Byla 3K-3-618-686/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UTVT“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UTVT“, dalyvaujant tretiesiems asmenims N. S., bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl actio Pauliana taikymo sąlygų.

6Ieškovė BUAB „Naras“ prašė pripažinti negaliojančiu su atsakove UAB „UTVT“ 2012 m. gegužės 17 d. sudarytą tarpusavio įskaitymų suderinimo pažymą, taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 6060,07 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat prašė įpareigoti BUAB „Naras“ administratorių įtraukti UAB „UTVT“ į BUAB „Naras“ kreditorių sąrašą su 6060,07 Lt finansiniu reikalavimu. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Naras“ kreditorių susirinkimo sprendimu buvo pradėta UAB „Naras“ bankroto procedūra. 2012 m. gegužės 17 d. tarpusavio įskaitymų suderinimo pažyma ieškovė ir atsakovė patvirtino, kad atsakovė įskaito 6060,07 Lt ieškovės įsiskolinimą atsakovei, o ieškovė įskaito 6060,07 Lt atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Šio akto pagrindu 2012 m. gegužės 17 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, pagal kurią atsakovei UAB „UTVT“ ieškovė UAB „Naras“ perdavė įvairių prekių už 6060,07 Lt ir taip įskaitė susidariusią skolą. Grynųjų pinigų atsiskaityti UAB „Naras“ jau neturėjo, nes įmonė minėtu laikotarpiu buvo nemoki. Taigi, UAB „Naras“, būdama nemoki, su atsakove sudarė sandorį, pažeidžiantį kitų kreditorių interesus, suteikiantį pirmenybę vienam iš kreditorių. Ieškovės nuomone, yra pagrindas šį tarpusavio įskaitymą pripažinti negaliojančiu, nes egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana taikymo sąlygos.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė, kitą ieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. vasario 28 d. sudarė prekių tiekimo konsignaciniais pagrindais sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „UTVT“, kuri vertėsi prekyba dušo kabinomis, kitomis santechnikos prekėmis, tiekė pardavimui į ieškovės UAB „Naras“ parduotuvę prekes. Pagal šią sutartį atsakovė pardavė ieškovei prekių, kurių apmokėjimo terminas buvo pasibaigęs dar 2011 metais, tačiau ieškovė už prekes neatsiskaitė. 2012 m. gegužės 17 d. šalys pasirašė tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo aktą dėl 6060,07 Lt ir padengė ieškovės įsiskolinimą atsakovei prekėmis. 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pradėta UAB „Naras“ bankroto procedūra. Teismas, remdamasis 2012 m. balandžio 30 d. UAB „Naras“ balansu, nustatė, kad ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2012 m. balandžio 30 d. sudarė 13 891 119 Lt, o įmonės turtas – 15 313 850 Lt. Pagrindinis kreditorius buvo BAB bankas SNORAS, kuriam neįvykdyti įsipareigojimai pagal 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartį buvo 12 711 947,83 Lt negrąžinto kredito, 270 733,59 Lt nesumokėtų palūkanų, 561 601,15 Lt nesumokėtų delspinigių. Kiti kreditoriai buvo smulkūs. UAB ,,Naras“ 2012 m. balandžio 1 d. negrąžinus bankui nurodyto dydžio kredito, pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės ir įmonė tapo nemoki. Tai tapo aišku 2012 m. balandžio 24 d. sužinojus, kad kredito sutarties bankas nepratęs. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei už parduotas prekes buvo skolinga ir grynųjų pinigų skolai apmokėti neturėjo, todėl ir pasiūlė atsiskaityti prekėmis. Įsiskolinimas buvo susidaręs nuo 2011 metų, atsakovė vertėsi didmenine ir mažmenine prekyba santechnikos prekėmis, turėjo prekybos vietą, todėl galėjo priimti atsiskaitymą santechnikos prekėmis. Turto perleidimu jo mažmeninėmis kainomis sumažinant skolą atsakovei sumažėjo ieškovės skolos. Teismas pažymėjo, kad pamažu buvo dengiami ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas konstatavo, kad UAB „Naras“ veiksmai sudarant ginčijamus sandorius atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Teismas nenustatė, kad atsakovė, sudarydama sandorį, buvo nesąžininga.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Naras“ apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškinio dalies atmetimo ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tekino ir pripažino 2012 m. gegužės 17 d. tarpusavio įskaitymų suderinimo pažymą, sudarytą UAB „Naras“ ir UAB „UTVT“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisė iš atsakovės UAB „UTVT“ ieškovei BUAB „Naras“ 1755,12 Eur ir 6 proc. metines palūkanas nuo 1755,12 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paliko nepakeistą sprendimo dalį dėl ieškinio dalies palikimo nenagrinėta. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ginčijamo įskaitymo padarymo dieną buvo nemoki ir apie tai žinojo iš balanso duomenų bei banko 2012 m. balandžio 24 d. pranešimo dėl kredito sutarties nepratęsimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad 2012 m. gegužės 17 d. įskaitymas padarytas esant akivaizdžiai ieškovės nemokumo būsenai ir įmonei turint daugiau kreditorių, kurie turėjo galiojančius piniginius reikalavimus. Šis išankstinis 2012 m. gegužės 17 d. įskaitymas, padarytas vykdant ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurios apmokėjimo terminas būtų suėjęs tik 2012 m. birželio 15 d. BAB bankas SNORAS pagal 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartį turėjo galiojančią reikalavimo teisę, nes kredito sutarties įvykdymo terminas pasibaigė 2012 m. balandžio 1 d. BUAB „Naras“ ginčijamo sandorio sudarymo dieną turėjo ir daugiau kreditorių su pradelstais įsiskolinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors padarytas skolos įskaitymas nesumažino įmonės turto, tačiau pažeidė BUAB „Naras“ kreditorių teisę išsiieškoti įsiskolinimo dalį pagal galiojančius įstatymus, todėl darytina išvada, kad, atsiskaitant su vienu iš įmonės kreditorių, buvo pažeisti kitų BUAB „Naras“ kreditorių teisėti interesai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad BUAB „Naras“ ginčijamu įskaitymo sandoriu vykdė tą pačią 2012 m. gegužės 17 d. sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios apmokėjimo terminas būtų suėjęs tik 2012 m. birželio 15 d. Vadinasi, sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, nors įmonė tuo metu turėjo daugiau pradelstų įsiskolinimų. Taigi yra pagrindas preziumuoti, kad kreditorių interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 5 punktas). 2012 m. gegužės 17 d. atsiskaitymas prekėmis rodo, kad BUAB „Naras“ šio sandorio sudarymo metu neturėjo galimybės atsiskaityti pinigais, todėl kreditorei UAB „UTVT“ turėjo kilti abejonių dėl UAB „Naras“ mokumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad, sudarydamos 2012 m. gegužės 17 d. ginčijamą sandorį, ieškovė ir atsakovė buvo nesąžiningos. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį pagal CK 6.66 straipsnį.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovė UAB „UTVT“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir palikt galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nors jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Įprastai skolininko turto pirkimo–pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovei ieškovės perleisto turto vertė buvo apskaičiuota remiantis rinkos kaina, įskaitymo suma sudaro tik 0,4 proc. didžiausios skolos bankui sumos. Tokie UAB „Naras“ veiksmai neprieštaravo verslo praktikai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. gegužės, birželio mėn. buvo parduota dalis bankui įkeisto turto ir su banku (stambiausiu kreditoriumi) buvo atsiskaitoma. Kasatorės nuomone, nors UAB „Naras“ finansinė būklė buvo bloga ir artima nemokumui pagal Įmonių bankroto įstatymą, tačiau nepakankama, kad ieškovės nemokumą būtų galima konstatuoti kaip actio Pauliana taikymo sąlygą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad, sudarydama ginčijamą sandorį, ieškovė pažeidė kreditorių teises.

132. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, kad prekės perduotos pagal savarankišką pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Ieškovė UAB „Naras“ buvo skolinga atsakovei UAB „UTVT“, todėl ieškovė UAB „Naras“ pasinaudojo galimybe atlikti skolos įskaitymą santechnikos prekėmis. Nagrinėjamu atveju išrašyta PVM sąskaita faktūra patvirtino santechnikos prekių perdavimą įskaitant skolą. 2012 m. antrąjį ketvirtį UAB „Naras“ finansinė padėtis buvo sunki, buvo siekiama išvengti galimo bankroto. UAB „Naras“ įsiskolinimo UAB „UTVT“ sumokėti negalėjo, todėl ir buvo atliktas skolos įskaitymas perduodant įvairių santechnikos prekių. Su stambiausiu kreditoriumi taip pat buvo atsiskaitoma: 2012 m. antrąjį ketvirtį, pardavus dalį bankui įkeisto turto, bankui buvo pervesta 216 942 Lt. Tai rodo, kad UAB „Naras“ vykdė sąžiningą ūkinę komercinę veiklą ir stengėsi atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnio 5 punkto ir preziumuoti, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. Tas faktas, kad UAB „Naras“ pasinaudojo teise padengti susidariusį įsiskolinimą perduodama prekių, gal ir sukėlė UAB „UTVT“ abejonių dėl UAB „Naras“ mokumo, bet atsakovė neturėjo galimybės gauti informacijos apie kito juridinio asmens mokumą. Atsakovė negalėjo žinoti, kad UAB „Naras“ paėmė didžiulę paskolą nekilnojamojo turto projektams plėtoti ir nesugeba jos laiku grąžinti, nes tokia informacija yra konfidenciali.

143. Tuo atveju, jeigu susitarimas būtų pripažintas negaliojančiu bei būtų taikoma restitucija, tai didžioji dalis prekių yra išlikusi ir yra galimybė jas grąžinti natūra. Tos dalies prekių, kurios teisėtai perleistos sąžiningiems tretiesiems asmenims ir grąžinti natūra neįmanoma, atlygintina vertė pinigais.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė BUAB „Naras“ prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

161. Byloje pateiktas 2012 m. balandžio 30 d. balansas patvirtina, kad ieškovė ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemoki. Be to, ieškovės nemokumą ginčo sandorio dieną rodo ir tai, kad, negalėdama atsiskaityti su atsakove, ieškovė sutarė, jog atsakovė nupirks iš jos prekių ir vėliau šalys atliks tarpusavio skolų įskaitymą, t. y. ieškovė neturėjo lėšų atsiskaityti su atsakove ir kitais kreditoriais. Ginčijamas sandoris, ieškovei esant nemokiai, suteikęs atsakovei teisę pirmiau už kitus kreditorius gauti visą reikalavimų patenkinimą, mažina kitų kreditorių galimybę gauti proporcingą bankrutuojančios įmonės turimoms lėšoms kreditorių reikalavimų patenkinimą ir pažeidžia kreditorių teises.

172. Byloje įrodyta, kad ieškovė su atsakove dėl ilgalaikės skolos padengimo tarėsi iš anksto, buvo susitarta, jog atsakovė nupirks iš ieškovės prekių ir vėliau atliks tarpusavio skolų užskaitą. 2012 m. gegužės 17 d. sąskaita faktūra buvo išrašyta sumai, identiškai ieškovės skolos atsakovei sumai, pritaikant nuolaidą, kad susidarytų tiksli 6060,07 Lt suma. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-94/2010). Manytina, kad kiekvienam vidutiniškai protingam ir apdairiam asmeniui, ypač verslininkui, tokioje situacijoje būtų akivaizdu, kad kita šalis turi rimtų finansinių problemų. Taigi, atsakovei neabejotinai turėjo būti žinoma ieškovės sunki finansinė padėtis ir faktinis nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu.

183. Pažymėtina, kad ieškovė ginčijo ne tam tikrų prekių pardavimą, tačiau šalių sudarytą įskaitymo sandorį, todėl ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu, negalima taikyti restitucijos natūra, nes ginčo sandoriu viena šalis kitai šaliai neperleido jokių prekių.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo BAB bankas SNORAS prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

201. Nagrinėjamoje byloje sudarius ginčo sandorį su atsakove buvo visiškai atsiskaityta, o su banku po kredito sutartyje nustatyto prievolės įvykdymo termino pasibaigimo (2012 m. balandžio 1 d.) – tik apie 1,5 proc., ir tai tik iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Sudarius ginčijamą sandorį sumažėjo ieškovės galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bankroto procedūros metu nustatytos bankui įkeisto turto kainos yra apie 2,5 mln. Lt mažesnės negu patvirtintas banko finansinis reikalavimas, todėl akivaizdu, kad lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, neužteks banko reikalavimui patenkinti. Vertinant nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl atlikdama ginčijamą įskaitymą bei visiškai patenkindama atsakovės reikalavimą atėmė galimybę atsakovei įvykdyti prievolę ieškovei pinigais, kurie galėjo būti panaudoti kitų kreditorių reikalavimams (jų daliai) tenkinti. Ginčo sandoriu atsakovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, nes iškėlus ieškovei bankroto bylą atsakovės reikalavimas būtų tenkinamas trečiąja eile proporcingai su kitų tos eilės kreditorių reikalavimais.

212. Ieškovei siūlant atsakovei susidariusį įsiskolinimą padengti parduodant prekių ir vėliau atliekant tarpusavio skolų užskaitą, atsakovė turėjo suprasti, kad ieškovė turi finansinių sunkumų ir atsiskaitydama su atsakove gali pažeisti kitų kreditorių teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Naras“ v. UAB „Vernisažas“, bylos Nr. 3K-3-270-684/2015; kt.). Akivaizdu, kad skolų įskaitymas tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo įprasta verslo praktika.

223. Pagal ginčijamą įskaitymo sandorį nepagrįstai buvo įskaityti šalių priešpriešiniai vienarūšiai piniginiai reikalavimai viena kitai ir jokių prekių šiuo sandoriu šalys viena kitai neperleido, todėl taikant restituciją turėjo būti sprendžiamas ne prekių, o pinigų grąžinimo klausimas.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl kreditorių teisių pažeidimo

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

27CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

28Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

29Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad 2012 m. gegužės 17 d. tarpusavio įskaitymų suderinimo pažyma, kurios pagrindu atliktas skolos įskaitymas prekėmis, pripažintina negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu kaip pažeidžianti kreditorių teises. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, kad įvyko ne vienarūšių priešpriešinių reikalavimų pagal savarankiškus, nesusijusius sandorius įskaitymas, o iš esmės dar 2011 metais susidariusią skolą atsakovei UAB „UTVT“ ieškovė UAB „Naras“ 2012 m. gegužės 17 d. padengė santechnikos prekėmis. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų konstatuota, jog šiuo įskaitymu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, būtina nustatyti, kad kiti kreditoriai buvo suinteresuoti sudaryti tokį sandorį, būtent, įskaityti savo reikalavimus santechnikos prekėmis, tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Bylą nagrinėję teismai tokių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, bankroto administratorius perėmė didelį kiekį UAB „Naras“ prekių, tarp jų – ir santechnikos, ir bankroto proceso metu kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė 98,93 proc. visų patvirtintų reikalavimų, nutarė šių prekių realizavimo kainas sumažinti 70 proc. nuo pradinės kainos ir suteikti bankroto administratoriui įgaliojimus konkrečiais atvejais prekės kainą sumažinti iki 90 proc. nuo realizavimo kainos. Bylą nagrinėję teismai taip pat nenustatė, kad atsakovė UAB „UTVT“ gautas prekes pardavė su UAB „Naras“ susijusioms įmonėms (UAB „Statybų namai“ ar UAB „Technikos namai“, ar kt.), kas leistų daryti išvadą, kad iš tiesų atsakovės UAB „UTVT“ įsiskolinimas buvo padengtas ne prekėmis, o pinigais, tik juos ieškovė UAB „Naras“ sumokėjo atsakovei UAB „UTVT“ ne tiesiogiai, o per susijusias įmones. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atliktas įskaitymas prekėmis atitinka protingo asmens elgesio standartus ir sąžiningumo kriterijus.

30Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pripažindamas, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kitų kreditorių teises, atsižvelgdama į tai, kad nenustatyta viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su kitomis actio Pauliana instituto taikymo sąlygomis, nepasisako, nes tai neturės įtakos bylos baigčiai.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Kasacinis teismas patyrė 20,47 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. lapkričio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės UAB „UTVT“ kasacinis skundas tenkintas, tai nurodytos 20,47 Eur išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės BUAB „Naras“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

33Atsakovė UAB „UTVT“ sumokėjo 52,65 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Tenkinus atsakovės UAB „UTVT“ kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei UAB „UTVT“ iš ieškovės BUAB „Naras“ (CPK 79, 93 straipsniai).

34Iš ieškovės BUAB „Naras“ priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. BADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-276/2014; 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-451/2014; kt.).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą.

37Priteisti atsakovei UAB „UTVT“ (j. a. k. 126090059) iš ieškovės BUAB „Naras“ (j. a. k. 151133110) 52,65 Eur (penkiasdešimt du Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Priteista suma mokėtina iš BUAB „Naras“ (j. a. k. 151133110) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

38Priteisti valstybei iš ieškovės BUAB „Naras“ (j. a. k. 151133110) 20,47 Eur (dvidešimt Eur 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Priteista suma mokėtina iš BUAB „Naras“ (j. a. k. 151133110) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl actio Pauliana taikymo... 6. Ieškovė BUAB „Naras“ prašė pripažinti negaliojančiu su atsakove UAB... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 8. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „UTVT“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 12. 1. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, kad prekės perduotos pagal... 14. 3. Tuo atveju, jeigu susitarimas būtų pripažintas negaliojančiu bei būtų... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė BUAB „Naras“ prašo kasacinį... 16. 1. Byloje pateiktas 2012 m. balandžio 30 d. balansas patvirtina, kad ieškovė... 17. 2. Byloje įrodyta, kad ieškovė su atsakove dėl ilgalaikės skolos padengimo... 18. 3. Pažymėtina, kad ieškovė ginčijo ne tam tikrų prekių pardavimą,... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo BAB bankas SNORAS prašo... 20. 1. Nagrinėjamoje byloje sudarius ginčo sandorį su atsakove buvo visiškai... 21. 2. Ieškovei siūlant atsakovei susidariusį įsiskolinimą padengti parduodant... 22. 3. Pagal ginčijamą įskaitymo sandorį nepagrįstai buvo įskaityti šalių... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos būtinosios actio... 27. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 28. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog... 29. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad 2012 m. gegužės 17 d.... 30. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 32. Kasacinis teismas patyrė 20,47 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 33. Atsakovė UAB „UTVT“ sumokėjo 52,65 Eur žyminio mokesčio už kasacinį... 34. Iš ieškovės BUAB „Naras“ priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 37. Priteisti atsakovei UAB „UTVT“ (j. a. k. 126090059) iš ieškovės BUAB... 38. Priteisti valstybei iš ieškovės BUAB „Naras“ (j. a. k. 151133110) 20,47... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...