Byla 1A-413-453/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam D. Š. (D. Š.) ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, nuteistojo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei L. Š., nukentėjusiojo D. S. (D. S.) atstovui ir civiliniam ieškovui A. S. (A. S.),

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Š., nuteistojo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno, nukentėjusiojo D. S. atstovo ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir D. Š. paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

5Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš D. Š., jam neturint lėšų, subsidiariai iš jo motinos civilinės atsakovės L. Š., priteista 10800,33 Eur patirtos žalos, dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimui.

6Nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš D. Š., jam neturint lėšų, subsidiariai iš jo motinos civilinės atsakovės L. Š., priteista 28100 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 6369,67 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Bylos esmė

91.

10D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 23.20 val., viešoje vietoje – skvere, esančiame prie parduotuvės „Norfa“, adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą bei nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, veikdamas be aiškios priežasties, priėjo prie D. S., sėdinčio su draugais ant suoliuko ir tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau 5 smūgius, iš kurių mažiausiai du – į kairę galvos pusę ir tuo padarė D. S. kairės vidinės miego arterijos trauminį atsisluoksniuojantį plyšimą su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arteriją, kas komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine, daline sensomotorine afazija ir dešiniųjų galūnių daliniu paralyžiumi; dešinės plaštakos II delnikaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, kairėje kojoje, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė D. S. sveikatą.

11I. A. skundų teisiniai argumentai

122.

13Nuteistojo D. Š. atstovė pagal įstatymą L. Š. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Ožiūnas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti.

142.1.

15Apeliantai nurodo, kad pagal bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo, nekeliančio abejonių pagrindo daryti išvadą, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnyje.

162.2.

17Pagal baudžiamojoje byloje pateiktus duomenis, nukentėjusiajam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas – kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyšimas su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arteriją. Toks sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam diagnozuotas ne iš karto po įvykio, ir ne pirmojo po įvykio kreipimosi į medikus metu, o praėjus beveik 2 parom po įvykio. Tai, kas vyko nurodytą laiko tarpą, tai yra laiko tarpą tarp tiriamo įvykio ir pasekmių, nežinoma. Apeliantų teigimu, tai turi būti nustatyta, nes per tą laiko tarpą, galėjo atsirasti kitų priežasčių neigiamoms pasekmėms kilti. Kas vyko šį laiko tarpą, byloje netirta ir nenagrinėta. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teiginiai apie tai, kad tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, tėra teismui kaltinimo padiktuotas spėjimas apie įvykių eigą, priežasčių ir pasekmių seką. Šis spėjimas nepagrįstas jokia bylos medžiaga ir nesiimta priemonių pagrįsti tokio priežastinio ryšio egzistavimą. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo atsisakyta apklausti medikus, bendravusius su nukentėjusiuoju jo pirmojo (po įvykio) apsilankymo (dėl delnakaulio lūžio) metu, kai be delnakaulio lūžio, jam buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas bei kaklo raiščių ir raumenų patempimas. Medikai išvadoje nurodė „intra ir ekstraaksialiai įtartinų židininių pakitimų, būdingų trauminiams nematyti, intracerebrinio pakraujavimo požymių nematyti“, atliktas kaklo kompiuterinis tyrimas, kurio metu papildomų duomenų negauta. Apeliantų teigimu, nukentėjusiojo ligos istorijos išreikalavimas ir medikų apklausos, atsižvelgiant į jos duomenis, galėjo ir turėjo suteikti galimybę priežastiniam ryšiui (būtinajam ar atsitiktiniam) tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių nustatyti ar paneigti.

182.3.

19Apeliantai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo atsisakyta tirti fizinę bei psichinę nukentėjusiojo būklę. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nebuvo apklaustas. Pagal (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau ir BPK) 79 straipsnį liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, sprendžiant klausimą ar nukentėjusysis dėl fizinių ir psichinių trūkumų sugeba teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus, remtasi kitų liudytojų parodymais ir tuo pagrindu atsisakyta apklausti nukentėjusįjį. Toks precedentas suteikia liudytojams galimybę ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui teikti duomenis apie kitų liudytojų psichinę ar fizinę būklę, o šiems, nesant specialių žinių šių duomenų vertinimui, spręsti, kas gali būti liudytoju. Apeliantų teigimu, atsisakant apklausti medikus, su kuriais savo apsilankymų metu bendravo nukentėjusysis, taip pat nepagrįstai atsisakant tirti nukentėjusiojo psichinę ir fizinę būklę, sudaromas įspūdis, kad šioje situacijoje vengiama sužinoti, ką medikams, apie įvykį jau pasakė ar dar gali pasakyti pats nukentėjusysis, net jeigu, iš tiesų, jis liudytoju negali būti. Tokie veiksmai patvirtina, kad teismas yra šališkas.

202.4.

21Specialistės išvadose patvirtintas pats nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo faktas, tačiau neidentifikuotos jo padarymo aplinkybės ir asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado konstatuoti padariniai. Išorinių kūno sužalojimų, vidinės miego arterijos išsidėstymo vietoje, nenustatyta. Apeliantų teigimu, medicininio tyrimo tikslas bei išvados neatspindi įvykio esmės: vidinės miego arterijos atplyšimo susiformavimo mechanizmo, jo formavimosi galimybės (tiek trauminės, tiek kt.), o tam buvo ir yra būtinos specialios žinios angiologijos srityje. Be to, specialistė neatsakė į visus užduoties klausimus (dėl kūno sužalojimų galimo patyrimo griūnant, krintant, nugriuvus, nukritus), o teisminio nagrinėjimo metu, specialistei teikti klausimai, susiję su nukentėjusiojo galimybe pačiam (atsitiktinai, neatsargiai ar kt.) patirti sveikatos sutrikdymą, buvo nušalinti kaip neetiški.

222.5.

23Apeliantų teigimu, net ir pripažįstant, kad D. Š. veiksmai buvo atsiradusių padarinių priežastimi, nors tai ir nėra įrodyta, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia.

242.6.

25Nustatant D. Š. kaltės formą, turėjo būti atsižvelgta į paties įvykio aplinkybes. Įvyko jaunuolių muštynės, kurių priežastimi, ką patvirtina ir bylos medžiaga, tapo tai, kad anot D. Š., nukentėjusysis, atsisakydamas bendrauti su juo ir sakydamas, kad jis ne gėjus, jo supratimu, priskyrė jį patį prie netradicinės seksualinės orientacijos asmenų, o tai jis suvokė kaip įžeidimą. Nors byloje atskiru aspektu netirtas šis klausimas, akivaizdu, kad muštynės buvo abipusės. Todėl vertinant D. Š. veiksmus kaltės formos aspektu, svarbu buvo nustatyti, ar padariniai, kurie byloje konstatuoti (sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), buvo atsitiktine, ar būtinąja, neišvengiama kaltinamojo veiksmų pasekme. Jokie bylos duomenys (tarp jų ir specialisto išvados) nesuteikia pagrindo tvirtinti apie pasekmių atsiradimo būtinumą, priešingai, yra akivaizdus atsitiktinumo faktas, ir tik papildomi medicininiai tyrimai, kuriuos teisminio bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme daryti atsisakyta, galėtų neabejotinai patvirtinti ar iš dalies paneigti šį faktą. Apeliantai, cituodami BK 15 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl netiesioginės tyčios, nurodo, kad nesutinka su tuo, jog D. Š. spontaniškai kilusių muštynių metu suvokė savo veiksmų pavojingumą tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą. D. Š. įvykio metu buvo penkiolikos metų ir nei pagal gyvenimo patirtį, nei pagal kokias nors savo asmenines savybes, žinias ar kt. net abstrakčiai negalėjo numatyti pavojingų padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio vidinės miego arterijos plyšimu, atsiradimo. Tokioje situacijoje, D. Š. įsiveldamas į muštynes, įrodinėjo, kad jis ne gėjus. Ir jo gyvenimo patirtis objektyviai patvirtino, kad tokių padarinių, kokie atsirado, neturėjo ir negalėjo būti, nekalbant apie tai, kad neva jis rėmėsi abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais, vildamasis išvengsiąs neigiamų padarinių.

262.7.

27Apeliantai aptardami skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl smurto pobūdžio, teigia, kad sutinkant su nuosprendžio teiginiais, jog pirmąjį smūgį į atsitiktinę kūno vietą sudavė ir muštynes inicijavo D. Š. būtent dėl menkavertės priežasties, turi būti konstatuota, kad jo veiksmų siekis objektyviai turėjo būti lygiavertis nukentėjusiojo veiksmams, tai yra sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir pažeminti jį tiek, kiek jautėsi pažemintas D. Š.. Tačiau tokioje situacijoje negalima daryti išvados, kad šioje byloje tai pagrindžia D. Š. netiesioginę tyčią padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokioje situacijoje tiesioginė tyčia gali būti nukreipta sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, netiesioginė – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant konkrečiu atveju pagal pasekmes, sunkus sveikatos sutrikdymas, akivaizdžiai neadekvatus atpildas už patirtą žodinį įžeidimą. Apeliantai teigia, kad nepilnametis D. Š., suduodamas nukentėjusiajam smūgius į galvą, pagal savo gyvenimo patirtį negalėjo pilna apimtimi suvokti šių smūgių jėgos, tikslinio pobūdžio ir pavojingumo, taip pat nors ir abstrakčiai, suvokti to, kad kokios nors muštynių pasekmės gali atsirasti praėjus beveik keletai parų po įvykio. Jokio valinio ryšio tarp D. Š. veiksmų ir atsiradusių padarinių negalima įžvelgti. Pasak D. Š. ir įvykio liudytojų, muštynių metu jis pats patyrė nukentėjusiojo smūgius į galvą.

282.8.

29Byloje nustatyta įvykių eiga patvirtina, kad D. Š. dėl jo supratimu patirto įžeidimo, nukentėjusiajam vieną kartą sudavė kumščiu į veidą. Tuo jis savo veiksmus baigė, o tolesnė jų eiga buvo inicijuota liudytojo M. V. siūlymo jam ir nukentėjusiajam eiti muštis. Byloje nepateikta duomenų, kad toliau vykusios abipusės D. Š. ir nukentėjusiojo muštynės, asmenims, buvusiems jų akivaizdoje, buvo suprastos, kaip nepagarba jiems. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-24/2008, Nr. 2K-58/2009). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. Š. neteisėtus veiksmus lėmė pyktis dėl nukentėjusiojo pareikšto D. Š. sugretinimo su netradicinės seksualinės orientacijos asmenimis, todėl D. Š. veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, tai yra pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

302.9.

31Apeliantai, remdamiesi išdėstytais argumentais, teigia, kad nagrinėjamoje byloje būtų priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas, būtina neginčijamai konstatuoti ar paneigti priežastinio ryšio tarp D. Š. veiksmų ir neigiamų padarinių egzistavimą. Tam reikėtų išreikalauti nukentėjusiojo ligos istoriją, apklausti kaip liudytojus gydytojus, apžiūrėjusius nukentėjusįjį 2017 m. rugsėjo 3 d. apsilankymo gydymo įstaigoje metu, paskirti nukentėjusiajam kompleksinę teismo medicininę – psichiatrijos ekspertizę, pateikiant tokius klausimus: ar gali nukentėjusysis, atsižvelgiant į jo psichinę ir fizinę būklę suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus; ar gali nukentėjusysis dalyvauti teismo posėdžiuose. Neginčijamai patvirtinus, kad D. Š. veiksmai yra neigiamų padarinių nukentėjusiojo sveikatai priežastis, šių procesinių veiksmų rezultatai neabejotinai aktualūs ir sprendžiant dėl jo kaltės formos. Nustačius, kad būtent D. Š. veiksmais buvo sukelti sunkūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai, nuteistojo veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus D. Š. veiksmus pagal kitą BK straipsnį, turi būti sprendžiamas ir bausmės skyrimo klausimas, nes šiuo atveju paskirta per griežta bausmė.

323.

33Nukentėjusiojo D. S. atstovas A. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam D. Š. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir D. Š. paskirti galutinę septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. Š., subsidiariai iš jo motinos civilinės atsakovės L. Š., 48100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

343.1.

35Apeliantas skunde cituodamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nenurodė motyvų, dėl kurių esant vienai lengvinančiai ir vienai sunkinančiai atsakomybę aplinkybėms, nuteistajam paskyrė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje, nepilnamečiui numatytas bausmės vidurkis yra penkeri metai šeši mėnesiai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, dėl kurių jis, atsižvelgdamas į vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, nuteistajam paskyrė žymiai mažesnę už vidurkį bausmę.

363.2.

37Apeliantas nurodo, kad nuteistasis dėl chuliganiškų paskatų padarė tyčinį, baigtą labai sunkų nusikaltimą. Vertinant nuteistojo asmenybę yra nustatyta, kad D. Š., nors yra nepilnametis, yra teisiamas 5 kartą. Iš ankstesnių nuosprendžių matyti, kad jis linkęs daryti vagystes ir plėšimus. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio nustatyta, kad plėšimo metu jis buvo pagrindinis vykdytojas, panaudojo peilį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas kartu su bendrininkais įvykdęs vagystes, plėšimą. D. Š. baustas administracine tvarka. Šioje byloje nustatyta, kad dėl D. Š. veiksmų – panaudoto smurto, išskirtinai sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata, tai yra dėl įvykdyto nusikaltimo atsirado itin sunkios pasekmės. Vertinant tai, kad nuteistasis iš ankstesnių savo teistumų išvadų nedaro, o priešingai, nuteistojo daromi nusikaltimai tampa pavojingesni visuomenei, pavojingumas auga, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra ne mažesnis už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkines, apelianto teigimu, nuteistajam D. Š. už nusikaltimo numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą, turi būti paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

383.3.

39Apeliaciniame skunde išdėstomi pirmosios instancijos teismo motyvai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis dėl D. Š. veiksmų patyrė didelį stresą, emocinį šoką, dideles fizines kančias, ne tik dėl fizinio skausmo, bet ir nerimą dėl sveikatos ateityje. Patirtos traumos padarinius jaučia iki šiol. Gydytoja neteikia vilčių, kad nukentėjusysis ateityje visiškai pasveiks. Priteisiant iš nuteistojo neturtinę žalą, būtina įvertinti aplinkybę, kad nukentėjusysis tik atsitiktinumo dėka ir medikams suteikus kvalifikuotą pagalbą išgyveno. Nors teismas turi pareigą įvertinti nuteistojo turtinę padėtį, tai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą. Šiuo metu nuteistasis jokių pajamų neturi, jo motinos mėnesinės pajamos siekia 800 Eur, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą.

403.4.

41Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais padarė išvadą, kad 30000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, atitinka nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą ir nenukrypsta nuo teismų praktikos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, nes neturtinės žalos dydį teismas sumažino nuo 50000 iki 30000 Eur ir nurodė, kad vadovaujasi teismų praktika, kuriose nukentėjusieji patyrė taip pat sunkias sveikatos sužalojimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-489/2016, šioje byloje buvo priteista 48000 Eur, netektas darbingumas 85 proc.; Nr. 2K-334-699/2017, šioje byloje priteista 40000 Eur, nustatytas 70 procentų darbingumas). D. S. konstatuotas 75 procentų darbingumo netekimas. Teismas vadovavosi praktika, kurioje dėl netekto 85 proc. darbingumo priteista 48000 Eur, dėl 70 procentų darbingumo priteista 40000 Eur, o D. S., kuriam konstatuotas 75 procentų darbingumo netekimas, teismas priteisia tik 30000. Pasak apelianto, teismo sprendimas neturtinę žalą įvertinti 30000 Eur suma yra visiškai nepagrįstas ir teismų praktika neparemtas.

423.5.

43Apeliantas išdėstydamas ir aptardamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017 ir kt.), kurioje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dydžio nustatymo teigiama, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje materialiosios teisės normos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) buvo taikytos nevisiškai tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis pakeisti, nukentėjusiajam D. K. priteistos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 40000 Eur. Nurodytoje byloje A. V. buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, už labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. K. sveikata, nukentėjusiajam buvo nustatytas 70 proc. nedarbingumo lygis. Nuteistasis A. V. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, skirtingai nuo D. Š., kuris buvo nuteistas penktą kartą, konstatuota, kad jis yra linkęs daryti vagystes ir plėšimus. Nukentėjusiajam D. S. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo netekimas. Apeliantas, remdamasis išdėstytais argumentais, teigia, kad nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. pareikštą civilinį ieškinį būtina tenkinti, nustatyti, kad 50000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, atitinka nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą ir nenukrypsta nuo teismų praktikos ir priteisti iš D. Š., subsidiariai iš jo motinos civilinės atsakovės L. Š. 48100 Eur, patirtai neturtinei žalai atlyginti.

444.

45Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. Š., įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė L. Š. bei nuteistojo gynėjas advokatas Kęstutis Ožiūnas prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo įstatyminio atstovo skundą atmesti. Nukentėjusiojo D. S. atstovas ir civilinis ieškovas A. S. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo įstatyminės atstovės ir gynėjo skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo įstatyminės atstovės ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo įstatyminio atstovo skundą patenkinti.

46III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

475.

48Nuteistojo D. Š. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Š. bei nuteistojo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiojo D. S. atstovo ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

49Dėl nuteistojo D. Š. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Š. bei nuteistojo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinio skundo

506.

51Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas: 1) dėl teismo šališkumo, vienpusiško, nepilno bylos duomenų ištyrimo, nukentėjusiojo apklausos; 2) dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą; 3) dėl nuteistojo kaltės formos; 4) nuteistojo veiksmuose nustačius nusikalstamos veikos požymius, prašoma jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį; 5) dėl paskirtos bausmės.

52Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo

537.

54Apeliantai motyvuodami pirmosios instancijos teismo šališkumą nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai atmetė visus nuteistojo gynėjo prašymus dėl įrodymų tyrimo apimties ir papildymo.

557.1.

56Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų pirmosios instancijos teismo šališkumą. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo šališkumo nepatvirtina apeliantų teiginiai dėl bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo priimtų nuteistajam nepalankių procesinių sprendimų ar įrodymų vertinimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-682/2007, Nr. 2K-406/2011). Iš pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas teikė įvairius prašymus dėl įrodymų tyrimo atlikimo bei papildymo. Pirmosios instancijos teismas gynėjo pateiktus prašymus tinkamai išsprendė, pateikdamas motyvuotus argumentus juos atmetė (t. 2, b. l. 176). Įvertinus pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolus konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

57Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

588.

59Apeliantai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų aplinkybėmis. Apeliantai tvirtina, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pagrįstais pripažinti apeliacinio skundo argumentus, kad D. Š. turi būti išteisintas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir panaikinta D. Š. inkriminuota jo įvykdytą nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos.

609.

61Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl D. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Tuo tarpu aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs nuteistajam D. Š., neleidžia teigti, kad teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra neteisingos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

6210.

63Tai, kad buvo sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata objektyviai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2947/2017 (01) iš kurios matyti, kad D. S. padarytas kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyšimas su embolizacija į kairę vidurinę smegenų arteriją, kas komplikavosi galvos smegenų infarktu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine, daline sensomotorine afazija ir dešiniųjų galūnių daliniu paralyžiumi; dešinės plaštakos II delnakaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, kairėje kojoje, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 35-37). Pirmosios instancijos teisme apklausta išvadą pateikusi ekspertė R. G. parodė, kad nukentėjusysis buvo apžiūrėtas 2017 m. rugsėjo 7 d. Apžiūros metu buvo užfiksuota gelsvai rusva poodinė kraujosruva viršutiniame kairės akies voke, taip pat kairiame žande prie pat apatinio žandikaulio. Sužalojimai nustatyti toje pačioje pusėje, kurioje buvo trūkusi miego arterija. Įvertinę medicininius dokumentus, surašė išvadą, kad buvo kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyšimas, dėl ko susiformavo krešulys, kuris pajudėjo ir komplikavosi galvos smegenų infarktu, kairės vidinės smegenų arterijos baseine. Vidinė miego arterija yra viduje, tačiau mechanizmas yra toks, kad staigiai pakreipus galvą, neatlaiko sienelė ir ji įtrūksta. Atsiranda jos tempimas ir ji atplyšta. Žmogui paprastai pasukus galvą, toks sužalojimas neįvyksta (t. 2, b.l. 175-176).

6411.

65Priešingai nei teigia apeliantai, teisėjų kolegija daro išadą, kad apygardos teismas neapklausdamas teisme nukentėjusiojo pažeidimo nepadarė, nes teismui nebuvo teisinio pagrindo jį apklausti. Tai kad nukentėjusiojo kalba, mąstymas ir koordinacija buvo ir yra sutrikusi, apklausų metu patvirtino ne tik liudytojai, bet tai patvirtina ir medicininiai dokumentai, kurie buvo aprašyti specialisto išvados aprašomojoje dalyje (nukentėjusiojo kalba sutrikusi; patyrė galvos traumą) bei specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai (galvos smegenų infarktas; dešiniųjų galūnių dalinis paralyžius) (t. 1, b.l. 35-37). Taip pat byloje pateiktame išraše iš medicininių dokumentų Nr. 2017/20357 nurodyta, kad D. S. skundų neišsako dėl kalbos sutrikimo (t. 1, b.l. 30). Ikiteisminio tyrimo metu tai, kad nukentėjusiojo negalima apklausti dėl jo sveikatos būklės, patvirtino ir jį gydžiusi gydytoja I. S. (t. 1, b.l. 92, t. 2, v.l. 172-173). Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į dėl patirtų sužalojimų D. S. konstatuotas sveikatos sutrikdymo pasekmes, pripažįstama, kad D. S. pagal BPK 79 straipsnio nuostatas negalėjo ir negali būti apklaustas kaip liudytojas ar nukentėjusysis baudžiamajame procese, taip pat nėra pagrindo skirti atlikti nukentėjusiojo ekspertinius tyrimus, kaip prašoma apeliaciniame skunde.

6612.

67Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 23.20 val., viešoje vietoje – skvere, esančiame prie parduotuvės „Norfa“, adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, D. Š. D. S. dėl menkavertės priežasties, sudavė smūgius į galvą, o po to tarp jų įvyko muštynės, kurių metu D. Š. nukentėjusiajam taip pat smūgiavo į galvą.

6812.1.

69Nuteistasis D. Š. iš esmės viso proceso metu neneigė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 23.20 val., viešoje vietoje – skvere, esančiame prie parduotuvės „Norfa“, adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, sudavė 4 ar 5 smūgius nukentėjusiajam D. S. į galvą (t. 2, b.l. 150-151). Nurodytas aplinkybes patvirtino ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai. Liudytoja D. M. parodė, kad D. Š., sėdinčiam ant suoliuko nukentėjusiajam, smūgiavo 2 ar 3 kartus, smūgiuodamas jis taikėsi į kaklą. Vėliau muštynių metu D. Š. nukentėjusiajam taip pat sudavė smūgius į galvą (t. 2, b.l. 152-153). Liudytojas V. V. (V. V.) parodė, kad D. Š. vaikinui smūgiavo į galvą (t. 1, b.l. 104, t. 2, b.l. 154). Liudytojas M. V. parodė, kad muštynių metu D. Š. vaikinui kelis kartus sudavė į galvą (t. 1, b.l. 94, t. 2, b.l. 154-155). Liudytojas O. K. (O. K.) parodė, kad D. Š. ant suoliuko sėdinčiam nukentėjusiajam sudavė du smūgius į veido apatinę pusę. Vėliau tarp jų vyko muštynės ir D. Š. D. S. smūgiavo į krūtinę, veidą, kaklą. D. Š. D. S. sudavė apie 5 – 8 smūgius (t. 2, b.l. 173-175).

7013.

71Apeliantų teigimu, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje tarp D. Š. veiksmų ir D. S. konstatuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kas vyko nuo tiriamo įvykio iki nukentėjusiajam konstatuotų pasekmių. Apeliantai pažymi, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas diagnozuotas, ne iš karto po įvykio, o nuo įvykio praėjus beveik dviem paroms. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus ir dėl padarytų sužalojimų kilusias pasekmes padarė būtent D. Š..

7213.1.

73Liudytoja D. M. parodė, kad po įvykusių muštynių prie parduotuvės jie išėjo. Iš karto po įvykio D. S. pasijuto blogai, jis beveik nematė, kai norėjo kažką pasakyti ar parašyti, to padaryti negalėjo. Po įvykio ji su D. S. buvo visą vakarą, nes pas jį nakvojo (t. 2, b.l. 152-153). Liudytojas O. K. parodė, kad po įvykio prie parduotuvės jie trise, tai yra O. K., D. M. ir D. S., grįžo pas D. S. į namus. Iš pradžių D. S. buvo labai blogai, jis negalėjo kalbėti, labai silpnai vaikščiojo. Jis bandė kažką pasakyti ar net parašyti, bet jam nepavyko. Vėliau jam pasidarė geriau (t. 2, b.l. 173-175). Liudytoja A. S. parodė, kad ji 2017 m. rugsėjo 3 d. su D. S. buvo ligoninėje, kur padarė tyrimus ir parašė, kad D. S. patyrė galvos traumą. D. S. klausė dėl rankos, tačiau jis jai neaiškino, tik pasakė, kad gavo į galvą. Vėlai vakare jie grįžo namo, o ryte ištiko insultas. Su D. S. visą laiką buvo jo draugė D. M., kuri jai pasakojo, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. sėdint ant suoliuko prie parduotuvės „Norfa“ prie jų prisikabino vaikinai ir reikalavo iš jų pinigų (t. 2, b.l. 153-154). Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. S. taip pat parodė, kad D. M. jam pasakojo, jog 2017 m. rugsėjo 2 d. sėdint ant suoliuko prie parduotuvės „Norfa“ prie jų prisikabino vaikinai, prašė cigarečių ir pinigų. Kilus kažkokiai diskusijai D. S. trenkė į galvą, o vėliau kilo muštynės. Jam pasakojo, kad iki kreipimosi į gydytojus D. S. visą laiką buvo su savo drauge D. M. (t. 2, b.l. 151-152).

7413.2.

75Iš baudžiamojoje byloje pateiktos specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. gydytojų užpildytuose D. S. medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad traumos laikas apie 2017 m. rugsėjo 3 d., 00.30 val., sumušė nepažįstami asmenys ties parduotuve „Norfa“. Be to specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (t. 1, b.l. 35-37). Nurodyti duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. D. S. apžiūrėjusiems gydytojams, kaip traumos priežastį jis nurodė, nepažįstamų asmenų sumušimą prie parduotuvės „Norfa“. 2017 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše gauto iš UAB „Norfos mažmena“ priklausančios parduotuvės „Norfa“, esančios L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, vaizdo stebėjimo kamerų, matyti, jog muštynės tarp vaikinų (D. Š. ir D. S.) prie parduotuvės „Norfa“ vyko 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 23.39 val. (t. 1, b.l. 107-108).

7613.3.

77Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kad po patirtų sužalojimų į galvos sritį, kuriuos D. Š. padarė D. S., nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys. Tokių aplinkybių nenurodė ir su nukentėjusiuoju visą laiką buvusi liudytoja D. M.. Priešingai tiek D. M., tiek liudytojas O. K. parodė, kad po D. Š. D. S. suduotų smūgių, jie kartu su D. S. grįžo namo. Minėti liudytojai, kitiems asmenims apie D. S. sužalojimo aplinkybes taip pat pasakojo, kad jis buvo sužalotas prie parduotuvės „Norfa“. Gydytoja I. S. paaiškino, kad tokios kaip D. S. konstatuotos sveikatos sužalojimo pasekmės yra dėl bukos traumos ir išaiškėja po to, kai krešulys nukeliauja į smegenis. Paprastai viskas paaiškėja praėjus kelioms dienoms po traumos (t. 2, b.l. 173). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2947/2017 (01) 3 punkte nurodyta, kad poodinė kraujosruva kairiame žande ir kairės vidinės miego arterijos trauminis atsisluoksniuojantis plyšimas (mažiausiai vienas trauminis poveikis) padaryta paveikus kietu, riboto paviršiaus daiktu į kairio žando sritį, tikėtina kito asmens suduotu smūgiu (t. 1, b.l. 35-37). Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad būtent, kad D. Š. D. S. net kelis smūgius sudavė ranka į veidą. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad smurtiniai D. Š. veiksmai buvo būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų buvęs sužalotas. Be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir buvo svarbiausia jos priežastis, joks kitas veiksnys, turėjęs įtakos nukentėjusiojo sveikatai, tarp D. Š. veiksmų ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs. Aplinkybė, kad D. S. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo diagnozuotas tik praėjus tam tikram laikui nuo sužalojimų padarymo, nepašalina priežastinio ryšio tarp D. Š. veiksmų ir D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantų pateiktą versiją, jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, ar kad jis galėjo susižaloti pats.

7814.

79Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nenorėjo sunkiai sužaloti D. S.. Byloje nėra tokį nuteistojo tiesioginį tikslą patvirtinančių duomenų, tačiau šiuo konkrečiu atveju įvykio eiga (D. Š. daugybiniai smūgių sudavimai nukentėjusiajam į galvą), patvirtina, kad tai buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga D. Š. nusikalstamų veiksmų pasekmė. Nuteistojo smurto, panaudoto nukentėjusiojo atžvilgiu, pobūdis (liudytojų parodymų duomenimis, smūgiuota iš esmės vien tik į galvą), intensyvumas (ne mažiau kaip penki trauminiai poveikiai, taip pat po susitaikymo, nesitikint nukentėjusiajam, vėl suduoti smūgiai į galvą), lokalizacija (galvos, veido sritis) įrodo nuteistojo tyčią sunkiai sužaloti D. S.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis D. Š. nors būdamas jauno amžiaus (nepilnametis), tačiau normalaus protinio išsivystymo, tyčia stipriai smūgiuodamas rankomis ir koja iš pradžių net nesipriešinančiam nukentėjusiajam į galvą, suvokė, jog kelia pavojų šio sveikatai, numatė, kad jis gali patirti sunkų sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (sunkiai sužaloti), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai. Esant šių aplinkybių visumai, pagrįstai konstatuota, kad D. Š. sunkiai sužalojo D. S. veikdamas tyčia. Vertinti pirmiau aptartus jo veiksmus kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo nebuvo ir nėra pagrindo.

8015.

81Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnyje, pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7/2013). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati.

8215.1.

83Iš pirmiau aptartų liudytojų ir nuteistojo parodymų nustatyta, kad tiriamo įvykio naktį iki tiriamo įvykio tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo jokių asmeninių konfliktų nebuvo. Byloje nustatyta, kad pats nuteistasis prieš tiriamą įvykį provokavo nukentėjusįjį, prašydamas cigarečių, pinigų, siūlydamas susipažinti, tačiau nukentėjusiajam atsisakius tai padaryti, nuteistasis pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam. Po to, taip pat pats provokavo nukentėjusįjį muštis bei sudavė nukentėjusiajam smūgius ir po to, kai muštynės tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo baigtos. Liudytojai patvirtino, kad D. Š. ir D. S. bandė išskirti, tačiau D. Š. po to sakydamas, kad reikia susitaikyti, vėl nukentėjusiajam sudavė kumščiu į galvą. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. Š. įžūlius smurtinius veiksmus, kuriais nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, atliko dėl menkavertės priežasties, siekdamas priešpastatyti save prieš aplinkinius, pademonstruoti savo neigiamą požiūrį į juos bei aplinką, kurioje jis buvo, todėl D. Š. paskatos laikytinos chuliganiškomis. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis atsisakydamas su juo susipažinti ir pasakydamas, kad jis yra ne gėjus, jį įžeidė, todėl jis nukentėjusiajam sudavė smūgius, nepaneigia pirmosios instancijos išvados. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, nukentėjusysis atsisakydamas susipažinti su nuteistuoju pasakė, kad jis nėra gėjus. Taigi D. S. pasakydamas tokį žodį, nuteistojo tiesiogiai nepavadino homoseksualios orientacijos vyru. Be to, šį žodį nukentėjusysis pavartojo tik po netrumpai besitęsusio nuteistojo įkyraus kibimo prie nukentėjusiojo, prašant cigarečių ir pinigų. Nėra pagrindo pripažinti, kad paminėto žodžio pavartojimas, galėjo nuteistąjį labai įžeisti, taip pat kad nuteistojo atlikti veiksmai kaip nors buvo nukentėjusiojo išprovokuoti, o ne atlikti dėl chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nuteistasis nukentėjusiajam sudavė smūgius ne tik po jo pasakytų žodžių, bet taip pat naudojo intensyvų smurtą, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvą ir vėliau.

8415.2.

85Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Š. nusikalstami veiksmai atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Esant šioms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Š. pripažino kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

86Dėl nukentėjusiojo D. S. atstovo ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinio skundo

87Dėl D. Š. paskirtos bausmės

8816.

89Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde prašo paskirti griežtesnę bausmę nuteistajam D. Š., prokuroras šį prašymą apeliacinės instancijos teisme palaikė ir prašė nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą tenkinti – skirti nuteistajam griežtesnę bausmę. Teisėjų kolegija su šiuo nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentu sutinka ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. Š. neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

9016.1.

91Nagrinėjamu atveju, D. Š. nuteistas už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas už šio nusikaltimo padarymą D. Š. paskyrė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki dvylikos metų. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečiui nuteistajam vadovaujantis BK 90 straipsnio 5 dalimi ir 91 straipsnio 3 dalimi gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo vienerių iki dešimties metų.

9216.2.

93Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. Š. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Nuteistasis sistemingai nusikalsta ir savo elgesio visiškai nekoreguoja. Apygardos teismas pagrįstai nustatė vieną D. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad ( - ) atstovė, socialinė pedagogė I. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad D. Š. ( - ) elgiasi pagal patvirtintas elgesio taisykles, drausminių nuobaudų neturi, tačiau buvo skirtas direktoriaus papeikimas dėl savavališko pasišalinimo iš socializacijos centro (t. 3, b.l. 26). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad D. Š. 2015 m. buvo skirta Vidutinė priežiūros priemonė, kurią vykdyti jis buvo išsiųstas į ( - ) vieneriems metams. D. Š. 2016 m. rugsėjo mėnesį grįžo iš socializacijos centro, susitiko su draugais ir vėl pradėjo daryti nusikalstamas veikas, naktimis negrįžti į namus, be pateisinamos priežasties praleidinėti pamokas. Nurodoma, kad D. Š. motina atsižvelgia į socialinių darbuotojų rekomendacijas, rūpinasi savo sūnaus auklėjimu, ugdymu, tačiau jo elgesiui jokios įtakos neturi (t. 2, b. l. 27-28). VšĮ „V. S. v. k.“ socialinių paslaugų šeimai padalinio vadovės R. Z. pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad ( - ) socialinė pedagogė teigė, kad D. Š. yra išsiblaškęs, dažnai vėluoja į pamokas, mėgsta meluoti. VšĮ „S. v. k.“ D. Š. buvo suplanuotos šešios psichologo konsultacijos, tačiau jis atvyko tik į dvi. Psichologo V. A. teigimu, D. Š. būdingas delinkventinis elgesys (poelgiai pažeidžiantys visuomenėje priimtas elgesio taisykles), konsultacijų metu kontaktui uždaras, nemotyvuotas, darbas nevyko (t. 2, b. l. 30-31). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes nuteistajam D. Š. paskyrė neproporcingą jo padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bausmę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

9416.3.

95Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio ir 91 straipsnio nuostatomis.

9616.4.

97Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas nepilnamečio nuteistojo D. Š. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo asmenybės pavojingumą visuomenei, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, veiksmų įžūlumą, sprendžia, kad skiriama bausmė turi būti lygi sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui (BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis nepilnamečiui yra penkeri metai šeši mėnesiai). Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 punktais subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Šiuo atveju D. Š. palikus galioti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę bus pažeistas teisingumo principas, nebus išlaikyta pusiausvyra tarp nuteistojo ir valstybės interesų paisymo, todėl nuteistajam paskiriama griežtesnė bausmė.

98Dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos

9917.

100Nukentėjusiojo D. S. atstovas A. S. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašo šią nuosprendžio dalį pakeisti ir priteisti 48100 Eur (atskaičius Teisingumo ministerijos išmokėtą 1900 Eur sumą) patirtai neturtinei žalai atlyginti.

10117.1.

102Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš D. Š., jam neturint lėšų, subsidiariai iš jo motinos civilinės atsakovės L. Š., priteisė 28100 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 6369,67 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžio dalis dėl priteistos turtinės žalos dydžio neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10317.2.

104Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pareiškė 50000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 64).

10517.3.

106Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su D. S. sunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytu nuteistojo veiksmais ir šio sveikatos sutrikdymo pasekmes, turinčias įtakos nukentėjusiojo gyvenimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šių aplinkybių sunkumą, padarinius, galimybę palengvinti sukeltas pasekmes, padarydamas išvadą, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala gali būti kompensuota 28100 Eur dydžio atlyginimu.

10717.4.

108Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo naudai priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, būtina įvertinti tai, kad nukentėjusysis D. S. dėl nuteistojo D. Š. tyčinių smurtinių veiksmų, patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kurie iš esmės pakeitė jo gyvenimo kokybę. D. S. buvo sužalotas būdamas labai jauno amžiaus (19 metų). Dėl D. S. padarytų gyvybei pavojingų sužalojimų, pastarasis nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo gydytas neurologijos skyriuje. Diagnozuotas galvos smegenų infarktas su daline sensomotorine afazija, dešinės pusės galūnių hemiplegija. Iš byloje esančių medicininių dokumentų ir liudytojų parodymų matyti, kad po patirtų sužalojimų dėl kalbos sutrikimo, iš esmės dėl paralyžuotų galūnių, neturi galimybės tęsti mokslų, gyventi pilnavertį gyvenimą, jam nuolat reikalinga artimųjų slauga, masažai bei ambulatorinis gydymas. Gydytoja I. S. paaiškino, kad 30 proc. žmonių po tokių sužalojimų lieka neįgalūs, motorika šiek tiek gali atsistatyti, tačiau paprastai kalba lieka sutrikusi visam gyvenimui. Byloje pateikta Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 4736 patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų D. S. laikotarpiui nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. yra nustatytas tik 25 procentų darbingumas. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusiojo D. S. sveikatos būklė perspektyvoje lieka neaiški. Be patirtų fizinio pobūdžio padarinių neabejotinai reikia atsižvelgti ir į nukentėjusiojo dėl patirtų sužalojimų patirtus dvasinius išgyvenimus. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tai, kad nuo įvykio praėjus daugiau nei pusmečiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pasekmės dar buvo itin sunkios, pirmosios instancijos teisme parodė nukentėjusiojo atstovas A. S., liudytojai A. S. ir O. K.. Jie teigė, kad nukentėjusysis labai sunkiai vaikšto, jam nustatytas dešinės pusės paralyžius, nevaldo rankos, kalba atsistato labai po truputį. Nukentėjusiajam būtina nuolatinė priežiūra bei nuolatinis gydymas – reabilitacijos. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų jautėsi labai blogai, galvojo apie mirtį (t. 2, b.l. 151-152, 153-154, 173-175). Taigi išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir dėl to kilusių sunkių padarinių, D. S. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, iš esmės prarado bendravimo bei mokymosi ir darbinės veiklos galimybes. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad D. S. patirta neturtinė žala išties yra didesnė, nei ją nustatė pirmosios instancijos teismas, nes aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės reikšmingą įtaką jo tolimesniam gyvenimui gana ilgą laikotarpį arba net visą likusį gyvenimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-364-696/2015). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis (šiuo atveju nuteistojo D. Š. ir civilinės atsakovės, jo motinos) sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

10917.5.

110Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam D. S. priteistos neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 50000 Eur. Priteisiant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteistos neturtinės žalos dydis sumažinamas ta dalimi, kurią išmokėjo Teisingumo ministerija, tai yra 1900 Eur. Be to, būtent toks priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose (ją taip pat aptarė apygardos teismas), kuriose dėl nusikalstamų veiksmų asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-489/2016, šioje byloje buvo priteista 48000 Eur, netektas darbingumas 85 proc.; Nr. 2K-334-699/2017, šioje byloje priteista 40000 Eur, nustatytas 70 procentų darbingumas).

11118.

112Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra aiškiai nurodyta kam, tai yra kokiam asmeniui, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2011, Nr. 2K-324-507/2016). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b.l. 63). A. S. leista dalyvauti procese kaip D. S. atstovui pagal įstatymą (t. 1, b.l. 62). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 64). Iš pirmosios instancijos metu duotų įstatyminio atstovo parodymų bei apeliacinio skundo argumentų matyti, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo pareikštas vaiko, tai yra D. S. interesais. Procesinis statusas A. S. leido teikti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, tai yra jo vaikui, kurį jis atstovauja baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiamas nukentėjusiojo D. S. naudai, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis pakeičiama BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

113Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 puntu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

Nutarė

114Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:

115D. Š. pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

116Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir D. Š. paskirti galutinę subendrintą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atklikti nepilnamečių pataisos namuose.

117Iš D. Š., jam neturint lėšų, subsidiariai iš jo motinos civilinės atsakovės L. Š., priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 48100 Eur ir nustatyti, kad neturtinė žala priteisiama D. S..

118Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

119Nuteistojo D. Š. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Š. bei nuteistojo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių... 5. Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš D. Š., jam neturint lėšų,... 6. Nukentėjusiojo D. S. atstovo A. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Bylos esmė... 9. 1.... 10. D. Š. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 23.20 val.,... 11. I. A. skundų teisiniai argumentai... 12. 2.... 13. Nuteistojo D. Š. atstovė pagal įstatymą L. Š. ir jo gynėjas advokatas... 14. 2.1.... 15. Apeliantai nurodo, kad pagal bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis,... 16. 2.2.... 17. Pagal baudžiamojoje byloje pateiktus duomenis, nukentėjusiajam konstatuotas... 18. 2.3.... 19. Apeliantai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo... 20. 2.4.... 21. Specialistės išvadose patvirtintas pats nukentėjusiojo sunkaus sveikatos... 22. 2.5.... 23. Apeliantų teigimu, net ir pripažįstant, kad D. Š. veiksmai buvo... 24. 2.6.... 25. Nustatant D. Š. kaltės formą, turėjo būti atsižvelgta į paties įvykio... 26. 2.7.... 27. Apeliantai aptardami skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl smurto pobūdžio,... 28. 2.8.... 29. Byloje nustatyta įvykių eiga patvirtina, kad D. Š. dėl jo supratimu patirto... 30. 2.9.... 31. Apeliantai, remdamiesi išdėstytais argumentais, teigia, kad nagrinėjamoje... 32. 3.... 33. Nukentėjusiojo D. S. atstovas A. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 34. 3.1.... 35. Apeliantas skunde cituodamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus... 36. 3.2.... 37. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis dėl chuliganiškų paskatų padarė... 38. 3.3.... 39. Apeliaciniame skunde išdėstomi pirmosios instancijos teismo motyvai dėl... 40. 3.4.... 41. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes,... 42. 3.5.... 43. Apeliantas išdėstydamas ir aptardamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos... 44. 4.... 45. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. Š., įstatyminė... 46. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 47. 5.... 48. Nuteistojo D. Š. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Š. bei... 49. Dėl nuteistojo D. Š. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Š.... 50. 6.... 51. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas: 1)... 52. Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo... 53. 7.... 54. Apeliantai motyvuodami pirmosios instancijos teismo šališkumą nurodo, kad... 55. 7.1.... 56. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą nenustatė... 57. Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo... 58. 8.... 59. Apeliantai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 60. 9.... 61. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo... 62. 10.... 63. Tai, kad buvo sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata objektyviai patvirtina... 64. 11.... 65. Priešingai nei teigia apeliantai, teisėjų kolegija daro išadą, kad... 66. 12.... 67. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie... 68. 12.1.... 69. Nuteistasis D. Š. iš esmės viso proceso metu neneigė, kad 2017 m. rugsėjo... 70. 13.... 71. Apeliantų teigimu, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad... 72. 13.1.... 73. Liudytoja D. M. parodė, kad po įvykusių muštynių prie parduotuvės jie... 74. 13.2.... 75. Iš baudžiamojoje byloje pateiktos specialisto išvados tiriamosios dalies... 76. 13.3.... 77. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kad po patirtų... 78. 14.... 79. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nenorėjo sunkiai sužaloti D.... 80. 15.... 81. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135... 82. 15.1.... 83. Iš pirmiau aptartų liudytojų ir nuteistojo parodymų nustatyta, kad tiriamo... 84. 15.2.... 85. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 86. Dėl nukentėjusiojo D. S. atstovo ir civilinio ieškovo A. S. apeliacinio... 87. Dėl D. Š. paskirtos bausmės... 88. 16.... 89. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde prašo paskirti griežtesnę... 90. 16.1.... 91. Nagrinėjamu atveju, D. Š. nuteistas už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte... 92. 16.2.... 93. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, apygardos... 94. 16.3.... 95. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už... 96. 16.4.... 97. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas nepilnamečio nuteistojo D.... 98. Dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos... 99. 17.... 100. Nukentėjusiojo D. S. atstovas A. S. taip pat nesutinka su skundžiamo... 101. 17.1.... 102. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo D. S.... 103. 17.2.... 104. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pareiškė 50000 Eur civilinį ieškinį dėl... 105. 17.3.... 106. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 107. 17.4.... 108. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo naudai priteisiamo neturtinės... 109. 17.5.... 110. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 111. 18.... 112. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio... 113. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 114. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:... 115. D. Š. pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti... 116. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio bausmių... 117. Iš D. Š., jam neturint lėšų, subsidiariai iš jo motinos civilinės... 118. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį... 119. Nuteistojo D. Š. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. Š. bei...