Byla 1A-503-562-2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės, teisėjų Stasio Punio, Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nuteistajam I. K., nuteistojo I. K. gynėjai ir civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovei advokatei Vilmai Ramanauskaitei, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P. ir V. L. atstovui advokatui Vladislavui Latušinskij,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. gynėjos ir civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovės advokatės Vilmos Ramanauskaitės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 15 d.

5Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P. ir V. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies: iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) nukentėjusiesiems I. P. ir V. L. priteista kiekvienam po 26 368 Lt neturtinei žalai atlyginti; iš I. K. nukentėjusiajam V. L. priteista 3 000 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7I. K. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad jis 2013 m. gegužės 16 d., apie 10.19 val., vairuodamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausantį automobilį MAN 26.314 (Valst. Nr. ( - )), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – ir KET), 119 punkto reikalavimą važiuojant atbuline eiga duoti kelią kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbulas Antakalnio g. 17, Vilniuje esančios VšĮ „Šv. Roko ligoninė“ teritorijoje, vairuojamo automobilio kelyje atsiradus kliūčiai – ligoninės teritorijoje einančiai pėsčiajai N. L., nesustabdė vairuojamo automobilio, partrenkė N. L. ir ją pervažiavo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčioji N. L. įvykio vietoje mirė.

8Apeliaciniu skundu nuteistojo I. K. gynėja advokatė Vilma Ramanauskaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės I. K. paskyrimo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi yra BK 39 str. numatyti pagrindai atleisti I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.

9Gynėja nurodo, kad I. K. atitinka visas BK 39 str. nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, išskyrus tai, kad jo atžvilgiu teismas nustatė tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Advokatė pažymi, kad teismas, charakterizuodamas I. K., be aplinkybių, pripažintų jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodė gerokai daugiau teigiamai I. K. asmenį ir jo elgesį po nelaimingo atsitikimo apibūdinančių aplinkybių, kurių nepripažino atsakomybę lengvinančiomis BK 59 str. prasme. Gynėja mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – I. K. veiksmų po nelaimingo atsitikimo, siekiant išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.); taip pat tos aplinkybės, kad I. K. nuo nelaimingo atsitikimo siūlėsi žuvusiosios artimiesiems savo noru atlyginti padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Advokatė pažymi, kad BK 59 str. 2 d. numatyta teismo teisė pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes.

10Gynėja atkreipia dėmesį, kad I. K. tiek prieš eismo įvykį, dėl kurio jis buvo nuteistas, tiek po jo charakterizuojamas kaip doras pilietis, rūpestingas šeimos žmogus, sąžiningas ir darbštus darbuotojas. Jo reakciją į įvykusį nelaimingą atsitikimą, veiksmai po jo taip neleidžia abejoti, kad dėl įvykusio I. K. tikrai labai gailisi ir ateityje imsis visų atsargumo priemonių, kad bet kokių eismo įvykių dėl jo kaltės neįvyktų. Taip pat advokatė pažymi, kad, nepaisant itin sunkių padarinių, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas teismo pripažintas nešiurkščiu. Šių aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad I. K. ir be kriminalinės bausmės paskyrimo į padarytą teisės pažeidimą reaguos adekvačiai, dėl ko yra visi pagrindai teismui pasitikėti juo ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 str.

11Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovė advokatė Vilma Ramanauskaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei ieškovų civilinį ieškinį atmesti.

12Advokatė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nenagrinėjo visų kriterijų, būtinų nustatant neturtinės žalos dydį. Atstovė atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų santykiai iki mirties nebuvo nuolatinio pobūdžio, mirusioji ir nukentėjusieji negyveno kartu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog nukentėjusieji buvo itin artimi ar palaikė emociškai stiprius santykius. Advokatė nurodo, kad patys nukentėjusieji nedalyvavo teismo posėdžiuose, nebuvo kviečiami jokie liudytojai. Byloje apskritai nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų nukentėjusiųjų reikalaujamą priteisti neturtinę žalą. Atstovė atkreipia dėmesį, kad nukentėjusieji neteko artimo žmogaus, tačiau nėra įrodymų. kad jiems sutriko sveikata, kuris nors iš jų prarado darbą ar dėl patirto emocinio šoko gydėsi ir t. t. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiesiems reikalingas išlaikymas, abu jie yra darbingo amžiaus.

13Advokatė taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų apie tai, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji ir ar ji pati ėmėsi visų atsargumo priemonių. Priešingai, būtina atsižvelgti, jog nukentėjusiajai buvo daugiau nei 80 metų, ji turėjo kojos traumą, vieta, kurioje įvyko autoįvykis, yra triukšmingoje vietoje šalia Antakalnio gatvės, todėl negali būti atmestina galimybė, jog pati nukentėjusioji nebuvo tokioje būklėje, kad galėtų adekvačiai reaguoti į aplinką ir artėjančią transporto priemonę, ko pasėkoje negalima vienašališkai teigti, jog įvykį lėmė vien tik kaltinamojo veiksmai.

14Atstovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pats charakterizavo kaltinamąjį daugiau teigiamai nei neigiamai. Advokatė nurodo, kad nusikaltimai, kuriais pažeidžiami KET reikalavimai, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal padarinius. Nagrinėjamoje situacijoje neatsargumas negali būti laikomas dideliu, kadangi kaltinamasis ėmėsi priemonių suteikti būtinąją pagalbą nukentėjusiajai, iškvietė policijos pareigūnus bei ėmėsi visų kitų reikalingų priemonių, nedemonstravo nepagarbos ar abejingumo eismo dalyviams.

15Advokatė taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) teikia viešąją atliekų tvarkymo paslaugą. Šiuo metu bendrovei užsakovai yra skolingi 1 661 631,44 Lt sumą, kas sudaro prielaidas kilti nemokumo rizikai: vėlavimas atsikaityti su darbuotojais, įmonės kreditoriais, regioniniu atliekų tvarkymo sąvartynu. Nepakankant lėšų ūkinei-komercinei veiklai vykdyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) negalės užtikrinti nepertraukiamo atliekų sutvarkymo Vilniaus mieste. Pasak atstovės, iš esmės sutrikdžius bendrovės veiklą, greitas ir efektyvus jos atstatymas nebūtų įmanomas. Advokatė mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neturtinę žalą priteisė neatsižvelgdamas į civilinio atsakovo turtinę padėtį. Atstovė pažymi, kad priteista neturtinės žalos suma yra itin didelė, t. y. 52 736 Lt.

16Advokatė taip pat nurodo, kad atliekų vežimo bei utilizavimo paslauga yra viešoji paslauga, kurios kaštus ir kainodarą iš dalies imperatyviai nustato Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Pagal Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisykles nerūšiuotos buitinės atliekos šiuo metu yra tvarkomos pristatant jas į regioninį komunalinių atliekų tvarkymo sąvartyną. Šių paslaugų tiekimas yra būtinas kiekvieną dieną. Nepakankant lėšų, kyla rizika dėl pavėluoto atsiskaitymo ar neatsiskaitymo už į sąvartyną pristatomas atliekas. Kyla rizika, jog viešosios paslaugos tiekimas faktiniams paslaugos gavėjams atliekų turėtojams bus sutrikdytas, kas sąlygotų ekologinę nelaimę. Atstovė mano, kad priteista suma yra pernelyg didelė ir neįmanoma šiuo įvykdyti pagal turimus bendrovės finansinius srautus. Tai kelia grėsmę viso miesto bendrai sanitarinei būklei. Advokatė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė.

17Advokatė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės pasisakė dėl dviejų aplinkybių, kurios, teismo manymu, buvo esminės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Pirma, nukentėjusioji žuvo itin kraupiomis aplinkybėmis, buvo sutraiškyta sunkiasvorės transporto priemonės ratais, civiliniai ieškovai neturėjo galimybės tinkamai atsisveikinti su mirusiąja kadangi dėl sužalojimų pobūdžio buvo negalima laikyti atidaryta karsto. Antra, teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, jog mirusiosios dukra I. P., kuri gyvena Maskvoje, periodiškai lankydavo Lietuvoje gyvenančią mamą, tai patvirtina antspaudai jos pase. V. L. ryšius, anot teismo, patvirtina tai, jog jis organizavo laidotuves, gana aktyviai domėjosi bylos tyrimo eiga. Advokatė nurodo, kad minėtos aplinkybės niekaip nepagrindžia stipraus emocinio ir dvasinio ryšio tarp mirusiosios ir nukentėjusiųjų, taip pat neįrodo patirtų dvasinių išgyvenimų ar sukrėtimo. Pasak atstovės, antspaudai ieškovės pase yra ne tik į Lietuvą, bet ir į Vokietiją bei kitas Europos sąjungos šalis. Advokatė mano, kad jie neįrodo fakto, jog būdama Lietuvoje ieškovė lankydavo savo motiną. Dar daugiau, tai, jog V. L. organizavo motinos laidotuves, niekaip nepagrindžia fakto apie jo artimus ryšius tarp jo ir motinos iki mirties.

18Advokatė atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama situacija yra susijusi su tuo, jog automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis ir vairavimas yra gan rizikinga veikla. Pasak atstovės, tai, jog nukentėjusieji negalėjo atidaryti karsto, yra eismo įvykio, o ne piktavališko kaltinamojo elgesio pasekmė. Atsižvelgiant į viską, kas yra išdėstyta, advokatė mano, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala yra per didelė ir nustatyta neatsižvelgus į visas faktines bylos aplinkybes. Atstovė mano, jog draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėta draudimo išmoka, t. y. 21 615, 30 Lt yra pakankama ieškovų satisfakcija.

19Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo I. K. gynėja ir civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovė advokatė Vilma Ramanauskaitė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P. ir V. L. atstovas advokatas Vladislavas Latušinskij prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis I. K. nurodė, kad labai atsiprašo artimųjų, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

20Nuteistojo I. K. gynėjos ir civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovės advokatės Vilmos Ramanauskaitės apeliaciniai skundai atmestini.

21Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistojo I. K. gynėja apeliaciniame skunde, neginčydama veikos kvalifikacijos, apimties bei nuteistojo I. K. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės I. K. paskyrimo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi yra BK 39 str. numatyti pagrindai atleisti l. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei ieškovų civilinį ieškinį atmesti.

22Dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo.

23BK 39 str. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės; 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taikyti nusikaltimą padariusio asmens atžvilgiu BK 39 str. nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgia ne tik į BK 39 str. nurodytas aplinkybes, bet ir į visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje liko nenustatytos visos iš būtinų BK 39 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų, todėl I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės negalėjo būti atleistas minėto straipsnio pagrindu. Nors I. K. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną BK 59 str. 1 d. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad I. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino I. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jo veiksmų po nelaimingo atsitikimo, siekiant išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.); taip pat tos aplinkybės, kad I. K. nuo nelaimingo atsitikimo siūlėsi žuvusiosios artimiesiems savo noru atlyginti padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

25Pagal BK 59 str. 1 d. 1 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam, perkelia nukentėjusįjį nuo kelio važiuojamosios dalies į saugesnę vietą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-299/2012).

26Pasak apeliantės, iš karto po nelaimingo atsitikimo I. K. iškvietė nukentėjusiajai greitąją medicinos pagalbą, siekdamas išvengti sunkesnių padarinių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KET 231.5. p. įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Taigi, įvykus eismo įvykiui, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, esant būtinybei, yra vairuotojo, kuris susijęs su eismo įvykiu, pareiga pagal KET, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2012, 2K-638/2010).

27Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje žalos atlyginimas lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 d. 3 p., pripažįstamas tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-174/2009,2K-7-287/2009). Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą ar bent susitarė dėl jos atlyginimo. I. K. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (T. 1., b. l. 135), tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (T. 2., b. l. 48) nurodė, kad po nelaimingo atsitikimo siūlėsi žuvusiosios artimiesiems savo noru atlyginti padarytą žalą, tačiau pastarieji nuo I. K. pagalbos atsisakė, ką pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P. ir V. L. atstovas advokatas Vladislavas Latušinskij (T. 2., b. l. 49). Pažymėtina, kad vien tai, jog nuteistasis siūlė atlyginti nukentėjusiesiems žalą, negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kadangi jis galėjo imtis kitų aktyvių veiksmų, siekdamas atlyginti minėtą žalą. Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia, tačiau teismas atsižvelgė į ją skirdamas bausmę.

28Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta visų BK 39 straipsnio nuostatų taikymui privalomų sąlygų, todėl I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės negalėjo būti atleistas BK 39 straipsnio pagrindu.

29Gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, kad I. K. tiek prieš eismo įvykį, dėl kurio jis buvo nuteistas, tiek po jo charakterizuojamas kaip doras pilietis, rūpestingas šeimos žmogus, sąžiningas ir darbštus darbuotojas, kad jo reakcija į įvykusį nelaimingą atsitikimą, veiksmai po jo taip neleidžia abejoti, kad dėl įvykusio I. K. tikrai labai gailisi, kad, nepaisant itin sunkių padarinių, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas teismo pripažintas nešiurkščiu, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę, todėl dar kartą jų vertinti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis I. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo dvejų metų laikotarpiui.

30Dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų.

31Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

32Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P. ir V. L. atstovas advokatas Vladislavas Latušinskij pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų I. K. ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) ieškovo V. L. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą; ieškovės I. P. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą.

33Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P. ir V. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies: iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) nukentėjusiesiems I. P. ir V. L. priteista kiekvienam po 26 368 Lt neturtinei žalai atlyginti; iš I. K. nukentėjusiajam V. L. priteista 3 000 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

34Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei ieškovų civilinį ieškinį atmesti. Advokatė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nenagrinėjo visų kriterijų, būtinų nustatant neturtinės žalos dydį.

35Šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei ieškovų civilinį ieškinį atmesti.

36Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

38Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

39Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems minėtas pinigų sumas, atsižvelgė į tai, kad I. K. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir nepataisomos pasekmės - eismo įvykio metu žuvo N. L.. Nors tai nebuvo piktavališko I. K. elgesio pasekmė, tačiau nukentėjusioji žuvo itin kraupiomis aplinkybėmis, buvo sutraiškyta sunkiasvorės transporto priemonės ratais. Žuvusio asmens vaikai I. P. ir V. L. patyrė vidinį skausmą ir neigiamas emocijas, praradimą ir nebeegzistuojantį artimo asmens ryšį. Akivaizdu, kad artimo žmogaus netektis sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie išlieka visą likusį gyvenimą, negrįžtamai pakeičia šeimos įprastą gyvenimo būdą. Sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Atstovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nukentėjusiųjų santykiai iki mirties nebuvo nuolatinio pobūdžio, mirusioji ir nukentėjusieji negyveno kartu, byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog nukentėjusieji buvo itin artimi ar palaikė emociškai stiprius santykius. Nors nukentėjusieji su mirusiąja kartu ir negyveno, tačiau tai nepaneigia juos siejusio artimo ryšio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad žuvusiosios dukra I. P., kuri gyvena Rusijos Federacijoje, periodiškai lankydavo Lietuvoje gyvenančią motiną (tai patvirtina paso kopija su atvykimo į Lietuvą atspaudais (T. 2., b. l. 9-13), buvo atvykusi ir bylos tyrimo metu, tuo tarpu žuvusiosios sūnus V. L. organizavo motinos laidotuves, gana aktyviai domėjosi bylos tyrimo eiga, organizavo savo ir sesers I. P. teisių gynybą bylos tyrimo procese. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad tarp žuvusiosios ir jos vaikų buvo gana stiprus emocinis ir dvasinis ryšys. Byloje nėra duomenų, paneigiančių minėtas aplinkybes.

40Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojamas I. K. padaryto nusikaltimo pobūdis. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nenustatyta, jog I. K. sukėlė minėtas pasekmes šiurkščiai pažeisdamas KET, nusikaltimo padarymo metu jis buvo blaivus. Vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra žalą padariusio asmens kaltė. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 16 str.). Taigi, I. K. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. I. K. savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t.y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos (pavyzdžiui, nužudymo, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) atveju. Tačiau advokatė skunde nepagrįstai nurodo, kad negalima vienašališkai teigti, jog įvykį lėmė vien tik I. K. veiksmai. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2013 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2861 (13) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pėsčiosios N. L. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti (T. 1., b. l. 83-86), t. y. pripažinta, kad eismo įvykį nulėmė išimtinai I. K. veiksmai.

41Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į I. K. elgesį po eismo įvykio, teisminio proceso metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kitas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - kaltininko I. K. ir civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I. K. augina mažametį vaiką, jo sutuoktinė nedirba, todėl jo darbo užmokestis yra iš esmės vienintelis šeimos pajamų šaltinis, be to jis turi finansinių įsipareigojimų bankui, kas mėnesį moka bankui po 153 Lt ir mokės iki 2018 metų vidurio. Priešingai nei nurodoma civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) teikia viešąją paslaugą Vilniaus miesto savivaldybei ir kad nepagrįstai apsunkinus jos finansinę padėtį nukentėtų ir miesto gyventojai. Taip pat atsižvelgė į tai, kad šiuo metu minėtai įmonei skolininkai skolingi 1 661 631,44 Lt (civilinio atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė duomenis, kad 2014 m. birželio 1 d. fizinių ir juridinių asmenų įsiskolinimas už UAB „A“ (duomenys pakeisti) suteiktas paslaugas siekė 1 751 822 Lt), tačiau pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „A“ (duomenys pakeisti) finansinė padėtis būtų bloga, šiuo metu įmonė realiai vykdo veiklą, todėl nepaisant to, kad šiuo metu įmonei kitų ūkio subjektų įsiskolinimai gana dideli, tačiau įmonė anksčiau ar vėliau turės galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, pagrįstai pripažino, kad civilinis atsakovas UAB „A“ (duomenys pakeisti) realiai gali (galės) atlyginti priteistą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į konkrečias bylų faktines aplinkybes, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 Lt iki 150 000 Lt (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012).

42Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, argumentuotai pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją. Priimtas sprendimas iš civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) nukentėjusiesiems I. P. ir V. L. priteisti kiekvienam po 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, į šia sumą įskaitant nukentėjusiesiems draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėtą 17 264 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, atitinka įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

43BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažinęs I. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., pagrįstai nukentėjusiajam V. L. priteisė 3 000 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

44Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo I. K. gynėjos ir civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovės advokatės Vilmos Ramanauskaitės apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

46nuteistojo I. K. gynėjos ir civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovės advokatės Vilmos Ramanauskaitės apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės... 5. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P. ir V. L. civilinis ieškinys... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. I. K. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad jis 2013 m. gegužės 16... 8. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. K. gynėja advokatė Vilma Ramanauskaitė... 9. Gynėja nurodo, kad I. K. atitinka visas BK 39 str. nurodytas atleidimo nuo... 10. Gynėja atkreipia dėmesį, kad I. K. tiek prieš eismo įvykį, dėl kurio jis... 11. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovė... 12. Advokatė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino... 13. Advokatė taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų... 14. Atstovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pats charakterizavo... 15. Advokatė taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti)... 16. Advokatė taip pat nurodo, kad atliekų vežimo bei utilizavimo paslauga yra... 17. Advokatė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės... 18. Advokatė atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama situacija yra susijusi su tuo,... 19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo I. K. gynėja ir civilinio... 20. Nuteistojo I. K. gynėjos ir civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti)... 21. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 22. Dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo. ... 23. BK 39 str. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje liko nenustatytos visos iš... 25. Pagal BK 59 str. 1 d. 1 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai... 26. Pasak apeliantės, iš karto po nelaimingo atsitikimo I. K. iškvietė... 27. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai... 28. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta visų BK 39 straipsnio... 29. Gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, kad I. K. tiek prieš eismo įvykį,... 30. Dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų.... 31. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos... 32. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P. ir V. L. atstovas advokatas... 33. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių... 34. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovė... 35. Šie apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo... 36. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 38. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį... 39. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems minėtas pinigų... 40. Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina... 41. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į I. K. elgesį po eismo... 42. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje... 43. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 44. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 46. nuteistojo I. K. gynėjos ir civilinio atsakovo UAB „A“ (duomenys pakeisti)...