Byla e2-452-302/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Keluva“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1033-440/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ESSPO“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kariuomenei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Keluva“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „ESSPO“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės 2016 m. spalio 12 d. sprendimą „Dėl pasiūlymo atitikimo, eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo“ ir grąžinti pirkimo „Aerodromo dangos skysto ir biraus (granuliuoto) ledo tirpiklių pirkimas“, pirkimo Nr. 176358, (toliau – Pirkimas) procedūras į iki pažeidimo buvusią padėtį; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) išreikalauti iš perkančiosios organizacijos tiekėjos UAB „Keluva“ pasiūlyme pateiktus tiekėjo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti Pirkimo procedūras; 2) įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti Pirkimo sutarties su tiekėja UAB „Keluva“ iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 3) esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, sustabdyti sutarties vykdymą.
  3. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėdamas, kad ieškinio argumentai yra susiję tik su antra pirkimo dalimi, teismas nutarė sustabdyti atsakovės vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Aerodromo dangos skysto ir biraus (granuliuoto) ledo tirpiklių pirkimas“, pirkimo Nr. 176358, antros dalies procedūras, be to, įpareigojo atsakovę šioje dalyje nesudaryti Pirkimo sutarties. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones perkančioji organizacija turės galimybę užtikrinti tinkamą aerodromo naudojimą, nes ledo tirpinimui galės naudoti skystus tirpiklius, kadangi šios dalies Pirkimo procedūros nebus sustabdytos, bei turimas biraus (granuliuoto) ledo tirpiklio atsargas. Atsižvelgdamas į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4239 str.) ir į tai, kad ieškinio patenkinimas sąlygotų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje viešojo pirkimo procedūrų eigoje ir turėtų esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas darė išvadą, jog ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės realios žalos viešajam interesui, tačiau užtikrins, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
  4. 2016 m. gruodžio 9 d. atsakovė pateikė prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Paaiškino, kad skystas ledo tirpiklis yra naudojamas kartu su biriu ledo tirpikliu, todėl jis negali būti laikomas biraus ledo tirpiklio pakaitalu. Nurodė, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo metu perkančioji organizacija turėjo 159 tonas granuliuoto (biraus) ledo tirpiklio, tačiau šiuo metu jo atsargos sumažėjo iki 110 tonų. Nors ir buvo inicijuotas nedidelio kiekio biraus ledo tirpiklio pirkimas skubos tvarka, tačiau atsižvelgiant į prognozuojamas oro sąlygas turimų atsargų neužteks perkančiajai organizacijai vykdyti įstatymines funkcijas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, kadangi prašymo pateikimo metu vis dar laukiama dubliko. Taip pat atsakovė akcentavo aerodromo svarbą ne tik Lietuvai, bet ir NATO bei Europos Sąjungai vykdant oro policijos bei kitas funkcijas, užtikrinant ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos valstybių saugumą, tvirtino, kad laikinųjų apsaugos priemonės neužtikrina interesų pusiausvyros, nes ieškovės interesų apsauga gali būti pasiekta ir kitomis priemonėmis.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Atsakovei neįrodžius, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrindus argumentų, kad kyla pagrįsta rizika, jog Lietuvos kariuomenė negalės užtikrinti nepertraukiamos aerodromo veiklos, teismas sprendė, kad atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pasikeitusiomis aplinkybėmis negali būti laikoma nei tai, kad sumažėjo granuliuoto (biraus) ledo tirpiklio atsargos, nei argumentai dėl galbūt per ilgos bylos nagrinėjimo trukmės. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors atsakovė teigia, jog turimų biraus (granuliuoto) ledo tirpiklio atsargų bei papildomai įsigytų biraus (granuliuoto) ledo tirpiklių neužteks iki sprendimo priėmimo šioje byloje, tačiau nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė BĮ Lietuvos kariuomenė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas rėmėsi tuo, kad viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimui yra taikomi sutrumpinti terminai, tačiau pats teismas šiuos terminus, kurie buvo įvardinti 2016 m. lapkričio 24 d. nutartyje kaip atsakovės interesų užtikrinimo garantas, praleidžia. Ieškinys buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 21 d., tačiau iki atskirojo skundo pateikimo dienos dar nebuvo priimta nutartis dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje.
    2. Nors teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog kyla pagrįsta rizika, kad Lietuvos kariuomenė negalės užtikrinti nepertraukiamo aerodromo veiklos, tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovė skubos tvarka buvo priversta įsigyti birų (granuliuotą) ledo tirpiklį, tą riziką patvirtina. Be to, dabar yra pasikeitusios ir kitos aplinkybės: pirma, pirmosios instancijos teismas praleido viešųjų pirkimų bylos nagrinėjimo terminus, antra, prasidėjo kalendorinė žiema, kuri pasireiškia paros temperatūrų svyravimais, sniegu, šlapdriba ir plikledžiu. Tokiu oru valyti takus itin reikalingas birus ledo tirpiklis.
    3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros principo, yra adekvačios siekiamiems tikslams ir nelemia neproporcingai didelių suvaržymų. Lietuvos kariuomenė yra specialaus statuso subjektas, o ginčo Pirkimu perkamos prekės yra tiesiogiai susijusios su Lietuvos kariuomenės funkcijų vykdymu. Tuo tarpu ieškovė gina tik savo privatų interesą, kuris gali būti apgintas ir kitais būdais.
  2. Ieškovė UAB „ESSPO“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepraleido viešųjų pirkimų bylose nustatytų pasirengimo nagrinėti bylą terminų (CPK 4236 str. 1 d.), kadangi bylos nagrinėjimas faktiškai buvo paskirtas per 30 dienų (ieškinys buvo priimtas 2016 m. lapkričio 21 d., o bylos nagrinėjimas iš esmės buvo paskirtas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi). Be to, viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminų nesilaikymas negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Vien faktas, ar civilinė byla yra nagrinėjama pagal viešųjų pirkimų byloms nustatytus terminus ar ne, niekaip nelemia atsakovės padėties pagerėjimo ar pablogėjimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pasikeitusios oro sąlygos negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, apie kurią negalėjo būti žinoma priimant 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį, sąlygojančią būtinybę panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad dėl prasidėjusios kalendorinės žiemos ant aerodromo dangos naudojamas didesnis kiekis biraus ledo tirpiklio, tačiau šie teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Atsakovė net nenurodo, kokį kiekį biraus ledo tirpiklio ji dabar turi. Iš Hidrometeorologijos tarnybos apžvalgos ir prognozių matyti, kad jokių netikėtų oro sąlygų pasikeitimų nėra nustatyta ir nenumatoma ateityje.
    3. Perkančiosios organizacijos veiksmai, o ne neva pasikeitusios aplinkybės sąlygojo situaciją, jog atsakovei teko įsigyti birų ledo tirpiklį skubos tvarka. Pati perkančioji organizacija atsisakė pratęsti su ieškove pasirašytą 2016 m. spalio 13 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-108. Jei perkančioji organizacija būtų maniusi, kad turimų ledo tirpiklio atsargų gali neužtekti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ji turėjo visas galimybes reikiamą kiekį biraus ledo tirpiklio įsigyti iš ieškovės.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
  3. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė 2016 m. liepos 5 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė supaprastintą atvirą viešą konkursą „Aerodromo dangos skysto ir biraus (granuliuoto) ledo tirpiklių pirkimas“, pirkimo Nr. 176358. Pirkimo objektas skirstomas į dvi atskiras pirkimo dalis: 1 dalis – aerodromo dangos skystas ledo tirpiklis, 2 dalis – aerodromo dangos birus (granuliuotas) ledo tirpiklis; pasiūlymai gali būti pateikiami vienoje ar keliose dalyse. Ieškovė UAB „ESSPO“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti perkančiosios organizacijos Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės 2016 m. spalio 12 d. sprendimą „Dėl pasiūlymo atitikimo, eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo“ ir grąžinti pirkimo „Aerodromo dangos skysto ir biraus (granuliuoto) ledo tirpiklių pirkimas“, pirkimo Nr. 176358, procedūras į iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, ieškovės prašymu, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi sustabdė atsakovės vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Aerodromo dangos skysto ir biraus (granuliuoto) ledo tirpiklių pirkimas“, pirkimo Nr. 176358, antros dalies procedūras, be to, įpareigojo atsakovę šioje dalyje nesudaryti Pirkimo sutarties. Atsakovė minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nekvestionavo, tačiau 2016 m. gruodžio 9 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuris skundžiama nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas.
  4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešųjų pirkimų bylose numato šias sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, trečia, laikinųjų apsaugos preimonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos.
  5. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Taip pat byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti panaikinamos, jei išnyko grėsmė būsimo sprendimo neįvykdymui ar dėl pasikeitusių aplinkybių galėjo iš esmės pakisti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016).
  6. Iš naujo vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  7. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016 ir kt.).
  8. Minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/panaikinimo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo. Taigi nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos.
  9. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
  10. Lietuvos kariuomenė yra valstybės ginkluotos gynybos institucija, t. y. specialų statusą turintis subjektas, kuriam teisės aktai numato pareigą saugoti valstybės teritoriją, palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose bei vykdyti kitus Lietuvos Respublikos tarptautinius karinius įsipareigojimus taip pat teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Aerodromas yra karinis, tačiau naudojamas ne tik karinių orlaivių, bet ir civilinių orlaivių skrydžiams aptarnauti. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. lapkričio 11 d. tarp Lietuvos ir Prancūzijos krašto apsaugos ministerijų buvo pasirašytas techninis susitarimas, kurio Priede B „Oro operacijų sąlygos“ 3 punkto a,b,c papunkčiuose aiškiai yra nustatyta, kad Aviacijos bazė turi užtikrinti tinkamą kilimo ir tūpimo takų, riedėjimo takų taip pat platformos įrangos eksploatacinę būklę, naudojant visas priemones valyti kilimo ir tūpimo takus, riedėjimo takus ir stovėjimo aikšteles, pašalinti sniegą ir ledą iš orlaivių greitojo reagavimo zonų ir kitų Prancūzijos pajėgų naudojamų zonų. Taigi ginčo Pirkimu perkamos prekės yra tiesiogiai susijusios su Lietuvos kariuomenės funkcijų vykdymu.
  11. Akivaizdu, kad žiemos orai pasireiškia paros oro temperatūrų svyravimais, sniegu, šlapdriba ir plikledžiu, o tokiu oru itin būtina pašalinti ledą ar suplūktą sniegą nuo aerodromo dangos. Laiku neįsigijusi granuliuoto (biraus) ledo tirpiklio, atsakovė neturės galimybės tinkamai paruošti aerodromo saugiam orlaivių manevravimui bei pakilimui/nusileidimui, kas gali sąlygoti grėsmę, kad Lietuvos kariuomenė netinkamai vykdys savo tarptautinius įsipareigojimus. Tuo tarpu ieškovė šiame ginče iš esmės gina tik savo privatų interesą, kurį ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju bus galima apginti pasinaudojant ir kitu teisių gynimo būdu, t. y. teise reikalauti atlyginti žalą, kurią sukelia pažeidimai viešajame konkurse, jeigu tokie pažeidimai būtų nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2103/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1474-370/2015).
  12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, žala, kurią sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomenei ir pačiai perkančiajai organizacijai, bus didesnė už žalą, kuri galbūt atsirastų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, kas taip pat sąlygoja būtinybę panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos nepasisako.
  14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

12Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Proceso dalyviai
Ryšiai