Byla 1A-21-557/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Editos Lapinskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinės ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo pagal ieškovės E. K. civilinį ieškinį atsakovui A. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

3Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. už tai, kad jis, teikdamas viešąsias paslaugas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: A. G., būdamas individualios įmonės savininku bei asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, 2005-11-10 sutarties Nr. S-77 pagrindu teikdamas Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, jo papildymo, rengimo ir įgyvendinimo paslaugas bei būdamas pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkių ministerijos 1998 04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos“ 129.1 p. atsakingu už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kvalifikuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį atlikimą ir pagal 129.2 p. už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, 2007-06-04 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-3201-(1.3) „Dėl Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo Šilutės rajone“ pavedus jam rengti Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, pažeisdamas nustatytą asmenų eiliškumą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2007-07-02 įsakymu Nr. 4-3817-(1.3), 2007-08-29 įsakymu Nr. 4-4981-(1.3) Rusnės kadastro vietovėje Šilutės rajone, bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (1994 m. balandžio 26 d. Nr. 1-446) 9 str. 7 d. 1 ir 2 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų „Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių“ 6 p. 6. 1 ir 6. 2 papunkčius, nustatančius pirmumo teisę išsinuomoti žemę turinčių asmenų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2007-10-25 iki 2007-10-31 Rusnės seniūnijos pastate, Rusnės k., Šilutės rajone, rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, tyčia suklaidino pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai turinčią pretendentę E. K. bei kitus pretendentus S. R., L. R., R. P., G. Š. ir V. Ž., melagingai jiems nurodydamas, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, nors tuo metu nebuvo pasirinkti žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 204-1, 204-2, 204-3, 204-4, 204-5, 204-6, 204-7, 204-8, 204-9, kurie vėliau buvo suformuoti UAB „( - )“. Šis pažeidimas sukliudė šio rengto Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimą, ir tokiais veiksmais A. G. padarė didelę žalą valstybei, nes diskreditavo žemėtvarkos sistemos vardą.

4Nuosprendžiu E. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5K. civiliniu ieškiniu ir vėlesniais jo patikslinimais Šilutės rajono apylinkės teismo prašė priteisti dėl nuteistojo A. G. nusikalstamos veikos negautas pajamas už 2008-2013 metų laikotarpį, kurios būtų gautos, jeigu Žemėtvarkos projekto metu jai būtų suprojektuota papildomai 42 ha. prašytos žemės. Civiliniame ieškinyje negautų pajamų dydis grindžiamas UAB „( - )“ buhalterine pažyma, negautų pajamų suvestine, bei pasiremiant atitinkamais metais: mokėtais tiesioginių išmokų dydžiais už deklaruotus žemės naudmenų ir pasėlių plotus; patvirtintomis biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis; patvirtintomis pieno supirkimo kainomis. Viso prašė priteisti 150658,09 euro turtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

6Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovės E. K. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė jai iš atsakovo 5000 eurų turtinės žalos atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 5000 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 300 eurų advokato išlaidoms atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog kaltinimo, dėl kurio buvo nuteistas atsakovas esmė yra tai, kad jis tyčia suklaidino pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai turinčią pretendentę ieškovę E. K. bei kitus pretendentus, melagingai jiems nurodydamas, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, o ieškinio faktinio pagrindo esminė aplinkybė yra tai, kad ieškovė negavo papildomos žemės ir kas, ieškovės teigimu, buvo kliūtimi gauti papildomas pajamas. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje vertinama nenumatytų kliūčių galimybė versle sprendžiant negautų pajamų pagrįstumą. Ieškovei vystant ūkį, kaip ir kiekvieną verslą, gali būti nenumatytų kliūčių, o ypač tokioje ūkinėje veikloje, kokia užsiima ieškovė – gyvulių ligos, produkcijos supirkimo kainų svyravimas, subjekto atitikimas kvotų gavimui ir pan. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas, tuo tarpu ieškovės pateiktame įrodyme – buhalteriniuose skaičiavimuose - paskaičiuotas bendrasis tikėtinas pelnas, kuris nėra pakankamas įrodymas negautoms pajamoms (grynajam pelnui) konstatuoti bet kuriuo atveju, o kitokių įrodymų ieškovė dėl grynojo pelno gavimo, tai yra atmetus turėtas išlaidas, teismui nepateikė. Apylinkės teismas konstatavo, kad tikėtina, jog ieškovė, turėdama didesnį žemės plotą, būtų vysčiusi savo verslą, tačiau esant tiksliai neįrodytam nuostolių dydžiui (grynajam pelnui) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 3 d.), ieškovei padarytą turtinės žalos dydį nustatė 5000 eurų.

7Apeliaciniu skundu ieškovė E. K. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei E. K. 41.793,91 Eur turtinę žalą bei 5 proc. palūkanas už priteistą 41.793,91 Eur sumą nuo 2011 03 24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti E. K. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria ieškinys yra atmestas. Pasisakydama dėl lygiateisiškumo, objektyvumo ir rungimosi principų pažeidimo pažymi, kad ieškovė ieškinį grindė trečiojo asmens UAB „( - )“ parengtais negautų pajamų buhalteriniais skaičiavimais, kurie yra įvardinti „E. K.. Prarastų pajamų duomenys“. Tai rašytiniai įrodymai, kurie parengti specialių (buhalterinių žinių) turinčio asmens (CPK 197 str. l d.). Akcentuotina tai, kad atsakovas pateiktiems įrodymams iš esmės neprieštaravo, o tik viename teismo posėdyje žodžiu išsakė pastebėjimus dėl klaidų nurodant pieno kainas. Ieškovė vadovaujantis CPK 178 str. į bylą 2014 07 30 raštu Nr. 07/30 pateikė patikslintus buhalterinius duomenis, dėl kurių atsakovas prieštaravimų nebepareiškė ir neįrodinėjo priešingai. Teismas ginčo atveju nėra aktyvus, ieškovės pateiktus įrodymus buhalteriškai privalėjo paneigti atsakovas (CPK 12 str., 178 str.). Pažymi, kad atsakovas jokių savo atsikirtimų jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, net neprašė teismo apklausti finansinę pažymą apie negautas pajamas rengusį asmenį UAB „( - )“. Kadangi aplinkybes apie negautas ūkininko ūkio pajamas ieškovė įrodinėjo buhalteriniais skaičiavimais ir jų pagrindu parengtomis pažymomis, tai tokie duomenys galėjo būti nuneigti tik atsakovui įrodinėjant savo atsikirtimus analogiškais įrodymais (CPK 177 str. 3 d.). Kadangi atsakovas buvo pasyvus ir nevykdė CPK 12 str. nustatytos pareigos ir neįrodinėjo savo atsikirtimų, todėl teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą bei rungimosi principą, atmesdamas buhalterinius ieškovės negautų pajamų įrodymus atleidžiant atsakovą nuo atsikirtimų įrodinėjimo pareigos. Pabrėžia, kad iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų siekiama nuneigti UAB „( - )“ parengtus dokumentus (duomenis), skundžiamas sprendimas grindžiamas tik teismo hipotetiniu vertinimu apie galimas aplinkybes gaunant pajamas, tačiau tos aplinkybės nėra teismo pagrįstos bylos įrodymais, nes jų paprasčiausia nėra. Iš skundžiamo sprendimo matosi, kad ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus neigia teismas, o ne atsakovas, o tai neatitinka objektyvumo ir rungimosi principo.

8Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, apeliantė nurodo, kad ieškinį grindė trečiojo asmens UAB „( - )“ parengtais negautų pajamų buhalteriniais skaičiavimais. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo ketinimus plėsti ūkį. Tačiau teismas nesivadovavo ieškovės pateiktais UAB „( - )“ parengtais buhalterinius duomenimis apie ūkininko ūkio negautas pajamas. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, ir pažeidimas turėjo esminės reikšmės priimant galimai nepagrįstą teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nėra specialistas ir neturi specialių žinių, kad savarankiškai galėtų objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti byloje ieškovės pateiktus buhalterinius įrodymus (CPK 185 str.). Teismas nagrinėjant bylą nepasiūlė šalims rinkti papildomus įrodymus, t. y. bent jau apklausti UAB „( - )“ atstovą ar specialistą, kuris galėtų atsakyti į teismui iškilusius klausimus. Suprantama, kad tuo turėjo rūpintis atsakovas, kurio interesas turėtų būti nuneigti ieškovo teikiamus įrodymus, tačiau jau minėta, kad atsakovas CPK 12 str. pareigos nevykdė. Pažymėtina tai, kad neapklausus buhalterinių skaičiavimų autoriaus, teismui nebuvo įmanoma objektyviai pasisakyti, ar skaičiavimuose yra įvertintos ūkininko galimos išlaidos ir koks jų dydis. O tai reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos įrodymus, nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys yra atmestas, laikytinas nepagrįstu (CPK 185 str., 265 str. l d.).

9Pasisakydama dėl kitų teismo motyvų, apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog negalėjo išsinuomoti kitos žemės. Šiuo aspektu yra pasisakytina, kad įrodymai, jog Rusnės kadastro vietovėje trūksta ūkininkams žemės, yra baudžiamojoje byloje, kurioje be kita ko yra konstatuota, jog A. G. informavo ūkininkus, jog laisvos žemės nebėra. Šių aplinkybių iš naujo įrodinėti nebereikia, nes Civilinio proceso tvarka buvo perduotas spręsti tik žalos dydžio klausimas (CPK 182 str. 3 p.). Baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad ieškovė siekė per projektą gauti laisvos žemės nuomai, tačiau jos negavo dėl nuteistojo veiksmų, ko pasekoje ūkis negavo planuotų pajamų. Taigi, baudžiamojoje byloje yra konstatuota, kad ieškovė negalėjo gauti žemės dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų. Teismo iškeltos prielaidos apie rinkos ir darbo organizavimo įtaką planuotam pelnui nėra konkretizuotos bei pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl yra nepagrįstos (CPK 265 str. l d.). Ta aplinkybė, kaip ateityje bus suprojektuoti sklypai Nr. 204-1 iki Nr. 204-9, teisinės reikšmės neturi, nes faktas jau yra įrodytas baudžiamojoje byloje, kad tai, jog paminėti sklypai nebuvo suprojektuoti 2007 m. projekte, yra nuteistojo nusikalstamos veikos pasekmė, sukėlusi ieškovei neigiamus finansinius padarinius. Nors teismas sprendime ir nurodė, kad žalos konkretų dydį nustatė vadovaujantis CK 6.249 str. l d. ir 1.5 str. nuostatomis, tačiau teismo priteistos negautos E. K. ūkio, kuriame yra virš šimto galvijų (Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašas), pajamos - tik 833,33 Eur per metus, iš viso 5000 Eur (laikotarpis 2008-2013 m., už 5 metus), yra akivaizdžiai neprotingo ir nepagrįsto dydžio.

10Nurodo, kad tik jau gavus teismo sprendimą paaiškėjo, jog teismas nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį, atmesdamas buhalterinius duomenis, todėl tik jau po teismo sprendimo paaiškėjo, kad teismui reikalingi papildomi įrodymai, kad būtų objektyviai ištirtos aplinkybės dėl grynojo pelno. Iš buhalterinių bei deklaruotos žemės duomenų galima apskaičiuoti vidutinį ūkio pelną. 2008-2013 m. Balansai ir pelno nuostolio ataskaitos bei buhalterinė pažyma įrodo, kad E. K. ūkis: 2008 m. gavo 17.201 Lt grynojo pelno, kai turėjo 57,66 ha deklaruotos žemės (1 ha žemės tenka 298,32 Lt grynojo pelno), 2009 m. gavo 57,328 Lt grynojo pelno, kai turėjo 57,66 ha deklaruotos žemės (l ha žemės tenka 994,24 Lt grynojo pelno), 2010 m. gavo 53,430 Lt grynojo pelno, kai turėjo 59,5l ha deklaruotos žemės (l ha žemės tenka 897,83 Lt grynojo pelno), 2011 m. gavo 123.699 Lt grynojo pelno, kai turėjo 61,85 ha deklaruotos žemės (l ha žemės tenka 1.999,98 Lt grynojo pelno), 2012 m. gavo 25.928 Lt grynojo pelno, kai turėjo 75,50 ha deklaruotos žemės (l ha žemės tenka 343,42 Lt grynojo pelno), 2013 m. gavo 141.277 Lt grynojo pelno, kai turėjo 85,5 ha deklaruotos žemės (l ha žemės tenka 1.652,36 Lt grynojo pelno). Taigi yra matyti, jog per ginčo laikotarpį E. K. ūkis kasmet deklaruodamas vidutiniškai 66,28 ha žemės, gavo vidutiniškai 69.810,50 Lt grynojo pelno per metus, kurio vienam žemės hektarui vidutiniškai tenka 1.053,27 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad dėl A. G. nusikalstamos veikos E. K. nebuvo suprojektuota 42 ha žemės, imant vidutinį ūkio pelną apskaičiuotina, kad ūkis vidutiniškai per metus prarado 44.237,34 Lt pelno, o per ginčo laikotarpį (2008-2013m) neteko 265.424,04 Lt grynojo pelno. Todėl yra akivaizdu, kad teismo priteistos žalos dydis yra neprotingo dydžio, nepagrįstas bent jau vidutiniškai E. K. ūkio gauto grynojo pelno duomenimis. UAB „( - )“, įvertinusi ūkio balansus ir pelno ataskaitas, parengė buhalterinę pažymą apie negautą ūkio pelną, kuri įrodo, jog E. K. ūkio negautas grynasis pelnas sudaro 144.925,00 Lt (41.793,91 Eur), t. y. tiksliai pagal finansinę atskaitomybę apskaičiuota turtinė žala yra beveik dešimt kartų didesnė, nei nusprendė pirmos instancijos teismas. Kadangi kitų įrodymų, kurie paneigtų šiuos buhalterinius duomenis, byloje nėra, pirmos instancijos teismo sprendimas yra keistinas ir ieškovės ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas, t. y. priteistas žalos dydis yra didintinas iki 41.793,91 Eur.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinis atsakovas A. G. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra tinkamai pagrįstas teisės normomis bei byloje nustatytais faktais, yra teisėtas, tinkamai motyvuotas ir teisingas. Priimdamas sprendimą, teismas įvertino ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir ar ieškinys yra tenkintinas, t. y. tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kruopščiai tyrė bylą, siekdamas priimti teisingą sprendimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teises normas, nepadarė fakto ar teisės klaidų. Vertindamas apeliacinį skundą mano, kad jis yra nepagrįstas, skunde ignoruojami svarbūs byloje nustatyti faktai, o apeliantė nesivadovauja įrodymų visuma.

12Atsakovas, pasisakydamas dėl lygiateisiškumo, objektyvumo ir rungimosi principų pažeidimo pažymi, jog apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog „atsakovas buvo pasyvus ir nevykdė CPK 12 str. nustatytos pareigos ir neįrodinėjo savo atsikirtimų, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą bei rungimosi principą, atmesdamas buhalterinius ieškovės negautų pajamų įrodymus atleidžiant atsakovą nuo atsikirtimų įrodinėjimo pareigos“. Su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Tai patvirtina vardijami teisiniai argumentai bei faktinės aplinkybės. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi, civilinė ieškovė privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovei neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 str. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolius, patirtus negautos naudos forma, realumą, dydi ir priežastinį ryši su neteisėtais kalto asmens veiksmais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006, Nr. 3K-3-585/2006, Nr. 3K-3-199/2007, Nr. 3K-3-62/2008). Pažymi, jog ieškovė ieškinį grindžia buhalterinių skaičiavimų pažymomis. Išsamiai analizuojant šių pažymų turinį matytina, kad šiomis pažymomis nukentėjusioji prašo priteisti bendrą pelną. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad atlygintini netiesioginiai nuostoliai yra ne bendrasis, bet grynasis pelnas, kuris apskaičiuojamas atėmus pelno mokesti ir kitas išlaidas, t. y. ūkinei veiklai išleistus pinigus (pvz. mokėjimai tarpininkams, vertintojams, prekybos agentams, rinkliavos ir panašios išlaidos). Pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokios realiai išplėtus ūkinę veiklą būtų buvusios sąnaudos (išlaidos) (pvz., finansinių metų balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų ir pan.). Tokiu būdu akivaizdu, jog ieškovė tinkamai neįvykdė įstatyme numatytos pareigos ir neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškinyje nurodyti argumentai, jog „atsakovas pateiktiems įrodymams neprieštaravo“, jog „ieškovės pateiktus įrodymus buhalteriškai privalėjo paneigti atsakovas“ yra nepagrįsti (t. y. atsakovas viso proceso metu nesutiko su ieškovės ieškiniu bei jį tariamai pagrindžiančiais įrodymais), prieštaraujantys minėtoms CPK normoms, lygiateisiškumo, objektyvumo ir rungimosi principų esmei. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungimosi principo, todėl, priešingai ieškovės nuomonei, turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kas teigia, tas įrodinėja. Tokiu būdu ieškovė, o ne atsakovas privalėjo būti procesiškai aktyvi šalis, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą (t. y. objektyviais įrodymais įrodyti žalos faktą ir dydį), jos nuomone esant reikalui, prašyti apklausti finansinę pažymą rengusį asmenį UAB „( - )“. Ieškinyje nurodyti argumentai, „kadangi atsakovas buvo pasyvus ir nevykdė CPK 12 str. nustatytos pareigos ir neįrodinėjo savo atsikirtimų, teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą bei rungimosi principą atmesdamas buhalterinius ieškovės negautų pajamų įrodymus atleidžiant atsakovą nuo atsikirtimų įrodinėjimo pareigos“, yra nepagrįsti. Priešingai ieškovės nuomonei, manytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad „pagal CK 6.249 str. žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas“.

13Atsakovas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, nurodo, kad „teismas nesivadovavo ieškovės pateiktas UAB „( - )“ parengtais buhalteriniais duomenimis apie ūkininko ūkio negautas pajamas. Ieškovės manymu, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir šis pažeidimas turėjo esminės reikšmės priimant galimai nepagrįstą teismo sprendimą“. Nurodo, kad tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti dėl toliau išdėstytų aplinkybių. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-155/2010, Nr. 3K-3-35/2011, Nr. 3K-3-396/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Vertinant nagrinėjamos bylos duomenis, jos nagrinėjimo eigą, apskųsto procesinio sprendimo turinį darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes. Šilutės rajono apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai tyrė įrodinėjimo priemonėse esančius faktinius duomenis įstatymo nustatytais aspektais – ar jie tikslūs, ar jie išsamūs, ar kalba apie reikšmingas bylai aplinkybes, ar patvirtina tai, ką stengiasi įrodyti ieškovė bei atsakovas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino ieškovės numatytų pajamų realumą, pagrįstumą, tikėtinumą ir atsakovo veiksmų įtaką jų negavimui. Iš faktinių duomenų tikslumo, išsamumo, ryšio su kitais faktais ir bylos aplinkybėmis, ieškovės ir atsakovo išsamių paaiškinimų nuoseklumo teismo buvo padarytos pagrįstos išvados: 1) dėl ginčo sklypų administracinėje byloje („žemėtvarkos projektas buvo nepatvirtintas ir dėl kitų pažeidimų, taip pat prieš kitus asmenis, kas taip pat sąlygojo ieškovės teisės įgyti žemę momentą ir galimai negautas papildomas pajamas“), 2) „neįrodyta ir ta aplinkybė, kad ieškovė pagal savo ekonomines ir fizines galimybes negalėjo plėsti savo ūkio vien dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra negalėjo išsinuomoti pakankamai kitos žemės, o jei buvo priversta nuomotis, kokie buvo dėl to kaštai ir pan.“, 3) „nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kurie leistų teigti negautų pajamų praradimo realumą visa apimtimi, kaip nurodo ieškovė“. Įrodymai buvo vertinami nešališkai, objektyviai, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais bei nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Teismo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra tinkamai motyvuotos, ir tai sudaro teisinį pagrindą su jomis sutikti. Pirmosios instancijos teismo 2015-09-14 sprendime nėra CPK 329 str. įtvirtintų sprendimo negaliojimo pagrindų, pilnai atskleista bylos esmė, ištirti visi byloje pateikti įrodymai, nustatyti teisiniai santykiai, siejantys šalis, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai ir motyvai dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.

14Atsakovas, pasisakydamas dėl kitų teismo motyvų, pažymi, jog ieškovė apeliaciniame skunde nurodo: „kadangi tik jau gavus teismo sprendimą paaiškėjo, jog teismas nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį atmesdamas buhalterinius duomenis, todėl tik jau po teismo sprendimo paaiškėjo, kad teismui reikalingi papildomi įrodymai, kad būtų objektyviai ištirtos aplinkybės dėl grynojo pelno“. Su tokiais atsakovės argumentais taip pat nesutinka. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – buhalterinę pažymą apie negautą ūkio pelną, kuri pasak ieškovės, įrodo jog E. K. ūkio negautas grynasis pelnas sudaro 144 925,00 Lt (41793,91 Eur) bei apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo ieškovei 41 793,91 Eur turtinę žalą bei 5 proc. palūkanas už priteistą 41 793,91 Eur sumą nuo 2011-03-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal CPK 312 str. yra draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35/2009, Nr. 3K-3-95/2012 ir kt.). CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kuris truko labai ilgą laiką, ieškovė kelis kartus tikslino savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teikė patikslintus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius prašomas priteisti negautas pajamas, t. y. bendrąjį pelną. Tačiau, nepaisant to, kad ieškovei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme maksimaliai buvo sudarytos galimybės įgyvendinti savo procesines teises, ieškovė pirmosios instancijos teisme taip ir nepateikė, nors galėjo tai padaryti, įrodymų, pagrindžiančių negautas pajamas – grynąjį pelną. Ieškovei savalaikiai nepateikus jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kokios realiai išplėtus ūkinę veiklą būtų buvusios sąnaudos (išlaidos) (pvz., finansinių metų balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų ir pan.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog „tikėtina, kad ieškovė, turėdama didesnį žemės plotą, būtų vysčiusi savo verslą, tačiau esant tiksliai neįrodytam nuostolių dydžiui (grynajam pelnui) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 3 d.), nustatytinas ieškovei padarytas turtinės žalos dydis – 5000 eurų (CK 6.249 str. 1 d.).“ Pažymi, jog ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad ieškovė siekė per projektą gauti laisvos žemės nuomai, tačiau jos negavo dėl nuteistojo veiksmų, ko pasekoje ūkis negavo planuotų pajamų“. Pastebi, kad nukentėjusioji ieškiniu prašo priteisti negautas pajamas už jai nesuprojektuotą 42 ha žemės sklypą, tačiau kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, A. G. kaltė pasireiškė tik dėl 26,9 ha sklypo nesuprojektavimo nukentėjusiajai. Šią aplinkybę pripažino ir pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu, tačiau nepaisant to, ieškovės nuostolių dydis yra paskaičiuotas dėl nesuprojektuoto 42 ha žemės sklypo. Tai rodo nukentėjusiosios nesąžiningumą ir norą pasipelnyti iš esamos situacijos. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovas daro išvadą, kad ieškovės procesiniai veiksmai - naujo reikalavimo apeliaciniame skunde iškėlimas bei nesavalaikis naujo procesinio dokumento pateikimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, o skundžiamas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

16Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų (CPK 185 str.), neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 6.246 str. – 6.249 str.), nesivadovavo nagrinėjamu klausimu aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

18Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas A. G. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. dėl to, kad jis, teikdamas viešąsias paslaugas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. A. G. pavedus rengti Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, jis, pažeisdamas nustatytą išsinuomoti žemę turinčių asmenų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2007-10-25 iki 2007-10-31 rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, tyčia suklaidino pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai turinčią pretendentę E. K., melagingai nurodydamas, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, nors tuo metu nebuvo pasirinkti žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 204-1, 204-2, 204-3, 204-4, 204-5, 204-6, 204-7, 204-8, 204-9, kurie vėliau buvo suformuoti UAB „( - )“. Teismas pripažino, kad dėl šios A. G. veikos E. K. patyrė žalos.

19Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 str. išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija, įvertinusi iš bylos duomenų nustatytas aplinkybes bei ieškovės argumentus dėl naujų įrodymų (buhalterinė pažyma, balansai su pelno (nuostolio) ataskaitomis) pateikimo apeliacinės instancijos teisme, sutinka su ieškovės paaiškinimais, jog pateikti įrodymai yra svarbūs ieškovei įrodinėjant ginčui reikšmingas aplinkybes dėl jos patirtos ir atsakovo A. G. atlygintinos žalos dydžio. Nėra prielaidų manymui, kad pavėluotas įrodymų pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Nors ieškovės pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, bet šie įrodymai suteikia informacijos apie ieškovės gautas pajamas ir finansinę struktūrą, bei grindžia apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, todėl, kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai turi būti priimti apeliacinės instancijos teisme ir vertinami. Be to, aptariamu atveju prioritetas teiktinas objektyviam ir išsamiam ginčo išsprendimui, o ne formaliam CPK 314 str. nuostatos taikymui. Kolegija nepritaria atsakovo atsiliepime nurodytam argumentui dėl CPK 306 str. 2 d. normos pažeidimo. Ta aplinkybė, jog naujų įrodymų pagrindu ieškovo argumentai dėl žalos dydžio yra papildomai pagrindžiami ir detalizuojami, sumažinant, o ne plečiant reikalavimo apimtį, savaime neleidžia to laikyti naujų aplinkybių nurodymu (pateikimu). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija taiko išimtį ir priima ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus (CPK 314 str.).

20Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatose. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 str.) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-496/2008, Nr. 3K-3-388/2013). Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. G., rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, tyčia suklaidino pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai turinčią pretendentę E. K., melagingai nurodydamas, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, nors tuo metu nebuvo pasirinkti žemės sklypai. Nuosprendžiu E. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės, kai baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 182 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Taigi, nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas. Jis negali ieškinio atmesti, turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti. Teismas remiasi baudžiamosios bylos duomenimis ir papildomai ieškovo pateikta ar savo iniciatyva išreikalauta medžiaga (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos biuletenis Nr. 29, 2008 m.; kasacinės nutartys Nr. 2K-171/2009, 3K-7-245/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovė, reikšdama reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalos dydį. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 str., reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

21Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kaip minėta, rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o būtent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju ieškovei). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės, nei faktiškai asmens patirta žala, atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamų, kurias ieškovė būtų gavęs, jei būtų išnuomota žemė) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

22Ieškovė E. K., pirmos instancijos teismo prašydama iš atsakovo A. G. priteisti jai 150658,09 Eur (520.192,26 Lt) turtinę žalą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nurodė, kad A. G. nusikalstama veika padarė jai materialinius nuostolius, t. y. jeigu ieškovei būtų suprojektuotas per projektą prašytas 42 ha žemės plotas, turėdama šią žemę ieškovė būtų išvysčiusi savo ūkį ir gavusi už 2008-2013m. laikotarpį papildomas pajamas. Apylinkės teismas nurodė, kad tikėtina, jog ieškovė, turėdama didesnį žemės plotą, būtų vysčiusi savo verslą, tačiau esant tiksliai neįrodytam nuostolių dydžiui (grynajam pelnui) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 3 d.) nustatė ieškovei padarytos turtinės žalos dydį – 5000 Eur. Apeliaciniu skundu ieškovė E. K. jau nurodo, kad jai padaryta mažesnė, 41793,91 Eur žala, kurią ji grindžia matematiškai apskaičiuodama vidutinį ūkio pelną priklausomai nuo turėtos deklaruotos žemės, bei UAB „( - )“ parengta buhalterine pažyma apie negautą ūkio pelną, kuri rodo, jog E. K. ūkio negautas grynasis pelnas sudaro 144.925,00Lt (41.793,91 Eur), t. y. tiksliai pagal finansinę atskaitomybę apskaičiuota turtinė žala ieškovės nuomone yra beveik dešimt kartų didesnė, nei nusprendė pirmos instancijos teismas.

23Analizuojat E. K. patirtos žalos (negautų pajamų) klausimą, svarbu nustatyti, kokia apimtimi neteisėti A. G. veiksmai apribojo ieškovės galimybes išsinuomoti žemę, nes ankstesniuose teismų sprendimuose tai nebuvo nustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje civilinius ieškinius reiškė ir kiti nukentėjusieji, kurių prašymai žemės nuomai nebuvo patenkinti, tačiau tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismai pažymėjo, kad byloje nukentėjo tik E. K., kuri turėjo pirmumo teisę prieš UAB „( - )“ besiribojančio sklypo pagrindu. Kasacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, konstatavo, kad nukentėjusiosios E. K. nuomotas sklypas ribojosi su sklypais, suprojektuotais UAB „( - )“, ir kad E. K. pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalį turėjo pirmumo teisę prieš UAB „( - )“ ir būtent dėl to jos teisės ir buvo pažeistos. Kitų nukentėjusiųjų, kurių sklypai nesiribojo, pirmumo teisė prieš UAB „( - )“ pasirinkti nuomai žemės sklypus pažeista nebuvo, todėl teismai priėmė sprendimą atmesti ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo šiems asmenims. Tokiu būdu akivaizdu, kad ir E. K., kuri ieškiniu prašo priteisti negautas pajamas už jai nesuprojektuotą prašytą 42 ha žemės sklypą, A. G. kaltė ir jo padaryta žala pasireiškė tik dėl tų sklypų, kurie ribojosi su jos žeme, tačiau jai nebuvo išnuomoti suteikiant pirmumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. nuomoti sklypai, planuose pažymėti Nr. 177, 177-1 (arba LVŽ-45, LVŽ-46), buvo besiribojantys tik su 204-3 (plotas 8,7 ha), 204-4 (plotas 12,5 ha) (arba LVŽ-36, LVŽ-37) sklypais, kurie, pažeidžiant E. K. pirmumo teisę besiribojančio sklypo pagrindu, buvo išnuomoti UAB „( - )“. Tai, kad ne visi 42 ha, bet beveik per pus mažiau, ribojosi su E. K. sklypu, pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovės atstovas (t. 8, b. l. 134). Tokiu būdu konstatuotina, kad A. G. kaltė ir jo padaryta žala E. K. atžvilgiu pasireiškė tuo, kad, pasinaudojant besiribojančių sklypų pirmumo teise, jai nesuteikta teisė išsinuomoti 21,2 ha žemės (204-3 ir 204-4 sklypų).

24Apeliantė nurodo, kad per ginčo laikotarpį E. K. ūkis, kasmet deklaruodamas vidutiniškai 66,28 ha žemės, gavo vidutiniškai 69.810,50 Lt grynojo pelno per metus, kurio vienam žemės hektarui vidutiniškai tenka 1.053,27 Lt. Iš pačios ieškovės pateiktų duomenų akivaizdu, kad jos taikytas matematinis negautų pajamų skaičiavimo būdas – konkrečiais metais gautą pelną padalijant iš turėtos žemės ploto, ir padauginant iš nesuteiktos nuomotis žemės ploto, taip gaunant negautą pelną, nėra tikslus ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu nustatinėjant ieškovės patirtus nuostolius. Pavyzdžiui, E. K. ūkis 2009 m. gavo 57.328 Lt grynojo pelno, kai turėjo 57,66 ha deklaruotos žemės, o 2008 m. gavo 17.201 Lt grynojo pelno, kai turėjo 57,66 ha deklaruotos žemės. Taigi ūkiui du metus iš eilės turint tą patį deklaruotos žemės kiekį, grynasis pelnas 1 ha žemės skyrėsi daugiau kaip 3 kartus (2008 m. 1 ha žemės teko 298,32 Lt, o 2009 m. 994,24 Lt grynojo pelno). Taip pat matyti, kad E. K. ūkis 2011 m. gavo 123.699 Lt grynojo pelno, kai turėjo 61,85 ha deklaruotos žemės, 2012 m. gavo 25.928 Lt grynojo pelno, kai turėjo 75,50 ha deklaruotos žemės, t. y. 2012 m. turint 22 procentais daugiau deklaruotos žemės nei 2011 m., iš 1 ha žemės pelno gauta beveik 6 kartus mažiau (2011 m. l ha žemės tenka 1.999,98 Lt, o 2012 m. tik 343,42 Lt grynojo pelno).

25Identiški nurodomo negauto pelno svyravimai, nepriklausomai nuo tuo metu valdyto deklaruojamo žemės ploto, atsiskleidžia ir analizuojant su apeliaciniu skundu pateiktą E. K. ūkio veiklos prarastų pajamų ir negauto ūkio pelno suvestinę (t. 9, b. l. 88), kurioje nurodyta, kad 2008 metais prarastų pajamų grynasis pelnas – 8401 Lt, o 2009 metais – 22863 Lt, nors, kaip jau minėta, abu metus buvo deklaruojama vienodo ploto žemės sklypai – 57,66 ha. Be to, pažymėtina, jog toks prarasto pelno padidėjimas nesusijęs su pajamų (kurios į suvestinę įtrauktos iš byloje esančio ūkininkės E. K. 2008-2013 m. prarastų pajamų duomenų (t. 8, b. l. 178) apskaičiavimo, pagrįsto deklaruotos žemės plotu) padidėjimu – 2008 metais iš tiesioginių išmokų, gyvulių pardavimo ir pieno pardavimo gauta net 4121 Lt daugiau, nei 2009 m. Pagal E. K. ūkio veiklos prarastų pajamų ir negauto ūkio pelno suvestinės duomenis taip pat matyti, kad 2011 m. ūkis prarado (negavo) 35883 Lt grynojo pelno, o 2012 metais tik – 8555 Lt, nors 2012 m. (75,50 ha) turėta 22 procentais daugiau deklaruotos žemės nei 2011 m. (61,85 ha). Tokiu būdu konstatuotina, jog nors matematiškai skaičiuojant didesnis žemės plotas turėtų sąlygoti didesnį pelną, tačiau analizuojant faktinius E. K. ūkio rezultatus bei buhalteriškai apskaičiuotą negautą pelną, tiesioginė koreliacija tarp gauto pelno ir deklaruojamo žemės ploto nestebima. Akivaizdu, jog tokie pelno svyravimai egzistuoja dėl to, kad ūkio pelningumas priklauso ne vien nuo turimos žemės kiekio, tačiau ir nuo daugybės skirtingų faktorių ir nenumatytų kliūčių, tokių kaip žemės ūkio veiklą atitinkamu laikotarpiu įtakojančios meteorologinės sąlygos, gyvulių ligos, produkcijos supirkimo kainų svyravimas, rinkos svyravimai, subjekto atitikimas kvotų gavimui, taip pat ir nuo kitų subjektyvių faktorių, tokių kaip ūkininko ekonominė padėtis, jo turimos galimybės investuoti į plėtrą, rinkos padėties ir t. t. Tai, kad ūkio pelningumą įtakoja daug įvairaus pobūdžio faktorių, akivaizdu ir analizuojant prie apeliacinio skundo pateiktus E. K. ūkio balansus, iš kurių matyti, jog deklaruojant vienodą žemės plotą – 57,66 ha, 2008 m. buvo gauta 45371 Lt dotacijų (t. 9, b. l. 114), ir net 82347 Lt dotacijų 2009 m. (t. 9, b. l. 109), kas neabejotinai įtakojo ūkio pelningumo pokyčius vienam hektarui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog E. K. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų egzistavusias jos finansines ir fizines galimybes plėsti savo ūkį proporcingai jau valdomai žemei, ir kad tuo atveju, jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, ji būtų pasiekusi tokį augimo tempą ir finansinius rezultatus, kuriuos pasiekė deklaruodama mažiau žemės. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant ieškovės ieškinį pirmos instancijos teismo posėdyje E. K. nurodė, kad be jokios sutarties ji dar papildomai naudoja apie 170 ha žemės, kurios nedeklaruoja (t. 8, b. l. 134), kas taip pat parodo, jog ieškovės naudojama negautų pajamų apskaičiavimo metodika, kuomet apskaičiuojant iš žemės hektaro gautiną pelną, į naudojamą žemę įskaičiuojama tik deklaruojama žemė, nors realiai naudojamos žemės yra daugiau kaip du kartus daugiau, yra netiksli.

26Apylinkės teismas konstatavo, jog neįrodyta ir ta aplinkybė, kad ieškovė negalėjo plėsti savo ūkio vien dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra negalėjo išsinuomoti pakankamai kitos žemės, o jei buvo priversta nuomotis, kokie buvo dėl to kaštai ir pan. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad įrodymai, jog Rusnės kadastro vietovėje trūksta ūkininkams žemės yra baudžiamojoje byloje, kurioje yra konstatuota, jog A. G. informavo ūkininkus, jog laisvos žemės nebėra, ir šių aplinkybių iš naujo įrodinėti nebereikia, nes civilinio proceso tvarka buvo perduotas spręsti tik žalos dydžio klausimas (CPK 182 str. 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip minėta, netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą bei neišvengiamumą. Taigi šiuo atveju svarbu ir tai, kokio dydžio žalos dėl nusikalstamos A. G. nusikalstamos veikos būtų patyrusi E. K., jei ji būtų bandžiusi išvengti ieškinyje nurodytos apimties nuostolių, ir ūkį vysčiusi išsinuomojusi žemės kitoje kadastro vietovėje (ne toje, kurioje A. G. informavo ūkininkus, jog laisvos žemės nebėra). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad gavus neigiamą atsakymą iš A. G., ir būdama pasiruošusi minėta apimtimi plėsti ūkininkavimo veiklą, E. K. būtų kreipusis dėl žemės nuomos kitose vietovėse. Taigi, pati ieškovė, sužinojusi, kad žemės Rusnės kadastre nėra, nors ir būdama finansiškai pasiruošusi ir pajėgi atlikti ūkio plėtrą, nusprendė ūkio veiklos kitoje kadastro vietovėje neplėtoti ir taip nebandė išvengti ir sumažinti patiriamų nuostolių dėl nesuteiktos nuomai valstybinės žemės.

27Vadovaujantis išvardintu, E. K. byloje pateiktas civilinis ieškinys pilna apimtimi negali būti tenkinamas. Ieškinio suma, sumažinus E. K. negalėtos nuomotis žemės plotą nuo 42 iki 21,2 ha ir skaičiuojant negautas pajamas apeliantės siūlomu būdu - remiantis pateikta negauto pelno suvestine (parengta UAB „( - )“), atitinkamai (proporcingai) sumažėtų nuo 41.793,91 Eur iki 21.095,97 Eur. Kolegijos vertinimu, ir ši suma, atsižvelgiant į visą eilę aukščiau aptartų aplinkybių, turinčių reikšmę tikslios nuostolių sumos apskaičiavimui, būtų pernelyg didelė, neatitiktų dėl A. G. nusikalstamos veikos E. K. patirtų nuostolių (negautų pajamų) ir būtų neteisinga atsakovo atžvilgiu. Kita vertus, dėl A. G. nusikalstamos veikos E. K. ilgą laiką (6 metus) negalėjo nuomotis 21,2 ha žemės, į kurią turėjo pirmenybės teisę, iš ko seka, jog apylinkės teismo nustatytas ieškovei padarytas turtinės žalos dydis 5000 eurų, įvertinus ir žemės plotą, ir negalėjimo jo naudotis terminą, net ir esant tiksliai neįrodytam nuostolių dydžiui (grynajam pelnui) yra akivaizdžiai per mažas, todėl skundžiamas sprendimas keičiamas. Apskaičiuodamas E. K. padarytą žalą (negautas pajamas), apygardos teismas, priimdamas domėn ūkininkavimo riziką, vadovaujasi ne tik ieškovės pateiktais buhalteriniais duomenimis ir pažyma apie ūkio pajamas ir pelningumą 2008-2013 metais, bet atsižvelgia ir į tai, jog šis pelnas gautas greta deklaruotos žemės tam tikra apimtimi naudojantis dar apie 170 ha nedeklaruotos žemės, jog negalima tiksliai įvertinti egzistavusių ieškovės finansinių galimybių proporcingai padidinti veiklos pelną išsinuomojus daugiau žemės (ieškovė tokių duomenų nepateikė), bei į tai, kad nukentėjusioji pati nesiėmė priemonių vystyti ūkį kitų kadastrinių vietovių žemėse ir taip išvengti bent dalies atsirasiančių nuostolių. Tokiu būdu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog ieškovės E. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, kurią sukėlė A. G. nusikalstama veika, kuomet E. K. 6 metus negalėjo papildomai nuomotis 21,2 ha žemės, pagrįstas ir įrodytas tik iš dalies, t. y. dėl 10000 Eur. Ši suma, būdama daugiau nei du kartus mažesnė už apskaitos įmonės suvestinėje pateiktą ir apeliantės prašomą priteisti negautą pelną (vertinant 21,2 ha žemės plotą), tuo pačiu yra du kartus didesnė nei priteista apylinkės teismo, ir laikytina teisinga bei proporcinga ir maksimaliai atitinkančia tiek nukentėjusiosios E. K., tiek nusikalstamą veiką padariusio A. G. interesų pusiausvyrą.

28Pirmos instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisė apie 30 procentų visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 300 Eur. Apeliantė skundu prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 3000 Lt. Pažymėtina, kad net ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir didesnėje dalyje patenkinus apeliantės civilinį ieškinį, buvo patenkinta mažiau nei dešimtadalis pirmosios instancijos teisme ieškovės pareikšto civilinio ieškinio, ir mažiau nei ketvirtadalis apeliaciniame skunde pareikšto sumažinto reikalavimo. Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus kriterijus, į ginčo pobūdį, į bylos apimtį ir rengtų procesinių dokumentų skaičių, į atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis 300 Eur atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, jį didinti nėra pagrindo.

29Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

30Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti: ieškovės E. K. patenkintą civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalį padidinti iki 10000 Eur.

31Priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 10000 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 3. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu A. G.... 4. Nuosprendžiu E. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės... 5. K. civiliniu ieškiniu ir vėlesniais jo patikslinimais Šilutės rajono... 6. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovės... 7. Apeliaciniu skundu ieškovė E. K. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo... 8. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, apeliantė nurodo, kad ieškinį grindė... 9. Pasisakydama dėl kitų teismo motyvų, apeliantė nurodo, kad pirmos... 10. Nurodo, kad tik jau gavus teismo sprendimą paaiškėjo, jog teismas... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinis atsakovas A. G. prašo Šilutės... 12. Atsakovas, pasisakydamas dėl lygiateisiškumo, objektyvumo ir rungimosi... 13. Atsakovas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, nurodo, kad „teismas... 14. Atsakovas, pasisakydamas dėl kitų teismo motyvų, pažymi, jog ieškovė... 15. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 16. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 17. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios... 18. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas A. G. Šilutės rajono apylinkės... 19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus... 20. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia nuostolių negautų pajamų forma... 22. Ieškovė E. K., pirmos instancijos teismo prašydama iš atsakovo A. G.... 23. Analizuojat E. K. patirtos žalos (negautų pajamų) klausimą, svarbu... 24. Apeliantė nurodo, kad per ginčo laikotarpį E. K. ūkis, kasmet deklaruodamas... 25. Identiški nurodomo negauto pelno svyravimai, nepriklausomai nuo tuo metu... 26. Apylinkės teismas konstatavo, jog neįrodyta ir ta aplinkybė, kad ieškovė... 27. Vadovaujantis išvardintu, E. K. byloje pateiktas civilinis ieškinys pilna... 28. Pirmos instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisė apie 30... 29. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 30. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti:... 31. Priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 10000 eurų sumą nuo... 32. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą....