Byla 1A-98/2014

Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės, teisėjų Kęstučio Jucio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Laurai Gruodienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Justui Lauciui, Dariui Stankevičiui, nuteistiesiems R. S. ir A. K., išteisintosioms V. S. ir J. S., gynėjams advokatams Rimui Andrikiui, Vytautui Bučiui, Jolantai Teresei Litvinskienei, Algirdui Grinevičiui, Leonorai Vasiliauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų R. S. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

2R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

3pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;

4pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

5pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo redakcija) - 30 parų arešto.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie švelnesnės iš dalies pridėjus griežtesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

8Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir paskirtas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos už miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

9R. S. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba ir A. K. sukurstymas piktnaudžiauti tarnyba bei išvaistyti turtą), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba, susijęs su A. K. skyrimu UAB „N (duomenys pakeisti)“ administratoriumi), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba, susijęs su I. K. ir UAB „V (duomenys pakeisti)“ siuvykla), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (veikos, susijusios su nedarbingumo pažymėjimo išdavimu), pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

10A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

11pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija), (piktnaudžiavimas tarnyba, susijęs su valstybės tarnautojo papirkimu) - teisės dirbti bankroto administratoriumi atėmimu 2 (dvejiems) metams;

12pagal BK 227 straipsnio 1 dalį - 90 MGL, kas sudaro 11 700 Lt, dydžio bauda;

13pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija), (piktnaudžiavimas tarnyba, susijęs padangų automobiliui pirkimu) - teisės dirbti bankroto administratoriumi atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

14pagal BK 184 straipsnio 1 dalį - 90 MGL, kas sudaro 11 700 Lt, dydžio bauda.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 227 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant teisės dirbti bankroto administratoriumi atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 90 MGL, kas sudaro 11 700 Lt, dydžio baudą.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant teisės dirbti bankroto administratoriumi atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams ir 90 MGL, kas sudaro 11 700 Lt, dydžio baudą.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie švelnesnės iš dalies pridėjus griežtesnę, ir galutinė bausmė paskirta teisės dirbti bankroto administratoriumi atėmimu 3 (trejiems) metams ir 160 MGL, kas sudaro 20 800 Lt, dydžio bauda.

18Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, praleistas laikinai jį sulaikius ir suėmus (nuo 2009-03-16 iki 2009-05-29, iš viso 73 dienos), 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, t. y. 146 MGL (18 980 Lt) dydžio baudai, ir nustatyta, kad A. K. paskirtos baudos dydis yra 14 MGL, kas atitinka 1820 Lt dydžio baudą, bei įpareigota ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

19V. S. išteisinta dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

20J. S. išteisinta dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

21Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

22A. K. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - 2008-09-17 ( - ) teisėjo R. S. nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) paskirtu UAB “N“ turto administratoriumi, turinčiu šios privačios įmonės vadovo ir valdybos teises bei dėl savo profesinės veiklos turintis atitinkamus administracinius įgaliojimus ir teisę veikti šios įmonės vardu, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas UAB “N“ turto administratoriaus tarnybine padėtimi, priešingais šios tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, 2008-11-17, tarp 8 val. 42 min. – 08 val. 51 min., ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo teisėjo kabineto tarnybinėse patalpose, siekdamas teisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – už tai, kad ( - ) teismo teisėjas R. S. civilinėje byloje Nr. ( - ), 2008-09-17 priėmė jam materialiai naudingą nutartį, kuria taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę A. K. paskyrė UAB “N“ turto administratoriumi, taip pat už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – prašydamas teisėjo R. S. toje pačioje civilinėje byloje priimti nutartį nustatyti 5000 Lt atlyginimą per mėnesį už jo veiklą administruojant šią įmonę, tiesiogiai pasiūlė ir padėdamas po ant darbo stalo gulėjusiu Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), iš karto davė 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) kyšį valstybės tarnautojui – ( - ) teisėjui R. S..

23Šiais savo veiksmais A. K., piktnaudžiaudamas tarnyba, siekė turtinės naudos, t. y. kad civilinėje byloje Nr. ( - ) ( - ) teisėjas R. S. priimtų jam materialiai naudingus procesinius sprendimus ir kitokios asmeninės naudos - palaikyti gerus, draugiškus ir jam materialiai naudingus santykius su šiuo jo naudai procesinius sprendimus savo nagrinėjamose civilinėse bylose priėmusiu ir ateityje galinčiu priimti teisėju.

24Dėl šių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB “N“ turto administratoriaus A. K. nusikalstamų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė valstybė, nes jam piktnaudžiaujant tarnyba buvo padarytas ir kitas nesunkus nusikaltimas - valstybės tarnautojo papirkimas.

25Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija), 227 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija)

26R. S. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju - ( - ) teisėju, 2008-11-17, tarp 8 val. 42 min. – 08 val. 51 min., ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo teisėjo kabineto tarnybinėse patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl su UAB “N“ akcijomis susijusių sandorių pripažinimo negaliojančiais priimtą nutartį, kuria, taikydamas CPK 145 straipsnio 1 dalyje 5 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, A. K. paskyrė UAB “N“ turto administratoriumi bei už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - kad patenkintų A. K. prašymą šios civilinėje byloje priimti nutartį nustatyti 5000 Lt atlyginimą per mėnesį už jo veiklą administruojant šią įmonę, tiesiogiai savo naudai iš A. K. priėmė 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) kyšį.

27Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija).

28R. S. taip pat nuteistas už tai, kad įvykdė piktnaudžiavimą ir dokumento suklastojimą bei jo realizavimą, o būtent:

292008-11-21, nuo 08 val. 46 min. iki 09 val. 10 min., ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo teisėjo kabineto tarnybinėse patalpose vykusio pokalbio metu I. K. nurodžius, kad R. S. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl UAB „R (duomenys pakeisti)“ bankroto, ji kaip UAB “R“ bankroto administratorė neva tai dėl aplaidumo praleido Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 30 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos kreiptis į teismą su prašymu priimti nutartį dėl UAB “R“ pripažinimo bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto bei siekiant palaikyti gerus, draugiškus ir materialiai naudingus santykius, I. K. perdavus teisėjui R. S. 64 litų 99 centų vertės 0,7 litro talpos viskio „Tullamore dew“ butelį ir taip palenkus padaryti šį nusikaltimą, jis – ( - ) teisėjas R. S., I. K. perduotą alkoholio butelį priėmė ir pažadėjo I. K. proceso sprendimą šioje civilinėje byloje priimti.

30Vykdydamas pažadą I. K., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nutrauktas Vilniaus miesto 1 - os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-04-27 patvirtintu 2010-04-21 prokuroro nutarimu BK 40 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 6 punkte numatytais pagrindais ir ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, R. S., būdamas valstybės tarnautoju - ( - ) teisėju, ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais teisėjo įgaliojimais, numatytais Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnio 1 dalyje (teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai); piktnaudžiaudamas CPK 290 straipsnyje numatytais teisėjo įgaliojimais civiliniame procese (teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis), veikdamas bankroto administratorės I. K. interesais ir jos naudai, 2008-11-21 civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl UAB “R“ bankroto atgaline 2008-11-17 data priėmė nutartį UAB “R“, įmonės kodas ( - ), pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto, tenkinti 2008 m. liepos 17 d. ( - ) teismo nutartimi patvirtintus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei suteikti administratorei I. K. teises ir pareigas, numatytas Įmonių bankroto įstatymo 31 - 32 straipsniuose.

31Taip pat šiais savo veiksmais R. S., padarė ir kitą nusikaltimą – 2008-11-21 ( - )teismo, esančio ( - ), ( - ) patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia - savo iniciatyva, I. K. apie tai nežinant, įrašydamas melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl UAB “R“ bankroto teismo priimto procesinio dokumento priėmimo datą - atgaline 2008-11-17 data priimdamas nutartį UAB “R“, įmonės kodas ( - ) pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto, tenkinti 2008 m. liepos 17 d. ( - ) teismo nutartimi patvirtintus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei suteikti administratorei I. K. teises ir pareigas, numatytas Įmonių bankroto įstatymo 31 - 32 straipsniuose, taip pagamino netikrą dokumentą ir šį jam žinomai netikrą dokumentą - civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl UAB “R“ bankroto atgaline 2008-11-17 data priimtą nutartį UAB “R“, įmonės kodas ( - ) pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto, realizavo, jį 2008-11-21 ( - ) teismo, esančio ( - ), ( - ) patalpose perduodamas I. K..

32Jam – R. S. 2008-11-21 piktnaudžiaujant ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi atlikus bankroto administratorės I. K. naudai materialiai naudingus veiksmus civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl UAB “R“ bankroto, gavo turtinės naudos - iš I. K. 2008-11-21 priėmė 64 litų 99 centų vertės 0,7 litro talpos viskio „Tullamore dew“ butelį.

33Dėl šių R. S. veiksmų - piktnaudžiavimo teisėjo tarnyba bei kito nusikaltimo padarymo - netikro dokumento pagaminimo ir žinomai netikro dokumento realizavimo, didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo trukdoma normali teismo veikla, iškraipyti teisėjo tarnybos veiklos principai, esmė bei turinys, buvo pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

34Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija), 300 straipsnio 1 dalyje (2006-01-20 įstatymo redakcija).

35A. K. taip pat nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - 2008-02-20 ( - ) teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) paskirtu bankrutuojančios VšĮ “S“ įmonės administratoriumi ir dėl savo, kaip šios bankrutuojančios privačios įmonės administratoriaus profesinės veiklos, turintis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, 2 punkte, 4 punkte, 9 punkte, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte – 24 punkte, 14 straipsnyje, 17 straipsnyje, 19 straipsnio 1 dalyje numatytus atitinkamus administracinius įgaliojimus ir teisę veikti šios įmonės vardu, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas įmonių administratoriaus tarnyba ir turimais administruojant bankrutuojančią VšĮ “S“ administratoriaus įgaliojimais, numatytais Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte (administratorius (...) šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat ir bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;), 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui), priešingais įmonės administratoriaus tarnybos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdamas turtinės naudos sau – už šios įmonės lėšas įgyti savo interesams tenkinti skirtus materialinę vertę turinčius daiktus, 2008-11-04, ( - ) rajone, ( - ) esančioje A. B. firmoje „P (duomenys pakeisti)“ už 440 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų) nupirko du vienetus naujų automobilio padangų ( - ), už kurias pagal 2008-11-04 kasos pajamų orderį serija ( - ) ir PVM sąskaitą - faktūrą ( - ) apmokėjo iš administruojamos bankrutuojančios VšĮ “S“ lėšų ir 2008-11-04 šį bankrutuojančios VšĮ “S“ turtą - dvi 440 Lt vertės padangas, perdavė R. P. L. ir taip iššvaistė patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą šios administruojamos bankrutuojančios įmonės 440 Lt vertės turtą.

36Tęsdamas savo veiką, A. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - 2008-01-31 ( - ) teisėjo R. S. nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) paskirtu bankrutuojančios IĮ „B (duomenys pakeisti)“ fiziniu bankroto administratoriumi ir dėl savo, kaip šios bankrutuojančios privačios įmonės administratoriaus profesinės veiklos turintis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, 2 punkte, 4 punkte, 9 punkte, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte – 24 punkte, 14 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnyje, 19 straipsnio 1 dalyje numatytus atitinkamus administracinius įgaliojimus ir teisę veikti šios įmonės vardu, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas įmonių administratoriaus tarnyba ir turimais administruojant bankrutuojančią IĮ “B“ administratoriaus įgaliojimais, numatytais Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte (administratorius (...) šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat ir bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;), 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui), priešingais įmonės administratoriaus tarnybos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdamas turtinės naudos sau – už šios įmonės lėšas įgyti savo interesams tenkinti skirtus materialinę vertę turinčius daiktus, 2008-12-01 ( - ) rajone, ( - ) esančioje A. B. firmoje “P“ už 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) nupirko du vienetus naujų automobilio padangų ( - ), kurias pagal 2008-12-01 kasos pajamų orderį ( - ) ir PVM sąskaitą - faktūrą ( - ) apmokėjo iš administruojamos bankrutuojančios IĮ “B“ lėšų, kurias taip pat perdavė R. P. L. ir tokiu patikėtą ir jo žinioje buvusį administruojamos bankrutuojančios IĮ “B“ 450 Lt vertės turtą iššvaistė.

37Be to, šiais savo veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas bankrutuojančių įmonių VšĮ “S“ ir IĮ “B“ administratoriaus tarnyba, jis – A. K., padarė ir kitą nesunkų nusikaltimą – jam patikėto ir esančio jo žinioje svetimo šių bankrutuojančių įmonių bendro 890 Lt (aštuonių šimtų devyniasdešimt litų) vertės turto iššvaistymą.

38Dėl šių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – bankrutuojančių įmonių VšĮ “S“ ir IĮ “B“ administratoriaus A. K. veiksmų didelės turtinio pobūdžio žalos patyrė jo administruojami sunkioje ūkinėje – finansinėje padėtyje buvę bankrutuojantys juridiniai asmenys - VšĮ “S“, įmonės kodas ( - ), ir IĮ “B“ , įmonės kodas ( - ), bei didelės neturtinio pobūdžio moralinės patyrė valstybė, nes buvo pažemintas bei sumenkintas valstybės tarnybai prilygintos įmonių bankroto administratoriaus tarnybos autoritetas ir diskredituotas įmonių administratoriaus vardas.

39Šiais veiksmais A. K. padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija), 184 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įst. red.) numatytus nusikaltimus.

40R. S. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju - ( - ) teisėju, su ( - ) teisėju A. Š., kuriam 2009-05-25 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atsisakytas pradėti BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais (negavus kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kai toks leidimas pagal įstatymą yra būtinas), veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas ( - ) teismo teisėjo tarnybine padėtimi ir teisėjo autoritetu, siekdamas turtinės naudos – neatlygintinai gauti materialinę vertę turinčius daiktus, 2008 m. rugsėjo pabaigos - 2008 m. spalio 2 d. laikotarpiu bendroje medžioklėje, vykusioje ( - ) savivaldybėje, ( - ) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose ir ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo teisėjo tarnybinio kabineto patalpose vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - bankroto administratoriui A. K. perdavė neteisėtą reikalavimą iš administruojamų bankrutuojančių įmonių lėšų nupirkti bei neatlygintinai naudojimui perduoti keturis vienetus padangų medžioklėse naudojamam automobiliui „UAZ 31519“ (valst. Nr. ( - )).

41Valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – įmonių administratorius A. K., šį jo – R. S. ir A. Š. neteisėtą reikalavimą sutiko įvykdyti ir 2008 m. spalio 2 d., nuo 15 val. 12 min. iki 15 val. 17 min., bei 2008-10-15, nuo 11 val. 31 min. iki 11 val. 43 min., ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo teisėjo tarnybinio kabineto patalpose vykusių susitikimų su R. S. ir A. Š. metu nurodė, jog prašomus keturis vienetus automobilio padangų už administruojamų bankrutuojančių įmonių lėšas nupirks ir neatlygintinai perduos bei nurodė šių nusikaltimų padarymo būdą – kad dėl administruojamų bankrutuojančių įmonių sąskaitose esančio lėšų trūkumo reikalaujamas keturias automobilio padangas jis nupirks per du kartus ir jam – R. S. bei A. Š. neatlygintinai perduos po dvi padangas 2008 m. lapkričio ir 2008 m. gruodžio mėnesiais.

42Šių susitikimų metu sužinoję apie jų kurstomų atlikti piktnaudžiavimo tarnyba ir svetimo turto iššvaistymo būdą ir terminus, jis – R. S. ir A. Š., tęsdami nusikalstamus veiksmus A. K. nurodė, jog prašomas nupirkti ir neatlygintinai perduoti tinkamas medžioklėse naudojamam automobiliui padangas jie suras patys ir 2008 m. rugsėjo pabaigoje – 2008 m. spalio pradžioje davė pavedimą tokias padangas surasti asmeniui, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - R. P. L..

43Asmeniui, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - R. P. L., veikusiam jo – R. S. ir A. Š. pavedimu, 2008-10-27 - 2008-10-28 vykusių telefoninių pokalbių metu jam –R. S. ir A. Š. pranešus, kad tinkamas medžioklėje naudojamam automobiliui „UAZ 31519“ (valst. Nr. ( - )) padangas rado ( - ) rajone, ( - ), esančioje firmoje “P“ ir viena jų kainuoja 225 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus), A. Š., suderinęs savo veiksmus su juo – R. S., 2008-11-04, tarp 11- 13 val., šias padangas nupirkti turėjusį A. K. nuvežė prie R. P. L. namų, esančių ( - ), ( - ) ir davė nurodymą A. K. su R. P. L. nuvykti į šio nurodytą firmą nupirkti padangų.

44Tokiais veiksmais jis – R. S., veikdamas su A. Š., piktnaudžiaudamas tarnybine ( - ) teisėjo padėtimi ir teisėjo autoritetu, siekdamas turtinės naudos, palenkė (sukurstė) įmonių bankroto administravimo paslaugas teikusį A. K. padaryti kvalifikuotą piktnaudžiavimą tarnybine bankrutuojančių įmonių administratoriaus padėtimi bei patikėto ir buvusio jo žinioje svetimo administruojamų bankrutuojančių įmonių turto iššvaistymą.

45Jo – R. S. su A. Š., sukurstytas A. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - 2008-02-20 ( - ) teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) paskirtu bankrutuojančios VšĮ “S“ įmonės administratoriumi ir dėl savo, kaip šios bankrutuojančios privačios įmonės administratoriaus, profesinės veiklos turintis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, 2 punkte, 4 punkte, 9 punkte, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte – 24 punkte, 14 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnyje, 19 straipsnio 1 dalyje numatytus atitinkamus administracinius įgaliojimus, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas įmonių administratoriaus tarnyba ir įgaliojimais valdyti ir naudoti šios įmonės turtą ir juo, taip pat ir bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoti, 2008-11-04, ( - ) rajone, ( - ) esančioje A. B. firmoje “P“ už 440 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų) nupirko du vienetus naujų automobilio padangų ( - ), už kurias pagal 2008-11-04 kasos pajamų orderį serija ( - ) ir PVM sąskaitą - faktūrą ( - ) apmokėjo iš administruojamos bankrutuojančios VšĮ “S“ lėšų.

46Tęsdamas su juo – R S. ir A. Š. suderintus nusikalstamus veiksmus, A. K. 2008-11-04 šį bankrutuojančios VšĮ “S“ turtą - dvi 440 Lt vertės padangas perdavė jo – R. S. ir A. Š. pavedimu veikusiam R. P. L. ir taip jo – R. S. ir A. Š. sukurstytas, iššvaistė patikėtą ir jo žinioje buvusį šios administruojamos bankrutuojančios įmonės 440 Lt vertės turtą.

47Be to, vykdydamas neteisėtą pažadą nusikaltimo kurstytojams jam – R. S. ir A. Š., A. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - 2008-01-31 ( - ) teisėjo R. S. nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) paskirtu bankrutuojančios IĮ “B“ fiziniu bankroto administratoriumi ir dėl savo, kaip šios bankrutuojančios privačios įmonės administratoriaus profesinės veiklos turintis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, 2 punkte, 4 punkte, 9 punkte, 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte – 24 punkte, 14 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnyje, 19 straipsnio 1 dalyje numatytus atitinkamus administracinius įgaliojimus ir teisę veikti šios įmonės vardu, valdyti ir naudoti šios įmonės turtą ir juo, taip pat ir bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoti, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas bankrutuojančių įmonių administratoriaus tarnyba, 2008-12-01 ( - ) rajone, ( - ) esančioje A. B. firmoje “P“ už 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) nupirko du vienetus naujų automobilio padangų ( - ), kurias pagal 2008-12-01 kasos pajamų orderį ( - ) ir PVM sąskaitą - faktūrą ( - ) apmokėjo iš administruojamos bankrutuojančios IĮ “B“ lėšų.

48Tęsdamas su juo – R. S. ir A. Š. suderintus nusikalstamus veiksmus, A. K. apie tai, kad dar dvi jų reikalautas padangas nupirko ir paliko ( - ) rajone, ( - ) esančioje įmone “P“ 2008-12-01, 13 val. 32 min., vykusio telefoninio pokalbio pranešė A. Š. bei 2008-12-01, nuo 16 val. 07 min. iki 16 val. 13 min., ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo teisėjo tarnybinio kabineto patalpose vykusio susitikimo metu tai nurodė ir jam - R. S..

49Gavęs šiuos duomenis jis – R. S., 2008-12-01, nuo 16 val. 07 min., vykusio telefoninio pokalbių metu asmeniui, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - R. P. L., nurodė, kad jis A. K. nupirktas dvi padangas iš šios firmos pasiimtų, o R. P. L. šį jo - R. S. ir A. Š. pavedimą įvykdžius ir šiuos materialinę vertę turinčius daiktus paėmus, taip A. K. šį patikėtą ir jo žinioje buvusį administruojamos bankrutuojančios IĮ “B“ 450 Lt vertės turtą iššvaistė.

50Nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigos A. K. sukurstęs ir 2008-11-04 bei 2008-12-01 neatlygintinai priėmęs iš A. K. šiuos bendros 890 Lt (aštuonių šimtų devyniasdešimt litų) vertės daiktus, valstybės tarnautojas – ( - ) teisėjas R. S. taip piktnaudžiaudamas teisėjo tarnybine padėtimi ir teisėjo autoritetu, gavo turtinės naudos bei suteikė galimybę turtinės naudos gauti bankroto administratoriui A. K., priimdamas šiam naudingus procesinius sprendimus nagrinėjamose civilinėse bylose: 2008-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) jį paskyrė bankrutuojančios įmonės UAB „Š (duomenys pakeisti)“ įmonės administratoriumi bei 2008-11-10 šioje civilinėje byloje priimta nutartimi patvirtino, kad šios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę administravimo išlaidoms naudoti įmonės lėšas 5400 Lt kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą; 2009-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) jį paskyrė bankrutuojančios V. B. individualios įmonės administratoriumi bei 2009-02-05 šioje civilinėje byloje priimta nutartimi patvirtino, kad šios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę administravimo išlaidoms naudoti įmonės lėšas 1500 Lt kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą; 2009-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) jį paskyrė bankrutuojančios UAB „M (duomenys pakeisti)“ administratoriumi bei 2009-02-10 šioje civilinėje byloje priimta nutartimi patvirtino, kad šios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę administravimo išlaidoms naudoti įmonės lėšas 3400 Lt kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

51Šiais veiksmais ( - ) teisėjas R. S. sulaužė 1992-07-08, 1994-05-19 ir 1994-12-20 duotas teisėjo priesaikas; pažeidė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinę nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs ir Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies konstitucinę nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje ir CPK 6 straipsnyje įtvirtintas analogiškas nuostatas; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte ir 3 punkte numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso (toliau – Teisėjų etikos kodeksas) 6 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (...) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (...) duotos teisėjo priesaikos;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (...) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 1 punkte, 4 punkte ir 5 punkte įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (...) elgtis taip, kad šeimos, visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui; nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi; būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą, paveikti nagrinėjamos bylos eigą;), 13 straipsnio 1 punkte, 3 punkte ir 7 punkte įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (...) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; darbinėje (...) veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;), 14 straipsnio 2 punkte ir 11 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (...) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesais ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintą pareigingumo principą (teisėjas privalo (...) nepažeisti Konstitucijos, (...) įstatymų ir kitų teisės aktų;).

52Be to, šiais savo veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas tarnyba, jis – ( - ) teisėjas R. S. ir ( - ) teisėjas A. Š., kuriam 2009-05-25 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atsisakytas pradėti BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais (negavus kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kai toks leidimas pagal įstatymą yra būtinas), padarė ir kitus nusikaltimus – sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – bankroto administratorių A. K. padaryti kvalifikuotą piktnaudžiavimą tarnybą bei sukurstė A. K. padaryti jam patikėto ir esančio jo žinioje svetimo turto iššvaistymą.

53Dėl šių valstybės tarnautojo – ( - ) teisėjo R. S. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyti teisėjo tarnybos veiklos principai, esmė bei turinys, buvo pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Tai yra R. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.

54R. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju - ( - ) teisėju, 2008-09-12 - 2008-09-17 laikotarpiu, ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais teisėjo įgaliojimais, numatytais Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje (teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai); piktnaudžiaudamas CPK 144 straipsnyje, 148 straipsnyje, 290 straipsnyje numatytais teisėjo įgaliojimais civiliniame procese (teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis; teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (...) išspendžia teismas), piktnaudžiaudamas civilinę bylą nagrinėjančio teismo teise skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – paskirti atsakovo turto administratorių, žinodamas, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl su UAB “N“ akcijomis susijusių sandorių pripažinimo negaliojančiais 2008-09-11 gautas ieškovo - AB „I (duomenys pakeisti)“ pareiškimas dėl ieškinio papildymo, kuriuo pateiktas ir reikalavimas atsakovo – UAB “N“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti turto administratoriumi paskirti UAB „K (duomenys pakeisti)“, veikdamas A. K. su kuriuo jį siejo geri ir draugiški santykiai, naudai ir interesais, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:

552008-09-12, nuo 9 val. 44 min. iki 10 val. 08 min., vykusio pokalbio su A. K. metu, žinodamas, kad šis neturi tokio darbo patirties pasiūlė tapti UAB “N“ turto administratoriumi, nurodė, kad šią įmonę administruoti šiam bus pelninga, o A. K. su tuo sutikus, nurodė, kad tokiu atveju ieškovo prašomo turto administratoriaus - UAB „K“ administruoti šios įmonės turtui jis neskirs.

562008-09-12, nuo 11 val. 12 min. iki 11 val. 14 min., vykusio pokalbio su A. K. metu šiam perdavė UAB “N“ duomenis ir nurodė, kad pateiktų jam rašytinį sutikimą tapti šios įmonės turto administratoriumi;

572008-09-12, nuo 11 val. 23 min. iki 11 val. 25 min., vykusio pokalbio su ( - ) teisėju A. Š., A. K. prašymu šio vardu rašiusio šį rašytinį sutikimą metu, šiam padiktavo 2008-09-12 A. K. sutikimo administruoti UAB “N“, tekstą, o teisėjui A. Š. A. K. vardu surašius šį procesinį dokumentą, jį asmeniškai priėmė ir pridėjo prie civilinės bylos Nr. ( - );

582008-09-12 - 2008-09-14 pavedė tarnybiškai pavaldžiai ( - ) teismo teisėjo padėjėjai S. R. paruošti nutarties civilinėje byloje Nr. ( - ) taikyti laikinąsias apsaugos priemones projektą, nurodant, kad UAB “N“ turto administratoriumi skirtinas A. K., o ne ieškovo prašoma UAB “K“;

592008-09-14 ( - ) teismo teisėjo padėjėjai S. R. jo pavedimą įvykdžius ir pateikus šios nutarties projektą, kuriame jo, R. S., nurodymu buvo nurodyta, kad UAB “N“ turto administratoriumi skirtinas A. K., jis – R. S., šios nutarties projekto pagrindu 2008-09-17 priėmė nutartį, kuria tarp kitų sprendimų, tyčia nurodydamas neatitinkančias bylos aplinkybes – kad negautas UAB “K“ sutikimas būti UAB “N“ turto administratoriumi, nors toks sutikimas prieš jam priimant nutartį 2008-09-16 ( - ) teisme buvo gautas ir pateiktas į jo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. ( - ) priėmė sprendimą A. K. paskirti UAB “N“, įmonės kodas ( - ), turto administratoriumi, suteikiant jam šios įmonės vadovo ir valdybos teises.

60Jam – R. S., 2008-09-12 - 2008-09-17 piktnaudžiaujant ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi, atlikus A. K., su kuriuo jį siejo geri ir draugiški ryšiai, materialiai naudingus veiksmus nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( - ), jis, R. S., gavo kitokios asmeninės naudos - palaikė gerus, draugiškus ir jam materialiai naudingus santykius su A. K..

61Šiais veiksmais ( - ) teisėjas R. S. sulaužė 1992-07-08, 1994-05-19 ir 1994-12-20 duotas teisėjo priesaikas; pažeidė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinę nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs ir Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies konstitucinę nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje ir CPK 6 straipsnyje įtvirtintas analogiškas nuostatas; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte ir 4 punkte numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkte ir 5 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (...) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai; atliekant pareigas (...) jokia forma ar būdu neskatinti proceso dalyvių nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, juos pažeisti;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (...) duotos teisėjo priesaikos;), 8 straipsnio 2 punkte, 3 punkte, 6 punkte ir 7 punkte įtvirtintą teisingumo ir nešališkumo principą (teisėjas privalo (...) neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus (...); nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio (...) bylose dalyvaujantiems asmenims; nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti bylos nagrinėjimui; nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais įstatymų nenumatytais atvejais;), 9 straipsnio 2, 3, ir 4 punktuose įtvirtintą nepriklausomumo principą (teisėjas privalo (...) vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti sprendimų priėmimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į teisingumo vykdymą bei imtis priemonių tokiai veiklai nutraukti; neprisiimti įsipareigojimų ar nesiimti veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti teisėjo pareigas, ar apribos jo, kaip teisėjo, veiksmus; atliekant pareigas laikytis savo įsipareigojimo būti nepriklausomu ir neturėti asmeninio intereso;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (...) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 1 punkte įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (...) elgtis taip, kad (...) kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui; nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi;), 13 straipsnio 1 punkte ir 3 punkte įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (...) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; darbinėje (...) veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;), 14 straipsnio 2 punkte ir 11 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (...) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigingumo principą (teisėjas privalo (...) nepažeisti Konstitucijos, (...) įstatymų ir kitų teisės aktų;).

62Dėl šių R. S. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo trukdoma normali teismo veikla, iškraipyti teisėjo tarnybos veiklos principai, esmė bei turinys, buvo pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Tai yra R. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

63R. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, 2008-10-08, nuo 14 val. 11 min. iki 14 val. 37 min., bei 2008-10-14, nuo 14 val. 41 min. iki 14 val. 42 min., ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo teisėjo kabineto tarnybinėse patalpose vykusių pokalbių metu I. K. jį, ( - ) teisėją R. S. sukursčius padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi: žodžiu pateikus prašymą jos naudai priimti procesinius sprendimus nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.( - ) dėl UAB “N“ siuvykla bankroto – iškelti bankroto bylą UAB „N“ siuvykla ir ją paskirti šios įmonės bankroto administratore bei 2008-10-14, nuo 14 val. 41 min. iki 14 val. 42 min., vykusio susitikimo metu siekiant palaikyti gerus, draugiškus ir materialiai naudingus santykius, jam – R. S., perdavus 58 litų 59 centų vertės 1 litro talpos viskio „W.Grants“ butelį bei tris vienetus 30 Lt vertės šernienos dešrų ir taip palenkus padaryti šį nusikaltimą, jis – ( - ) teisėjas R. S. I. K. perduotus daiktus priėmė ir pažadėjo I. K. prašomus jai materialiai naudingus proceso sprendimus šioje civilinėje byloje priimti.

64Vykdydamas šį neteisėtą pažadą I. K., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nutrauktas Vilniaus miesto 1 - os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-04-27 patvirtintu 2010-04-21 prokuroro nutarimu BK 40 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 6 punkte numatytais pagrindais ir ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, jis – R. S., būdamas valstybės tarnautoju - ( - ) teisėju, ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais teisėjo įgaliojimais, numatytais Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje (teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai), Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalies 1 punkte ir 7 punkte numatytais apygardos teismo teisėjo įgaliojimais įmonių bankroto procese (bankroto bylą iškelia ir nagrinėja tos vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas; priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, (...) teisėjas privalo paskirti įmonės administratorių; pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą;), CPK 290 straipsnyje numatytais teisėjo įgaliojimais civiliniame procese (teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis), veikdamas I. K. interesais ir jos naudai, 2008-10-15 civilinėje byloje Nr. ( - ) priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB “N“ siuvykla, įmonės kodas ( - ), ir šios įmonės bankroto administratore paskirti I. K. bei 2008-11-10 šioje civilinėje byloje priėmė nutartį, kuria patenkino bankrutuojančios įmonės administratorės I. K. rašytinį prašymą ir patvirtino, kad ši bankrutuojančios UAB “N“ siuvykla administratorė turi teisę administravimo išlaidoms naudoti įmonės lėšas 96 400 Lt (devyniasdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų litų) kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

65Jam, R. S., 2008-10-14 - 2008-11-10 piktnaudžiaujant ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi atlikus bankroto administratorės I. K. prašytus ir jai materialiai naudingus veiksmus civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl UAB “N“ siuvykla bankroto, jis gavo kitokios asmeninės naudos - palaikė gerus, draugiškus ir jam materialiai naudingus santykius su I. K., o taip pat gavo ir turtinės naudos - iš I. K. 2008-10-14 priėmė bendros 88 litų 59 centų vertės daiktus bei iš I. K. gavo materialinio pobūdžio paslaugų, padėjusių nepagrįstai sutaupyti: nemokėdamas užmokesčio ir kitaip materialiai neatsilygindamas 2008-10-17 ir 2008-11-23 dalyvavo I. K. ir jos šeimos narių rengiamose medžioklėse ( - ) savivaldybėje, ( - ) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose ir po jų rengiamuose pobūviuose.

66Šiais veiksmais ( - ) teisėjas R. S. sulaužė 1992-07-08, 1994-05-19 ir 1994-12-20 duotas teisėjo priesaikas; pažeidė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinę nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs ir Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies konstitucinę nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o taip pat Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje ir CPK 6 straipsnyje įtvirtintas analogiškas nuostatas; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte ir 4 punkte numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra: nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkte ir 5 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (...) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai; atliekant pareigas (...) jokia forma ar būdu neskatinti proceso dalyvių nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, juos pažeisti;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (...) duotos teisėjo priesaikos;), 8 straipsnio 2 punkte, 3 punkte ir 6 punkte įtvirtintą teisingumo ir nešališkumo principą (teisėjas privalo (...) neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus (...); nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio (...) bylose dalyvaujantiems asmenims; nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti bylos nagrinėjimui;), 9 straipsnio 2 punkte, 3 punkte ir 4 punkte įtvirtintą nepriklausomumo principą (teisėjas privalo (...) vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti sprendimų priėmimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į teisingumo vykdymą bei imtis priemonių tokiai veiklai nutraukti; neprisiimti įsipareigojimų ar nesiimti veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti teisėjo pareigas, ar apribos jo, kaip teisėjo, veiksmus; atliekant pareigas laikytis savo įsipareigojimo būti nepriklausomu ir neturėti asmeninio intereso;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (...) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 1 punkte, 4 punkte ir 5 punkte įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (...) elgtis taip, kad šeimos, visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui; nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi; būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą, paveikti nagrinėjamos bylos eigą;), 13 straipsnio 1 punkte, 3 punkte ir 7 punkte įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (...) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; darbinėje (...) veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;), 14 straipsnio 2 punkte ir 11 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (...) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesais ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintą pareigingumo principą (teisėjas privalo (...) nepažeisti Konstitucijos, (...) įstatymų ir kitų teisės aktų;).

67Dėl šių R. S. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo trukdoma normali teismo veikla, iškraipyti teisėjo tarnybos principai, esmė ir turinys, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Tai yra R. S. buvo kaltinamas padaręs nusikatamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

68R. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju - ( - ) teisėju, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, siekdamas kitokios asmeninės naudos – kad jo dukrai J. S. be teisėto pagrindo būtų išduotas pateisinantis nebuvimą darbe nedarbingumo pažymėjimas, vykdydamas bendrus iš anksto suderintus veiksmus su sutuoktine ( - ) teisėja V. S., kuri 2008-11-02, 15 val. 22 min., telefoninio pokalbių metu per asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – tarnybiškai nuo jos priklausoma ( - ) sekretore V. J. suderino, kad šios sesuo gydytoja D. N. išduotų nuo 2008-11-06 galiojantį nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai jų dukrai J. S. bei 2008-11-04 vykusio telefoninio pokalbio metu asmeniškai kreipėsi į gydytoją D. N. ir nurodė, kad 2008-11-05 pas ją atvyks ir šio tikro dokumento suklastojimo detales suderins jos sutuoktinis ( - ) teisėjas R. S., 2008-11-05, apie 9 - 11 val., VšĮ „P (duomenys pakeisti)“, esančioje ( - ), ( - ) vykusio susitikimo metu perdavė bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N. prašymą išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį J. S. nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizuoti perduodant jį J. S. panaudojimui.

69Valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nutrauktas Vilniaus miesto 1 - os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-05-06 patvirtintu 2010-05-03 prokuroro nutarimu BK 40 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 6 punkte numatytais pagrindais ir ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, pažadėjus šiuos prašomus veiksmus atlikti, prašomą tikrą dokumentą suklastoti ir jį realizuoti J. S., taip jis – ( - ) teisėjas R. S. su sutuoktine ( - ) teisėja V. S., piktnaudžiaudami teisėjo tarnyba, 2008-11-02 – 2008-11-05 laikotarpiu sukurstė (palenkė) D. N. padaryti piktnaudžiavimą gydytojo tarnyba bei tikro dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimą.

70Vykdydama šį neteisėtą pažadą jam, R. S. bei V. S., D. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeute ir dėl profesinės gydytojo veiklos turinti teisę teikti viešąsias paslaugas ir veikti šios įstaigos vardu, 2008-11-06 ( - ), ( - ) esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes ši į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia - iš jo – R. S. ir V. S. žinodama, kad J. S. jokia liga neserga ir nedarbingumo pažymėjimas jai reikalingas pateisinti nebuvimą darbe, piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtintą pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pažeisdama Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr.V-533/A1-189 patvirtintų „Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių“ 18 punkto reikalavimus (gydytojai išduodami (...) pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą;), J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva ši 2008-11-06 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ši serga bei 2008-11-06 J. S. vardu išrašė nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ), į šį tikrą dokumentą sąmoningai įrašydama melagingus, neatitinkančius tikrovės duomenis apie tai, kad J. S. neva serga ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9) ir nurodydama jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10.

71Tęsdama jo, R. S., ir V. S. sukurstytus nusikalstamus veiksmus, gydytoja D. N. 2008-11-10 ( - ), ( - ), esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes šį į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia - iš jo – R. S. ir V. S., žinodama, kad J. S. jokia liga neserga, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva ši 2008-11-10 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ši serga ir yra nedarbinga 2008-11-11 – 2008-11-12 laikotarpiu, tuos pačius duomenis įrašė ir į J. S. vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ) ir apie atliktus veiksmus 2008-11-10 vykusio telefoninio pokalbio metu nurodė V. S., kuriai taip pat pranešė, jog nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S. teisėtumą 2008-11-12 ketina tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriaus gydytojų konsultacinė komisija ir su ja suderino, kad J. S. suklastoto tikro dokumento - nedarbingumo pažymėjimo į VšĮ “P“ turi atvykti pasiimti 2008-11-12.

722008-11-12, apie 9 - 12 val., vykdydama neteisėtą pažadą nusikaltimo kurstytojams jam - R. S. bei V. S., VšĮ “P“ patalpose, esančiose ( - ), ( - ), D. N., piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtintą pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, pažeisdama Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų „Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių“ 16 punkto 1 papunkčio reikalavimus ((...) sugadinti pažymėjimai perrašomi asmens sveikatos įstaigose šia tvarka: sugadintą pažymėjimą perrašo jį sugadinęs gydytojas (...);), 19 punkto reikalavimus (pažymėjimo tęsinys išduodamas tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas nenutrūksta nė vienai kalendorinei dienai (...);), vietoje sugadinto J. S. vardu 2008-11-06 išrašyto nedarbingumo pažymėjimo D Nr. ( - ), išrašė kitą nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ), kuriame įrašė neatitinkančius tikrovės duomenis apie tai, kad J. S. nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 neva sirgo ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9) ir pasirašė šį dokumentą.

73Taip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeutė D. N., piktnaudžiaudama tarnyba suklastojo šį tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo - 2008-11-12, tarp 9 - 12 val., ( - ), VšĮ „( - ) poliklinika“ patalpose, esančiose ( - ), ( - ) nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ) išdavė J. S..

74Dėl šių jo – ( - ) teisėjo R. S. ir ( - ) teisėjos V. S. piktnaudžiaujant teisėjo tarnyba sukurstytų valstybės tarnautojui prilyginto asmens - D. N. piktnaudžiaujant tarnyba atliktų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta bendrosios praktikos gydytojos tarnybos principai, esmė ir turinys, padarytas kitas nusikaltimas - tikro dokumento suklastojimas ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimas panaudojimui, sudarytos sąlygos J. S. įvykdyti kitą nusikaltimą – sukčiavimą, pasisavinant bendros 331 litų ir 66 centų vertės svetimą valstybės turtą - ligos pašalpos lėšas.

75Be to, šiais veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi ir gavo kitokios asmeninės naudos - jo dukrai J. S. neteisėtai buvo išduotas suklastotas nedarbingumo pažymėjimas D Nr. ( - ), pateisinantis nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12, jis, R. S., sulaužė 1992-07-08, 1994-05-19 ir 1994-12-20 duotas teisėjo priesaikas; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte ir 3 punkte numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (...) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (...) duotos teisėjo priesaikos;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (...) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 4 punkte ir 5 punkte įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (...) nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi; (...) nepriimti (...) neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą (...); ), 13 straipsnio 1 punkte, 3 punkte ir 7 punkte įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (...) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; (...) privačiame gyvenime elgtis sąžiningai (...), garbingai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;), 14 straipsnio 2 punkte ir 11 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (...) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesais ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigingumo principą (teisėjas privalo (...) nepažeisti Konstitucijos, (...) įstatymų ir kitų teisės aktų;).

76Dėl šių R. S. veiksmų – piktnaudžiavimo teisėjo tarnyba bei kitų nusikaltimų padarymo – kurstymo valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnyba ir tikro dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimą panaudojimui, didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyti teisėjo tarnybos principai, esmė ir turinys, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Tai yra R. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

77V. S. buvo kaltinama tuo, jog būdama valstybės tarnautoja - ( - ) teisėja, veikdama tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, siekdama kitokios asmeninės naudos – kad jos dukrai J. S. be teisėto pagrindo būtų išduotas pateisinantis nebuvimą darbe nedarbingumo pažymėjimas, 2008-11-02, 15 val. 22 min., vykusio telefoninio pokalbio metu kreipėsi į asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – jai tarnybiškai pavaldžią ( - ) sekretorę V. J. su prašymu, kad šios sesuo gydytoja D. N. išduotų nuo 2008-11-06 galiojantį nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai jos dukrai J. S..

78Asmeniui, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - ( - ) sekretorei V. J. dėl tarnybinio priklausomumo 2008-11-04 - 2008-11-05 laikotarpiu žodžiu perdavus šį jos – V. S. piktnaudžiaujant ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi perduotą prašymą gydytojai D. N., tuo pačiu metu ji – V. S., 2008-11-04 vykusio telefoninio pokalbio metu asmeniškai kreipėsi į gydytoją D. N., kuriai perdavė prašymą, kad ši išduotų nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai jos dukrai J. S. ir nurodė, kad 2008-11-05 pas gydytoją D. N. šiuo klausimu atvyks ir šio tikro dokumento suklastojimo detales suderins jos sutuoktinis ( - ) teisėjas R. S..

79Vykdydamas bendrus iš anksto suderintus su ja - V. S. nusikalstamus veiksmus, ( - ) teisėjas R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, siekdamas kitokios asmeninės naudos – kad jo dukrai J. S. be teisėto pagrindo būtų išduotas pateisinantis nebuvimą darbe nedarbingumo pažymėjimas, 2008-11-05, apie 9 - 11 val., VšĮ “P“, esančioje ( - ), ( - ) vykusio susitikimo metu perdavė bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N. prašymą išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį J. S. nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizuoti perduodant jį J. S. panaudojimui.

80Valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nutrauktas Vilniaus miesto 1 - os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-05-06 patvirtintu 2010-05-03 prokuroro nutarimu BK 40 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 6 punkte numatytais pagrindais ir ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, pažadėjus šiuos prašomus veiksmus atlikti, prašomą tikrą dokumentą suklastoti ir jį realizuoti J. S., taip ji – ( - ) teisėja V. S. su sutuoktiniu ( - ) teisėju R. S., piktnaudžiaudami teisėjo tarnyba, 2008-11-02 - 2008-11-05 laikotarpiu sukurstė (palenkė) D. N. padaryti piktnaudžiavimą gydytojo tarnyba bei tikro dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimą.

81Vykdydama šį neteisėtą pažadą jai – V. S. ir jos sutuoktiniui R. S., D. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeute ir dėl profesinės gydytojo veiklos turinti teisę teikti viešąsias paslaugas ir veikti šios įstaigos vardu, 2008-11-06 ( - ), ( - ) esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes ši į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia - iš jos, V. S., ir R. S., žinodama, kad J. S. jokia liga neserga ir nedarbingumo pažymėjimas jai reikalingas pateisinti nebuvimą darbe, piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtintą pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pažeisdama Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V -533/A1-189 patvirtintų „Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių“ 18 punkto reikalavimus (gydytojai išduodami (...) pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą;), J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva ši 2008-11-06 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ši serga bei 2008-11-06 J. S. vardu išrašė nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ), į šį tikrą dokumentą sąmoningai įrašydama melagingus, neatitinkančius tikrovės duomenis apie tai, kad J. S. neva serga ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9) ir nurodydama jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10.

82Tęsdama jos, V. S., ir R. S. sukurstytus nusikalstamus veiksmus, gydytoja D. N., 2008-11-10 ( - ), ( - ), esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes šį į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia - iš jos, V. S., ir R. S. žinodama, kad J. S. jokia liga neserga, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva ši 2008-11-10 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta bei nustatyta, jog ši serga ir yra nedarbinga 2008-11-11 – 2008-11-12 laikotarpiu, tuos pačius duomenis įrašė ir į J. S. vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ) ir apie atliktus veiksmus 2008-11-10, 17 val. 24 min., vykusio telefoninio pokalbio metu nurodė jai, V. S., kuriai taip pat pranešė, jog nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S. teisėtumą 2008-11-12 ketina tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( toliau – VSDFV) ( - ) skyriaus gydytojų konsultacinė komisija.

83Gavus šiuos duomenis, ji, V. S., siekdama nuslėpti tikro dokumento - J. S. vardu išduoto nedarbingumo pažymėjimo suklastojimo faktą, šio 2008-11-10, 17 val. 24 min., vykusio telefoninio pokalbio metu su D. N. suderino, kad J. S. suklastoto tikro dokumento – jos vardu išrašyto nedarbingumo pažymėjimo į VšĮ “P“ atvyks pasiimti 2008-11-12 ryte, iki VSDFV ( - ) skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio, o D. N. šį suklastotą tikrą dokumentą tada realizuos J. S. ir taip bus išvengta šio pažymėjimo išdavimo teisėtumo patikrinimo.

842008-11-12, apie 9 - 12 val., vykdydama neteisėtą pažadą nusikaltimo kurstytojams jai, V. S., bei R. S., VšĮ “P“ patalpose, esančiose ( - ), ( - ), D. N., piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtintą pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, pažeisdama Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų „Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių“ 16 punkto 1 papunkčio reikalavimus ((...) sugadinti pažymėjimai perrašomi asmens sveikatos įstaigose šia tvarka: sugadintą pažymėjimą perrašo jį sugadinęs gydytojas (...);), 19 punkto reikalavimus (pažymėjimo tęsinys išduodamas tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas nenutrūksta nė vienai kalendorinei dienai (...);), vietoje sugadinto J. S. vardu 2008-11-06 išrašyto nedarbingumo pažymėjimo D Nr. ( - ), išrašė kitą nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ), kuriame įrašė neatitinkančius tikrovės duomenis apie tai, kad J. S. nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 neva sirgo ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9) ir pasirašė šį dokumentą.

85Taip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeutė D. N. piktnaudžiaudama tarnyba suklastojo šį tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą realizavo - 2008-11-12, tarp 9 - 12 val., ( - ), VšĮ „( - ) poliklinika“ patalpose, esančiose ( - ), ( - ) nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ) išdavė jos - V. S. nurodymu atvykusiai J. S..

86Dėl šių jos – ( - ) teisėjos V. S. ir ( - ) teisėjo R. S. piktnaudžiaujant teisėjo tarnyba sukurstytų valstybės tarnautojui prilyginto asmens - D. N. piktnaudžiaujant tarnyba atliktų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta bendrosios praktikos gydytojos tarnybos principai, esmė ir turinys, padarytas kitas nusikaltimas - tikro dokumento suklastojimas ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimas panaudojimui, sudarytos sąlygos J. S. įvykdyti kitą nusikaltimą – sukčiavimą, pasisavinant bendros 331 litų ir 66 centų vertės svetimą valstybės turtą - ligos pašalpos lėšas.

87Be to, šiais veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudama ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi ir gavo kitokios asmeninės naudos - jos dukrai J. S. neteisėtai buvo išduotas suklastotas nedarbingumo pažymėjimas D Nr. ( - ), pateisinantis nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12, ji, V. S., sulaužė 1992-07-29 duotą teisėjo priesaiką; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte ir 3 punkte numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (...) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (...) duotos teisėjo priesaikos;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (...) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 4 punkte ir 5 punkte įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (...) nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi; (...) nepriimti (...) neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą (...); ), 13 straipsnio 1 punkte, 3 punkte ir 7 punkte įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (...) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; (...) privačiame gyvenime elgtis sąžiningai (...), garbingai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;), 14 straipsnio 2 punkte ir 11 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (...) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesais ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigingumo principą (teisėjas privalo (...) nepažeisti Konstitucijos, (...) įstatymų ir kitų teisės aktų;).

88Dėl šių V. S. veiksmų – piktnaudžiavimo teisėjo tarnyba bei kitų nusikaltimų padarymo – kurstymo valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnyba ir tikro dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimą panaudojimui, didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyti teisėjo tarnybos principai, esmė ir turinys, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Tai yra V. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

89J. S. buvo kaltinama tuo, jog 2008-11-12, tarp 9 - 12 val., vykdydama V. S., veikusios su R. S. nurodymą, atvyko į ( - ) ( - ) esančias VšĮ “P“ patalpas, kuriose iš bendrosios praktikos gydytojos terapeutės D. N. gavo šios pagamintą jai žinomai suklastotą tikrą dokumentą - VšĮ “P“ gydytojos D. N. išduotą J. S. vardu nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ) su jame esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tariamą J. S. ligą - neva ji sirgo ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9) nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 ir šiuo laikotarpiu buvo nedarbinga, nors nurodytu laikotarpiu ji nesirgo ir pas šią gydytoją nesilankė, siekdama pateisinti nebuvimą darbe, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir gabeno - 2008-11-12 iš ( - ) atvežė į Vilnių, kur šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo - 2008-11-13 pateikė savo darbovietės - ( - ) Finansų skyriui bei 2008-11-14 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDF) Vilniaus skyriui.

90Tai yra J. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

91J. S. taip pat buvo kaltinama tuo, kad 2008-11-12 gavusi jai žinomai suklastotą tikrą dokumentą - VŠĮ “P“ bendrosios praktikos gydytojos D. N. išduotą nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ) su jame esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tariamą J. S. ligą ir nedarbingumą nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12, nors šiuo laikotarpiu ji nesirgo ir pas šią gydytoją nesilankė, 2008-11-13 šio jai žinomai suklastoto tikro dokumento - nedarbingumo pažymėjimo Nr. ( - ) šaknelę pateikė darbovietės - ( - ) Finansų skyriui ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - 155 litų 73 centų pašalpą iš darbdavio lėšų bei 2008-11-14 pateikusi šį jai žinomai suklastotą tikrą dokumentą - nedarbingumo pažymėjimą Nr. ( - ) VSDF Vilniaus skyriui, taip pat apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - 175 litų ir 93 centų ligos pašalpą iš VSDF Vilniaus skyriaus lėšų, taip bendrai apgaule užvaldydama bendros 331 litų ir 66 centų vertės svetimą turtą.

92Tai yra J. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

93R. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju - ( - ) teisėju, 2007-01-28, 2007-07-25, 2007-08-24, 2007-10-10, 2008-01-09, 2008-08-01, 2008-10-05, 2008-10-17, 2008-11-23 nemokamai dalyvaudamas proceso dalyvio nagrinėjamose civilinėse bylose - I. K. ir jos šeimos narių organizuojamose ( - ) savivaldybėje, ( - ) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose ir po jų rengiamuose pobūviuose, I. K. šių medžioklių ir pobūvių metu iš anksto žadėdamas savo nagrinėjamose civilinėse bylose priimti palankius procesinius sprendimus, 2008-10-14 ir 2008-11-21 prieš procesinių sprendimų nagrinėjamose civilinės bylose priėmimą jau būdamas priėmęs iš I. K. materialinę vertę turinčius daiktus, šiuo savo elgesiu ir kalbomis davė I. K. suprasti, kad už materialiai naudingų procesinių sprendimų priėmimą nagrinėjamose civilinėse bylose jam reikia atsilyginti ir taip provokavo I. K. duoti jam kyšį bei 2008-12-29, tarp 11 val. 41 min - 11 val. 59 min., ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo tarnybinėse teisėjo kabineto patalpose kaip dovaną už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad piktnaudžiaudamas teisėjo tarnyba 2008-10-14 I. K. paskyrė įmonių administratore nagrinėjamoje civilinėje bylose Nr. ( - ) dėl UAB “N“ siuvykla bankroto ir bei 2008-11-10 šioje byloje priėmė nutartį, kuria patvirtino, kad bankrutuojančios UAB “N“ siuvykla administratorė turi teisę administravimo išlaidoms naudoti įmonės lėšas 96400 Lt kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, bei už tai, kad 2008-11-21 civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl UAB “R“ bankroto atgaline 2008-11-17 data priėmė nutartį UAB “R“ pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto, netiesiogiai – per ( - ) teisėją A. Š., prieš kurį 2008-05-25 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atsisakytas pradėti BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais (negavus kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kai toks leidimas pagal įstatymą yra būtinas), iš bankroto administratorės I. K. savo naudai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 129 Lt vertės viskio 0,7 litro talpos „Glenfiddish“ butelį.

94Tai yra R. S. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje.

95Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir išteisinti jį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nurodo, jog skundžiama nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.

96Nors teismas jo kaltę grindė operatyvinio tyrimo medžiaga, nuteistojo A. K. ir I. K. parodymais, tačiau nenurodė argumentų, kodėl pastarųjų asmenų parodymai yra teisingi ir laikytini pagrįstais, o jo (R. S.) parodymai tuo tarpu įvertinti kaip bandymas išvengti atsakomybės. Tokie nuosprendžio teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymi, jog A. K. ir I. K. baudžiamajame procese turėjo kaltinamųjų statusą (A. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas), jie siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jų parodymų patikimumo klausimas turėjo būti plačiai aptartas. I. K. parodymai negalėjo būti kitokie nei to pageidavo tyrimą atlikęs prokuroras, kadangi pastarajai BK 40 straipsnio galėjo būti taikomos tik tuo atveju, jeigu ji besąlygiškai prisipažins kalta, gailėsis ir padės apkaltinti kitus asmenis. Teisme duoti I. K. parodymai iš esmės skiriasi nuo tų parodymų, kuriuos ji davė apklausta asocijuota liudytoja. Protokole yra daug prokuroro klausimų dėl jai kaltinime nurodytų aplinkybių. Visi jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti. Apelianto įsitikinimu, liudytoja I. K. tik iš dalies sugebėjo pasipriešinti prokuroro įtakai, o teismas šios liudytojos parodymus pripažino patikimais, kadangi jie sutampa su operatyvinio tyrimo medžiaga. Nuteistasis A. K. taip pat siekė išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Teisme jis net neslėpė esant susitarimą su bylą tyrusiu prokuroru dėl galimybės būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, jog šis asmuo taip pat negali būti laikomas patikimu liudytoju, kadangi jo parodymai taip pat negali skirtis nuo jam pareikštų kaltinimų, nes priešingu atveju nebūtų būtinų sąlygų taikyti BK 40 straipsnį.

97Operatyvinio tyrimo medžiaga pati savaime nėra įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tuo labiau, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog operatyvinis tyrimas atliktas nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

98Tai, kad operatyviniam tyrimui pradėti nebuvo faktinio pagrindo, patvirtina iš STT ( - ) valdybos gautas dokumentas (2008-08-28 pranešimas Nr. S8-09-163). Nors minėtame pranešime nurodoma, jog A. K. kursto R. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi nagrinėjant civilinę bylą dėl ginčo, kylančio iš bankroto teisinių santykių (IĮ “B“ bankroto), tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog IĮ “B“ bankroto byla iškelta 2008-01-31, bankroto administratoriumi paskirtas A. K., t. y. nesuprantama, kaip galima kurstyti piktnaudžiauti tarnybine padėtimi nagrinėjant nurodytą civilinę bylą, kai toks ginčas išspręstas daugiau kaip prieš 8 mėnesius. Pažymi teismą neanalizavus pranešimo Nr. S8-09-163, neanalizavus jo turinio ydingumo laiko prasme, surašytas į ateitį būtuoju laiku, nors jame kalbama daugiskaita apie daromus apysunkius nusikaltimus, tačiau minimas tik vienas atvejis ir vienas kurstytojas. Akcentuojama, kad jis (R. S.) ir jo bendrininkai laikosi konspiracijos, tačiau nenurodoma, kas yra tie tariami bendrininkai ir tt. Tad, apelianto nuomone, esant tik tokiems pranešimams, kaip aukščiau nurodytas, galima teigti nebuvus faktinio pagrindo pradėti operatyvinį tyrimą prieš apeliantą. Atsižvelgiant į tai, jog STT ( - ) valdyba nepateikė daugiau jokių duomenų, konstatuotina, jog tokių duomenų, patvirtinančių operatyvinio tyrimo faktinį pagrindą, nėra. Teismui pateiktoje civilinėje byloje dėl IĮ “B“ bankroto, nėra nė vieno A. K. pareiškimo, kurio išsprendimas būtų jam materialiai naudingas. Visi procesiniai sprendimai šioje byloje priimti vykdant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

99Toliau nurodo, jog teisėtu nelaikytinas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – generalinis prokuroras) 2008-11-25 teikimas Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 20-21). Nors šio teikimo įžanginėje dalyje rašoma „generalinis prokuroras A. V., išanalizavęs STT ( - ) valdybos viršininko P. U. pateiktą operatyvinio tyrimo bylos Nr. ( - ) medžiagą“ (žr. 2008-11-24 pranešimą Nr. S8-09-223), tačiau jį pasirašė ne A. V., o G. J.. Toks nutarimas negali būti teisėtu pagrindu operatyviniams veiksmas atlikti. Nepaisant to, ( - ) pirmininkas V. N. pratęsė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo terminą. Analogiška situacija yra ir dėl 2008-11-25 teikimo Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 23-24). Tokiu būdu ( - ) pirmininkas peržengė kompetencijos ribas ir leido dalyvauti teisėjų kolegijos pasitarimuose priimant teismo sprendimus asmenims, kurie nebuvo ir negalėjo būti kolegijos sudėtyje, leido šnipinėti teisėjų pasitarimų kambaryje vykusius kolegijos pasitarimus. Bylą nagrinėjęs teismas šios aplinkybės nepagrįstai nevertino.

100Apelianto teigimu, byloje surinkta informacija apie atliktą operatyvinį tyrimą yra prieštaringa. Oficiali versija nurodo, kad operatyvinis tyrimas dėl jo pradėtas 2008-09-01 (teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kaip tik ir remiasi šio tyrimo metu užfiksuota informacija). Tačiau teismui buvo pateiktas ir Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos raštas su STT 2008-09-22 informacija prezidentūrai, kuriame nėra jokių duomenų apie korupcijos požymius jo veikloje. Teismas dėl šios aplinkybės nuosprendyje nepasisakė, net nenurodė, kad 2008-09-01 pradėtas Operatyvinis tyrimas buvo teisėtas (esant faktiniam ir teisiniam pagrindui). Apeliantui ginamojoje kalboje akcentavus, jog nebuvo jokių pagrindų pradėti operatyvinį tyrimą, teismas protokoline nutartimi nutarė išreikalauti iš STT ( - ) valdybos operatyvinio tyrimo medžiagą, tačiau pastarajai pateikus tik du pranešimus apie tariamai daromas nusikalstamas veikas, pakeitė nuomonę ir nutarė prašymo dėl operatyvinio tyrimo medžiagos išreikalavimo netenkinti. Tokiu būdu byloje liko dvi viena kitai prieštaraujančios nutartys, tačiau teismas jų nekomentavo, neaptarė ir nevertino.

101Nuosprendyje konstatuota, kad operatyvinis tyrimas dėl V. S. pradėtas neteisėtai (teikimą pasirašė ne generalinis prokuroras, bet jo pavaduotojas), tačiau, kaip minėta anksčiau, teikimą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo prieš R. S. pasirašė taip pat generalinio prokuroro pavaduotojas. Teismas, be to, nevertino reikšmingos aplinkybės, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai surašyti ne juose nurodytomis datomis, o po to, kai A. K. ir I. K. davė parodymus, t. y. protokolų turinys surašytas pagal jų parodymus.

102Neaišku, kokiu būdu jo kaltė dėl kyšio priėmimo grindžiama liudytojų J. K., G. K. parodymais, kadangi pastarosios apie jokį kyšį nekalba, nematė arba neatsimena, kas buvo ant teisėjo stalo. Liudytojas A. Š. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su kyšio davimu ar priėmimu.

103Nors kratos metu iš A. K. gyvenamosios vietos buvo paimta užrašų knygutė, kurioje tarp kitų skaitmeninių užrašų yra įrašas „2409,02 Lt S.“, tačiau teismas nepasisakė, ar šiame įraše minima pavardė nurodo būtent jį (apeliantą R. S.) ar kitą asmenį, neanalizavo jo argumentų, kad nurodytas įrašas reiškia kreditoriaus pavardę, su kuriuo A. K. atsiskaitė, įrašas padarytas klastojant įrodymus, be to, nurodoma suma nesutampa su ta, kurią teismas įvardija kaip paimtą kyšį. A. K. net nesugebėjo paaiškinti, už ką jis buvo skolingas ir kodėl gėda grąžinti skolą metalinėmis monetomis.

104Nesupranta, kokią įrodomąją reikšmę turi ( - ) teismo civilinės bylos Nr. ( - ) kopija, juo labiau, konstatuojant, kad A. K. turto administratoriumi šioje byloje paskirtas teisėtai.

105Toliau tikina, jog A. K. ir prokuroras buvo ir yra sudarę susitarimą dėl tam tikrų aplinkybių papasakojimo tyrimui reikalinga linkme, o ne siekiant nustatyti tiesą. Kategoriškai nesutinka su teismo išvada dėl to, jog kyšio priėmimo faktas yra neginčytinai nustatytas. Tokia teismo išvada nepagrįsta ir netgi nelogiška, kadangi net neteisėtai padarytame vaizdo įraše nesimato pinigų, o specialistai įžiūrėjo spalvotus popierėlius. Teismas padarė išvadą, kad tai galimai buvo pinigai, nors jų nėra, yra tik nerišlus ir nelogiškas A. K. aiškinimas apie nebūtos skolos grąžinimą. Byloje yra kitų įrodymų, kurie leidžia teigti, kad A. K. neturėjo pinigų. Tai patvirtino liudytojas A. Š. ir pats A. K., aiškindami padangų pirkimo aplinkybes. STT ( - ) valdybos agentų veiksmai taip pat rodo, jog A. K. nedavė apeliantui jokių pinigų. STT ( - ) valdyba yra įsikūrusi netoli nuo ( - ) teismo pastato, tokiu būdu STT agentai turi visas sąlygas ateiti ir paimti perduotus pinigus jų perdavimo vietoje. Tas pats pasakytina ir apie neva tai jam I. K. perduotus alkoholio butelius. Kadangi buteliai likdavo darbo kabinete, o STT agentai turėjo leidimą slapta patekti į darbo kabinetą ir užfiksuoti perduotų vertybių buvimo faktą, tai nebuvo padaryta. Akivaizdu, jog nuosprendyje išvardinti kaltę patvirtinantys įrodymai yra tik prielaida, kuriomis draudžiama grįsti apkaltinamąjį nuosprendį.

106Toliau apeliantas pasisako dėl teismo išvadų pripažįstant jį kaltu padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

107Kaltinime nurodyta 2008-11-17 nutartis (UAB “R“ bankroto byloje) negalėjo būti priimta anksčiau nei 2008-10-25. Jos priėmimui Įmonių bankroto įstatymas nenustato konkretaus termino, ši nutartis turėjo būti priimta, išsprendžiant klausimą dėl UAB “R“ pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo per protingą terminą. Ši nutartis buvo priimta 2008-11-17, nors galėjo būti priimta ir bet kurią kitą dieną, nes 2008-11-17 data Įmonių bankroto įstatymo prasme nėra nei termino pradžia, nei pabaiga, kuri sukeltų kokias nors teisines pasekmes.

108Neigia kaltinimo dalį, jog jis savo iniciatyva pagamino netikrą dokumentą, į 2008-11-21 nutartį įrašydamas 2008-11-17 datą, ir šį žinomai netikrą dokumentą realizavo, perduodamas I. K.. Ikiteisminiame tyrime ir teisme I. K. neigė prašiusi suklastoti teismo nutartį, t. y. priimti ją atgaline data. Neteisėto operatyvinio tyrimo metu užfiksuoto jo ir I. K. pokalbio turinys dėl UAB “R“ pripažinimo bankrutavusia nepatvirtina, kad 2008-11-17 nutartis priimta ne šią dieną. Pokalbyje nėra pasakyta, kad jis nutartį priims atgaline data. Pabrėžia, kad pokalbyje minimas pirmadienis yra kaip nutarties paskelbimo, o ne priėmimo diena. Operatyvinio tyrimo metu gauta informacija turi būti patvirtinta kitais įrodymais. I. K. apie nutarties priėmimą atgaline data nieko nežino, apeliantas tuo tarpu tvirtina, jog data nutartyje įrašyta teisinga, kitų netikro dokumento požymių nėra, todėl nėra jokio pagrindo teigti jį pagaminus netikrą dokumentą bei jį realizavus. Byloje esanti 2009-12-23 LTEC specialisto išvada Nr. 11-2592(09) taip pat nepatvirtina, kad 2008-11-17 nutartis dėl UAB “R“ pripažinimo bankrutavusia bei jos likvidavimo dėl bankroto yra surašyta kitu, nei joje nurodytu, laiku. Esant kompiuterizuotai darbo vietai, nenustatyti aptariamos nutarties surašymo laiko, reiškia ne ką kitą, kaip pagrįstu konstatuoti faktą, kuris yra nurodytas dokumente.

109Pažymi, jog teisme liudytoja I. K. aiškiai pasakė, kad apie butelius jai papasakojo STT agentai, o ji jų pasakojimą patvirtino. Taip pat suprantamai paaiškino jos pareiškimo prokurorui dėl apelianto papirkinėjimo nešant jam nedidelės vertės materialinius daiktus ir piktnaudžiavimo tarnyba parašymo aplinkybes (anksti ryte į jos namus atėjo STT agentai, padarė kratą ir ją išsivežė, sakydami, kad viską žino apie jos padarytus nusikaltimus, papasakojo kokius ir pasiūlė parašyti pareiškimą, kurio tekstą padiktavo prokuroras J. Laucius). Teisme liudytoja pripažino, kad vieną butelį yra perdavusi apeliantui (R. S.) per A. Š., tačiau ji nežino, ar pastarasis tą butelį perdavė apeliantui. Pabrėžia tą aplinkybę, kad I. K. buvo įtariamoji, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės mainais už apeliantą kaltinančių parodymų davimą. Neteisėto operatyvinio tyrimo metu buvo įrašytas I. K. apsilankymas, tačiau šiame įraše nėra jokių butelių, nesigirdi ir kalbų apie viskio butelius, nors operatyvinių veiksmų atlikimo protokole rašoma, kad I. K. išsiima iš rankinės dėžutę, paduoda ją R. S., o šis įsideda ją į tarnybinę spintą. Peržiūrėjus įrašą, nesimatė nei dėžutės, nei viskio butelio.

110Apeliantui nuostabą kelia nuosprendžio teiginys, kad tuo metu parduotuvėse „Maxima“ ir „IKI“ buvo pardavinėjami „Tullamore dew” gėrimai, kas taip pat laikytina įrodymu, jog I. K. perdavė jam alkoholio butelį. Nurodo, jog byloje net nėra įrodymų, kad I. K. iš viso turėjo 64, 99 Lt vertės 0,7 litro talpos viskio „Tullamore dew“ butelį.

111Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, ir jį dėl BK 228 straipsnio 2 dalies (dėl abiejų nusikalstamų veikų), 184 straipsnio 1 dalies išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą (BK 40 straipsnis) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

112Mano, jog skundžiamas nuosprendis dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų apimties, baudžiamosios atsakomybės konstatavimo bei bausmės skyrimo yra nepagrįstas.

113Apeliantas tvirtina davęs nuoseklius ir konkrečius parodymus apie įvykius, kuriuos teismas pripažino nusikalstamais. Jis nesutinka su teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir mano, jog nagrinėjamoje byloje buvo aiškiai pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos.

114Kategoriškai neigia turėjęs tikslą iššvaistyti jo administruojamų įmonių VšĮ “S“ ir IĮ “B“ turtą (4 padangas automobiliui). Nurodo šias padangas R. P. L. perdavęs ne savo iniciatyva, kaip teigiama nuosprendyje, o dėl teisėjų R. S. ir A. Š. įtakos. Už padangas jis sumokėjo, mokėjimas vėlavo dėl materialinių sunkumų. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, nei VŠĮ “S“, nei IĮ “B“ nebuvo padaryta didelė turtinė žala, kadangi 440 - 450 Lt vertės turtas sudarė menką šių įmonių (nors ir bankrutuojančių) turto dalį.

115Byloje nėra įrodymų (nuosprendyje tai neaptarta), kad jis savo veiksmais pažemino ir sumenkino įmonių bankroto administratoriaus tarnybos autoritetą ir diskreditavo įmonių administratoriaus vardą. Tokia teismo išvada yra deklaratyvi, padaryta neįvertinus jo atliktų veiksmų pobūdžio, tikslų, apimties ir pasekmių. Dėl šių aplinkybių jo padarytoje veikoje nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymių.

116Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais atsisakyta taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad įtariamojo statusas nesuteikia teisės tapatinti jį su galimu asmens pripažinimu kaltu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, priešingu atveju būtų iš esmės pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, be to, pranešimuose apie įtarimą nurodyti įvykiai buvę dar iki kaltinamojo akto surašymo šioje byloje. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad jo teisinė padėtis teismui nenurodžius kitų reikšmingų aplinkybių atitinka BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas.

117Pažymi, jog teismas dėl abiejų BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų jam paskyrė teisės dirbti bankroto administratoriumi atėmimą atitinkamai 2 (dvejiems) metams ir 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams. Teismas šiuo atveju neįvertino, kad pagal Lietuvos Respublikos 2011-06-21 įstatymą Nr. XI-1472, įsigaliojusį 2011-07-05, į bausmių rūšių sąrašą (BK 42 straipsnis) neįeina teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, kuris pagal BK 42 straipsnio 6 dalį priskiriamas prie baudžiamojo poveikio priemonių. Tokiu būdu, įvertinant baudžiamojo įstatymo galiojimo atgal garantijas, jam negalėjo būti paskirta bausmė - teisės dirbti bankroto administratoriumi atėmimas.

118Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013-01-24 nuosprendžio dalį, kuria R. S. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2008-09-12 - 2008-09-17 piktnaudžiavimas tarnyba, susijęs su A. K. skyrimu UAB “N“ administratoriumi), 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2008-11-04 - 2008-11-12 piktnaudžiavimas tarnyba, susijęs su suklastoto dokumento (nedarbingumo pažymėjimo) J. S. išdavimu), 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugsėjo pabaigoje - 2008-12-01 vykęs piktnaudžiavimas tarnyba ir A. K. sukurstymas piktnaudžiauti tarnyba bei išvaistyti turtą), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo R. S. pripažinti kaltu ir jį nuteisti:

119pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (2008-09-12 - 2008-09-17 piktnaudžiavimas tarnyba, susijęs su A. K. skyrimu UAB “N“ administratoriumi) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

120pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (2008-11-04 - 2008-11-12 piktnaudžiavimas tarnyba, susijęs su suklastoto dokumento - nedarbingumo pažymėjimo J. S. išdavimu) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

121pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (2008-11-04 - 2008-11-12 piktnaudžiavimas tarnyba, susijęs su suklastoto dokumento - nedarbingumo pažymėjimo J. S. išdavimu) laisvės atėmimu - 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams;

122pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2008-11-04 - 2008-11-12 piktnaudžiavimas tarnyba, susijęs su suklastoto dokumento - nedarbingumo pažymėjimo J. S. išdavimu) - 100 MGL (13 000 Lt) bauda.

123pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (2008 m. rugsėjo pabaigoje - 2008-12-01 vykęs piktnaudžiavimas tarnyba ir A. K. sukurstymas piktnaudžiauti tarnyba bei išvaistyti turtą) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 mėnesiams;

124pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (2008 m. rugsėjo pabaigoje - 2008-12-01 vykęs piktnaudžiavimas tarnyba ir A. K. sukurstymas piktnaudžiauti tarnyba ir išvaistyti turtą) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

125pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (2008 m. rugsėjo pabaigoje - 2008-12-01 vykęs piktnaudžiavimas tarnyba ir A. K. sukurstymas piktnaudžiauti tarnyba ir išvaistyti turtą) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

126Pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti R. S. veiksmus į BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X- 1233 redakcija) ir paskirti jam - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 mėnesiams.

127Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 6 dalimi, šias bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su neskundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalimi ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti - laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 6 mėnesiams bei 100 MGL (13 000 Lt) baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

128Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo V. S. pripažinti kalta ir ją nuteisti:

129pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

130pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams.

131pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (13 000 Lt) bauda.

132Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimo būdą, ir V. S. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams bei 100 MGL (13 000 Lt) baudą.

133Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir jai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

134Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria J. S. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo J. S. pripažinti kalta ir nuteisti:

135pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (6500 Lt) bauda;

136pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 75 MGL (9750 Lt) bauda.

137Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 100 MGL (13 000 Lt) baudą.

138Pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, ir perkvalifikuoti A. K. veiksmus į BK 227 straipsnio 2 dalį, paliekant skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimą paskirtą 90 MGL (11 700 Lt) dydžio baudą.

139Kitą Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

140Nurodo, jog teismas skundžiamo nuosprendžio dalyse netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė neteisingas ir aiškiai per švelnias bausmes. Taip pat skundžiamo nuosprendžio dalyse išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatsižvelgė į bylos aplinkybes, galėjusias iš esmės paveikti jo išvadas; dalies teismo išvadų nepatvirtina pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai; byloje esant prieštaringiems parodymams, turintiems daug reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus; be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė kaltumo klausimo išsprendimą, tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės paskyrimą. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio dalys, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas, yra naikintinos ir jose priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis arba keistinas apeliaciniame skunde prašomu būdu ir pagrindais.

141Prokuroras apeliaciniame skunde argumentus dėsto pagal kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamų veikų padarymo chronologiją.

142Dėl nepagristo nepripažinimo įrodymais R. S., V. S., A. Š. paaiškinimų, duotų ne BPK numatyta tvarka

143Teismas skundžiamame nuosprendyje teisėjų R. S., V. S. ir A. Š. paaiškinimai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Teisėjų tarybos posėdyje, Lietuvos Respublikos Seimo Laikinojoje komisijoje nepripažindamas įrodymais, motyvuojat tuo, kad jie gauti ne BPK nustatyta tvarka, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Nurodo, jog įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai BPK numatytais veiksmais gauti duomenys, bet ir duomenys, gauti vadovaujantis kitais įstatymais. Teismų praktika rodo, kad BPK 20 straipsnio 1 dalies norma nėra suprantama tiesiogiai ir įrodymais bylose pripažįstami duomenys, gauti ir žemesnės, negu įstatymai, aktų tiesiogiai nustatyta tvarka. Svarbiausia, kad tokie aktai būtų priimti vadovaujantis įstatymu ir vykdant atitinkamas įstatymo nuostatas (kasacinė byla Nr. 2K-475/2006).

144A. Š., R. S. ir V. S. paaiškinimai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai ir Teisėjų tarybos posėdyje yra gauti arba Teismų įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka (vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintais Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatais), arba fiksuoti Teismų įstatymo 121 straipsnio tvarka vykusiuose Teisėjų tarybos posėdžių protokoluose, arba pateikti vidinį teismų administravimą vykdžiusiam aukštesniajam teismui - Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui. Lietuvos Respublikos Seimo Laikinojoje tyrimo komisijoje 2009-05-08 ir 2009-05-14 teisėjų A. Š. ir R. S. paaiškinimai taip pat buvo užfiksuoti Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nustatyta tvarka.

145Visi šie duomenys, kurių skundžiamame nuosprendyje teismas nepripažino įrodymais, iš teismų savivaldos institucijų buvo gauti pagal prokuroro BPK 97 straipsnio tvarka surašytus pareikalavimus. Iš Lietuvos Respublikos Seimo gauti garso įrašai su teisėjų A. Š. ir R. S. 2009-05-08 ir 2009-05-14 paaiškinimais Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos posėdžiuose apžiūrėti BPK 207 straipsnyje numatyta tvarka, 2009-08-10 - 2009-09-09 dokumentų apžiūros protokole padarytos šių posėdžių garso įrašų stenogramos.

146Tad, prokuroro teigimu, visi šie dokumentai tiek formos, tiek turinio aspektu atitinka BPK 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 punkte ir 5 punkte numatytą dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sąvoką. Į bylą jie pateko BPK 97 straipsnyje numatytu būdu ir patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Ir nors juose užfiksuota informacija yra gauta ne tiesiogiai BPK numatytais tyrimo veiksmais, tačiau kitų įstatymų ir šių įstatymų normas detalizuojančių poįstatyminių aktų tvarka, t. y. išimtinai teisėtu būdu ir priemonėmis.

147Dėl nepagristo R. S. išteisinimo 2008-09-12 - 2008-09-17 piktnaudžiavus teisėjo tarnyba (nuosprendyje įvardinta kaip veika Nr.4, susijusiu su A. K. paskyrimu UAB “N“ turto administratoriumi)

148Šioje skundžiamoje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes esant pagrindui R. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 228 straipsnio 2 dalies redakciją to nepadarė.

149Dėl šios nusikalstamos veikos teisėjui R. S. pateikto kaltinimo esmė yra ta, jog jis, neatsižvelgdamas į įstatymų reikalavimus ir į nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl UAB “N“ bankroto pateiktą procesinį UAB “K“ prašymą dėl pageidaujamo turto administratoriaus skyrimo, organizavo A. K. procesinio prašymo pateikimą į šią bylą o vėliau priėmė procesinį sprendimą UAB “N“ turto administratoriumi skirti A. K., su kuriuo palaikė draugiškus santykius. Tokį A. K. materialiai naudingą procesinį sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje teisėjas R. S. priėmė ne dėl pastarojo kompetencijos ar kitų dalykinių savybių, o vien dėl to, kad su juo palaikė gerus, draugiškus bei materialiai naudingus santykius ir suprasdamas, jog dėl tokio jo priimto procesinio sprendimo A. K. įgyja teisę gauti materialinę naudą.

150Baudžiamosios teisės teorijoje tarnybinių galių, suteiktų tik atitinkamoms funkcijoms atlikti, panaudojimas savo paties ar sau artimų asmenų privatiems poreikiams tenkinti dar yra vadinamas nepotizmu ir be jokių abejonių pripažįstamas viena iš korupcijos formų. Toliau prokuroras aptaria, kaip LAT jurisprudencijoje vertinama piktnaudžiavimo tarnyba veikos esmė, pagal kokius kriterijus piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika atribojama nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo ir tt. (kasacinės nutartys Nr.2K-16/2010, 2K-355/2009,2K-529/2008, 2K-421/2008, 2K-660/2007, 2K-76/2007 ir kt).

151Teisėjo procesinių sprendimų priėmimas nagrinėjamose bylose draugų ar pažįstamų naudai, suprantant, kad iš to jie turės materialinės naudos ir to siekiant, nėra suderinamas su teisėjo tarnybos interesais ir neturi nieko bendro su teisingumo vykdymu. Tokie teisėjo veiksmai nagrinėjamose bylose yra šiurkštus teisėjo tarnybos principų pažeidimas, atitinkantis BK 228 straipsnio dispozicijoje numatytos „didelės žalos valstybei“ požymį neturtinės žalos aspektu.

152Apelianto tvirtinimu, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2008-09-12 - 2008-09-17 ( - ) teisėjas R. S. atliko kaltinime nurodytus veiksmus ir nagrinėdamas civilinę bylą panaudojo teisėjo įgaliojimus savo paties ir draugo A. K. privatiems poreikiams tenkinti. Šie jo veiksmais pilnai atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo apibrėžtį visais kaltinime nurodytais aspektais.

153Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikoma, jog baudžiamojoje byloje dėl teisėjo piktnaudžiavimo nustačius, jog procesinius sprendimus bylose teisėjas priėmė nusikalstamai piktnaudžiaudamas, tokie procesiniai sprendimai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais, nors ir yra įsiteisėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-06-09 nuosprendis byloje Nr. lA-65-2006), o aplinkybė, kad tokios kitoje byloje priimtos nutartys yra galiojančios, neturi įtakos sprendžiant kaltininko kaltės kausimą dėl piktnaudžiavimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-2/2007). Tokiu būdu nepagrįstu laikytinas išteisinimo motyvas, jog kaltinime minima 2008-09-17 nutartis skirti A. K. UAB “N“ turto administratoriumi yra galiojanti, todėl teisėta.

154Dėl operatyvinio tyrimo prieš teisėją V. S. pradėjimo teisėtumo (nuosprendyje įvardinta kaip veika Nr. 6, susijusiu su nedarbingumo pažymėjimo išdavimu)

155Teismas nepripažino nusikalstamos veikos epizode Nr. 6 operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų įrodymais, nes konstatavo, jog operatyvinis tyrimas dėl ( - ) teisėjos V. S. pradėtas pažeidžiant Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalies reikalavimus - jį 2008-10-17 pradėjo ne operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu, o LR STT ( - ) valdybos viršininko pavaduotojas E. S., generalinio prokuroro pavaduotojo G. J. sutikimu.

156Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog operatyvinis tyrimas dėl V. S. pradėtas pažeidžiant Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nurodo tokiu būdu teismą padarius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, pasireiškusį BPK 20 straipsnio 4 dalies taikymo klaida.

157Sutinka su teismo teiginiu, jog, siekiant užtikrinti teisėjo nepriklausomumą, bylai aktualiu laikotarpiu teisės aktuose buvo numatyta speciali operatyvinio tyrimo prieš teisėją pradėjimo tvarka. Nuo 2008-09-01 galiojusioje Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu.

158LAT jurisprudencijoje išaiškinta, kad tai, jog paskirtas generalinis prokuroras dėl atostogų, ligos ar kitų priežasčių laikinai nevykdo jam įstatymų nustatytų funkcijų, nereiškia, kad tokios funkcijos iš viso tam tikrą laiką negali būti vykdomos ar prokuratūros sistemai nėra visa apimtimi vadovaujama. Paskirtam generaliniam prokurorui laikinai nevykdant savo funkcijų, jų vykdymas gali būti perduotas kitam Generalinės prokuratūros prokurorui. Generalinio prokuroro, jam laikinai negalint vykdyti įstatymų numatytų funkcijų, pavadavimo tvarka nustatoma generalinio prokuroro priimtu poįstatyminiu teisės aktu (kasacinė byla Nr. 2K-7-2/2007).

159Generalinio prokuroro pavaduotojo 2008-10-14 įsakymu Nr. K-405 „Dėl A. V. komandiruotės į Austrijos Respubliką“ tuometinis generalinis prokuroras A. V. nuo 2008-10-16 iki 2008-10-19 imtinai, t. y. bylai aktualiu laikotarpiu, buvo komandiruotas į užsienio komandiruotę. Generalinio prokuroro išimtinių funkcijų perdavimas buvo išspręstas priimant 2006-10-17 įsakymą Nr. 1-189 „Dėl kompetencijos pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos sritis nustatymo“, kurio 1.1.5.p.p. numatyta, jog, laikinai nesant generalinio prokuroro, jo funkciją koordinuoti operatyvinės veiklos subjektų operatyvinę veiklą, kuri buvo numatyta 1.1.4.p.p., vykdė generalinio prokuroro pavaduotojas G. J., kuris kontroliavo Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyvinių padalinių operatyvinės veiklos teisėtumą (1.3.4.p.p.).

160Bylai reikšmingu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-03 nutarimo Nr. 1559 „Dėl operatyvinės veiklos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų operatyvinės veiklos masto nustatymo“ 1.5 p. numatyta, kad į operatyvinės veiklos subjektų sąrašą įtraukti ir STT operatyviniai padaliniai, kurių vienas, vadovaujantis STT tarnybos direktoriaus 2005-05-31 įsakymu Nr. 2-65 , yra ir ( - ) valdybos Operatyvinės veiklos skyrius. Šių nuostatų 20 punkte ir LR STT tarnybos direktoriaus 2005-07-20 įsakymu Nr. 2-104 patvirtintų LR STT ( - ) valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo“ 7.17 punkte numatyta, kad nesant valdybos viršininko, jį pavadavo ir operatyvinės veiklos subjekto vadovo pareigas jo nebuvimo laiku ėjo LR STT ( - ) valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas.

1612008-10-17 tuometinio STT ( - ) valdybos viršininko P. U. nebuvo, jo pareigas ėjo STT ( - ) valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas E. S..

162Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, prokuroras nurodo, jog tiek STT ( - ) valdybos viršininko pavaduotojas E. S., tiek STT operatyvinių padalinių operatyvinės veiklos teisėtumą kontroliavęs ir šios tarnybos operatyviniuose tyrimuose 2008-10-17 generalinio prokuroro funkcijas vykdęs generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. buvo Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje numatyti subjektai, galintys pradėti dėl teisėjo operatyvinį tyrimą. 2008-10-17 STT ( - ) valdybos viršininko pavaduotojui nebuvo jokių kliūčių pradėti (papildyti) operatyvinį tyrimą dėl ( - ) teisėjos V. S., o toks generalinio prokuroro pavaduotojo patvirtintas procesinis sprendimas yra teisėtas.

163Tokiu būdu operatyvinės veiklos metu surinkti duomenys (telefoniniai pokalbiai) pripažintini teisėtu būdu gautais duomenimis, jie laikytini įrodymu, kuriuo privalu remtis nuosprendyje. To pirmosios instancijos teismui nepadarius, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

164Dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu išteisinant R. S., V. S. ir J. S. 2008-11-02 - 2008-11-12 piktnaudžiaujant ir suklastojant dokumentą (nuosprendyje įvardinta kaip veika Nr. 6, susijusi su nedarbingumo pažymėjimo išdavimu)

165Skunde pirmiausia dėstomi įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas dėl nurodytos nusikalstamos veikos (8 – 9 skundo lapai). Pažymi, jog vienus iš šių įrodymų pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino arba kaip nepatikimus (liudytojo T. T.), arba konstatavo, jog jie yra nepatikimi (liudytojų V. J., D. N. parodymai), nes yra nenuoseklūs, skiriasi esminės aplinkybės, nurodytos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, o atskirais atvejais prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymais. Trečių įrodymų šaltinių arba iš viso nepripažino įrodymais (V. S. paaiškinimų Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, 2009-02-23 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuotų V. S. mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - ) telefoninių pokalbių), arba jų nepaminėjo nuosprendyje (įtariamosios J. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu), o ketvirtosios grupės įrodymų šaltiniais arba rėmėsi tiek, kiek tai leido daryti R. S., J. S. ir V. S. teisinančias išvadas, arba konstatavo, jog jie nėra pakankamai informatyvūs daryti kategoriškais išvadas (L. P. ir K. M. (G.) parodymai). Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo įrodymus, kuriems, jo nuomone, prieštarauja V. S., J. S. ir R. S. parodymai, ir kuriais neigiamas pastarųjų dalyvavimas inkriminuotuose nusikaltimuose.

166Prokuroro įsitikinimu, toks pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas yra paremtas ne esminių faktinių duomenų apie nusikaltimo padarymą analize, o smulkių detalių vertinimu, fragmentiškų nesutapimų pripažinimu esminiais prieštaravimais, neįvertinant minėtų parodymų santykio su kitais įrodymais loginio integralumo aspektu.

167Teigia teismą neanalizavus V. S. paaiškinimų, duotų Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Teisėjų tarybai, kaip paviršutiniška įvardijama ir liudytojų D. N., V. J. ir R. M. parodymų analizė.

168Vertindamas smulkius neatitikimus jų parodymuose, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad subjektyviosios kilmės įrodymai dėl asmens atminties savybių, apklausos ypatumų (klausimų struktūros, formulavimo), apklausiamojo santykio su kaltinamuoju laiko požiūriu turi savybę kisti. Tai, kad tiek šios liudytojos, tiek kiti teisme apklausti liudytojai ne visas aplinkybes nurodė tiksliai kaip ikiteisminio tyrimo metu, nepaneigia jų parodymų patikimumo, nes nuo nusikaltimų padarymo iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje praėjo trys metai, o tokie netikslumai yra natūrali žmogaus atminties būsena.

169Be to, anot prokuroro, kiti įrodymų šaltiniai nebuvo išgryninti ir įvertinti konteksto aspektu su pagrindiniais bylos įrodymais - liudytojų D. N., V. J. parodymais, o taip pat 2009-02-23 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuotais V. S. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - ) vykusiais telefoninių pokalbiais kaip dalies ir visumos santykis.

170Taip pat skundžiamame nuosprendyje apsiribota išvadomis, jog liudytojų, kurių parodymais buvo grindžiamas kaltinimas, patvirtinamos vienos ar kitos V. S., J. S. ir R. S. gynybinei pozicijai palankios aplinkybės, o ta dalis, kuri prieštarauja šiai pozicijai, neaptarta.

171Tad, prokuroro nuomone, teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kitų ir selektyviai, neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, teikdamas pirmenybę išteisintųjų gynybinei pozicijai ir be jokio pagrindo užėmė skeptišką poziciją vertindamas kaltinančius įrodymus. Visos šios priežastys sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą spendimą, todėl tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

172Į vieningą loginę visumą susiedamas bylos duomenis ir vertindamas surinktus įrodymus, apeliantas nurodo byloje esant nustatytas šias aplinkybes:

173R. S. ir V. S. dukra J. S., dirbusi ( - ) teismo sekretore, 2008-11-02 - 2008-11-12 jokia liga nesirgo ir tiek ( - ) gydytojai D. N. 2008-11-06 išrašant jai nedarbingumo pažymėjimą, tiek iki 2008-11-09, 14 val. 38 min., buvo Vilniuje. Byloje nustatyta, kad liudytojas T. T. yra gimęs lapkričio 8 d. Tiek liudytojo T. T. parodymai, tiek kiti įrodymų šaltiniai (2008-11-05, 18:19:12, 2008-11-06, 16:12:57 J. S. telefoniniai pokalbiai su motina V. S.) patvirtina, kad pastaroji jokia liga nesirgo ir 2008-11-08 dalyvavo T. T. gimtadienyje. Ta aplinkybė, jog šiuo metu tarp T. T. ir S. šeimos nėra draugiškų santykių, vertinant ją su minėto liudytojo parodymais, kad jokia liga nesirgusi J. S. 2008-11-08 dalyvavo jo gimtadienyje, jis ją 2008-11-09 vežė iki Ukmergės, nėra nei svarbi, nei lemiama, kad juos būtų galima vertinti kaip nepatikimus, juolab, kad iki 2008-11-06, kai buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas, tiek 2008-11-06 vykusiuose J. S. ir V. S. telefoniniuose pokalbiuose nėra nė užuominų apie jokią J. S. ligą. Dar daugiau, šiuose pokalbiuose J. S. kaip įmanydama spaudžia J. S. kruopščiai ruoštis valstybinių egzaminų perlaikymui.

174Norint pateikti J. S. nebuvimo darbe dėl pasiruošimo egzaminams priežastį pateisinantį dokumentą (nedarbingumo pažymėjimą), ( - ) teisėja V. S., 2008-11-02, 15:22, vykusio telefoninio pokalbio metu kreipėsi į tarnybiškai nuo jos priklausančią ( - ) sekretorę V. J., prašydama, kad šios sesuo gydytoja D. N. išduotų nuo 2008-11-06 galiojantį nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai, kad su tokiu prašymu jį kreipėsi į gydytojos D. N. seserį sekretorę V. J., V. S. parodė tiek 2010-07-07 Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdyje (posėdžio protokolas Nr.24P-8), tiek 2010-09-24 Teisėjų tarybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr.38P-13-(7.1.1). Šią aplinkybę viso proceso metu nuosekliai patvirtino ir liudytoja V. J.. Šias aplinkybes patvirtina ir 2008-11-02, 15:22:52, telefoninis pokalbis, kuriame V. S. užuominomis to prašo V. J.. Pastaroji 2008-11-04 - 2008-11-05 žodžiu perdavė V. S. prašymą seseriai gydytojai D. N.; tuo pačiu metu V. S., 2008-11-04 vykusio telefoninio pokalbio metu, su tokiu prašymu asmeniškai kreipėsi į gydytoją D. N. ir nurodė, kad 2008-11-06 pas ją šiuo klausimu atvyks ir šio tikro dokumento suklastojimo detales suderins jos sutuoktinis ( - ) teisėjas R. S.. Nurodytas aplinkybes nuosekliai patvirtina liudytojos D. N. parodymai.

175Šios liudytojos parodymų, kad R. S. prašymą išduoti J. S. suklastotą nedarbingumo pažymėjimą jai perdavė 2008-11-05 per pietus P patalpose, jokiu būdu nepaneigia 2008-11-05 įvykių įraše užfiksuota aplinkybė, jog teisėjas R. S. 2008-11-05 iš savo darbo kabineto išėjo 11 val. 30 min. ir į jį sugrįžo 13 val. 19 min.

176Toliau skunde aptariami liudytojos D. N. parodymai, iš kurių aiškiai matyti, kad J. S. pas ją nesilankė, ji jos neapžiūrėjo, iš V. S. ir R. S. žinojo, kad J. S. neserga ir tt. (tokius parodymus iš dalies patvirtino bendrosios praktikos slaugytoja R. M.).

177Byloje tai pat nustatyta, kad 2008-11-10 D. N. duomenis apie tariamą J. S. ligą įrašė į pastarosios vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( - ), o apie atliktus veiksmus 2008-11-10, 17:24, vykusio telefoninio pokalbio metu pranešė V. S., kurią taip pat informavo, kad nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisėtumą 2008-11-12 ketina tikrinti VSDFV ( - ) skyriaus gydytojų konsultacinė komisija. Šios aplinkybės patikimai nustatytos liudytojos D. N. parodymais, taip pat byloje esančiu nurodytu telefoninio pokalbiu su V. S., iš kurio matyti ir tai, kad V. S., siekdama nuslėpti išduoto nedarbingumo pažymėjimo suklastojimo faktą, su D. N. suderino, jog išrašyto nedarbingumo atvyks pasiimti 2008-11-12 ryte (iki VSDFV konsultacinės komisijos posėdžio).

178Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, jog J. S. 2008-11-10 sirgo ta liga, kuri jai nurodyta nedarbingumo pažymėjime ir 2008-11-10 lankėsi pas gydytoją D. N., tačiau tokiai išvados nepagrindžia jokie įrodymai.

179Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nepagristai išteisinant J. S., R. S. ir V. S. 2008-11-02 - 2008-11-12 piktnaudžiavus ir suklastojus dokumentą (nuosprendyje įvardinta kaip veika Nr. 6, susijusiu su nedarbingumo pažymėjimo išdavimu)

180Sutinka su teismo išvada, jog ( - ) poliklinikos gydytoja D. N. 2008-11-06 išrašė nedarbingumo pažymėjimą J. S. jos neapžiūrėjusi, tokiu būdu pažeisdama Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V -533/A1-189 patvirtintų „Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių“ 18 punkto reikalavimus, tačiau ginčija teismo sprendimą, kuriuo nurodoma, jog tokie veiksmai nesudaro BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, t. y. pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir be pagrindo padarytos nusikalstamos veikos nekvalifikavo pagal atitinkamus BK straipsnius ir jų dalis.

181Nurodo, jog nedarbingumo pažymėjimas yra BK 300 straipsnio dispozicijoje numatyto nusikaltimo dalykas, liudijantis materialų teisinį faktą (nedarbingumo pažymėjimas pateisina neatvykimą į darbą bei yra pagrindas skirti ligos pašalpą) (kasacinė byla Nr. 2K-290/2008). Taip pat pažymi, jog LAT jurisprudencijoje laikoma, kad veiksmai, susiję su fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo suklastojimu, yra kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo išdavimas gydytojui neapžiūrėjus ligonio ir nekonstatavus jam ligos, yra ne nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklių pažeidimas, o BK 300 straipsnyje numatytas nusikaltimas (kasacinė byla Nr. 2K-529/2008).

182Byloje nustatyta, kad 2008-11-06 išrašant J. S. nedarbingumo pažymėjimą, jos gydymo įstaigoje nebuvo. Gydytoja D. N. jos neapžiūrėjo ir jokios ligos jai nekonstatavo, o šį dokumentą surašė žinodama, kad J. S. jokia liga neserga, to per seserį V. J. paprašyta teisėjos V. S. ir tiesiogiai pas ją 2008-11-05 atėjusio teisėjo R. S.. Prokuroro teigimu, dėl šių aplinkybių 2008-11-06 surašytas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame konstatuota, jog J. S. apžiūrėjo gydytoja, kuri konstatavo ligą, yra suklastotas.

183Šio tikro dokumento suklastojimas pasireiškė tuo, jog jame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog J. S. nuo 2008-11-06 sirgo, nurodytas jos fiktyvios ligos ir nebuvimo darbe laikotarpis bei fiktyviai nustatytos ligos kodas. Šio dokumento suklastojimo pradžios momentu laikytina 2008-11-06 diena. Ši veika, susijusi su tikro dokumento suklastojimu, yra tęstinė, nes nedarbingumo pažymėjime gydytoja D. N. 2008-11-08 darė įrašus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad J. S. tariamai vis serga ir tęsė fiktyvios ligos bei nebuvimo darbe laikotarpį. Veika laikytina baigta 2008-11-12, kai nedarbingumo pažymėjime padarius paskutinius neatitinkančius tikrovės įrašus apie J. S. tariamą ligą ir jos trukmę gydytoja D. N. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą ( - ) poliklinikos patalpose panaudojimui perdavė J. S.. Pastaroji šį žinomai suklastotą dokumentą pergabeno į Vilnių ir 2008-11-13 panaudojo darbovietėje bei 2008-11-14 VSDF Vilniaus skyriuje, atsirado teisinės pasekmės - pateisintas J. S. nebuvimas darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12, taip pat jai be pagrindo buvo išmokėta 331,66 Lt Sodros išmoka ir pašalpa iš darbdavio lėšų. Šį svetimą turtą J. S. įgijo apgaule, panaudodama žinomai suklastotą tikrą dokumentą – V. S. ir R. S. prašymu gydytojos D. N. išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Tokie J. S. veiksmai, prokuroro įsitikinimu, pilnai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį.

184Byloje taip pat nustatyta, kad P bendrosios praktikos gydytoją terapeutę D. N. padaryti piktnaudžiavimą gydytojo tarnyba bei šio tikro dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimą kurstė V. S., šiuos veiksmus atlikusi per tarpininką – V. J., kuri dėl šios veikos nėra kalta, ir R. S., kuris D. N. kurstymą padaryti šiuos nusikaltimus atliko tiesiogiai. Pažymi, jog tiek V. J., tiek D. N. parodė, jog šiuos veiksmus atliko dėl to, kad jų prašė teisėjai V. S. ir R. S., kuriems negalėjo atsakyti. Gydytojos D. N. kurstymas padaryti piktnaudžiavimą gydytojo tarnyba padarytas piktnaudžiaujant teisėjo tarnyba, ši veika ir jos turinys teisingai atskleistas V. S. ir R. S. suformuluotuose kaltinimuose. Tokie V. S. ir R. S. veiksmai pilnai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

185Dėl išdėstytų aplinkybių prokuroras prašo šioje dalyje panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują, pripažįstant V. S., R. S. ir J. S. kaltais dėl nurodytų nusikaltimų.

186Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo kvalifikuojant R. S. ir A. K. veiksmus dėl 2008-11-17 papirkimo ir kyšininkavimo (nuosprendyje įvardinta kaip veika Nr. 1)

187Nurodo pirmosios instancijos teismą teisingai konstatavus, jog A. K. 2000 Lt kyšį 2008-11-17 teisėjui R. S. perdavė, siekdamas atsilyginti ir už tai, kad šis 2008-11-17 nutartimi jį paskyrė “N“ turto administratoriumi, o šis suprasdamas, jog kyšis priimamas už tokių veiksmų atlikimą, šiuos pinigus priėmė. Tokie papirkėjo ir kyšininkaujančio veiksmai atitinka BK 225 straipsnio 2 dalies, 227 straipsnio 2 dalies dispozicijoje vartojamą „neteisėto veikimo, vykdant įgaliojimus“ sąvoką.

188Kadangi, remiantis šiame apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tiek papirkėjas A. K. 2000 Lt kyšį R. S. perdavė, tiek kyšininkavęs teisėjas R. S. šį kyšį priėmė ir už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - už piktnaudžiaujant teisėjo tarnyba 2008-09-17 civilinėje byloje Nr. ( - ) priimtą nutartį, abiejų jų veikos skundžiamame nuosprendyje pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos neteisingai.

189Konstatavęs, jog skundžiamame nuosprendyje teismas R. S. ir A. K. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nurodo, kad ši teismo padaryta teisės taikymo klaida yra taisytina, perkvalifikuojant R. S. veiksmus į BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o A. K. - į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 227 straipsnio 2 dalį.

190Dėl nepagristo R. S. išteisinimo 2008 m. rugpjūčio - 2008-12-01 piktnaudžiavus ir iššvaisčius svetimą turtą (nuosprendyje įvardinta kaip veika Nr. 3, susijusi su padangų automobiliui pirkimu)

191Teismas savo sprendimą išteisinti R. S. dėl nurodytų nusikaltimų motyvavo tuo, kad kaltinimas yra grindžiamas vien tik A. K. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Pažymi, jog tuo pačiu teismas A. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiaujant bankrutuojančių įmonių VšĮ “S“ ir IĮ “B“ bankroto administratoriaus tarnyba įvykdyto svetimo 890 Lt turto iššvaistymo.

192Prokuroro teigimu, teismas R. S. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jo veiksmų nekvalifikavo pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusius BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį. Mano, jog teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

193Skunde aptariamos BK 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, dėstomi A. K. parodymai, kurių metu šis patvirtino, jog automobilio padangas pirko tik dėl to, jog to prašė teisėjai A. Š. ir R. S., tą darė iš draugiškumo, norėdamas su jais palaikyti gerus, jam materialiai naudingus santykius, nes nuo R. S. sprendimų civilinėse bylose priklausė jo pajamos. Tokį neatlygintinos paslaugos prašymą jam pateikė tiek A. Š., tiek R. S.. Jis jiems paaiškino, kad padangas pirks iš jo administruojamose bankrutuojančiose įmonių lėšų, tačiau sąskaitose nesant „laisvų“ pinigų, kuriuos galėtų panaudoti padangų pirkimui, nurodė, kad padangas medžioklei naudojamam automobiliui „UAZ“ nupirks per du kartus 2008 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais. Po dvi padangas teisėjų A. Š. ir R. S. prašymu per du mėnesius iš bankrutuojančių įmonių lėšų pirko dėl to, kad kreditorių surinkimu tiek administruojamoje bankrutuojančioje IĮ “B“ , tiek VšĮ „S“ kiekvieną mėnesį buvo numatyta konkreti pinigų suma šių įmonių administravimui ir jis šios sumos per mėnesį negalėjo viršyti.

194Atsižvelgdamas į tai, jog šiuose įvykiuose dalyvavo tik trys asmenys – A. K., kuris teigia, jog buvo kurstomas, o R. S., kuris siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės bei A. Š., kurį su R. S. sieja draugiški ryšiai, tai neigia, anot prokuroro, negalima teigti, jog vien dėl tos priežasties A. K. parodymais negalima tikėti, juolab, kad jo parodymus dėl kurstymo patvirtina ir kiti bylos duomenys (kaltinamajame akte nurodytuose protokoluose dėl operatyvinių veiksmų užfiksuoti A. K., A. Š. ir R. S. 2008-10-02-2008-12-01 susitikimai ir pokalbiai). Šiuose protokoluose užfiksuotas A. K. ir R. S. pokalbių turinys prieštarauja nuosprendyje padarytai teismo išvadai, kad R. S. nežinojo, jog jų prašomas 890 Lt padangas A. K. nupirks už administruojamų bankrutuojančių įmonių lėšas (ši aplinkybė aiškiai užfiksuota 2008-10-02 pokalbyje).

195Be to, vertindamas A. K. parodymus jų pakankamumo aspektu, atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje pripažįstama, kad apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas net iš esmės vieno asmens parodymais, nėra pagrindas kvestionuoti proceso teisingumą, jeigu kaltinamasis turėjo galimybę pats ar padedamas gynėjo įgyvendinti savo gynybos teises dėl šių parodymų ir suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimus parodymų davimo metu arba vėliau procese (Saidiv. France, no. 14647/89, judgment of 20 September 1993, 2002 m. liepos 2 d. sprendimas byloje S. N. prieš Švediją-, S. N. v. Sweden, no. 34209/96, judgement of July 2002).

196LAT jurisprudencijoje BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas turtinės naudos siekimas suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo šeimos nariams, giminėms ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar panašiais ryšiais.

197Liudytojų parodymuose užfiksuota, kad pagal tarpusavio susitarimą padangas bendrai su R. P. L., A. M., J. R. ir K. G. 2008 m. vasarą naudoti medžioklėje pirktam džipui „UAZ“ turėjo nupirkti teisėjai R. S. ir A. Š.. Byloje taip pat nustatyta, kad A. K. šiam automobiliui pinigų pirkti nesidėjo, kartu su šiais asmenimis medžioti „A“ medžiotojų būrelyje, kurio organizuojamose medžioklėse ir buvo naudojamas šis automobilis, teisės neturėjo, su jais nemedžiojo ir nei iki padangų nupirkimo, nei po jų nupirkimo šiuo automobiliu nesinaudojo. Tad A. K. padangas nupirko R. S. interesais, kuris neatlygintinai iš A. K. gavęs šiuos materialinę vertę turinčius daiktus, nepagrįstai sutaupė 890 Lt.

198Be to, skirtingai nei teigiama nuosprendyje, byloje esantys įrodymai (A. K., R. P. L., A. Š. parodymai, operatyvinių tyrimo metu fiksuoti pokalbiai), patvirtina, kad R. P. L. R. S. ir A. Š. pavedimu surado parduotuvę, kurioje buvo parduodamos reikalingos modelio padangos ir 2008 m. spalio 27 d. apie tai pranešė R. S., o pastarasis šią informaciją perdavė A. Š.; šis 2008-11-04 A. K. atvežė į susitikimą su R. P. L., kad jis nuvežtų A. K. parodyti, kur ir kokias padangas šis turi nupirkti. Analogiškus veiksmus 2008-12-01 atliko ir R. S..

199Tad R. S. ir A. Š., kurstydami A. K. iššvaistyti svetimą turtą, veikė pasiskirstę vaidmenimis, atsiskaitydavo vienas kitam apie nuveiktą darbą ir koordinavo savo veiksmus.

200Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad tuo pačiu kaltinime nurodytu metu (nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2008-12-01), kai su A. K. derino klausimus, susijusius su padangų nupirkimu ir neatlygintiniu perdavimu, teisėjas R. S. suteikė bankroto administratoriui A. K. galimybę gauti turtinės naudos, priimdamas šiam naudingus procesinius sprendimus nagrinėjamose civilinėse bylose: 2008-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) m. jį paskyrė bankrutuojančios įmonės UAB “Š“ įmonės administratoriumi bei 2008-11-10 šioje civilinėje byloje priimta nutartimi patvirtino, kad šios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę administravimo išlaidoms naudoti įmonės lėšas 5400 Lt kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą; 2009-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) jį paskyrė bankrutuojančios V. B. IĮ administratoriumi bei 2009-02-05 šioje civilinėje byloje priimta nutartimi patvirtino, kad šios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę administravimo išlaidoms naudoti įmonės lėšas 1500 Lt kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą; 2009-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) jį paskyrė bankrutuojančios UAB “M“ administratoriumi bei 2009-02-10 šioje civilinėje byloje priimta nutartimi patvirtino, kad šios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę administravimo išlaidoms naudoti įmonės lėšas 3400 Lt kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

201Taigi, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo atliktas R. S. veiksmų vertinimas šioje nuosprendžio dalyje neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintinos nuostatos ir esminės įrodymų vertinimo sąlygos dėl to, jog įrodymai turi būti vertinami visumoje, o ne atsietai vienas nuo kito ir visus sprendimus teismas turi priimti tik išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes.

202Dėl išdėstytų aplinkybių prašo šioje dalyje panaikinti R. S. išteisinamąjį nuosprendį, priimti naują, pripažįstant jį kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį.

203Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistieji R. S. ir A. K. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

204Prokuroras prašė patenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistieji R. S. ir A. K. bei jų gynėjai, taip pat išteisintosios V. S. ir J. S. bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

205Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

206Dėl nuteistojo R. S. ir prokuroro apeliacinių skundų argumentų, susijusių su byloje atliktu operatyviniu tyrimu

207Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde kelia operatyvinio tyrimo, atlikto šioje byloje dėl jo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi patikrinti ne tik tai, ar operatyvinė informacija pasitvirtino, bet ir tai, ar operatyvinis tyrimas pradėtas pagrįstai bei teisėtai, nes tik teisėtu būdu surinkti duomenys gali būti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2010, 2K-557/2012). Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra: 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2010, 2K-315/2013). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Baudžiamosiose bylose dažniausiai tenka tikrinti, ar buvo operatyvinio tyrimo pagrindas, nurodytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte: nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame punkte išvardintus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi, faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas – tai tam tikra informacija. Faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą teismas turi tikrinti atlikdamas Lietuvos Respublikos BPK numatytus veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011). Be to, teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-313/2010, 2K-343/2010, 2K–413/2011).

208Skundžiamame nuosprendyje nebuvo išsamiai pasisakyta dėl operatyvinio tyrimo atlikimo šioje byloje teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, konstatuoja, kad atliekant šią slapto pobūdžio procesinę veiklą, nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai. Analizuojant STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyriaus 2008-08-28 pranešimą apie gautą informaciją Nr. S8-09-163, darytina išvada, kad operatyvinės veiklos subjektas turėjo informacijos apie tuo metu ( - ) teisėjo pareigas užėmusio R. S. galimai daromus apysunkius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje (t. 22, b.l. 24). R. S. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl šio pranešimo turinio yra nepagrįstos. 2008-08-28 pranešime apie gautą informaciją Nr. S8-09-163 iš pradžių nurodyti bendro pobūdžio duomenys, t. y. kad A. K., būdamas bankroto administratoriumi ir siekdamas asmeninės ar kitokios naudos, kursto savo pažįstamą R. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – nagrinėjant civilines bylas dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, priimti A. K. ar kitiems bankroto bylos baigtimi suinteresuotiems asmenims palankius sprendimus. Po to, jame detalizuojama, kad gauta informacija apie tai, jog bankrutuojančios IĮ “B“ bankroto administratoriui A. K. <...> paprašius bankroto bylą nagrinėjantį teisėją R. S., pastarasis pažadėjo <...> priimti <...> palankų sprendimą <...>. R. S. apeliaciniame skunde abejoja dėl 2008-08-28 pranešimo apie gautą informaciją Nr. S8-09-163 pagrįstumo motyvuodamas iš esmės šio dokumento surašymo stiliumi. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad apeliantas civilinėje byloje Nr. ( - ) 2008-01-31 nutartimi iškėlė IĮ “B“ bankroto bylą ir paskyrė jos administratoriumi A. K. (t. 13, b.l. 107). Kaip minėta, remiantis tuo metu galiojusiu Operatyvinės veiklos įstatymu (2003-05-20 įstatymo Nr. IX-1563 redakcija), operatyvinės veiklos atlikimo pagrindu buvo informacijos turėjimas ne tik apie rengiamą ar daromą, bet ir apie padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame punkte išvardintus apysunkius nusikaltimus, taip pat informacijos turėjimas ne tik apie nusikaltimą rengiantį ar darantį, tačiau ir apie jį padariusį asmenį (Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, vienas iš operatyvinio tyrimo atlikimo pagrindų buvo informacijos turėjimas apie praeityje padarytą nusikaltimą, išvardintą Operatyvinės veiklos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad pranešime apie gautą informaciją Nr. S8-09-163 nurodyta konkreti informacija dėl R. S., nagrinėjusio IĮ “B“ bankroto bylą, veiksmų aprašyta būtuoju laiku, t. y. kad A. K. paprašius, apeliantas pažadėjo priimti A. K. palankų sprendimą byloje. Tai patvirtina, kad minėto pranešimo surašymo metu buvo gauta informacija apie R. S. praeityje atliktus galimai neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad 2008-08-28 pranešime apie gautą informaciją Nr. S8-09-163 kiti duomenys dėl A. K. ir R. S. aprašyti esamuoju laiku, neįrodo, jog gauta informacija neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad aptariamas dokumentas yra išslaptintas ne visas, o tik atskiros jo dalys. Dėl paminėtos objektyvios priežasties 2008-08-28 pranešime apie gautą informaciją Nr. S8-09-163 gali būti tam tikrų neaiškumų gramatine prasme, tačiau tokie neaiškumai nelaikytini esminiais, kurie neleistų remtis šiuo dokumentu, kaip operatyvinio tyrimo atlikimo pagrindu. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad 2008-08-28 pranešime apie gautą informaciją Nr. S8-09-163 konstatuota, jog R. S. galimai daro apysunkius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, o minimas tik vienas atvejis, susijęs su IĮ “B“ bankroto byla. Pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą operatyviniam tyrimui atlikti užteko turėti informacijos bent apie vieną rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą. Operatyvinės veiklos įstatymas nereglamentavo, kokia apimtimi dokumente turi būti aprašytas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto operatyvinės veiklos atlikimo pagrindo buvimas. Akivaizdu, kad iš tokio dokumento turinio turi būti aišku, kad yra pagrindas atlikti operatyvinį tyrimą. Todėl aplinkybė, kad 2008-08-28 pranešime apie gautą informaciją Nr. S8-09-163 nedetalizuojama, kokie yra R. S. bendrininkai, nereiškia, kad operatyvinis tyrimas negalėjo būti atliekamas dėl apelianto. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija kreipėsi į STT ( - ) valdybą dėl pirminės operatyvinės informacijos, susijusios su R. S., pateikimo (t. 24, b.l. 189). Byloje pateiktas STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyriaus 2008-08-20 pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-09-151 (t. 24, b.l. 219), kuriame nurodytos informacijos pagrindu buvo parengtas 2008-08-28 pranešimas apie gautą informaciją Nr. S8-09-163 bei vėliau pradėtas operatyvinis tyrimas dėl R. S.. Pastebėtina, kad STT ( - ) valdyba 2014-02-20 raštu informavo, kad detalesnių duomenų apie operatyvinės informacijos gavimo būdus ir priemones nebus pateikta, nes jie sudaro tarnybos paslaptį, ir nebus išslaptinti bei pateikti baudžiamajam procesui (t. 24, b.l. 218). Pasak R. S., IĮ “B“ bankroto byloje nėra nė vieno A. K. pareiškimo, kurio išsprendimas būtų jam materialiai naudingas, visi procesiniai sprendimai šioje byloje priimti vykdant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Visų pirma pasakytina, kad baudžiamojoje byloje R. S. nėra kaltinamas padaręs kokius nors nusikalstamus veiksmus jo nagrinėtoje IĮ “B“ bankroto byloje, o nustačius baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, būtų priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, atliekant operatyvinį tyrimą turima informacija, kuria remiantis buvo pradėta ši slapto pobūdžio procesinė veikla, gali nepasitvirtinti, tačiau tai nereiškia, kad operatyvinis tyrimas apskritai negalėjo būti pradėtas ir atliekamas. Įvertinus visas aplinkybes, nepritartina R. S., kad nebuvo faktinio pagrindo pradėti operatyvinį tyrimą ir jį atlikti dėl apelianto. Vien nuteistojo nesutikimas su operatyvinio tyrimo pradėjimu ir atlikimu dėl jo nepatvirtina, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų.

209R. S. apeliaciniame skunde akcentuoja apygardos teismui iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atsiųstą raštą su STT 2008-09-22 pateikta informacija prezidentūrai, kuria remiantis, nėra jokių duomenų apie korupcijos požymius jo veikloje (t. 22, b.l. 1-3). STT 2008-09-22 rašte Nr. 4-01-3533 „Dėl informacijos apie asmenis, siekiančius eiti pareigas valstybės įstaigoje, pateikimo“ nurodyta, kad operatyvinės veiklos subjektai apie išvardintų asmenų, taip pat ir R. S., nepatikimumą duomenų neturi (t. 22, b.l. 3). Kita vertus, šie duomenys nelaikytini įrodymu, paneigiančiu aplinkybes, kad operatyvinis tyrimas 2008-09-01 pradėtas dėl R. S. ir ši slapto pobūdžio procesinė veikla buvo atliekama teisėtai (t. 2, b.l. 7).

210Kaip minėta, pagal teismų praktiką, byloje, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, būtina patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, tačiau nėra numatytas įpareigojimas teismui išreikalauti visą operatyvinę bylos medžiagą. Apygardos teismas, 2012-11-05 teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi iš dalies tenkinęs R. S. prašymą, įpareigojo prokurorą pateikti apygardos teismui išslaptintus faktinius duomenis, kurių pagrindu buvo pradėtas operatyvinis tyrimas dėl R. S. ir V. S. (t. 22, b.l. 9). Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, apygardos teismas nepriėmė sprendimo išreikalauti visą operatyvinio tyrimo medžiagą iš STT ( - ) valdybos dėl apelianto ir jo žmonos. Pastaroji institucija pateikė į bylą prašomus faktinius duomenis (t. 22, b.l. 23-25). Kitame 2012-11-12 teisiamajame posėdyje apygardos teismas netenkino R. S. prašymo išreikalauti papildomus išslaptintus operatyvinius duomenis, nes manė, jog pateikta pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti, kokiu pagrindu buvo pradėtas operatyvinis tyrimas (t. 22, b.l. 31). Šiame teisiamajame posėdyje apygardos teismas taip pat nusprendė, kad 2012-11-05 teisiamajame posėdyje duotas įpareigojimas buvo įvykdytas. Aptartų protokolinių nutarčių analizė paneigia R. S. apeliacinio skundo argumentą, kad protokolinės nutartys yra viena kitai prieštaraujančios. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. S. patvirtino, kad šioje byloje buvo pateikta visa turima pirminė operatyvinė informacija, kurios pagrindu buvo pradėtas operatyvinis tyrimas (t. 24, b.l. 227). Atsižvelgiant į tai, STT ( - ) valdyba negali pateikti papildomų dokumentų, susijusių su nagrinėjamu klausimu.

211Pasak R. S., generalinio prokuroro A. V. 2008-11-25 teikimas Nr. ( - ) dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pratęsimo ir tos pačios dienos teikimas Nr. ( - ) dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas, jų apžiūros, laikino paėmimo dokumentų, personalinio kompiuterio, jame esančių duomenų, kitų objektų ir jų apžiūros neskelbiant apie jų paėmimą bei techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pratęsimo yra neteisėti, nes juos pasirašė ne generalinis prokuroras, o jo pavaduotojas G. J. (t. 2, b.l. 20-21, 23-24). Tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad <...> techninių priemonių naudojimą specialia tvarka motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis. Analogiška sankcionavimo tvarka reglamentuota dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas, jų apžiūros, laikino paėmimo dokumentų ir kitų objektų bei jų apžiūros neskelbiant apie jų paėmimą (Operatyvinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas G. J., kuris parodė, kad jis 2008 m. dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju ir jam pagal kompetenciją priklausė operatyvinės veiklos kontrolė bei atskirų ikiteisminio tyrimo įstaigų, taip pat ir STT, procesinė ir žvalgybinė kontrolė. Paprastai buvo preziumuojama, kad generalinis prokuroras pagal savo kompetenciją gali pasirašyti teikimus dėl operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo, o jeigu jo nebūdavo, G. J. dėdavo antspaudą su savo vardu ir pavarde bei priimdavo sprendimą dėl teikimo pasirašymo. Be to, jis parodė, kad operatyvinės veiklos pareigūnai nežinojo, kuris generalinės prokuratūros vadovas pagal kompetenciją konkrečią dieną galės priimti sprendimą, todėl buvo nustatyta taisyklė, kad prašymas dėl teikimo surašymo yra rašomas generalinio prokuroro vardu (t. 24, b.l. 204-205). Pagal generalinio prokuroro 2006-10-17 įsakymo Nr. I-189 „Dėl kompetencijos pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos sritis nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.1.4. punktą viena iš generalinio prokuroro kompetencijos sričių buvo operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos koordinavimas. Įsakymo 1.1.5. punkte nurodyta, kad nesant generalinio prokuroro, šio Įsakymo 1.1.1.-1.1.3. punktuose nurodytas funkcijas vykdo generalinio prokuroro pavaduotojas V. B., o nesant jo, Įsakymo 1.1.1.-1.1.4. punktuose nurodytas funkcijas vykdo kitas generalinio prokuroro pavaduotojas – G. J.. Pastarojo generalinio prokuroro pavaduotojo kompetencijai buvo priskirtas operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos koordinavimas, taip pat STT operatyvinių padalinių operatyvinės veiklos teisėtumo kontroliavimas (Įsakymo 1.3.4.-1.3.5. punktai) (t. 24, b.l. 168-169). Aptartos Įsakymo nuostatos patvirtina, kad tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. buvo generalinio prokuroro įgaliotas pasirašyti teikimus dėl operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo ar jų pratęsimo. Toks Įsakymu patvirtintas reglamentavimas neprieštarauja Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ar 11 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Liudytojas G. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad kiekvieną kartą, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar pasirašyti teikimą dėl operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo, liudytojas turėjo susipažinti su pateikta medžiaga (operatyvinio tyrimo byla) ir priimti atitinkamą sprendimą dėl tokio teikimo pasirašymo (t. 24, b.l. 205-206). Taigi, G. J. patvirtino, kad teikimų dėl operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo ar jų pratęsimo pasirašymas nebuvo formalus veiksmas, nes prieš priimant atitinkamą sprendimą, jis susipažindavo su pateikta operatyvine informacija. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-11-25 nutartyse taip pat nurodyta, kad buvo išnagrinėti būtent generalinio prokuroro pavaduotojo teikimai (t. 2, b.l. 22, 25), kas leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismui nekilo abejonių, jog generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. turėjo įgaliojimus pasirašyti aptariamus teikimus dėl operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ta aplinkybė, jog 2008-11-25 teikimų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) įžanginėse dalyse yra nurodyta, jog generalinis prokuroras A. V. susipažino su pateikta operatyvinio tyrimo bylos medžiaga, o juos pasirašė generalinio prokuroro pavaduotojas G. J., uždėjęs savo antspaudą, nelaikytina esminiu šių procesinių dokumentų trūkumu, dėl kurių būtų pripažinta, jog teikimai priimti nesilaikant Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos. Šių teikimų pagrindu priimtos Vilniaus apygardos teismo 2008-11-25 nutartys taip pat yra teisėtos. Priešingai nei tvirtina R. S., byloje nustatytas teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, o duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus Vilniaus apygardos teismo 2008-11-25 nutarčių pagrindu, pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais nustatytinos šiai bylai reikšmingos aplinkybės.

212Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, priimdamas 2008-11-25 nutartis dėl operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pratęsimo, peržengė kompetencijos ribas, nes remiantis procesiniais dokumentais, leista dalyvauti teisėjų kolegijos pasitarimuose priimant teismo sprendimus asmenims, kurie nebuvo ir negalėjo būti kolegijos sudėtyje, bei leista šnipinėti teisėjų pasitarimų kambaryje vykusius kolegijos pasitarimus. Visų pirma pasakytina, kad Operatyvinės veiklos įstatyme nenustatyti draudimai, kuriais neleidžiama tam tikro pobūdžio patalpose įrengti technines priemones ar slapta patekti į patalpas ir apžiūrėti jas bei jose esančius daiktus. Pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą operatyvinė veikla buvo vykdoma neatsižvelgiant į asmenų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras (Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Todėl teigti, kad operatyvinio tyrimo veiksmai negalėjo būti atliekami teisėjo tarnybiniame kabinete ar kitose teismo patalpose, nėra teisinio pagrindo. Be to, Operatyvinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigojo operatyvinės veiklos subjektus užtikrinti, kad visa operatyvinės veiklos metu gaunama informacija būtų naudojama pagal paskirtį, laikantis įstatymų. Šio įstatymo 6 straipsnio 8 punktas numatė atvejus, kai operatyvinio tyrimo metu gauta informacija turėjo būti sunaikinta, t. y. pabaigus operatyvinį tyrimą, jei operatyvinė informacija apie operatyvinės veiklos objektą nepasitvirtino, taip pat apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija. Taigi, Operatyvinės veiklos įstatymas griežtai reglamentavo klausimus, susijusius su operatyvinės informacijos panaudojimo apimtimi. Šioje byloje yra pateikti tik tie operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie, prokuroro manymu, yra reikšmingi pagrindžiant R. S. kaltinimą padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nėra duomenų, kad atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus buvo gauta informacija, susijusi su ( - ) teisme vykusiais teisėjų kolegijos pasitarimais priimant sprendimus nagrinėtose bylose, ir ji panaudota prieš apeliantą ar kitus kolegijos narius. Nagrinėjamame kontekste pabrėžtina, kad pagal Operatyvinio įstatymo 6 straipsnio 9 dalį asmuo, manantis, kad operatyvinės veiklos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus operatyvinės veiklos subjekto vadovui, prokurorui ar teismui. Šioje byloje nenustatyta, kad R. S. įstatymo nustatyta tvarka skundė operatyvinės veiklos subjektų veiksmus dėl jo galimai pažeistų teisių. Įvertinus visas aplinkybes, negalima pritarti nuteistajam, kad byloje operatyvinio tyrimo veiksmai buvo atlikti pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas.

213Byloje esančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų ir A. K. bei I. K. apklausų protokolų datos patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. ir I. K. apklausos buvo vykdomos tik po to, kai buvo surašyti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai. R. S. apeliaciniame skunde deklaratyviai, nepagrįsdamas jokiais objektyviais įrodymais, teigia, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai surašyti ne juose nurodytomis datomis, o remiantis A. K. ir I. K. parodymais, todėl toks bendro pobūdžio apeliacinio skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.

214Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad operatyvinis tyrimas dėl teisėjos V. S. buvo pradėtas neteisėtai, todėl šio tyrimo metu gauti duomenys nepripažintini įrodymais bei jais negali būti grindžiamas nuosprendis. Byloje reikšmingu laikotarpiu V. S. užėmė ( - ) teisėjos pareigas. Teismų įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja teisėjo imuniteto klausimus. Šio straipsnio (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) 3 dalyje numatyta, kad pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu. Išslaptinto STT ( - ) valdybos 2008-10-16 nutarimo Nr. S8-09-195 išraše nurodyta, kad sprendimą papildyti operatyvinį tyrimą dėl V. S. 2008-10-17 patvirtino STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas E. S. generalinio pavaduotojo G. J. sutikimu (t. 2, b.l. 35). Išspręsti klausimą, ar operatyvinis tyrimas dėl teisėjos V. S. buvo pradėtas teisėtai, galima tik sistemiškai išanalizavus tuo metu galiojusį reglamentavimą ir įvertinus byloje surinktus įrodymus. Operatyvinio tyrimo pradėjimo dėl išteisintosios metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-03 nutarimo Nr. 1559 „Dėl operatyvinės veiklos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų operatyvinės veiklos masto nustatymo“ 1.5 punktas numatė, jog operatyvinio tyrimo subjektu buvo STT operatyviniai padaliniai. Remiantis STT tarnybos direktoriaus 2005-05-31 įsakymu Nr. 2-65 patvirtintų STT ( - ) valdybos nuostatų 9.1. punktu, šios valdybos viena iš funkcijų yra vykdyti operatyvinę veiklą, o pagal 6 punktą vienas iš valdybos struktūrinių padalinių yra operatyvinės veiklos skyrius, kuris yra STT operatyvinis padalinys. Aptariamų nuostatų 20 p. numatyta, kad nesant valdytos viršininko, jį pavaduoja ir jo pareigas vykdo operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas (t. 24, b.l. 148-151). Pastaroji nuostata analogiškai reglamentuota STT tarnybos direktoriaus 2005-07-20 įsakymu Nr. 2-104 patvirtinto STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 7.17 punkte. Minėtos pareigybės aprašymo 4 punkte nurodyta, kad STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigybė reikalinga vadovauti šiam skyriui, organizuoti ir kontroliuoti jo veiklą įgyvendinant STT ( - ) valdybos nuostatuose skyriui nustatytus uždavinius ir vykdant pavestas funkcijas (t. 24, b.l. 158-160). Taigi, teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad operatyvinio tyrimo subjektu buvo STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyrius, o nesant STT ( - ) valdybos viršininko, jį pavaduodavo ir pareigas jo nebuvimo laiku eidavo STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas tuometinis STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas E. S., kuris parodė, jog pagal galiojusį reglamentavimą liudytojas buvo operatyvinės veiklos subjekto vadovas, todėl jis turėjo visas teises ir pareigas, susijusias su operatyvinės veiklos subjektų darbo organizavimu, jų kontrole, taip pat įgaliojimus pasirašyti STT ( - ) valdybos 2008-10-16 nutarimą Nr. S8-09-195. Be to, E. S. paaiškino, kad šį dokumentą galėjo pasirašyti ne tik jis, bet ir STT ( - ) valdybos viršininkas, kurio įgaliojimai buvo platesni, nes pastarasis atsakė už visų valdybos funkcijų tinkamą įgyvendinimą. Liudytojas konkrečiai nenurodė, dėl kokios priežasties jis pasirašė STT ( - ) valdybos 2008-10-16 nutarimą Nr. S8-09-195, nes praėjo pakankamai didelis laiko tarpas nuo aptariamo įvykio. Kita vertus, jis galėjo pasirašyti šį dokumentą dėl dviejų priežasčių, t. y. valdybos viršininkas pavedė E. S. atlikti tokią funkciją arba jo nebuvo darbe dėl įvairių priežasčių. Teisės aktai nereglamentavo, kad pavedimai pasirašyti nutarimą turi būti forminami raštu (t. 24, b.l. 226). Liudytojas P. U. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis 2008 m. spalio mėn. dirbo STT ( - ) valdybos viršininku. P. U. neprisiminė operatyvinio tyrimo pradėjimo dėl V. S. detalių, nes praėjo didelis laiko tarpas nuo nagrinėjamų įvykių, tačiau liudytojas paaiškino, kad jeigu jis būtų buvęs savo darbo vietoje, tai jis būtų pasirašęs sprendimą pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjos. STT ( - ) valdyboje buvo nustatyta išvykimo į komandiruotes tvarka. Jeigu P. U. būdavo išvykęs ( - ) rajono ribose, įsakymo priimti nereikėdavo. Nesant P. U. darbo vietoje, pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galėjo tuometinis Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas E. S. (t. 24, b.l. 208). Tokie liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad P. U. negalėjo priimti jam įstatymais suteikto sprendimo dėl objektyvios priežasties, nes jo nebuvo darbo vietoje. Byloje nėra dokumento, patvirtinančio P. U. išvykimą į komandiruotę, tačiau teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio liudytojo parodymais. Be to, P. U. patvirtino, kad jo išvykimas į komandiruotę nebūdavo įforminamas, jeigu ji vykdavo ( - ) rajono ribose. Todėl E. S., kaip tuometinis STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas, pradėdamas operatyvinį tyrimą dėl V. S., neperžengė kompetencijos ribų.

215Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prokuroras pateikė generalinio prokuroro pavaduotojo 2008-10-14 įsakymo Nr. K-405 „Dėl A. V. komandiruotės į Austrijos Respubliką“ patvirtintą kopiją, iš kurios matyti, jog generalinis prokuroras buvo komandiruotas į Austrijos Respubliką keturioms dienoms nuo 2008-10-16 iki 2008-10-19 imtinai (t. 24, b.l. 167). Taigi, minėtomis dienomis generalinis prokuroras buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl jis laikinai negalėjo įgyvendinti įstatymais priskirtų funkcijų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, jog paskirtas generalinis prokuroras dėl atostogų, ligos ir kitų priežasčių laikinai nevykdo jam įstatymų nustatytų funkcijų, nereiškia, kad tokios funkcijos iš viso tam tikrą laiką negali būti vykdomos ar prokuratūros sistemai nėra visa apimtimi vadovaujama. Paskirtam generaliniam prokurorui laikinai nevykdant savo funkcijų, jų vykdymas gali būti perduotas kitam Generalinės prokuratūros prokurorui. Generalinio prokuroro, jam laikinai negalint vykdyti įstatymų numatytų funkcijų, pavadavimo tvarka nustatoma generalinio prokuroro priimtu poįstatyminiu teisės aktu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-2/2007). Kaip minėta, Įsakymas išsprendė generaliniam prokurorui priskirtų funkcijų perdavimo generalinio prokuroro pavaduotojams nesant generaliniam prokurorui klausimą, kuriuo buvo nustatyta, jog nesant generalinio prokuroro, operatyvinės veiklos subjektų kontrolė buvo pavesta generalinio prokuroro pavaduotojui G. J., kontroliavusiam STT operatyvinių padalinių operatyvinės veiklos teisėtumą (1.1.5., 1.3.4. punktai). Įvertinus aptartą reglamentavimą, pripažintina, kad generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. turėjo teisę vykdyti dalį funkcijų, priskirtų generaliniam prokuroram, tuo metu, kai pastarasis dėl objektyvios priežasties negalėjo vykdyti savo tiesioginių funkcijų, taip pat ir sutikti, kad būtų pradėtas operatyvinis tyrimas dėl ( - ) teisėjos V. S..

216Visuma anksčiau aptartų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių patvirtina, kad nors operatyvinį tyrimą dėl teisėjos V. S. pradėjo ne STT ( - ) valdybos viršininkas P. U. generalinio prokuroro A. V. sutikimu, tačiau pastariesiems priskirtas funkcijas operatyvinės veiklos srityje vykdę subjektai – STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas E. S. ir generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. – nepažeidė jiems suteiktų įgaliojimų. Pagal galiojusį reglamentavimą nebuvo būtina priimti atskirų įsakymų, kad STT ( - ) valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas E. S. ir generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. laikinai atliko atitinkamai STT ( - ) valdybos viršininko ir generalinio prokuroro funkcijas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad operatyvinis tyrimas dėl ( - ) teisėjos V. S. buvo pradėtas nepažeidžiant Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apygardos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad operatyvinio tyrimo dėl V. S. metu surinkti duomenys neatitinka teisėtumo reikalavimo BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme ir jie negali būti pripažįstami įrodymais, kuriais grindžiamas nuosprendis.

217Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su R. S., V. S. ir A. Š. paaiškinimų, duotų ne BPK numatyta tvarka, pripažinimo įrodymais

218Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija apygardos teismo padarytą išvadą, kad R. S., V. S. ir A. Š. paaiškinimai, kurie buvo duoti ne BPK numatyta tvarka, negali būti pripažinti įrodymais. BPK 20 straipsnis reglamentuoja baudžiamajame procese surinktų duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Aptariamoje baudžiamojo proceso teisės normoje nenurodyta, kad įrodymais gali būti pripažįstami tik BPK nustatyta tvarka gauti duomenys. Priešingai, aiškinant BPK 20 straipsnio 1 dalį lingvistiniu metodu, teiginys „įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys“ leidžia daryti išvadą, kad įrodymais gali būti pripažinti ne tik baudžiamojo proceso įstatymo, bet ir kitų įstatymų (pavyzdžiui, Operatyvinės veiklos įstatymo) pagrindu gauti duomenys laikantis juose nustatytos tvarkos. Pastebėtina, kad teismų praktikoje BPK 20 straipsnio 1 dalis aiškinama dar plačiau, nes įrodymais gali būti pripažinti duomenys, kurie gauti ir žemesnės teisinės galios aktų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2006). Byloje nustatyta, kad A. Š. pateikė rašytinius paaiškinimus Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui (t. 12, b.l. 138-139), V. S. pateikė rašytinius paaiškinimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui (t. 17, b.l. 120), jie ir R. S. taip pat davė paaiškinimus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Teisėjų garbės teismui, Teisėjų tarybai ar Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai komisijai (t. 12, b.l. 77-112, 140-141, 143-144, t. 17, b.l. 132-133, 157-161, 174-175). Rašytinių paaiškinimų davimas aukštesniojo teismo pirmininkui ar paaiškinimų davimas minėtoms teismų savivaldos institucijoms yra susijęs su Teismų įstatymo atitinkamomis nuostatomis, reglamentuojančiomis teismų administracinės veiklos priežiūrą (Teismų įstatymo 104 straipsnis), Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Teisėjų tarybai ir Teisėjų garbės teismui priskiriamas funkcijas (Teismų įstatymo 84, 120 ir 122 straipsniai), ir jas įgyvendinančiais žemesnės galios teisės aktais. Pavyzdžiui, Teisėjų tarybos 2008-12-05 nutarimu Nr. 13P-226-(7.1.2) (pirminė teisės akto redakcija) reglamentuotų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 30 punkte buvo numatyta, jog teisėjui, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas, jam pageidaujant ar Komisijai nusprendus, turi būti sudaryta galimybė būti išklausytam Komisijos posėdyje. Teisėjų tarybos 2008-11-28 nutarimu Nr. 13P-206-(7.1.2) (pirminė teisės akto redakcija) patvirtinto Teisėjų tarybos darbo reglamento 30 punkte buvo nurodyta, jog Tarybos posėdyje, kuriame numatyta svarstyti klausimus dėl patarimo Respublikos Prezidentui <...> atleisti teisėjus iš pareigų, privalo dalyvauti asmuo, kurį ketinama <...> atleisti iš pareigų <...>. Pagal Teisėjų tarybos 2008-12-05 nutarimu Nr. 13P-224-(7.1.2) (pirminė teisės akto redakcija) patvirtintų Teisėjų garbės teismo nuostatų 26 punktą, posėdyje turi teisę pasisakyti teisėjas, kurio drausminė byla yra nagrinėjama. Lietuvos Respublikos Seimo Statuto (toliau – Statutas) 210 straipsnis (2008-07-03 Statuto Nr. X-1687 redakcija) reglamentuoja veiksmus norint patraukti valstybės pareigūnus baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę. Pagal Statuto 210 straipsnio 2 dalies 2 punktą jeigu <...> teisėjas nėra Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisėjas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar teisėjas, Apeliacinio teismo pirmininkas ar teisėjas, Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo <...> teisėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-28 nutarimu Nr. ( - ) sudarė Laikinąją komisiją dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. S. ir A. Š., taip pat dėl sutikimo juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę (t. 12, b.l. 13). R. S. ir A. Š. davė paaiškinimus savo valia būtent šiai Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai komisijai (t. 12, b.l. 77-112), kuri buvo sudaryta laikantis Statute nustatytos tvarkos. Byloje nėra duomenų, kad V. S., A. Š. rašytiniai paaiškinimai aukštesniųjų teismų pirmininkams ar jų ir R. S. žodiniai paaiškinimai Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Teisėjų garbės teismui, Teisėjų tarybai ar Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai komisijai buvo duoti pažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatas. Prokuroras BPK 97 straipsnio nustatyta tvarka išreikalavo iš teismų savivaldos institucijų ir įstatymų leidėjo sudarytos komisijos rašytinius dokumentus siekdamas juos pridėti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Be to, iš Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos buvo gauti kompaktiniai diskai su garso įrašais, kuriuose užfiksuoti R. S. bei A. Š. paaiškinimai, duoti šios komisijos posėdžiuose (t. 12, b.l. 5-6), ir jie, vadovaujantis BPK 92, 179 ir 207 straipsniais, buvo apžiūrėti, apžiūros rezultatai užfiksuoti padarant ištisinę garso įrašų su minėtų asmenų duotais paaiškinimais ir atsakymais į klausimus stenogramą. Pritartina prokuroro apeliacinio skundo teiginiui, kad aptarti dokumentai, kuriuose užfiksuoti R. S., V. S., A. Š. paaiškinimai, vertintini kaip dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti BPK 96 straipsnio prasme. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad nors šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys nebuvo gauti tiesiogiai atliekant baudžiamojo procese įstatyme numatytus procesinius veiksmus, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti, kad pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais. Taigi, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų sąvoką, ir nepagrįstai atmetė R. S., V. S. bei A. Š. duotus paaiškinimus teismų savivaldos institucijoms ar įstatymų leidėjo sudarytai komisijai nevertindamas jų turinio.

219Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįstu R. S. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), R. S. paskyrus A. K. UAB “N“ turto administratoriumi civilinėje byloje Nr. ( - )

220Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad R. S., paskirdamas A. K. UAB “N“ turto administratoriumi, nepiktnaudžiavo tarnyba ir nepadarė BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo.

221Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. ( - ), pradėtoje pagal AB “I“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, UAB “N“ buvo vienas iš atsakovų (t. 13, b.l. 114). AB “I“ 2008-09-10 pareiškime dėl ieškinio papildymo, kuris gautas ( - ) teisme 2008-09-11, prašyta paskirti UAB “N“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti administratorių UAB “K“ (t. 13, b.l. 146-158). Prie šio ieškininio pareiškimo papildymo buvo pridėtos leidimų UAB “K“ teikti įmonių restruktūrizavimo ir bankroto administravimo paslaugas kopijos (t. 13, b.l. 161-162). ( - ) teisme 2008-09-16 gautas AB “I“ prašymas pridėti prie civilinės bylos Nr. ( - ) UAB “K“ sutikimą teikti UAB “N“ turto administravimo paslaugas (t. 13, b.l. 165-167). Byloje taip pat yra A. K. 2008-09-12 sutikimas, kuriame nurodyta, kad jis sutinka teikti administravimo paslaugas UAB “N“, bei pridėta bankroto administratoriaus pažymėjimo, suteikiančio A. K. teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kopija (t. 13, b.l. 163-164). ( - ) teisėjas R. S. 2008-09-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) paskyrė UAB “N“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti administratorių A. K. (t. 13, b.l. 171-174).

222A. K., apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, kad teisėjas R. S. paskyrė jį UAB “N“ turto administratoriumi, nes jis palaikė gerus santykius su R. S. ir buvo kompetetingas. Be to, A. K. patvirtino BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, kad R. S. pasiūlė A. K. tapti UAB “N“ turto administratoriumi, kadangi teisėjas minėjo, jog jis nenori skirti įmonės, kuri pateikė sutikimą tapti UAB „N“ turto administratoriumi. Teisėjas A. Š. surašė A. K. į civilinę bylą pateiktą sutikimą tapti minėtos įmonės turto administratoriumi, nes A. K. anksčiau niekada nebuvo paskirtas turto administratoriumi ir nežinojo tokios sutikimo formos (t. 10, b.l. 69, t. 22, b.l. 12, 15). A. K. teiginį, kad jis neturėjo patirties atliekant įmonės turto administratoriaus funkcijas civilinėse bylose, patvirtina byloje užfiksuotų jo pokalbių su R. S. visumos analizė. 2008-09-12, nuo 9.44 val. iki 10.08 val., R. S. tarnybiniame kabinete vykusio pokalbio metu pastarasis pasakė A. K., kad „jeigu paskirsiu, tai čia dar kiti tavo darbai paskui sustos, čia nemaža įmonė, tai čia viską turi tvarkyt, kaip įmonės vadovas būsi tada jau“, o A. K. atsakė, kad „bet žinokit jie tada labai, labai išsigąstų, kai ateina administratorius, tai mes su tokiu G. kalbėjom ir jis <...> sako ateini, tai staigiai susitaiko“ (t. 2, b.l. 43). Tokie A. K. teiginiai leidžia daryti išvadą, kad jis buvo tik girdėjęs iš trečiojo asmens apie tam tikrų turto administratoriaus funkcijų atlikimą ir jo įtaką įmonės veiklai, tačiau A. K., darydamas atitinkamas išvadas, nesirėmė savo ankstesne patirtimi. 2008-09-12, nuo 11:12 val. iki 11.14 val., R. S., kalbėdamas su A. K., nurodė šiam parašyti sutikimą būti UAB “N“ turto administratoriumi. A. K. paklausė teisėjo, kokios formos ir turinio parašyti tokį sutikimą (t. 2, b.l. 47). Akivaizdu, kad A. K., anksčiau atlikęs įmonės turto administratoriaus funkcijas, nebūtų klausęs R. S. dėl procesinio dokumento, kuriuo A. K. išreiškia savo valią administruoti įmonės turtą, formos ir turinio surašymo aplinkybių. Byloje nustatyta, kad A. Š. surašė A. K. prašymą dėl sutikimo būti UAB “N“ turto administratoriumi. To neneigė A. Š., duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 21, b.l. 53). Byloje užfiksuotas 2008-09-12, nuo 11:23 val. iki 11:25 val., vykęs pokalbis tarp R. S. ir A. Š., kurio turinį analizuojant, matyti, jog A. Š. atnešė į R. S. tarnybinį kabinetą nuteistajam parodyti dokumento pavyzdį dėl sutikimo būti įmonės bankroto administratoriumi (t. 2, b.l. 47-48). Atkreiptinas dėmesys, kad šio pokalbio metu R. S. savo iniciatyva pasakė A. Š., jog prašyme dėl sutikimo būti įmonės turto administratoriumi nereikia nurodyti „bankrutuojanti įmonė“ ir paaiškino, kokius duomenis išdėstyti tokiame sutikime, nors A. Š. nedetalizavo R. S., kokio pobūdžio sutikimas turi būti parašytas. Be to, R. S., pasakydamas A. Š. teiginius, kad „paprastai tegul parašo tokį, jeigu reikės, tai patikslinsim“, „kokį tegul parašo, prideda tenai atšvietęs ir viskas“, netiesiogiai patvirtino, kad A. K. sutikimas būti įmonės turto administratoriumi yra reikalingas jo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad A. Š. atėjimas pas R. S. pasiteirauti aptariamu klausimu nebuvo atsitiktinis. Todėl apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Š. nebuvo žinoma, jog A. K. sutikimas būti UAB “N“ turto administratoriumi buvo susijęs su R. S. nagrinėjama civiline byla. Atkreiptinas dėmesys, kad ant A. K. vardu pasirašyto minėto sutikimo ir bankroto administratoriaus pažymėjimo kopijos, 2008-09-12 patvirtintos A. K., nėra antspaudo, patvirtinančio, kad šie dokumentai buvo gauti ( - ) teisme (civilinės bylos Nr. ( - ), t. 1, b.l. 233-234). Liudytoja G. K., įvykio metu dirbusi ( - ) teismo raštinės specialiste, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jei raštas pakliūdavo teisėjui į rankas, tada jis būna be antspaudų (t. 21, b.l. 61). Taigi, nėra abejonių, kad A. K. pateikė sutikimą administruoti UAB “N“ turtą ir savo bankroto administratoriaus kopiją tiesiogiai R. S.. 2008-09-18, nuo 15.28 val. iki 15.29 val., pokalbis tarp R. S. ir A. K. vienareikšmiškai įrodo, kad pastarasis nežinojo, kokius veiksmus jis turi atlikti vykdydamas turto administratoriaus funkcijas. Tokią išvadą leidžia daryti A. K. klausimas R. S. „man pakomentuokit, kaip čia dabar aš darysiu?“, kai nuteistasis pasakė A. K., kad šis gali pasiimti pas sekretorę priimtą nutartį dėl UAB “N“ turto administratoriaus paskyrimo. R. S. atsakė „nu ką žinau, ką tu darysi. Sakei, ai čia man“. A. K. patikslino R. S., kad A. K. išsiaiškins šį klausimą, susisieks su pažįstamu, kuris atlieka tokias funkcijas, ir pasitars su juo. Šio pokalbio pabaigoje R. S. paprašė A. K. nesakyti, kad pastarasis nekompetetingas vykdyti turto administratoriaus funkcijas („tik nesakyk jiems, kad aš čia iš karto nieko nežinau, aš turiu aiškintis, nuo ko čia man pradėt“) (t. 2, b.l. 58). Minėtais įrodymais nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad A. K. neturėjo patirties vykdyti įmonės turto administratoriaus funkcijas ir jam bei R. S. buvo žinoma tokia aplinkybė, tačiau R. S. paskyrė A. K. UAB “N“ turto administratoriumi. R. S. ir A. K. teiginys, nurodytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad A. K. buvo kompetetingas vykdyti įmonės turto administratoriaus funkcijas, vertintinas kaip jų subjektyvi nuomonė, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Apygardos teismas, konstatuodamas, kad A. K. turėjo įmonės turto administratoriaus patirties, remiasi tuo, kad A. K. nuo 2001-03-05 dirba bankroto administratoriumi. Pažymėtina, kad negalima tapatinti bankroto administratoriaus ir turto administratoriaus funkcijų. Bankroto administratorius yra skiriamas ir jis atlieka priskirtas funkcijas vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu, tuo tarpu atsakovui paskyrus turto administratorių, kaip CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, šio asmens veiklą visų pirma reglamentuoja CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ teisės normos. Pastarąjį teiginį patvirtina teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-3-23/2013). Vien ta aplinkybė, kad aptariamo įvykio metu A. K. dirbo bankroto administratoriumi, savaime nereiškia, kad jis turėjo patirties dirbant įmonės turto administratoriumi. Be to, byloje nustatyta, kad R. S. ir A. K. siejo draugiški santykiai. A. K., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad jis ateidavo pas teisėją nuo vieno iki trijų kartų per savaitę (t. 10, b.l. 80). Esant tokiam neformaliam asmenų bendravimui, taip pat įvertinus jų užimtas pareigas nagrinėjamo įvykio metu, nėra abejonių, kad R. S. paskyrė A. K. ne dėl šio kompetencijos atliekant turto administratoriaus funkcijas, o dėl jų siejusių draugiškų santykių.

223Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad 2008-09-12, nuo 9.44 val. iki 10.08 val., vykusio pokalbio metu A. K. pasisiūlė tapti UAB “N“ turto administratoriumi, nes R. S. pradėjus kalbą apie gautą AB “I“ prašymą civilinėje byloje paskirti UAB “N“ turto administratoriumi UAB “K“ ir pasakius, kad pastaroji bendrovė yra „sukčių gauja“, A. K. pasakė R. S., „tai skirkit mane, teisėjau, paskirkit, aš sąžiningai“ (t. 2, b.l. 42). Nors A. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog R. S. pasiūlė A. K. tapti UAB “N“ turto administratoriumi, tačiau A. K. parodymai šioje dalyje vertintini kaip prieštaraujantys byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Taigi, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad R. S. pasiūlė A. K. tapti UAB “N“ turto administratoriumi, pripažintina kaip nepasitvirtinusi. Laikytina, kad R. S. ir A. K. aptarė dėl galimybės A. K. tapti UAB “N“ turto administratoriumi. Be to, nagrinėjamu atveju negalima sumenkinti R. S. veiksmų sprendžiant klausimą dėl UAB “N“ turto administratoriaus parinkimo, nes šio klausimo išsprendimas buvo išimtinai nuteistojo diskrecija.

224Apygardos teismas, susipažinęs su 2008-09-12, nuo 9.44 val. iki 10.08 val., vykusio pokalbio tarp R. S. ir A. K. turiniu, konstatavo, kad R. S. iš viso neišreiškė minties, jog A. K. administruoti UAB “N“ bus pelninga, be to, R. S. tuo metu net nebuvo žinoma UAB “N“ finansinė padėtis ir kuo įmonė užsiima. Aptariamo pokalbio metu A. K. pasakius, kad jis suinteresuotas gauti atlyginimą už UAB “N“ turto administratoriaus funkcijų atlikimą, R. S. pasakė, kad „tai čia matai “I“, tai aš nežinau, tai kažkokį atlyginimą, aišku, duos čia tai, jeigu jie čia bylinėjasi, mokesčius moka ir visa kita, jau va vien mokesčių čia keturiolika suvirš tūkstančių sumokėjo“. A. K., pritardamas R. S., pasakė, kad „nu tai gerai, lai moka“ (t. 2, b.l. 43). R. S. minėto pokalbio metu nedetalizavo, kokio dydžio atlyginimą A. K. gaus už priskirtų funkcijų atlikimą civilinėje byloje, tačiau R. S. minėtu teiginiu leido A. K. suprasti, kad šis gaus kažkokią materialinę naudą. Nagrinėjamu atveju konstatuojant R. S. atliktų veiksmų atitikimą BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nusikaltimo sudėčiai, nėra būtina nustatyti, kad R. S. tiksliai žinojo, kokio dydžio materialinę naudą A. K. gaus atlikdamas UAB “N“ turto administratoriaus funkcijas, kokia šios bendrovės finansinė padėtis ir koks jos vykdomos veiklos pobūdis. Pažymėtina, kad AB “I“, pareikštame ieškinyje ginčydama didelės vertės sandorius, buvo suinteresuota, kad UAB “N“ būtų paskirtas turto administratorius, todėl būtent AB “I“ būtų mokėjusi A. K. atlyginimą už UAB “N“ turto administratoriaus paslaugų teikimą. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nei 2008-09-17 nutartimi paskirti A. K. UAB “N“ turto administratoriumi, nei kitu procesiniu dokumentu A. K. nebuvo nustatytas atlyginimas už įmonės turto administratoriaus paslaugų teikimą, tačiau pats A. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog ieškovas sumokėjo jam 15 000 Lt, kai civilinė byla buvo pabaigta sudarius taikos sutartį (t. 22, b.l. 16). ( - ) apygardos prokuratūros prokuroro 2012-09-28 nutarime, kuriuo buvo nutraukta dalis ikiteisminio tyrimo dėl A. K. veiksmų, taip pat konstatuota, kad nepaneigta A. K. versija, jog jis paėmė iš AB “I“ valdybos nario minėtą pinigų sumą už UAB “N“ turto administravimą (t. 22, b.l. 37-38). Tai įrodo, kad nors civilinėje byloje Nr. ( - ) A. K. oficialiai nebuvo nustatytas atlyginimas už UAB “N“ turto administratoriaus paslaugų teikimą, tačiau jis gavo materialinę naudą. Taip pat pastebėtina, kad po A. K. paskyrimo UAB “N“ turto administratoriumi R. S. pokalbiuose su A. K. aptarė, kokio dydžio atlyginimą A. K. turėtų prašyti iš AB “I“ (t. 2, b.l. 80-83, 91-95), kas rodo, kad R. S. buvo suinteresuotas, jog A. K. gautų materialinę naudą aptariamoje civilinėje byloje. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad R. S. nepriėmus A. K. palankaus sprendimo civilinėje byloje Nr. ( - ), pastarasis vėliau nebūtų gavęs materialinės naudos už UAB “N“ turto administratoriaus paslaugų teikimą, t. y. tarp R. S. veiksmų ir A. K. gautos materialinės naudos buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

2252008-09-12, nuo 9.44 val. iki 10.08 val., pokalbis tarp R. S. ir A. K., 2008-09-18, nuo 14:37 iki 14:49 val., pokalbis tarp R. S. ir tuo metu jo padėjėja dirbusios S. R. patvirtina, kad R. S. nesiekė paskirti UAB “N“ turto administratoriumi UAB “K“, nes dėl šios įmonės padalinio direktoriaus L. T. buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas (t. 2, b.l. 41-47, 51-54). Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad minėto pokalbio su A. K. metu R. S. tiesiogiai nepasakė, jog jis neskirs UAB “K“ UAB “N“ turto administratoriumi, tačiau nuteistojo pozicija dėl UAB “K“ neleidžia abejoti tokiais R. S. ketinimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš teismų informacinės sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad R. S. sprendžiant klausimą dėl UAB “N“ turto administratoriaus paskyrimo, baudžiamoji byla, kurioje L. T., kaip UAB “K“ ( - ) filialo direktorius, buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. dėl L. T. dar nebuvo priimtas nuosprendis. Tai patvirtina, kad R. S. buvo susiformavęs išankstinę subjektyvią nuomonę dėl UAB “K“. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad ( - ) miesto apylinkės teismo 2010-01-19 nuosprendžiu L. T. baudžiamoji byla pagal pareikštą kaltinimą buvo nutraukta atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). R. S. kilus abejonių dėl UAB “K“ tinkamumo teikti UAB “N“ turto administratoriaus paslaugas, nuteistasis galėjo svarstyti paskirti įmonės turto administratoriumi kitą fizinį ar juridinį asmenį, su kuriuo R. S. nesiejo draugiški santykiai, tačiau to jis nepadarė. Priešingai, R. S. neoficialiai susitarė su A. K., kad pastarasis bus UAB “N“ turto administratoriumi, nors A. K. iki 2008-09-12, nuo 9.44 val. iki 10.08 val., pokalbio nieko nežinojo apie civilinę bylą Nr. ( - ). Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju R. S. savo veiksmais protegavo A. K. minėtoje civilinėje byloje.

226Apygardos teismas, išteisindamas R. S. iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), akcentavo, kad jis, paskirdamas A. K. UAB “N“ turto administratoriumi, nežinojo, jog civilinėje byloje buvo gautas UAB “K“ sutikimas administruoti minėtą įmonę. Visų pirma pasakytina, kad R. S., susipažinęs su AB “I“ pareiškimu dėl ieškinio papildymo ir matydamas, kad prie šio procesinio dokumento nėra pridėtas UAB “K“ sutikimas teikti UAB “N“ turto administratoriaus paslaugas, galėjo išsiaiškinti UAB “K“ poziciją šiuo klausimu ar įpareigoti ieškovą sužinoti tokią aplinkybę, tačiau R. S. nesiėmė jokių veiksmų civilinėje byloje Nr. ( - ). R. S. pastarojoje civilinėje byloje 2008-09-17 nutartimi paskyrė A. K. UAB “N“ turto administratoriumi, nors dar 2008-09-16 ( - ) teisme buvo gautas UAB “K“ sutikimas teikti UAB “N“ turto administratoriaus paslaugas. Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad R. S. 2008-09-17 nutarties priėmimo metu nežinojo, jog ( - ) teisme dar dieną prieš tai buvo gautas aptariamas UAB “K“ sutikimas. Be to, kaip minėta, nuteistasis turėjo susiformavusią neigiamą nuomonę dėl UAB “K“ bei jis kryptingai siekė, jog A. K. būtų paskirtas UAB “N“ turto administratoriumi, todėl nėra abejonių, kad R. S., turėdamas UAB “K“ sutikimą teikti UAB “N“ turto administratoriaus paslaugas, nebūtų paskyręs šios bendrovės UAB “N“ turto administratoriumi. Tuo metu R. S. padėjėja dirbusi S. R., 2008 m. rugsėjo 12-14 dienomis surašydama nutarties projektą, kuriuo A. K. skirtas UAB “N“ turto administratoriumi, civilinėje byloje negalėjo matyti UAB “K“ sutikimo teikti UAB “N“ turto administratoriaus paslaugas dėl objektyvios priežasties, nes šis sutikimas dar nebuvo gautas ( - ) teisme. Kita vertus, R. S. teisėjos padėjėjos parengtas nutarties projektas savaime nėra galutinis procesinio dokumento variantas ir teisėjui privalomas, jis gali būti taisomas, kol nutartis nėra oficialiai paskelbiama. Liudytoja G. K. teisiamajame posėdyje nurodė tik bendro pobūdžio informaciją, t. y. kad teisme nebuvo žurnalo, kuriame teisėjai pasirašydavo, jog jie gavo raštą. Pasitaikydavo atvejų, kad raštas nepatekdavo pas teisėją tą pačią dieną, kurią jis būdavo gautas teisme (t. 21, b.l. 61). Taigi, liudytoja G. K. nežinojo konkrečių aplinkybių, susijusių su UAB “K“ sutikimo gavimu ( - ) teisme ir jo pateikimu R. S.. Liudytojų S. R. ir G. K. parodymai, duoti šioje byloje, nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais, jog R. S. 2008-09-17 nutarties priėmimo metu nebuvo žinoma apie ( - ) teisme gautą UAB “K“ sutikimą administruoti UAB “N“. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pabrėžia, kad nėra paneigta aplinkybė, jog R. S. gavo UAB “K“ sutikimą po 2008-09-17 nutarties priėmimo, nes ( - ) teisme 2008-09-16 gautas kitas dokumentas - atsakovo UAB „G (duomenys pakeisti)“ prašymas - buvo įsiūtas į civilinę bylą po minėtos nutarties priėmimo. Šiame kontekste pasakytina, kad civilinėje byloje Nr. ( - ) gauti dokumentai nėra nuosekliai įsiūti pagal jų gavimo datą, pavyzdžiui, ( - ) teisme 2008-07-10 gauti antstolio patvarkymai įsiūti į civilinę bylą prieš 2008-07-03 gautus atsiliepimus į ieškinį (civilinės bylos Nr. ( - ), t. 1, b.l. 100-131, 132-134, 142-146) arba ( - ) teisme 2008-09-01 gautas prašymas įsiūtas prieš 2008-08-28 gautą patikslintą ieškinio pareiškimą (civilinės bylos Nr. ( - ), t. 1, b.l. 153, 164-177). Analizuojant pačios civilinės bylos turinį, akivaizdu, kad UAB „G“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo įsiūtas po 2008-09-17 nutarties, nes teismo priimtos nutartys yra nuosekliai sudėtos po proceso šalių pateiktų dokumentų, t. y. nagrinėjamu atveju 2008-09-17 nutartimi buvo išspręsti ieškovo patikslintame ieškinio pareiškime keliami klausimai, o 2008-09-19 nutartimi išspręstas civilinio atsakovo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl skundžiamo nuosprendžio motyvai, kuriais grindžiamas R. S. nežinojimas apie gautą UAB “K“ sutikimą su civilinėje byloje Nr. ( - ) įsiūtų dokumentų vieta, vertintini tik kaip apygardos teismo subjektyvi nuomonė. Be to, pastebėtina, kad nelogiška į bylą siūti UAB “K“ sutikimą teikti UAB “N“ turto administravimo paslaugas prieš 2008-09-17 nutartį, kurioje nurodyta, kad AB “I“ nepridėjo tokio UAB “K“ sutikimo, todėl UAB “N“ turto administratoriumi skirtinas A. K..

227BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2014).

228Aptariamo įvykio metu R. S., užimdamas ( - ) teisėjo pareigas, nagrinėjo civilines bylas, kuriose jis turėjo diskreciją išspręsti visus tokio pobūdžio bylose iškilusius klausimus. Nuteistasis, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, civilinėje byloje Nr. ( - ) paskyrė UAB “N“ turto administratoriumi A. K. ne dėl pastarojo turėtos kompetencijos administruojant įmonių turtą, o dėl jų siejusių draugiškų santykių, tuo labiau, kad civilinėje byloje buvo gautas UAB “K“ sutikimas teikti UAB “N“ turto administravimo paslaugas. Šiuo atveju nuteistasis piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais, kurie išdėstyti kaltinime ir numatyti atitinkamuose Konstitucijos, CPK straipsniuose. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad po paskyrimo UAB “N“ turto administratoriumi A. K. vėliau gavo materialinę naudą. Teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentui, kad teisėjo procesinių sprendimų priėmimas nagrinėjamose bylose draugų ar pažįstamų naudai, suprantant, kad iš to jie turės materialinės naudos ir to siekiant, nėra suderinamas su teisėjo tarnybos interesais ir neturi nieko bendro su teisingumo vykdymu. Be to, R. S., priimdamas A. K. palankų sprendimą, leido pastarajam susiformuoti nuomonę, kad palaikydamas draugiškus santykius su teisėju, A. K. gali daryti įtaką teisėjui ir gauti materialinės naudos ateityje, kas neleidžia vienareikšmiškai neabejoti R. S. nešališkumu jam nagrinėjant civilines bylas ir vykdant teisingumą. Tokių išvadų nepaneigia apygardos teismo nurodyta aplinkybė, kad 2008-09-17 nutartis paskirti A. K. UAB “N“ turto administratoriumi yra galiojanti ir nėra panaikinta. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2012). 2008-09-17 nutartis paskirti A. K. UAB “N“ turto administratoriumi formaliai yra teisėta, tačiau R. S. turėjo susilaikyti nuo tokio sprendimo priėmimo, nes jis draugiškus santykius su bankroto administratoriumi iškėlė aukščiau už objektyvų ir nešališką savo, kaip teisėjo, pareigų vykdymą. Tokiu būdu R. S. pažeidė kaltinime nurodytas atitinkamas Konstitucijos, Teismų įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Teisėjų etikos kodekso nuostatas. Akivaizdu, kad R. S. civilinėje byloje Nr. ( - ) proteguojant A. K., su kuriuo buvo intensyviai neformaliai bendraujama, buvo sutrukdyta normali teismo veikla nagrinėjant civilinę bylą, iškraipyti teisėjo tarnybos veiklos principai, esmė ir turinys, pažemintas ir sumenkintas teisminės valdžios autoritetas bei diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Atsižvelgiant į tai, R. S. pareikštame kaltinime pagrįstai nurodyta, kad jis savo veiksmais padarė didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos. Nuteistasis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, gavo kitokios asmeninės naudos - palaikė gerus, draugiškus ir jam materialiai naudingus santykius su A. K.. Tokią išvadą patvirtina vėlesnis pastovus R. S. ir A. K. bendravimas bei jų atlikti veiksmai.

229Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, įrodyta, kad R. S., būdamas valstybės tarnautoju - ( - ) teisėju, 2008-09-12 - 2008-09-17 laikotarpiu, ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais teisėjo įgaliojimais, numatytais Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje (teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai); piktnaudžiaudamas CPK 144 straipsnyje, 148 straipsnyje ir 290 straipsnyje numatytais teisėjo įgaliojimais civiliniame procese (teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis; teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (...) išspendžia teismas), piktnaudžiaudamas civilinę bylą nagrinėjančio teismo teise skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – paskirti atsakovo turto administratorių, žinodamas, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.( - ) dėl su UAB “N“ akcijomis susijusių sandorių pripažinimo negaliojančiais 2008-09-11 gautas ieškovo – AB “I“ pareiškimas dėl ieškinio papildymo, kuriuo pateiktas ir reikalavimas atsakovo – UAB “N“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti turto administratoriumi paskirti UAB “K“, veikdamas A. K., su kuriuo jį siejo geri ir draugiški santykiai, naudai ir interesais, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:

2302008-09-12, nuo 9.44 val. iki 10.08 val., vykusio pokalbio su A. K. metu R. S., žinodamas, kad A. K. neturi tokio darbo patirties, aptarė dėl galimybės A. K. tapti UAB “N“ turto administratoriumi;

2312008-09-12, nuo 11.12 val. iki 11.14 val., vykusio pokalbio su A. K. metu R. S. perdavė A. K. UAB “N“ duomenis ir nurodė, kad pateiktų R. S. rašytinį sutikimą tapti šios įmonės turto administratoriumi;

2322008-09-12, nuo 11.23 val. iki 11.25 val., vykusio pokalbio su ( - ) teisėju A. Š., A. K. prašymu šio vardu rašiusio rašytinį sutikimą, metu R. S. padiktavo A. Š. 2008-09-12 A. K. sutikimo administruoti UAB “N“ tekstą, o A. Š. A. K. vardu surašius šį procesinį dokumentą, R. S. asmeniškai priėmė jį ir pridėjo prie civilinės bylos Nr. ( - );

2332008-09-12 - 2008-09-14 laikotarpiu R. S. pavedė tarnybiškai pavaldžiai ( - ) teismo teisėjo padėjėjai S. R. paruošti nutarties civilinėje byloje Nr. ( - ) taikyti laikinąsias apsaugos priemones projektą, nurodant, kad UAB “N“ turto administratoriumi skirtinas A. K., o ne ieškovo prašoma UAB “K“;

2342008-09-14 ( - ) teismo teisėjo padėjėjai S. R. įvykdžius R. S. pavedimą ir pateikus šios nutarties projektą, kuriame R. S. nurodymu buvo nurodyta, kad UAB “N“ turto administratoriumi skirtinas A. K., R. S. šios nutarties projekto pagrindu 2008-09-17 priėmė nutartį, kuria tarp kitų sprendimų tyčia nurodė neatitinkančias bylos aplinkybes, t. y. kad negautas UAB “K“ sutikimas būti UAB “N“ turto administratoriumi, nors toks sutikimas prieš jam priimant nutartį 2008-09-16 ( - ) teisme buvo gautas ir pateiktas į jo nagrinėjamą civilinę bylą Nr.( - ). Be to, R. S. priėmė sprendimą paskirti A. K. UAB “N“ turto administratoriumi, suteikiant jam šios įmonės vadovo ir valdybos teises.

235R. S., 2008-09-12 - 2008-09-17 laikotarpiu piktnaudžiaujant ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi, atlikus A. K., su kuriuo jį siejo geri ir draugiški ryšiai, materialiai naudingus veiksmus nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( - ), R. S. gavo kitokios asmeninės naudos - palaikė gerus, draugiškus ir jam materialiai naudingus santykius su A. K..

236( - ) teisėjas R. S. šiais veiksmais sulaužė 1992-07-08, 1994-05-19 ir 1994-12-20 duotas teisėjo priesaikas; pažeidė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinę nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs, ir Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies konstitucinę nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, taip pat Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje ir CPK 6 straipsnyje įtvirtintas analogiškas nuostatas; Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkte ir 5 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (...) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai; atliekant pareigas (...) jokia forma ar būdu neskatinti proceso dalyvių nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, juos pažeisti;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (...) duotos teisėjo priesaikos;), 8 straipsnio 2-3 punktuose ir 6-7 punktuose įtvirtintą teisingumo ir nešališkumo principą (teisėjas privalo (...) neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus (...); nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio (...) bylose dalyvaujantiems asmenims; nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti bylos nagrinėjimui; nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais įstatymų nenumatytais atvejais;), 9 straipsnio 2-4 punktuose įtvirtintą nepriklausomumo principą (teisėjas privalo (...) vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti sprendimų priėmimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į teisingumo vykdymą bei imtis priemonių tokiai veiklai nutraukti; neprisiimti įsipareigojimų ar nesiimti veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti teisėjo pareigas, ar apribos jo, kaip teisėjo, veiksmus; atliekant pareigas laikytis savo įsipareigojimo būti nepriklausomu ir neturėti asmeninio intereso;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (...) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 1 punkte įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (...) elgtis taip, kad (...) kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui; nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi;), 13 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (...) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; darbinėje (...) veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;), 14 straipsnio 2 punkte ir 11 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (...) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą (teisėjas privalo (...) nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, (...) įstatymų ir kitų teisės aktų;).

237Dėl šių R. S. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo trukdoma normali teismo veikla, iškraipyti teisėjo tarnybos veiklos principai, esmė bei turinys, buvo pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

238Taigi, darytina išvada, kad R. S. veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl šioje dalyje skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

239Dėl R. S. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), taip pat prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su R. S. nusikalstamų veiksmų nepagrįstu kvalifikavimu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir A. K. nusikalstamų veiksmų nepagrįstu kvalifikavimu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį

240Apygardos teismas konstatavo, kad R. S., būdamas ( - ) teisėju, nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus tiesiogiai savo naudai iš A. K. priėmė 2 000 Lt kyšį, ir kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

241Priešingai nei teigia nuteistasis R. S., byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis priėmė iš A. K. 2 000 Lt, kaip kyšį. Kaip minėta, civilinėje byloje Nr. ( - ) ( - ) teismo teisėjas R. S. 2008-09-17 nutartimi paskyrė administratorių A. K. UAB “N“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti (t. 13, b.l. 171-174). A. K., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, jog jis nuosprendyje nurodytu laiku perdavė minėtą pinigų sumą apeliantui šio tarnybiniame kabinete iš dėkingumo už A. K. paskyrimą UAB “N“ turto administratoriumi civilinėje byloje. A. K. įdėjo pinigus į ant R. S. tarnybinio kabineto stalo gulėjusį civilinį kodeksą. Kiti 400 Lt buvo perduoti apeliantui už medžioklėje patirtas išlaidas. Tuo metu kabinete daugiau nieko nebuvo. A. K. pasižymėjo perduotų pinigų sumą R. S. savo užrašų knygutėje nurodydamas „2409,02 lt. S.“ (t. 10, b.l. 78-79). Pažymėtina, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali turėti įrodomosios reikšmės kaip ir tokių asmenų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriais teismas gali grįsti savo išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K–502/2013). Taigi, A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Jis teisiamajame posėdyje davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 22, b.l. 15-16, 31-32). Minėti A. K. parodymai patvirtina, kad jis davė kyšį R. S. už A. K. priimtą palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. ( - ). Kadangi apelianto neteisėti veiksmai yra susiję su jo priimtu sprendimu nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ( - ), todėl ji buvo pridėta prie baudžiamosios bylos. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, jog A. K. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar siekė apkalbėti apeliantą. R. S. apeliaciniame skunde akcentuoja tą aplinkybę, jog A. K. baudžiamajame procese turėjo kaltinamojo statusą, todėl pastarasis davė aptartus parodymus siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus. Įtariamojo (kaltinamojo) duoti parodymai baudžiamajame procese, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, laikytini įrodymais. Įtariamasis (kaltinamasis) gali duoti parodymus dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbu įvertinti šio proceso dalyvio duodamų parodymų patikimumą, atitikimą kitiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas savaime nedraudžia apkaltinamajame nuosprendyje vieno kaltinamojo kaltę pagrįsti kito kaltinamojo parodymais, o BPK 301 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kokiais įrodymais negali būti pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Pasak R. S., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. K. neslėpė esant susitarimą su bylą tyrusiu prokuroru dėl galimybės būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog A. K. davė R. S. kaltinančius parodymus, savaime nepatvirtina, jog A. K. taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos, kas šiuo atveju ir nebuvo padaryta ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo ir kitais pagrindais priklauso ne nuo kaltinamojo ar prokuroro valios, o nuo teismo diskrecijos. Atsižvelgiant į tai, R. S. apeliaciniame skunde nurodyta subjektyvi A. K. aptartų parodymų davimo priežastis neleidžia atmesti jo parodymus kaip nepagrįstus.

242Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2011, 2K-426/2013). A. K. viso baudžiamojo proceso metu nuoseklius parodymus apie duotus 2 000 Lt, kaip kyšį, R. S. patvirtinta byloje surinktų įrodymų visuma. Techninių priemonių specialia tvarka atlikimo metu gautas vaizdo ir garso įrašas bei 2009-02-23 protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo įrodo, kad 2008-11-17, nuo 08:42:02 val. iki 08:51:25 val., R. S. tarnybiniame kabinete vyko pokalbis tarp apelianto ir A. K.. Šio pokalbio metu pastarasis po ant stalo tiksliai neidentifikuota knygute padėjo objektus, kurie panašūs į pinigus, ir išraiškingu rankos judesiu paspaudė ją. Atlikdamas tokius veiksmus, A. K. pasakė R. S. „čia draugiškai viskas, viskas tarp mūsų tik čia ir viskas ramu“. Po kurio laiko apeliantas paėmė objektus, panašius į pinigus, kurie gulėjo po knygute (t. 2, b.l. 141-144). A. K. baudžiamojo proceso metu papasakota įvykio eiga atitinka objektyviais įrodymais užfiksuotas aplinkybes. Vaizdo įraše iš tikrųjų negalima vienareikšmiškai įžiūrėti, kad A. K. padėjo po civiliniu kodeksu būtent pinigus, tačiau vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes vertinant kartu su A. K. baudžiamojo proceso metu duotais parodymais, abiejų asmenų užimtomis pareigomis aptariamo įvykio metu ir jų neoficialiu bendravimu darbiniais klausimais, nėra pagrindo abejoti, kad po civiliniu kodeksu buvo padėti pinigai. Tokia išvada darytina įvertinus ir A. K. bei R. S. elgesį šio tarnybiniame kabinete, kai A. K. pasirinko užmaskuotą pinigų perdavimo būdą, pasakė R. S., kad padėti pinigai yra skirti parodyti tarp šių asmenų susiklosčiusius draugiškus santykius, vėliau atidarė tarnybinio kabineto duris ir pasižiūrėjo į koridorių, ar niekas neina, o apeliantas po kurio laiko paėmė padėtus pinigus sau. Akivaizdu, kad R. S. ir A. K. neatliekant kokių nors neteisėtų veiksmų, nebūtų imtasi atsargumo priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki A. K. duodant kyšį R. S., jie tarpusavyje bendravo UAB “N“ administravimo klausimais, taip pat ir dėl A. K. atlyginimo dydžio už vykdomą veiklą (t. 2, b.l. 69, 80-81, 91-92). 2009-04-04 dokumentų apžiūros protokole nustatyta, jog A. K. gyvenamojoje vietoje paimtoje užrašų knygutėje yra padarytas įrašas „2409,02 lt. S.“ (t. 11, b.l. 108-109). Kaip minėta, A. K. baudžiamojo proceso metu vienareikšmiškai nurodė, kad jis pasižymėjo užrašų knygutėje R. S. perduotą pinigų sumą. A. K., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat patvirtino šią aplinkybę. A. K., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patikslino, jog jis iš užrašytos sumos neperdavė R. S. 9,02 Lt, nes šie pinigai buvo metalinėmis monetomis ir juos duoti buvo nepatogu (t. 10, b.l. 79). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. K. parodė, kad dalį skolos R. S. sudarė išlaidos, susijusios su žvėrienos apdorojimu, padalinant pinigų sumą už mėsą, kurios matyt, išėjo 9,02 Lt prie 400 Lt sumos (t. 22, b.l. 32). Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, šiuo atveju nėra abejonių, kad užrašų knygutėje minima apelianto pavardė. R. S. apeliacinio skundo teiginys, kad nurodyta pavardė reiškia kreditoriaus, su kuriuo A. K. atsiskaitė, pavardę, yra deklaratyvus ir nepatvirtintas jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas. Nors A. K. parodė, kad jis neperdavė R. S. visos pinigų sumos, parašytos užrašų knygutėje, tačiau tai nereiškia, jog joje nurodyta pinigų suma nėra susijusi su apeliantu ir šis apskritai nieko negavo iš A. K.. Pastarasis paaiškino objektyvią priežastį, dėl kurios jis nedavė R. S. visos pinigų sumos, parašytos užrašų knygutėje. R. S. taip pat pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad A. K. užrašų knygutėje padarytas aptariamas įrašas buvo suklastotas. Tokių duomenų byloje nėra. A. K. teisiamajame posėdyje negalėjo tiksliai paaiškinti dėl kitų įrašų, esančių užrašų knygutėje. Nuo aptariamo įvykio iki šio asmens apklausos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme praėjo beveik ketveri metai, todėl jis dėl objektyvios priežasties galėjo neatsiminti visų aplinkybių, susijusių su užrašų knygutėje esančiais įrašais. Be to, R. S. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą nebuvo grindžiama kitais užrašų knygutėje esančiais užrašais. Todėl tai, kad A. K. nedavė itin detalių parodymų šioje dalyje, nėra pagrindas apskritai nesivadovauti A. K. parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Pasak R. S., liudytojas A. Š., aiškindamas padangų pirkimo aplinkybes, patvirtino, kad A. K. neturėjo pinigų, todėl pastarasis negalėjo perduoti jų apeliantui. Šiame kontekste pasakytina, kad tai, jog A. K. nupirko padangas medžiotojų būreliui priklausančiam automobiliui per du kartus, nereiškia, jog jis negalėjo perduoti R. S. 2 000 Lt kyšio, tuo labiau, kad padangos buvo pirktos iš A. K. administruotų bendrovių lėšų. Be to, A. K. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė perdavęs minėto dydžio kyšį R. S., o tokius jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Vertinant A. Š. parodymus šioje byloje, taip pat pastebėtina, kad byloje reikšmingu laikotarpiu jis ir R. S. buvo to paties teismo teisėjai, kurie palaikė draugiškus santykius, o tam tikros byloje nagrinėjamos aplinkybės yra susijusios ir su pačiu A. Š., todėl liudytojas yra suinteresuotas duoti apeliantui palankius parodymus.

243Analizuojant liudytojų J. K. ir G. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus (t. 21, b.l. 60-61), matyti, kad šios liudytojos betarpiškai nematė, jog nuteistasis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, tačiau jos patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu R. S. buvo savo tarnybiniame kabinete, o J. K. taip pat parodė, jog ji tuo metu matė šioje patalpoje A. K.. Tokie liudytojų parodymai leidžia visapusiškiau įvertinti byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir daryti atitinkamas išvadas. R. S. apeliaciniame skunde teigė, kad liudytojas A. Š. baudžiamojo proceso metu nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su A. K. kyšio davimu R. S. ar priėmimu, tačiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. S. priėmė iš A. K. 2 000 Lt kyšį, o apygardos teismas pagrįstai kaip nepasitvirtinusią atmetė apelianto iškeltą versiją, kad A. K. paliko jam spalvotas servetėles, kaip prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams, tuo labiau, kad nuteistasis iškėlė tokią versiją tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

244Teismų praktikoje išaiškinta, kad kyšio davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti išvadų dėl kaltumo padarius BK 225 straipsnyje numatytas veikas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 38). Taigi, nors R. S. nebuvo sulaikytas su A. K. perduotais pinigais, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo, kad apeliantas nepadarė neteisėtų veiksmų. Be to, teisėsaugos institucijos pačios sprendžia, kuriuo momentu tikslinga sulaikyti asmenį, kad nebūtų sutrukdyta pasiekti tyrimui keliamus tikslus.

245Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad apygardos teismas nustatė R. S. nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes ir įvertino jas nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

246Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo padarytomis išvadomis, kad R. S. nusikalstami veiksmai atitinka ne BK 225 straipsnio 2 dalyje, o to paties straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, taip pat A. K. nusikalstami veiksmai atitinka ne BK 227 straipsnio 2 dalyje, o to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį.

247BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmusiam, pažadėjusiam ar susitarusiam priimti kyšį, reikalavusiam ar provokavusiam jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, o pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi, BK 225 straipsnio 1 dalies atribojimas nuo BK 225 straipsnio 2 dalies, taip pat BK 227 straipsnio 1 dalies atribojimas nuo BK 227 straipsnio 2 dalies priklauso nuo tos aplinkybės, ar kaltininkas padarė nusikalstamus veiksmus už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

248Teismų praktikoje išaiškinta, kad neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t.t.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-369/2013).

249Pagrindinis skundžiamo nuosprendžio motyvas, kuriuo R. S. ir A. K. nusikalstami veiksmai buvo perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, yra susijęs su tuo, kad R. S. civilinėje byloje Nr. ( - ) paskyrė A. K. UAB “N“ turto administratoriumi nepiktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi. Anksčiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija paneigė apygardos teismo padarytą tokią išvadą ir konstatavo, kad minėti R. S. veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. K. davė kyšį R. S. prašydamas toje pačioje civilinėje byloje priimti nutartį nustatant jam 5 000 Lt atlyginimą per mėnesį už veiklą administruojant UAB “N“ turtą. Kadangi pripažinta, kad R. S. nusikalstamais veiksmais paskyrė A. K. minėtos įmonės turto administratoriumi, todėl pastarojo prašymas nustatyti atlyginimą už tokią atliekamą veiklą taip pat vertintinas kaip neteisėtas. Taigi, darytina išvada, kad A. K. perdavė 2 000 Lt, kaip kyšį, R. S., o šis priėmė jį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, todėl apygardos teismas, kvalifikuodamas R. S. ir A. K. veiksmus atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 227 straipsnio 1 dalį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija, sutikdama su prokuroro apeliacinio skundo prašymu, perkvalifikuoja R. S. nusikalstamus veiksmus iš BK 225 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o A. K. nusikalstamus veiksmus – iš BK 227 straipsnio 1 dalies į BK 227 straipsnio 2 dalį.

250Dėl R. S. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija)

251R. S. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad jis padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas.

252Byloje nustatyta, kad ( - ) teisėjas R. S. civilinėje byloje Nr. ( - ) 2008-05-14 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB “R“ ir jos administratore paskyrė I. K. (t. 8, b.l. 44). Šio teisėjo 2008-07-17 nutartimi buvo nuspręsta patvirtinti bankrutuojančios įmonės UAB “R“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o 2008-11-17 nutartimi minėta bendrovė pripažinta bankrutavusia ir nuspręsta ją likviduoti dėl bankroto (t. 8, b.l. 69, 79).

253Liudytoja I. K., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. pabaigoje ji įteikė viskio butelį „Tullamore dew“ R. S. šio tarnybiniame kabinete. Apeliantas priėmė viskio butelį ir, kiek liudytoja prisiminė, pasidėjo jį po stalu. Tą kartą I. K. atnešė R. S. prašymą dėl UAB “R“ pripažinimo bankrutavusia ir paprašė teisėjo priimti tokio pobūdžio nutartį. R. S. pasakė, kad jis parašys nutartį. Liudytoja gavo nutartį dėl UAB “R“ pripažinimo bankrutavusia tą pačią dieną, o vėliau ji atkreipė dėmesį, jog ši nutartis parašyta atgaline data. Pasak I. K., ji davė viskio butelį R. S., kad pastarasis priimtų procesinį sprendimą dėl UAB “R“ (t. 6, b.l. 49). I. K. davė iš esmės tokius pačius parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 8, 14-15, 32-33, 43). Ši liudytoja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš dalies pakeitė parodymus nurodydama, jog ji perdavė viskio butelį „Tullamore dew“ R. S., tačiau atlikdama tokį veiksmą ji nieko nesiekė. Tada I. K. atnešė apeliantui prašymą dėl UAB “R“ bankrutavimo. Neprisiminė, ar R. S. ką nors žadėjo jai (t. 21, b.l. 22). Apygardos teismas, nustatydamas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai rėmėsi liudytojos I. K. parodymais tiek, kiek jie atitinka byloje esančius kitus objektyvius įrodymus. R. S. apeliacinio skundo teiginį, kad jis negavo iš I. K. viskio butelio „Tullamore dew“, vienareikšmiškai paneigia I. K. nuoseklūs parodymai šioje dalyje viso baudžiamojo proceso metu. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių I. K. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar siekė apkalbėti apeliantą. Baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2010-04-21 nutarimu, kurį 2010-04-27 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl I. K. pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (t. 6, b.l. 64-70). Vien I. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nereiškia, kad šio asmens parodymai negali būti pripažintini įrodymu, nes BPK nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais, o I. K. parodymai vertintini pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles. Remiantis BPK 214 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą atleidžiant įtariamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas, kas rodo, jog net įtariamajam davus kitą asmenį kaltinančius parodymus, įtariamasis negali būti garantuotas, kad jis bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes galutinis tokio sprendimo priėmimas priklauso nešališkam baudžiamojo proceso subjektui – ikiteisminio tyrimo teisėjui. I. K. kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atlikusį prokurorą siekdama, kad ji būtų apklausta kaip asocijuota liudytoja, ir norėdama duoti parodymus laisva valia bei niekieno neverčiama (t. 6, b.l. 1). Pasak R. S., I. K. pareiškimas buvo parašytas dėl STT pareigūnų ir bylą tyrusio prokuroro įtakos. Šiame kontekste pasakytina, kad pareiškimo surašymo aplinkybės neturi esminės reikšmės vertinant I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl viskio butelio „Tullamore dew“ davimo R. S. aplinkybių. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytoja kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl kokių nors galimai neteisėtų STT pareigūnų ar bylą tyrusio prokuroro veiksmų atliekant jiems pareigas, o ji, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nenurodė, kad pareigūnai darė jai neteisėtą poveikį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad I. K. davė melagingus parodymus šioje dalyje. R. S. apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad I. K. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, iš esmės skiriasi nuo parodymų, kuriuos ji davė apklausta kaip asocijuota liudytoja. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013). Taigi, I. K., kaip asocijuotos liudytojos, parodymai, duoti prokurorui ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 5-9), nėra įrodymas BPK 20 straipsnio prasme. Kita vertus, šie I. K. parodymai iš esmės atitinka jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimui teisėjui, o ta aplinkybė, kad liudytojos parodymai tam tikroje dalyje nėra visiškai nuoseklūs baudžiamojo proceso metu, nėra pakankamas pagrindas apskritai nesivadovauti jos parodymais nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes. R. S. teigimu, teisiamojo posėdžio protokole yra daug prokuroro klausimų, skirtų I. K. dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, tačiau tai, kad prokuroras buvo aktyvus atliekant I. K. apklausą, tik patvirtina, jog jis siekė padėti teismui išsiaiškinti visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tuo labiau, kad prokurorui, kaip ir kitiems proceso dalyviams, BPK 275 straipsnis suteikia procesinę teisę užduoti klausimus byloje apklausiamiems liudytojams. Be to, BPK 276 straipsnio 4 dalis nurodo, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje būtent vadovaujantis minėto baudžiamojo proceso įstatymo straipsnio tvarka siekiant jame įtvirtinto tikslo (t. 21, b.l. 21-22). Šie I. K. parodymai buvo perskaityti ne tik prokuroro prašymu, bet ir bylą nagrinėjusio teismo iniciatyva. I. K. teisiamajame posėdyje teigė, kad ji nedavė R. S. viskio butelio „W. Grant‘s“, kuris minimas jos apklausose ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminiame tyrime jai buvo pasakyta, kad šis viskio butelis buvo, todėl ji nurodė tokią aplinkybę (t. 21, b.l. 21-22). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtais I. K. parodymais nėra grindžiamas R. S. kaltinimas šioje dalyje padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuosprendžio dalis, kuria R. S. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl iš I. K. gautų daiktų, taip pat ir viskio butelio „W. Grant‘s“, priėmimo, neskundžiama, todėl ji yra įsiteisėjusi. Remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (BPK 320 straipsnis), teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti šios nuosprendžio dalies teisėtumo ir pagrįstumo. I. K. teisiamajame posėdyje nenurodė, kad ji nedavė R. S. kito viskio butelio - „Tullamore dew“. Priešingai, liudytoja nuosekliai patvirtino buvus tokią aplinkybę. Be to, I. K. neparodė, kad jai apie viskio butelį „Tullamore dew“ pasakė STT pareigūnai, kaip tai tvirtinama R. S. apeliaciniame skunde. Įvertinus visas aplinkybes, niekuo nepagrįstas R. S. apeliacinio skundo teiginys, kad I. K. davė apeliantą kaltinančius parodymus dėl prokuroro įtakos ar jos turėto procesinio statuso baudžiamajame procese.

254I. K. viso baudžiamojo proceso metu nuoseklius parodymus apie duotą viskio butelį „Tullamore dew“ R. S. patvirtina techninių priemonių specialia tvarka atlikimo metu gautas vaizdo ir garso įrašas bei 2009-03-12 protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriais remiantis nustatyta, jog 2008-11-21, nuo 08:46:49 val. iki 09:10:55 val., R. S. tarnybiniame kabinete vyko pokalbis tarp apelianto ir I. K.. Pastaroji pokalbio metu pasakė R. S., kad liudytoja pamiršo paskelbti apie UAB “R“ likvidavimą, dėl ko jai skambino iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos. R. S. pažadėjus išspręsti šį klausimą, I. K. išsitraukė iš rankinės dėžutę ir padavė ją nuteistajam, kuris įsidėjo dėžutę į spintą (t. 2, b.l. 145-146). Nors vaizdo įraše nematomas pats viskio butelis „Tullamore dew“, tačiau vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes vertinant kartu su I. K. baudžiamojo proceso metu duotais parodymais, nėra pagrindo abejoti, kad I. K. perdavė R. S. būtent minėtą viskio butelį. I. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra susipažinusi su vaizdo įrašu, kuriame matė, kaip ji perdavė butelį R. S.. Vėliau ji, atsakydama į apelianto klausimus, nurodė, jog filmuotoje medžiagoje nesimatė, ką ji atnešė nuteistajam. Gali būti, kad vaizdo įraše matėsi alkoholinio gėrimo dėžutė (t. 21, b.l. 22-23). Taigi, I. K. nepaneigė vaizdo įraše užfiksuotų savo veiksmų R. S. tarnybiniame kabinete. R. S. apeliacinio skundo teiginys, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, nesimato dėžutė, kurią perdavė I. K., neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas. Išvados, kad liudytoja perdavė R. S. viskio butelį „Tullamore dew“, nepaneigia ta aplinkybė, jog STT pareigūnai, turėję leidimą slapta patekti į apelianto tarnybinį kabinetą, atskirai neužfiksavo perduotos materialinės vertybės buvimo fakto. UAB „Maksima LT“ 2010-04-15 rašte Nr. SR-10-983 ir UAB „Palink“ 2010-04-14 rašte nurodyta informacija yra svarbi nustatant I. K. perduoto viskio butelio R. S. vertę, kuri buvo inkriminuota apeliantui kaltinime (t. 6, b.l. 52, 54), o ne kaip patvirtinanti aplinkybę, kad šis alkoholio butelis buvo parduodamas prekybos centruose bylai reikšmingu laiku. I. K., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji mokėjo už viskio butelį „Tullamore dew“ apie 100 Lt, kas iš esmės neprieštarauja parduotuvių tinklų nurodytai informacijai dėl šio alkoholio butelio vertės (t. 6, b.l. 49). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. S. gavo iš I. K. 0,7 litro talpos viskio „Tullamore dew“ butelį, kurio vertė 64,99 Lt.

255Analizuojant vaizdo ir garso įrašą bei 2009-03-12 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoto pokalbio tarp I. K. ir R. S. turinį, šių asmenų atliktus veiksmus, akivaizdu, kad I. K. perduotas viskio butelis „Tullamore dew“ buvo susijęs su jos prašymu, kad R. S. priimtų nutartį dėl UAB “R“ likvidavimo, t. y. viskio butelis buvo skirtas kaip atsidėkojimas apeliantui už reikalingo procesinio sprendimo priėmimą. I. K. ir R. S. pokalbio metu aptarė Įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymą dėl UAB “R“ likvidavimo, o apeliantas nusprendė nutartyje nurodyti, kad I. K. kreipėsi su pareiškimu dėl nutarties priėmimo. R. S. pasakė I. K., kad „aš čia anksti nesurašysiu, aš vakar dienos data sura...“, po to jis patikslino, kad „ar gal dar keliom dienom anksčiau, galėtume pirmadienį paskelbti“. Apeliantas taip pat nurodė I. K., kad „tai čia septynioliktos data parašysim. Pirmadienį išsiųsi“ (t. 2, b.l. 148). Tokie R. S. pasakyti teiginiai iš esmės atitinka ir prie Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-12-17 specialisto išvados Nr. 11-2562 (09) pridėtoje patikslintoje stenogramoje užfiksuotus apelianto teiginius. Be to, šioje stenogramoje nurodyta, kad R. S. pasakė liudytojai, jog „Lapkričio mėnesio surašysim kokią – keturioliktą nebuvot čia – septynioliktos tada dienos data parašysim“ (t. 3, b.l. 40). Pabrėžtina, kad R. S. ir I. K. aptariamas pokalbis vyko 2008-11-21, o minėti apelianto teiginiai vienareikšmiškai įrodo, kad jis savo iniciatyva nusprendė priimti nutartį dėl UAB “R“ likvidavimo atgaline data, tuo labiau, kad jis mini lapkričio 17 d. datą, o civilinėje byloje Nr. ( - ) yra būtent 2008-11-17 nutartis pripažinti UAB “R“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto. Akivaizdu, kad R. S. 2008-11-17 priėmus nutartį dėl minėtos bendrovės likvidavimo, I. K. 2008-11-21 nebūtų atėjusi pas apeliantą prašydama priimti tokio pobūdžio procesinį sprendimą. Pasak R. S., ikiteisminiame tyrime ir teisme I. K. neigė prašiusi suklastoti teismo nutartį, t. y. priimti ją atgaline data, tačiau ši aplinkybė tik įrodo, jog apeliantas savo iniciatyva nurodė teismo nutarties datą, kuri neatitinka tikrovės, o R. S. nebuvo pareikštas kaltinimas, kad jis parašė nutartyje atgalinę procesinio dokumento priėmimo datą I. K. prašymu. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S., prieš nuspręsdamas, kokia data surašyti nutartį dėl UAB “R“ likvidavimo, pasiteiravo I. K., ar nutartis dėl įmonės likvidavimo siunčiama tuo metu, kai šis procesinis sprendimas įsiteisėja. I. K. teigiamai atsakė į apelianto klausimą (t. 2, b.l. 148). Taigi, R. S., pasakydamas, kad I. K. pirmadienį galės išsiųsti nutartį, nusprendė, kurias datas surašyti šį procesinį dokumentą, kad I. K. išsiunčiant nutartį atitinkamoms institucijoms, ji būtų įsiteisėjusi. Tokią išvadą taip pat patvirtina I. K. veiksmai, kai ji 2008-11-25 ir 2008-11-26 išsiuntė pranešimus valstybės institucijoms ir privačioms įmonėms nurodydama, kad ( - ) teismo 2008-11-17 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2008-11-25, UAB “R“ įgijo bankrutavusios įmonės statusą (t. 6, b.l. 24-30). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. S. savo iniciatyva pagamino netikrą dokumentą, į 2008-11-21 nutartį įrašydamas 2008-11-17 datą, ir šį žinomai netikrą dokumentą realizavo, perduodamas I. K.. Pasak nuteistojo, byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-12-23 išvada nepatvirtina, kad 2008-11-17 nutartis dėl UAB “R“ pripažinimo bankrutavusia bei jos likvidavimo dėl bankroto yra surašyta kitu, nei joje nurodytu, laiku (t. 3, b.l. 116-117). Atlikus iš R. S. tarnybinio kabineto paimto kompiuterio sisteminio bloko tyrimą, apskritai nebuvo objektyvios galimybės nustatyti, kada buvo surašyta 2008-11-17 nutartis, kita vertus, specialisto išvada nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti šią aplinkybę, ir ji nepaneigia aptartais įrodymais nustatytų aplinkybių.

256Pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimų patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu trys mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo Įmonių bankroto įstatyme nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinta ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-3-591/2008, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2-898/2014). Kaip minėta, civilinėje byloje Nr. ( - ) bankrutuojančios UAB “R“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas R. S., kurio žinioje buvo ši civilinė byla, 2008-07-17 nutartimi (t. 8, b.l. 69). Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, apeliantas pagrįstai nurodo, kad 2008-07-17 nutarčiai įsiteisėjus, nutartis pripažinti UAB “R“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto galėjo būti priimta ne anksčiau nei 2008-10-25, o Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja konkretaus termino, per kurį turi būti išspręstas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto klausimas. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl apelianto veiksmų atitikimo baudžiamojo įstatymo nuostatas, būtina įvertinti byloje nustatytas aplinkybes. Vaizdo ir garso įrašas bei 2009-03-12 protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp I. K. ir R. S., patvirtina, kad I. K. kreipėsi į apeliantą, kad pastarasis priimtų nutartį pripažinti UAB “R“ bankrutavusia ir likviduoti bendrovę dėl bankroto, po to, kai šiuo klausimu su ja susisiekė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovai, vykdę priežiūrą dėl įmonių bankroto procedūrų. Iki aptariamo įvykio R. S. civilinėje byloje savo iniciatyva nesprendė UAB “R“ likvidavimo dėl bankroto, nors jau buvo praėjęs beveik mėnuo nuo to momento, kai suėjo Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas. Pabrėžtina, kad bankroto paskelbimas įmonei sukelia reikšmingas teisines pasekmes, o bankroto instituto paskirtis yra apginti nemokaus skolininko kreditorių teises ir kartu apsaugoti paties nemokaus skolininko teisėtus interesus. Bankroto proceso koncentracija ir ekonomiškumas užtikrina kreditorių ir nemokaus skolininko interesų apsaugą, nes operatyvus bankroto procedūrų atlikimas padeda sutaupyti administravimo išlaidas ir garantuoja geresnį kreditorių reikalavimų patenkinimą. R. S. veiksmai, kai jis atgaline data priėmė nutartį pripažinti UAB “R“ bankrutavusia ir likviduoti bendrovę dėl bankroto, rodo, kad jis siekė oficialiai įforminti, jog toks sprendimas buvo priimtas anksčiau, nei iš tikrųjų šis klausimas buvo išspręstas, taip paspartinant teisinių pasekmių atsiradimą, t. y. konstatuojant UAB “R“ bankrotą. Kaip teisingai konstatavo apygardos teismas, R. S. formaliai nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio nuostatų, tačiau apelianto neoficialus bendravimas su I. K. jo nagrinėjamoje byloje iškilusiu klausimu, sprendimas priimti nutartį, kuria įteisintas įmonės bankrotas, atgaline data, taip pat viskio butelio 0,7 litro talpos „Tullamore dew“ priėmimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis piktnaudžiavo ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais teisėjo įgaliojimais, veikė priešingais teisėjo tarnybos interesais ir įgaliojimais civiliniame procese, sudarė sąlygas administratorei susiformuoti nuomonę, kad neoficialiai bendraujant su teisėju, galima išspręsti civilinėje byloje iškilusius klausimus už tai duodant jam materialinę vertę turinčius daiktus.

257Kadangi R. S. pagamino netikrą dokumentą ir šį jam žinomai netikrą dokumentą realizavo perduodamas I. K., nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

258Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apygardos teismas nustatė R. S. nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes ir įvertino jas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

259Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįstu R. S. ir V. S. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, taip pat nepagrįstu J. S. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį

260Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad R. S., V. S. ir J. S. nepadarė nusikalstamų veikų, susijusių su J. S. nedarbingumo pažymėjimo išdavimu ir jo realizavimu.

261Remiantis liudytojos D. N. parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad liudytojos sesuo V. J. pasakė jai, jog V. S. klausė D. N. darbo grafiko, nes jos dukrai reikėjo nedarbingumo pažymėjimo. Vėliau V. S. paskambino D. N. ir pranešė jai, kad R. S. ateis pas liudytoją paimti nedarbingumo pažymėjimo. D. N. suprato, kad J. S. neserga, nes apie tai nebuvo kalbėta. R. S., atėjęs į polikliniką, kurioje dirbo liudytoja, pasakė, jog jo dukrai reikia išduoti nedarbingumo pažymėjimą, nes jai reikia mokytis, be to, dukra negali ateiti į polikliniką, kadangi jos nėra ( - ). Toks pokalbis vyko pirmoje dienos pusėje, priešpiet, o D. N. darbo laikas buvo nuo 8 iki 14 val. Kadangi R. S. buvo teisėjas, todėl D. N. išdavė J. S. nedarbingumo pažymėjimą ir pratęsė nedarbingumą neapžiūrėjusi jos. Užbaigus J. S. nedarbingumą, D. N. atidavė jai nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 84-86). D. N., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 4, b.l. 94-96).

262Liudytoja V. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji dirba ( - ) posėdžių sekretore. Tame pačiame teisme teisėja dirbo ir V. S., su kuria santykiai buvo geri, draugiški. S. šeima buvo prisiregistravusi poliklinikoje pas jos seserį gydytoją D. N.. 2008 m. lapkričio mėn. pradžioje V. S. paskambino V. J., klausdama D. N. darbo grafiko. Pasiteiravus, ar kas iš šeimos narių susirgo, V. S. pasakė, jog ji skambina „dėl to paties reikalo“. Liudytoja suprato, jog reikalingas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas, nes toks prašymas jau yra buvęs anksčiau. V. J. pasakė apie tai D. N.. Pastaroji po kurio laiko papasakojo, jog R. S. prašė jos išduoti J. S. fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 82-83).

263Liudytoja R. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji, dirbdama slaugytoja su gydytoja D. N. ( - ) poliklinikoje, įrašė į J. S. vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą duomenis, kurie buvo nurodyti J. S. ligos istorijoje. Nežinojo, ar J. S. tuo metu buvo gydytojos kabinete. Pripažino, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas pažeidžiant nustatytą tvarką (t. 21, b.l. 57-58).

264Liudytoja R. M. patvirtino jos BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jog J. S. 2008-11-06 nebuvo apžiūrėta. Po kelių dienų D. N. pasakė liudytojai, kad buvo skambutis dėl J. S. nedarbingumo pažymėjimo ir reikės sugadinti jai išduotą nedarbingumo pažymėjimą (t. 5, b.l. 57-58).

265Liudytoja S. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamų įvykių metu ji dirbo slaugytoja ( - ) poliklinikoje. Gydytoja D. N. pasakė, jog reikia paimti J. S. medicinos kortelę, užbaigti nedarbingumo pažymėjimą, nes turi ateiti J. S.. Liudytoja atnešė J. S. medicinos kortelę, o pastaroji, atrodo, buvo už kabineto durų (t. 21, b.l. 60).

266Liudytoja S. N. patvirtino jos BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kad D. N. 2008-11-12 paaiškino jai, jog dėl „Sodros“ ( - ) skyriaus patikrinimo reikia sugadinti J. S. nedarbingumo pažymėjimą. Tą pačią dieną D. N. kabinete kelis kartus perbraukė 2008-11-06 išrašytą J. S. nedarbingumo pažymėjimą ir J. S. medicinos kortelėje padarė įrašus apie sugadintą nedarbingumo pažymėjimą, taip pat ji nurodė J. S. diagnozę, nedarbingumo laikotarpį ir pasirašė. Po to D. N. liepė S. N. išrašyti naują nedarbingumo pažymėjimą J. S.. Naujame nedarbingumo pažymėjime buvo pakeista nedarbingumo laikotarpio pabaiga nurodant, jog J. S. nedarbingumas baigiasi 2008-11-12. Tuo metu J. S. laukė už durų, kuriai buvo išduotas naujas nedarbingumo pažymėjimas (t. 5, b.l. 54-56).

267Liudytojas T. T. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptariamų įvykių metu jis bendravo su J. S.. Liudytojo nuomone, J. S. sirgo, o kaip buvo iš tikrųjų, jis nežinojo. J. S. dalyvavo T. T. gimtadienyje, tuo metu ji nesakė, jog ji blogai jautėsi. T. T. patvirtino jo BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jog gimtadienyje J. S. nesiskundė sveikata, iš pažiūros atrodė sveika ir su visais bendravo. J. S. liko nakvoti, o kitą dieną T. T. pavežė ją iki Vilniaus autobusų stoties, nes ji turėjo važiuoti į ( - ) pas tėvus. Tą dieną J. S. taip pat nesiskundė sveikata (t. 5, b.l. 64-65). Be to, liudytojas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad J. S. ruošėsi laikyti valstybinį egzaminą, pastaroji nesakė, jog šiam tikslui gavo nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 80).

268Liudytoja K. G. (buvusi pavardė M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad nagrinėjamų įvykių metu ji dirbo ( - ) raštinės vedėja. J. S. ruošėsi atostogauti, bet paskui ji informavo, jog susirgo. „Sodra“ gavo pranešimą, kad J. S. nedarbingumo laikotarpiu laikė egzaminus. J. S., grįžusi į darbą, pasakė, kad kažkas įskundė ją dėl nedarbingumo pažymėjimo (t. 21, b.l. 81).

269Liudytoja K. G. patvirtino jos BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jog J. S. likus kelioms dienos iki 2008-11-06 buvo užsiminusi, kad ji planuoja gauti nedarbingumo pažymėjimą ne mažiau kaip porai savaičių. J. S. taip pat galvojo imti nemokamų atostogų ruoštis egzaminams. J. S., 2008-11-13 grįžusi į darbą, pradėjo priekaištauti, kad raštinės darbuotojos įskundė ją „Sodrai“ dėl gauto nedarbingumo pažymėjimo, susijusio ne su liga, o su būtinumu ruoštis egzaminams, ir dėl to labai supyko (t. 5, b.l. 62-63).

270Liudytoja L. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptariamų įvykių metu J. S. paskambino liudytojai ir paklausė, ar nežino, kas ją įskundė, jog ji turi nedarbingumo pažymėjimą. L. P. nežinojo, kad J. S. gavo nedarbingumo pažymėjimą. J. S. neaiškino, ar ji iš tikrųjų serga, ar paėmė nedarbingumo pažymėjimą turėdama tikslą pasiruošti egzaminams. Iš konteksto galima buvo įtarti, jog J. S. nesirgo (t. 21, b.l. 50-51).

271Liudytoja L. P. patvirtino BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus jos parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (t. 5, b.l. 60-61), kurie yra iš esmės analogiški jos parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje.

2722009-03-23 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš VšĮ “P“ buvo paimti 2009-03-23 prokuroro raštu Nr. 07-1-00402-09 pareikalauti J. S. medicinos dokumentai, kurie buvo apžiūrėti 2009-05-30 dokumentų apžiūros protokole (t. 5, b.l. 77-78).

273J. S. medicininės kortelės apžiūros metu nustatyta, kad joje yra padaryti įrašai, jog ligonė J.S. gydytojos D. N. buvo apžiūrėta 2008-11-06, 2008-11-10 ir 2008-11-12. 2008-11-06 įraše nurodyta, kad J. S. serga dvi dienas, ją apžiūrėjus, konstatuota, kad ji yra nedarbinga, diagnozė - UVJ (J06.9). 2008-11-06 apžiūros metu išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. ( - ) 5 dienoms, t. y. iki 2008-11-10.

2742008-11-10 įraše nurodyta, kad apžiūrėjus J. S., jai diagnozuota liga, kurios kodas J06.9, ir konstatuota, kad ji nedarbinga nuo 2008-11-11-2008-11-12.

2752008-11-12 įraše nurodyta, kad apžiūrėjus J. S., nustatyta, jog ji yra darbinga. Nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas 2008-11-12, nurodyta, kad vietoj sugadinto nedarbingumo pažymėjimo Nr.( - ), išduoto 2008-11-06 J. S., išrašytas nedarbingumo pažymėjimas Nr. ( - ). Diagnozė - J06.9 (t. 5, b.l. 89-91; 93-94).

276VšĮ “P“ kartu su 2009-04-03 raštu Nr. S-10-217 pateikė J. S. vardu 2008-11-06 išrašytą sugadintą nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ), kuris buvo apžiūrėtas 2009-05-30 dokumentų apžiūros protokole.

277Apžiūros metu nustatyta, kad sugadintas nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr.( - ) buvo išduotas 2008-11-06 J. S.. Pažymėjimą išdavė gydytoja D. N.. Grafoje „Pirminė diagnozė pagal TLK-10 kodą“ nurodyta diagnoze „J06.9“ ir laikinojo nedarbingumo laikotarpis „nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10“ bei nuo “2008-11-11 iki 2008-11-17“. Šis skaičius ranka ištaisytas į „skaičių „12“ (t. 5, b.l. 114-116).

2782009-03-24 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gautas 2008-11-12 J. S. vardu išduotas nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr.( - ), kuris buvo apžiūrėtas 2009-05-30 dokumentų apžiūros protokole.

279Apžiūros metu nustatyta, jog nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr.( - ) išduotas 2008-11-12 J. S.. Pažymėjimą išdavė gydytoja D. N.. Grafoje „Pirminė diagnozė pagal TLK-10 kodą“ nurodyta diagnozė „J06.9“ ir laikinojo nedarbingumo laikotarpis „nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10“ bei nuo “2008-11-11 iki 2008-11-12“. Pažymėjimo dešiniajame viršutiniame kampe yra užrašas ranka mėlynos spalvos rašikliu „vietoj sugadinto ser. D Nr.( - )“ (t. 5, b.l. 130-131; 134-136).

2802009-02-23 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti V. S. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - ) vykę telefoniniai pokalbiai.

2812008-11-02, 15:22:52, V. S. telefoninio pokalbio metu pasakė V. J., kad ji skambina „su reikalu“, klausė, ar V. J. sesuo kitą savaitę, t. y. 2008-11-03 - 2008-11-07, dirbs. V. J. nurodė savo sesers darbo grafiką ir paklausė, „o tai dabar kam ten prireikė?“. V. S. atsakė, kad „nu tam pačiam, žinok, reikaliukui“. V. J. pasitikslino, ar „tam pačiam, ane?“. V. S. papildomai paklausė, „o be jos?“, „o klausyk, jeigu aš viena ateičiau?“. V. J. atsakė, kad „nu tai aš matysiu“, „nu aš paklausiu“, „nu tai gal gerai. nu koks skirtumas“. V. S. papildė, kad „jo man tik ketvirtadienį (2008-11-06) reiks“. V. J. nurodė, kad ji iki to laiko pamatys seserį (t. 2, b.l. 119-121);

2822008-11-04, 18:30:37, V. S. telefoninio pokalbio metu paklausė J. S. „nu tai ką, tu ką nors sužinojai?“. Pastaroji atsakė, jog ji rytoj, t. y. 2008-11-05, neis į darbą. V.S. pasitikslinus „jau rytoj?“, J. S. nurodė „į darbą, neisiu rytoj į darbą. Dėl to, kad jeigu tu neturi biuletenio, tu turi eiti posėdžiauti ir aš šiandien buvau posėdžiauti“, „nes ateina raštinės vedėja ir sako - tu ką?“, „nu vienu žodžiu, tai aš turiu dar protokolą dar parašyti vieną didelį <...> aš jo visą dieną rytoj nerašysiu. Aš nežinau, man jau bloga! Aš šiandien, sakau, pasėdėsiu iki paskutinės vat, kol viską pabaigsiu, sutvarkysiu stalą savo, viskas“. V.S. pasiūlė „nu tai tu gali ir nueiti ten pabaigt rytoj (2009-11-05), nu tai kas jau čia atsitiks“, tačiau J. S. nesutiko nurodydama, kad „mama, jeigu aš ateisiu, aš vėl neišeisiu, neišeisiu kiek darbo!“, „<...> nu žinok jau ten, nu baigėsi man šiandien kantrybė jau“. V. S. paklausė „<...> tai man reikia rytoj (2008-11-05) nueiti?“. J. S. atsakė, kad „jo, nes čia tai sakau tau. Jos man aiškina - pasiimk biuletenį ir ateini pabaigti darbų. Tai aš sakau, o kas man čia moka pinigus už tai, kad aš ateisiu ir dirbsiu nemokamai iš idėjos“ (t. 2, b.l. 121-122).

2832008-11-04, 20:29:04, V. S. telefoninio pokalbio metu paklausė J. S., ar „man poryt (2008-11-06) nueiti?“, J. S. patvirtino „nu taip, poryt (2008-11-06)“. Abi sutarė rytoj, t. y. 2008-11-05 dar kartą susiskambinti (t. 2, b.l. 122).

2842008-11-05, 18:19:12, V. S. telefoninio pokalbio metu sužinojo iš J. S., kad ši 2008-11-05 buvo darbe, tačiau atsakydama į V.S. pasiūlymą rytoj, t. y. 2008-11-06, nueiti į darbą, J. S. nurodė, kad ji rytoj į darbą nebeis. V. S. paklausė, ar „man rytoj eiti?“, o J. S. atsakė, kad „jo, jo, rytoj jau nebeeisiu“. Po to V. S. ir J. S. aptarė T. T. gimtadienio šventimo aplinkybes. J. S. nurodė savo motinai, kad T. T. gimtadienis yra 2008-11-06, „bet šiaip tai šeštadienį (2008-11-08) jis visus pakvietė jau“. Ji pranešė V. S., kad planuoja dalyvauti šiame gimtadienyje, o namo grįš sekmadienį, t. y. 2008-11-09. Be to, J. S. papasakojo V. S., kad ji eis 2008-11-08 į kirpyklą. V. S. nurodė savo dukrai, kad „<...> tu tik nepamiršk, kad reikia pasimokyti, vaikeli“, „bet tik kai iš po kirpyklos, vaikeli, mokykis“, „sėdėk namie“, „mokykis ir niekur nevaikščiok, (...) ypač ryt (2008-11-06). Gerai?“, taip pat pasakė, jog „neužmiršk, kad reikia zubrint, nes neužteks tikrai paskui laiko“. J. S. užtikrino, kad ji viską žino, neužmirš to, niekur neis ir mokysis. Baigdama pokalbį, V. S. liepė savo dukrai „va ir dabar pailsėk valandą ir paskaityk“ (t. 2, b.l. 122-124).

2852008-11-06, 15:09:48, V. S. telefoninio pokalbio metu paklausė R. S. „nu sutvarkei?“. R. S. atsakė teigiamai, jis taip pat nurodė, kad „pirmadienį apie vienuoliktą valandą sakė jai ateiti“ (t. 2, b.l. 124).

2862008-11-06, 16:13:57, V. S. telefoninio pokalbio metu priekaištavo J. S., kad pastaroji nesimoko, prašė „nu, bet tu mokykis, vaikeli“, klausė jos, ar „negėda nė kiek?“, stebėjosi „ale, ot kur nervai geri, dieve mano“, aiškino „Juste, neprisidirbk sau bėdos, aš tiktai tiek sakau <...> su savo tingėjimu“, taip pat nurodė, kad J. S. sekmadienį, t. y. 2008-11-09 turi būti namie (t. 2, b.l. 124-125).

2872008-11-10, 17:11:33, V. S. telefoninio pokalbio metu su V. J. sužinojo, kad reikia paskambinti gydytojai D. N.. V. J. pasakė, kad duos savo sesers mobiliojo ryšio telefono numerį, ir nurodė, jog „<...> dabar arba, jeigu nepatogu, namo parėjus būtinai paskambinti reikia D. (D. N.)“. V. J. taip pat paaiškino, kad „ <...> reikia, reikia. Kažkas ten yra“ (t. 2, b.l. 125-126).

2882008-11-10, 17:24:24, V. S. telefoninio pokalbio metu su D. N. sužinojo, kad bus kalbama dėl nedarbingumo pažymėjimo. D. N. paklausė, kur yra V. S. dukra. V. S. nurodžius, jog J. S. yra namuose, D. N. paaiškino, kad „iš „Sodros“ ateina tikrinti ir ji yra sąraše, <...> ji turi į komisiją trečiadienį (2008-11-12). Taip, kad aš turiu jai uždaryt, matyt, buvo signalas iš darbovietės greičiausiai“. Ji taip pat nurodė, kad „mes turim ją būtinai iškviesti trečiadieniui (2008-11-12) <...> antrai valandai į komisiją su „Sodros“ daktaru <...>“. D. N. informavo V. S., kad „tai dabar kortą pasigriebiau pas save, korta neatšviesta nieko, nes ten jokio kriminalo nėra“, „bet žinokit, aš jai trečiadienį (2008-11-12), ryte ji turi ateiti pas mane su biuleteniu, kokią pusę devynių ir aš jai uždarau“. „<...> tada trečiadienį (2008-11-12), suprantat, antrai valandai, kai uždarytas, jau viskas, nebereikia ateiti“. D. N. dar kartą patikslino, kad „žodžiu, prie mano kabineto pusę devynių trečiadienį (2008-11-12) <...> jinai pas mane ir <...> į komisiją tai neis“. V. S. nurodė, kad ji viską suprato (t. 2, b.l. 126-127).

2892008-11-10, 17:53:38, V. S., telefoninio pokalbio metu su D. N. sužinojusi, kad pastaroji jau išvažiavusi iš darbo, pasakė, jog „aš galvojau, jeigu dar darbe, tai dar galėjom ir šiandien viską pabaigti, bet, jeigu pakely - tai jau tada, kaip pasakėt“. D. N. nurodė, kad „dabar tai nesvarbu, šiandien (2008-11-10) nereikia, nes aš ten pratęsiau“, „kortelę aš sutvarkiau, žodžiu, viskas gerai. Trečiadienį (2008-11-12) iš ryto tegul tik ateina“ (t. 2, b.l. 128).

290BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų. Išteisinant R. S., V. S. ir J. S., jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, jie buvo vertinami atsietai vienas nuo kito, kai kurie duomenys nepagrįstai nepripažinti įrodymais, o skundžiamame nuosprendyje pateikti išteisinimo motyvai yra vienpusiški, neatsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes.

291Visų pirma pasakytina, kad teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismu, jog R. S. ir V. S. pareikštame kaltinime nepagrįstai teigiama, kad ( - ) posėdžių sekretorė V. J. buvo tarnybiškai pavaldi V. S., nes tokio kaltinimo teiginio nepagrindžia jokie šio teismo vidaus struktūrą reglamentuojantys teisės aktai ar teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašymas (t. 17, b.l. 101-102). V. J. ir V. S. baudžiamajame procese taip pat nepatvirtino tokios aplinkybės. Kita vertus, vien kaltinimo nepagrįstumas šioje dalyje savaime nereiškia, kad visos kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

292Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nepripažinti įrodymais duomenys, kurie buvo gauti atliekant operatyvinį tyrimą dėl V. S.. Šiame kontekste pastebėtina, kad apygardos teismas iš pradžių konstatavo, jog operatyvinis tyrimas buvo neteisėtai pradėtas dėl V. S., todėl jo atlikimo metu gautais duomenimis negali būti grindžiamas nuosprendis, tačiau toliau skundžiamame nuosprendyje buvo vertinamas specialiomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų V. S. telefoninių pokalbių turinys, kas patvirtina, jog apygardos teismas buvo nenuoseklus šiuo klausimu. 2008-11-02, 15:22:52, telefoninio pokalbio tarp V. S. ir V. J. analizė, taip pat pastarosios liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad V. S. kreipėsi į V. J. turėdama tikslą, kad gydytoja D. N. (V. J. sesuo) J. S. nuo 2008-11-06 išduotų nedarbingumo pažymėjimą. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad aptariamas telefoninis pokalbis nėra itin informatyvus, tačiau šį telefoninį pokalbį būtina vertinti ne tik atskirai, bet ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei jais nustatytomis aplinkybėmis. V. S. 2008-11-02, 15:22:52, telefoninio pokalbio metu nepasakė V. J., jog kuris nors iš jos šeimos narių serga. Priešingai, ji užmaskuotai paaiškino V. J., kokiam tikslui reikalinga gydytoja D. N. („tam pačiam reikaliukui“). Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių V. S. negalėjo sakyti V. J., kad kuris nors iš jos artimųjų tuo metu sirgo. Darytina išvada, kad V. S. elgesys, kai ji nepasakė V. J., kad J. S. sirgo, o užmaskuotai nurodė, dėl kokios priežasties reikia kreiptis į gydytoją D. N., yra nelogiškas. Iš 2008-11-02, 15:22:52, telefoninio pokalbio matyti, kad V. S. tiesiogiai nenurodžius ir nedetalizavus, kokiam tikslui reikalinga D. N., V. J. žinojo išteisintosios skambinimo priežastį. V. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji suprato, jog V. S. paskambino liudytojai turėdama tikslą gauti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 82). Skundžiame nuosprendyje nurodyta, kad V. S. pokalbio metu neprašė išduoti nedarbingumo pažymėjimo neapžiūrėjus J. S., o tik prašė V. J. to paklausti gydytojos, tačiau toks išteisintosios klausimas tik patvirtina, kad ji buvo suinteresuota dėl galimybės išduoti J. S. nedarbingumo pažymėjimą šios neapžiūrėjus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės) (2008-04-23 įsakymo Nr. V-321/A1-125 redakcija) 18 punktą, gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą. Taigi, remiantis bylai reikšmingu laikotarpiu galiojusiu reglamentavimu, gydytojas, prieš išduodamas asmeniui nedarbingumo pažymėjimą, privalėdavo apžiūrėti jį. Tokiu būdu V. S., klausdama V. J., ar D. N. galėtų išduoti išteisintosios dukrai nedarbingumo pažymėjimą jos neapžiūrėjus, teiravosi, ar gydytoja galėtų nesilaikyti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos. Be to, V. S. vėlesni telefoniniai pokalbiai su J. S. įrodo, kad išteisintosios dukra nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dieną net neketino atvažiuoti apžiūrai į ( - ) mieste esančią polikliniką, kurioje dirbo D. N. (t. 2, b.l. 122-125). 2008-11-05, 18:19:12 val., telefoninis pokalbis, vykęs tarp V. S. ir J. S. (t. 2, b.l. 122-124), taip pat liudytojo T. T. parodymai patvirtina, kad J. S. atvyko į ( - ) 2008-11-09, t. y. kitą dieną po T. T. gimtadienio šventės ir tuo metu, kai J. S. jau buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojami V. J. baudžiamajame procese duoti parodymai, kurie, pasak apygardos teismo, buvo nenuoseklūs. Ši liudytoja pirminėje apklausoje nurodė, kad ji telefoninio pokalbio metu suprato, jog V. S. reikėjo nedarbingumo pažymėjimo, nes kažkas iš S. šeimos narių turėjo sveikatos problemų. Pasak V. J., ji nesikreipė į seserį D. N., kad būtų priimtas S. šeimos narys. Liudytojos žiniomis, patys S. kreipėsi į D. N. (t. 5, b.l. 47-49). Tokie V. J. parodymai neatitinka jos parodymų, duotų 2010-04-22 papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 5, b.l. 51-53, t. 21, b.l. 82-83). BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsinus V. J. pirminius parodymus, liudytoja teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jos vėlesni parodymai yra teisingi, o kai V. J. nuėjo į apklausą pirmą kartą, ji buvo pasimetusi (t. 21, b.l. 83). Taigi, liudytoja paneigė jos pirminius parodymus, nurodė objektyvią priežastį, dėl kurios šie parodymai neatitiko jos vėlesnių parodymų. Be to, V. J. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir 2010-04-22 papildomoje apklausoje ikiteisminiame tyrime. Atsižvelgiant į tai, vien ta aplinkybė, jog V. J. davė pirminėje apklausoje iš dalies skirtingus parodymus nei kitose apklausose baudžiamajame procese, savaime neleidžia atmesti jos parodymų, kurie atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Apygardos teismas taip pat pabrėžė V. J. parodymus, kad D. N. praeityje buvo išdavusi V. S. dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, tačiau šią aplinkybę kategoriškai paneigė D. N.. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejai J. S. nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl V. J. ir D. N. parodymų neatitikimas šioje dalyje nėra pakankamas pagrindas apskritai nesivadovauti minėtų asmenų parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Pati V. S., duodama paaiškinimus Teisėjų tarybai, nurodė, jog ji paskambino V. J. ir paklausė, kada dirbs gydytoja D. N., tačiau nepasakojo jai apie dukters ligą. Išteisintoji teiravosi V. J., ar D. N. galėtų išduoti nedarbingumo pažymėjimą be dukros, o ši atvyktų pas gydytoją pirmadienį, nes J. S. tuo metu dirbo teismo posėdžių sekretore ir privalėjo užbaigti rašyti teismo posėdžių protokolus (t. 17, b.l. 159). V. S. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes ir pateikdama paaiškinimus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (t. 17, b.l. 133). Kaip minėta, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. S. paaiškinimai negali būti vertinami BPK 20 straipsnio prasme, nes jie duoti ne baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. 2008-11-02, 15:22:52, telefoninis pokalbis nepatvirtina, kad V. S. sakė V. J., jog J. S. atvyks pas D. N. dėl apžiūros kitą nei nedarbingumo išdavimo dieną, bei nurodė jai dukros negalėjimo atvykti pas gydytoją priežastį. V. S. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad ji pasakė V. J., jog J. S. serga (t. 22, b.l. 33), tačiau tokie išteisintosios parodymai prieštarauja jos paaiškinimams, duotiems Teisėjų tarybai ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, neatitinka minėto telefoninio pokalbio turinio ir liudytojos V. J. parodymų. Atsižvelgiant į tai, minėti V. S. parodymai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, išteisintoji, teigdama, kad ji sakė V. J., jog jos dukra negali atvykti pas gydytoją D. N., nes darbe turi užbaigti rašyti teismo posėdžių protokolus, netiesiogiai pripažino, kad J. S. tuo metu realiai nesirgo.

293D. N. baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad 2008-11-04 jai paskambino V. S. ir pasakė, jog R. S. ateis į liudytojos darbo vietą. Pastarasis 2008-11-05 atėjo į polikliniką, kurioje dirbo liudytoja, ir paprašė jos išduoti nedarbingumo pažymėjimą J. S. (t. 4, b.l. 78, 88, 94, t. 22, b.l. 84). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. N. parodė, kad tuo metu, kai R. S. atėjo, ji dirbo rytinėje pamainoje nuo 8 val. iki 14 val. (t. 2, b.l. 86). 2010-04-21 apklausoje pas prokurorą D. N. nurodė, kad R. S. atėjo į jos darbo vietą 2008-11-05, tarp 9 ir 11 valandų (t. 4, b.l. 88). Toks apytikslis laikas yra inkriminuotas R. S. ir V. S. pareikštame kaltinime. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių D. N. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti R. S. ir V. S., jos parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs, todėl jie laikytini patikimais. Apygardos teismas akcentavo 2008-11-10, 17.11 val., vykusį telefoninį pokalbį tarp V. J. ir V. S., iš kurio matyti, jog išteisintajai iki tol nebuvo žinomas D. N. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numeris (t. 2, b.l. 125-126). Pastarasis telefoninis pokalbis patvirtina, kad D. N. reikėjo skubiai pakalbėti su V. S., todėl V. J. davė savo sesers mobiliojo ryšio telefono numerį. Kita vertus, ši aplinkybė neįrodo, jog V. S. apskritai neturėjo galimybės bendrauti su D. N. iki R. S. atėjimo į liudytojos darbo vietą, tuo labiau, kad V. S. galėjo skambinti D. N. iš kito telefono numerio. Tokios išvados taip pat nepaneigia, kad atliekant operatyvinį tyrimą, nebuvo užfiksuotas V. S. 2008-11-04 telefoninis pokalbis su D. N.. V. S., tiek duodama paaiškinimus Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, tiek duodama parodymus teisiamajame posėdyje, tvirtino, kad jai paskambino V. J., kuri nurodė, jog D. N. prašė ateiti V. S. ar šios vyrą į liudytojos darbo vietą (t. 17, b.l. 133, 159, t. 22, b.l. 32-33). V. J. baudžiamojo proceso metu nepatvirtino minėtų V. S. parodymų (t. 5, b.l. 51-53, 21, b.l. 82-83). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių D. N. turėjo kokį nors interesą, kad į jos darbo vietą ateitų V. S. ar R. S.. Todėl V. S. teiginys, kad R. S. atėjo pas D. N. pastarosios prašymu, atmetamas kaip nepagrįstas. Apygardos teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs prie bylos medžiagos pridėtą 2008-11-05 vaizdo ir garso įrašą, užfiksuotą atliekant operatyvinį tyrimą, nustatė, jog minėtą dieną, nuo 9.49 val. iki 11.30 val., R. S. buvo savo tarnybiniame kabinete, o vėliau jis apsirengė paltą ir išėjo iš kabineto, į kurį R. S. grįžo 13.19 val. Šis vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad D. N. nurodytą dieną, tarp 9 ir 11 val., R. S. negalėjo ateiti į polikliniką, kurioje dirbo liudytoja, tačiau tokia aplinkybė neįrodo, jog nuteistasis 208-11-05 apskritai negalėjo bendrauti su D. N. ir prašyti išduoti nedarbingumo pažymėjimą J. S., nes D. N. dirbo 208-11-05, nuo 9 iki 14 val. Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad R. S. lankėsi poliklinikoje, kurioje dirbo D. N., 2008-11-05, tiksliai nenustatytu laiku. Tikslaus R. S. lankymosi D. N. darbo vietoje laiko nenustatymas nelaikytinas nekonkrečiu kaltinimu ir teisės į gynybą pažeidimu, nes kaltinimo faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia. Skundžiamame nuosprendyje konstatuojant, kad R. S. 2008-11-05 apskritai negalėjo lankytis D. N. darbo vietoje, remiamasi liudytojo A. Š. parodymais, kad tarp P ir ( - ) teismo yra dviejų kilometrų atstumas. Šiuo atveju A. Š. pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl R. S. buvimo vietos aptariamą dieną, be to, dviejų kilometrų atstumas nėra itin didelis, dėl kurio nuteistasis negalėjo apsilankyti D. N. darbo vietoje. V. S. ir R. S. teiginys, kad jie 2008-11-05, nuo 11.30 val., kartu pietavo, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

294R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2008-11-06 lankėsi pas gydytoją D. N., tačiau jis neperdavė jokio prašymo. Jis atsakė teigiamai į D. N. klausimą, ar jo dukra serga. R. S. nesuprato, dėl kokios priežasties jis turėjo nuvykti pas D. N. (t. 22, b.l. 62). Kita vertus, nuteistasis, duodamas paaiškinimus Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai tyrimo komisijai, nurodė, kad jis sakė D. N., jog dukra yra grįžusi ir ji gali ateiti apžiūrai. Be to, R. S. pabrėžė, kad gydytoja daug klausinėjo ne apie J. S., o apie jo sveikatą (t. 12, b.l. 81). Taigi, R. S. nebuvo nuoseklus, nurodydamas aplinkybes, susijusias su pokalbiu tarp jo ir D. N., kurios neatitinka byloje surinktų įrodymų visumai.

295Apygardos teismas akcentuoja D. N. parodymų nenuoseklumą dėl aplinkybės, ar ji 2008-11-06 R. S. perdavė J. S. išrašytą nedarbingumo pažymėjimą, ar ne. D. N. tik pirminėje apklausoje patvirtino tokią aplinkybę (t. 4, b. l. 78-79). Papildomoje apklausoje ji paneigė 2008-11-06 perdavusi R. S. R. S. nedarbingumo pažymėjimą, nes jis buvo paliktas darbo kabinete ir niekas neatėjo pasiimti jo. Pirminėje apklausoje ji suklydusi davė kitokius parodymus (t. 4, b.l. 89). D. N. taip pat laikėsi šios pozicijos apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 4, b.l. 94-96, t. 21, b.l. b.l. 84-86). Vien pirminėje apklausoje D. N. duoti parodymai, kad ji 2008-11-06 perdavė R. S. J. S. nedarbingumo pažymėjimą, kuriuos liudytoja paneigė vėlesnėse apklausose, neleidžia nesiremti jos parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją ar teisiamajame posėdyje. Be to, R. S. nebuvo kaltinamas, kad jis disponavo suklastotu dokumentu (2008-11-06 J. S. išrašytu nedarbingumo pažymėjimu) byloje nustatytomis aplinkybėmis.

296D. N. teisiamajame posėdyje ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad atėjęs R. S. pasakė liudytojai, jog dukrai nedarbingumo pažymėjimas yra reikalingas dėl mokslų (t. 5, b.l. 95, 21, b.l. 84). Tai, kad J. S. nedarbingumo pažymėjimas nebuvo reikalingas dėl jos ligos, patvirtina J. S. ir V. S. telefoniniai pokalbiai. Remiantis 2008-11-04, 18:30:37, telefoniniu pokalbiu, J. S. nurodė, jog jai reikia nedarbingumo pažymėjimo, nes ji nebenorėjo eiti į darbą ( - ) teisme atliekant teismo posėdžių sekretorės pareigas (t. 2, b.l. 121-122). Tos pačios dienos, 20:29:04, ir 2008-11-05, 18:19:12, telefoninių pokalbių metu V. S. sutarė su savo dukra, kad V. S. 2008-11-06 nueis dėl nedarbingumo pažymėjimo J. S. (t. 2, b.l. 122-124). Pastebėtina, kad 2008-11-05, 18:19:12, telefoninio pokalbio metu V. S. kalbėjosi su J. S. apie šios draugo T. T. gimtadienį, dukros pasiruošimą švęsti gimtadienį, lankymąsi pas kirpėją. Be to, V. S. ragino J. S. mokytis ir ruoštis egzaminams ne tik 2008-11-05, 18:19:12, bet ir 2008-11-06, 16:13:57, telefoniniuose pokalbiuose (t. 2, b.l. 122-125). V. S. nė viename iš operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių neklausė J. S. apie pastarosios sveikatą, kaip dukra jautėsi, kas, J. S. iš tiesų sergant, yra nelogiškas elgesys. Pati J. S. taip pat nesakė savo motinai apie kokius nors ligos simptomus. J. S. prasitarė V. S., kad jai skauda gerklę tik 2008-11-13, 19:47:14, telefoninio pokalbio metu, t. y. kai J. S. nedarbingumas buvo jau užbaigtas (t. 2, b.l. 132-136). Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad J. S. sirgdama intensyviai rūpintųsi, kaip pasiruošti egzaminams ar dalyvauti draugo T. T. gimtadienyje, o V. S. neprieštarautų tokiam savo dukros elgesiui. Liudytojas T. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad J. S. dalyvavo jo gimtadienyje ir nesiskundė sveikata. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tarp liudytojo T. T. ir S. šeimos yra susiklostę priešiški santykiai, J. S. viena augina nesantuokinį judviejų vaiką, todėl grįsti nuosprendį tokio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad T. T. parodymai vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. Šio liudytojo parodymai neprieštarauja operatyvinio tyrimo metu užfiksuotiems telefoniniams pokalbiams, liudytojos D. N. parodymams ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Vien T. T. santykių pobūdis su S. šeima nėra pakankama aplinkybė atmesti liudytojo parodymus kaip nepatikimus. Aptartas V. S. ir J. S. elgesys leidžia daryti išvadą, kad J. S. nedarbingumo pažymėjimo išdavimo metu nesirgo. Byloje esančiais įrodymais vienareikšmiškai nustatyta, kad D. N. 2008-11-06 išrašė nedarbingumo pažymėjimą J. S. jos neapžiūrėjusi. Pasak D. N., ji pati sugalvojo diagnozę J. S., kurią įrašė į medicinos kortelę ir nedarbingumo pažymėjimą (t. 4, b.l. 95, t. 21, b.l. 85). V. S. ar R. S. pasakius bent jau bendrais bruožais apie J. S. ligos simptomus, D. N. galėjo įrašyti juos medicinos dokumentuose, o ne savo iniciatyva sugalvoti. Liudytojos K. G. ir L. P. baudžiamajame procese patvirtino, kad J. S. siekė išsiaiškinti, kas ją įskundė dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Tokia J. S. reakcija, esant nedarbingumo pažymėjimui išduotam nepažeidžiant nustatytos tvarkos ir išteisintajai iš tiesų sirgus, yra nenatūrali. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad D. N. 2008-11-12 užbaigus J. S. nedarbingumą, pastaroji jau kitą dieną, t. y. 2008-11-13, parašė prašymą ( - ) pirmininkei išleisti ją nemokamų atostogų nuo 2008-11-17 iki 2008-12-04 siekiant pasiruošti valstybiniams egzaminams Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakultete (t. 5, b.l. 119), kurių perlaikymas turėjo vykti 2008-11-24 ir 2008-12-04. Šiuos J. S. skubotus veiksmus vertinant su anksčiau aptartų telefoninių pokalbių tarp V. S. ir J. S. turiniu, nekyla abejonių, kad J. S. nedarbingumas buvo reikalingas tinkamai pasirengti baigiamiesiems egzaminams. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. N. išdavė nedarbingumo pažymėjimą sergančiai J. S..

297Skundžiamame nuosprendyje neteisingai įvertintas 2008-11-06, 15:09:48, telefoninis pokalbis tarp V. S. ir R. S., iš kurio turinio matyti, kad R. S. informavo savo žmoną, jog D. N. pasakė R. S., kad J. S. ateitų pas gydytoją 2008-11-10, apie 11 val. („pirmadienį, apie vienuoliktą valandą, sakė jai ateiti“) (t. 2, b.l. 124). D. N., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat nurodė, kad ji pasakė R. S., jog J. S. ateitų pas ją 2008-11-10 (t. 4, b.l. 94). Neginčijamai nustatyta, kad 2008-11-10 buvo pirmadienis. Darytina išvada, kad R. S. teigiamu atsakymu („nu buvau, sutvarkiau“) į V. S. užduotą klausimą „nu sutvarkei?“ patvirtino, kad jis buvo pas gydytoją D. N. dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S..

298Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog J. S. 2008-11-10 sirgo ir buvo atvykusi į P pas liudytoją D. N., kad būtų pratęstas nedarbingumas. D. N., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nepatvirtino tokios aplinkybės (t. 4, b.l. 94), o teisiamajame posėdyje nurodė, kad pratęsė J. S. nedarbingumą neapžiūrėjusi šios (t. 21, b.l. 84). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad J. S. 2008-11-10 buvo ( - ) mieste, tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog išteisintoji iš tikrųjų buvo užėjusi į P pas gydytoją D. N.. Apygardos teismas, konstatuodamas, kad J. S. 2008-11-10 sirgo, remiasi gydytojos V. B. išduota pažyma, jog išteisintajai nuo 2001 metų diagnozuota jaunatvinė osteochondrozė, kuri buvo nepakitusi ir 2010 metais. J. S. medicinos kortelės kopijoje užfiksuota, kad D. N. 2008-11-06 padarė įrašą, jog J. S. turi 38 laipsnių temperatūros, jai skauda galvą ir gerklę, plaučiuose girdimas šiurkštus alsavimas, ligos kodas J06.9. Gydytoja 2008-11-10 įrašė J. S. medicinos kortelėje, kad ji turi 37,5 laipsnių temperatūros, dar kosėja, skrepliuoja, sunkumas krūtinėje, plaučiuose jaučiamas šiurkštus alsavimas, ligos kodas J06.9 (t. 5, b.l. 93). Pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (dešimtoji redakcija) ligos kodas J06.9 suteiktas nepatikslintai ūminei viršutinių kvėpavimo takų infekcijai (t. 5, b.l. 138). Aptartais įrodymais nustatyta, kad J. S. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ir jis pratęstas ne dėl jaunatvinės osteochondrozės, o dėl neva ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Vien sirgimas lėtine liga savaime nereiškia, kad J. S. turėjo būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas ar jis pratęstas, tuo labiau, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, inkriminuojamu laikotarpiu J. S. nesiskundė dėl jaunatvinės osteochondrozės sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai. Be to, 2010-11-15 rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose, gautuose iš UAB „V. B. ir kolegos“, nurodyta, kad J. S. 2008 m. nesilankė šioje gydymo įstaigoje (t. 17, b.l. 183-189). Skundžiamame nuosprendyje taip pat teigiama, kad liudytoja L. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog J. S. 2008-11-10 lankėsi jos kabinete P ir gydytoja išdavė siuntimą išteisintajai atlikti hormono tyrimus, kas patvirtina, jog J. S. minėtą dieną tikrai sirgo. Tokia apygardos teismo padaryta išvada yra nepagrįsta. Byloje yra privačios gydytojos L. P. echoskopinių tyrimų kabineto surašytas skydliaukės echoskopinio tyrimo, 2008-11-10 padaryto J. S., medicinos dokumentas, kuriame užfiksuota, kad jos skydliaukė yra be morfologinių pakitimų (t. 17, b.l. 167). Akivaizdu, kad J. S. nustačius tam tikrus skydliaukės sutrikimus, būtų padaryta priešinga išvada ir paskirtas atitinkamas gydymas. L. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad sprendžiant dėl J. S. skydliaukės būklės, reikėjo atlikti papildomus hormonų tyrimus (t. 21, b.l. 109), tačiau byloje nėra duomenų, kad J. S. 2008-11-10 prašė detaliau ištirti jos skydliaukę. Be to, jeigu J. S. 2008-11-10 būtų apsilankiusi pas gydytoją D. N. ir pasakiusi, jog turi nusiskundimų dėl skydliaukės, tokia informacija būtų užrašyta jos medicinos kortelėje, kuri nagrinėjamu atveju nėra užfiksuota medicinos dokumente. Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. tik teisiamajame posėdyje teigė, jog gydytoja D. N. 2008-11-10 apžiūros metu pasiūlė jai pasidaryti echoskopinį tyrimą, tačiau siuntimo neparašė, nes gydytoja pasakė, kad tai ilgai užtruks (t. 22, b.l. 34). J. S. ikiteisminiame tyrime apskritai nenurodė minėtų aplinkybių (t. 4, b.l. 6-7), o siuntimo atlikti tyrimą išrašymas nėra sudėtingas ir ilgai užtrunkantis veiksmas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad J. S. 2008-11-10 skydliaukės tyrimo atlikimas neįrodo, kad ji sirgo, dėl ko turėjo būti pratęstas nedarbingumas, tuo labiau, visiškai kitu pagrindu – esant nepatikslintai ūminei viršutinių kvėpavimo takų infekcijai. L. P. teisiamajame posėdyje pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, kad skydliaukės tyrimas gali būti susijęs su ūmine kvėpavimo liga (t. 22, b.l. 109), kuri šiuo atveju nėra patvirtinta jokiais byloje surinktais objektyviais įrodymais. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad jos darbo kabinetas yra P, kurioje dirba ir gydytoja D. N., kita vertus, tokia aplinkybė taip pat neįrodo, kad J. S. 2008-11-10 lankėsi pas gydytoją D. N. dėl apžiūros ir nedarbingumo pratęsimo.

299Byloje nustatyta, kad D. N. 2008-11-10 buvo informuota, jog „Sodra“ 2008-11-12 tikrins, ar J. S. teisėtai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Liudytoja pranešė apie šią aplinkybę V. S. 2008-11-10, 17:24:05 telefoninio pokalbio metu nurodydama, kad J. S. 2008-11-12 ryte ateitų pas ją į darbo vietą užbaigti nedarbingumą (t. 2, b.l. 126-127). Skundžiamame nuosprendyje akcentuojamas šiame pokalbyje D. N. pasakytas teiginys, kad J. S. turi ateiti pas gydytoją su „biuleteniu“, ir teigiama, kad D. N. 2008-11-10 atidavė J. S. nedarbingumo pažymėjimą pastarosios nurodytomis aplinkybėmis. Kaip minėta, anksčiau aptartais įrodymais ir jais nustatytomis aplinkybėmis paneigta J. S. versija, kad ji 2008-11-10 buvo atėjusi pas gydytoją D. N., todėl pastaroji neturėjo objektyvios galimybės atiduoti nedarbingumo pažymėjimą J. S.. Liudytoja S. N., kuri 2008-11-12 dirbo slaugytoja ir padėjo gydytojai D. N., ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje nenurodė, kad J. S., atėjusi minėtą dieną į kabinetą, atsinešė su savimi nedarbingumo pažymėjimą. Be to, D. N., siekdama būti atsargi dėl susidariusios situacijos, galėjo nurodyti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad J. S. 2008-11-12 turi ateiti pas ją su nedarbingumo pažymėjimu. Todėl 2008-11-10, 17:24:05, telefoninis pokalbis nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad D. N. 2008-11-10 perdavė J. S. nedarbingumo pažymėjimą.

300Apygardos teismas taip pat akcentavo, kad gydytojai vengė savo pacientus siųsti į Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžius ir užbaigdavo nedarbingumo pažymėjimus iki jų pradžios, kas buvo padaryta ir J. S.. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nėra abejonių, kad D. N. nenorėjo, jog J. S. 2008-11-12 dalyvautų Gydytojų konsultacinėje komisijoje siekdama, kad neišaiškėtų, jog išduodant nedarbingumo pažymėjimą ir jį pratęsiant, J. S. nesirgo, o jos medicinos kortelėje ir nedarbingumo pažymėjime nurodyta liga yra išgalvota. J. S. iš tikrųjų sirgus, ji ar jos motina galėjo prieštarauti D. N. nurodymui, kad J. S. nedarbingumas turi būti užbaigtas, tačiau jos nedarė to, kas leidžia daryti išvadą, kad V. S. ir J. S. taip pat siekė, kad Gydytojų konsultacinei komisijai neišaiškėtų kokie nors padaryti neteisėti veiksmai. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad „Sodros“ ( - ) skyriaus parengtoje VšĮ “P“ 2008-11-13 patikrinimo pažymoje Nr. N15-519 nurodyta, kad keturiems asmenims iš penkių nedarbingumas buvo užbaigtas iki Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio (t. 5, b.l. 112). Kiekvienas nedarbingumo užbaigimo atvejis yra individualus, o J. S. nedarbingumo užbaigimo negalima sieti su kitų asmenų nedarbingumo užbaigimu. Be to, tai, kad „Sodra“ nenustatė, jog J. S. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ir pratęstas neteisėtai, neįrodo, jog šiuo atveju buvo laikomasi nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos. Liudytojas J. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jeigu asmeniui nedarbingumas užbaigiamas iki Gydytojų komisijos posėdžio, tada tikrinami medicinos kortelėje padaryti įrašai, o J. S. nedarbingumo pažymėjimo sugadinimo ar perrašymo aplinkybės nebuvo vertinamos (t. 21, b.l. 56). Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad būtent informacijos gavimas dėl J. S. dalyvavimo Gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje turėjo esminės įtakos priimant sprendimą užbaigti J. S. nedarbingumą anksčiau, nors jis turėjo dar tęstis bent iki 2008-11-17.

301R. S. ir V. S. veiksmai, kai jie prašė gydytojos D. N. išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 straipsnio 2 dalies prasme kurstant valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – gydytoją D. N. piktnaudžiauti tarnyba. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–98/2014). Nagrinėjamu atveju R. S. ir V. S. prašė gydytojos atlikti konkrečius veiksmus, t. y. išduoti jų dukrai nedarbingumo pažymėjimą nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. D. N. atliko minėtus neteisėtus veiksmus ne savo iniciatyva, o paskatinta R. S. ir V. S.. Todėl pastarųjų vaidmuo D. N. piktnaudžiaujant tarnyba pripažintinas kaip kurstytojų. J. S. nedarbingumo išdavimo metu ir kitu bylai reikšmingu laikotarpiu R. S. ir V. S. užėmė atitinkamai ( - ) teismo ir ( - ) teisėjų pareigas. D. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji išrašė J. S. nedarbingumo pažymėjimą, nes to prašė ne eilinis asmuo, o apygardos teismo teisėjas R. S.. Be to, D. N. juto psichologinį spaudimą, kad ji, netenkindama prašymo, gali pakenkti savo seseriai V. J., kuri dirbo teisme (t. 21, b.l. 84). Ši liudytoja apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat nurodė, kad ji įvykdė R. S. prašymą, nes buvo nepatogu atsisakyti, kadangi jis buvo žinomas žmogus – teisėjas (t. 4, b.l. 95). Taigi, D. N. apsisprendimui atlikti neteisėtus veiksmus didelės įtakos turėjo nagrinėjamo įvykio metu R. S. užimtos pareigos. D. N. taip pat žinojo, kad V. S. yra teisėja. Nors ši liudytoja tiesiogiai nenurodė, tačiau nėra abejonių, kad V. S. užimtos pareigos darė įtaką gydytojai bendraujant su teisėja ir vėliau piktnaudžiaujant tarnyba. Visuomenėje dėl R. S. ir V. S. veiksmų kilo rezonansas. Žiniasklaida yra informavusi visuomenę apie baudžiamojo proceso eigą dėl R. S. ir V. S.. Nėra abejonių, kad susidomėjimas šia byla yra susijęs ir su jų užimtomis aukštomis pareigomis valstybėje. R. S. ir V. S. veiksmai, kai jie, neteisėtai pasinaudodami savo tarnybine padėtimi, kurstė gydytoją nusikalsti, yra nesuderinami su teisėjų veiklos principais, esme ir turiniu, kurie pažemino ir sumenkino teisminės valdžios autoritetą bei diskreditavo Lietuvos Respublikos teisėjo vardą, dėl ko didelės neturinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė. Kaltinamajame akte pagrįstai nurodyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinės tarnyboje įstatymo, Teisėjų etikos kodekso nuostatos, kurios buvo pažeistos R. S. ir V. S. atliekant neteisėtus veiksmus. Kadangi pastarieji nusikalstamai veikė savo šeimos narės (dukros) naudai, t. y. jie turėjo asmeninį interesą, kad D. N. išduotų J. S. nedarbingumo pažymėjimą, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

302Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad įrodyta, jog R. S., būdamas valstybės tarnautoju - ( - ) teisėju, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, siekdamas kitokios asmeninės naudos – kad jo dukrai J. S. be teisėto pagrindo būtų išduotas pateisinantis nebuvimą darbe nedarbingumo pažymėjimas, vykdydamas bendrus iš anksto suderintus veiksmus su sutuoktine ( - ) teisėja V. S., kuri 2008-11-02, 15:22, telefoninio pokalbio metu per asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – ( - ) sekretorę V. J. suderino, kad šios sesuo gydytoja D. N. išduotų nuo 2008-11-06 galiojantį nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai jų dukrai J. S. bei 2008-11-04 vykusio telefoninio pokalbio metu asmeniškai kreipėsi į gydytoją D. N. ir nurodė, kad 2008-11-05 pas ją atvyks ir šio tikro dokumento išdavimo detales suderins jos sutuoktinis ( - ) teisėjas R. S., kuris 2008-11-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ “P“, esančioje ( - ), ( - ) vykusio susitikimo metu perdavė bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N. prašymą išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį J. S. nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 ir šį dokumentą realizuoti perduodant jį J. S. panaudoti.

303Valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nutrauktas prokuroro 2010-05-03 nutarimu, patvirtintu 2010-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, BK 40 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 6 punkte numatytais pagrindais atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažadėjus atlikti šiuos prašomus veiksmus, jis – ( - ) teisėjas R. S. su sutuoktine ( - ) teisėja V. S., piktnaudžiaudami teisėjo tarnyba, 2008-11-02 – 2008-11-05 laikotarpiu sukurstė (palenkė) D. N. piktnaudžiauti gydytojo tarnyba.

304Vykdydama neteisėtą pažadą jam – R. S. bei V. S., D. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeute ir dėl profesinės gydytojo veiklos turinti teisę teikti viešąsias paslaugas bei veikti šios įstaigos vardu, 2008-11-06 ( - ), ( - ) esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes ši į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia – iš jo – R. S. ir V. S. žinodama, kad J. S. neserga jokia liga ir nedarbingumo pažymėjimas jai reikalingas pateisinti nebuvimą darbe, piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtiną pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punkto reikalavimus, kad gydytojai išduodami <...> pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva J. S. 2008-11-06 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ši serga bei 2008-11-06 J. S. vardu išrašė nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( - ), į šį dokumentą sąmoningai įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. neva serga ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9), ir nurodydama jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10.

305Tęsdama jo – R. S. ir V. S. sukurstytus nusikalstamus veiksmus, gydytoja D. N. 2008-11-10 ( - ), ( - ), esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes šį į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia - iš jo - R. S. ir V. S. žinodama, kad J. S. neserga jokia liga, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva J. S. 2008-11-10 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ši serga ir yra nedarbinga 2008-11-11 – 2008-11-12 laikotarpiu, tuos pačius duomenis įrašė ir į J. S. vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ) bei apie atliktus veiksmus 2008-11-10 vykusio telefoninio pokalbio metu nurodė V. S., kuriai taip pat pranešė, jog nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S. teisėtumą 2008-11-12 ketina tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriaus Gydytojų konsultacinė komisija ir su ja suderino, kad J. S. 2008-11-12 turi atvykti pasiimti dokumento - nedarbingumo pažymėjimo - į VšĮ “P“.

3062008-11-12, apie 9-12 val., vykdydama neteisėtą pažadą nusikaltimo kurstytojams jam – R. S. bei V. S., VšĮ “P“ patalpose, esančiose ( - ), ( - ), D. N., piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtiną pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 16 punkto 1 papunkčio reikalavimus, kad sugadinti pažymėjimai perrašomi asmens sveikatos įstaigose šia tvarka: sugadintą pažymėjimą perrašo jį sugadinęs gydytojas <...>, 19 punkto reikalavimus, kad pažymėjimo tęsinys išduodamas tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas nenutrūksta nė vienai kalendorinei dienai <...>, vietoje sugadinto J. S. vardu 2008-11-06 išrašyto nedarbingumo pažymėjimo D Nr. ( - ) išrašė kitą nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( - ), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 neva sirgo ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9) ir pasirašė šį dokumentą.

307Taip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeutė D. N., piktnaudžiaudama tarnyba, 2008-11-12, tarp 9-12 val., ( - ), VšĮ „( - ) poliklinika“ patalpose, esančiose ( - ), ( - ), nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ) išdavė J. S..

308Dėl minėtų jo – ( - ) teisėjo R. S. ir ( - ) teisėjos V. S. piktnaudžiaujant teisėjo tarnyba sukurstytų valstybės tarnautojui prilyginto asmens - D. N. piktnaudžiaujant tarnyba atliktų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta bendrosios praktikos gydytojos tarnybos principai, esmė ir turinys.

309Be to, šiais veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas ( - ) teismo teisėjo Civilinių bylų skyriaus teisėjo tarnybine padėtimi ir gavo kitokios asmeninės naudos - jo dukrai J. S. neteisėtai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas D Nr. ( - ), pateisinantis nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12, jis – R. S. sulaužė 1992-07-08, 1994-05-19 ir 1994-12-20 duotas teisėjo priesaikas; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte ir 3 punkte numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (...) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (...) duotos teisėjo priesaikos;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (...) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (...) nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi; (...) nepriimti (...) neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą (...); ), 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (...) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; (...) privačiame gyvenime elgtis sąžiningai (...), garbingai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;), 14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (...) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesais ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą (teisėjas privalo (...) nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, (...) įstatymų ir kitų teisės aktų;).

310Dėl šių R.S. veiksmų – piktnaudžiavimo teisėjo tarnyba bei kito nusikaltimo padarymo – kurstymo valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnyba, didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyti teisėjo tarnybos principai, esmė ir turinys, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

311Be to, įrodyta, jog V. S., būdama valstybės tarnautoja – ( - ) teisėja, veikdama tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, siekdama kitokios asmeninės naudos – kad jos dukrai J. S. be teisėto pagrindo būtų išduotas pateisinantis nebuvimą darbe nedarbingumo pažymėjimas, 2008-11-02, 15:22, vykusio telefoninio pokalbio metu kreipėsi į asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – ( - ) sekretorę V. J. su prašymu, kad šios sesuo gydytoja D.N. išduotų nuo 2008-11-06 galiojantį nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai jos dukrai J. S..

312Asmeniui, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - ( - ) sekretorei V. J. 2008-11-04 - 2008-11-05 laikotarpiu žodžiu perdavus šį jos – V. S. piktnaudžiaujant ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi perduotą prašymą gydytojai D. N., tuo pačiu metu ji – V. S. 2008-11-04 vykusio telefoninio pokalbio metu asmeniškai kreipėsi į gydytoją D. N., kuriai perdavė prašymą, kad ši išduotų nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai jos dukrai J. S. ir nurodė, kad 2008-11-05 pas gydytoją D. N. šiuo klausimu atvyks ir šio tikro dokumento suklastojimo detales suderins jos sutuoktinis ( - ) teisėjas R. S..

313Vykdydamas bendrus iš anksto suderintus su ja – V. S. nusikalstamus veiksmus, ( - ) teisėjas R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, siekdamas kitokios asmeninės naudos – kad jo dukrai J. S. be teisėto pagrindo būtų išduotas pateisinantis nebuvimą darbe nedarbingumo pažymėjimas, 2008-11-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ “P“, esančioje ( - ), ( - ), vykusio susitikimo metu perdavė bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N. prašymą išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį J. S. nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12, ir šį dokumentą realizuoti perduodant jį J. S. panaudoti.

314Valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nutrauktas prokuroro 2010-05-03 nutarimu, patvirtintu 2010-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, BK 40 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 6 punkte numatytais pagrindais atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažadėjus atlikti šiuos prašomus veiksmus, taip ji – ( - ) teisėja V. S. su sutuoktiniu ( - ) teisėju R. S., piktnaudžiaudami teisėjo tarnyba, 2008-11-02 - 2008-11-05 laikotarpiu sukurstė (palenkė) D. N. padaryti piktnaudžiavimą gydytojo tarnyba.

315Vykdydama šį neteisėtą pažadą jai – V. S. ir jos sutuoktiniui R. S., D. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeute ir dėl profesinės gydytojo veiklos turinti teisę teikti viešąsias paslaugas ir veikti šios įstaigos vardu, 2008-11-06 ( - ), ( - ), esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes ši į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia - iš jos – V. S. ir R. S. žinodama, kad J. S. neserga jokia liga ir jai nedarbingumo pažymėjimas reikalingas pateisinti nebuvimą darbe, piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtiną pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punkto reikalavimus, kad gydytojai išduodami <...> pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva J. S. 2008-11-06 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ji serga bei 2008-11-06 J. S. vardu išrašė nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( - ), į šį dokumentą sąmoningai įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. neva serga ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9), ir nurodydama jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10.

316Tęsdama jos – V. S. ir R. S. sukurstytus nusikalstamus veiksmus, gydytoja D. N., 2008-11-10 ( - ), ( - ), esančiose VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes ši nebuvo atvykusi į gydytojo apžiūrą, veikdama tiesiogine tyčia - iš jos – V. S. ir R. S. žinodama, kad J. S. neserga jokia liga, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva J. S. 2008-11-10 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta bei nustatyta, jog ši serga ir yra nedarbinga 2008-11-11 – 2008-11-12 laikotarpiu, tuos pačius duomenis įrašė ir į J. S. vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( - ) ir apie atliktus veiksmus 2008-11-10, 17:24, vykusio telefoninio pokalbio metu nurodė jai – V. S., kuriai taip pat pranešė, jog nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S. teisėtumą 2008-11-12 ketina tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriaus gydytojų konsultacinė komisija.

317Gavus šiuos duomenis, ji – V.S. 2008-11-10, 17:24, vykusio telefoninio pokalbio metu su D. N. suderino, kad J. S. jos vardu išrašyto nedarbingumo pažymėjimo į VšĮ “P“ atvyks pasiimti 2008-11-12 ryte, iki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio, o D. N. tada realizuos dokumentą J. S. ir taip bus išvengta šio pažymėjimo išdavimo teisėtumo patikrinimo.

3182008-11-12, apie 9-12 val., vykdydama neteisėtą pažadą nusikaltimo kurstytojams jai – V. S. bei R. S., VšĮ “P“ patalpose, esančiose ( - ), ( - ), D. N., piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtiną pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 16 punkto 1 papunkčio reikalavimus, kad <...> sugadinti pažymėjimai perrašomi asmens sveikatos įstaigose šia tvarka: sugadintą pažymėjimą perrašo jį sugadinęs gydytojas <...>, 19 punkto reikalavimus, kad pažymėjimo tęsinys išduodamas tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas nenutrūksta nė vienai kalendorinei dienai <...>, vietoje sugadinto J. S. vardu 2008-11-06 išrašyto nedarbingumo pažymėjimo D Nr. ( - ) išrašė kitą nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( - ), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 neva sirgo ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9) ir pasirašė šį dokumentą.

319Taip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeutė D. N., piktnaudžiaudama tarnyba, 2008-11-12, tarp 9-12 val., ( - ), VšĮ „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), ( - ), nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( - ) išdavė jos - V. S. nurodymu atvykusiai J. S..

320Dėl šių jos – ( - ) teisėjos V. S. ir ( - ) teisėjo R. S. piktnaudžiaujant teisėjo tarnyba sukurstytų valstybės tarnautojui prilyginto asmens – D. N. piktnaudžiaujant tarnyba atliktų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta bendrosios praktikos gydytojos tarnybos principai, esmė ir turinys.

321Be to, šiais veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudama ( - ) teisėjo tarnybine padėtimi ir gavo kitokios asmeninės naudos – jos dukrai J. S. neteisėtai buvo išduotas suklastotas nedarbingumo pažymėjimas D Nr. ( - ), pateisinantis nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12, ji – V. S. sulaužė 1992-07-29 duotą teisėjo priesaiką; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (...) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (...) duotos teisėjo priesaikos;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (...) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (...) nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi; (...) nepriimti (...) neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą (...); ), 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (...) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; (...) privačiame gyvenime elgtis sąžiningai (...), garbingai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;), 14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (...) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesais ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą (teisėjas privalo (...) nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, (...) įstatymų ir kitų teisės aktų;).

322Dėl šių V. S. veiksmų – piktnaudžiavimo teisėjo tarnyba bei kito nusikaltimo padarymo – kurstymo valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnyba, didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyti teisėjo tarnybos principai, esmė ir turinys, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

323Apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai išteisino R. S. ir V. S. iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), todėl skundžiamas išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

324Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo nuteisti R. S. ir V. S. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

325BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Pažymėtina, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos.

326BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) numatė, kad asmeniui apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Byloje V. S. ir R. S. pareikšti kaltinimai padarius po vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Remiantis byloje anksčiau aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, kurios nebekartojamos, V. S. ir R. S. pateiktas prašymas, kad gydytoja D. N. išduotų žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, kurį D. N. vėliau patenkino, turi kurstymo suklastoti tikrą dokumentą požymių, tačiau kaltinamajame akte nurodyta, kad šie asmenys padarė inkriminuotus veiksmus atitinkamai 2008-11-02 ir 2008-11-05. R. S. taip pat buvo inkriminuoti nusikalstami veiksmai, susiję su padangų automobiliui „UAZ“ pirkimu, kurio paskutinis veiksmas padarytas 2009-02-10. Vadinasi, penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2013-11-02 ir 2014-02-10. Byloje nėra duomenų, kad V. S. ir R. S. būtų padarę naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko senaties terminas būtų nutrūkęs, taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi. Taigi, darytina išvada, jog nuo minėtų veikų padarymo dienos yra praėję daugiau kaip penkeri metai, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, ir baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl V. S. ir R. S. kaltės BK 24 straipsnio 5 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies prasme. Kita vertus, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ir baudžiamosios bylos nutraukimas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui yra skirtingi baudžiamosios bylos užbaigimo būdai. Konstatavus, kad dėl V. S. ir R. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies turėjo būti priimtas ne išteisinamasis nuosprendis, o baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, skundžiamas išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

327Prokuroras apeliaciniame skunde prašo J. S. pripažinti kalta padarius du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

328D. N. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji, 2008-11-12 užbaigusi nedarbingumą J. S., atidavė nedarbingumo pažymėjimą išteisintajai (t. 21, b.l. 85). Liudytoja nurodė analogišką aplinkybę apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b.l. 95). V. S. teisiamajame posėdyje neneigė, kad ji minėtą dieną gavo iš D. N. nedarbingumo pažymėjimą (t. 22, b.l. 34).

3292009-03-24 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus buvo gautas 2008-11-12 J. S. vardu išduotas nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr.( - ). 2009-05-30 dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad šiame nedarbingumo pažymėjime ties grafa „Dėl ligos nedirbo ir negavo darbo užmokesčio“ yra įrašas „nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12“. Ties grafa „pašalpa iš darbdavio lėšų už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo dienas apskaičiuota už“ yra įrašai „2008-11-06-07 (dienos) 155 Lt. 73 ct.“. Ties grafa „Draudėjo įgaliotas asmuo“ yra apvalus ( - ) teismo herbinis antspaudas, mėlynos spalvos spaudas „Raštinės vyriausioji specialistė J. P.“, parašas ir ranka įrašyta data „2008-11-13“ (t. 5, b.l. 130-131, 134-136).

3302009-03-25 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš ( - ) Finansų skyriaus buvo gauta:

331Darbdavio užpildyta 2008-11-12 J. S. išduoto nedarbingumo pažymėjimo Nr. ( - ) šaknelė, kurioje nurodyta, kad ji buvo nedarbinga nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12;

332Pašalpos pagal nedarbingumo pažymėjimą priskaičiavimo J. S. žiniaraštis. Jame nurodyta, kad J. S. už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas iš įstaigos lėšų buvo išmokėta 155,73 Lt suma (80 procentų atlyginimo) (t. 5, b.l. 126-127).

3332009-03-24 reikalaujamų dokumentų pateikimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus protokolo duomenimis:

334J. S. 2008-11-14 pateikė prašymą skirti ligos pašalpą, ją pervedant į asmeninę sąskaitą, esančią AB „SEB Banke“ mokėjimo kortelėje Nr. ( - ).

335Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008-11-19 spendime Nr. ( - ) dėl J. S. teisės į ligos pašalpą nurodyta, jog priimtas sprendimas J. S. išmokėti 175,93 Lt ligos pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus lėšų už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-08 iki 2008-11-12. Sprendime taip pat nurodyta, kad darbdavio (( - )) priskaityta suma už dvi pirmąsias laikino nedarbingumo dienas – 155,73 Lt (t. 5, b.l. 132-133, 137).

336AB „SEB Banko“ 2010-04-16 raštu Nr.01.09.02.-3396 buvo pateiktas J. S. mokėjimo kortelės Nr. ( - ) (sąskaitos Nr. ( - )) išrašas, kuriame užfiksuota, kad:

3372008-11-26 į šią J. S. mokėjimo kortelę įmokėta 175,93 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ išmoka.

3382008-11-28 į šią J. S. mokėjimo kortelę įmokėtas darbo užmokestis iš ( - ) teismo, kurį sudaro 602,03 Lt (t. 4, b.l. 33-35).

339Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad D. N., 2008-11-12 užbaigusi žinomai jokia liga nesirgusiai J. S. nedarbingumą, pastarajai atidavė nedarbingumo pažymėjimą, išduotą už laikotarpį nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12. Vėliau J. S. pateikė iš D. N. gautą nedarbingumo pažymėjimą ( - ) finansų skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Darbovietės finansų skyrius išmokėjo J. S. 155,73 Lt už pirmas dvi nedarbingumo dienas, o „Sodros“ Vilniaus skyrius 2008-11-19 spendimu Nr. ( - ) nutarė išmokėti J. S. 175,93 Lt ligos pašalpą. Šio sprendimo pagrindu 2008-11-26 į J. S. banko sąskaitą, esančią AB „SEB Banke“, buvo pervesta minėta pinigų suma. J. S. už laikotarpį, per kurį ji nedirbo teismo posėdžių sekretore ( - ) teisme, gavo iš viso 331,66 Lt. Išteisintosios veiksmai, kai ji disponavo aptariamu nedarbingumo pažymėjimu ir vėliau jo pagrindu gavo ligos pašalpą, turi nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, požymių, nes remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, turtas laikytinas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Šiuo atveju J. S. inkriminuota pinigų suma - 331,66 Lt - neviršija 3 MGL (390 Lt) dydžio sumos. Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. S. padarė veiksmus 2008-11-12 – 2008-11-14. Vadinasi, remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01), dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2013-11-14, o pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo dar anksčiau – 2010-11-14. Byloje nėra duomenų, kad J. S. būtų padariusi naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko senaties terminas būtų nutrūkęs, taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi. Taigi, darytina išvada, jog dėl objektyvios aplinkybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų suėjimo) baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl J. S. kaltės BK 300 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 3 dalies prasme. Konstatavus, kad dėl J. S. pareikšto kaltinimo pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius turėjo būti priimtas ne išteisinamasis nuosprendis, o baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, skundžiamas išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Be to, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad J. S. du kartus išteisinama iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes analizuojant jai pareikšto kaltinimo aplinkybes, šio baudžiamojo įstatymo straipsnio inkriminavimas antrą kartą yra perteklinis. Todėl iš Kauno apygardos teismo 2013-01-24 nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintinas pakartotinis J. S. išteisinimas iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

340Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįstu R. S. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentų

341Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas padarė neteisingas išvadas dėl R. S. veiksmų A. K. nuperkant padangas automobiliui „UAZ 31519“.

342A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo santykiai su A. Š. ir R. S. buvo draugiški, jie kartu medžiodavo. Nuteistasis nebuvo medžiotojų būrelio, kuriam priklausė buvę teisėjai, narys. A. K. nedavė pinigų nupirkti automobilį „UAZ“. Negalėjo pasakyti, kada buvo kalbama dėl padangų pirkimo automobiliui. Pokalbis vyko gal teisme, gal medžioklėje. Pokalbyje dėl padangų dalyvavo A. Š. su R. S.. Automobilio „UAZ“ padangos buvo netinkamos, todėl buvo prašoma kitų keturių padangų. A. K. sutiko nupirkti padangas, nes to paprašė teisėjai, o nuteistasis norėjo palaikyti draugiškus santykius su A. Š. ir R. S.. Nežino, ar sakė R. S. apie tai, kad padangas A. K. nupirks už administruojamų įmonių lėšas. Jis gal ir minėjo konkrečias įmones. Buvo kalbama, kad už nupirktas padangas A. K. bus paimtas į medžioklę, be to, niekas nesakė, kad jam grąžins pinigus už padangas. Nuteistasis pirko padangas po dvi, nes neturėjo pinigų. Jis informavo abu teisėjus, kad padangos nupirktos. Kreditorių susirinkimas A. K. skyrė lėšas remontuoti automobilį, kuriuo jis važinėjo, o nuteistasis panaudojo tuos pinigus nupirkti padangas automobiliui „UAZ“. A. K. buvo priklausomas nuo R. S., nes jis skirdavo civilinėse bylose administratorius. Nuteistasis patvirtino, kad nuo santykių su R. S. priklausė jo pajamos (t. 22, b.l. 10-15).

343A. K., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, be to, jis patvirtino, jog teisėjai R. S. ir A. Š. prašė nupirkti padangas automobiliui „UAZ“. A. K. sakė teisėjams, kad jis nupirks padangas per du kartus, nes bankrutuojančiose įmonėse, kurias A. K. administravo, nebuvo pakankamai lėšų nupirkti padangas iš karto. A. K. suprato, kad jis, nupirkdamas padangas automobiliui „UAZ“, padarė paslaugą A. Š. ir R. S. (t. 10, b.l. 77-78). Minėti A. K. parodymai iš esmės atitinka jo parodymus, duotus prokurorui ikiteisminiame tyrime (t. 10, b.l. 22, 34, 69-71, 103, 110, 129-130).

344Liudytojas R. P. L. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad automobiliui „UAZ“ pirkti davė pinigus medžiotojų klubo „A“ nariai A. Š., R. S., J. R., A. M. ir R. P. L.. Pastarasis kartu su A. Š. ir R. S. aptarė, kad transporto priemonei reikia padangų. R. P. L. rado jas bendrovėje “P“ ir paskambino R. S.. Po kiek laiko A. Š. paskambino R. P. L.i ir pasakė, jog šis atvažiuos su A. K., kuris sumokėjo už dvi padangas. Kitos dvi padangos buvo vėliau nupirktos. Iki tol A. K. nesinaudojo automobiliu, o po to R. S. pasakė, jog A. K. reikės paimti į medžioklę. Liudytojas patikslino, kad R. S. ir A. Š. buvo atsakingi už padangų pirkimą, jis suprato, jog teisėjų draugas pirks padangas (t. 21, b.l. 26).

345Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra medžiotojų būrelio „A“ narys. Jis kartu su R. P. L., A. Š., R. S. ir J. R. pirko automobilį „UAZ“. R. P. L. sakė, jog automobilį suremontavus, jam bus reikalingos padangos. Nežinojo, kas konkrečiai pirko transporto priemonei padangas. R. S. prieš padangų įsigijimą sakė A. M., kad kažkoks draugas nori prisidėti prie automobilio išlaidų (t. 21, b.l. 55).

346Liudytojas J. R. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nepažįsta A. K., nežino aplinkybių, susijusių su automobilio „UAZ“ padangų įsigijimu. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsinus J. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b.l. 46-48), liudytojas nurodė, jog A. Š. yra minėjęs, jog jis norės įtraukti vieną draugą į medžiotojų būrelį, tačiau nesakė, jog draugas yra prisidėjęs prie būrelio gerbūvio (t. 21, b.l. 54-55).

3472009-03-23 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, jog:

3482008-11-04 A. B. įmonės “P“ kasos pajamų orderyje Serija PRO Nr. ( - )nurodyta, kad 2008-11-04 iš VšĮ “S“, kodas ( - ), administratoriaus A. K. priimta 440 Lt. Pagrindas: už naujas padangas pagal sąskaitą ( - ). Kaip asmuo, iš kurio priimti pinigai, kasos pajamų orderį pasirašė A. K.;

3492008-11-04 A. B. įmonės “P“ PVM sąskaitoje–faktūroje ( - ) nurodyta, kad gavėjas VšĮ “S“ iš A. B. įmonės “P“ 2008-11-04 gavo 2 vnt. padangų ( - ) už bendrą 440 Lt sumą. Apmokėjimas įvyko 2008-11-04. Kaip pirkėjas šį dokumentą pasirašė A. K.;

3502008-12-01 A. B. įmonės “P“ kasos pajamų orderyje ( - ) nurodyta, kad 2008-12-01 priimta iš IĮ “B“ administratoriaus A. K. 450 Lt. Pagrindas: už naujas padangas. Kaip asmuo, iš kurio priimti pinigai, kasos pajamų orderį pasirašė A. K.;

3512008-12-01 A. B. įmonės “P“ PVM sąskaitoje–faktūroje ( - ) nurodyta, kad gavėjas IĮ “B“ iš A. B. įmonės “P“ 2008-12-01 gavo 2 vnt. padangų ( - ) už bendrą 450 Lt sumą. Apmokėjimas įvyko 2008-12-01. Kaip pirkėjas šį dokumentą pasirašė A. K.(t. 9, b.l. 120-121, 122-125).

3522009-03-23 buvo apžiūrėtas žalios spalvos automobilis „UAZ 31519“, v/n ( - ). Apžiūros protokole užfiksuota, kad ant minėto automobilio ratų uždėtos keturios Rusijos Federacijos pagamintos „Kama“ padangos ( - ) (t. 9, b.l. 74-77, 78-81).

3532009-02-23 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir patikslintoje stenogramoje, pateiktoje prie 2010-01-25 LTEC Fonoskopijos srities specialisto išvados Nr.11-2560 (09), užfiksuotas 2008-10-02, nuo 15:12:27 iki 15:17:27, R. S. tarnybiniame kabinete vykęs pokalbis tarp R. S. ir A. K., kurio metu A. K. nurodė, jog „tai va, A. dėl tų padangų sakė. Tai gerai“. R. S. paklausus „kokių padangų?“, A. K. paaiškino „UAZ-ui pirkt“. R. S. pasakė, kad „man nieko nesakė“. A. K. pasitikslinus, R. S. nurodė „ai, kažką šnekėjom „UAZ-ui“. A. K. pasakė, kad „tai gerai, kadangi dabar ten džipą.... lapkritį dvi ir gruodį – dvi“. R. S. pritarus, A. K. toliau paaiškino, kad „dabar ant tų įmonių net tris su puse išleidau, taip paskirsčiau, žinai, visi limitai išsekę“, „ir spalį, kaip tik vakar, pirmą dieną išrašė sąskaitas“‚ „O lapkritį nieko gal nepirksiu.“. R. S. nurodė, kad „tai taip žinai, jis vis tiek dar remontuojamas,<...> paskui susidėsim“ (t. 2, b.l. 65-66; t. 3, b.l. 83-85).

3542009-02-23 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir patikslintoje stenogramoje, pateiktoje prie 2010-01-25 LTEC Fonoskopijos srities specialisto išvados 11-2560(09), užfiksuotas 2008-10-15, nuo 11:31 val. iki 11:43 val., R. S. tarnybiniame kabinete vykęs pokalbis tarp R. S., A. Š. ir A. K., kurio metu A. K. nurodė, kad „lapkritį nupirksiu dvi padangas jūsų UAZ ui“. A. Š. pasiteiravo „Nupirksi?“. A. K. patvirtino, jog „nupirksiu, duosiu“. R. S. pasakė „Och, eik tu sau...“, A. Š. nurodė A. K., jog „galvojau, kad nupirkai“. A. K. patvirtino, kad „ne, ne, nupirksiu, duosiu taip, nuvažiuosim kartu“. (t. 2, b.l. 94, t. 3, b.l. 90).

3552009-03-12 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuotas R. S. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - ) 2008-10-27, 09:18:36, vykęs telefoninis pokalbis, kurio metu R. S. sužinojo iš R. P. L., kad šis rado padangas, kurios kainuoja „du du penki“. R. S. paklausus, kokių padangų reikia automobiliui, R. P. L. atsakė, jog automobiliui „UAZ“, paaiškino padangų technines charakteristikas ir pavadinimą „Kamo“. R. P. L. taip pat paklausė R. S., gal kartu jie nuvažiuos padangų. Pastarasis nurodė, jog „nu gerai, pasižiūrėsiu, paskambinsiu“ (t. 2, b.l. 110-111).

3562009-03-12 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuotas J. R. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - ) 2008-10-27, 13:29:28, vykęs telefoninis pokalbis, kurio metu R. P. L. informavo J. R., kad‚ „tai dabar laksčiau, laksčiau, supranti, padangas radau vienoj vietoj. Teisėjui gi žadėjo nupirkti, supranti, tenai jo, <..> jų kažkoks sponsorius“ (t. 2, b.l. 113-114).

3572009-02-25 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti A. K. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - ) vykę telefoniniai pokalbiai:

3582008-12-01, 13.32 val., vykusio telefoninio pokalbio metu A. K. informavo A. Š., kad „aš... aš dabar išrašiau dvi padangas“, „išrašysiu ir paliksiu, tegu tavo tas veikėjas pasiima“. A. Š. sutiko „padangos gerai“. A. K. taip pat pasakė, kad „jeigu su tuo UAZ-u manęs nepavežiosit, į medžioklę nenuvešit....“ ir dar kartą pakartojo A. Š. „klausyk, tai aš išrašiau tas dvi padangas, tegu pasiima žmogus, gerai?“. A. Š. pasiteiravus, kur reikia pasiimti padangas, A. K. atsakė, kad „ten, kur tas ėmė pirmas. Ir tas pasiims“. A. Š., baigdamas pokalbį, padėkojo A. K. (t. 2, b.l. 159-160).

3592009-02-23 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir patikslintoje stenogramoje, pateiktoje prie 2010-01-25 LTEC Fonoskopijos srities specialisto išvados Nr.11-2560 (09), užfiksuotas 2008-12-01, nuo 16:08:24 iki 16:13:10, R. S. tarnybiniame kabinete vykęs R. S. ir A. K. pokalbis, kurio metu A. K. pasakė, jog nupirko dvi padangas, ir nurodė, kur paliko jas bendrovėje, kurioje padangos buvo nupirktos. R. S. pokalbio su A. K. metu paskambino R. P. L.i ir pranešė jam, kad nupirktos dar dvi automobilio padangos, kurias reikia jam pasiimti. R. P. L. informavo R. S., kad šios padangos jau yra paimtos (t. 2, b.l. 156-157, t. 3, b.l. 92-93).

360Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad A. K. nupirko padangas medžiotojų būreliui „A“ priklausančiam automobiliui „UAZ“ iš A. K. administruojamų bankrutuojančių VšĮ “S“ ir IĮ “B“ piniginių lėšų. A. K., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad jis nupirko minėtam automobiliui padangas R. S. prašymu (t. 10, b.l. 77, 22, b.l. 14). Nors A. K. ne nuo baudžiamojo proceso pradžios nurodė šią aplinkybę, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti jo parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją ar teisiamajame posėdyje. A. K. nepriklausė medžiotojų būreliui „A“ ir jis nedavė pinigų pirkti automobilį „UAZ“, todėl teigti, kad jis savo iniciatyva siekė nupirkti transporto priemonei reikalingas padangas, nėra pagrindo, nes toks A. K. elgesys būtų nelogiškas. Apygardos teismas akcentuoja tą aplinkybę, kad R. S. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu automobilis „UAZ“ nebuvo naudojamas medžioklėje dėl atliekamo remonto. Šiame kontekste pasakytina, kad tai, jog A. K. nupirko padangas automobiliui „UAZ“ tuo metu, kai ši transporto priemonė buvo remontuojama, nepaneigia fakto, jog automobilis „UAZ“ buvo įsigytas turint tikslą jį naudoti medžioklėje. Liudytojai K. G., R. P. L. ir J. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad automobiliu „UAZ“ vėliau buvo važiuojama į medžioklę, t. y. juo faktiškai buvo naudojamasi (t. 21, b.l. 25-26, 55). Pabrėžtina, kad remiantis A. K. parodymais, būtent padangų nupirkimas automobiliui „UAZ“ buvo pagrindinė sąlyga jam vykti į medžioklę kartu su medžiotojų būrelio „A“ nariais, o priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, vien transporto priemonės remontas nebuvo esminė priežastis, dėl kurios A. K. nebuvo kviečiamas vykti į medžioklę.

361R. S. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo pabaigos iki 2008-10-02 bendroje medžioklėje, vykusioje ( - ) savivaldybėje, ( - ) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, ir ( - ), ( - ), esančio ( - ) teismo teisėjo tarnybinio kabineto patalpose vykusių susitikimų metu perdavė reikalavimą nupirkti A. K. keturias padangas automobiliui „UAZ“. A. K. teisiamajame posėdyje negalėjo konkrečiai nurodyti, kur vyko pokalbis dėl padangų nupirkimo, t. y. gal teisme, gal medžioklėje (t. 22, b.l. 11). Jis, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apskritai neminėjo konkrečios vietos, kurioje vyko aptariamas pokalbis (t. 10, b.l. 77-80). A. K., prokuroro apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigoje – spalio mėn. pradžioje vieno iš pokalbių metu, ar jam nuėjus pas teisėjus į ( - ) teismą, ar kartu su jais medžiojant, R. S. paprašė nupirkti naujas padangas automobiliui „UAZ“ (t. 10, b.l. 69). Apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad ( - ) medžiotojų būrelio medžioklės lapas Nr. ( - ) patvirtina, jog 2008-09-22 – 2008-10-02 laikotarpiu R. S. nedalyvavo medžioklėse ( - ) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose (t. 6, b.l. 93). Atsižvelgiant į tai, nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad R. S. perdavė reikalavimą A. K. nupirkti padangas automobiliui „UAZ“ medžioklės metu. 2008-10-02, nuo 15:12:27 iki 15:17:27, R. S. tarnybiniame kabinete vykęs pokalbis tarp R. S. ir A. K. įrodo, kad dalis jų pokalbio buvo susijęs su automobiliui „UAZ“ reikalingų padangų pirkimu. A. K. nurodė R. S., kad „A. dėl tų padangų sakė. Tai gerai“ (t. 2, b.l. 65). Pažymėtina, kad R. P. L. teisiamajame posėdyje parodė, jog R. S. ir A. Š. buvo atsakingi už padangų minėtam automobiliui pirkimą (t. 21, b.l. 26). Taigi, aptariamas A. K. pokalbis su R. S. nebuvo atsitiktinis, nes priešingu atveju A. K. nebūtų sakęs R. S., kad jis sutinka nupirkti padangas automobiliui „UAZ“. Be to, iš 2008-10-02, nuo 15:12:27 iki 15:17:27, vykusio pokalbio turinio matyti, kad šis prašymas A. K. buvo išreikštas anksčiau nei įvyko byloje užfiksuotas pokalbis, o R. S. prieš tai kalbėjo su A. Š. minėtu klausimu. Kaip minėta, A. K., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad R. S. prašė jo nupirkti padangas transporto priemonei. Nors byloje nėra užfiksuotas pokalbis tarp R. S. ir A. K., kurio metu R. S. tiesiogiai išreiškė aptariamą prašymą, tačiau įvertinus A. K. baudžiamojo proceso metu duotus parodymus ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra abejonių, kad R. S. atliko tokį veiksmą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nėra detalizuojama, kurio ( - ) teismo teisėjo tarnybinio kabineto patalpose A. K. buvo paprašyta nupirkti padangas automobiliui „UAZ“, todėl vien tai, kad atliekant operatyvinį tyrimą, neužfiksuota, jog šis prašymas buvo išreikštas R. S. darbo vietoje, savaime nereiškia, kad tokios aplinkybės apskritai nebuvo, tuo labiau, kad A. K. baudžiamajame procese neneigė, jog pokalbis tarp jo ir R. S. dėl padangų nupirkimo automobiliui „UAZ“ vyko ( - ) teisme, be to, jis teigė, kad dažnai lankydavosi šiame teisme. Todėl darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog R. S. laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo pabaigos iki 2008-10-02 ( - ), ( - ), esančio ( - ) teismo teisėjo tarnybinio kabineto patalpose vykusio susitikimo metu išreiškė prašymą nupirkti A. K. keturias padangas automobiliui „UAZ“.

362Skundžiamame nuosprendyje akcentuojami A. Š. parodymai, kad jis rūpinosi padangų nupirkimu, o A. K. nupirkus padangas, A. Š. įsipareigojo inicijuoti A. K. priėmimą į medžioklės būrelį „A“. Kaip minėta, remiantis liudytojo R. P. L. parodymais, už automobiliui „UAZ“ padangų nupirkimą buvo atsakingi abu buvę teisėjai – A. Š. ir R. S.. Tokią aplinkybę patvirtina A. K. veiksmai, kai jis 2008-10-02, nuo 15:12:27 iki 15:17:27, pokalbyje suderino su R. S., kada ir po kiek vienetų iš karto bus nupirkta transporto priemonei reikalingų padangų. Byloje yra užfiksuotas R. P. L. telefoninis pokalbis, kurio metu jis informavo R. S., jog rado automobiliui „UAZ“ reikalingas padangas (t. 2, b.l. 110-111). Be to, remiantis 2008-12-01, nuo 16:08:24 iki 16:13:10, R. S. tarnybiniame kabinete užfiksuotu pastarojo ir A. K. pokalbiu, A. K. pranešė R. S., kad nupirktos dvi paskutinės padangos transporto priemonei, po ko R. S. paskambino R. P. L.i ir informavo jį apie šią aplinkybę (t. 2, b.l. 156-157). Aptarti objektyvūs įrodymai vienareikšmiškai paneigia A. Š. teiginį, kad tik jis rūpinosi padangų nupirkimu automobiliui „UAZ“. Jeigu R. S. būtų visiškai nesusijęs su medžiotojų būreliui priklausančiam automobiliui reikalingų padangų pirkimu, jam nebūtų aktualu, kada ir kokios padangos bus nupirktos transporto priemonei, R. P. L. ir A. K. nepraneštų R. S. atitinkamai apie surastas ir nupirktas padangas. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad byloje yra užfiksuota pokalbių tarp A. K. ir A. Š. dėl padangų pirkimo automobiliui „UAZ“. Byloje yra nustatyti tik du A. K. pokalbiai su A. Š. šiuo klausimu, t. y. vienas pokalbis vyko 2008-10-15, nuo 11:31 val. iki 11:43 val., kuriame dalyvavo ir R. S. bei per kurį A. K. dar kartą informavo abu teisėjus, kad lapkritį nupirks dvi padangas automobiliui „UAZ“ (t. 2, b.l. 94), o kito pokalbio, vykusio 2008-12-01, 13:29 val., metu A. K. pranešė A. Š., jog nupirktos paskutinės dvi padangos (t. 2, b.l. 159-160). Įvertinus A. K. pokalbių su A. Š. ir R. S. skaičių, pripažintina, kad apygardos teismas neteisus teigdamas, jog iš byloje užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad A. K. dėl padangų pirkimo iš esmės kontaktavo ir tarėsi su A. Š.. Be to, pats A. K. baudžiamajame proceso kategoriškai nenurodė, kad būtent A. Š. buvo automobiliui „UAZ“ reikalingų padangų pirkimo iniciatorius. Aptartam aplinkybių vertinimui neturi reikšmės, kad A. K. viename iš pokalbių pavadino A. Š. „brigadininku“ ir, 2008-12-01 nupirkęs padangas, iš pradžių informavo apie tai A. Š., o po to R. S.. Vertinant A. Š. parodymus šioje byloje, taip pat pastebėtina, kad byloje reikšmingu laikotarpiu jis ir R. S. buvo to paties teismo teisėjai, kurie palaikė draugiškus santykius, o tam tikros byloje nagrinėjamos aplinkybės yra susijusios ir su pačiu A. Š., todėl liudytojas yra suinteresuotas duoti apeliantui palankius parodymus.

363Per 2008-10-02, nuo 15:12:27 iki 15:17:27, vykusį pokalbį A. K. pasakė R. S., kad lapkričio ir gruodžio mėnesiais nupirks automobiliui „UAZ“ po dvi padangas, paaiškindamas, jog „dabar ant tų įmonių net tris su puse išleidau, taip paskirsčiau, žinai, visi limitai išsekę <...> ir spalį, kaip tik vakar, pirmą dieną išrašė sąskaitas <...> o lapkritį nieko gal nepirksiu“ (t. 2, b.l. 65-66). A. K. užsiėmė bankroto administratoriaus paslaugų teikimu, byloje nėra duomenų, kad jis asmenine nuosavybės teise turėjo įmonių, todėl nekyla abejonių, kad A. K., kalbėdamas su R. S. apie padėtį įmonėse, turėjo mintyje jo administruojamas bankrutuojančias įmones. R. S. nagrinėtose civilinėse bylose ne kartą yra skyręs A. K. bankroto administratoriumi, todėl darytina išvada, kad R. S. žinojo, kokio pobūdžio veikla užsiima A. K.. Pastarasis vienareikšmiškai pasakė, kad jis negali iš karto nupirkti automobiliui „UAZ“ padangų, nes įmonių pinigai buvo paskirstyti ir „visi limitai išsekę“. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju A. K. administravo bankrutuojančias įmones iš savo asmeninių lėšų. Taigi, A. K. savo pasakytais teiginiais patvirtino R. S., kad jis nupirks padangas ne iš savo, o iš bankrutuojančių įmonių, kurias administravo, lėšų. Be to, A. K., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, vienareikšmiškai nurodė, kad jis pasakė R. S., jog nupirks prašomas padangas per du kartus, nes jo administruojamose įmonėse nebuvo lėšų (t. 10, b.l. 78). Tokiu būdu neįtikėtina, kad R. S. nesuprato, kokių piniginių lėšų pagrindu A. K. įsipareigojo įvykdyti R. S. prašymą. Įvertinus šias aplinkybes, A. Š. parodymai, kad A. K. skundėsi jam, jog trūksta pinigų nupirkti padangas automobiliui „UAZ“ dėl Radviliškyje statomos pirties ir Vilniuje esančio buto įrengimo, negali būti vertinami kaip patvirtinantys tikrą priežastį, dėl kurios A. K. iš karto negalėjo įvykdyti R. S. prašymo. R. S. padarytų veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad A. K. neįvardino konkrečių įmonių, kurių piniginėmis lėšomis jis įsipareigojo nupirkti automobiliui „UAZ“ padangas. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad remiantis 2009-10-21 specialisto išvada Nr. 5-5/63, A. K. nebuvo atidaręs bankrutuojančių įmonių sąskaitų ir kaupė visas pinigines lėšas, gautas iš bankrutuojančių įmonių, savo asmeninėje banko sąskaitoje, todėl A. K. kalboje vartojami „limitai“ sutampa su jo asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad piniginės lėšos, kurios iš bankrutuojančių įmonių piniginių lėšų yra skiriamos bankroto administratoriui, yra tikslinės, t. y. jos yra susijusios su administravimo išlaidomis, siekiant tinkamai vykdyti bankroto administravimo paslaugas, todėl jos turi būti naudojamos būtent šiam tikslui įgyvendinti, o vėliau privalo būti atsiskaitoma už jų panaudojimą. Tokios piniginės lėšos negali būti naudojamos trečiųjų asmenų, nesusijusių su bankrutuojančiomis įmonėmis, poreikiams tenkinti. Taigi, bankrutuojančių įmonių piniginių lėšų pervedimas į A. K. asmeninę banko sąskaitą savaime nereiškia, kad visos šios piniginės lėšos tapo A. K. asmenine nuosavybe. A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kreditorių susirinkimas A. K. skyrė pinigines lėšas remontuoti automobilį, kuriuo jis važinėjo, o nuteistasis panaudojo tuos pinigus nupirkti padangas automobiliui „UAZ“ (t. 22, b.l. 11). Be to, 2008-11-04 ir 2008-12-01 kasos pajamų orderiuose ir sąskaitose-faktūrose padangų pirkėju įformintas ne pats A. K., o būtent jo administruojamos bankrutuojančios įmonės – atitinkamai VšĮ “S“ ir IĮ “B“, kas rodo, kad A. K., sudarydamas sandorius, veikė ne savo vardu, o kaip minėtų bankrutuojančių įmonių atstovas. Taigi, R. S. pasirinkta pozicija, kad jis apskritai nežinojo, jog A. K. nupirks padangas už administruojamų bankroto įmonių pinigines lėšas, atmetama kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.

364Apygardos teismas nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog R. S. su A. Š. būtų veikę iš anksto susitarę ir pasidalinę vaidmenimis. Šiame kontekste pasakytina, kad nagrinėjamoje byloje tik R. S. ir A. K. kaltinami padarę inkriminuojamus veiksmus, susijusius su padangų automobiliui „UAZ“ pirkimu, o A. Š. nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti R. S. veiksmų veikiant kartu su A. Š. baudžiamojo įstatymo prasme. Be to, A. Š. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžiu buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014-10-17 nutartimi atmetė prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma priimti dėl A. Š. apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, R. S. pareikštame kaltinime nurodyti A. Š. veiksmai vertintini kaip nepasitvirtinę.

365A. K., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis sutiko nupirkti padangas automobiliui „UAZ“, siekdamas palaikyti su R. S. gerus santykius (t. 10, b.l. 78, t. 22, b.l. 11-12). Be to, A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra lojalus žmogus, o teisėjai yra aukštesnės socialinės padėties. A. K. turėjo civilinių bylų pas teisėją R. S. ir nuo santykių su teisėju tam tikra dalimi priklausė A. K. pajamos (t. 22, b.l. 11-12). Analizuojant A. K. minėtus parodymus, jo ir R. S. užimtas pareigas bylai reikšmingu laikotarpiu, siekis būti paimtam į medžioklę su medžiotojų būrelio „A“ medžiotojais nebuvo vienintelis ir pagrindinis A. K. motyvas tenkinti R. S. išreikštą prašymą.

366Skundžiamame nuosprendyje visiškai nebuvo įvertintas R. P. L. 2008-10-27, 13:29:28, vykęs telefoninis pokalbis su J. R., kurio metu R. P. L. pranešė J. R., kad teisėjui pažadėjo nupirkti padangas „sponsorius“ (t. 2, b.l. 113-114). R. P. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis suprato, jog automobiliui „UAZ“ padangas nupirks ne R. S., o jo draugas (t. 21, b.l. 26). Vertinant minėtą telefoninį pokalbį ir R. P. L. parodymus kartu su anksčiau aptartais įrodymais, taip pat nėra pagrindo abejoti, kad R. S. nebuvo suinteresuotas pirkti padangas transporto priemonei už savo asmenines lėšas ir apie šią aplinkybę žinojo kiti asmenys.

367Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad po A. K. pažado nupirkti automobiliui „UAZ“ padangas ir realiai atlikus tokius veiksmus R. S. paskyrė A. K. bankroto administratoriumi civilinėse bylose dėl UAB “Š“, V. B. individualios įmonės, UAB “M“ bankroto iškėlimo bei patvirtino atitinkamai 5 400 Lt, 1 500 Lt ir 3 400 Lt kasmėnesines administravimo išlaidas. Į šias išlaidas įėjo ir bankroto administratoriaus (A. K.) atlyginimas, pavyzdžiui, A. K. nustatytas 900 Lt kasmėnesinis atlyginimas už UAB “Š“ bankroto administravimą ir 2 000 Lt kasmėnesinis atlyginimas už UAB “M“ bankroto administravimą (t. 13, b.l. 94-96, 97-99, 100-101). Atkreiptinas dėmesys, kad po A. K. įsipareigojimo nupirkti padangas automobiliui „UAZ“ byloje yra užfiksuotas 2008-10-09, nuo 10.46 val. iki 10.57 val., R. S. tarnybiniame kabinete vykęs pokalbis tarp jo ir A. K., kurio metu A. K. paklausus, ar R. S. turi daug darbo, šis atsakė, kad „turim sočiai. Jau bankrotus du reikia iškelti, K. giminę <...> paskirsim visur, Kėdainių bylutė, mačiau, yra, kokia ten “Š“ <...> (t. 2, b.l. 81). Vėliau A. K. per 2008-10-13, nuo 16:21 val. iki 16.33 val., vykusį pokalbį teiravosi R. S., ar dar neiškelta bankroto byla UAB “Š“, o R. S. atsakė, kad greitai bus priimtas sprendimas (t. 2, b.l. 88), kas vėliau ir buvo padaryta priėmus 2008-10-17 nutartį. Pastebėtina, kad 2009-02-17, nuo 16:00:18 val., vykęs A. K. ir R. S. pokalbis patvirtina, kad A. K. atvežė voneles iš UAB “M“, siekdamas parodyti jas R. S. (t. 2, b.l. 179-180), kas įrodo, jog ir po bankroto administratoriaus paskyrimo šioje civilinėje byloje A. K. siekė palaikyti draugiškus santykius su R. S.. Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad A. K. veiksmai, kai jis pažadėjo ir vėliau nupirko automobiliui „UAZ“ padangas, prisidėjo prie gerų santykių su R. S. palaikymo, dėl ko šis vėliau minėtose civilinėse bylose paskyrė A. K. bankroto administratoriumi. Tokios išvados nepaneigia, kad byloje nėra tiesiogiai užfiksuota, jog R. S. pasakė A. K., kad paskirs A. K. bankroto administratoriumi nagrinėtose civilinėse bylose už nupirktas padangas automobiliui „UAZ“, o A. K., apklausiamas baudžiamajame procese, taip pat tiesiogiai nepatvirtino tokios aplinkybės. Skundžiamame nuosprendyje daroma nepagrįsta prielaida, kad nepaneigta, jog A. K. iš viso negavo jokios naudos už kaltinime nurodytų įmonių administravimą, nes tose bankroto bylose iš viso nebuvo piniginių lėšų ar turto, iš kurio būtų galima gauti bankroto administravimo tikslui skirtų lėšų. Kaip minėta, R. S. UAB “Š“ ir UAB “M“ civilinėse bylose patvirtino A. K., kaip bankroto administratoriui, kasmėnesines administravimo išlaidas, kurioms priskirtinas ir bankroto administratoriaus atlyginimas. Taigi, R. S. savo sprendimais suteikė A. K. galimybę gauti turtinę naudą. Apygardos teismas taip pat teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog A. K., nupirkdamas padangas medžioklės būreliui „A“ priklausančiam automobiliui „UAZ“, suteikė R. S. asmeninės naudos. Visų pirma pasakytina, R. S. yra kaltinamas gavęs iš A. K. turtinę, o ne kitokio pobūdžio asmeninę naudą. A. K. išpildžius R. S. prašymą, pastarajam nebereikėjo išleisti savo asmeninių piniginių lėšų nuperkant padangas transporto priemonei. A. K. teisiamajame posėdyje vienareikšmiškai paneigė, kad buvo kalbama, jog jam bus grąžinti pinigai už nupirktas padangas (t. 22, b.l. 11). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. S. grąžino pinigus A. K. dėl minėtų daiktų nupirkimo. 2008-10-02, nuo 15:12:27 iki 15:17:27, pokalbio metu R. S. pasakytas A. K. teiginys, kad jie vėliau susidės už nupirktas padangas, buvo skirtas sustiprinti A. K. pasiryžimą įvykdyti R. S. išreikštą prašymą, tačiau realiai nebuvo siekiama tokį pažadą įvykdyti. Todėl neatlygintinas materialinę vertę turinčių daiktų gavimas iš trečiojo asmens (A. K.) yra tiesiogiai susijęs su R. S. turtine nauda.

368Vertinant R. S. veiksmus pareikšto kaltinimo kontekste, pažymėtina, kad jis, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir siekdamas materialinės naudos, išreiškė A. K. prašymą nupirkti medžiotojų būreliui „A“ priklausančiam automobiliui „UAZ“ padangas, nors A. K. nepriklausė tokiam medžiotojų būreliui. A. K. baudžiamojo proceso metu patvirtino, kad jis negalėjo atsisakyti patenkinti tokį R. S. prašymą dėl pastarojo užimtos socialinės padėties, einamų teisėjo pareigų. Be to, neginčytinai nustatyta, kad A. K. ir R. S. siejo ne tik bendras interesas (medžioklė), bet ir darbiniai santykiai. A. K. siekė palaikyti gerus santykius su R. S., nes pastarasis galėjo priimti A. K. palankius sprendimus civilinėse bylose paskirdamas jį bankroto administratoriumi. R. S., žinodamas tokią aplinkybę, suprato, jog A. K. būtų nepalanku atsisakyti įvykdyti išreikštą prašymą. Neatlygintinis materialinę vertę turinčių daiktų įgijimas R. S. pasinaudojant tarnybine padėtimi yra nesuderinamas su teisėjų veiklos principais, esme ir turiniu, kuriuo buvo pažemintas ir sumenkintas teisminės valdžios autoritetas bei diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. R. S. buvo žinoma, kad A. K. nupirko padangas automobiliui „UAZ“ už jo administruojamų bankrutuojančių įmonių lėšas, ir pritarė tokiems A. K. veiksmams, savo elgesiu skatindamas A. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Todėl nėra abejonių, kad R. S. sukurstė A. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Be to, R. S., rodydamas A. K. palankumą, kaip atsidėkojimą už pastarojo duotą pažadą ir atliktus veiksmus, vėliau paskyrė A. K. keliose civilinėse bylose bankroto administratoriumi. Įvertinus R. S. užimtas pareigas ir padarytus veiksmus nagrinėjamų įvykių metu, jo nuolatinį neformalų bendravimą su A. K., visuomenėje kilusį rezonansą dėl R. S. veiksmų, taip pat tai, kad R. S. sukurstė A. K. nusikalsti tenkinant jo išreikštą prašymą, pripažintina, kad R. S. padarė valstybei neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos.

369Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad įrodyta, jog R. S., būdamas valstybės tarnautoju - ( - ) teisėju, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas ( - ) teismo teisėjo tarnybine padėtimi ir teisėjo autoritetu, siekdamas turtinės naudos – neatlygintinai gauti materialinę vertę turinčius daiktus, 2008 m. rugsėjo pabaigos – 2008-10-02 laikotarpiu ( - ), ( - ), esančio ( - ) teismo teisėjo tarnybinio kabineto patalpose vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - bankroto administratoriui A. K. išreiškė prašymą iš administruojamų bankrutuojančių įmonių lėšų nupirkti bei neatlygintinai naudojimui perduoti keturis vienetus padangų medžioklėse naudojamam automobiliui „UAZ 31519“, v/n ( - ).

370Valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – įmonių administratorius A. K. šį R. S. neteisėtą reikalavimą sutiko įvykdyti ir 2008-10-02, nuo 15.12 val. iki 15.17 val., bei 2008-10-15, nuo 11.31 val. iki 11.43 val., ( - ), ( - ), esančio ( - ) teismo teisėjo tarnybinio kabineto patalpose vykusių susitikimų su R. S. metu nurodė, jog prašomus keturis vienetus automobilio padangų už administruojamų bankrutuojančių įmonių lėšas nupirks ir neatlygintinai perduos bei nurodė būdą – kad dėl administruojamų bankrutuojančių įmonių sąskaitose esančio lėšų trūkumo reikalaujamas keturias automobilio padangas jis nupirks per du kartus ir R. S. neatlygintinai perduos po dvi padangas 2008 m. lapkričio ir 2008 m. gruodžio mėnesiais.

371Šių susitikimų metu sužinojęs apie jo kurstomo atlikti piktnaudžiavimo tarnyba būdą bei terminus, R. S., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. K. nurodė, jog prašomas nupirkti ir neatlygintinai perduoti tinkamas medžioklėse naudojamam automobiliui padangas jis suras pats ir 2008 m. rugsėjo pabaigoje - 2008 m. spalio pradžioje davė pavedimą tokias padangas surasti asmeniui, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - R. P. L..

372Asmeniui, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - R. P. L., veikusiam R. S. pavedimu, 2008-10-27 - 2008-10-28 vykusių telefoninių pokalbių metu R. S. pranešus, kad tinkamas medžioklėje naudojamam automobiliui „UAZ 31519“, v/n ( - ), padangas rado ( - ) rajone, ( - ), esančioje firmoje “P“ ir viena jų kainuoja 225 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus), šias padangas turėjęs nupirkti A. K. 2008-11-04, tarp 11-13 val., buvo nuvežtas prie R. P. L. namų, esančių ( - ), ( - ), ir duotas nurodymas A. K. su R. P. L. nuvykti į šio nurodytą bendrovę nupirkti padangas.

373Tokiais veiksmais R. S., piktnaudžiaudamas tarnybine ( - ) teisėjo padėtimi ir teisėjo autoritetu, siekdamas turtinės naudos, palenkė (sukurstė) įmonių bankroto administravimo paslaugas teikusį A. K. padaryti kvalifikuotą piktnaudžiavimą tarnybine bankrutuojančių įmonių administratoriaus padėtimi.

374R. S. sukurstytas, A. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - 2008-02-20 ( - ) teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) paskirtu bankrutuojančios VšĮ „S (duomenys pakeisti)“ įmonės administratoriumi ir dėl savo, kaip šios bankrutuojančios privačios įmonės administratoriaus profesinės veiklos turintis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-2, 4 ir 9 punktuose, 11 straipsnio 3 dalies 1-24 punktuose, 14 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnyje ir 19 straipsnio 1 dalyje numatytus atitinkamus administracinius įgaliojimus, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas įmonių administratoriaus tarnyba ir įgaliojimais valdyti ir naudoti šios įmonės turtą, taip pat disponuoti juo ir bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis, 2008-11-04 ( - ) rajone, ( - ), esančioje A. B. įmonėje “P“ už 440 Lt nupirko du vienetus naujų automobilio padangų ( - ), už kurias pagal 2008-11-04 kasos pajamų orderį ( - ) ir PVM sąskaitą-faktūrą ( - )apmokėjo iš administruojamos bankrutuojančios VšĮ “S“ lėšų.

375Tęsdamas su R. S. suderintus nusikalstamus veiksmus, A. K. 2008-11-04 šį bankrutuojančios VšĮ “S“ turtą - dvi 440 litų vertės padangas perdavė R. S. pavedimu veikusiam R. P. L..

376Be to, vykdydamas neteisėtą pažadą nusikaltimo kurstytojui R. S., A. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - 2008-01-31 ( - ) teisėjo R. S. 2008-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) paskirtu bankrutuojančios IĮ “B“ fiziniu bankroto administratoriumi ir dėl savo, kaip šios bankrutuojančios privačios įmonės administratoriaus profesinės veiklos turintis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-2, 4 ir 9 punktuose, 11 straipsnio 3 dalies 1-24 punktuose, 14 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnyje ir 19 straipsnio 1 dalyje numatytus atitinkamus administracinius įgaliojimus ir teisę veikti šios įmonės vardu, valdyti ir naudoti šios įmonės turtą, taip pat disponuoti juo ir bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas bankrutuojančių įmonių administratoriaus tarnyba, 2008-12-01 ( - ) rajone, ( - ), esančioje A. B. firmoje “P“ už 450 Lt nupirko du vienetus naujų automobilio padangų ( - ), kurias pagal 2008-12-01 kasos pajamų orderį serija ( - ) ir PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) apmokėjo iš administruojamos bankrutuojančios IĮ “B“ lėšų.

377Tęsdamas su R. S. suderintus nusikalstamus veiksmus, A. K. apie tai, kad dar dvi reikalautas padangas nupirko ir paliko ( - ) rajone, ( - ), esančioje įmonėje “P“, 2008-12-01, nuo 16.07 val. iki 16.13 val., ( - ), ( - ) esančio ( - ) teismo teisėjo tarnybinio kabineto patalpose vykusio susitikimo metu nurodė R. S..

378Gavęs šiuos duomenis R. S. 2008-12-01, nuo 16.07 val., vykusio telefoninio pokalbio metu asmeniui, kuris dėl šios veikos nėra kaltas - R. P. L. nurodė, kad jis pasiimtų A. K. nupirktas dvi padangas iš šios įmonės, kuris įvykdė tokį pavedimą.

379Nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigos A. K. sukurstęs ir 2008-11-04 bei 2008-12-01 neatlygintinai priėmęs iš A. K. šiuos bendros 890 Lt vertės daiktus, valstybės tarnautojas – ( - ) teisėjas R. S., piktnaudžiaudamas teisėjo tarnybine padėtimi ir teisėjo autoritetu, gavo turtinės naudos bei suteikė galimybę turtinės naudos gauti bankroto administratoriui A. K., priimdamas šiam naudingus procesinius sprendimus nagrinėjamose civilinėse bylose: 2008-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) m. A. K. paskyrė bankrutuojančios įmonės UAB “Š“ įmonės administratoriumi bei 2008-11-10 šioje civilinėje byloje priimta nutartimi patvirtino, kad šios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę administravimo išlaidoms naudoti 5 400 Lt įmonės lėšas kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą; 2009-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) m. A. K. paskyrė bankrutuojančios V. B. individualios įmonės administratoriumi bei 2009-02-05 šioje civilinėje byloje priimta nutartimi patvirtino, kad šios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę administravimo išlaidoms naudoti 1 500 Lt įmonės lėšas kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą; 2009-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) m. A. K. paskyrė bankrutuojančios UAB “M“ administratoriumi bei 2009-02-10 šioje civilinėje byloje priimta nutartimi patvirtino, kad šios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę administravimo išlaidoms naudoti 3 400 Lt įmonės lėšas kas mėnesį iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

380Šiais veiksmais ( - ) teisėjas R. S. sulaužė 1992-07-08, 1994-05-19 ir 1994-12-20 duotas teisėjo priesaikas; pažeidė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinę nuostatą, jog teismui visi asmenys lygūs ir Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies konstitucinę nuostatą, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, taip pat Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies ir CPK 6 straipsnyje įtvirtintas analogiškas nuostatas; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2-3 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (...) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (...) duotos teisėjo priesaikos;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (...) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 1, 4-5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (...) elgtis taip, kad šeimos, visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui; nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi; būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą, paveikti nagrinėjamos bylos eigą;), 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (...) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; darbinėje (...) veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo; 14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (...) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesais ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtiną pareigingumo principą (teisėjas privalo (...) nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, (...) įstatymų ir kitų teisės aktų).

381Be to, šiais savo veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas tarnyba, ( - ) teisėjas R. S. padarė ir kitą nusikaltimą – sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį - bankroto administratorių A. K. padaryti kvalifikuotą piktnaudžiavimą tarnybą.

382Dėl šių valstybės tarnautojo - ( - ) teisėjo R. S. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyti teisėjo tarnybos veiklos principai, esmė bei turinys, buvo pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

383Darytina išvada, kad apygardos teismas nepagrįstai išteisino R. S. iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

384R. S. veiksmai, kai A. K. R. S. prašymu nupirko automobiliui „UAZ“ reikalingas padangas už bankrutuojančių administruojamų įmonių lėšas, turi BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) numatė, kad asmeniui apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. S. paskutinis inkriminuotas veiksmas buvo padarytas 2009-02-10. Vadinasi, penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2014-02-10. Byloje nėra duomenų, kad R. S. būtų padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko senaties terminas būtų nutrūkęs, taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi. Taigi, darytina išvada, jog nuo minėtos veikos padarymo dienos yra praėję daugiau kaip penkeri metai, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, ir baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl R. S. kaltės BK 24 straipsnio 5 dalies ir BK 184 straipsnio 1 dalies prasme. Kita vertus, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ir baudžiamosios bylos nutraukimas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui yra skirtingi baudžiamosios bylos užbaigimo būdai. Konstatavus, kad dėl R. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalies ir BK 184 straipsnio 1 dalies turėjo būti ne priimtas išteisinamasis nuosprendis, o baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, skundžiamas išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje atitinkamai naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

385A. K., siekdamas sumenkinti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, apeliaciniame skunde neigia turėjęs tikslą iššvaistyti jo administruojamų bankrutuojančių įmonių lėšas. Byloje nustatyta, kad A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, nupirko padangas automobiliui „UAZ“ iš VŠĮ “S“ ir IĮ “B“ piniginių lėšų, kurios nuteistajam buvo patikėtos. Šiuo atveju tik A. K., kaip bankroto administratorius, galėjo sumokėti už minėtus materialinę vertę turinčius daiktus jo administruojamų bankrutuojančių įmonių lėšomis. Tai, kad A. K. buvo sukurstytas nusikalsti perduodamas padangas R. S. nurodytam R. P. L., neleidžia teigti, jog apeliantas buvo visiškai priklausomas nuo R. S. įtakos. A. K. galėjo atsisakyti tenkinti R. S. išreikštą prašymą, be to, jis galėjo nupirkti padangas automobiliui „UAZ“ iš savo asmeninių piniginių lėšų, tačiau nuteistasis to nepadarė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. K., siekdamas palaikyti draugiškus santykius su R. S., kryptingai siekė išvaistyti kaltinime nurodytas VŠĮ “S“ ir IĮ “B“ priklausančias pinigų sumas. Be to, A. K., manydamas, kad R. S. neteisėtai prašo nupirkti padangas automobiliui „UAZ“, turėjo galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas pranešdamas apie tokį teisėjo elgesį, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apygardos teismas tinkamai nustatė A. K. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius požymius. Nagrinėjamu atveju A. K. nusikalstamų veikų teisiniam vertinimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad jis vėliau grąžino pinigines lėšas už nupirktas transporto priemonei padangas, o mokėjimas vėlavo dėl turėtų materialinių sunkumų, nes BK 184 straipsnio prasme kaltininko nusikalstami veiksmai yra baigti nuo kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymo momento.

386BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismų praktika, susiklosčiusi taikant BK 228 straipsnį, rodo, kad žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad dėl A. K. nusikalstamų veiksmų didelės turtinio pobūdžio žalos patyrė jo administruojami sunkioje ūkinėje-finansinėje padėtyje buvę bankrutuojantys juridiniai asmenys – VšĮ “S“ ir IĮ “B“ . Apygardos teismas nepateikė motyvų, kuriais remiantis pagrįstų, jog A. K. padarė didelę turtinės žalą minėtoms įmonėms. Sprendžiant šį klausimą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad VšĮ “S“ ir IĮ “B“ iššvaistytos piniginės lėšos nebuvo itin didelės – atitinkamai 440 Lt ir 450 Lt. Apelianto nusikalstamų veiksmų padarymo metu šios įmonės jau buvo sunkioje finansinėje padėtyje, dėl kurios joms buvo iškeltos bankroto bylos. Byloje nėra duomenų, kad A. K. iššvaisčius pinigines lėšas, itin pablogėjo VšĮ “S“ ir IĮ “B“ finansinė padėtis ar stipriai nukentėjo kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju vien VšĮ “S“ ir IĮ “B“ statusas (įmonės, kurioms iškeltos bankroto bylos) nelaikytinas pakankama aplinkybe pripažinti, kad A. K. savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę turtinę žalą šioms įmonėms. Todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog apeliantas, veikdamas kaip bankroto administratorius ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei. Civilinėse bylose bankroto administratorius skiriamas siekiant valdyti bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtą, t. y. išsaugoti bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtą, išieškoti turtą iš skolininkų, parduoti turtą ir tenkinti kreditorių reikalavimus, taip pat organizuoti likusio turto perdavimą. Taigi, bankroto administratorius užima svarbią vietą bankroto procese, todėl jam keliami aukšti ne tik išsilavinimo, kompetencijos, bet ir pasitikėjimo juo reikalavimai. Tik bankroto administratoriui tinkamai vykdant jam pavestas funkcijas, galima prisidėti prie tinkamo bankroto proceso užbaigimo. Būtent minėtiems tikslams įgyvendinti A. K. civilinėse bylose buvo paskirtas VšĮ “S“ ir IĮ “B“ bankroto administratoriumi, taip suteikiant jam teisinį pagrindą valdyti šių įmonių turtą. Kita vertus, nuteistasis, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais ir veikdamas tiesiogine tyčia, panaudojo dalį VšĮ “S“ ir IĮ “B“ priklausančio turto ne užtikrinti tinkamą bankroto proceso eigą, bet tenkinti trečiojo asmens – R. S. – poreikius. Dėl A. K. veiksmų tam tikra dalimi nukentėjo jo administruojamų bankrutuojančių įmonių ir kreditorių interesai. Be to, A. K. savo veiksmais leido suformuoti minėtų įmonių kreditorių neigiamą nuomonę, kad jis gali disponuoti patikėtu turtu savo nuožiūra, nepaisydamas bankrutuojančių įmonių ir kreditorių interesų. Akivaizdu, kad vieno bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai suformuoja visuomenėje tam tikrą neigiamą nuomonę ir dėl kitų bankroto administratorių bei mažina pasitikėjimą jais. Kadangi A. K. nusikalstami veiksmai buvo susiję su teisėjo R. S. naudos gavimu, todėl visuomenėje kilo rezonansas, apie bylos procesą buvo paskelbta žiniasklaidoje. Tokiu būdu A. K. sumenkino bankroto administratoriaus tarnybos autoritetą ir diskreditavo įmonių administratoriaus vardą. Nuteistasis apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad šiuo atveju nebuvo įvertinti jo atliktų veiksmų pobūdis, tikslai, apimtis ir pasekmės, nepateikdamas jokių motyvuotų argumentų dėl nepadarytos didelės neturtinės žalos valstybei. Pripažintina, kad apygardos teismas teisingai kvalifikavo A. K. veiksmus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį.

387Pripažinus R. S. kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl A. K. paskyrimo UAB “N“ turto administratoriumi civilinėje byloje Nr. ( - )), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 5 dalį bei BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų, susijusių su nedarbingumo pažymėjimo J. S. išdavimu), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų sukurstant A. K. piktnaudžiauti tarnyba), R. S. veiksmus perkvalifikavus iš BK 225 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X- 1233 redakcija), taip pat V. S. pripažinus kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 5 dalį bei BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl V. S. veiksmų, susijusių su nedarbingumo pažymėjimo J. S. išdavimu), spręstini nuteistiesiems bausmių skyrimo klausimai.

388BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

389R. S. padarė šešis baigtus apysunkius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimai padaryti siekiant, kad nuteistasis turėtų turtinės naudos (pavyzdžiui, padangų automobiliui „UAZ“ įgijimas per A. K.) arba kiti asmenys turėtų asmeninės naudos (pavyzdžiui, nuteistojo neserganti dukra gautų nedarbingumą). R. S. nusikalsdamas veikė kaip vykdytojas arba kurstytojas. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. R. S. praeityje nebuvo traukas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn (t. 13, b.l. 79), byloje nėra duomenų, kad jis yra gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į narkologinę įskaitą (t. 13, b.l. 81). Šiuo metu nuteistasis dirba. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarytų nusikaltimų skaičių ir pobūdį, kas leidžia teigti, kad R. S. nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jie buvo padaryti apeliantui sąmoningai ignoruojant visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pripažintina, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti R. S. paskiriant laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Kita vertus, nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo prašymą paskirti R. S. realią laisvės atėmimo bausmę. Visų pirma pastebėtina, kad prokuroras nenurodė jokių apeliaciniame skunde argumentų, kuriais pagrįstų, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuo R. S. padarytų nusikaltimų iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, per kurį nėra duomenų, jog dėl jo būtų pradėta naujų baudžiamųjų persekiojimų, konstatuotina, kad R. S. taikytinas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nustatant įpareigojimą.

390V. S. padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, veikdama tiesiogine tyčia. Nusikaltimai padaryti siekiant, kad nuteistosios dukra turėtų asmeninės naudos, t. y. kad jai, nesergančiai jokia liga, būtų išduotas nedarbingumas. V. S. padarė vieną nusikaltimą veikdama kaip vykdytoja, o kitą nusikaltimą – kaip kurstytoja. Nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. V. S. iki nusikaltimų padarymo nebuvo traukta baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn (t. 17, b.l. 95), byloje nėra duomenų, kad ji yra gydyta psichiatrinėse ligoninėse ar įrašyta į narkologinę įskaitą (t. 17, b.l. 97). BK 228 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad V. S. BK 55 straipsnio prasme yra teisiama pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą, pripažintina, kad bausmės tikslai už BK 24 straipsnio 5 dalyje bei BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą bus pasiekti V. S. paskyrus baudą. BK 228 straipsnio 2 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje aiškinama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju V. S. abu padaryti nusikaltimai yra tarpusavyje susiję, t. y. jie padaryti esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Nenustatyta, kad pati V. S. nusikalsdama asmeniškai gavo kokios nors naudos. Nuo V. S. padarytų nusikaltimų iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį nėra duomenų, jog dėl jos būtų pradėta naujų baudžiamųjų persekiojimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kartu su kitomis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad BK 228 straipsnio 2 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas V. S. už atliktus nusikalstamus veiksmus aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jai skiriama švelnesnė, nei minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė – bauda.

391A. K. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavus iš BK 227 straipsnio 1 dalies į BK 227 straipsnio 2 dalį, prokuroro apeliacinio skundo prašymu A. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda paliekama nepakeista ir iš naujo nesprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

392Dėl A. K. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

393A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo nuteistajam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas prašo taikyti šį baudžiamosios teisės institutą dėl jo padaryto BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

394BK 40 straipsnis numato teismui galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymui perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumą: 1) kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apygardos teismo atsisakymas taikyti A. K. BK 40 straipsnio nuostatas motyvuotas tuo, kad A. K. yra įtariamas padaręs daug analogiškų nusikalstamų veikų, dėl kurių STT ( - ) valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). A. K. iki šioje byloje nustatytų jo padarytų nusikalstamų veikų nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už keturių nusikalstamų veikų padarymą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad A. K. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis nusikalto būdamas bankroto ar turto administratoriumi civilinėse bylose ir veikdamas tiesiogine tyčia, siekiant palaikyti draugiškus santykius su R. S., buvusiu ( - ) teisėju. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dėl A. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų STT ( - ) valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) (t. 21, b.l. 179-181). Nors tuo metu nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, kuriuo būtų įvertinti A. K. padaryti veiksmai baudžiamojo įstatymo prasme, tačiau ikiteisminio tyrimo atlikimas yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl apelianto asmenybės ir manymo, ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priešingai nei teigia A. K., toks jo asmenybės vertinimas nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2014-06-02 nuosprendžiu A. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 228 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei šioje dalyje baudžiamoji byla Nr. ( - ) buvo nutraukta. Baudžiamojo proceso nutraukimas atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nelaikytinas asmens reabilitavimu ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimu. Todėl minėto nuosprendžio priėmimas nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) nustatyti A. K. veiksmai, dėl kurių jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, buvo atlikti iki kaltinamojo akto surašymo šioje byloje. Be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl veiksmų, padarytų jam vykdant bankroto administratoriaus funkcijas ir po to, kai jis padarė šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas. Aptariamas nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga vertinant jo asmenybę. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. K. praeityje trauktas net dvidešimt kartų administracinėn atsakomybėn (t. 10, b.l. 145-163). Nors apeliantui administracinės nuobaudos negalioja ir jos buvo paskirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis byloje, kita vertus, šios aplinkybės taip pat negalima visiškai ignoruoti vertinant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Priešingai, sistemingas visuomenėje nustatytų Kelių eismo taisyklių nesilaikymas iki nusikalstamų veikų padarymo neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, pripažintina, kad apygardos teismas pagrįstai nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos ir neatleido A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 40 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o vien tokio asmens nesutikimas su teismo priimtu sprendimu savaime nelaikytinas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

395Dėl A. K. paskirtų bausmių pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

396A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai jam už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė teisės dirbti bankroto administratoriumi atėmimą atitinkamai 2 metams bei 2 metams ir 6 mėnesiams.

397BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, išskyrus BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis. A. K. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimų padarymo metu galiojusioje BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo nurodytos alternatyvios bausmės: teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Tuo tarpu BK 228 straipsnio 2 dalies (2011-06-21 Nr. XI-1472 redakcija) sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, o Lietuvos Respublikos 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472 bausmė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas – buvo pašalinta iš bausmių sąrašo, nurodyto BK 42 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 Nr. XI-1472 redakcija). Iki kol galiojusioje BK 42 straipsnio 1 dalies redakcijoje teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas buvo viena iš švelniausių bausmių, nes įstatymų leidėjas išdėstė bausmes griežtėjančia tvarka. Taigi, naujoje BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijoje nebeliko teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, kuri buvo švelnesnė bausmė už baudą, numatytą dabartinėje BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijoje. Be to, priėmus naują BK 228 straipsnio 2 dalies redakciją, padidėjo maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis už nusikaltimo padarymą, dėl ko šiuo metu piktnaudžiavimas, turintis kvalifikuojančių požymių, laikytinas sunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 5 dalis), o ne apysunkiu nusikaltimu, kaip buvo pagal ankstesnę straipsnio redakciją. Priskyrus aptariamą nusikaltimą sunkesnei nusikaltimų, t. y. sunkių nusikaltimų kategorijai, buvo atimta baudžiamajame įstatyme nustatyta galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 ar 40 straipsnius, pailgėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties ir teistumo terminai bei kt. Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, kad priėmus 2011-06-21 įstatymą Nr. XI-1472, buvo sugriežtintos bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei kitokiu minėtu būdu pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, todėl šis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, parinkdamas A. K. už padarytus nusikaltimus teisės dirbti bankroto administratoriumi atėmimą remiantis BK 228 straipsnio 2 dalies sankcija (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. To nepaneigia, kad dabartiniu metu teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas priskirtinas prie baudžiamojo poveikio priemonių (BK 682 straipsnis).

398Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 3 punktu ir 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

399Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis, kuriomis R. S. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl A. K. paskyrimo UAB “N“ turto administratoriumi civilinėje byloje Nr. ( - )), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų, susijusių su nedarbingumo pažymėjimo J. S. išdavimu), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų sukurstant A. K. piktnaudžiauti tarnyba), ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

400R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl A. K. paskyrimo UAB “N“ turto administratoriumi civilinėje byloje Nr. ( - )), ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

401R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų, susijusių su nedarbingumo pažymėjimo J. S. išdavimu), ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

402R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų, sukursčius valstybės tarnautojui prilygintą asmenį išduoti nedarbingumo pažymėjimą J. S.), ir jam paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

403R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų, sukursčius A. K. piktnaudžiauti tarnyba), ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

404R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų sukursčius A. K. piktnaudžiauti tarnyba nuperkant padangas), ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

405Taip pat pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojant jo nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei jam paskirti 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

406Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria:

4071) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. S. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie švelnesnės iš dalies pridėjus griežtesnę bausmę, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

4082) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirtas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

409Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, R. S. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų, susijusių su nedarbingumo pažymėjimo J. S. išdavimu), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų, sukursčius valstybės tarnautojui prilygintą asmenį išduoti nedarbingumo pažymėjimą J. S.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

410Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, R. S. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų, sukursčius A. K. piktnaudžiauti tarnyba), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl R. S. veiksmų sukursčius A. K. piktnaudžiauti tarnyba nuperkant padangas), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. S. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

411Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu subendrintas bausmes ir paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais bei R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

412Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

413Taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis, kuriomis R. S. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį, R. S. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

414Taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V. S. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

415V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jai paskirti 60 MGL (7 800 Lt) (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio baudą, kas atitinka 2 259 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių) eurų baudą;

416V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir jai paskirti 40 MGL (5 200 Lt) (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą, kas atitinka 1 506 (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių) eurų baudą.

417Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, V. S. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jai paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (7 800 Lt) (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų), dydžio baudą, kas atitinka 2 259 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių) eurų baudą.

418Taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, V. S. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

419Taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis, kuriomis J. S. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, J. S. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir baudžiamąją bylą šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

420Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies aplinkybę dėl J. S. pakartotinio išteisinamo iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, J. S. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

421Taip pat pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant jo nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir paliekant Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu A. K. paskirtą 90 MGL (11 700 Lt) (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų litų) dydžio baudą.

422Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad dėl A. K., padariusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, dėl piktnaudžiavimo perkant automobiliui „UAZ“ padangas) numatytą nusikalstamą veiką, veiksmų didelės turtinio pobūdžio žalos patyrė jo administruojami sunkioje ūkinėje-finansinėje padėtyje buvę bankrutuojantys juridiniai asmenys – VšĮ “S“ ir IĮ “B“ .

423Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

424Kitą Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.