Byla e2-1022-450/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Eturas“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eturas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Eturas“ iškelta bankroto byla.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėjas KRIS Reisen GmbH & Co. KG kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eturas“ bankroto bylą.

82.

9Pareiškimą grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018 pareiškėjo ieškinį tenkino ir iš atsakovės pareiškėjo naudai priteisė 152 276,46 Eur skolą, 12 198,77 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 109 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo nepareiškė ir 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas įsiteisėjo; atsakovė skolos pagal įsitesėjusį teismo sprendimą nepadengė.

103.

11Atsakovė UAB „Eturas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eturas“. Nurodė, kad pareiškimas dėl UAB „Eturas“ bankroto bylos iškėlimo yra A. N. priemonė žlugdyti P. J. ir jo valdomas įmones, įskaitant UAB „Eturas“. UAB „Eturas“ dėl aktyvių A. N. ir susijusių asmenų veiksmų inicijuojant naujas nepagrįstas bylas ir laikinosiomis apsaugos priemonės areštuojant UAB „Eturas“ sąskaitas bei tokiu būdu blokuojant UAB „Eturas“ veiklą yra susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau UAB „Eturas“ deda pastangas dėl tokių sunkumų pašalinimo toliau vykdant veiklą, dėl ko UAB „Eturas“ neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) numatytų pagrindų iškelti bankroto bylą. Pažymi, kad panaikinus GEMICA AS reikalavimu taikytą areštą, UAB „Eturas“ vykdoma veikla ženkliai suaktyvėtų, būtų dengiamos skolos kreditoriams.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Eturas“ bankroto bylą; įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Bankroto paslaugos“.

165.

17Teismas nenustatė, jog teisme būtų priimtas atsakovės UAB „Eturas“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). UAB „Eturas“ balanso už 2019 metus duomenimis, įmonė 2019 metais turėjo turto už 1 576 826 Eur, kurio didžiąją dalį sudarė gautinos sumos (1 443 751 Eur); įsipareigojimai sudarė 1 005 832 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Atsakovė UAB „Eturas“ turėjo turto už 1 576 829 Eur, įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 1 005 832 Eur sumą (0 Eur po vienerių metų), iš jų skolos tiekėjams – 256 339 Eur (2020 m. balandžio 9 d. balanso duomenys); skolos kreditoriams 2020 m. balandžio 14 d. sudaro 255 784 Eur. Net ir laikant šią sumą pradelsta, įsiskolinimo suma formaliai pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės įmonės balansinio turto vertės, tačiau atsižvelgiant į įmonės turto struktūrą (99 proc. turto sudaro debitoriniai įsiskolinimai) įmonės turtinė padėtis negali būti laikoma gera.

186.

19Susipažinęs su atsakovės debitorių sąrašu, teismas nustatė, kad į jį įtraukta UAB „Travel Online Baltics“ su 79 005,65 Eur, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla; į UAB „Travel Online Baltic“ kreditorių sąrašą atsakovė (atsakovės buvęs pavadinimas UAB „Otelstone“) įtraukta su 60 808,72 Eur finansiniu reikalavimu. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi, be kita ko, panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas UAB „Otelstone“ finansinis reikalavimas. Atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų dėl teikiamų kreditorių ir debitorių skolų sąrašų. Kita vertus, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovės įmonėje nėra dirbančių asmenų, todėl skolų išieškojimo galimybė iš vykdančių veiklą debitorių mažai tikėtina.

207.

21Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Atsakovės įsiskolinimas pareiškėjui yra 167 584,23 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu inicijuota 12 vykdomųjų bylų. Anksčiausiai pradėta ir šiai dienai nebaigta vykdomoji byla – 2018 m. rugsėjo 7 d. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nėra pajėgi geranoriškai padengti savo skolų iš turimo turto. Be to, nutarties priėmimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) įsiskolinimas sudaro 1 863,53 Eur, kuris nuo 2018 m. lapkričio 19 d. nuolat didėja; įmonė turi įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuris išieškomas priverstine tvarka.

228.

23Teismas pažymėjo, kad priežastys, dėl ko įmonės turtinė padėtis pablogėjo, nėra esminės sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar įmonė yra gyvybinga bei pajėgi vykdyti veiklą ir savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo nustatytus duomenis, teismas darė išvadą, kad atsakovė turi pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio finansinių sunkumų, kadangi apdraustųjų darbuotojų įmonėje nėra, jos skolos kreditoriams, įskaitant valstybės biudžetą, nedengiamos, teismui nepateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog veiklą bendrovė vykdo ir turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl UAB „Eturas“ iškėlė bankroto bylą.

24III.

25Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

269.

27Apeliantė atsakovė UAB „Eturas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo KRIS Reisen GmbH & Co. KG pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eturas“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

289.1.

29Pagal panašaus pobūdžio reikalavimus kitose civilinėse bylose A. N. ir / ar UAB „Hotelston“ bei susijusių asmenų prašymais buvo areštuota visos P. J. (įskaitant kontroliuojamų įmonių) sąskaitos bei turtas, įskaitant ir UAB „Eturas“ turtą, dėl to įmonės veikla pasunkėjo; iki ginčų pradžios UAB „Eturas“ buvo sėkmingai veiklą vykdanti ir pelną generuojanti įmonė. Dėl ilgalaikių teisminių procesų ir areštuotų UAB „Eturas“ sąskaitų, po 2017 m. pabaigos / 2018 m. pradžios UAB „Eturas“ galimybės sutikslinti finansinę apskaitą buvo apribotos.

309.2.

31Nepagrįstai teigiama, kad UAB „Eturas“ nėra gyvybinga įmonė. UAB „Eturas“ programinis kodas, klientų sąrašai, know how ir pan. buvo pasisavinta buvusio UAB „Eturas“ darbuotojo T. S., kuris įsteigęs konkuruojančią įmonę UAB „Waavo“ perėmė visą UAB „Eturas“ veiklą. Dėl šių priežasčių UAB „Eturas“ inicijavo civilinę bylą Nr. e2-1235-864/2020, kurioje reikalauja priteisti 745 219,15 Eur žalą; uždrausti atsakovams tiesiogiai ir / ar per trečiuosius asmenis vykdyti ūkinę komercinę veiklą naudojant UAB „Eturas“ programinį kodą. Didelė tikimybė, kad teismas priims UAB „Eturas“ palankų teismo sprendimą, kas reikštų beveik 750 000 Eur sumos priteisimą ir ženklų UAB „Eturas“ finansinės padėties pagerėjimą.

329.3.

33Skola VSDFV yra itin maža – 1 863,53 Eur, o pareiškėjo preliminaraus sprendimo pagrindu sukurta 160 000 Eur reikalavimo teisė galimai yra nepagrįsta. UAB „Eturas“ yra pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018. UAB „Eturas“ reikalavimų tenkinimas reikštų, kad pareiškėjas iš viso neturi reikalavimo teisės į UAB „Eturas“, įskaitant ir teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB „Eturas“.

349.4.

35Teismas nepagrįstai teigė, kad įmonei neturint didelės vertės materialaus turto, tačiau turint didelės vertės reikalavimo teisių, įmonės turtinė padėtis negali būti laikoma gera, nes nebuvo vertinta UAB „Eturas“ veiklos specifika ir kitos aktualios aplinkybės. UAB „Eturas“ veiklos specifika pasižymi tuo, kad UAB „Eturas“ yra išimtinai paslaugų įmonė be jokių žaliavų, įrengimų ir kt., kūrusi ir tobulinusi programinį kodą, kuris leido turizmo agentūroms vykdyti lėktuvo bilietų pardavimą internetu; tai analogų Lietuvoje neturinti platforma. UAB „Eturas“ paslaugų išskirtinumą bei naudojimo mastą be kita ko patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016, kurioje galutinai išspręstas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų naudojant UAB „Eturas“ priklausančią rezervavimo sistemą.

369.5.

37UAB „Eturas“ neatitinka JANĮ numatytų pagrindų iškelti bankroto bylą, dėl ko skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – pareiškėjo pareiškimas atmestas.

3810.

39Pareiškėjas KRIS Reisen GmbH & Co. KG pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Eturas“ atskirąjį skundą, prašydamas atmesti apelianto atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4010.1.

41Priežastys, dėl ko atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, nėra esminės sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą; šiuo atveju svarbu nustatyti, ar įmonė yra gyvybinga bei pajėgi vykdyti veiklą ir savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Nors atsakovė ir teigia, kad nemokumui įtakos turėjo jos atžvilgiu inicijuoti teisminiai procesai, šie argumentai nėra reikšmingi ir nekeičia fakto, kad atsakovė nėra pajėgi toliau vykdyti veiklos. Be to, atsakovės vadovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto proceso inicijavimo dar gerokai anksčiau nei buvo inicijuota ši byla. Atsakovės tariamo mokumo nepagrindžia ir jos dalyvavimas kituose teisminiuose procesuose.

4210.2.

43Pagal pateikiamą informaciją atsakovė dalyvauja UAB „TRAVELONLINE BALTICS“ bankroto byloje Nr. eB2 2273-852/2020, šiuo metu finansinio reikalavimo teisės į šią įmonę neturi ir tik hipotetiškai siekia ją įgyti. Atsakovės nurodyti teisminiai procesai, kuriuose ji dalyvauja, neįrodo jos gyvybingumo ar mokumo. Priešingai, teismui priėmus atsakovei nepalankius procesinius sprendimus, finansinė padėtis gali dar labiau pablogėti.

4410.3.

45Duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, į bylą nepateikta; banko sąskaitose lėšų, kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių bendrovė neturi; samdomų darbuotojų nėra. Taigi, atsakovė neturi likvidaus turto, iš kurio galėtų patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus; skolų išieškojimo galimybė iš vykdančių veiklą debitorių mažai tikėtina, todėl atsakovė pagrįstai pripažinta nemokia.

4610.4.

47Teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta; jų atsakovė nepateikė ir atskirajame skunde.

4810.5.

49Bendrovė nėra pajėgi įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. Dėl debitorių sąrašo ir jų skolų atsakovė nurodytų sumų nedetalizavo; nenurodė, kaip ir kada susidarė kitų įmonių finansiniai įsipareigojimai, ar ėmėsi priemonių šias skolas susigrąžinti.

50Teismas

konstatuoja:

51IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo

5310.

54Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

5511.

56Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria atsakovei UAB „Eturas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

5712.

582020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos KRIS Reisen GmbH & Co. KG pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2020 m. kovo 20 d., todėl klausimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo turi būti sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, o ne pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), galiojusį iki 2020 m. sausio 1 d. Dėl pareiškėjo teisės inicijuoti bankroto bylą

5913.

60Nagrinėjamu atveju į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Eturas“ kreipėsi bendrovės kreditorius KRIS Reisen GmbH & Co. KG, nurodydamas, kad UAB „Eturas“ nėra pajėgi su juo atsiskaityti (skola siekia 167 584,23 Eur, 8 proc. metinės palūkanos) – banko sąskaitose lėšų; registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių; samdomų darbuotojų neturi, t. y. atsakovė veiklos nevykdo, neturi turto pareiškėjo reikalavimui įvykdyti ir yra akivaizdžiai nemoki, todėl prašė jai iškelti bankroto bylą. Atsakovė apeliaciniam teismui pateikė prašymą nutraukti ir / arba sustabdyti šią bylą, nurodydama, kad pareiškėjas neturi kreditoriaus reikalavimo teisės, todėl nėra tinkamas subjektas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB „Eturas“.

6114.

62CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Kaip minėta nutarties 12 punkte, šioje byloje taikytinos nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatos.

6315.

64JANĮ 4 straipsnis nustato asmenis, turinčius teisę inicijuoti nemokumo procesą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie tokių asmenų priskirtinas kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį, pranešime, siunčiamame atsakovui su įspėjimu dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė.

6516.

66Remiantis bylos duomenimis nustatyta, pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, teigdamas, kad turi reikalavimo teisę į neįvykdytą 152 276,46 Eur atsakovės įsipareigojimą pagal 2015 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų sutartį Nr. KR10100 ir 12 198,77 Eur palūkanų nuo laiku negrąžintos skolos sumos bei 3 109 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018 šias sumas priteisė ir sprendimui įsiteisėjus išdavė vykdomąjį raštą. Tuo tarpu, atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018, kuris teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 buvo tenkintas ir neįsiteisėjusia 2020 m. birželio 17 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4971-653/2018, o pareiškėjo prašymas paliktas nenagrinėtas dėl 2015 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų sutartyje Nr. KR10100 aptarto teismingumo.

6717.

68Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Šie pagal ĮBĮ nuostatas suformuoti teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini sprendžiant dėl kreditoriaus teisės inicijuoti bankroto bylą pagal JANĮ nuostatas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).

6918.

70Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės bankroto bylos iškėlimo stadijoje pakanka duomenų teigti, jog pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo reikalavimo teisė į atsakovę kildinama iš 2015 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų sutarties Nr. KR10100, pagal kurią apmokėjimo už paslaugas terminas yra suėjęs. Apeliantė neneigia paslaugų sutarties sudarymo ar paslaugų teikimo fakto bei neteikia pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad nėra skolinga pareiškėjui, taip pat neginčija, kad prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Viena vertus, apeliantės dėstomos aplinkybės, susijusios išimtinai su ieškinio teismingumo klausimas, todėl šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kuris teismas ar arbitražas nagrinės tarp šalių kilusį ginčą. Juo labiau, nurodomos aplinkybės nepaneigia atsakovės skolos pareiškėjai egzistavimo. Kita vertus, JANĮ nereikalauja iš kreditoriaus būtinai pirmiausia įsiteisėjusiu teismo ar arbitražo sprendimu prisiteisti skolą iš nemokaus juridinio asmens ir tik tuomet kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta nutarties 15 punkte, JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, negalima teigti, kad atsakovė nėra skolinga pareiškėjui ir jis neturėjo teisės inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą.

7119.

72Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (CK 1.137, 1.138 straipsniai; CPK 5, 13 straipsniai). Be to, ir JANĮ nėra įpareigojimo prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo būtinai inicijuoti skolos priteisimo procesą.

7320.

74Faktas, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra skolininkės kreditorius ir ar jo reiškiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatytas išnagrinėjus šio potencialaus kreditoriaus pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą (JANĮ 42 straipsnis). Kadangi JANĮ numatytos kreditorių tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su ĮBĮ, nepasikeitė, tikslinga vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota šiuo klausimu. Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė pareiškėjo, kaip kreditoriaus, pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Dėl skolos įskaitymo į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę

7521.

76Remiantis teismų praktikoje suformuluota taisykle, tuomet, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013, 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018).

7722.

78Apeliantė nurodo, kad pareiškėjo preliminaraus sprendimo pagrindu sukurta 167 584,23 Eur reikalavimo teisė yra nepagrįsta, todėl nepagrįstai įtraukta į atsakovės pradelstus įsipareigojimus. Pagal teismų formuojamą praktiką sprendžiant juridinio asmens (ne) mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018). Apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 iš esmės susidariusią skolą pripažino ir jos neginčijo, kvestionuodama procedūrinius jurisdikcijos nustatymo klausimus, tačiau pačios skolos egzistavimui paneigti jokių pagrįstų argumentų nepateikė. Tuo tarpu, pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė detalią pareiškėjos išrašytų sąskaitų ir atsakovės atliktų mokėjimų analizę, patvirtinančią visos 152 276,46 Eur skolos egzistavimą ir nurodo 12 198,77 Eur priskaičiuotas palūkanas nuo laiku negrąžintos skolos sumos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pareiškėjo argumentais, kad ginčo, nagrinėjamo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 (pareiškėjas yra pateikęs apeliacinį skundą, kurio Lietuvos apeliacinis teismas dar nėra išnagrinėjęs), baigtis nepaneigtų atsakovės skolos pareiškėjui egzistavimo, jei apeliacinės instancijos teismas paliktų šią nutartį nepakeistą – ieškinys būtų paliktas nenagrinėtu. Iš aptariamoje civilinėje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 nagrinėjamo ginčo pobūdžio matyti, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovės vyksta dėl teismingumo, o ne dėl pačios skolos. Todėl nagrinėjamu atveju 164 476,23 Eur (152 276,46 + 12 198,77) atsakovės skola pareiškėjai turi būti įskaityta į atsakovės bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Dėl atsakovės (ne)mokumo

7923.

80Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

8124.

82Įvertinęs byloje esančius bei nustatytus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Eturas“ yra nemoki, bendrovė turi pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio finansinių sunkumų, kadangi apdraustųjų darbuotojų įmonėje nėra, skolos kreditoriams, įskaitant valstybės biudžetui nedengiamas laiku, todėl UAB „Eturas“ keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad atsakovė yra gyvybinga įmonė; įmonės veikla pasunkėjo dėl ilgalaikių teisminių procesų ir areštuotų UAB „Eturas“ sąskaitų; nebuvo vertinta UAB „Eturas“ veiklos specifika ir kitos aktualios aplinkybės, todėl įmonei nėra pagrindo kelti bankroto bylą. Tačiau vien šios apeliantės nurodomos aplinkybės – priežastys, dėl kurių apeliantės veikla pasunkėjo ar atitinkamų teisminių procesų galima baigtis bei vykdomos veiklos specifiškumas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra moki ir jai nėra pagrindo kelti bankroto bylą. Visgi, kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, priežastys, dėl ko atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, nėra esminės sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar įmonė yra gyvybinga bei pajėgi vykdyti veiklą ir savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

8325.

84Pažymėtina ir tai, kad nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1328-450/2019 ir kt.).

8526.

86Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

8727.

88Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, nustatė du savarankiškus pagrindus – atsakovės negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių ir faktą, kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turimo turto vertę. Teismas vertino atsakovės UAB „Eturas“ balanso už 2019 metus duomenimis ir nustatė, jog įmonė 2019 metais turėjo turto už 1 576 826 Eur, kurio didžiąją dalį sudarė gautinos sumos (1 443 751 Eur); įsipareigojimai sudarė 1 005 832 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Atsakovo UAB „Eturas“ pateikto 2020 m. balandžio 9 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo turto už 1 576 829 Eur, įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 1 005 832 Eur sumą, iš jų skolos tiekėjams – 256 339 Eur. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, jos skolos kreditoriams 2020 m. balandžio 14 d. sudaro 255 784 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma neatspindi realios įmonės įsiskolinimų būklės, nes, viena vertus, suminėse skolose nurodoma gerokai mažesnė atsakovės skola pareiškėjai – tik 28 738,41 Eur, o ne 164 476,23 Eur, kaip aptarta šios nutarties 22 punkte. Kita vertus, neatitinka įmonės balanso duomenų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įmonės turto struktūrą (99 proc. turto sudaro debitorių įsiskolinimai), kurią teismas pagrįstai įvertinęs ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, pagrįstai sprendė, kad įmonės turtinė padėtis negali būti laikoma gera. Be to, skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu inicijuota 12 vykdomųjų bylų; skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. balandžio 16 d. sudarė 1 863,53 Eur; antstolis, nustatęs, jog areštuotose atsakovės vardu atidarytose banko sąskaitose atsakovei priklausančių piniginių lėšų, bendrovei priklausančio registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei turtinių teisių nėra, 2019 m. balandžio 29 d. išdavė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S1-24668 ir vykdomąjį raštą grąžino pareiškėjui, o šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių įsipareigojimų ne tik pareiškėjai, bet ir negali laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu.

8928.

90Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą įmonės nemokumą, akcentuodama, jog įmonė yra gyvybinga, tačiau duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje nepateikia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai apie veiklos tęstinumą, turi būti ne deklaratyvūs, o realūs, pateikiant teismui šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad paminėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei byla nagrinėjant apeliacine tvarka, nepateikė.

9129.

92Nors atsakovė ir yra inicijavusi civilinę bylą Nr. e2-1235-864/2020 prieš buvusį darbuotoją T. S. ir jo valdomą įmonę UAB „Waavo“, tačiau joks sprendimas toje byloje dar nėra įsiteisėjęs. Be to, ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina įmonės mokumo. Priešingai, šiuo metu esama UAB „Eturas“ turtinė (finansinė) padėtis visiškai atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą juridinio asmens nemokumo apibrėžimą bei atitinka JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas bankroto bylos iškėlimo sąlygas: juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Areštuotose atsakovės vardu atidarytose banko sąskaitose atsakovei priklausančių lėšų nėra. Remiantis valstybės įmonės „Regitra“, valstybės įmonės „Registrų centras“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis bei kitų antstolių informacinėje sistemoje pateikiamų registrų duomenimis, bendrovei priklausančio registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių nenustatyta. Atsakovės įmonėje samdomų darbuotojų nėra (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys).

9330.

94Įvertinęs aptartą teismų praktiką, byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis): atsakovė nevykdydama veiklos kuria tik nuostolius ir nėra pateikta pakankamų duomenų apie perspektyvas atkurti veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir neturi turto, kuris gali būti panaudotas ir būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, skolų išieškojimo galimybė iš vykdančių veiklą debitorių mažai tikėtina, įmonė darbuotojų neturi, veiklos nevykdo, kas sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui bendrovę pripažinti nemokia. Dėl procesinės bylos baigties

9531.

96Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo ir negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

98Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėjas KRIS Reisen GmbH & Co. KG kreipėsi į teismą su pareiškimu,... 8. 2.... 9. Pareiškimą grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d.... 10. 3.... 11. Atsakovė UAB „Eturas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi iškėlė UAB... 16. 5.... 17. Teismas nenustatė, jog teisme būtų priimtas atsakovės UAB „Eturas“... 18. 6.... 19. Susipažinęs su atsakovės debitorių sąrašu, teismas nustatė, kad į jį... 20. 7.... 21. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise... 22. 8.... 23. Teismas pažymėjo, kad priežastys, dėl ko įmonės turtinė padėtis... 24. III.... 25. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 9.... 27. Apeliantė atsakovė UAB „Eturas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 28. 9.1.... 29. Pagal panašaus pobūdžio reikalavimus kitose civilinėse bylose A. N. ir / ar... 30. 9.2.... 31. Nepagrįstai teigiama, kad UAB „Eturas“ nėra gyvybinga įmonė. UAB... 32. 9.3.... 33. Skola VSDFV yra itin maža – 1 863,53 Eur, o pareiškėjo preliminaraus... 34. 9.4.... 35. Teismas nepagrįstai teigė, kad įmonei neturint didelės vertės materialaus... 36. 9.5.... 37. UAB „Eturas“ neatitinka JANĮ numatytų pagrindų iškelti bankroto bylą,... 38. 10.... 39. Pareiškėjas KRIS Reisen GmbH & Co. KG pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB... 40. 10.1.... 41. Priežastys, dėl ko atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, nėra esminės... 42. 10.2.... 43. Pagal pateikiamą informaciją atsakovė dalyvauja UAB „TRAVELONLINE... 44. 10.3.... 45. Duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė vykdo veiklą bei jos... 46. 10.4.... 47. Teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog... 48. 10.5.... 49. Bendrovė nėra pajėgi įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. Dėl... 50. Teismas... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reglamentavimo... 53. 10.... 54. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 55. 11.... 56. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo... 57. 12.... 58. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų... 59. 13.... 60. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB... 61. 14.... 62. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 63. 15.... 64. JANĮ 4 straipsnis nustato asmenis, turinčius teisę inicijuoti nemokumo... 65. 16.... 66. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, pareiškėjas kreipėsi į teismą su... 67. 17.... 68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos... 69. 18.... 70. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės bankroto bylos... 71. 19.... 72. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad... 73. 20.... 74. Faktas, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra skolininkės... 75. 21.... 76. Remiantis teismų praktikoje suformuluota taisykle, tuomet, kai įmonė, kuriai... 77. 22.... 78. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjo preliminaraus sprendimo pagrindu sukurta... 79. 23.... 80. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai... 81. 24.... 82. Įvertinęs byloje esančius bei nustatytus duomenis, pirmosios instancijos... 83. 25.... 84. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų... 85. 26.... 86. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas... 87. 27.... 88. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, nustatė du... 89. 28.... 90. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą įmonės... 91. 29.... 92. Nors atsakovė ir yra inicijavusi civilinę bylą Nr. e2-1235-864/2020 prieš... 93. 30.... 94. Įvertinęs aptartą teismų praktiką, byloje esančiais įrodymais nustatytų... 95. 31.... 96. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 97. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 98. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti...