Byla 1A-243-354/2019

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei, nuteistajam S. M., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, nukentėjusiajai I. P., jos atstovui advokatui V. V.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant S. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, jį praradus – per vieną mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

3Nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš UAB ( - ) I. P. priteista 22 531 Eur turtinės žalos ir 9 224 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4Iš S. M. I. P. priteista 1 500 Eur, valstybei – 6,14 Eur proceso išlaidų.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

71.

8S. M. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB ( - ) vairuotoju-autošaltkalviu-darbininku ir būdamas pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB ( - ) 2015 m. sausio 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-4, kuriuose nurodyta, jog vairuotojas-autošaltkalvis-darbininkas turi žinoti autotransporto priemonių, mechanizmų paskirtį, išdėstymą, sandarą, kėlimo įrenginių valdymo tvarką, valdymo ir apsauginius įtaisus, privalo būti gerai susipažinęs su paskirto automobilio eksploatacijos instrukcija, tikrinti automobilio techninę būklę, 2016 m. birželio 3 d., apie 10 val., P. P. namo, esančio ( - ), kieme, būdamas išmokytas ir atestuotas pagal Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosius nuostatus, tai patvirtina UAB ( - ) 2016 m. vasario 29 d. išduotas pažymėjimas Nr. ( - ), kuriuo suteikta teisė valdyti (naudoti) hidraulinius krovimo kranus, iš krovininio automobilio „Renault Kerax“, valstybiniai numeriai ( - ) priklausančio UAB ( - ), rengėsi atlikti betoninių šaligatvio trinkelių iškrovimo darbus, nesiimdamas visų būtiniausių atsargumo priemonių, neužtikrindamas, kad pašaliniai asmenys laikytųsi saugiu atstumu nuo pavojingo krovinio, taip pažeisdamas Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425, 34.7 punkto, kuriame nurodyta, kad kranininkui draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano priežiūros aikštelėse, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kitose pavojingose zonose yra žmonių, ir Hidromanipuliatoriaus operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos UAB ( - ) direktoriaus 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 14-M-41, 54 ir 57 punktų, kuriuose nurodyta, kad darbuotojas turi stebėti, kad keliant krovinį šalia nebūtų žmonių, kad keliant krovinį, reikia prieš tai perspėti visus esančius šalia, kad šie pasitrauktų nuo keliamo krovinio ir jo transportavimo zonos, reikalavimus, hidraulinio valdymo pultu įjungęs strėlinį kėlimo kraną (hidraulinį manipuliatorių) elgėsi neatsargiai, dėl to netinkamai suveikus krano hidraulinei sistemai pradėjęs judėti krano strėlės ilgintuvas nustūmė dalį trinkelių, kurios krisdamos prispaudė pavojingoje zonoje buvusį P. P., padarydamos jam daugybinius abiejų krūtinės ląstos pusių šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės ir abiejų plaučių sužalojimais, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, nuo to P. P. įvykio vietoje mirė, taip nenumatydamas, kad dėl jo nerūpestingos veikos gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją ir savo asmenines savybes privalėdamas ir galėdamas tai numatyti, dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę P. P., pažeisdamas teisės aktuose nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles.

9II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį ir S. M. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

122.1.

13Skunde nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas, pripažindamas S. M. kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes byloje esančius prieštaravimus nepagrįstai vertino nuteistojo nenaudai. Teigiama, kad nuosprendyje padaryta išvada, jog „bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad S. M. būtų atlikęs kėlimo krano vadovo, kranininko ar stropuotojo darbus. P. P. žūtis įvyko iki krovinio prikabinimo prie hidraulinio manipuliatoriaus greiferio, nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų krovinio pritvirtinimo darbų nebuvo atlikęs, liudytojo M. Ž. nurodytas trinkelių iškėlimo būdas nebuvo pradėtas įgyvendinti“. Dėl to skunde atkreipiamas dėmesys, kad S. M. nuteistas už Hidromanipuliatoriaus operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos UAB ( - ) direktoriaus 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 14-M-41, pažeidimą, o būtent 54 punkto pažeidimą, šiame punkte numatyta, jog darbuotojas turi stebėti, kad keliant krovinį šalia nebūtų žmonių, 57 punkto pažeidimą, šiame punkte numatyta, kad keliant krovinį, reikia prieš tai perspėti visus esančius šalia, kad šie pasitrauktų nuo keliamo krovinio ir jo transportavimo zonos, kelti krovinį tik tada, kai darbo zonoje nėra pašalinių žmonių. Taigi, apeliantų nuomone, S. M. kaltė saistoma su instrukcijų pažeidimais, kuriuose aptariami darbuotojo veiksmai keliant krovinį

142.2.

15Skunde pažymima, kad teismas pripažino, jog trinkelių krovos darbai buvo pradėti. Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Al-425, 34.7 punkte numatyta, kad kranininkui draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano priežiūros aikštelėse, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kitose pavojingose zonose yra žmonių. Apeliantų teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojas M. Ž. nurodė, jog S. M. įspėjo tiek jį (M. Ž.), tiek P. P. nesiartinti prie sunkvežimio „kuzavo“, jog S. M. neleido P. P. atidaryti galinio borto, nes tuo metu jis (S. M.) nebuvo įsitikinęs, jog tai daryti yra saugu. Atkreipia dėmesį, kad P. P. dirbo UAB ( - ) darbininku ir žinojo saugos reikalavimus, jų nesilaikė, nes, kaip ir nurodė teisme liudytojas M. Ž., P. P., pats priėjęs prie automobilio galo atrėmė atsineštas kopėčias tuo metu, kai vairuotojas (S. M.) nematė pastarojo veiksmų, o S. M. patvirtino, kad įspėjo tiek minėtą liudytoją, tiek P. P. nesiartinti prie automobilio, laikytis atstumo, be jo leidimo nelipti į automobilio priekabą.

162.3.

17Nuteistasis ir jo gynėjas neginčija nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka, kad S. M. dėl to yra kaltas baudžiamąja prasme. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytas įvykio mechanizmas ir pagrindinė jo priežastis, t. y. nustatyta, jog P. P. žūtis įvyko dėl netinkamo įrenginio hidraulinės sistemos veikimo, bet ne dėl automobilio ,,Renault/Kerax“ veikimo ar neveikimo, ar S. M. neteisėtais veiksmais (neveikimu), susijusiais su automobilyje įrengtu pavojingu įrenginiu, nors būtent dėl įrenginio netinkamo veikimo įvyko savaiminis strėlės išilgėjimas, išstūmęs trinkeles, kurios krito ant P. P. ir sukėlė pastarojo žūtį. Skunde apeliantai teigia, kad nesant galimybių S. M. numatyti savaiminio strėlės išilgėjimo, jis, nematydamas P. P., kuris tuo metu elgėsi neatsargiai, stovėjo pavojingoje zonoje, nors buvo jo įspėtas, ir prieš jo veiksmus buvo pasišalinęs, be to, pagal savo darbo pobūdį bei darbo saugos instrukcijas žinojo, jog elgiasi neapdariai ir neatsargiai, S. M. būnant automobilio priekyje bei perjungus manipuliatoriaus valdymą, įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl nesutinka su teismo padaryta išvada, kad S. M. neužtikrino, jog šalia pavojingo įrenginio nebūtų žmonių.

182.4.

19Be to, skunde pastebima, kad nuosprendyje teismas nurodė, jog paties žuvusiojo elgesys nebuvo tinkamas, kad pastarasis esant nustatytoms aplinkybėms elgėsi neatsargiai ir neapdairiai, įvykio metu nesilaikė elementarių atsargumo ir saugumo taisyklių, elgėsi rizikingai ir tai neabejotinai turėjo įtakos pasekmių atsiradimui, taip pat teismas sprendė, kad, jeigu žuvusysis pats nebūtų pažeidęs saugumo taisyklių, įvykis nebūtų sukėlęs tokių skaudžių ir sunkių pasekmių, tačiau, apeliantų teigimu, teismas šių nustatytų aplinkybių neanalizavo kartu su S. M. atliktais veiksmais. Apeliantų manymu, visos šios objektyviai nepaneigtos aplinkybės turi būti vertinamos išimtinai nuteistojo naudai, kaip šalinančios bet kokią neatsargaus nusikaltimo kaltės formą, o kartu ir baudžiamąją atsakomybę už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

202.5.

21Apeliantų nuomone, teismo galutinės ir esminės padarytos išvados netinkamas motyvavimas, nes tuo pagrindu S. M. nuteistas už veiką, kurios jis nepadarė, ne tik neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tačiau ir rodo tiek BPK 303–307 straipsnių reikalavimų, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos pažeidimus.

222.6.

23Nurodoma ir tai, kad teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, visi prieštaravimai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Nr. 2K-P-221/2008). Nepaisant to, apeliantų teigimu, šioje byloje yra viskas atvirkščiai – nuteistasis turi įrodinėti, kad neturėjo jokių galimybių numatyti savaiminio strėlės išilgėjimo, P. P. elgesio priartėjant prie priekabos galinės dalies, t. y. jis pats turi įrodyti, kad jis šios inkriminuotos veikos neįvykdė, o tuo neabejotinai yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, kai valstybiniam kaltintojui nieko neįrodinėjant ir remiantis iš esmės ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, pačiam kaltinamajam teisme reikia įrodinėti, kad jis nekaltas.

242.7.

25Taip pat skunde pažymima, kad BK nenumato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės doktrinoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-5I2/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018). Apeliantai įsitikinę, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas turi būti vertinamas kaip kazusas, teisine prasme sudarantis nukentėjusiajam teisę ir galimybę kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

262.8.

27Be to, apeliantai, nesutikdami su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir skųsdami bei prašydami jį panaikinti visa apimtimi, kartu nesutinka ir su teismo priteistu civiliniu ieškiniu, prašo jį palikti nenagrinėtą, suteikiant teisę nukentėjusiajai I. P. kreiptis į teismą civiline tvarka.

283.

29Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovė advokatė J. Grigaliūnienė prašo: 1) panaikinti 2019 m. birželio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti S. M. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei nukentėjusiosios I. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą; 2) neišteisinus S. M., prašoma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio: priteisti iš atsakovės UAB ( - ) nukentėjusiajai I. P. laidojimo išlaidas, likusią civilinio ieškinio dalį atmesti; 3) priteisti iš I. P. UAB ( - ) naudai jos (bendrovės) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

303.1.

31Skunde nurodoma, kad S. M. veiksmų negalima laikyti neteisėtais, todėl negali kilti civilinė atsakomybė ir jo darbdaviui (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

323.2.

33Pažymima, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai S. M. ir civilinę atsakovę P. P. žūties metu siejo darbo santykiai, UAB ( - ) yra S. M. darbdavė ir civilinė atsakovė, to byloje jie niekuomet neginčijo. Nurodoma, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą, todėl nustačius, kad UAB ( - ) darbuotojas S. M. darbdaviui priklausančia transporto priemone – didesnio pavojaus šaltiniu – neteisėtais veiksmais padarė žalą, pareiga, kildinama iš vadinamojo „griežtosios civilinės atsakomybės“ principo, šią žalą atlyginti tenka darbdaviui (UAB ( - )), nes darbdavio kaltė tokiu atveju preziumuojama, tačiau pabrėžiama, kad tokia pareiga darbdaviui atsiras tik tuo atveju, kai bus nustatyta, jog darbuotojas padaro žalos nusikalstama veika eidamas darbines pareigas. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra patikimų duomenų, kuriuos būtų galima vertinti kaip įrodymus BPK 20 straipsnio prasme ir kurie patvirtintinų, jog UAB ( - ) darbuotojas S. M. padarė nusikalstamą veiką.

343.3.

35Skunde nurodoma, kad išnagrinėtoje byloje teismas konstatavo, jog S. M. neteisėti veiksmai pasireiškė konkrečių teisės aktų pažeidimu, t. y. S. M. pažeidė Kėlimo kranu naudojimo taisyklių 34.7 punktą bei Instrukcijos 54 ir 57 punktus. Atkreipiamas dėmesys, jog Kėlimo kranu naudojimosi taisyklių 1 p. skelbia, kad „...šios Taisyklės nustato reikalavimus, kaip kėlimo kranai, nurodyti Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Al-246 „Dėl Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo patvirtinimo“, 5.1 papunktyje, turi būti pradedami naudoti, naudojami, prižiūrimi ir tikrinama jų techninė būklė“ (punkto 2015-02-19 redakcija, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02620). Minėto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. Al-246 „Dėl Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo patvirtinimo“ 5.1 papunktyje išvardyta, kokie yra kėlimo įrenginiai ir jų įranga (8 grupė), kuriems taikomos Kėlimo kranais taisyklės: 5.1. Mašininės pavaros kėlimo kranai ir jų įranga (8.1 kategorija): 5.1.1. 5 t ir didesnės keliamosios galios tiltinio, kabelinio tipo kranai, gembiniai kranai bei kranai rietuvai nepriklausomai nuo valdymo būdo ir jų įranga; 5.1.2. mažesnės kaip 5 t keliamosios galios tiltinio, kabelinio tipo kranai, gembiniai kranai bei kranai rietuvai su valdymo kabina ir jų įranga; 5.1.3. didesnės kaip 1 t keliamosios galios strėlinio tipo kranai su įrengtais strėlės siekio keitimo ir/arba posūkio mechanizmais ir jų įranga. 5.2. Kėlimo platformos ir jų įranga (8.2 kategorija): 5.2.1. visų tipų ir parametrų iš kabinos ar platformos valdomi mašininės pavaros kabamieji bei pastatomieji platforminiai įrenginiai ir jų įranga; 5.2.2. visų tipų ir parametrų mobilios darbinės kėlimo platformos.

363.4.

37Skunde nurodoma, kad byloje esanti pažyma apie įrenginio registravimą potencialiai pavojingų įrenginių registre patvirtina, jog įrenginys, dėl kurio netinkamo suveikimo įvyko nelaimingas atsitikimas ir žuvo P. P., yra hidraulinis manipuliatorius, kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, suteikiant identifikavimo kodą ( - ). Apeliantės teigimu, byloje apklaustas išvadą davęs specialistas V. M. nurodo, jog tyrė šį įrenginį ir vadina jį hidraulinio krovimo kranu, surašė krovimo krano techninės būklės tikrinimo aktą, nurodydamas, jog šis kranas nebuvo tinkamas naudoti dėl netinkamo krano hidraulinės sistemos veikimo, tačiau šis asmuo pažymėjo, jog jo atliekamo tyrimo metu pats automobilis ,,Renault/Kerax“, valstybiniai numeriai ( - ) ir jo techninė būklė nebuvo tiriami. Byloje nustatyta, jog P. P. žūtis įvyko dėl netinkamo įrenginio hidraulinės sistemos veikimo, bet ne dėl automobilio ,,Renault/Kerax“ veikimo ar neveikimo, taigi, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nustatė neegzistuojantį priežastinį ryšį tarp automobilio ,,Renault/Kerax“ valdymo, veikimo ir P. P. žūties. Nuosprendyje nenurodomi S. M. neteisėti veiksmai (neveikimas), susiję su automobilyje įrengtu pavojingu įrenginiu (kuris byloje vadinamas kranu), nors būtent dėl įrenginio netinkamo veikimo įvyko savaiminis strėlės išilgėjimas, išstūmęs trinkeles, kurios krito ant P. P. ir sukėlė jo žūtį.

383.5.

39Pažymima, kad byloje apklaustas kaip liudytojas specialistas V. M. parodė, jog negali atsakyti į klausimą, ar kėlimo darbams P. P. namų valdoje visa apimtimi turėjo būti taikomos Kėlimo kranais taisyklės. V. M. 2016 m. spalio 17 d. apklausoje, kurią patvirtino teisiamajame posėdyje, parodė, jog į šį klausimą gali atsakyti darbų saugos specialistas, tačiau tokia užduotis ar ekspertizė byloje nebuvo paskirta, darbų saugos specialistas ar ekspertas nebuvo apklaustas, taigi byloje nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis S. M. privalėjo laikytis nuosprendyje nurodomų Kėlimo kranais taisyklių ir jų reikalavimų.

403.6.

41Be to, skunde nurodoma, kad teismas remiasi Hidromanipuliatoriaus operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija, patvirtinta UAB ( - ) direktoriaus 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 14-M-4I, ir nuosprendyje konstatuoja, jog S. M. pažeidė šios instrukcijos 54 ir 57 punktų reikalavimus. Dėl to pažymima, kad S. M. ši Instrukcija galiojo ir jis pasirašytinai buvo su ja supažindintas, minėtosios Instrukcijos 54 p. (jį pažeidęs kaltinamas S. M.) yra nustatyta, jog darbuotojas turi stebėti, kad keliant krovinį šalia nebūtų žmonių, o instrukcijos 57 p. (jį pažeidęs kaltinamas S. M.) skelbia, kad keliant krovinį reikia prieš tai perspėti visus šalia esančius, kad šie pasitrauktų nuo keliamo krovinio ir jo transportavimo zonos, kelti krovinį tik tada, kai darbo zonoje nėra pašalinių žmonių. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog krovimo darbai nebuvo pradėti ir S. M. niekuomet jų neketino pradėti. S. M., liudytojų M. Ž., E. P., nukentėjusiosios I. P. parodymais nustatyta, jog P. P. paprašė UAB ( - ) parvežti (atvežti) į jo (P. P.) namų valdą trinkeles. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog S. M. ketino ar žadėjo, ar rengėsi naudoti pavojingą įrenginį – hidraulinį manipuliatorių trinkelių krovimo darbams, S. M. paaiškinimu nustatyta, jog P. P. ketino išsikrauti trinkeles pats, o kokiu būdu, nebuvo spėta aptarti, tačiau iškrovimo darbams jokiu būdu nebuvo ketinama naudoti hidraulinio manipuliatoriaus, P. P. to neprašė, o S. M. to niekuomet nežadėjo. S. M. parodė, jog P. P. kieme matė techniką, kuria naudojantis greičiausiai ir būtų buvę atliekami iškrovimo darbai. M. Ž., kuris yra vienintelis įvykio metu buvęs liudytojas, teisiamajame posėdyje patvirtino, jog pats P. P. savo iniciatyva ketino iškrauti trinkeles, tačiau kokiu būdu, nepasakė, ir liudytojas galėjo tik spėlioti.

423.7.

43Pažymima, kad teismas nuosprendyje liudytojo M. Ž., kurio parodymai itin nenuoseklūs ir prieštaringi, spėlionėmis pagrindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas, o tai yra draudžiama ir neleistina. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, nuosprendyje aprašydamas M. Ž. parodymus, juos sutrumpino, aprašė itin lakoniškai ir neišsamiai, neatskleisdamas, jog liudytojas M. Ž., jis teisiamajame posėdyje buvo apklaustas net du kartus, nurodė gerai neatsimenantis įvykio detalių, tačiau patvirtino, jog S. M. nurodė jam ir P. P. neskubėti ir pasitraukti nuo automobilio „Renault/Kerox“. Pats S. M. parodė, jog jis įspėjo P. P. ir M. Ž., kad šie neskubėtų, pasitrauktų, laikytųsi atokiau nuo automobilio, kol buvo rengiamasi visiškai paruošti jį trinkelėms iškrauti (bet ne iškrauti trinkeles hidromanipuliatoriumi).

443.8.

45Apeliaciniame skunde teigiama, kad visi nuosprendyje nurodomi teisės aktai, už kurių pažeidimą nuteistas S. M., reglamentuoja veiksmus keliant krovinį, o byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad S. M. atliko kokius nors krovinio kėlimo darbus. P. P. rengėsi trinkeles iškrauti pats, savo turima technika ir savo jėgomis, neaptarinėdamas šių veiksmų su S. M., todėl S. M. apie juos nežinojo, negalėjo žinoti ir neprivalėjo žinoti. Teigimas, kad atramų pastatymas yra darbų pradžia, kad S. M. pradėjo krovimo darbus, yra teismo prielaidos, kuriomis grįsti nuosprendį draudžiama, todėl tokios teismo išvados neteisėtos. Pažymima, kad apkaltinamajame nuosprendyje nepakanka išdėstyti bendro pobūdžio išvadų apie S. M. elgesį prielaidų forma, nes atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla tik tada, kai nustatomi konkrečių teisės aktų pažeidimai ir kai tarp to pažeidimo bei kilusių pasekmių yra tiesioginis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog S. M. nenumatė, neprivalėjo numatyti ir negalėjo numatyti iki 2016 m. birželio 3 d. nenustatyto ir nežinomo hidromanipuliatoriaus gedimo, dėl kurio savaime išilgėjo strėlė, išstūmusi trinkeles. Kaip teisingai nustatė teismas, būtent paties žuvusiojo itin neatsargus, nerūpestingas elgesys, S. M. nurodymų nelįsti, neskubėti ir pasitraukti nevykdymas buvo vienintelė P. P. žūties priežastis, todėl S. M. yra nuteistas nepagrįstai.

463.9.

47Pažymima, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog transporto priemonė, kuria buvo vežamos trinkelės, buvo tinkama tokiam kroviniui vežti, automobilio bendra masė neviršijo leistinos masės normos, automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, kėlimo įrenginio techninė būklė buvo patikrinta ir buvo tinkama naudoti, automobilį vairavęs darbuotojas S. M. turi teisę valdyti hidraulinius kranus ir šį mechanizmą, tačiau įvykio metu jo nenaudojo. Tai, kad įvykio metu be komandos suveikė hidraulinė sistema, nebuvo niekaip nelemta ne tik neteisėtų, bet ir apskritai jokių atsakovės darbuotojo S. M. veiksmų. Įrangos gedimo nei S. M., nei UAB ( - ) atsakingi asmenys numatyti negalėjo, todėl S. M. kaltė negali būti preziumuojama, ji turi būti įrodyta leistinais BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais, o tokių įrodymų išnagrinėtoje byloje nėra.

483.10.

49Teigiama, kad teismo nuosprendyje konstatuojama, jog P. P. žūtis įvyko jam stovint netoli automobilio kėbulo galo, hidrauliniam manipuliatoriui stumiant trinkeles, kurios krisdamos kliudė jį ir mirtinai sužalojo, o tai suteikia pagrindo išvadai, kad P. P. buvo pavojingoje zonoje, tačiau teismas, darydamas prieštaringas išvadas, konstatuoja, jog yra S. M. kaltė dėl to, kad P. P. būtent toje zonoje atsidūrė. Byloje S. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs, kurių nepaneigia jokie kiti įrodymai ir kuriais teismas privalo remtis, nustatyta, jog S. M., liepęs P. P. ir M. Ž. neskubėti, pasitraukti ir „nelįsti“, nuėjo prie automobilio kėbulo tam, kad atliktų greiferio pakėlimo nuo trinkelių veiksmus, bet ne tam, kad būtų pradėti krovimo darbai ar kad būtų ketinęs juos pradėti. Byloje nustatyta, jog S. M. iš jo buvimo vietos nebuvo galimybės matyti, kuriuo metu P. P., nesilaikydamas elementariausių saugaus elgesio taisyklių, ignoruodamas S. M. nurodymus, vėl priėjo prie automobilio ,,Renault/Kerax“ ir greičiausi į jį net įlipo – taip leidžia spėti nukritusių kopėčių padėtis, o taip pat kaip liudytoja apklaustos Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnės V. V. teisme duoti parodymai. Apeliantės nuomone, sprendžiant, kas yra „pavojinga zona“ ir kokia šios sąvokos reikšmė nuosprendžio išvadų teisėtumui, pažymėtina, jog šios sąvokos apibrėžimo teisės aktuose nėra pateikta, vadinasi, S. M. šios sąvokos samprata taip pat nebuvo išaiškinta, nebuvo sutikslinta ir nuteistasis ją suvokė tik pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris negali būti prilygintas teisės aktų reikalavimams.

503.11.

51Pažymima, jog teismas konstatavo, kad žuvusysis P. P. nesilaikė saugaus elgesio taisyklių, buvo pavojingoje zonoje, per arti krovinio, neįsitikino, kad jo stovėjimo vieta yra saugi, tačiau, teismo nuomone, jo padaryti pažeidimai buvo ne tokie svarbūs ir jie nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis. Su tokia teismo išvada nesutinkama, nes nereikalauja papildomo įrodinėjimo faktinė aplinkybė, jog būtent dėl P. P. padarytų saugaus elgesio pažeidimų kilo pasekmės nagrinėjamoje byloje. Neabejotinai būtent P. P., o ne S. M. veiksmai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą: jeigu P. P. būtų laikęsis S. M. nurodymų, elementariausių saugaus elgesio taisyklių reikalavimų, nebūtų kilę pasekmės – P. P. žūtis. Akcentuojama ir tai, kad P. P. žinojo apie automobilio ir ant jo įrengto pavojingo įrenginio – hidraulinio manipuliatoriaus veikimą, veikimo principus, krano strėlės išilgėjimo galimybes, amplitudes, išilgėjusios strėlės ilgį ir atstumą, kuriuo strėlė gali išilgėti, nes nustatyta, jog P. P. nuolatinė darbo vieta buvo UAB ( - ) aikštelė, į kurią nuolat atvykdavo S. M. tuo pačiu automobiliu, su tuo pačiu hidromanipuliatoriumi ir kurioje, stebint P. P., automobilis bei hidromanipuliatoriaus buvo naudojami pagal paskirtį, P. P. stebėdavo visas šios transporto priemonės su įrengtu mechanizmu vykdomas funkcijas. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodo, kad P. P. įvykio metu elgėsi itin neatsargiai, nesilaikė elementarių atsargumo ir saugumo taisyklių, elgėsi rizikingai ir tai neabejotinai turėjo įtakos pasekmių atsiradimui, todėl tokioms išvadoms iš dalies apeliantė pritaria, tačiau anksčiau minimi argumentai patvirtina, jog P. P. elgesys, veiksmai ir buvo pagrindinė priežastis įvykiui kilti, todėl S. M. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

523.12.

53Teigiama, jog teismas laikė nepagrįstais civilinės atsakovės UAB ( - ) argumentus, kad nukentėjusioji neturi teisės gauti turtinės žalos dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo atlyginimą, nes sutuoktinio mirties metu nebuvo reikalinga išlaikymo. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.284 straipsnio 1 dalimi ir CK 3.27 straipsnio nuostatomis ir sprendė, kad nukentėjusioji turi teisę į žalos atlyginimą. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka: nors ji grindžiama kasacinio teismo praktika, tačiau ši praktika yra suformuota bylose, kurios savo ratio decidendi yra kitokios, todėl jų taikyti tiesiogiai kaip precedento teismas neturėjo teisės. Pažymima, kad sisteminė CK 6.284 straipsnio nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiame CK šeštosios knygos straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pirmiausia ir daugiausia (praktiškai išvien) yra orientuotas į turtinės žalos, netekus išlaikymo ar teisės į išlaikymą (mirus asmeniui, teikusiam ar turėjusiam teikti išlaikymą), atlyginimą, kitaip tariant, pirmiausia ir daugiausia reglamentuoja asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės žalos atlyginimą. CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostata „Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą“ viso teisinio reguliavimo, įtvirtinto aptariamame CK šeštosios knygos straipsnyje, kontekste aiškintina taip, kad asmenys, kuriems pagal šį straipsnį pripažįstama teisė į turtinės žalos netekus išlaikymo ar teisės į išlaikymą atlyginimą, kartu turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. Kitaip tariant, CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

543.13.

55Apeliantės nuomone, panašus į anksčiau išdėstytus išaiškinimus požiūris matyti ir teisės doktrinoje, kurioje išreikštos abejonės dėl CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų sąrašo baigtinumo teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui kontekste, nes išlaikytinio ir maitintojo teisinės kategorijos pagal prigimtį skirtos turtinės žalos atlyginimo subjektams apibrėžti ir neatspindi neturtinės žalos atlyginimo tikslų gyvybės atėmimo atveju, todėl toks subjektų ratas nepakankamas (Palevičienė (Cirtautienė) Solveiga. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 141). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra įvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007).

563.14.

57Kasacinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-486/2006 pateiktas šioje byloje aktualus išaiškinimas dėl asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, rato. Tai asmenys, kurie dėl asmens žūties patyrė nuostolių – neteko dalies teikto išlaikymo arba galimybės įgyvendinti teisę į išlaikymą. Tai gali būti asmenys, kurie faktiškai gavo išlaikymą arba turėjo teisę į išlaikymą iš žuvusiojo. Teisė gauti iš mirusio asmens išlaikymą jo mirties dieną yra siejama su teisine išlaikymo pareiga.

583.15.

59Skunde atkreipiamas dėmesys, jog CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos adresatų (nepilnamečių vaikų, sutuoktinių, nedarbingų tėvų ar kitų faktinių nedarbingų išlaikytinių, bei vaiko, gimusio po fizinio asmens mirties) teisė į žalos atlyginimą netekus maitintojo atsiranda skirtingais pagrindais, t. y. vienų dėl faktiškai jiems mirusiojo teikto išlaikymo, o kitų dėl teisės tokį išlaikymą gauti turėjimo. Pažymima, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nėra apibrėžta, kuriais atvejais normos adresatai laikytini turėjusiais teisę fizinio asmens žuvimo dieną gauti iš jo išlaikymą, kitaip tariant, nėra nustatyta sąlygų, kurioms esant žuvęs fizinis asmuo būtų turėjęs pareigą išlaikyti konkretų asmenų. Šiuo atveju teisės į išlaikymą turėjimas negali būti traktuojamas abstrakčiai, bet siejamas su konkrečiomis aplinkybėmis, kurioms atsiradus, įgyjama tokia teisė. Pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas fizinio asmens mirties atveju jo išlaikytiniai turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Iš to darytina išvada, kad išlaikymo aplinkybė yra svarbi tik tada, kai sprendžiamas turtinės žalos dydžio atlyginimo klausimas dėl prarasto išlaikymo, kurį teikė mirusysis, o sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ši aplinkybė jokios reikšmės neturi (2016 m. spalio 11d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-697/2016).

603.16.

61Sutuoktinių abipusės pareigos nurodytos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Vykdydami šias abipuses pareigas, gyvendami santuokinį gyvenimą, sutuoktiniai ne tik prisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, bet ir kartu teikia vienas kitam tiek materialinę, tiek moralinę paramą. Abipusės materialinės paramos teikimas santuokinio gyvenimo metu pasižymi tuo, jog sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendroji jų jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taigi sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kuri jam būtų buvusi paskirta kaip materialinė parama. Konstatuojant, ar sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį žuvus jo sutuoktiniui, esminę reikšmę turi nustatymas, ar fizinio asmens mirties dieną jo gautos pajamos sudarė esminę dalį bendrų šeimos pajamų, t. y. ar žuvęs sutuoktinis gali būti traktuojamas kaip pagrindinis šeimos išlaikytojas (maitintojas). Aplinkybės, ar likęs gyvas sutuoktinis dėdamas protingas pastangas galėjo pats save išlaikyti, yra nereikšmingos.

623.17.

63Teigiama, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) gautas atlyginimas, darbo užmokestis, pajamos buvo nepalyginamai didesnės nei žuvusiojo jos sutuoktinio P. P.. Remiantis teismo nuosprendyje nurodyta kasacinio teismo praktika, skundžiamame nuosprendyje pateiktais išaiškinimais ir išvadomis pripažintina, jog abu sutuoktiniai valdė savo pajamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nėra duomenų, kad jie būtų pažeidę CK trečiojoje knygoje nustatytas sutuoktinių pareigas vienas kitam, įskaitant ir pareigą vienas kitą remti materialiai. Taigi pripažįstant, kad P. P. dalį savo darbo užmokesčio (1/2 dalį) skyrė savo sutuoktinės išlaikymui, yra pagrindo daryti išvadą, jog ir jo sutuoktinė I. P. pusę savo darbo užmokesčio (1/2 dalį) skyrė savo sutuoktinio išlaikymui, tai reiškia, jog iki buvo gyvas sutuoktinis P. P., nukentėjusioji I. P. turėjo galimybę naudotis nuosavybės teise valdyti tik dalį savo darbo pajamų (kurios buvo nepalyginamai didesnės už sutuoktinio) ir dalį sutuoktinio pajamų (kurios buvo nepalyginamai mažesnės už nukentėjusiosios). Priešingu atveju turėtų būti padaryta išvada, jog I. P. pažeidinėjo sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, ir nerėmė materialiai sutuoktinio P. P.. Tokiai išvadai nėra pagrindo, nes nukentėjusiosios, liudytojų parodymais nustatyta, jog P. gražiai sutarė, rėmė vienas kitą. Taigi apeliantė daro išvadą, jog nukentėjusiosios I. P. turtinė padėtis pagerėjo – tiek, kiek ji liečia nukentėjusiosios nuosavybės teises į visą jos darbo užmokestį. Ši išvada suteikia pagrindą pripažinti esant neteisėta ir nepagrįsta teismo išvadą, kad pagrįstas yra I. P. civilinis ieškinys dalyje dėl 22 225 Eur priteisimo, nes ši suma apskaičiuota nukentėjusiajai nurodžius, kad P. P. vidutis darbo užmokestis (atskaičiavus mokesčius, imant vidurkį) iki įvykio sudarė 350 Eur, laikotarpiu iki pensinio amžiaus (127 mėnesius) – 44 450 Eur ir kad dalis, t. y. 22 225 Eur, šio darbo užmokesčio priklausytų nukentėjusiajai kaip sutuoktinei.

643.18.

65Nurodoma, kad teismas konstatavo, jog negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis, dėl to apskaičiuojant negautas pajamas turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Teismas pripažino, jog tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo metodika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-6212008, Nr. 3K-3-322/2008, 3K- 336/2008, 3K-3-612011, 3K-3-418/2014, 3K-3-24-421/2015, 2K-402-677/2015).

663.19.

67Nagrinėjamu atveju teismas analizavo nukentėjusiosios pateiktą 2015 m. metinę pajamą deklaraciją ir nustatė, kad žuvusysis 2015 metais iš ūkininko ūkio gavo 38 866,38 Eur pajamų, kurias sudaro 15 580,75 Eur išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir 23 285,63 Eur pajamų. Teismas nurodė, kad pagal deklaracijos duomenis žuvusysis patyrė 19 589 Eur išlaidų (leidžiamų atskaitymų), ir pagrįstai nusprendė, kad ši suma negali būti laikoma negautomis pajamomis (žala). Įvertinęs 2015 m. metinėje pajamą deklaracijoje nurodytus duomenis teismas padarė išvadą, kad žuvusysis 2015 m. ūkininkaudamas gavo 2 290,63 Eur grynojo pelno, taip pat iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo 15 580,75 Eur išmoką. Teismas nurodė, jog negautos pajamos, kurių atlyginimo galėtų tikėtis I. P., sudarytų 17 871,38 Eur (15 580,75 Eur + 2 290,63 Eur = 17 871,38 Eur). Su tokiomis teismo išvadomis apeliantė sutinka tik iš dalies: teismas, teisingai apskaičiavęs grynąjį pelną, padarė nepagrįstą išvadą apie nukentėjusiosios negautas pajamas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. P. patvirtino, jog ji savanoriškai, niekieno neverčiama ir be jokių rimtų priežasčių atsisakė savo sutuoktinio palikimo – pelningo ūkininko ūkio, kuris, kaip įrodinėjo I. P., šeimai davė nemažų pajamų. I. P. nurodė, jog ūkininkauti pati nesiėmė ir nesvarstė galimybės ūkininkauti, tačiau I. P. patvirtino, jog ūkio niekam nepardavė, nors galėjo parduoti, I. P. patvirtino, jog ūkio niekam neišnuomojo, nors galėjo išnuomoti. I. P. nurodė, jog ūkį padovanojo savo vaikams be jokio užmokesčio ir be jokio atlygio, tikėdamasi, kad galbūt vaikai jai padės senatvėje. Toks nukentėjusiosios elgesys moralus, logiškas, gražus ir atitinkantis papročius, tačiau toks elgesys patvirtina, jog nukentėjusioji sąmoningai, savo valia atsisakė pajamų, kurias vadina „negautomis pajamomis“. Tai, apeliantės vertinimu, patvirtina, jog nukentėjusioji neturi teisės reikalauti, o teismas negali tenkinti šios civilinio ieškinio dalies, šioje dalyje ieškinys turi būti atmestas.

683.20.

69Nurodoma, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Kad ir kaip skaudu būtų pripažinti nukentėjusiajai, tačiau paties žuvusiojo neatsargus, netinkamas elgesys taip pat nulėmė būtent tokias nelaimingo atsitikimo pasekmes ir tai patvirtina byloje esančios specialiųjų žinių nagrinėjamu klausimu turinčio asmens V. M. surašytas aktas, jo apklausos protokolai, kaltinamojo S. M. (apklausto kaip specialusis liudytojas) parodymai, kitų liudytojų parodymai.

703.21.

71Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su paties nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis), o tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).

723.22.

73Teigiama, kad byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis žuvusysis P. P. įvykio metu neatliko su darbo funkcijomis susijusių darbų, t. y. byloje esantys duomenys patvirtina, kad žuvusysis įvykio metu neatliko jokių darbo sutartimi sulygtų pareigų, žuvusysis buvo žodžiu susitaręs dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės, kuri pritaikyta tik birių krovinių kėlimui, panaudojimo asmeniniais tikslais – trinkelių parsivežimo, o ne jų pakrovimo ar iškrovimo, kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad parsivežtų trinkelių iškrovimo darbus organizavo ne S. M. ar civilinė atsakovė, o pats žuvusysis P. P.. I. P., teikdama parodymus, nurodė, kad jie namuose turi įvairios technikos, taip pat ir skirtos atlikti pakrovimo ir iškrovimo darbus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Ž. patvirtino, kad P. P. pats organizavo trinkelių iškrovimą, svarstė, kokiu būdu būtų galima iškelti trinkeles, pats „viską reguliavo“, garsiai svarstė apie trinkelių iškrovimo būdus; S. M. buvo nurodęs P. P. palaukti, neskubėti, neiti prie transporto priemonės ir laikytis atokiau nuo jos. Bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad paties žuvusiojo elgesys nebuvo tinkamas, jis esant nustatytoms aplinkybėms elgėsi neatsargiai ir neapdairiai. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog P. P. įvykio metu elgėsi itin neatsargiai, nesilaikė elementarių atsargumo ir saugumo taisyklių, elgėsi rizikingai ir tai neabejotinai turėjo įtakos pasekmėms atsirasti. Teismas vertino, kad, jeigu žuvusysis pats nebūtų pažeidęs saugumo taisyklių, įvykis nebūtų sukėlęs tokių skaudžių ir sunkių pasekmių.

743.23.

75Skunde pažymima, kad šiuo atveju, kuomet nustatyta, jog žala atsirado ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga atsakomybę taikyti atsakovei UAB ( - ). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į paties žuvusiojo neatsargumą, nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

764.

77Apygardos teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusioji I. P. bei jos atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

78III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

795.

80Nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio, civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovės advokatės J. Grigaliūnienės apeliaciniai skundai tenkinami.

816.

82Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).

836.1.

84Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo S. M. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą S. M. kaltės klausimu. Todėl skundžiamas nuosprendis dėl S. M. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį naikinamas kaip neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir S. M. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

856.2.

86Nagrinėjamu atveju S. M. buvo nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB ( - ) vairuotoju-autošaltkalviu-darbininku ir būdamas pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais, 2016 m. birželio 3 d., apie 10 val., P. P. namo, esančio ( - ), kieme, būdamas išmokytas ir atestuotas pagal Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosius nuostatus, iš krovininio automobilio, priklausančio UAB ( - ), rengėsi atlikti betoninių šaligatvio trinkelių iškrovimo darbus, nesiimdamas visų būtiniausių atsargumo priemonių, neužtikrindamas, kad pašaliniai asmenys laikytųsi saugiu atstumu nuo pavojingo krovinio, taip pažeisdamas Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 34.7 punkto ir Hidromanipuliatoriaus operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos 54 ir 57 punktų reikalavimus, hidraulinio valdymo pulto pagalba įjungęs strėlinį kėlimo kraną (hidraulinį manipuliatorių) elgėsi neatsargiai, dėl to netinkamai suveikus krano hidraulinei sistemai pradėjęs judėti krano strėlės ilgintuvas nustūmė dalį trinkelių, kurios krisdamos prispaudė pavojingoje zonoje buvusį P. P., kuris nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, taip S. M., nenumatydamas, kad dėl jo nerūpestingos veikos gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją ir savo asmenines savybes privalėdamas ir galėdamas tai numatyti, dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę P. P., pažeisdamas teisės aktuose nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. Taigi, S. M. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, apylinkės teismas konstatavo, kad minėtą veiką S. M. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, o konkrečiai – dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

876.3.

88BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Pagal baudžiamąjį įstatymą neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma – kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės: profesinė ir gyvenimiška patirtis, kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

896.4.

90Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog BK nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

916.5.

92Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina nuteistojo S. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skundo argumentams, jog nagrinėjamu atveju susiklostė būtent kazuso situacija, kai S. M. veikė be kaltės. Šiuo atveju neabejotina, kad S. M., valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – hidraulinį manipuliatorių, turėjo pareigą šį prietaisą naudoti ir valdyti saugiai, laikantis minėto prietaiso naudojimosi tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau norint asmenį patraukti atsakomybėn dėl nusikalstamo nerūpestingumo, būtina nustatyti, kad jis ne tik turėjo pareigą laikytis atitinkamų taisyklių, instrukcijų reikalavimų, tačiau ir turėjo realią galimybę numatyti pavojingų padarinių atsiradimą, pažeidus atitinkamų taisyklių reikalavimus. Priešingai, nei nustatė apylinkės teismas, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog S. M. prieš įjungdamas strėlinio krano (hidraulinio manipuliatoriaus) valdymą iš rankinio į distancinį ėmėsi atsargumo priemonių, siekdamas užtikrinti, jog pašaliniai asmenys laikytųsi saugiu atstumu nuo pavojingo krovinio, todėl atlikdamas hidraulinio manipuliatoriaus valdymo perjungimą į distancinį pagrįstai manė, jog tai daro saugiai, tačiau netinkamai suveikus krano hidraulinei sistemai bei pačiam nukentėjusiajam nepaklusus S. M. nurodymui nesiartinti įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo P. P.. Taigi, esant šioms aplinkybėms yra pagrindas spręsti, jog S. M. nesuvokė daromos veikos pavojingumo, nenumatė ir negalėjo numatyti kilsiančių pavojingų padarinių kito asmens sveikatai ir gyvybei, todėl pagrindo S. M. traukti atsakomybėn pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nėra.

936.6.

94Pažymėtina, kad S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis P. P. buvo nurodęs nelįsti prie automobilio galo, neskubėti, be to, paaiškino, kad P. P. sakė einantis parsinešti kopėčių, o jis (S. M.) nurodė neskubėti su kopėčiomis, šio pasakymo metu jis, P. P. ir M. Ž. buvo dešinėje mašinos pusėje (buvo statoma dešinės pusės manipuliatoriaus atraminė koja), po to, kaip teigė S. M., jis nuėjo į kitą mašinos pusę statyti kitos atraminės kojos, o ar P. P. nuėjo atsinešti kopėčių, ar pasiliko stovėti, kur ir buvo, jis (S. M.) nematė, o pastačius likusią manipuliatoriaus atraminę koją ir jam (S. M.) perjungus manipuliatoriaus valdymą iš rankinio į valdymą su manipuliatoriaus pultu, pasigirdo trinkelių kritimas, tada jis sustabdė avariniu būdu manipuliatorių, nubėgo prie mašinos galo ir rado P. P. kaimyną (M. Ž.) pačiame mašinos kėbule, M. Ž. pasakė, kad P. P. nušoko, tuomet jis (S. M.) apsižvelgęs pamatė, kad ant P. P. buvo užkritusios trinkelės (4 t., b. l. 62–64). Teisme duodamas parodymus S. M. nurodė, kad tiek M. Ž., tiek P. P. buvo įspėjęs nelįsti prie mašinos, kol iškels strėlę, pažymėjo, kad statant pirmą mašinos koją M. Ž. su P. P. buvo šalia jo, kai jis nuėjo statyti antros mašinos kojos, M. Ž. su P. P. pasakė, jog eina atsinešti kopėčių, ir jis pastarųjų asmenų daugiau nematė, taip pat nematė, kaip buvo atneštos kopėčios. S. M. nurodė ir tai, kad asmenys buvo įspėti tiek prieš atidarant konteinerio duris, tiek ir prieš statant atramines kojas, pažymėjo, kad pasistačius antrą mašinos atraminę koją ir perjungiant jungtuką suveikė strėlė ir jis išgirdo, jog iš konteinerio byra trinkelės, tada puolė gesinti mašinos variklį, nubėgo pasižiūrėti į mašinos galą ir pamatė išbirusias trinkeles bei konteinerio viduje esantį M. Ž., kuris pasakė, jog P. P. nušoko (5 t., b. l. 122–127). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Ž., tiesiogiai dalyvavęs įvykyje, nurodė, jog, kol pastatė mašinos atramines kojas, vairuotojas (S. M.) sakė nelipti, neskubėti, po to, pastačius atramines kojas, kai vairuotojas (S. M.) nuėjo užvesti mašinos, pastarasis dar kartą nurodė palaukti, nelįsti, tik užvedus automobilį, iš karto pradėjo kristi viršutinis padėklas su trinkelėmis (1 t., b. l. 100–101). M. Ž. parodė, jog S. M. viską darė itin atsargiai, lėtai, neskubėdamas, tiek jam (M. Ž.), tiek P. P. sakė nelįsti prie mašinos, neskubėti, nieko nedaryti, tačiau S. M. nuėjus užvesti mašinos P. P. atsinešė juostas, kurias padėjo ant priekabos krašto prie trinkelių padėklų, taip pat pastatė priekabos gale kopėčias (1 t., b. l. 104–106). Apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas M. Ž. taip pat nurodė, jog vairuotojas buvo įspėjęs nelįsti, neskubėti (4 t., b. l. 201–204; 5 t., b. l. 144). Taigi, minėti duomenys neabejotinai patvirtina, kad S. M. buvo įspėjęs P. P. nelįsti prie mašinos, kol tai nebus saugu, tačiau pastarasis ignoravo S. M. draudimą ir savavališkai nusprendė, S. M. nematant, nueiti į pavojingą zoną (už mašinos galo). Pažymėtina, kad įvykyje tiesiogiai dalyvavo tik S. M., M. Ž. ir P. P., byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų M. Ž. ir S. M. nurodomas aplinkybes, kad P. P. buvo ne kartą įspėtas nesiartinti prie mašinos, tai pripažino ir apylinkės teismas, tačiau netinkamai įvertino S. M. realią galimybę numatyti pavojingų padarinių kilimą.

956.7.

96Teisėjų kolegijos vertinimu, nors S. M. ir nematė, kur konkrečiai buvo P. P., kai buvo perjungiamas hidraulinio manipuliatoriaus valdymas, šioje situacijoje S. M. turėjo pagrįstą lūkestį manyti, jog P. P. nesiartins prie mašinos tol, kol to neleis pats S. M. ir kol tai nebus saugu, nes S. M., kaip jau minėta, buvo įspėjęs P. P. nesiartinti prie mašinos galo tiek prieš atidarant konteinerio duris, tiek prieš statant atramines mašinos kojas. Be to, statant pirmą atraminę koją P. P. stovėjo šalia S. M. saugioje zonoje, tai šiuo atveju leido S. M. pagrįstai manyti, jog ir statant antrą atraminę koją P. P. bus saugioje zonoje. Pastebėtina, kad P. P. buvo pasakęs S. M., jog eina atsinešti kopėčių, todėl tai taip pat davė pagrindą S. M. manyti, kad P. P. bus visai kitoje vietoje, kol bus galima saugiai atlikti trinkelių iškrovimą iš konteinerio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek S. M., tiek P. P. dirbo toje pačioje įmonėje (2 t., b. l. 67–69, 89–96), P. P. UAB ( - ) dirbo pagalbiniu darbininku ir sargu, jis buvo pasirašytinai supažindintas su saugos reikalavimais darbe (2 t., b. l. 52–56, 67–69, 71–72, 105), todėl tai taip pat rodo, kad S. M. galėjo pagrįstai tikėtis, jog P. P. laikysis saugumo reikalavimų ir neatsidurs nesaugioje zonoje.

976.8.

98Sprendžiant dėl S. M. galėjimo numatyti pavojingų padarinių kilimo galimybę, būtina įvertinti ir įvykusį savaiminį strėlinio krano strėlės išilgėjimą. S. M. apylinkės teisme parodė, kad pagal hidraulinio manipuliatoriaus naudojimo taisykles, nepastačius atraminių kojų, negalima dirbti su manipuliatoriumi, todėl pastačius kojas jokių krovos darbų nebuvo pradėjęs, pažymėjo, jog, tik pastačius kojas ir perjungiant manipuliatoriaus valdymą į distancinį, savaime suveikė krano strėlė, kuri netikėtai pradėjo ilgėti, be to, nurodė, jog iki nelaimingo atsitikimo tuo pačiu automobiliu veždavo šiukšles, ir nepamena, kad anksčiau būtų buvę netinkamų hidraulinio manipuliatoriaus suveikimo atvejų, pažymėjo ir tai, kad su mechaniniu krano valdymu nedirba, tik su distanciniu, todėl ir šiuo atveju perjungęs mechaninį valdymą į distancinį būtų ėjęs apžiūrėti, ar saugu dirbti (5 t., b. l. 122–127). Iš 2016 m. rugpjūčio 22 d. Krovimo krano techninės būklės tikrinimo akto matyti, jog atlikus krano techninės būklės tikrinimą buvo nustatytas netinkamas krano hidraulinės sistemos veikimas (savaiminis krano strėlės ilgėjimas), kurį galima nustatyti tik atliekant specialius hidraulinės sistemos bandymus ir tyrimus, galimybės valdyti šio krano vienu metu iš dviejų postų nėra (2 t., b. l. 191–192). Teisme apklaustas ekspertas V. M. patvirtino 2016 m. rugpjūčio 22 d. Krovimo krano techninės būklės tikrinimo akte padarytų išvadų teisingumą (5 t., b. l. 108–110). Apklaustas liudytojas V. S. nurodė, kad dirba šaltkalviu, jo pareigos susijusios su manipuliatorių, kranų, važiuoklių remontu, jis po įvykio atliko manipuliatoriaus remontą, tačiau gedimo visiškai nepašalino, nes nepavyko nustatyti gedimo priežasties. Pastebėtina, kad minėtas liudytas paaiškino, jog per jo 15 metų darbo patirtį tokio atvejo, kad atliekant vieną funkciją vyktų kita, nebuvo (5 t., b. l. 33–37). Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad įvykęs hidraulinio manipuliatoriaus gedimas S. M. buvo visiškai netikėtas, pats S. M. neturėjo realios galimybės nustatyti šio gedimo, dėl kurio kilo pavojingi padariniai žmogaus gyvybei, todėl S. M. negalėjo numatyti, kad perjungiant krano valdymą iš rankinio į distancinį gali netinkamai suveikti krano mechanizmas.

996.9.

100Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kurias nustatė pats apylinkės teismas ir kurioms pritaria apeliacinės instancijos teismas. Pastebėtina, kad S. M. buvo nuteistas už tai, kad jis rengėsi iš krovininio automobilio atlikti betoninių šaligatvio trinkelių iškrovimo darbus, nesiimdamas visų būtiniausių atsargumo priemonių, neužtikrindamas, kad pašaliniai asmenys laikytųsi saugiu atstumu nuo pavojingo krovinio, nors pats apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nebuvo paneigta S. M. versija, jog jis nežinojo, kokiu būdu bus iškrautos trinkelės iš jam priskirto automobilio kėbulo, hidrauliniu manipuliatoriumi trinkelių nebūtų krovęs. Taigi, esant šioms aplinkybėms S. M. negalėjo būti nuteistas už tai, jog rengėsi atlikti trinkelių iškrovimo darbus, nes, kaip matyti iš M. Ž. ir S. M. parodymų apylinkės teisme, minėtas trinkeles ruošėsi išsikrauti pats P. P., padedant M. Ž., ir nors, kaip nurodė M. Ž., P. P. svarstė apie galimybę trinkeles iškrauti hidrauliniu manipuliatoriumi, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog minėtam P. P. svarstymui būtų pritaręs S. M. ar kad apie jį būtų bent girdėjęs. Kartu pažymėtina, kad Hidromanipuliatoriaus operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijų, patvirtintų UAB ( - ) direktoriaus 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 14-M-41, 54 ir 57 punktai išimtinai reglamentuoja asmens (darbuotojo) veiksmus keliant ar prieš keliant krovinį. Kadangi, kaip nustatyta byloje, S. M. nesiruošė kelti krovinio, jam nepagrįstai inkriminuoti minėtų instrukcijų punktų pažeidimai.

1016.10.

102Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog šiuo atveju susiklostė kazuso situacija, kai S. M. nesuvokė ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti pavojingi padariniai kito asmens (P. P.) sveikatai ir gyvybei, ir nors būdamas išmokytas ir atestuotas pagal Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosius nuostatus valdyti (naudoti) hidraulinius krovimo kranus turėjo pareigą užtikrinti saugų hidraulinio manipuliatoriaus valdymą ir naudojimą ruošiant iškrauti minėtas trinkeles, negalėjo numatyti pavojingų padarinių kito asmens sveikatai ir gyvybei kilimo dėl paties nukentėjusiojo sąmoningo saugumo taisyklių ir jo (S. M.) nurodymų nesiartinti prie pavojingo krovinio ignoravimo ir nesilaikymo bei dėl hidraulinio manipuliatoriaus gedimo, kurio S. M. negalėjo objektyviai pastebėti ar numatyti. Esant šioms aplinkybėms S. M. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

1037.

104Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl S. M. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir jį išteisinus dėl minėtos nusikalstamos veikos, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išspręstini kiti byloje esantys klausimai.

1057.1.

106Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. buvo pareiškusi civilinį ieškinį UAB ( - ), S. M. ir ADB ( - ) (5 t., b. l. 10–15). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad S. M. išteisinamas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinis ieškinys UAB ( - ), S. M. ir ADB ( - ) atžvilgiu paliekamas nenagrinėtas.

1077.2.

108Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji I. P. pateikė prašymą priteisti jos turėtas proceso išlaidas už atstovo advokato jai teiktą teisinę pagalbą (5 t., b. l. 10–15, 25). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad S. M. yra išteisinamas, minėtas prašymas priteisti nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas atmetamas.

1097.3.

110BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į minėto BPK straipsnio nuostatas, liudytojo A. B. patirtos kelionės į apylinkės teismo posėdį išlaidos (6 t., b. l. 5), kurias apylinkės teismas pripažino proceso išlaidomis, iš S. M. nepriteisiamos.

111Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

112Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

113S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

114S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

115Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios I. P. civilinį ieškinį, pareikštą UAB ( - ), S. M. ir ADB ( - ), palikti nenagrinėtą.

116Netenkinti nukentėjusiosios I. P. prašymo priteisti išlaidas už jai teiktą teisinę pagalbą.

117Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš UAB ( -... 4. Iš S. M. I. P. priteista 1 500 Eur, valstybei – 6,14 Eur proceso išlaidų.... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 7. 1.... 8. S. M. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB ( - )... 9. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis... 12. 2.1.... 13. Skunde nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas, pripažindamas S. M. kaltu... 14. 2.2.... 15. Skunde pažymima, kad teismas pripažino, jog trinkelių krovos darbai buvo... 16. 2.3.... 17. Nuteistasis ir jo gynėjas neginčija nustatytų aplinkybių, tačiau... 18. 2.4.... 19. Be to, skunde pastebima, kad nuosprendyje teismas nurodė, jog paties... 20. 2.5.... 21. Apeliantų nuomone, teismo galutinės ir esminės padarytos išvados netinkamas... 22. 2.6.... 23. Nurodoma ir tai, kad teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad... 24. 2.7.... 25. Taip pat skunde pažymima, kad BK nenumato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir... 26. 2.8.... 27. Be to, apeliantai, nesutikdami su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir skųsdami bei... 28. 3.... 29. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovė advokatė J.... 30. 3.1.... 31. Skunde nurodoma, kad S. M. veiksmų negalima laikyti neteisėtais, todėl... 32. 3.2.... 33. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai S. M. ir civilinę atsakovę P.... 34. 3.3.... 35. Skunde nurodoma, kad išnagrinėtoje byloje teismas konstatavo, jog S. M.... 36. 3.4.... 37. Skunde nurodoma, kad byloje esanti pažyma apie įrenginio registravimą... 38. 3.5.... 39. Pažymima, kad byloje apklaustas kaip liudytojas specialistas V. M. parodė,... 40. 3.6.... 41. Be to, skunde nurodoma, kad teismas remiasi Hidromanipuliatoriaus operatoriaus... 42. 3.7.... 43. Pažymima, kad teismas nuosprendyje liudytojo M. Ž., kurio parodymai itin... 44. 3.8.... 45. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visi nuosprendyje nurodomi teisės aktai,... 46. 3.9.... 47. Pažymima, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog transporto priemonė,... 48. 3.10.... 49. Teigiama, kad teismo nuosprendyje konstatuojama, jog P. P. žūtis įvyko jam... 50. 3.11.... 51. Pažymima, jog teismas konstatavo, kad žuvusysis P. P. nesilaikė saugaus... 52. 3.12.... 53. Teigiama, jog teismas laikė nepagrįstais civilinės atsakovės UAB ( - )... 54. 3.13.... 55. Apeliantės nuomone, panašus į anksčiau išdėstytus išaiškinimus... 56. 3.14.... 57. Kasacinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-486/2006 pateiktas... 58. 3.15.... 59. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos... 60. 3.16.... 61. Sutuoktinių abipusės pareigos nurodytos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, kurioje... 62. 3.17.... 63. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiosios (civilinės... 64. 3.18.... 65. Nurodoma, kad teismas konstatavo, jog negautos pajamos reiškia negautą... 66. 3.19.... 67. Nagrinėjamu atveju teismas analizavo nukentėjusiosios pateiktą 2015 m.... 68. 3.20.... 69. Nurodoma, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai paties... 70. 3.21.... 71. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė... 72. 3.22.... 73. Teigiama, kad byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme... 74. 3.23.... 75. Skunde pažymima, kad šiuo atveju, kuomet nustatyta, jog žala atsirado ir... 76. 4.... 77. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas R.... 78. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 79. 5.... 80. Nuteistojo S. M. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio, civilinės atsakovės... 81. 6.... 82. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties... 83. 6.1.... 84. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų... 85. 6.2.... 86. Nagrinėjamu atveju S. M. buvo nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB ( - )... 87. 6.3.... 88. BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės... 89. 6.4.... 90. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog BK nenustato atsakomybės asmeniui,... 91. 6.5.... 92. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina nuteistojo S. M. ir jo gynėjo... 93. 6.6.... 94. Pažymėtina, kad S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis P. P. buvo... 95. 6.7.... 96. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors S. M. ir nematė, kur konkrečiai buvo P.... 97. 6.8.... 98. Sprendžiant dėl S. M. galėjimo numatyti pavojingų padarinių kilimo... 99. 6.9.... 100. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismo nuosprendyje... 101. 6.10.... 102. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių... 103. 7.... 104. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl S. M. nuteisimo pagal... 105. 7.1.... 106. Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. buvo pareiškusi civilinį... 107. 7.2.... 108. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji I. P. pateikė prašymą priteisti... 109. 7.3.... 110. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai procesas nutraukiamas... 111. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 112. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį... 113. S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį... 114. S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 115. Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios I. P. civilinį ieškinį,... 116. Netenkinti nukentėjusiosios I. P. prašymo priteisti išlaidas už jai teiktą... 117. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....