Byla 1A-102-396/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Viktoro Kažio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskij, gynėjams advokatams Loretai Atkočaitienei, Valdui Burneikiui, Annai Grinevič, Loretai Daukšienei, Ramūnui Gudašiui, nuteistiesiems B. B., T. S., R. Č., B. T., A. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Č., B. B., A. J., B. T. (B. T.), T. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams;

4- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. sausio 26 d. disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

5- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo mėnesį disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

7T. S. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8B. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi subendrinta bausme ir B. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

10B. T. grąžinti ikiteisminio tyrimo metu paimti 280 Lt ir 6 JAV doleriai, kurie yra saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

11A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

12- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

13- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;

14- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu bei A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

16B. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

17R. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. sausio 26 d. disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

18R. Č. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti G. J., K. P., J. Ž., S. S., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.

20Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

21T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 26 d., bute, esančiame ( - ), neteisėtai, už 200 Lt pardavė 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,02 g (0,2 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 2,46 g (24,3 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą.

22T. S. ir G. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, ir turėdami tikslą platinti, nuo 2010 metų rudens, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai laikė sutuoktinių I. ir G. J. bute, esančiame ( - ), 10,273 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis, t. y. 2,741 g (26,7 %) narkotinės medžiagos – heroino, kurį su G. J. ir I. J. žinia, T. S. ir A. J., veikdami bendrininkų grupe, po to kai T. S. gavo iš B. T. užsakymą, 2011 m. vasario 3 d. 15 val. 00 min., K. mieste, automobiliu „H“, valst. Nr. XXX atgabeno į parduotuvę „M“, esančią ( - ), ir šią narkotinę medžiagą įdėjo į saugojimo kamerą Nr. 40, bei T. S. prašymu, A. J. padėdamas stebėjo aplinką, t. y. matė kaip B. T. pasiėmė iš saugojimo kameros 10,273 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis, t. y. 2,741 g (26,7 %) narkotinės medžiagos – heroino, ir apie tai pranešė T. S.

23Taip pat, T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 19 d., K. mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neatlygintinai, perdavė A. J. 26,444 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 5,315 g (20,1 %) psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane).

24B. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

25B. T. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, užsisakė pas T. S. platinimui ir vartojimui didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino (po 130 Lt už 1 g) bei 2011 m. vasario 3 d. apie 15 val. 00 min. atvyko į parduotuvę „M“, esančią ( - ), kur T. S. nurodymu, A. J. stebint aplinką, iš saugojimo kameros Nr. 40, paėmė T. S. įdėtus 10,273 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 2,741 g (26,7 %) narkotinės medžiagos – heroino, kurį tą pačią dieną tarpmiestiniu autobusu K–K gabeno į K., kur 19 val. 00 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei asmens kratos metu iš jo buvo paimta 10,273 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 2,741 g (26,7 %) narkotinės medžiagos – heroino.

26A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2011 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 19 d., K. mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neatlygintinai, iš T. S. įgijo 26,444 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 5,315 g (20,1 %) psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), ir neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti iki 2011 m. kovo 19 d. laikė ir gabeno automobilyje „M“, valst. Nr. XXX, kol 2011 m. kovo 19 d. apie 05 val. 00 min., K., ties V. pl. ir R. K. gatvės sankirtos, automobilį sustabdė policijos pareigūnai.

27Taip pat, A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su B. B., turėdamas R. R. užsakymą įgyti 5 g metamfetamino, 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 16 val. 00 min. atvyko į B. B. gyvenamąją vietą, t. y. butą, esantį ( - ), ir neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš B. B. įgijo 3,463 g baltos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,726 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei iš anksto suderinęs su B. B., paslėpė 200 ml talpos tūbelėje nuo saulės kremo ir vyriško dezodoranto „L“ pakuotėje ir nurodytas psichotropines medžiagas išsiuntė į P. autobusų stoties siuntų skyrių, esantį ( - ), R. R.

28R. Č. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš anksto užsisakė pas S. S. 2 g amfetamino už 40 Lt bei auksinius auskarus ir 2011 m. sausio 26 d. apie 18 val. 00 min., R. K. gatvėje, K., prie parduotuvės „Š“, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš S. S. įgijo 2,125 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,004 g (0,2 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,516 g (24,3 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė prie savęs bei gabeno autobusu iš R. K. gatvės, esančios K., į P., kur einant į sutartą vietą su Ž. K., jog šiai neteisėtai už 80 Lt galėtų parduoti metamfetaminą, apie 19 val. 45 min., buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

29B. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su A. J., turėdama A. J. užsakymą įgyti 5 g metamfetamino, 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 16 val. 00 min. atvykusi į I. J. gyvenamąją vietą, t. y. butą, esantį ( - ), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš I. J. už nenustatytą pinigų sumą 3,463 g baltos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,726 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir tą pačią dieną perdavė A. J., kuris, iš anksto suderinęs su B. B., paslėpė šias medžiagas 200 ml talpos tūbelėje nuo saulės kremo ir vyriško dezodoranto „L“ pakuotėse, ir nurodytas psichotropines medžiagas išsiuntė į P. autobusų stoties siuntų skyrių, esantį ( - ), R. R.

30Nuteistoji B. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

31Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau paskyrė neteisingą bausmę. Pasak nuteistosios, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes netaikė BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

32Skunde remiamasi teismų praktika ir pažymima, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-230/2010, Nr. 2K-476/2010, Nr. 2K-390/2011 ir kt.).

33Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog duodama teisingus parodymus padėjo atskleisti nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, jame dalyvavusius asmenis bei nepripažino šių aplinkybių, kaip atsakomybę lengvinančių.

34Atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pagrindo pripažinti jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes apeliantės vaidmuo buvo antraeilis, t. y. vykdė tik A. J. nurodymus, todėl bendrininkavimo lygis nepasiekė tokio laipsnio, jog būtų pagrindas tokią aplinkybę laikyti kaip sunkinančią.

35Apeliantė skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, žala valstybei padaryta nebuvo, šiuo metu yra užsiregistravusi gydymo įstaigoje ir lanko medicininius kursus, nebevartoja narkotinių ir / ar psichotropinių medžiagų, prižiūri neįgalų tėvą.

36Nurodo, kad augina mažametę dukrą, todėl laisvės atėmimo bausmė labai pablogintų dukros padėtį. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje nurodoma, jog mažamečio vaiko negalima išskirti su jo motina.

37Nuteistosios B. B. nuomone, atsižvelgus į pirmiau nurodytas visas aplinkybes, yra pagrindas jai taikyti tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

38Nuteistoji R. Č. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

39Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau paskyrė neteisingą bausmę. Skunde prašo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

40Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, davė nuoseklius, išsamius ir tikrovę atitinkančius parodymus, padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje bei išaiškinti kitų asmenų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių nevertino bei nepripažino jos atsakomybę lengvinančiomis. Pažymi, kad teismas skirdamas bausmę gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.

41Nuteistoji nurodo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (BK 54 straipsnis). Be to, jei byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas gali sankcijos ribose paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta įstatymo (BK 62 straipsnis).

42Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, viena augina ir išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra kam prižiūrėti. Tvirtina, kad nuo inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau daugiau kaip trys metai, naujų nusikalstamų veikų ar nusižengimų nepadarė. Pasak apeliantės, jos padaryta nusikalstama veika nesukėlė jokių sunkių padarinių, nes nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, t. y. padariniai nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Be to, jos padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nesiekė jokių savanaudiškų tikslų ir pan.

43R. Č. nuomone, yra visos būtinos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. nors pirmosios instancijos teismas pripažino tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau yra dvi jos (apeliantės) atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. visiškas kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei geranoriškas padėjimas nustatyti objektyvią tiesą byloje; nepadaryta jokia turtinė žala; viena augina ir išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

44Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, apeliantė skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasak R. Č., tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, remiasi teismų praktika ir nurodo, kad baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas, praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo turi būti taip pat apsvarstomi, atsižvelgiant į viešą interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojamo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-256/2009).

45Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (du epizodai), BK 260 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

46Pažymi, kad Kauno apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 254 straipsnio 3 dalies, BPK 255 straipsnio 2 dalies, BPK 302 – BPK 307 straipsnių, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, rungimosi principą, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

47Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja BPK 219 straipsnio turinį ir nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka šio straipsnio reikalavimų bei tokiu būdu buvo pažeista jo (apelianto) teisė į gynybą, t. y. žinoti, kuo yra kaltinamas. Nurodo, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Kasacinės nutartys Nr. 2K-223/2012, Nr. 2K-268/2013, Nr. 2K-435/2013).

48Tvirtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog jis (apeliantas) veikė organizuota grupe, tačiau nenurodytas nei vienas BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytas organizuotos grupės kvalifikuojantis požymis, t. y. nenurodytas koks buvo vaidmenų pasiskirstymas, kokias užduotis buvo susitarę atlikti, kas vadovavo organizuotai grupei, kokiais veiksmais pasireiškė vadovavimas ir pan.

49Pažymi, kad pareikštame kaltinime dėl BK 260 straipsnio 3 dalies padarymo nenurodyta nei viena faktinė aplinkybė, kuri patvirtintų bent vieną kitų organizuotos grupės dalyvių (bendrininkų) veiksmą. Nuteistojo nuomone, vien tik pasyvus asmens žinojimas apie rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką negali būti kvalifikuojamas kaip bendrininkavimas. Pažymi, kad pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Tuo tarpu, kaltinamajame akte nurodoma tik BK 25 straipsnio norma, kuri apibrėžia tik organizuotos grupės sąvoką.

50Pareikštuose kaltinimuose dėl BK 260 straipsnio 1 dalyse numatytų nusikalstamų veikų taip pat nenurodytas nei vienas asmuo, padėjęs ar kitaip dalyvavęs jam (apeliantui) darant nusikalstamas veikas. Pasak apelianto, psichotropinių medžiagų įgijimas iš kito asmens negali būti kvalifikuojamas kaip bendrininkavimas, jeigu po šių medžiagų įgijimo asmens, kuris perdavė šias medžiagas, veika pasibaigia ir neturi jokios įtakos tolimesniam disponavimui šiomis medžiagomis.

51T. S. teigimu, kaltinamajame akte netinkamai pritaikyti BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalys bei BK 60 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kaltinamąjį aktą grąžinti prokurorui.

52Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamąjį nuosprendį ir atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas jam (apeliantui) inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 260 straipsnio 2 dalį. Tačiau nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas perkvalifikuodamas šią nusikalstamą veiką nustatomojoje nuosprendžio dalyje nustatė dvi naujas bendrininkavimą kvalifikuojančias faktines aplinkybes, kurios nebuvo inkriminuotos kaltinime, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatė, jog jis (apeliantas) 10,273 g šviesių miltelių pardavė B. T. veikdamas bendrininkų grupe su G. J. ir A. J.

53Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisėtai išplėtė kaltinimo ribas ir tokiu būdu pasunkino jo teisinę padėtį, nes veiką kvalifikavo pagal kitą BK straipsnį, o apie tai teisiamajame posėdyje iš anksto neinformavo.

54Tuo tarpu, epizode dėl 10 g psichotropinės medžiagos pardavimo L. S., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šią medžiagą pardavė ne L. S., o asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, ir jam (nuteistajam) inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 2 dalies, BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. pašalino bendrininkavimo požymį. Pasak T. S., pirmosios instancijos teismas iš esmės pakeitė bylos faktines aplinkybes ir tokiu būdu pasunkino jo (apelianto) teisę į gynybą, nes nežinodamas kokiam asmeniui pardavė psichotropinę medžiagą, nežinojo kaip gintis nuo visų galimų kaltinimo variantų.

55Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pažymima, jog kaltinamojo teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį, teisė į gynybą ir teisingą teismą pažeidžiama ir tuo atveju, kai inkriminuojama nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą. Be to, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, ar perkvalifikuojant inkriminuotą nusikalstamą veiką iš esmės keičiamos veikos faktinės aplinkybės.

56Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, jog nedraudžiama nuteisti kaltinamojo pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme. Jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nepranešama, sudaromos prielaidos neužtikrinti kaltinamojo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, negarantuoti pakankamų procesinių priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo, neužtikrinti galimybės jomis pasinaudoti, varžyti kaltinamojo teisę į gynybą, pažeisti konstitucinį teisinės valstybės principą. Tokiu būdu pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą.

57Be to, nacionalinėje teismų praktikoje BPK 255 straipsnyje, BPK 256 straipsnyje padaryti pažeidimai taip pat yra vertinami kaip esminiai BPK pažeidimai, kuriais pažeidžiama kaltinamojo teisės žinoti kaltinimą, teisės į gynybą ir teisingą teismą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-9-1/2014).

58T. S. skunde nurodo, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu prapažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Kasacinės nutartys Nr. 2K- P-412/2007, Nr. 2K-319/2008, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010 ir kt.). Ar veika laikytina tęstine, ar pakartotine, priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą.

59Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai. Nors nežymiai skiriasi nusikalstamų veikų darymo laikas, veiksmų apimtis, tačiau nustatyta, kad draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimas vyko pagal vienodą schemą, tokiais pat veiksmais bei įgyvendinant vieną sumanymą, t. y. veiksmus siejo bendras sumanymas ir tyčia bei buvo siekiamas bendras tikslas – pasipelnyti.

60Todėl nuteistojo nuomone, šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jam (apeliantui) inkriminuotos nusikalstamos veikos laikytinos tęstiniu nusikaltimu (Kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-227/2012).

61Apeliantas skunde cituoja savo duotus parodymus ir tvirtina, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė ir kaltės nepripažįsta, tačiau skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog jis (apeliantas) kaltu prisipažino iš dalies. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino jo parodymus, nes kai kurių faktinių bylos aplinkybių pripažinimas nėra kaltės prisipažinimas.

62Prašo atsižvelgti į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, nors prokuroras jam bandė daryti psichologinį spaudimą, t. y. prašė duoti kaltinančius parodymus apie kitus asmenis ir už tai žadėjo neskirti kardomosios priemonės – suėmimo bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo apklausų metu nebuvo daromi garso įrašai, todėl parodymai buvo surašomi pareikštam kaltinimui naudinga linkme, t. y. nebuvo užrašytos reikšmingos aplinkybės. T. S. nuomone, tai kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nurodė papildomas jam žinomas aplinkybes, negali būti vertinama kaip parodymų prieštaringumas, nes visi parodymai turi būti vertinami visete su kitais įrodymais.

63Nurodo, kad L. S. duodamas parodymus apie tai, jog jis (apeliantas) pardavė narkotines medžiagas, melavo, nes tokiu būdu siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pasak nuteistojo, L. S. ne tik vartojo narkotikus, bet ir pats pardavinėjo. Pažymi, kad L. S. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, nes pasislėpė nuo teismo. Pasak apelianto, jis turi visas teises reikalauti, kad teisiamojo posėdžio metu būtų apklausti liudytojai jam (apeliantui) dalyvaujant. Be to, pažymi, kad L. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus įtakotas prokuroro, nes kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones. Nuteistojo nuomone, L. S. turi būti apklaustas teisiamajame posėdyje, nes jo parodymais grindžiama jo (apelianto) kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. parodymai yra taip pat neteisėti, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam (A. J.) darė poveikį bei vertė duoti parodymus apkalbant jį (apeliantą).

64Taip pat pažymi, kad su G. J. jokie ryšiai susiję su narkotinėmis medžiagomis jų nesiejo. Tačiau iš I. J. narkotines medžiagas pirko apie 4-5 kartus, po 1-2 g. Nurodo, kad jis I. J. bute nesilankydavo, raktų neturėjo bei jokių savo daiktų ten nelaikė. Skunde prašo atsižvelgti į G. J. parodymus apie tai, kad jis (G. J.) kartu su I. J. negyveno nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio, narkotinių medžiagų nelaikė bei nevartojo. Pasak T. S., šie parodymai visiškai sutampa su jo (apelianto) parodymais. Taip pat apeliantas skunde prašo teisiamajame posėdyje apklausti I. J. kaimynus, kurie patvirtintų arba paneigtų apie E. B., G. J. ir jo (apelianto) susitikimus pas I. J.

65Tai, kad būtent I. J. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis patvirtino apklausų metu K. P. ir B. B.

66Pasak apelianto, organizuotą grupę subūrė ir jai vadovavo būtent I. J., kuri turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už visas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. nėra pagrindų ir sąlygų jai taikyti BK 39¹ straipsnio nuostatas. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad būtent I. J. aktyviai organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą, jų priėmimą, saugojimą, rinko pinigus, telefonu kontaktavo su pirkėjais ir pan.

67Atkreipia dėmesį ir į tai, kad I. J. duoti parodymai yra prieštaringi dėl esminių aplinkybių, ji yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl apklausų metu davė parodymus naudingus kaltinimui.

68Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas E. B., kuris buvo pagrindinis narkotinių medžiagų tiekėjas ir visų nusikalstamų veikų iniciatorius. Nuteistojo nuomone, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė BPK 276 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus pažeidimus. Todėl teisiamojo posėdžio metu būtina šį liudytoją iškviesti ir apklausti apie ryšius su I. J. bei apie bendrą jų susitarimą dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis. Be to, šio liudytojo parodymai patvirtins arba paneigs I. J. parodymus.

69Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė į ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą ir neproporcingai ilgą suėmimą. Nurodo, kad baudžiamoji byla nagrinėjama apie keturis metus, nors nėra sudėtinga, neturi sudėtingo nusikaltimo mechanizmo ar tarptautinių elementų. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tarptautinę ir nacionalinę praktiką, kurioje tvirtinama, kad viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sušvelninimas (EŽTT sprendimas Merit prieš Ukrainą; Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra neteisinga, pernelyg griežta ir neproporcinga, todėl turi būti sumažinta.

70Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį jį išteisinti.

71Atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. vasario 3 d. įvykio vietoje buvo, tačiau niekam jokių narkotinių medžiagų neperdavė ir už tai jokių pinigų neėmė. Apeliantas tvirtina, kad į šią nusikalstamą veiką jis (apeliantas) kartu su T. S. buvo įtraukti asmens, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.

72Nuteistasis B. T. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pakeisti, ir taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę.

73Skunde nuteistasis nurodo, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir labai gailisi. Be to, pirmosios instancijos teismas tai pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

74Prašo asmens kratos metu paimtus bei grąžintus 280 Lt ir 6 JAV dolerius pervesti į jo asmeninę sąskaitą, esančią Alytaus pataisos namuose.

75B. B., T. S., R. Č., B. T., A. J. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo nuteistosios R. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o B. B., T. S., B. T., A. J. atmesti.

76Nuteistųjų R. Č. ir B. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

77Nuteistųjų A. J., T. S. ir B. T. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

78Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduotų apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. J. neskundžia įrodymų vertinimo dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. rugpjūčio 4 d. epizodo), BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl šios nuosprendžio dalys neperžiūrimos.

79Nuteistieji T. S. ir A. J. apeliaciniuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

80Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojami BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis. Taip pat pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, jog kaltininko kaltė Baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014). EŽTT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001).

81Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų T. S., A. J., B. T. lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų T. S., A. J., B. T., liudytojų parodymus, specialisto išvadas, rašytinę medžiagą, telefoninių pokalbių išklotines vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau apeliaciniuose skunduose vadovaujamasi tik nuteistiesiems palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuojant, jų nesiejant tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis.

82Dėl 2011 m. sausio 26 d. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

83pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

84Nuteistasis T. S. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog 2011 m. sausio 26 d. 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,02 g (0,2 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 2,46 g (24,3 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą, tokiu būdu jis negalėjo gintis nuo jam pareikšto nekonkretaus kaltinimo.

85Nors nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad L. S. nebuvo apklaustas apygardos teisme, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Iš 2013 m. liepos 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad L. S. pirmosios instancijos teisme parodė, jog iš T. S. narkotikus gavo per kelis kartus, o 10 g gavo vienu metu, juos per kelis kartus pardavė S. S. (17 t., 193-200 b. l.). Tačiau vėliau L. S. į teismo posėdžius neatvyko, todėl apygardos teismas jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registraciją policijos įstaigoje pakeitė į griežtesnę – suėmimą ir paskelbė jo paiešką, o baudžiamąją bylą išskyrė į atskirą (18 t., 36-53, 71-73, 90-91 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu T. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. sausio 26 d., bute, esančiame ( - ), už 200 Lt neteisėtai pardavė L. S. 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,02 g (0,2 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 2,46 g (24,3 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino (17 t., 6-43 b. l.). Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, jog T. S. narkotines medžiagas pardavė asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, nes priešingu atveju būtų pažeista L. S. teisė į nekaltumo prezumpciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. liepos 17 d. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu T. S. ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti klausimus L. S., kuris tik vėliau nuo teismo pasislėpė. Todėl esant šioms aplinkybėms, nuteistojo T. S. skundo argumentai dėl jo teisės į gynybą pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio.

86T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad L. S. parodymai yra melagingi, tokiu būdu jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, L. S. vartojo narkotikus, juos pardavinėjo, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, nes prokuroras jam (L. S.) darė įtaką.

87Teisėjų kolegijos nuomone, tokie T. S. argumentai nepagrįsti.

88Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. S. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant gynėjui, parodė, jog 2011 m. sausio 26 d. T. S. atvežė į butą, esantį ( - ), 10 g amfetamino, kuriuos nupirko už 200 Lt. Dalį šios narkotinės medžiagos suvartojo pats, o kitą dalį pardavė S. S., kuris davė 40 Lt ir auksinius auskarus (15 t., 72-76 b. l.). L. S. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, davė analogiškus parodymus, tačiau tiksliai neprisiminė kokiomis dienomis T. S. juos atvežė, dėl jų atvežimo laiko susitardavo telefonu (15 t., 64-65, 67-69 b. l.).

89Iš nuteistojo S. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis iš L. S. nusipirko amfetamino, už tai sumokėjo 40 Lt ir davė auksinius auskarus. Nupirktus narkotikus vėliau perdavė R. Č. (16 t., 27, 19-22 b. l., 18 t., 172 b. l.). Tai patvirtino nuteistoji R. Č. ir parodė, jog ji prašė S. S. gauti amfetamino, davė jam 40 Lt ir auksinius auskarus. Po to S. S. nuėjo pas L. S. ir nupirko 2 g amfetamino (17 t., 197-198 b. l.). Nuteistųjų S. S. ir R. Č. parodymai visiškai atitinka byloje surinktus įrodymus, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, netikėti L. S. parodymais taip pat nėra jokio pagrindo, nes juos iš dalies patvirtina nuteistieji S. S. ir R. Č., pas kurią asmens kratos metu buvo rasta ir paimta dvylika polietileninių maišelių su baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo rasta psichotropinė medžiaga (amfetaminas ir metamfetaminas) bei PMMA (para-metoksimetilamfetamino) pėdsakai (16 t., 109-110, 115-118 b. l.). Be to, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu buvo užfiksuota, kad 2011 m. sausio 25-26 d. R. Č. SMS žinutėmis ir kalbėdama mobilaus ryšio telefonu intensyviai bendravo su S. S. dėl narkotikų įsigijimo, o šis – su L. S. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad 2011 m. sausio 26 d. 15 val. 38 min. L. S. paskambino T. S. ir užmaskuotai pasakė, kad „iš miesto atvažiavusiems svečiams reikia penkių butelių“ (t. y. 5 g.), o šis (T. S.) atsakė, kad „dabar neturi, bet tuoj paskambins ir atveš“. Tą pačią dieną 16 val. 41 min. L. S. paskambino T. S. ir paprašė dar tiek pat, o T. S. atsakė, jog „daugiau ir paėmė“ bei sutarė atvykti į sutartą vietą (6 t., 24-38, 48-53, 54-57, 58-78 b. l.). Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina L. S. parodymus, kad dėl narkotinių medžiagų atvežimo su T. S. susitardavo pokalbių telefonu metu. Teisėjų kolegijos nuomone, L. S. parodymai sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad L. S. 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – amfetaminas ir metamfetaminas pardavė būtent T. S.

90Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai darė įtaką L. S. ir vertė jį duoti parodymus arba apkalbėti T. S. Teisėjų kolegijos nuomone, T. S. skunde nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio. Nors L. S. vartojo narkotines medžiagas ir ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo pakeista į švelnesnes, tačiau tai nėra pagrindas abejoti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nes jie atitinka kitus įrodymus.

91Dėl 2011 m. vasario 3 d. padarytos nusikalstamos veikos

92 kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

93T. S. ir G. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą platinti, nuo 2010 metų rudens, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai laikė sutuoktinių I. ir G. J. bute, esančiame ( - ), 10,273 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis, t. y. 2,741 g (26,7 %) narkotinės medžiagos – heroino, kurį su G. J. ir I. J. žinia, T. S. ir A. J., veikdami bendrininkų grupe, po to kai T. S. gavo iš B. T. užsakymą, 2011 m. vasario 3 d. 15 val. 00 min., K. mieste, automobiliu „H“, valst. Nr. XXX, atgabeno į parduotuvę „M“, esančią ( - ), ir šią narkotinę medžiagą įdėjo į saugojimo kamerą Nr. 40, bei T. S. prašymu, A. J. padėdamas stebėjo aplinką, t. y. matė kaip B. T. pasiėmė iš saugojimo kameros 10,273 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis, t. y. 2,741 g (26,7 %) narkotinės medžiagos – heroino, ir apie tai pranešė T. S.

94Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų A. J., B. T. ir T. S. parodymus įvertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus, todėl jais vadovavosi tiek, kiek jie atitinka faktinę bylos medžiagą, sutampa su liudytojų parodymais ir neprieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų A. J. ir T. S. parodymų nenuoseklumas paaiškinamas tuo, kad jie siekia išvengti atsakomybės, o B. T. pirmosios instancijos teisme iš dalies pakeisdamas savo parodymus – nori padėti jiems išvengti atsakomybės.

95Iš nuteistojo B. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, matyti, kad 2011 m. vasario 3 d. jis ir T. S. susitiko prie prekybos centro „A“, K., kur T. S. perdavė 1 300 Lt už narkotikus. Po to T. S. su automobiliu „H“ jį nuvežė prie parduotuvės „M“ stoties rajone ir davė raktą nuo daiktų saugojimo kameros, kurioje buvo padėti narkotikai. Jis iš saugojimo kameros Nr. 40 pasiėmė maišelį su narkotikais, autobusu grįžo į K., kur jį sulaikė policijos pareigūnai (9 t., 47-51, 75-76 b. l.). Iš A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, matyti, kad 2011 metų vasario 3 d. T. S. jam pasakė, jog turi atvažiuoti žmogus iš K., kuris nori įsigyti narkotikų, todėl jie turi susitikti PC „A“, K. T. S. jam liepė laukti prie „M“ parduotuvės ir įsitikinti, kad šis žmogus iš saugojimo kameros tikrai pasiims narkotikus. Jis matė, kaip B. T. raktu atsirakino saugojimo kamerą ir paėmė cigarečių pakelio dydžio paketą, kuriame turėjo būti narkotikai. Po to pokalbio metu su T. S. pasakė, kad viskas tvarkoje, vyriškis narkotikus pasiėmė (14 t., 28-29 b. l.). Iš liudytojos I. J. parodymų matyti, kad 2011 m. vasario 3 d. T. S. jai pasakė, kad kažkokiems klaipėdiečiams reikia 10 g heroino, kuriuos ji padavė iš anksto supakuotame celofaniniame maišelyje. T. S. pažadėjo pinigus atvežti po to, kai parduos narkotikus. Vėliau T. S. jai perdavė 1 300 Lt (18 t., 113-115 b. l.).

96Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neturi pagrindo netikėti nuteistųjų B. T., A. J., liudytojos I. J. pirmiau paminėtais parodymais, nes jie atitinka kitą rašytinę bylos medžiagą. Kaip matyti iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų ir pokalbių suvestinių, 2011 m. vasario 2 d. B. T. paskambino T. S. ir užsisakė 10 g narkotikų, o pastarasis SMS žinute juos užsisakė pas I. J. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad B. T. derina su T. S. atvykimo į K. ir susitikimo detales, T. S. teigia, kad skolon narkotikų neduos. Po to T. S. paklausė B. T., ar pasiėmė narkotikus, kurių kaip visada buvo daugiau („su magaryčiom biški, kaip visąlaik“). Po to T. S. paskambino I. J. ir pasakė, kad viskas gerai, o I. J. atsakė, kad lauks (6 t., 86-96, 108-112 b. l.). Specialisto išvada Nr. 140-(709)-IS1-1077 nustatyta, kad iš B. T. paimtame užspaudžiamame maišelyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 2,741 g (26,7 %) (9 t., 8-10 b. l.). Šios aplinkybės objektyviai patvirtina liudytojos I. J. parodymus, kad ji perdavė T. S. būtent 10 g miltelių su narkotine medžiaga – heroinu. Todėl teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad T. S., B. T. ir A. J. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

97Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, BK 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan., nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

98Byloje vienodai svarbūs tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai ar jų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

99Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad narkotinėmis medžiagomis disponavo I. J., G. J. ir T. S. Po to, kai B. T. užsisakė pas T. S. narkotikų, šis (T. S.) iš karto dėl jų įgijimo kreipėsi į I. J., kuri perdavė jam plastikinį užspaudžiamą pakelį su heroinu. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S. pakelį su heroinu perdavė ne tiesiogiai B. T., o saugumo sumetimais juos nuvežė ir padėjo į saugojimą kamerą parduotuvėje „M“, esančioje stoties rajone. Po to T. S. nurodė A. J. stebėti aplinką ir įsitikinti, kad B. T. narkotikus pasiims, kad vėliau nebūtų apkaltintas, jog narkotikų į sutartą vietą nepadėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad T. S. pasitiko iš K. atvykusį B. T., gavo iš jo pinigus ir perdavė raktą nuo saugojimo kameros, nuvežė prie pirmiau minėtos parduotuvės. B. T. gautu raktu atsirakino saugojimo kameros Nr. 40 dureles, iš kur pasiėmė pakelį su narkotikais, juos autobusu atgabeno iki K., kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Tuo tarpu, A. J. užduotis buvo stebėti aplinką, įsitikinti, kad B. T. tikrai pasiims pakelį su narkotikais, ir apie tai informuoti T. S.

100Akivaizdu, kad T. S. ir B. T. buvo šių nusikaltimų betarpiški vykdytojai. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad narkotinių medžiagų įgijimo iniciatoriumi buvo B. T., juos užsakė pas T. S., kuris sukūrė heroino perdavimo mechanizmą, numatė jo įvykdymo būdus, priemones, suvienijo ir nukreipė kito bendrininko A. J. pastangas bendram tikslui pasiekti, t. y. vadovavo nusikalstamų veikų padarymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. žinojo, kad T. S. disponuoja narkotinėmis medžiagomis ir juos platina B. T., stebėjo aplinką ir vizualiai kontroliavo B. T. veiksmus, apie tai telefonu informavo T. S. Tai, kad A. J. už tai negavo atlygio, veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, nes visų nuteistųjų pastangos buvo nukreiptos nusikalstamam rezultatui pasiekti, t. y. perduoti narkotikus B. T. Pirmosios instancijos teismas tokius A. J. veiksmus teisingai kvalifikavo kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis). Iš telefoninių pokalbių suvestinių ir liudytojos I. J. parodymų matyti, kad nuteistieji mobilaus ryšio telefonais tarpusavyje bendravo tik jiems suprantamais išsireiškimais, kurių prasmę galima suprasti tik iš viso pokalbio konteksto (6 t., 48-53, 54-57, 158-178 b. l.). Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistieji nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe ir tai yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

101T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad organizuotą grupę subūrė ir jai vadovavo I. J., kuri aktyviai organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą, jų priėmimą, saugojimą, rinko pinigus, telefonu kontaktavo su pirkėjais ir pan. Todėl, pasak apelianto, I. J. turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už visas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, o BK 39¹ straipsnio nuostatos pritaikytos ir baudžiamoji byla jai nutraukta nepagrįstai.

102Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė 2013 m. sausio 8 d. nutarimu I. J. baudžiamąją bylą nutraukė BK 39¹ straipsnio pagrindu ir nurodė, kad ji aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, išaiškinti kitus narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojus bei užkardyti jų nusikalstamą veiką (3 t., 179-180 b. l.).

103Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistųjų T. S. ir A. J. nenuoseklius parodymus, rašytinę bylos medžiagą. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, jog 2011 m. vasario 3 d. būtent I. J. inicijavo heroino pardavimą B. T. Tai, kad būtent T. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis, taip pat iš dalies patvirtina liudytojo S. J. S. parodymai (1 t., 91-93; 18 t., 168 b. l.). Pažymėtina, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką, ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones.

104Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, kad I. J. aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, išaiškinti kitus narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojus bei užkardyti jų nusikalstamą veiką, todėl buvo priimtas pagrįstas sprendimas baudžiamąją bylą nutraukti BK 39¹ straipsnio pagrindu. Nors T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad K. P. ir B. B. parodymai patvirtina, jog būtent I. J. disponavo narkotinėmis medžiagomis, tačiau nuteistųjų K. P. ir B. B. parodymai patvirtina tik patį faktą, kad I. J. iš tikrųjų disponavo narkotinėmis medžiagomis, jas perduodavo platinimui ne tik T. S., bet ir kitiems nuteistiesiems. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai padarė išvadą, jog I. J. aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, išaiškinti kitus narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojus bei užkardyti jų nusikalstamą veiką, yra vertinimo dalykas, kurias taip pat įvertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje prokuroro skundo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo I. J. negauta. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo naikinti Generalinės prokuratūros prokurorės 2013 m. sausio 8 d. nutarimą I. J. nutraukti baudžiamąją bylą BK 39¹ straipsnio pagrindu. Nuteistojo A. J. skundo argumentas, kad į nusikalstamą veiką jį ir kitus nuteistuosius įtraukė asmuo, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas (t. y. I. J.), niekuo nepagrįstas ir laikomas deklaratyviu.

105T. S. skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas E. B., kuris buvo pagrindinis narkotinių medžiagų tiekėjas ir visų nusikalstamų veikų iniciatorius, taip apygardos teismas pažeidė BPK 276 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimus.

106Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie T. S. skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

107Apeliacinio proceso metu buvo gautas liudytojo E. B. prašymas vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuo metu yra išvykęs ir dirba V. (20 t., 133-140 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme liudytojo E. B. parodymai buvo perskaityti (18 t., 173-174 b. l.). Iš liudytojo E. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis narkotinėmis medžiagomis nedisponavo (4 t., 32-33 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimu E. B. baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo (4 t., 110 b. l.). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus dėl baudžiamosios bylos nutraukimo E. B. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teisme perskaičius liudytojo E. B. parodymus buvo pažeisti BPK 276 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimai.

108Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš B. T. buvo paimti 280 Lt ir 6 JAV doleriai, kurie buvo perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities VPK kasą (9 t., 29-30, 31-35 b. l.).

109Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu iš B. T. asmens kratos metu paimti 280 Lt ir 6 JAV doleriai turi būti jam grąžinti, nes nenustatyta, jog pinigai buvo nusikalstamos veikos priemonė ar rezultatas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas grąžino nuteistajam B. T. priklausančius pinigus, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo pakartotinai nesvarsto.

110Nuteistasis B. T. apeliaciniame skunde prašo jam taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes savo kaltę pripažino. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad BK 641 straipsnio nuostatos reglamentuoja bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis BPK numatytomis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, todėl BK 64¹ straipsnio 1 dalis netaikytina. Tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

111Dėl 2011 m. kovo 19 d. padarytos nusikalstamos veikos

112kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

113T. S. ir A. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad A. J. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2011 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 19 d., K. mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neatlygintinai, iš T. S. įgijo 26,444 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 5,315 g (20,1 %) psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), ir neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti iki 2011 m. kovo 19 d. laikė ir gabeno automobilyje „M“, valst. Nr. XXX, kol 2011 m. kovo 19 d. apie 05 val. 00 min., K., ties V. pl. ir R. K. gatvės sankirtos, automobilį sustabdė policijos pareigūnai.

114Nors T. S. neigia, jog psichotropinę medžiagą PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane) perdavė A. J., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų I. J. ir V. P. parodymais, specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų T. S. ir A. J. parodymus, duotus apygardos teisme, pagrįstai vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad automobilyje „M“, valst. Nr. XXX rastas 30-40 g psichotropines medžiagas gavo iš T. S., jas vadino „ratamoniniu gaidžiu“, nes po jų vartojimo norėjosi miegoti (14 t., 28-29 b. l.). Liudytoja I. J. patvirtino, kad T. S. jai pasakojo, jog šias psichotropines medžiagas kartu su G. J. įsigijo iš kažkokio asmens, vardu S., jas vadino „ratamonu“, tačiau dėl jų netinkamo poveikio niekam negalėjo realizuoti (3 t., 185-190 b. l., 18 t., 113-115 b. l.). Pirmosios instancijos teisme A. J. parodė, kad T. S. apkalbėjo, nes protokolus pasirašė jų neperskaitęs, buvo apsvaigęs nuo narkotikų (18 t., 170-171 b. l.). Tačiau tokie A. J. parodymai neatitinka bylos aplinkybių, nes bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis davė melagingus parodymus ir apkalbėjo T. S. Tai, kad A. J. vairuojamame automobilyje „M“ buvo rastos psichotropinės medžiagos, patvirtina automobilio apžiūros protokolas bei liudytojo V. P. parodymai (1 t., 161-168, 186-187 b. l., 18 t., 93 b. l.). Specialisto išvadomis Nr. 140-(1748)-IS1-1675 ir Nr. 140-(5967)-IS1-5518 nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių (kurių masė yra 26,444 g) iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele sudėtyje yra psichotropinė medžiaga PMMA, kurios masė yra 5,315 g (20,1 %) (1 t., 171-173, 183-185 b. l.). T. S. skundo argumentai, kad jis I. J. bute nesilankė, raktų neturėjo bei jokių savo daiktų ten nelaikė, o G. J. su I. J. kartu negyveno, nei paneigia, nei patvirtina kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Nors nuteistasis G. J. neigia disponavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius jo parodymus įvertino kritiškai (18 t., 115-116 b. l.). Kita vertus, apeliacinis skundas dėl G. J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nepaduotas.

115Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su T. S. skundo argumentais, kad liudytojos I. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, jog liudytoja I. J. narkotines medžiagas parduodavo ne tik nuteistiesiems, bet ir kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas apeliantams iš kaltinimo pašalino kai kurias nusikalstamas veikas. Todėl logiška, kad liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu kai kurias nusikaltimų padarymo detales prisiminė ne iš karto, o vėliau. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojos I. J. parodymuose esantys netikslumai nelaikomi esminiais. Pažymėtina tai, kad kai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbūs kaip teismo vidinį įsitikinimą formuojantys veiksniai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2008).

116Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymai dėl A. J. įsigijimo iš T. S. psichotropinės medžiagos PMMA, kurios masė yra 5,315 g (20,1 %), ikiteisminio tyrimo metu gauti teisėtu būdu ir naudojant teisėtas priemones, jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl nuteistųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

117Dėl T. S. kitų apeliacinio skundo motyvų

118Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų T. S. apeliaciniame skunde nurodyti BPK normų pažeidimai yra nepagrįsti ir atmestini.

119Nuteistasis T. S. teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo savo kaltės nepripažino, tačiau apygardos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, jog jis savo kaltę pripažino iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai konstatavo, kad T. S. kaltu prisipažino iš dalies, nes kai kurių faktinių bylos aplinkybių pripažinimas nėra kaltės prisipažinimas. Tačiau vien tik dėl to keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo, nes tai nelaikoma BPK normų pažeidimu ir neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui ar veikos kvalifikavimui.

120Apeliaciniame skunde nuteistasis T. S. pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu, t. y. kad teismas šališkai vertino įrodymus, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė ir nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

121Apeliacinis teismas nurodo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kurioje nešališkumo principo turinys yra pakankamai išsamiai atskleistas, teismo šališkumo samprata nesietina su tokio pobūdžio baudžiamojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr.

1222K-647/2011; Nr. 2K-550/2011). Šališkumas yra susijęs būtent su išankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių nuteistasis T. S. skunde nenurodė. Todėl nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jų konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008)).

123Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei nuteistasis nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog Kauno apygardos teismas padarė BPK normų pažeidimus ir nesilaikė proporcingumo ar nekaltumo prezumpcijos principų, ir dėl to bylą išnagrinėjo šališkai bei priėmė nepagrįstą nuosprendį. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio proceso metu atmesti prašymai, t. y. surasti ir apklausti tam tikrus asmenis, išreikalauti tam tikrus įrodymus ir kt., negali būti traktuojama kaip aplinkybė, rodanti teismo šališkumą. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bei svarstydamas tiek nuteistųjų, tiek ir jų gynėjų prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Pažymėtina, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius reikšmės arba ryšio su byla, t. y. teismas nėra įstatymo įpareigotas tenkinti visus proceso dalyvių prašymus (Kasacinė nutartis Nr. 2K-271/2009). Taip pat, jei yra abejojama dėl teismo šališkumo, įstatymas suteikia tiek nuteistiesiems, tiek gynėjams teisę pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis), tačiau remiantis teismo posėdžio protokolais matyti, kad proceso dalyviai šia teise nepasinaudojo ir nušalinimo teismui nepareiškė. Pažymėtina ir tai, kad nenustačius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindo pripažinti, jog pažeidus įrodymų vertinimo taisykles buvo pažeistos nuteistųjų teisės į gynybą arba nekaltumo prezumpcija. Pagal nekaltumo prezumpcijos principą neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai tik tada, kai jų nepavyksta pašalinti išnaudojus visas galimybes, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje tokių neaiškumų nėra, nes visi prieštaravimai ir neaiškumai buvo įveikti pasitelkus įrodymų viseto teikiamą informaciją. Todėl nuteistojo T. S. teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

124Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras jam darė psichologinį spaudimą, t. y. prašė duoti kaltinančius parodymus apie kitus asmenis ir už tai žadėjo neskirti kardomosios priemonės – suėmimo bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini, nes byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu T. S. buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui, apeliantas ir jo gynėjas susipažino su visa bylos medžiaga, tačiau jokių pareiškimų dėl pareigūnų daryto psichologinio ar kitokio spaudimo nenurodė (11 t., 18-19, 20-21, 24 b. l., 16 t., 203, 208 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio.

125Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuodamas į BK 260 straipsnio 2 dalį be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį ir nustatydamas jam atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. veiką padarė bendrininkų grupe – pažeidė jo teisę į gynybą.

126Teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistojo T. S. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

127Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, pažymėtina, kad teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Teisėjas nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodo inkriminuotą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (BPK 233 straipsnio 3 dalis). Tačiau toks kvalifikavimo nurodymas tik parodo prokuroro poziciją, išdėstytą kaltinamajame akte, ir bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nei nurodyta kaltinamajame akte sudėtį, privalo veiką atitinkamai perkvalifikuoti.

128BPK 256 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susiję su kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, arba taip kvalifikuoti veiką iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos raštu prašo prokuroras ar nukentėjusysis. Tokio BPK 255, BPK 256 straipsnių aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nepriklausomai nuo to, ar perkvalifikuojant veiką būdavo tik pašalinami ją apibūdinantys teisiniai požymiai (lengvinant ar nepasunkinant kaltinamojo teisinės padėties), ar inkriminuojami nauji (Kasacinės bylos Nr. 2K-429/2006, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-455/2006, Nr. 2K-466/2006, Nr. 2K-85/2007, Nr. 2K-539/2007, Nr. 2K-553/2007, Nr. 2K-555/2007, Nr. 2K-709/2007, Nr. 2K-744/2007, Nr. 2K-26/2008, Nr. 2K-61/2008). Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio prasme yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę (Kasacinės nutartys Nr. 2K-94/2014, 2K-102/2014). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme. Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą „faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, pažymėtina, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, jog nusikalstama veika padaryta kitu laiku, kitoje vietoje, kitokiu būdu, ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Kasacinės nutartys Nr. 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-327/2014).

129Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu T. S. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį; G. J. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį; B. T. – pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį; A. J. – pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1, 2 dalis, BK 259 straipsnio 1 dalį (17 t., 6-42, 79-86 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje T. S. ir kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas kvalifikavo atitinkamai pagal BK 260 straipsnio 1, 2 dalis, o A. J. dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2011 m. vasario 3 d. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau be nuorodos į BK 25 straipsnio 2 arba 3 dalis.

130Ikiteisminio tyrimo metu T. S. ir G. J. buvo pareikšti įtarimai tuo, kad jie subūrė organizuotą grupę sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, t. y. neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad T. S. bei G. J. laikė ir realizavo didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau byloje nėra duomenų, kad jų tarpusavio ryšys buvo ilgalaikis, jie nebuvo pasiskirstę užduotimis ar vaidmenimis, nusikalstamų veikų neplanavo. Todėl apygardos teismas padarė išvadą, kad T. S., G. J. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami ne organizuota, bet bendrininkų grupe (BK 24 straipsnis). Tuo pačiu, pirmosios instancijos teismas T. S., G. J., A. J. ir kitiems nuteistiesiems pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

131Pažymėtina, kad bendrininkų grupė yra mažiau pavojinga bendrininkavimo forma, nei organizuota grupė. Dėl neteisėtų veiksmų padarymo dalyvaujant organizuotoje grupėje ir jų teisinio vertinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį pažymėtina, kad organizuotos grupės požymis gali būti arba kvalifikuotos nusikaltimo sudėties požymis, arba kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pripažinus, kad 2011 m. vasario 3 d. T. S., G. J. ir B. T. šią nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų, o ne organizuota grupe, visų bendrininkų veiksmai (bendrininkų grupė) buvo pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, pirmosios instancijos teismas T. S., G. J. ir B. T. ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamą veiką dėl 2011 m. vasario 3 d. epizodo iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 260 straipsnio 2 dalį, tokiu būdu palengvino jų teisinę padėtį. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas BPK 255, 256 straipsnyje numatytų reikalavimų dėl bendrininkų grupės pripažinimo jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepažeidė ir T. S. bei kitų nuteistųjų įstatymo garantuotų teisių nesuvaržė.

132Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. J. pareikštame įtarime buvo nurodyta, jog 2011 m. vasario 3 d. apie 15 val., jis veikdamas bendrininkų grupe su T. S., šio paprašytas, parduotuvėje „M“, esančioje ( - ), iki 16 val. stebėjo aplinką, kol iš saugojimo kameros Nr. 40 B. T. paėmė 10,273 šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 2,741 g (26,7 %) narkotinės medžiagos – heroino, po to apie tai pranešė T. S., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje (17 t., 11-12 b. l.). Iš A. J. ikiteisminio tyrimo metu pareikšto įtarimo turinio matyti, kad jame aprašyti nuteistojo veiksmai buvo vertinami kaip padėjėjo. Pirmosios instancijos teismas A. J. nusikalstamus veiksmus iš BK 25 straipsnio 2 dalies, BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuodamas į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį (kaip padėjėjo), jo teisių į gynybą nepažeidė ir įstatymo garantuotų teisių nesuvaržė, o tik ištaisė ikiteisminio tyrimo klaidą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

133Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-480/2012). Svarbu pažymėti, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.

134Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu T. S., G. J. ir kitiems nuteistiesiems pareikštų įtarimų (kaltinimų) matyti, kad jame nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta ir kiekvieno iš jų nusikalstami veiksmai konkrečios veikos padarymo metu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo šią bylą perduoti prokurorui, nes kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.

135T. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos turi būti vertinamos kaip tęstinės.

136Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Be to, pagal teismų praktiką tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-319/2008,

1372K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, kurios pabrėžia arba paneigia veikos tęstinumą. Be to, svarbus tęstinio nusikaltimo požymis yra vieningos tyčios buvimas kaltininko ar kaltininkų veikose. Būtina nustatyti vieningos tyčios buvimą dėl padarytų veikų. Vieningo sumanymo versija turi kilti iš paties kaltinamojo.

138Teisėjų kolegijos nuomone, T. S. padarė tris nusikalstamas veikas skirtingu laiku, skirtingose vietose, t. y. : 2011 m. sausio 26 d. už 200 Lt asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, pardavė 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,02 g (0,2 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 2,46 g (24,3 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino; nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. vasario 3 d. disponavo narkotine medžiaga heroinu, kurią perdavė B. T.; 2011 m. kovo mėn. perdavė A. J. 26,444 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 5,315 g (20,1 %) psichotropinės medžiagos – PMMA. Akivaizdu, kad šie požymiai neduoda pagrindo T. S. padarytas veikas laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu, nes skiriasi ne tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų realizavimo laikas ir vieta, bet ir dalykas (heroinas, amfetaminas ir metamfetaminas, psichotropinė medžiaga PMMA). Be to, T. S. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neparodė, kad jis veikė vieninga tyčia, t. y. buvo iš anksto suplanavęs savo nusikalstamą veiką tęsti ateityje. Priešingai, T. S. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi byloje nenustatyta, kad T. S. turėjo vieningą tyčią disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Dėl to T. S. veikos teisingai kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai ir šias veikas vertinti kaip vieną nusikaltimą nėra teisinio pagrindo.

139Apeliacinis teismas pažymi, kad šioje byloje telekomunikacijų tinklais informacija gauta teisėtu būdu, nepažeidžiant nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio reikalavimų bei BPK 154 straipsnio nuostatų (5 t., 3, 33-34, 45-46, 51 b. l., 6 t., 18-23, 80-85, 127-133 b. l., 141-142

140b. l., 156-157 b. l.). Pažymėtina, kad elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija pokalbių suvestinėse užfiksuota tinkamai, ji atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas ja vadovavosi pagrįstai (BPK 154 straipsnio 8 dalis, 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija).

141Dėl bausmių skyrimo

142Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

143Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Teisingumo principo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kaip vieno iš bausmės tikslų įgyvendinimas, reiškia teisingos bausmės užtikrinimą.

144Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė ir veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę B. B. ir R. Č. vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės paskirties principų. Apygardos teismas B. B. ir R. Č. skirdamas bausmę atsižvelgė į jų asmenybes, šeiminę padėtį, nusikaltimų sunkumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), R. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

145Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. A. J. paprašė B. B. gauti amfetamino, kuris buvo reikalingas jo draugui, gyvenančiam Š. Iš A. J. parodymų matyti, kad jis buvo skolingas I. J., todėl paprašė B. B. tarpininkauti. Ji (B. B.) amfetaminą gavo iš I. J., o A. J. 3,463 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,726 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino išsiuntė į P. autobusų stoties siuntų skyrių ir nurodė gavėją – R. R. Šios aplinkybės patvirtina, kad B. B. veikė bendrininkų grupe su A. J., todėl pirmosios instancijos teismas jai (B. B.) pagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

146Kaip matyti iš B. B. ir R. Č. apeliacinių skundų, jos prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, taikant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

147Pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

148Iš bylos medžiagos matyti, kad nei B. B., nei R. Č. savo noru pačios neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistosios būtų bent ketinusios kada nors tai padaryti. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

149Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad B. B. ir R. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tik tai, jog jos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusios nusikaltimus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors B. B. ir R. Č. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taikyti joms BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnes negu įstatymo numatytas bausmes nėra teisinio pagrindo, nes nėra šiame straipsnyje numatytų sąlygų visumos. Nors apeliantės davė teisingus parodymus apie bylos aplinkybes, tačiau tai negalima laikyti, jog padėjo atskleisti nusikalstamos veikos mechanizmą, jame dalyvavusius asmenis arba jų vaidmuo buvo antraeilis.

150Pažymėtina, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina tada, kai byloje nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Kasacinė byla Nr. 2K-508/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios iš esmės mažintų padarytos nusikalstamos veikos bei B. B. ir R. Č. pavojingumą, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos joms negali būti taikomos.

151Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi naujoji BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d., numato galimybę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti bausmės vykdymą. Tai reiškia, kad pakeistas baudžiamasis įstatymas lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). B. B. ir R. Č. padaryti nusikaltimai nepriskiriami prie labai sunkių nusikaltimų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas dėl galimybės asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

152Iš bylos medžiagos matyti, kad B. B. praeityje neteista, šiuo metu yra užsiregistravusi gydymo įstaigoje ir lanko medicininius kursus, nebevartoja narkotinių ir / ar psichotropinių medžiagų, augina mažametę dukrą, prižiūri neįgalų tėvą (18 t., 157 b. l.); R. Č. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, augina ir išlaiko mažametį vaiką (18 t., 162-165 b. l.).

153Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nuteistųjų B. B. ir R. Č. asmenybes bei tai, kad prisipažino padariusios nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, darytina išvada, kad joms paskirtų bausmių tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatos. B. B. ir R. Č. taip pat nustatomi BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai.

154Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę T. S., B. T., A. J. atsižvelgė į nuteistųjų asmenybę, nuskalstamų veikų sunkumą ir pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tiesioginę tyčią (BK 15 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. J. ir B. T. anksčiau daug kartų teisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, o T. S. anksčiau taip pat teistas, nors teistumas išnykęs. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas skirdamas bausmes T. S., A. J. ir B. T. BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus, tiek galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota ir teisinga. Byloje nustatyta, kad T. S., B. T. ir A. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už sunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis), be to, jie disponavo viena iš pavojingiausių narkotinių medžiagų - heroinu. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, T. S., B. T., A. J., kaip asmenybės, yra pavojingi visuomenei, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl jiems taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatas nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ši byla yra didelės apimties ir sudėtinga, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, atliekami įvairūs specialisto tyrimai, todėl procesas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Todėl esant šioms aplinkybėms, nuteistiesiems mažinti laisvės atėmimo bausmes dėl per ilgo proceso arba kardomosios priemonės – suėmimo taikymo nėra jokio pagrindo.

155Dėl teismo išlaidų priteisimo

156Iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas 2014 m. gruodžio 16 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 81,09 Eur priteisimo iš R. Č. už suteiktas advokato paslaugas Lietuvos apeliaciniame teisme (20 t., 110 b. l.). Iš Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauti 2014 m. gruodžio 17 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 151,92 Eur priteisimo iš B. T. (20 t., 111 b. l.) ir 2015 m. gegužės 27 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 162,12 Eur priteisimo iš A. J. (20 t., 145 b. l.) už suteiktas advokato paslaugas Lietuvos apeliaciniame teisme.

157Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

158Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų prašymai priteisti iš nuteistųjų R. Č., B. T. ir A. J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintini. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus. Gynėjų dalyvavimas apeliacinio proceso metu buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias organizuojant nuteistųjų R. Č., B. T. ir A. J. teisių gynimą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-40-507/2015).

159Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Nutarė

160Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį dėl B. B. ir R. Č. nuteisimo pakeisti:

161B. B. pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikyti BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) ir paskirtos dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

162Įpareigoti nuteistąją B. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei jos nėra paskirtos gydytojo bei neišvykti už gyvenamosios vietos, esančios ( - ), be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

163R. Č. pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikyti BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) ir paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

164Įpareigoti nuteistąją R. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei jos nėra paskirtos gydytojo bei neišvykti už gyvenamosios vietos, esančios ( - ), be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

165Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

166Nuteistųjų T. S., A. J. ir B. T. apeliacinius skundus atmesti.

167Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų iš R. Č., A. J. ir B. T. priteisti valstybei už advokatų suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Lietuvos apeliaciniame teisme, netenkinti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260... 4. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. sausio 26 d. disponavimo... 5. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo mėnesį disponavimo... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 7. T. S. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį,... 8. B. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį –... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 10. B. T. grąžinti ikiteisminio tyrimo metu paimti 280 Lt ir 6 JAV doleriai,... 11. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 12. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės... 13. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;... 14. - pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.... 15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 16. B. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį –... 17. R. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011... 18. R. Č. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį... 19. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti G. J., K. P., J. Ž.,... 20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 21. T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 26 d., bute,... 22. T. S. ir G. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami... 23. Taip pat, T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo... 24. B. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir gabeno... 25. B. T. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, užsisakė pas T. S.... 26. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti... 27. Taip pat, A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas... 28. R. Č. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad turėdama tikslą parduoti ar... 29. B. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su... 30. Nuteistoji B. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m.... 31. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jai... 32. Skunde remiamasi teismų praktika ir pažymima, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje... 33. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę... 34. Atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pagrindo pripažinti jos atsakomybę... 35. Apeliantė skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad jai inkriminuotą... 36. Nurodo, kad augina mažametę dukrą, todėl laisvės atėmimo bausmė labai... 37. Nuteistosios B. B. nuomone, atsižvelgus į pirmiau nurodytas visas aplinkybes,... 38. Nuteistoji R. Č. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m.... 39. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jai... 40. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme... 41. Nuteistoji nurodo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra... 42. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad praeityje neteista, administracine... 43. R. Č. nuomone, yra visos būtinos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2... 44. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo taikyti BK 62... 45. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 46. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 47. Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja BPK 219 straipsnio turinį ir nurodo,... 48. Tvirtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog jis (apeliantas) veikė... 49. Pažymi, kad pareikštame kaltinime dėl BK 260 straipsnio 3 dalies padarymo... 50. Pareikštuose kaltinimuose dėl BK 260 straipsnio 1 dalyse numatytų... 51. T. S. teigimu, kaltinamajame akte netinkamai pritaikyti BK 25 straipsnio 2 ir 3... 52. Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamąjį nuosprendį ir... 53. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisėtai išplėtė kaltinimo... 54. Tuo tarpu, epizode dėl 10 g psichotropinės medžiagos pardavimo L. S.,... 55. Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT)... 56. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 57. Be to, nacionalinėje teismų praktikoje BPK 255 straipsnyje, BPK 256... 58. T. S. skunde nurodo, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog nelaikoma,... 59. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jam inkriminuotos... 60. Todėl nuteistojo nuomone, šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti... 61. Apeliantas skunde cituoja savo duotus parodymus ir tvirtina, kad jam... 62. Prašo atsižvelgti į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios... 63. Nurodo, kad L. S. duodamas parodymus apie tai, jog jis (apeliantas) pardavė... 64. Taip pat pažymi, kad su G. J. jokie ryšiai susiję su narkotinėmis... 65. Tai, kad būtent I. J. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis... 66. Pasak apelianto, organizuotą grupę subūrė ir jai vadovavo būtent I. J.,... 67. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad I. J. duoti parodymai yra prieštaringi dėl... 68. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas... 69. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas... 70. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m.... 71. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. vasario 3 d. įvykio vietoje buvo,... 72. Nuteistasis B. T. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m.... 73. Skunde nuteistasis nurodo, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą... 74. Prašo asmens kratos metu paimtus bei grąžintus 280 Lt ir 6 JAV dolerius... 75. B. B., T. S., R. Č., B. T., A. J. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų... 76. Nuteistųjų R. Č. ir B. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 77. Nuteistųjų A. J., T. S. ir B. T. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326... 78. Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos... 79. Nuteistieji T. S. ir A. J. apeliaciniuose nurodo, kad pirmosios instancijos... 80. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos... 81. Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo... 82. Dėl 2011 m. sausio 26 d. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ... 83. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 84. Nuteistasis T. S. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 85. Nors nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad L. S. nebuvo apklaustas... 86. T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad L. S. parodymai yra melagingi, tokiu... 87. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie T. S. argumentai nepagrįsti.... 88. Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. S. apklaustas pas... 89. Iš nuteistojo S. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios... 90. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ikiteisminio... 91. Dėl 2011 m. vasario 3 d. padarytos nusikalstamos veikos... 92. kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį... 93. T. S. ir G. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami... 94. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų A. J., B. T. ir T. S. parodymus... 95. Iš nuteistojo B. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant... 96. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neturi pagrindo netikėti nuteistųjų B.... 97. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga... 98. Byloje vienodai svarbūs tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai ar... 99. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad narkotinėmis medžiagomis disponavo... 100. Akivaizdu, kad T. S. ir B. T. buvo šių nusikaltimų betarpiški vykdytojai.... 101. T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad organizuotą grupę subūrė ir jai... 102. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos... 103. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistųjų T. S. ir A. J.... 104. Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertintos visos... 105. T. S. skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo... 106. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie T. S. skundo argumentai... 107. Apeliacinio proceso metu buvo gautas liudytojo E. B. prašymas vadovautis jo... 108. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš B. T. buvo paimti... 109. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad... 110. Nuteistasis B. T. apeliaciniame skunde prašo jam taikyti BK 64¹ straipsnio 1... 111. Dėl 2011 m. kovo 19 d. padarytos nusikalstamos veikos... 112. kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 113. T. S. ir A. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad A. J. neturėdamas... 114. Nors T. S. neigia, jog psichotropinę medžiagą PMMA... 115. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su T. S. skundo argumentais, kad... 116. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymai dėl A. J. įsigijimo iš T. S.... 117. Dėl T. S. kitų apeliacinio skundo motyvų... 118. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų T. S.... 119. Nuteistasis T. S. teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo... 120. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. S. pirmosios instancijos teismo... 121. Apeliacinis teismas nurodo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką,... 122. 2K-647/2011; Nr. 2K-550/2011). Šališkumas yra susijęs būtent su... 123. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei nuteistasis nesutinka su jam nepalankiu... 124. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo... 125. Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 126. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistojo T. S. apeliacinio skundo... 127. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą... 128. BPK 256 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse... 129. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu T. S. buvo pareikšti... 130. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. ir G. J. buvo pareikšti įtarimai tuo, kad jie... 131. Pažymėtina, kad bendrininkų grupė yra mažiau pavojinga bendrininkavimo... 132. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. J. pareikštame... 133. Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio... 134. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu... 135. T. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos... 136. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo... 137. 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Ar veika laikytina tęstine ar... 138. Teisėjų kolegijos nuomone, T. S. padarė tris nusikalstamas veikas skirtingu... 139. Apeliacinis teismas pažymi, kad šioje byloje telekomunikacijų tinklais... 140. b. l., 156-157 b. l.). Pažymėtina, kad elektroninių ryšių tinklais... 141. Dėl bausmių skyrimo... 142. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas... 143. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis... 144. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio nusikaltimo... 145. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. A. J. paprašė B. B.... 146. Kaip matyti iš B. B. ir R. Č. apeliacinių skundų, jos prašo pirmosios... 147. Pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos... 148. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei B. B., nei R. Č. savo noru pačios... 149. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad B. B. ir R. Č.... 150. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės... 151. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554... 152. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. B. praeityje neteista, šiuo metu yra... 153. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nuteistųjų B. B. ir R. Č.... 154. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę T. S., B. T., A. J.... 155. Dėl teismo išlaidų priteisimo... 156. Iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas... 157. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 158. Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų... 159. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 326... 160. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį dėl B. B. ir R. Č.... 161. B. B. pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį,... 162. Įpareigoti nuteistąją B. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu... 163. R. Č. pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį,... 164. Įpareigoti nuteistąją R. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu... 165. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 166. Nuteistųjų T. S., A. J. ir B. T. apeliacinius skundus atmesti.... 167. Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos...