylose dalyvauja kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo ar atsakovo pusėje.

31Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neatsisakė reikalavimų atsakovo G. S. atžvilgiu, todėl bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys G. S. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

32Dėl prieštaravimo Konkurencijos įstatymo nuostatoms.

33Ieškovo teigimu, Sprendimas priimtas pažeidžiant Konkurencijos įstatymo normas, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Be to, ieškovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad neturi ir negali teismui pateikti šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, kadangi institucija, kompetentinga nagrinėti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, nėra konstatuosi pažeidimo fakto, ji netgi nėra pradėjusi tyrimo, taigi šioje byloje jie siekia surinkti tokius duomenis, nes kitomis priemonėmis to padaryti jiems nevyksta.

34Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Taigi ieškovo argumentas, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Konkurencijos įstatymo nuostatas, todėl jis turėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 2.82 str. 4 d., atmestinas kaip neįrodytas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendrosios kompetencijos teismai nėra kompetentingi nagrinėti klausimų, susijusius su Konkurencijos įstatymo pažeidimais, nes juos tiria Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 18 str. 1 d.), kurios sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Konkurencijos įstatymo 32 str. 3 d., 33 str. 1 d.), teismas plačiau nepasisako dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo kaip Sprendimo negaliojimo pagrindo, įskaitant ir CPK 299 str. taikymo galimybės.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 144,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėtas pareiškiant ieškinį (ieškinio priedas Nr. 23) bei 145,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

37Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d. atmetus ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.

38Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

39Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartimi, siekiant užtikrinti ieškovo Rugby Holding B. V. reikalavimų įvykdymą, uždrausta atsakovui G. S. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti atsakovo AB „Akmenės cementas“ valdybos nario funkcijas ir naudotis bet kokiomis AB „Akmenės cementas“ valdybos nario teisėmis, įskaitant teises dalyvauti AB „Akmenės cementas“ valdybos posėdžiuose ir juose balsuoti. Vadovaujantis CPK 150 str. 2 d., šios taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

40Vadovaudamasis CPK 12 str., 29 str., 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d., 150 str. 2 d., 176-179 str., 259-260 str., 263-270 str. teismas

Nutarė

41ieškinį atmesti.

42Priteisti iš ieškovo Rugby Holding B. V. (registracijos Nr. 01057086-0000, Rivierstaete Building, Amsteldijk 166, 1079 LH, Amsterdamas, Nyderlandų Karalystė) 145,25 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Išaiškinti, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

43Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

44Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

1. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Rugby... 3. Akmenės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo Rugby... 4. Ieškinyje nurodoma, kad Sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis pagal... 5. Ieškovo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį... 6. Atsakovas AB „Akmenės cementas“ atsiliepimuose nurodo, kad ieškovo... 7. Atsakovo AB „Akmenės cementas“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad... 8. Atsakovo AB „Akmenės cementas“ atstovė Giedrė Kundrotienė teismo... 9. Atsakovas G. S. atsiliepimuose prašo atmesti ieškovo ieškinį, priteisti iš... 10. Atsakovo G. S. atstovai teismo posėdyje nurodė, kad palaiko reikalavimus,... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013-06-25 įvyko neeilinis AB „Akmenės... 13. Pagal CK 2.84 str. 4 d. juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo... 14. Dėl prieštaravimo ABĮ nuostatoms ir juridinio asmens steigimo dokumentams.... 15. Ieškovo teigimu, Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias ABĮ 26 str. 2... 16. ABĮ 33 str. 2 d. numatyta, kad valdybos narių skaičius turi būti... 17. Bendrovės valdybos narys gali kadencijai nesibaigus atsistatydinti iš... 18. Bendrovė 2013-05-27 elektroniniu paštu informavo valdybos narius R. K. ir E.... 19. Pagal Įstatų 20 punktą ir ABĮ 23 str. 4 d. valdybos sprendimas dėl VAS... 20. Pagal Įstatų 52 punktą Pranešimas apie VAS sušaukiamą turi būti viešai... 21. Pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad Pranešime buvo pateikti... 22. Pagal Įstatų 52 punktą Pranešimas apie VAS sušaukiamą turi būti skelbtas... 23. Įstatų 55 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip likus 10 dienų iki VAS... 24. 2013-06-25 įvyko VAS dėl valdybos nario rinkimo (ieškinio priedas Nr. 20).... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad sprendžiant... 26. Nepaisant to, kad organizuojant VAS buvo padaryta pažeidimų, tačiau teismo... 27. Dėl šalių tinkamumo nagrinėjamoje byloje.... 28. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę... 29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas Rugby Holding B. V. yra AB... 30. Atsakovas G. S. pagrįstai nurodo, kad bylose dėl juridinio asmens valdymo... 31. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neatsisakė reikalavimų atsakovo G. S.... 32. Dėl prieštaravimo Konkurencijos įstatymo nuostatoms.... 33. Ieškovo teigimu, Sprendimas priimtas pažeidžiant Konkurencijos įstatymo... 34. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi... 37. Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d. atmetus ieškinį, išlaidos, susijusios su... 38. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.... 39. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartimi, siekiant užtikrinti... 40. Vadovaudamasis CPK 12 str., 29 str., 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 88... 41. ieškinį atmesti.... 42. Priteisti iš ieškovo Rugby Holding B. V. (registracijos Nr. 01057086-0000,... 43. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartimi taikytas laikinąsias... 44. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos...