Byla e2-135-1067/2019
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ribotos atsakomybės bendrovė „Fišimpeks“

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, Indrei Grublienei, Gretai Gaudiešiūtei, Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovams J. S., S. C. ir V. G. (V. G.), atsakovės S. C. atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira Group“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ patikslintą ieškinį atsakovams S. C., J. S. ir V. G. (V. G.), dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ribotos atsakomybės bendrovė „Fišimpeks“.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti: 1) iš atsakovės S. C. 12000 Eur žalos atlyginimo; 2) solidariai iš atsakovų J. S. ir V. G. 10000 Eur žalos atlyginimo; 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) išlaidas už advokato pagalbą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nira group“ yra iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“. Bankroto administratorius, susipažinęs su turimais, papildomai surinktais įrodymais, nustatė tokias faktinės aplinkybes, kurios pažeidžia įmonės kreditorių interesus, patvirtina įmonės lėšų išvaistymą, bei sudaro teisinį pagrindą šio ieškinio pareiškimui. 2016 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderiu iš atsakovo V. G. UAB „Nira group“ buvo priimtas šio atsakovo sugrąžinamas nepanaudotas 11972,95 Eur avansas. Kaip kasininkas gavęs pinigus grąžinamus į kasą pasirašė taip pat atsakovas V. G. Tos pačios dienos t. y. 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu iš UAB „Nira group“ kasos buvo išmokėta 12000 Eur, kaip išmokėjimo pagrindą nurodant avansą žaliavos užpirkimui pinigus išmokant V. P., ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Fišimpeks“ direktoriui. UAB „Nira group“ jokios žaliavos iš RAB „Fišimpeks“ negavo, jokių sutartinių santykių su nurodyta įmone taip pat nustatyta nebuvo. 12000 Eur išmokėjimo per UAB „Nira group“ kasą operacija yra atvaizduota įmonės kasos knygoje. Nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. įmonės vadovo pareigas vykdė atsakovė S. C. Su šia atsakove 2015 m. liepos 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ). 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderyje eilutėje įmonės vadovas kaip asmuo išmokėjęs iš kasos UAB „Nira group“ pinigus pasirašė atsakovė S. C., todėl šis asmuo ieškinyje yra nurodomas atsakovu, ir jam reiškiamas ieškinys dėl nurodytų pinigų išmokėjimu padarytos žalos atlyginimo BUAB „Nira group“ ir jos kreditoriams. 2016 m. lapkričio 3 d. kasos pajamų orderiu, kaip ir prieš tai paminėtu atveju, iš atsakovo V. G. UAB „Nira group“ buvo priimtos šio atsakovo sugrąžinamos nepanaudotos 10000 Eur ūkio išlaidos. Tos pačios dienos t. y. 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderiu iš UAB „Nira group“ kasos buvo išmokėta 10000 Eur, kaip išmokėjimo pagrindą nurodant avansą žaliavos užpirkimui, pinigus išmokant V. P. RAB „Fišimpeks“ direktoriui. Kaip ir prieš tai paminėtu atveju UAB „Nira group“ jokios žaliavos iš RAB „Fišimpeks“ negavo, jokių sutartinių santykių su nurodyta įmone taip pat nustatyta nebuvo. 10000 Eur išmokėjimo per UAB „Nira group“ kasą operacija yra atvaizduota įmonės kasos knygoje. Pagal 2016 m. rugsėjo 23 d. UAB „Nira group“ vienintelio akcininko sprendimą, nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovė J. S. buvo paskirta vykdyti laikinai einančios įmonės direktoriaus pareigas S. C. ligos metu. Su šia atsakove 2016 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ), ją priimant dirbti technologės pareigose. 2019 m. kovo 22 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderyje eilutėje įmonės vadovas kaip asmuo išmokėjęs iš kasos UAB „Nira group“ pinigus pasirašė ne atsakovė J. S. Šis asmuo ieškinyje ir toliau yra nurodomas atsakove, ir jai reiškiamas ieškinys dėl nurodytų pinigų išmokėjimu padarytos žalos atlyginimo BUAB „Nira group“ ir jos kreditoriams, nes atsakovė J. S. paminėtu pinigų išmokėjimo metu vykdė įmonės vadovo pareigas, ir jai kaip įmonės vadovei kyla civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Dėl 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderiu išmokėtų 10000 Eur solidariu atsakovu yra įtraukiamas V. G., nes šis atsakovas yra pripažinęs faktinę aplinkybę, kad būtent jis V. P. asmeniškai išmokėjo 10000 Eur. V. G. neabejotinai yra susijęs ir su 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderio išrašymu, nes išmokant pinigus kasos išlaidų orderyje tuo pačiu turėjo būti ir pasirašoma dėl pinigų išmokėjimo. Kreditoriams įmonės valdymo organo narys ir nurodytas kitas su buvusiu įmonės vadovu J. S. susijęs asmuo atsakovas V. G. elgėsi nesąžiningai, klastojo parašus kasos išlaidų orderyje siekdami išvengti civilinės atsakomybės, ir veikdami bendrai padarė žalą, todėl ir atsakyti turi solidariai. Ieškovė laiko, kad atsakovai J. S., ir V. G. kartu tarpusavyje suderintais valiniais veiksmais, būdami tarpusavyje susiję, siekė kad 10000 Eur būtų išmokėta V. P. Šių abiejų atsakovų veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala įmonės kreditoriams, todėl šie abu atsakovai tiesiogiai prisidėjo prie 10000 Eur žalos padarymo BUAB „Nira group“, todėl jiems solidariai pareikštas ieškinys turi būti tenkinamas. Pažymėjo ir tai, kad 2016 m. lapkričio 3 d., kada iš įmonės kasos buvo išmokėti 10000 Eur, įmonei jau buvo 2016 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytos 76141,32 Eur apimties laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti skolininko UAB „Nira Group“ kreditoriaus UAB „Alliance Marine“ turtinius reikalavimus. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo įregistruotos turto arešto aktų registre, tačiau antstolis A. S. vykdantis paminėtas laikinąsias apsaugos priemonės nenustatė ir nerado skolininkės UAB „Nira group“ turto, kuris užtikrintų kreditoriaus UAB „Alliance Marine“ pareikštus turtinius interesus. Ieškovė buvo nemoki, nes jos visos sąskaitos jau buvo areštuotos, laikinosios apsaugos priemonės buvo įregistruotos turto arešto aktų registre nuo 2016 m. spalio 3 d., UAB „Nira group“ turėjo aukštesnės ir tos pačios eilės, lyginant su RAB „Fišimpeks“ kreditorių nuo 2014 m. lapkričio 14 d. Taip pat pažymėjo, kad avansinių apmokėjimų atlikimas, UAB „Nira group“ jau esant faktiškai nemokiai pinigus gavusiam V. P., nėra atsitiktinis. V. P. yra UAB „Inspero“ akcininkas, o UAB „Inspero“ yra glaudžiai susijusi tiek su trečiuoju asmeniu V. G., buvusiu UAB „JVA Partneris“ vadovu, tiek ir su atsakovais, buvusiais UAB „JVA Partneris“ darbuotojais. Taigi, visi avansinio apmokėjimo atlikime dalyvavęs asmenys yra tarpusavyje susiję, kas turi būti atitinkamai įvertinama nagrinėjant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pasirinktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos atsiskaitymo su kreditoriais būdas, taikytas avansinių apmokėjimų pagrindu, vertintinas kaip sąžiningai verslo praktikai prieštaraujantis tam tikrų kreditorių ar jų grupės atžvilgiu, pažeidžiantis kitų ir ypač pirmesnės eilės kreditorių teises. Nagrinėjamu atveju, esant tokiam, kokį byloje įrodo ieškovė, UAB „Nira group“ turto ir skolų balansui, avansinių apmokėjimų atlikimas reiškia šalių nesąžiningumą. Savo ruožtu pasirinktinis atsiskaitymas nesilaikant įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidžiant pirmesnės eilės kreditorių teises, paneigia skolininko sąžiningumą. Ieškovė šioje byloje teigia, ir įrodinėja, kad bendrovės vadovai sudarė bendrovės vardu aiškiai nuostolingą sandorį, dėl kurio sumažėja bendrovės turto, pablogėja mokumas, bendrovė negali įvykdyti prievolių kreditoriams, kurie dėl to patiria žalos, negalėdami įgyvendinti savo reikalavimų į bendrovės turtą, tokios bendrovės vadovams taikytina atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalyje išdėstytas taisykles.

5Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. pinigų išmokėjimo atvejais, pagal byloje pateiktus kasos išlaidų orderius, turėjo aukštesnės eilės kreditorių. Jos manymu minėti pinigų išmokėjimai yra fiktyvūs, siekiant pateisinti kasos trūkumą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje pateiktais duomenimis trečiojo asmens atstovas V. P. kasos išlaidų orderių pasirašymo metu nebuvo kirtęs Lietuvos sienos, taip pat nedeklaravo išvežamų pinigų. Be to pagal byloje esančius duomenis ieškovei nebuvo būdinga mokamų avansų praktika. Priešingai – ieškovė pati gaudavo avansinius apmokėjimus. Baigiamųjų kalbų metu atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė atsakovo V. G. nelaiko faktiniu ieškovės vadovu, o patikslintu ieškiniu keliamą reikalavimą kildina kaip atsakovo neteisėtais veiksmais, o būtent pinigų išmokėjimu RAB „Fišimpeks“, padarytą žalą ieškovei.

6Atsakovė S. C. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė prašymą jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 10 d., kai atsakovė S. C. 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu RAB „Fišimpeks“ sumokėjo 12000 Eur, ieškovei dar nebuvo iškelta bankroto byla. Tam, kad UAB „Nira Group“ galėtų tęsti savo vykdomą veiklą, t. y. prekybą žuvimi, UAB „Nira Group“ buvo reikalinga produkcija, kurią įmonė galėtų parduoti. Taigi atsakovė S. C. 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu sumokėjo 12000 Eur avansą RAB „Fišimpeks“ už produkcijos (šaldytos žuvies) nupirkimą ir pristatymą UAB „Nira Group“ siekdama tęsti UAB „Nira Group“ veiklą. Pažymėjo, kad remiantis susiformavusia teismų praktika, netgi pripažinus, kad atsakovės 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu ir 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderiu išmokėjusios avansus RAB „Fišimpeks“, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, minėtais kasos išlaidų orderiais išmokėtas sumas ieškovei turėtų pareigą grąžinti ne atsakovės, o įmonė gavusi avansus - šiuo atveju RAB „Fišimpeks“. Atsakovė kategoriškai nesutiko su ieškovės nurodytu teiginiu, kad tarp UAB „Nira Group“ ir RAB „Fišimpeks“ nebuvo jokių sutartinių santykių. Pažymėjo, jog tarp UAB „Nira Group“ ir RAB „Fišimpeks“ buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią RAB „Fišimpeks“ turėjo UAB „Nira Group“ nupirkti produkciją, t. y. šaldytą žuvį, ir ją pristatyti UAB „Nira Group“ į žuvies perdirbimo cechą, esantį adresu ( - ). Pagal žodinę sutartį RAB „Fišimpeks“ produkciją turėjo nupirkti ir pristatyti UAB „Nira Group“ prasidėjus žvejybos sezonui - 2016 m. rudenį. Atsakovė nurodė, jog dėl RAB „Fišimpeks“ produkcijos nupirkimo ir pristatymo UAB „Nira Group“ žodžiu susitarė V. G., kuris UAB „Nira Group“ ėjo pardavimų vadybininko pareigas, ir RAB „Fišimpeks“ direktorius V. P. Atsakovė pabrėžė, jog derybas UAB „Nira Group“ vardu dėl šaldytos žuvies nupirkimo ir pristatymo su RAB „Fišimpeks“ direktoriumi V. P. vedė V. G. Tuo tarpu atsakovė S. C. asmeniškai niekada nėra bendravusi su RAB „Fišimpeks“ direktoriumi V. P. dėl šaldytos žuvies nupirkimo ir pristatymo UAB „Nira Group“. Pažymėjo, kad atsakovė S. C. dirbo tik su UAB „Nira Group“ buhalteriniais gamybos dokumentais, PVM sąskaitomis-faktūromis, gamybos likučių vedimu, derinimu ir logistikos klausimais. Tuo tarpu V. G. susitikdavo su UAB „Nira Group“ klientais, taip pat atsakovei S. C. duodavo nurodymus dėl visų UAB „Nira Group“ finansinių operacijų atlikimo. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė S. C. 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu sumokėjo 12000 Eur avansą RAB „Fišimpeks“ už produkcijos nupirkimą ir pristatymą UAB „Nira Group“ nepatvirtina atsakovės S. C. neteisėtų veiksmų. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė 22000 Eur sumą nepagrįstai prašo priteisti ne iš ieškovės skolininkės RAB „Fišimpeks“, o iš atsakovų. Atsakovė S. C. pabrėžė, jog ji 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu 12000 Eur sumokėjo RAB „Fišimpeks“, todėl pati 12000 Eur suma nedisponuoja. Atsakovės nėra atsakingos dėl to, kad RAB „Fišimpeks“ ieškovei neįvykdė žodine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nepristatė produkcijos, kurią turėjo pristatyti pagal 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderiais gautus avansus, taip pat dėl to, kad RAB „Fišimpeks“ ieškovei ne tik nepristatė produkcijos, tačiau ir negrąžino ieškovei pagal žodinę sutartį gautų avansų - 22000 Eur. Atsakovė S. C. 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu sumokėjusi „Fišimpeks“ 12000 Eur nežinojo ir negalėjo žinoti, kad RAB „Fišimpeks“ nevykdys savo įsipareigojimų, prisiimtų žodine sutartimi, ir UAB „Nira Group“ nepristatys produkcijos. Akcentavo, kad atsakovė S. C. tikėjosi, jog RAB „Fišimpeks“ ieškovei pristatys produkciją ir UAB „Nira Group“ galės tęsti veiklą ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi šiuo atveju atsakovė S. C. nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, todėl jos veiksmuose nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

7Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad atsakovė S. C. buvo „dokumentinė“ direktorė. Iš tikrųjų visus įmonės reikalus tvarkė ir vadovavo atsakovas V. G. Kai atsakovė sutiko eiti direktorės pareigas ieškovė jau buvo skolinga UAB „Aliance Marine“. Tuo metu įmonėje buvo sunki padėtis, tačiau įmonė stengėsi veikti. Kreditoriai įsiskolinimų atsakovės vadovavimo laikotarpiu neprašė padengti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų V. G. ir J. S. parodymai kardinaliai skiriasi lyginant su parodymais duotais Klaipėdos apygardos teisme. Pateikė prašymą teismui įvertinti ar nėra pagrindo atsakovui V. G. taikyti atsakomybę už melagingų parodymų davimą teismo posėdyje.

8Atsakovas V. G. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė prašymą jį atmesti. Nurodė, kad RAB „Fišimpeks“ direktorius V. P. aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių nepateikė žaliavos. Iš jo atsiliepimo galima suprasti, kad pats ieškovo atstovas, bankroto administratorius, kaltas dėl sutarties nevykdymo. RAB „Fišimpeks“ direktorius V. P. nurodė, kad po to, kai sužinojo apie įmonės bankroto bylos iškėlimą, bandė susisiekti su bankroto administratoriumi, tačiau pastarasis atsisakė su juo bendrauti. Antra, 2019 m. kovo 22 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderyje eilutėje įmonės vadovas kaip asmuo išmokėjęs iš kasos UAB „Nira group“ pinigus pasirašė ne atsakovė J. S. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas apkaltino atsakovą V. G. ir J. S. nusikaltimo padarymu, nors neturi tam jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai klastojo įmonės finansinius dokumentus. Taip pat nėra jokių duomenų, kad būtent V. G. perdavė 10000 Eur V. P. Pažymėjo, kad J. S. nėra V. P. giminaitė arba šeimos narys. Jie nėra susiję nusikalstamais veiksmais arba kitais neteisėtais veiksmais. V. G. nieko bendro su UAB „Inspero“ taip pat neturi. Faktas, kad atsakovas vadovavo UAB „JVA Partenris“ ir buvo jos akcininku, neduoda ieškovei pagrindo teigti, kad atsakovas buvo susijęs su V. P. arba su UAB „Nira group“. Paminėjo ir tai, kad J. S. pinigų perdavimo metu dirbo savo įprastinį darbą - įmonės technologe. Apie įmonės sandorius J. S. nežinojo ir negalėjo žinoti.

9Teismo posėdžio metu atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad žodinis susitarimas su RAB „Fišimpeks“ buvo sudarytas siekiant išgelbėti įmonės veiklą. Pažymėjo, kad nutraukus sutartį su UAB „Aliance Marine“ ir UAB „Grūdoteka“ ieškovė žaliavos galėjo gauti tik iš V. P. Su RAB „Fišimpeks“ rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, kadangi tai buvo vienkartinis užpirkimas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas tik įnešė pinigus į kasą, tačiau nežino, kas juos, 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderiais, išmokėjo RAB „Fišimpeks“ direktoriui V. P.

10Atsakovė J. S. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė prašymą jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė 2016 m. gegužės 3 d. sudarė darbo sutartį su ieškove. Į jos pareigas įėjo gamybos proceso kontrolė, savikontrolės programos kontrolė, darbų organizavimas ir paskirstymas darbuotojams bei atsakomybė už negamintos produkcijos kokybę. Taip pat buvo atsakinga už darbo laiko apskaitos žurnalo vedimą. Visą laikotarpį, kai atsakovė dirbo pas ieškovę nežinojo apie jos finansinę būklę, ja nesidomėjo. 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovę paskyrė laikinai eiti direktorės pareigas S. C. ligos metu. Atsakovė sutiko, kadangi be direktoriaus parašo negalėjo vykdyti produkcijos atkrovimo. Taip pat buvo svarbu ir dėl veterinarijos aktų pasirašymo. Atsakovė pažymėjo, kad jai nebuvo perduoti įmonės finansiniai dokumentai. O parašas ant kasos išlaidų orderio – suklastotas. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 26 d. įmonės akcininkas V. R. atsakovę pakartotinai paskyrė laikinai einančią direktorės pareigas. Tuo metu atsakovei taip pat nebuvo perduoti įmonės finansiniai dokumentai. Be to nebuvo informuota ir apie sprendžiamą klausimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, apie tai atsakovė sužinojo tik gavusi laišką iš teismo. Po 2016 m. lapkričio 26 d. atsakovės darbo funkcijos nepasikeitė, ji ir toliau liko dirbti technologe. Po bankroto bylos iškėlimo ji perdavė įmonės dokumentus bankroto administratoriui, ir nepaisant bankroto bylos iškėlimo, liko užbaigti gamybinį procesą, nes buvo likę nemažai žaliavos perdirbimui. Nurodė, kad atsakovės išdėstyti argumentai rodo, kad ji nebuvo informuota apie ieškovės finansinę padėtį.

11Teismo posėdžio metu atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad laikinai einančios direktorės pareigose buvo apie 3 mėn. Tuo laikotarpiu jokie įmonės dokumentai jai perduoti nebuvo. Įmonės reikalų netvarkė, toliau dirbo įmonės technologe už tapatų atlyginimą.

12Trečiojo asmens RAB „Fišimpeks“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą į patikslintą ieškinį nepateikė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Pažymėtina, kad teisme gautas trečiojo asmens atsiliepimas į pradinį ieškinį, kuriame trečiasis asmuo nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2016 m. tarp UAB „Nira group“ ir RAB „Fišimpeks“ buvo sudaryta žodinė sutartis dėl žaliavinės žuvies tiekimo iš Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką. Šalys susitarė, kad trečiajam asmeniui bus išmokėtas avansas, kaip išankstinis mokėjimas pagal aukščiau nurodytą žodinę sutartį dėl žaliavinės žuvies įsigijimo. 2016 m. gegužės 10 d. trečiajam asmeniui buvo atliktas išankstinis apmokėjimas - 12000 Eur sumoje. Atsižvelgiant į tai, kad žvejyba turi savo ypatumus ir visada tiesiogiai priklauso nuo sezoniškumo, įvykdymo terminai šio susitarimo buvo perkelti į 2016 m. lapkričio - gruodžio mėn. Lapkričio 3 d. trečiajam asmeniui buvo išmokėta 10000 Eur ir vėliau apie gruodžio mėn. vidurį buvo užpirktas ir užšaldytas reikalingas kiekis žaliavinės žuvies, kuri buvo šaldytuvo sandėlyje. Faktiškai minėta sutartis - užsakymas buvo ruošiamas vykdymui - išsiuntimui. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo ne kartą bandė susisiekti telefonu su UAB „Nira group“ direktoriumi, tačiau niekas nė karto neatsakė ir neskambino. Tuomet trečiasis asmuo susisiekė su V. G., kuris paaiškino, kad įmonė yra bankroto stadijoje ir visus klausimus dabar reikia spręsti su įmonės UAB „Tamtamas“ administratoriumi. Pagal tuos kontaktus kuriuos trečiasis asmuo rado, telefonu neatsiliepė ir niekas nenorėjo klausyti apie jokią žuvį. Tuo metu 2017 m. pradžioje žuvis buvo saugoma RAB „Fišimpeks“ šaldytuve. Po metų saugojimo visą žuvį pagal Veterinarinės tarnybos pareiškimą teko utilizuoti. Pagal minėtą sutartį RAB „Fišimpeks“ turi tiesioginius nuostolius: saugojimas, transportas, pridėtinės išlaidos, ryšiai.

13Teismas

konstatuoja:

14Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

15Ieškovė BUAB „Nira Group“ įregistruota 2010 m. kovo 15 d. (el. b. t. I, psl. 17-19). 2015 m. liepos 31 d. tarp UAB „Nira Group“ ir atsakovės S. C. sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ) (el. b. t. I, psl. 20-21). Minėta darbo sutartimi šalys susitarė, kad S. C. priimama direktorės pareigoms užimti, pradedant dirbti nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovė S. C. iš direktorės pareigų atleista savo prašymu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. (el. b. t. I, psl. 22-24). 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės atstovaujamos direktorės S. C. ir atsakovo V. G. sudaryta darbo sutartis. Atsakovui paskirtos pardavimų vadybininko pareigos, pradedant dirbti nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. (el. b. t. I, psl. 318-318). 2016 m. gegužės 3 d. tarp ieškovės, atstovaujamos direktorės S. C., ir atsakovės J. S. sudaryta darbo sutartis. Atsakovei paskirtos technologės pareigos, pradedant dirbti nuo 2016 m. gegužės 4 d. (el. b. t. I, psl. 38-39). 2016 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderiu ( - ) atsakovas V. G. į ieškovės kasą sugrąžino 11972,95 Eur avansą (el. b. t. I, psl. 331). 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu iš UAB „Nira group“ kasos buvo išmokėta 12000 Eur RAB „Fišimpeks“ direktoriui V. P., išmokėjimo pagrindu nurodant „avansas žaliavos užpirkimui“ (el. b. t. I, psl. 330). 2016 m. rugsėjo 23 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovė J. S. buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas atsakovės S. C. ligos atveju nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. (el. b. t. I, psl. 30). 2016 m. lapkričio 3 d. kasos pajamų orderiu Serija ( - ) atsakovas V. G. į ieškovės kasą grąžino 10000 Eur už nepanaudotas ūkio išlaidas (el. b. t. I, psl. 329). 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderiu ( - ) iš UAB „Nira group“ kasos buvo išmokėta 10000 Eur RAB „Fišimpeks“ direktoriui V. P., išmokėjimo pagrindu nurodant „avansas žaliavos užpirkimui“ (el. b. t. I, psl. 15). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1637-253/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas UAB „Nira Group“ kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos neviršijant 76141,32 Eur sumos (el. b. t. I, psl. 174-175). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovei UAB „Nira Group“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“ (el. b. t. I, psl. 12-13).

16Ieškinys atmestinas.

17Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Remiantis CK 2.82 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Vadovas yra vienasmenis juridinio asmens (bendrovės, įmonės) valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų ne tik CK, bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 2 dalis).

18Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017). Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis); jis privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę (5 dalis); jis gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, tačiau apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba dalyviams (6 dalis).

19ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, taip pat yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą; jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Nurodytų pareigų netinkamas vykdymas lemia juridinio asmens organo (vadovo) civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį – juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

20Nagrinėjamu atveju ieškovė įmonei padarytą žalą kildina iš 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. atliktų avansinių mokėjimų. Ieškovės manymu, atsakovė S. C. pažeidė vadovo fiduciarines pareigas, dėl ko įmonė patyrė žalą. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo išmokėti avansinio mokėjimo trečiajam asmeniui, o turėjo padengti esamus kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovė S. C. su ieškovės pozicija nesutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė nuolatos dirbdavo su įsiskolinimais, bet ji stengėsi veikti. Tokia situacija susidarydavo dėl to, kad nebūdavo tiek žaliavos, kiek ieškovė buvo įsipareigojusi nupirkti. Nurodė, kad žaliava įmonei nebuvo teikiama iš karto čia ir dabar, tačiau ji buvo teikiama sezonais. Atsakovei atlikus 2016 m. gegužės 10 d. avansinį apmokėjimą žaliava turėjo būti pristatyta rudenį. Su V. P. žodžiu buvo sutarta, kad nepristačius ieškovei žaliavos, avansas bus grąžinamas. Kadangi atsakovė trečiojo asmens atstovą V. P. žinojo, nes ne kartą su juo buvo bendradarbiauta jos ankstesnėje darbovietėje BUAB „JVA Partneris“, jai nekilo jokių abejonių dėl savo veiksmų ir atlikto mokėjimo.

21Sprendžiant atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovo pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti įstatymų reikalavimai, bet ir tai, ar bendrovei buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Byloje ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, privalo atsakovas. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

22Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. gegužės 10 d. avansinį mokėjimą pasirašė ieškovės buvusi direktorė S. C. Jos paaiškinimais avansinis apmokėjimas buvo atliktas pagal žodinį šalių susitarimą, siekiant įsigyti žaliavos, kad ieškovė ir toliau galėtų vykdyti veiklą.

23Sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl egzistuojančių verslo ciklų, ekonomikos svyravimų ir kitų bendrovės veiklai įtaką darančių veiksnių nei bendrovės dalyviai, nei vadovas negali užtikrinti, kad įmonė nuolat veiks pelningai ir kad visi sudaromi sandoriai jai bus naudingi. Dėl to net ir nuostolingo sandorio bendrovei sudarymas savaime nėra pagrindas bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris buvo nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovės veiksmų, patvirtinant žodinį sandorį atliktu 2016 m. gegužės 10 d. mokėjimu, neteisėtumo, kaip vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, esminę reikšmę turi ne tai, ar nurodytas sandoris ieškovei nuostolingas, bet tai, ar atsakovė, jį sudarydama, nepažeidė įstatymuose konkrečiai nustatytų ir fiduciarinių pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Taigi, bendrovės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus.

24Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, bei išklausius šalių paaiškinimų teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovės veiksmai, t. y. 2016 m. gegužės 10 d. avansinio mokėjimo trečiajam asmeniui atlikimas, pasireiškia kaip atsakovės neteisėti veiksmai, pažeidžiant įstatymų numatytas ir fiduciarines vadovo pareigas. Visų pirma pažymėtina, kad trečiasis asmuo RAB „Fišimpeks“ atsiliepimu patvirtino, kad tarp BUAB „Nira group“ ir trečiojo asmens RAB „Fišimpeks“ buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią RAB „Fišimpeks“ turėjo ieškovei nupirkti produkciją, t. y. šaldytą žuvį, ir ją pristatyti ieškovei į žuvies perdirbimo cechą, esantį adresu ( - ). Taip pat patvirtino, kad 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderiu išmokėtą 12000 Eur avansą gavo. Pagal žodinę sutartį trečiasis asmuo RAB „Fišimpeks“ produkciją (šaldytą žuvį) turėjo nupirkti ir pristatyti ieškovei prasidėjus žvejybos sezonui - 2016 metų rudenį. Šias aplinkybes patvirtino atsakovai ir pats trečiasis asmuo. Taip pat trečiasis asmuo paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad žvejyba turi savo ypatumus ir visada tiesiogiai priklauso nuo sezoniškumo, įvykdymo terminai šio susitarimo buvo perkelti į 2016 m. lapkričio-gruodžio mėn. Trečiasis asmuo RAB „Fišimpeks“ pabrėžė, jog 2016 m. apie gruodžio mėn. vidurį buvo užpirktas ir užšaldytas reikalingas kiekis žaliavinės žuvies, kuri ir buvo šaldytuvo sandėlyje. Iš esmės byloje, užfiksuoti šalių paaiškinimai leidžia teismui spręsti, kad labiau tikėtina, jog toks sandoris buvo sudarytas. Taip pat kasos išlaidų orderis buvo įtrauktas į ieškovės kasos knygą (el. b. t. I, psl. 34), kas patvirtina, kad buvo laikomasi nustatytos tvarkos. Antra, atsakovė S. C. pasirašydama 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderį nežinojo ir negalėjo žinoti, kad RAB „Fišimpeks“ nevykdys savo įsipareigojimų, prisiimtų žodine sutartimi, ir UAB „Nira Group“ nepristatys produkcijos (šaldytos žuvies). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji tikėjosi, jog trečiasis asmuo RAB „Fišimpeks“ ieškovei pristatys produkciją (šaldytą žuvį) ir ieškovė galės tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismas su tokiais atsakovės teiginiais neturi pagrindo nesutikti. Be to byloje esantys dokumentai patvirtina, kad buvo siekiama gerinti ieškovės finansinę būklę, bandoma vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Tarp ieškovės ir jos kreditorės UAB „Aliance marine“ 2016 m. birželio 3 d. sudaryta taikos sutartis – išdėstytas ieškovės įsiskolinimas dalimis (el. b. t. I, psl. 167). Taip pat buvo siekiama derybų būdu atidėti mokėjimus minėtam kreditoriui (el. b. t. I, psl. 166). Manytina, kad tokie atsakovės, kaip įmonės vadovės, veiksmai buvo atlikti siekiant pagerinti įmonės veiklą bei dalinai atsiskaityti su kreditoriais. Be to šiame kontekste paminėtina ir tai, kad įmonė visada turėjo įsiskolinimų, tačiau ir toliau vykdė veiklą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė atliko avansinį apmokėjimą įmonei turint įsiskolinimų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos kreditorių teisės. Teismas atmeta ieškovės teiginius, kad sandoris su RAB „Fišimpeks“ buvo fiktyvus, kaip neįrodytus, kadangi byloje nepateikta jokių tai patvirtinančių duomenų. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas mano, kad nėra jokio pagrindo atsakovės fiduciarinių pareigų pažeidimo konstatavimui. Byloje nėra pakankamai įrodymų pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl ko teismas neturi pagrindo konstatuoti kad atsakovė S. C. atliko neteisėtus veiksmus pasirašydama 2016 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderį. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, tolimesnis civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas yra nebetikslingas dėl ko teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

25Ieškovė taip pat prašo priteisti 10000 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų J. S. ir V. G. Savo prašymą motyvavo tuo, kad atsakovė J. S. 2016 m. lapkričio 3 d. laikinai ėjo ieškovės direktorės pareigas. Ji kartu su atsakovu V. G. tarpusavyje suderintais valiniais veiksmais, būdami tarpusavyje susiję, siekė, kad 10000 Eur būtų išmokėta trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad tuo metu ieškovės sąskaitos jau buvo areštuotos, antstolis ieškovės turto nerado, tačiau atsakovai atliko mokėjimą jau su areštuotu įmonės turtu.

26Atsakovai su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko. Nesutikimo motyvus atsakovė J. S. argumentavo tuo, kad nepasirašė 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderio ir pinigų neperdavė. Pripažino aplinkybę, jog orderio pasirašymo laikotarpiu laikinai ėjo direktorės pareigas, tačiau iš esmės jokių direktorės funkcijų nevykdė ir toliau įmonėje dirbo technologės pareigose. Tuo tarpu atsakovas V. G. nurodė, kad jis taip pat nėra atsakingas už atsiradusią žalą, kadangi ne jis 2016 m. lapkričio 3 d. perdavė 10000 Eur avansą žaliavos užpirkimui trečiajam asmeniui.

27CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

28Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

29Byloje esantys įrodymai parvirtina, kad atsakovė J. S. 2016 m. lapkričio 3 d., t. y. kasos išlaidų orderio pasirašymo dieną laikinai ėjo direktorės pareigas atsakovės S. C. ligos metu ir ginčo dėl to byloje nėra. Atsakovė J. S. 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderio nepasirašė ir šias aplinkybes patvirtina rašysenos ekspertizės aktas (el. b. t. IV, psl. 13-18). Ieškovė atsakovės atsakomybę kildina kaip laikinai einančios įmonės vadovės fiduciarinių pareigų pažeidimą.

30Kaip jau buvo minėta ir anksčiau, sprendžiant atsakovės, kaip buvusios laikinos bendrovės vadovės, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovo pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti įstatymų reikalavimai, bet ir tai, ar bendrovei buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

31Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad atsakovė J. S. BUAB „Nira group“ laikinai ėjo ieškovės direktorės pareigas. Jos ėjimo direktorės pareigose laikotarpiu įmonės dokumentai, atspaudai jai perduoti nebuvo. Ji, kaip aiškino atsakovai, priėjimo prie kasos neturėjo. Eidama laikinos direktorės pareigas jokių direktorės funkcijų nevykdė, ir toliau dirbo technologės pareigose. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad J. S., priešingai nei tvirtina atsakovai, vykdė direktorės pareigas, atliko įmonėje mokėjimus kreditoriams ar pan. Šių aplinkybių neįrodė ir pati ieškovė. Aplinkybė, jog J. S. bankroto administratoriui perdavė įmonės dokumentus, savaime neįrodo, kad ji paskyrimo laikotarpiu nuolatos vykdė direktorės funkcijas ir būtų atsakinga už vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ginčijamo 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderio ji nepasirašė. Neturėdama priėjimo prie kasos, bei įmonės dokumentų, jos galimybės sustabdyti pinigų perdavimą buvo apribotos.

32Teismo vertinimu, atsakovė J. S. jokių tyčinių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovės prašomas taikyti formalus atsakovės, kaip įmonės vadovės fiduciarinių pareigų pažeidimas, nesigilinant į byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė J. S. nevykdė direktorės funkcijų, ja buvo tik formaliai, atsakovės civilinė atsakomybė dėl 10000 Eur žalos atlyginimo netaikytina. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, tolimesnis civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas yra nebetikslingas dėl ko teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

33Ieškovė ieškinyje atsakovo V. G. solidarią civilinę atsakomybę su J. S. kildina iš to, kad atsakovas prisidėjo prie įmonės žalos padarymo išmokėdamas 10000 Eur trečiajam asmeniui. Atsakovas savo kaltę neigė, motyvuodamas tuo, kad minėtų pinigų neišmokėjo. Iš esmės tokie atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-453-524/2019 (garso įrašas nuo 2:34:00 iki 2:36:26 ir nuo 2:50:11 iki 2:51:30) atsakovas V. G. patvirtino, kad jis buvo UAB „Nira Group“ kasininkas, jam buvo perduota įmonės banko kortelė, jis pats mokėjo pinigus RAB „Fišimpeks“, kuris buvo senas UAB „JVA Partneris“ klientas, tiekėjas, tačiau jis nežinojo, kas išrašė orderį RAB „Fišimpeks“. Savo poziciją šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas pakeitė, nurodydamas, kad jis tik įnešė pinigus į kasą, o Klaipėdos apygardos teismo minėtame posėdyje ne taip buvo suprastas. Šiuos atsakovo teiginius teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad teismui pats atsakovas V. G. nurodė, kad priėjimą prie kasos (seifo) turėjo tik jis ir atsakovė S. C. Byloje, esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovė S. C. turėjo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (el. b. t. III, psl. 98-99), dėl ko teismas daro pagrįstą išvadą, kad prie kasos galėjo prieiti tik atsakovas V. G., todėl labiau tikėtina, jog jis ir išmokėjo 10000 Eur trečiajam asmeniui.

34Ieškovė padarytą žalą prašo priteisti iš atsakovo kaip įmonės darbuotojo, kuris ėjo pardavimų vadybininko pareigas. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas galimai išmokėjo trečiajam asmeniui 10000 Eur, apie įmonės sunkią finansinę padėtį, bei areštuotas sąskaitas neabejotinai žinojo, tačiau pažymėtina, kad darbuotojai, nėra savarankiški civilinės atsakomybės subjektai, nepaisant jų atliekamų funkcijų specifiškumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1107/2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad ieškovė žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka priteisti neprašė, prašymo pripažinti atsakovą faktiniu ieškovės vadovu neteikė, nors byloje buvo pasisakoma apie atsakovo vadovavimą įmonei. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas laiko, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo V. G., kaip civilinės atsakomybės subjekto, ieškovės patirtą žalą yra nepagrįstas, dėl to netenkintinas.

35Ieškovė atsakovų žalą kildina ir vadovaudamasi aplinkybe, kad 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. atlikti avansiniai mokėjimai buvo sudaryti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nuostatas. Paminėjo, kad atsakovai neprivalėjo atlikti ginčijamų 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. avansinių mokėjimų ir buvo nesąžiningi, nes žinojo, jog neturi pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu.

36CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

37Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 20 punktas).

38Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė iki 2016 m. gegužės 10 d. turėjo pradelstų atsiskaitymų su kreditoriais, kurių terminai jau buvo suėję. Tarp jų VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Grūdoteka“, UAB „Aliance marine“, UAB „Dovilų tara“ ir pan. (el. b. t. V, psl. 33, 35-36, 163-178, 180, 184-194, 267). Ieškovė iki 2016 m. lapkričio 3 d. turėjo pradelstų atsiskaitymų su kreditoriais, kurių terminai jau buvo suėję. Tarp jų VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Apsaugos komanda“, TEO LT AB, UAB „Grūdoteka“, UAB „Aliance marine“, UAB „Logistikos grupė“, UAB „Venipak“, UAB „Dovilų tara“ ir kita (el. b. t. V, psl. 33, 35-36, 135-139, 154, 163-178, 180, 184 -202, 239, 248-249, 267).

39Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė BUAB „Nira group“ ginčijamų sandorių atlikimo laikotarpiu, t. y. 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su esamais kreditoriais, nes dirbo nuostolingai ir dėl to ginčo byloje nėra (el. b. t. I, psl. 173, 328).

40Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Būtina pažymėti, kad šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, ginčo mokėjimų atlikimo metu ieškovei bankroto byla nebuvo iškelta. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo RAB „Fišimpeks“ nebuvo ieškovės kreditorius. Sandoris buvo sudaromas siekiant pagerinti įmonės veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko teismas neturi pagrindo atsakovų veiksmų laikyti nesąžiningais, pažeidžiančiais kitų kreditorių teises.

41Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad ieškovės atstovas nurodė, jog avansinių apmokėjimų atlikimas trečiajam asmeniui nėra atsitiktinis. Pažymėjo, kad trečiojo asmens direktorius V. P. yra UAB „Inspero“ akcininkas, kuri yra glaudžiai susijusi su atsakovu V. G., buvusiu UAB „JVA Parneris“ vadovu tiek su buvusiais jos darbuotojais, t. y. atsakovėmis. Tokius ieškovės teiginius teismas laiko tik deklaratyviais teiginiais, neįrodytais jokiais rašytiniais įrodymais, ir dėl jų teismas plačiau nepasisako.

42Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

43Dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

44Jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 straipsnis).

45Atsakovės S. C. atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą teismui įvertinti ar nėra pagrindo atsakovui V. G. taikyti atsakomybę už melagingų parodymų davimą teismo posėdyje. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas V. G. šioje byloje ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-453-524/2019 davė prieštaringus parodymus dėl pinigų perdavimo trečiajam asmeniui.

46Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) nei CPK nenumato atsakomybės už atsakovo melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis). Dėl ko atsakovės atstovės prašymas atmestinas.

47Kiti klausimai.

48Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-135-1067/2019 (buvęs bylos Nr. e2-18482-1067/2017) ir 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-135-1067/2019 taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant atsakovų kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises. Atmetus ieškinį minėtos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. G. patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el. b. t. II, psl. 70-71). Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

52Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. S. patyrė 498,33 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą (el. b. t. III, psl. 182, t. IV, psl. 12, 36). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

53Atsakovė S. C. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą neteikė.

54Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

55ieškinį atmesti.

56Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira group“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, 498,33 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus trisdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. S. naudai.

57Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira group“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. G. (V. G.) naudai.

58Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-135-1067/2019 (buvęs bylos Nr. e2-18482-1067/2017) ir 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-135-1067/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

59Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti:... 5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir... 6. Atsakovė S. C. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė... 7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su patikslintu ieškiniu... 8. Atsakovas V. G. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė... 9. Teismo posėdžio metu atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė... 10. Atsakovė J. S. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė... 11. Teismo posėdžio metu atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Papildomai... 12. Trečiojo asmens RAB „Fišimpeks“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo,... 13. Teismas... 14. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.... 15. Ieškovė BUAB „Nira Group“ įregistruota 2010 m. kovo 15 d. (el. b. t. I,... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje... 18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą... 19. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovė įmonei padarytą žalą kildina iš 2016 m.... 21. Sprendžiant atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės... 22. Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. gegužės 10 d. avansinį mokėjimą... 23. Sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų,... 24. Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, bei išklausius šalių paaiškinimų... 25. Ieškovė taip pat prašo priteisti 10000 Eur žalos atlyginimą solidariai iš... 26. Atsakovai su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko. Nesutikimo motyvus... 27. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 28. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 29. Byloje esantys įrodymai parvirtina, kad atsakovė J. S. 2016 m. lapkričio 3... 30. Kaip jau buvo minėta ir anksčiau, sprendžiant atsakovės, kaip buvusios... 31. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad atsakovė J. S. BUAB... 32. Teismo vertinimu, atsakovė J. S. jokių tyčinių neteisėtų veiksmų... 33. Ieškovė ieškinyje atsakovo V. G. solidarią civilinę atsakomybę su J. S.... 34. Ieškovė padarytą žalą prašo priteisti iš atsakovo kaip įmonės... 35. Ieškovė atsakovų žalą kildina ir vadovaudamasi aplinkybe, kad 2016 m.... 36. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar... 37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos... 38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė iki 2016 m. gegužės 10 d. turėjo... 39. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė BUAB „Nira group“ ginčijamų... 40. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos... 41. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad ieškovės atstovas nurodė, jog... 42. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl... 43. Dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.... 44. Jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys... 45. Atsakovės S. C. atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą teismui... 46. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau –... 47. Kiti klausimai.... 48. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 51. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. G. patyrė 500 Eur teisinės... 52. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. S. patyrė 498,33 Eur išlaidų... 53. Atsakovė S. C. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą... 54. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 55. ieškinį atmesti.... 56. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira... 57. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira... 58. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje... 59. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...