Byla 2-1094-330/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, uždaroji akcinė bendrovė „Tavo Garantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nikosparta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2868-275/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, uždaroji akcinė bendrovė „Tavo Garantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nikosparta“,

Nustatė

2

  1. Klausimo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Finiens“. Pareiškime nurodyta, kad ieškovę ir atsakovę nuo 2010 m. siejo tarpusavio bendradarbiavimo teisiniai santykiai dėl statybos rangos darbų, tarpininkavimo paslaugų teikimo, nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymus atlikti statybos darbus, suteikti tarpininkavimo paslaugas statybos srityje, parduoti nekilnojamąjį turtą – pastatą, esantį Justiniškių g. 64, Vilniuje, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo už atliktus darbus, suteiktas paslaugas bei įsigytą nekilnojamąjį turtą atsiskaityti su ieškove. Atsakovė už suteiktas paslaugas bei turtą 2016 m. liepos 1 d. liko skolinga ir iki šiol yra nesumokėjusi 7 906 407 Eur. Šį įsiskolinimo faktą šalys pripažino pasirašydamos 2016 m. liepos 1 d. tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą. Atsakovė nevykdo savo finansinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys. Antai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-4969-967/2017, konstatuota, jog UAB „Finiens“, nuo 2015 m. kovo mėn. susidūręs su finansiniais sunkumais, nevykdė savo finansinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutartį. Dėl šių priežasčių yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė yra galimai nemoki bendrovė, nes laiku nemoka už suteiktas paslaugas, nevykdo ir negalės vykdyti prisiimtų sutartinių turtinių įsipareigojimų.
  2. Trečiasis asmuo UAB „Istpro“ taip pat prašė iškelti atsakovei UAB „Finiens“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė UAB „Finiens“ jai yra skolinga 894 425,02 Eur už laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. suteiktas paslaugas pagal 2012 m. susitarimą dėl statybos rangos darbų, tarpininkavimo paslaugų suteikimo. Šį įsiskolinimo faktą atsakovė pripažino pasirašydama 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą, tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė. Dėl šios priežasties yra pagrindas manyti, kad atsakovė yra nemoki bendrovė.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Tavo Garantas“ taip pat prašė iškelti UAB „Finiens“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas UAB „Tavo Garantas“ sudaro 4 600,58 Eur. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-48258-863/2017.
  4. Atsakovė UAB „Finiens“ atsiliepime į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė 7 906 407 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo neįrodė privalomais finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriose tokia suma privalo atsispindėti, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė tokio kreditorinio reikalavimo atsakovės atžvilgiu nėra turėjusi. Atsakovės teigimu, į bylą pateiktas 2016 m. liepos 1 d. skolų suderinimo aktas yra suklastotas, nes tiek civilinėje byloje Nr. eB2-4694-580/2017, kurioje buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas pačiai ieškovei, taip pat civilinėje byloje Nr. 2-3939-781/2017, kurioje buvo nagrinėtas ieškovės ieškinys dėl hipotekos sandorių, pateiktuose debitorių sąrašuose (atitinkamai – 2017 m. gegužės 31 d. ir 2017 m. kovo 22 d.) sumos buvo nurodytos mažesnės nei suma, nurodyta šioje byloje pateiktame skolos suderinimo akte, o civilinėje byloje Nr. 2-3939-781/2017 pateiktame debitorių sąraše atsakovės UAB „Finiens“ iš viso nėra. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad suderinimo aktą pasirašę asmenys V. K. (UAB „Finiens“), R. B. (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) ir S. E. (UAB „LNTV“) vadovavimo bendrovėms laiku neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, buvęs direktorius V. K. neperdavė UAB „Finiens“ dokumentų bei antspaudo, todėl toliau klastoja dokumentus bendrovės vardu. Jokių dokumentų neperdavė ir buhalterines paslaugas UAB „Finiens“ teikusi UAB „Apskaitos analizė“. Atsakovė nurodė, kad UAB „Finiens“ yra moki bendrovė, turi pakankamai turto (maždaug 6 000 000 eurų vertės), jos finansiniai reikalavimai yra virš 2 000 000 Eur vertės, kuriuos ji realizuoja gindama savo teises teismine tvarka. Atsakovė nuomoja turimas patalpas Švitrigailos g. 40B, Vilniuje, aktyviai vykdo ūkinę veiklą.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Nikosparta“ prašė nekelti atsakovei UAB „Finiens“ bankroto bylos. Nurodė, kad UAB „Nikosparta“ perėmė iš bankrutuojančios UAB „ACE Constructions“ reikalavimo teisę už 1 477 299,58 Eur sumą. UAB „Nikosparta“ su UAB „Finiens“ veda derybas dėl 1 477 299,58 Eur kreditorinio reikalavimo kapitalizavimo, t. y. kreditorinio reikalavimo įnešimo į bendrovės įstatinį kapitalą, tačiau dėl akivaizdžiai piktybiškų trečiųjų asmenų veiksmų negalima atlikti įstatinio kapitalo padidinimo. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Finiens“ turimas turtas gali leisti normaliai vykdyti nekilnojamojo turto nuomos ir prekybos verslą, išvengiant bankroto procedūros ir su ja susijusių neigiamų pasekmių.
  6. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad, UAB „Istpro“ reikalavimas paremtas akivaizdžiai suklastotais dokumentais, nėra pagrindo sutikti ir su trečiojo asmens UAB „Tavo Garantas“ 4 600,58 Eur reikalavimu, tačiau šią sumą priteisus įsiteisėjusiu teismo preliminariu sprendimu, UAB „Tavo Garantas“ įtrauktinas į kreditorių sąrašą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė atsakovei UAB „Finiens“ iškelti bankroto bylą.
  2. Teismas nurodė, kad pagal atsakovės pateikto 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis pradelsti bendrovės įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsakovei UAB „Finiens“ kelti bankroto bylą, nes atsakovė UAB „Finiens“ nėra nutraukusi veiklos, o veikla buvo sutrikusi dėl buvusio bendrovės direktoriaus V. K. galimo netinkamo bendrovės valdymo. Pats V. K. civilinėje byloje Nr. e2-3327-820/2018 pateiktame atsiliepime į ieškinį pripažino, jog nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytos pareigos pasikeitus bendrovės vadovui perduoti apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas. Kadangi jokie buhalteriniai dokumentai UAB „Finiens“ naujai paskirtam vadovui nebuvo perduoti, teismas laikėsi nuostatos, kad UAB „Finiens“ neturi galimybių pateikti visų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytų dokumentų, kurie iš esmės pagrįstų jos realią padėtį. Teismo vertinimu, tai, kad UAB „Finiens“ stengiasi išsilaikyti rinkoje, įrodo jos pateiktos vykdomos sutartys ir išrašai iš sąskaitų faktūrų registro už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., taip pat tai, kad bendrovėje dirba 4 apdraustieji asmenys. Atsakovės pateiktų duomenų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 40 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra vertė sudaro apie 6 015 259,82 Eur, kad penkiems nekilnojamojo turto objektams yra pritaikyta hipoteka, o šešiems objektams pritaikytas areštas. Teismas sprendė, jog atsakovės pateikti įrodymai yra pakankamai informatyvūs ir jų pagrindu galima spręsti, kad atsakovė bando atstatyti savo finansinę padėtį.
  3. Teismas nusprendė ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiojo asmens UAB „Istpro“ reikalavimų neįskaičiuoti į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę, nes atsakovė ginčija šių kreditorių nurodytas skolas. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto bei jungtinės veiklos sutarties originalų, kad ieškovė neteikė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės jau nuo 2008 m., dėl ko nėra galimybės patikrinti ieškovės keliamo 7 906 407 Eur dydžio reikalavimo atsakovei pagrįstumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė civilinėje byloje Nr. eB2-4694-580/2017 patvirtino, jog bendras jos debitorinių reikalavimų dydis 2017 m. gegužės 31d. yra mažesnis, nei suma pagal šios bylos pagrindu esantį 2016 m. liepos 1 d. skolos suderinimo aktą. Be to, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesikreipė į teismą dėl 7 906 407 Eur priteisimo iš atsakovės UAB „Finiens“. Vertindamas UAB „Istpro“ reikalavimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ši bendrovė savo reikalavimo pagrįstumą įrodinėja 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, kurį pasirašė buvęs atsakovės direktorius V. K., o atsakovė ginčija šį dokumentą, nurodydama, jog jis yra akivaizdžiai suklastotas. UAB „Istpro“ taipogi nebandė šios sumos prisiteisti iš UAB „Finiens“ individualioje byloje.
  4. Teismas laikė teisingais atsakovės argumentus, kad UAB „Nikosparta“, perėmusi iš UAB „ACE Constructions“ reikalavimą dėl 1 477 299,58 Eur dydžio sumos, derasi su atsakove UAB „Finiens“ dėl kreditorinio reikalavimo padengimo variantų (kad skola būtų kapitalizuota, padidinant įstatinį kapitalą, arba pritaikyta prievolės novacija, dalyvaujant bendrame nekilnojamojo turto vystymo versle), nes juos patvirtino pati UAB „Nikosparta“.
  5. Teismas atsakovės 2 128 885,43 Eur dydžio skolą „Swedbank“, AB laikė nepradelsta, atsižvelgęs į tai, kad nėra pasibaigęs teisminis procesas dėl 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutarties Nr. 11-031922-IN nutraukimo.
  6. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Finiens“ pradelsti įsipareigojimai yra 1 489 144,80 Eur dydžio, o debitoriniai įsiskolinimai 2018 m. kovo 1 d. buvo 73 875,14 Eur dydžio. Teismas nurodė, kad 2 486 872,88 Eur suma, kurią UAB „Finiens“ tikisi atgauti iš debitorės UAB „Sorita“, negali būti įtraukta į bendrovės turto realią vertę, nes nėra pasibaigę teisminiai procesai dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas darė išvadą, kad UAB „Finiens“ realiai disponuoja apie 6 000 000 Eur vertės turtu (iš bendro turto, kuris atspindėtas byloje esančiame balanse, vertės atėmus gautinas sumas), o pradelsti įsipareigojimai yra 1 489 144,80 Eur dydžio, todėl konstatavo, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija į balansą įrašyto turto vertę.
  7. Teismas padarė išvadą, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, jog tikslinga prioritetą teikti reabilitaciniam tikslui. Teismas pažymėjo neturįs duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog bendrovė veikia nuosekliai nuostolingai, jos finansinė padėtis nuolatos blogėja, dėl ko būtų mažai tikėtina, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti. Aptarti finansiniai rodikliai leido teismui daryti tikėtiną prielaidą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra kritiškai prasta, jos veikla vykdoma.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „Finiens“ bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai į UAB „Finiens“ pradelstų įsipareigojimų sąrašą neįtraukė ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 7 906 407 Eur dydžio reikalavimo. Apeliantė pateikė teismui sutartis, kuriomis įrodinėjo įsiskolinimo pagrįstumą. Šios sutartys yra galiojančios ir teisėtos. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog minėtos sutartys nebuvo sudarytos. UAB „Finiens“ nepateikė rašytinių įrodymų, kurie paneigtų minėtos skolos ieškovei egzistavimą. Atsakovė skolos egzistavimą bando paneigti deklaratyviais teiginiais, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog UAB „Finiens“ piktnaudžiauja teisėmis ir tokiu būdu siekia išvengti bankroto bylos. Ta aplinkybė, kad apeliantė nebandė šios skolos prisiteisti individualioje byloje, šiuo atveju neturi reikšmės. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomone, efektyviausias jos pažeistų teisių gynimo būdas buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Finiens“ iškėlimo.
    2. Teismas netinkamai įvertino UAB „Finiens“ mokumą. Visų pirma, į UAB „Finiens“ pradelstų įsipareigojimų sąrašą turėjo būti įtraukti ieškovė su 7 906 407 Eur dydžio reikalavimu, trečiasis asmuo UAB „Istpro“ su 894 425,02 Eur dydžio reikalavimu bei Swedbank, AB su 2 128 885,43 Eur dydžio reikalavimu. Vien tai, kad kreditorės nebandė savo skolų prisiteisti individualioje byloje, nesudarė pagrindo tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens UAB „Istpro“ neįtraukti į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Nepagrįstai teismas nusprendė UAB „Finiens“ skolos Swedbank, AB laikyti nepradelsta vien dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2A-798/2018 ginčijamas kredito sutarties nutraukimas, nors toje byloje nėra sprendžiamas skolos priteisimo klausimas. Dėl šių priežasčių yra pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Finiens“ pradelsti įsiskolinimai kreditoriams turimo turto vertę viršija net du kartus, vadinasi, UAB „Finiens“ yra nemoki. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Finiens“ turi didelių finansinių sunkumų (Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartyje taikydamas laikinąsias apsaugos priemones konstatavo, kad UAB „Finiens“ turi didelių finansinių sunkumų – beveik visas bendrovės turtas yra įkeistas kitų kreditorių naudai, o hipoteka neapsunkinto turto vertė sudaro 48 882 Eur; tai, kad UAB „Finiens“ susidūrė su finansiniais sunkumais, pripažinta ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4969-967/2017). Trečia, atsakovės pateiktas debitorių sąrašas yra galbūt suklastotas, nes į jį įtraukta UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su 35 041,60 Eur skola, nors tokios skolos ši bendrovė neturi.
    3. Teismo prielaidos, kad UAB „Finiens“ finansinė padėtis esanti gera, neblogėjanti, stabili, yra nepagrįstos ir prieštarauja paties teismo padarytoms išvadoms. 2018 m. sausio 15 d. nutartyje teismas konstatavo, kad UAB „Finiens“ turi didelių finansinių sunkumų; skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad UAB „Finiens“ 2017 metais dirbo nuostolingai, o taip veikiantis juridinis asmuo negali būti vertinamas kaip sėkmingai veiklą vykdantis subjektas. Teismas, vadovaudamasis išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenimis už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., konstatavo, kad UAB „Finiens“ yra išrašiusi sąskaitų faktūrų už 1 900 Eur sumą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tokio dydžio sumą UAB „Finiens“ gavo. Kita vertus, tokio dydžio suma laikytina labai nedidele, turint omenyje tai, kad atsakovė turi mokėti darbo užmokestį, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. UAB „Finiens“ susiduria ne su laikinais finansiniais sunkumais, nes teismų konstatuota, jog UAB „Finiens“ sunkumų turi dar nuo 2015 m.
    4. Nėra pagrindo atsakovės UAB „Finiens“ atžvilgiu taikyti reabilitacinį tikslą. UAB „Finiens“ yra faktiškai nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus. Atsakovės pateiktos į bylą kelios su klientais sudarytos sutartys neįrodo galimybės atkurti ir plėtoti sėkmingą ūkinę veiklą, nes atsakovės per mėnesį gautinos piniginės lėšos sudaro tik apie 950 Eur, o 2017 m. ji patyrė 43 985 Eur nuostolių. Pažymėtina, kad UAB „Finiens“ finansiniai sunkumai tęsiasi nuo 2014 m., ji ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, jos pradelsti finansiniai įsipareigojimai vis didėja (pvz., įsiskolinimas Sodrai per 2018 m. laikotarpį išaugo nuo 552,03 Eur iki 1 582,54 Eur (duomenys fiksuoti 2018 m. balandžio 5 d.) ). Byloje UAB „Finiens“ nėra pateikusi konkrečių mokumo atkūrimo ir veiklos stabilizavimo priemonių plano, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė šiuo momentu neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų kriterijų tam, kad būtų galima taikyti mokumo atstatymo procedūrą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Kadangi UAB „Finiens“ finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, jai negali būti taikomas reabilitacinis tikslas.
    5. Teismo nutartis, kurios pagrindu atsisakyta kelti bankroto bylą nemokios UAB „Finiens“ atžvilgiu, prieštarauja jau suformuotai teismų praktikai bankroto bylose.
  2. Trečiasis asmuo UAB „Istpro“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „Finiens“ bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą neįtraukė 894 425,02 Eur dydžio įsiskolinimą kreditorei UAB „Istpro“. Atsakovės teiginiai, jog 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas esąs suklastotas, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. Be to, šis aktas parengtas pačios atsakovės. Teismo argumentas, kad UAB „Istpro“ nebandė skolos prisiteisti individualioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalies nuostatai, kurioje įtvirtina, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Be to, ĮBĮ 6 straipsnyje nėra įpareigojimo prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo inicijuoti skolos priteisimo teisminį procesą.
    2. Teismas nepagrįstai į pradelstų įsipareigojimų sumą neįtraukė atsakovės 2 128 885,43 Eur dydžio įsiskolinimo Swedbank, AB. Tas faktas, jog atsakovė ginčija kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ši skola turėtų būti vertinama kaip nepradelsta. Be to, faktas, kad dėl atsakovės skolos kreditorei Swedbank, AB jau pradėtas išieškojimas, leidžia daryti išvadą, jog ši skola privalo būti įtraukta į pradelstų skolų sąrašą.
    3. Į pradelstų įsipareigojimų sąrašą įtraukus atsakovės UAB „Finiens“ skolas kreditoriams UAB „Istpro“ ir Swedbank, AB, yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė yra nemoki bendrovė.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Nikosparta“ atsiliepime į ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. UAB „Finiens“ turimas turtas leidžia bendrovei vykdyti ūkinę veiklą, išvengiant bankroto procedūros.
    2. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, jo nutartis yra objektyvi ir išsami.
    3. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ piktybiškai siekia apsunkinti UAB „Finiens“ veiklą.
    4. UAB „Finiens“ tariama skola neatsispindi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinės atskaitomybės dokumentuose, todėl kyla įtarimai, kad pateikti dokumentai, kuriais įrodinėjama skola ieškovei, yra suklastoti.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Nikosparta“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Istpro“ atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą atmesti, o apskųstą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime akcentuojama, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priimta nutartis yra objektyvi ir išsami, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Istpro“ atsiliepime į ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą prašo ir ieškovės, ir UAB „Istpro“ atskiruosius skundus tenkinti. Nurodo, kad UAB „Istpro“ yra pateikusi dokumentus, patvirtinančius atsakovės 894 425,02 Eur įsiskolinimą. Taip pat nurodo, kad tarp UAB „Istpro“ ir UAB „Finiens“ 2014 m. vasario 12 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Finiens“ nupirko iš UAB „Istpro“ pastatą ir nuomos teises į žemės sklypą. UAB „Finiens“ netinkamai vykdo šia sutartimi prisiimtą įsipareigojimą mokėti einamuosius mokesčius, todėl yra pagrindas teigti, kad UAB „Finiens“ yra nemoki bendrovė. Prie atsiliepimo trečiasis asmuo pateikė 2014 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutarties kopiją.
  6. Atsakovė UAB „Finiens“ atsiliepime į ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Ieškovė atsakovės įsiskolinimo pagrįstumo neįrodė tinkamais rašytiniais įrodymais (nepateikė dokumentų originalų), be to, pačios ieškovės kitose bylose teiktuose finansiniuose dokumentuose UAB „Finiens“ skola nebuvo įtraukta. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai nusprendė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo neįtraukti į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sąrašą.
    2. Pagrįstai teismas į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę neįtraukė UAB „Istpro“ reikalavimo, nes ši bendrovė tinkamai neįrodė reiškiamo reikalavimo kilmės.
    3. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teiginiai, kad atsakovė UAB „Finiens“ pateikė suklastotą balansą, yra deklaratyvaus pobūdžio.
    4. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismo išvados dėl UAB „Finiens“ vykdomos veiklos efektyvumo ir stabilios finansinės padėties esą prieštarauja jo paties priimtai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Finiens“ atžvilgiu. Pažymėtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesaisto teismo priimant sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
    5. UAB „Finiens“ galimybės pateikti visus galiojančius sandorius dokumentine išraiška bei ankstesnę finansinę padėtį atspindinčius dokumentus yra ribotos, nes naujam UAB „Finiens“ vadovui nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai.
    6. Apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai taikė atsakovei reabilitacinį tikslą, yra nepagrįsti, nes šiuo atveju apskritai nėra pagrindo teigti, jog atsakovė yra nemoki bendrovė.
    7. Vien tai, kad teismas nesirėmė ta teismų praktika, kurią nurodo apeliantė, nepaneigia fakto, kad teismas visiškai nesirėmė jokia teismų praktika. Teismas, vadovaudamasis teismų praktikos nustatytais kriterijais, nenustatė pagrindo iškelti UAB „Finiens“ bankroto bylą.
  7. Atsakovė UAB „Finiens“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Istpro“ atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš UAB „Istpro“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. UAB „Istpro“ savo reikalavimo atsakovei neįrodė tinkamais įrodymais, todėl pagrįstai šis reikalavimas nebuvo įtrauktas į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų sąrašą.
    2. UAB „Finiens“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės atsakovės balanse įtraukto turto vertės, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo UAB „Finiens“ kelti bankroto bylą.
  8. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Istpro“ atskirąjį skundą prašo šį bei ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruosius skundus tenkinti, taip pat prašo priimti naujus rašytinius įrodymus: UAB „Kardos“ 2018 m. gegužės 2 d. pažymą ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. kovo 30 d. balansą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Sutiktina su UAB „Istpro“, kad tiek jos, tiek Swedbank, AB reikalavimas turi būti įtraukti į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Pažymėtina, kad teismas privalėjo būti aktyvus ir išreikalauti iš Swedbank, AB įrodymus apie UAB „Finiens“ įsiskolinimo pradelsimą. Prie atsiliepimo pateiktas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. kovo 30 d. balansas patvirtina, kad UAB „Finiens“ yra skolinga 7 906 407 Eur.
    2. Teismas, vertindamas UAB „Finiens“ mokumą, privalėjo būti aktyvus ir reikalauti iš atsakovės pateikti ne tik duomenis apie jos kas mėnesį gaunamas pajamas, bet ir konkrečius duomenis apie jos patiriamas išlaidas. Vien iš UAB „Kardos“ 2018 m. gegužės 2 d. pažymos matyti, kad UAB „Finiens“ pastatų išlaikymas (vidutinis mėnesio aptarnavimas, pastato šildymas, bendras elektros sunaudojimas per mėnesį) sudaro apie 6 020 Eur (be PVM). Be to, pagal viešus duomenis (www.rekvizitai.lt) UAB „Finiens“ per metus gali turėti sumokėti kas mėnesį iš viso 80 986 Eur. Preliminariai UAB „Finiens“ per mėnesį patiria 12 768,83 Eur išlaidų, taigi, jos žymiai viršija atsakovės per mėnesį gaunamas pajamas. Dėl šių priežasčių teismo nutartis turi būti panaikinta, o nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą iš naujo, teismas turėtų išreikalauti iš UAB „Finiens“ duomenis apie faktiškai patiriamas išlaidas.
    3. UAB „Finiens“ bylos nagrinėjimo metu keitė poziciją dėl turimų pradelstų įsipareigojimų dydžio, jį vis papildydama naujais reikalavimais. Vadinasi, yra pagrindas manyti, kad UAB „Finiens“ turi ir daugiau pradelstų įsipareigojimų, apie kuriuos ji nutyli.
  9. Trečiasis asmuo UAB „Istpro“ Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą pridėti prie jos atsiliepimo 2014 m. vasario 12 d. pirkimo - pardavimo sutarties kopiją.
  10. Atsakovė UAB „Finiens“ Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos 2018 m. gegužės 8 d. komercinių patalpų nuomos sutarties kopiją.
  11. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. birželio 5 d. gautas trečiojo asmens UAB „Istpro“ prašymas pridėti prie bylos naujus rašytinis įrodymus – UAB „Istpro“ 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo kopiją ir šio pareiškimo siuntimo pašto kvito kopiją. Tą pačią dieną gautas ir ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas priimti naują rašytinį įrodymą – UAB „Konsauditas“ 2018 m. gegužės 30 d. konsultacinę išvadą Nr. 2018/05/30 bei prijungti apžiūrai civilinę bylą Nr. e2-269-258/2018.
  12. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. birželio 7 d. gautas atsakovės UAB „Finiens“ atsiliepimas į trečiojo asmens UAB „Istpro“ ir ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymus dėl papildomų (naujų) rašytinių įrodymų priėmimo. Atsiliepime atsakovė prašo atsisakyti priimti ieškovės ir trečiojo asmens 2018 m. birželio 4 ir 5 dienomis su prašymais pateiktus įrodymus, o jeigu jie būtų priimti – vertinti kritiškai. Taip pat atsakovė prašo pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus: 2018 m. birželio 4 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties kopiją; 2018 m. birželio 1 d. komercinių patalpų nuomos sutarties, pasirašytos su UAB „Kauno oda“, kopiją; 2018 m. birželio 6 d. nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Moto 123“, kopiją, taip pat prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą bei iš ieškovės priteisti visas UAB „Finiens“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai

    3atsisakė UAB „Finiens“ iškelti bankroto bylą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

  2. ĮBĮ įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018).
  3. Atsakovė UAB „Finiens“ į bylą pateikė 2017 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio matyti, kad bendrovės turto vertė 2017 m. sudarė 8 578 439 Eur (ilgalaikis turtas – 6 015 260 Eur vertės, trumpalaikis turtas – 2 563 179 Eur vertės, iš kurio 2 560 356 Eur – per vienerius metus gautinos sumos), o bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 606 185 Eur (II t., b. l. 107). Atsakovė atskirai pateikė kreditorių ir debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad UAB „Finiens“ pradelsti įsipareigojimai buvo fiksuoti 1 489 145,09 Eur dydžio (3 618 030,52 Eur minus 2 128 885,43 Eur įsipareigojimas kreditorei Swedbank, AB) (II t., b. l. 226); atsakovės debitorinės skolos 2018 m. kovo 1 d. siekė 73 875,14 Eur (II t., b. l. 227).
  4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei Lietuvos informacinėje teismų sistemoje Liteko esančius duomenis, sprendė, kad į atsakovės UAB „Finiens“ pradelstų įsipareigojimų sąrašą negali būti papildomai įtraukiami atsakovės ginčijami ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiojo asmens UAB „Istpro“ nurodyti reikalavimai (atitinkamai – 7 906 407 Eur ir 894 425,02 Eur sumoms), taip pat sprendė, jog civilinėse bylose Nr. e2-815-653/2018 ir Nr. e2-269-258/2018 atsakovės bandomos prisiteisti iš

    4UAB „Sorita“ sumos negali būti įtrauktos į atsakovės realią turto vertę, nes jos negali būti vertinamos kaip realiai atgautinos. Nustatęs, kad atsakovė realiai disponuoja apie 6 000 000 Eur vertės turtu, o jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 489 144,80 Eur, teismas konstatavo, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija į balansą įrašyto turto vertės. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas gali būti konstatuojamas, jei nustatoma, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kita vertus, prieš nustatant, kokia yra reali atsakovės turto vertė ir ar yra pagrindas ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei trečiojo asmens UAB „Istpro“ reikalavimus įtraukti į atsakovės pradelstų kreditorinių reikalavimų sąrašą, teismas atsakovės finansinę padėtį vertino nustatydamas santykį tarp atsakovės nurodytos pradelstų įsipareigojimų sumos ir pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (žr. apskųstos teismo nutarties 4 lapo 3 pastraipą). Manytina, kad teismas, darydamas galutinę išvadą dėl UAB „Finiens“ (ne)mokumo, klaidingai nurodė, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai lyginami su visa atsakovės turimo turto verte. Tuo labiau, kad teismo nustatyti 1 489 144,80 Eur dydžio pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršija ir teismo pripažintos bendrovei realiai priklausančio turto pusės vertės – t. y. 3 000 000 Eur. Vadinasi, ir tokiu atveju nebūtų pagrindo konstatuoti, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ apibrėžtą nemokumo sąvoką. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Istpro“ įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į UAB „Finiens“ pradelstų įsipareigojimų sąrašą neįtraukė jų kreditorinių reikalavimų (atitinkamai – 7 906 407 Eur ir 894 425,02 Eur sumomis) bei neįtraukė atsakovės 2 128 885,43 Eur dydžio skolos „Swedbank“, AB.

  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Be to, yra suformuluota taisyklė, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502/2013).
  6. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ savo reikalavimo pagrįstumą įrodinėjo pateikta 2016 m. liepos 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto kopija, kurią UAB „Finiens“ vardu pasirašė direktorius V. K. (I t., b. l. 11), bei jungtinės veiklos sutartimis. Atsakovei teigiant, jog ieškovės pateikti dokumentai yra (gali būti) suklastoti, teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti dokumentų originalus, tačiau ši jų nepateikė, nurodydama, jog tie dokumentai buvo paimti 2014 m. kovo 5 d. kratos metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neteikė valstybės įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2008 m., todėl nėra galimybės patikrinti ieškovės keliamo reikalavimo atsakovei pagrįstumo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-4694-580/2017 dėl bankroto bylos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlimo ieškovė pateikė duomenis apie 2017 m. gegužės 31 d. debitorinius reikalavimus, kurių bendra suma nurodyta 7 423 985,57 Eur dydžio, t. y. mažesnė, nei šioje byloje reiškiamo reikalavimo pagal 2016 m. liepos 1 d. skolos suderinimo aktą dydis. Preliminariai vertindamas ieškovės kreditorinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nenurodė aplinkybių, sudarančių galimybę konstatuoti, jog ieškovės pateikti dokumentai, kuriais remiantis reiškiamas tas reikalavimas, būtų suklastoti. Visgi tai, kad atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu ir pagal byloje surinktus duomenis negalima padaryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo (nepagrįstumo), sudarė pakankamą pagrindą bankroto bylos kėlimo stadijoje ieškovės reikalavimo neįtraukti į atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę. Ginčijamas ieškovės reikalavimas (ypač įvertinant tai, kad kitoje civilinėje byloje pateiktų ieškovės 2017 m. gegužės 31 d. debitorinių reikalavimų suma yra mažesnė už šioje byloje jos reiškiamą reikalavimą atsakovei) negali būti laikomas pagrįstu (atitinkamai – ir pradelstu) tol, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra išspręstas tarp subjektų iškilęs ginčas dėl tokio reikalavimo pagrįstumo. Šiuo atveju aplinkybės, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra skolininkės kreditorius ir ar jo reiškiamas kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatyta išnagrinėjus šio potencialaus kreditoriaus pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto bylos iškėlimo atsakovei atveju (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, kt.). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo.
  7. Atsakovė nesutiko ir su trečiojo asmens UAB „Istpro“ pareikštu 894 425,02 Eur dydžio reikalavimu, nurodydama, kad jis reiškiamas suklastoto dokumento (2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto) pagrindu, be to, nepateikti pirminiai dokumentai. Pažymėtina, kad kaip ir ieškovės reiškiamo reikalavimo atveju, šį tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą UAB „Finiens“ vardu pasirašė V. K..
  8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, o apeliantai atskiruosiuose skunduose neginčija, kad civilinėje byloje Nr. e2-3327-820/2018 ieškovė UAB „Finiens“ pareiškė buvusiam jos vadovui V. K. ieškinį dėl įpareigojimo grąžinti visus UAB „Finiens“ priklausančius dokumentus, o V. K. atsiliepime į ieškinį pripažino, jog nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytos pareigos pasikeitus bendrovės vadovui perduoti apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės teiginius, jog jos turimos įrodinėjimo galimybės šioje byloje yra ribotos. Todėl UAB „Finiens“ ginčijant, o trečiajam asmeniui UAB „Istpro“ įrodinėjant reikalavimo pagrįstumą tik tokiu dokumentu, kurio tikrumu atsakovė abejoja, buvo pakankamas pagrindas šioje proceso stadijoje (kai sprendžiama, ar atsakovei UAB „Finiens“ keltina bankroto byla), neįtraukti šio kreditoriaus finansinio reikalavimo į UAB „Finiens“ pradelstų įsipareigojimų sąrašą, o kilusį ginčą dėl trečiojo asmens 894 425,02 Eur finansinio reikalavimo, jei bankroto byla atsakovei būtų iškelta kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu, palikti spręsti teismui tvirtinant kreditorių reikalavimus.
  9. UAB „Istpro“ atskirajame skunde pagrįstai teigia, jog ĮBĮ 6 straipsnyje nėra įpareigojimo prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo būtinai inicijuoti teisminį skolos priteisimo procesą. Tačiau tol, kol įstatyme nustatyta tvarka nėra išspręstas tarp atsakovės ir potencialių kreditorių (ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiojo asmens UAB „Istpro“) iškilęs ginčas dėl atsakovei UAB „Finiens“ reiškiamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo (nepagrįstumo) ir nėra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl tokio ginčo, negalima tiek UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek UAB „Istpro“ reiškiamų kreditorinių reikalavimų laikyti neabejotinai pagrįstais ir juos įskaityti į atsakovės UAB „Finiens“ pradelstų įsipareigojimų sudėtį. Dėl šių priežasčių atmetami atskiruosiuose skunduose pateikti argumentai, kad teismas nepagrįstai į UAB „Finiens“ pradelstų įsipareigojimų sudėtį (apimtį) neįtraukė apeliantų pareikštų finansinių reikalavimų.
  10. Atsakovė į skolų sąrašą yra įtraukusi Swedbank, AB su 2 128 885,43 Eur dydžio įsiskolinimu. Ji yra nurodžiusi, jog terminai šiai skolai sumokėti nėra suėję. Pirmosios instancijos teismas sutiko, jog ši atsakovės skola bankui negali būti laikoma pradelsta, nes nėra pasibaigęs teisminis procesas dėl 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutarties Nr. 11-031922-IN nutraukimo, kuris vyksta Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-798-614/2018. Tačiau apeliacinis teismas pritaria apeliantams, jog byloje, kurioje sprendžiamas kredito sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, nėra ginčijamas atsakovės skolos kreditorei Swedbank, AB faktas. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4969-967/2017 (šiuo metu yra apskųstas apeliacine tvarka), turinio matyti, kad UAB „Finiens“ ieškinyje nurodė, jog 2014 m. lapkričio 3 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutarties Nr. 11-031922-IN, kuriuo, be kitų sąlygų, nutarta pratęsti kredito grąžinimą iki 2017 m. lapkričio 9 d. Taip pat nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. pateikė bankui prašymą dėl susidariusios pradelstos įsipareigojimų sumos vykdymo išdėstymų 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau bankas, atsakydamas į tokį prašymą, nepriėmė UAB „Finiens“ pasiūlymo tokiu būdu išspręsti susidariusios situacijos, o padidino skolininkei taikomą palūkanų normą. Tuo tarpu Swedbank, AB atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Finiens“ ne tik nevykdydavo savo sutartinių įsipareigojimų, bet ir nepateikdavo banko prašomos informacijos, dėl ko bankas informavo UAB „Finiens“, jog iki 2016 m. vasario 18 d. nepašalinus sutarties pažeidimų, ši bus vienašališkai nutraukta nuo 2016 m. vasario 19 d. Taigi, iš pačių UAB „Finiens“ ir Swedbank, AB procesinių dokumentų, pateiktų civilinėje byloje Nr. 2-4969-967/2017, galima spręsti apie tai, kad UAB „Finiens“ turi pradelstų įsipareigojimų kreditorei Swedbank, AB pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutartį Nr. 11-031922-IN. Pažymėtina, kad pati UAB „Finiens“ anksčiau teiktuose dokumentuose apie 2017 m. skolas tiekėjams savo skolą Swedbank, AB nurodė kaip pradelstą (žr. II t., b. l. 141). Kita vertus, šiuo momentu kredito sutarties nutraukimas laikytinas teisėtu, nes jis nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka ir nėra priimtas dėl to įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl nepagrįstai tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas 2 128 885,43 Eur dydžio skolos Swedbank, AB neįtraukė į atsakovės pradelstų įsipareigojimų bendrą masę vien tik dėl to, kad vyksta teisminis ginčas dėl kredito sutarties nutraukimo.
  11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Finiens“ realiai disponuoja maždaug 6 000 000 Eur vertės turtu (iš bendros turto, kuris atspindėtas byloje esančiame atsakovės balanse, vertės atėmus fiksuojamas gautinas sumas). Konstatuojant aplinkybę, jog kreditorės Swedbank, AB 2 128 885,43 Eur dydžio skolinis reikalavimas turėtų būti įtrauktas į UAB „Finiens“ pradelstų finansinių įsipareigojimų sąrašą, būtų pagrindas konstatuoti, jog UAB „Fieniens“ atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą nemokumą sąvoką – t. y. kada pradelsti įsipareigojimai (iš viso – 3 618 030,52 Eur) viršija pusę į balansą įrašyto realaus turto vertės (nepaisant ieškovės atskirajame skunde ginčijamos 35 041,60 Eur skolos, kurią atsakovė įtraukė į tiekėjų skolų sąrašą; II t., b. l. 227).
  12. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2009).
  13. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog yra pagrindas atsakovei taikyti reabilitacinį tikslą. Pažymi, kad teismas, vadovaudamasis PVM sąskaitų faktūrų registro duomenimis už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., konstatavo, jog atsakovė UAB „Finiens“ yra išrašiusi sąskaitų už 1 900 Eur sumą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tokio dydžio sumą atsakovė gavo. Taipogi ieškovė atkreipia dėmesį, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis bendrovė per mėnesį gauna tik 950 Eur pajamų, nors turi mokėti darbo užmokestį (bendrovėje dirba 4 darbuotojai), atsiskaityti su kreditoriais, o jos nuostoliai siekia 43 985 Eur, be to, beveik visas atsakovės turtas yra įkeistas kreditorių naudai, todėl remiantis vien keliomis į bylą pateiktomis sutartimis negalima konstatuoti, jog UAB „Finiens“ sėkmingai atkuria ir plėtoja veiklą. Ieškovė akcentuoja, kad UAB „Finiens“ susiduria ne su laikinais finansiniais sunkumais, nes tokių sunkumų turi nuo 2014-2015 metų, be to, atsakovės skolos didėja. Atsiliepime į UAB „Istpro“ atskirąjį skundą ieškovė taip pat nurodo, kad teismas privalėjo iš atsakovės išreikalauti ne tik informaciją apie jos per mėnesį gaunamas pajamas, bet ir konkrečius duomenis apie patiriamas išlaidas. Apeliacinis teismas sprendžia, jog šios ieškovės nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant, ar reikia UAB „Finiens“ kelti bankroto bylą ar vis tik tikslinga taikyti reabilitacinį tikslą. Tokios aplinkybės leistų išsamiau įvertinti realią padėtį, ar atsakovė yra finansiškai pajėgi vykdyti skolines prievoles kreditoriams ir kitus įsipareigojimus, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo aiškintos ir įvertintos.
  14. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis), šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu klausimą dėl bankroto bylos UAB „Finiens“ iškėlimo perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  15. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto bylos UAB „Finiens“ iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo, bylos dalyvių pateiktų naujų įrodymų, kurie buvo teikiami pirmosios instancijos teisme po apskųstos nutarties priėmimo (prie atsiliepimų į atskiruosius skundus arba atskirais prašymais – žr. šios nutarties 18, 21-23 punktus), taip pat kurie buvo teikiami apeliacinės instancijos teisme (šios nutarties 24-25 punktai), priėmimo klausimą palieka spręsti pirmosios instancijos teismui.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

6Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai