Byla 1A-187-238/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 MGL, t. y. 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nuteistajam K. M., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiajai A. K., nukentėjusiųjų A. K. ir S. K. atstovui advokatui Ramūnui Gudašiui, civilinei atsakovei J. M.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. ir civilinės atsakovės J. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 MGL, t. y. 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio bauda.

3Tuo pačiu nuosprendžiu iš civilinės atsakovės J. M. priteista nukentėjusiesiems L. M. – 1 000 eurų, A. K. – 3 000 eurų, S. K. – 1 000 eurų ir P. D. – 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteista nukentėjusiosioms A. K. – 3 755,11 eurų, S. K. – 1 711,32 eurų turtinei žalai atlyginti. Iš K. M. nukentėjusiosios A. K. naudai priteista 800 eurų atstovavimo išlaidoms padengti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51.

6K. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.17 val., Kauno r. sav., Vilkijos sen., Valmantiškių k., Giminių g., vairuodamas sunkvežimį „Iveco 190-26“, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas link Saulėtekių g., sankryžoje su šia gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio automobiliui „Citroen Jumper“, valst. Nr. ( - ) vairuojamam R. A., važiavusiam pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „Citroen Jumper“ keleiviams L. M., A. K., I. Š. ir E. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o S. K. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

72.

8Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendį ir atleisi jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. M. pagal laidavimą be užstato, civilinius ieškinius atmesti ir proceso išlaidas paskirstyti proporcingai visiems atsakovams.

92.1.

10Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, kadangi jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dalis neatsargia nusikalstama veika padarytos žalos yra atlyginta. Jis pats nukentėjusiesiems atlygino dalį žalos iš karto po įvykio gydymo įstaigoje, o kitą padarytos žalos dalį atlygino draudimo kompanija. Teismas nurodo, kad jis atlygino labai mažą žalos dalį, tačiau atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti gan dideli civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tai pripažino ir teismas priteisdamas ieškinius. Be to, turtinė žala buvo nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Iki pat paskutinio teismo posėdžio buvo neaišku, kokią žalos dalį atlygins draudimo kompanija. Draudimo kompanijai išmokėjus išmokas, P. D., pareiškęs civilinį ieškinį nepilnametės dukros E. D. vardu, teisiamojo posėdžio metu, tiek ir jau pilnamete tapusi nukentėjusioji E. D. ieškinių atsisakė. Nukentėjusiajam L. M. išmokėta 1 200 eurų draudimo išmoka neturtinės žalos atlyginimui, tačiau nuosprendžiu jam priteista dar 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nors byloje jis buvo pareiškęs tik 2 000 eurų ieškinį, kurį sudaro ir turtinė ir neturtinė žala. Nukentėjusioms A. K. ir S. K. visą turtinę žalą, kuri buvo pagrįsta rašytiniais įrodymais, bei didžiąją dalį jų reikalaujamos neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė. Taigi, iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo aiškūs civiliniai ieškiniai, todėl nukentėjusiesiems savanoriškai atlyginti didesnę žalos dalį neturėjo galimybės, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis įsipareigojo atlyginti visą padarytą žalą, kuri teismo bus priteista. Baudžiamajame įstatyme įsakmiai nenumatyta, kas turi atlyginti padarytą žalą ir kokią jos dalį pats kaltininkas, draudimo bendrovė ar kitas asmuo. Šiuo atveju pakanka aplinkybės, jog žala bent iš dalies atlyginta. Teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, yra netgi nelogiška, nes iš jo skundžiamu nuosprendžiu joks ieškinys nepriteistas. Jis yra dirbantis, gauna legalų atlyginimą, išlaikytinių neturi, gyvena ūkiškai, jokių kitų įsiskolinimų neturi, todėl, jeigu teismas būtų priteisęs ieškinius, jis tikrai turėtų realią galimybę juos atlyginti. Teismui jokių abejonių, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų nekilo, taip pat nekilo abejonių ir dėl laiduotojo patikimumo, todėl, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, mano, jog yra visos sąlygos jam būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. M. pagal laidavimą be užstato.

112.2.

12Skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu P. D., atstovaudamas nepilnametę nukentėjusiąją dukrą E. D., buvo pareiškęs 2 000 eurų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu tiek P. D., tiek jau pilnamete tapusi nukentėjusioji E. D. ieškinių atsisakė ir pareikė, kad jokių pretenzijų niekam neturi. Be to, P. D. pats asmeniškai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, jokio civilinio ieškinio nereiškė, todėl visiškai neaišku kokiu pagrindu jam buvo priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis L. M. buvo pareiškęs 2 000 eurų ieškinį turtinei ir neturtine žalai atlyginti, tačiau jokių patirtos turtinės žalos patvirtinančių įrodymų nepateikė. Draudimo bendrovė jam išmokėjo 1 200 eurų draudimo išmoką neturtinės žalos atlyginimui. Teismas neatribojo turtinės ir neturtines žalos dydžio, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jam dar priteisė 1 000 eurų neturtinės žalos, visiškai neatsižvelgdamas į jo sveikatos sutrikdymo laipsnį ir tai, kad jis ir pats pažeidė KET reikalavimus, būdamas keleiviu, eismo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržų, kas sąlygojo ir sunkesnį sveikatos sutrikdymo mastą. Mano, jog L. M. civilinis ieškinys turėtų būti atmestas. S. K. skundžiamu nuosprendžiu priteista 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti už jai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Draudimo bendrovė jai atlygino 200 eurų, jis atlygino 50 eurų neturtinės žalos. Mano, jog ši suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą neatsargia nusikalstama veika, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos teismai. A. K. skundžiamu nuosprendžiu priteista 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti už jai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Draudimo bendrovė jai atlygino 2 400 eurų, jis atlygino 50 eurų. Mano, jog ši suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą neatsargia nusikalstama veika. Teismų praktikoje už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu įvertinama nuo 500 eurų iki 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju draudimo išmoka ir priteista suma beveik dvigubai viršija praktikoje nusistovėjusį maksimumą. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad A. K., pažeisdama KET reikalavimus, eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržų, kas sąlygojo ir sunkesnį sveikatos sutrikdymo mastą. Tokių sužalojimų ji nebūtų patyrusi, jeigu būtų buvusi prisisegusi saugos diržus. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad S. K., būdama prisisegusi saugos diržus, patyrė tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje sprendžiamas S. K. ir A. K. neturtinės žalos dydis, teismas nurodo, kad šioms nukentėjusioms turi būti atlyginta didesnė, nei jau yra sumokėta neturtinė žala, tai yra atitinkamai 1 000 eurų ir 3 000 eurų, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad būtent šios sumos ir priteisiamos, neatimant jau sumokėtų sumų. Iš atsakovo AAS “BTA Insurance Company“ A. K. priteista 3 755,11 eurų ir S. K. 1 711,32 eurų turtinei žalai atlyginti. Ši žala jokiais objektyviais įrodymai neįrodyta, todėl priteista nepagrįstai.

132.3.

14Skunde taip pat teigia, kad iš jo nukentėjusiosios A. K. naudai priteista 800 eurų atstovavimo išlaidų. Sutinka, kad tokias išlaidas patyrė nukentėjusioji ir jos turi būti atlygintos, tačiau mano, kad šios išlaidos turėtų būti padalintos tarp visų atsakovų proporcingai kiek ir iš ko buvo priteista žalos.

153.

16Apeliaciniame skunde civilinė atsakovė J. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl nukentėjusiems L. M., P. D., A. K. priteistos neturtinės žalos ir šioje dalyje nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti.

173.1.

18Skunde nurodo, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje yra atlyginęs 5 000 eurų neturinę žalą nukentėjusiesiems, kuri paskirstyta sekančiai: L. M. atlyginta 1 200 Eur, A. K. – 2 400 Eur, P. D. dėl jo dukros E. D. – 1 200 Eur, S. K. – 200 Eur. Nukentėjusioji E. D. ir P. D. teismo posėdžio metu pareiškė, kad jokių pretenzijų niekam neturi ir civilinio ieškinio atsisakė, todėl nėra suprantama, kodėl ir kokiu pagrindu teismas priteisė P. D. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iki teismo posėdžio P. D. draudimo bendrovė jau buvo atlyginusi 1 200 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri iš esmės jį tenkino, todėl nukentėjęs asmuo P. D. ir E. D. jokių papildomų pretenzijų neturėjo. Dėl nurodytų priežasčių priimtas nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas, o nukentėjusiojo P. D. civilinis ieškinys atmestinas. Nukentėjusysis L. M. buvo pareiškęs 2 000 Eur ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Jokių patirtos turtinės žalos patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Draudimo bendrovė jam išmokėjo 1 200 Eur išmoką neturtinės žalos atlyginimui, o nuosprendžiu teismas priteisė dar 1 000 Eur neturtinės žalos, nemotyvuodamas ir tinkamai neįvertindamas nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymo laipsnio ir patirtų sužalojimų. Teismas neįvertino, jog žalą iš dalies lėmė ir nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas – saugos diržų neprisegimas, ką šis asmuo pripažino teismo posėdžio metu. Nukentėjęs asmuo L. M. buvo pareiškęs 2 000 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, tačiau įvertinus draudimo bendrovės išmokėtą kompensaciją (1 200 Eur) ir teismo priteistą kompensaciją (1 000 Eur) nukentėjusiojo asmens pareikštas civilinis ieškinys yra teismo viršytas. Nukentėjusiam asmeniui priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąsto, taip pat teismas neįvertino nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo. Nukentėjusiajai A. K. nuosprendžiu priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už jai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Draudimo bendrovė A. K. išmokėjo 2 400 Eur kompensaciją, kaltinamasis buvo atlyginęs 50 Eur. Priimto nuosprendžio pagrindu, A. K. viso tenka 5 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu. Ši suma ženkliai viršija teismų praktikoje nusistovėjusį priteistinos neturtinės žalos dydį už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu. A. K. priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinka jos sveikatos sutrikdymo mąsto. Dėl nurodytų priežasčių teismo nuosprendis yra keistinas ir šioje dalyje.

193.2.

20Skunde taip pat teigia, kad nuosprendyje nurodyta, jog darbdavio atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas, tačiau, teismo teigimu, tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Apeliantė nesutinka su šia teismo pozicija, kadangi teismas neįvertino ir nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nepasisakė dėl saugos diržų įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Bylos nagrinėjimo metu dalis nukentėjusiųjų pripažino, jog buvo neužsisegę saugos diržų (E. D., L. M.). Saugos diržų neprisisegimas vertintinas kaip nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas (CK 6.270 str. 1 d.). Kelių eismo taisyklių 196 punktas numato, jog važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Šio kelių eismo taisyklių reikalavimo nesilaikymas lėmė, jog daliai nukentėjusių asmenų kūno sužalojimai pasunkėjo dėl jų pačių didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), o tai mažina civilinės atsakovės atsakomybę ir turėtų būti įvertinta, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Apeliantės vertinimu, du nukentėję asmenys (E. D. ir L. M.) pripažino ir neginčijo aplinkybės, jog jie buvo neprisisegę saugos diržų, todėl ši aplinkybė nuosprendyje turėjo būti įvertinta, o iš atsakovės priteistina neturtinė žala atitinkamai mažintina. Nors teismas byloje išsprendė nukentėjusių asmenų pareikštų civilinių ieškinių tenkinimo klausimą, tačiau neįvertino visų civilinio ieškinio tenkinimui svarbių aplinkybių. Nukentėjusiųjų asmenų didelis neatsargumas lėmė, jog jų patirti sužalojimai galimai buvo didesni. Tokiais savo veiksmais ir neveikimu nukentėję asmenys taip pat netiesiogiai prisidėjo prie dėl eismo įvykio kilusių padarinių, todėl šioje dalyje teismo priimtas nuosprendis keistinas.

213.3.

22Apeliantė nurodo, kad be minėtų nukentėjusių asmenų, kurie pripažino, jog buvo neužsisegę saugos diržų, neturtinė žala iš civilinės atsakovės dar priteista A. K. ir S. K.. S. K. sėdėjo transporto priemonės priekyje šalia vairuotojo ir nurodė, jog buvo prisisegusi saugos diržą. Palyginus jos patirtus sužalojimus su kitų nukentėjusiųjų ir įvertinus, jog ji sėdėjo automobilio priekyje, t. y. vietoje į kurią ir atsitrenkė nuteistojo krovininis automobilis, apeliantė nekelia klausimo dėl nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės tikrumo. Jeigu ši nukentėjusioji būtų neprisisegusi saugos diržo, jos sužalojimai, apeliantės nuomone, būtų ženkliai didesni. Apeliantei kyla klausimas dėl kitos nukentėjusios A. K. ir aplinkybės, ar ji buvo prisisegusi saugos diržą. Nors ji sėdėjo ne pirmoje transporto priemonės eilėje ir toliau nei nukentėjusioji S. K. ir nenukentėjęs liudytojas – vairuotojas R. A., tačiau jos patirti sužalojimai buvo patys didžiausi. Apeliantės nuomone, nukentėjusioji patyrė tokius sužalojimus todėl, jog buvo neprisisegusi saugos diržo ir automobilyje nuskriejo nuo savo kėdės į automobilio priekį, taip patirdama daugybinius lūžius ir kitus sužalojimus. Šios aplinkybės teismas netyrė ir nevertino, nors tam byloje buvo pakankamai duomenų. Teikdama parodymus nukentėjusioji nurodė, jog ji buvo užsisegusi saugos diržą, tačiau jos parodymai, apeliantės nuomone, vertintini kritiškai, atsižvelgiant į jos sveikatos sutrikdymo mąstą, lyginant juos su kitų nukentėjusiųjų patirtais sužalojimais. Apeliantei kyla klausimas dėl kokių priežasčių ir kaip toliau nuo įvykio vietos sėdintis asmuo gali patirti ženkliai didesnius sužalojimus, nei priešais jį sėdintys ir esantys arčiau autoįvykio smūgio centro. Teismas byloje turėjo aiškintis aplinkybę, ar A. K. buvo prisisegusi saugos diržą, taip pat kokią įtaką jos patirtiems sužalojimas galėjo turėti galimas saugos diržų neužsisegimas. Aplinkybė, kad teismui pateiktame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. KMPG 14/2018(02) teismo ekspertai nurodė, jog nepakanka duomenų įvertinti saugos diržų neprisegimo įtaką A. K. patirtai žalai dar nereiškia, jog tokios įtakos nėra ar teismas jos neturėtų vertinti. Nuosprendyje teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių ir jų nevertino, konstatuodamas, jog byloje nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.) nenustatyta, tačiau tai, apeliantės nuomone, neatitinka buvusios faktinės situacijos ir bylos aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiųjų L. M., P. D. ir A. K. civiliniai ieškiniai teismo priteistoje dalyje turėtų būti atmesti, paliekant draudimo įmonės atlygintą neturtinės žalos dalį nukentėjusiesiems.

234.

24Atsiliepime į apeliacinius skundus nukentėjusiųjų A. K. ir S. K. atstovas advokatas Ramūnas Gudašius prašė nuteistojo K. M. ir civilinės atsakovės J. M. apeliacinius skundus atmesti.

255.

26Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. M. ir jo gynėjas advokatas Rimantas Bučma prašė K. M. apeliacinį skundą tenkinti. Civilinė atsakovė J. M. prašė jos ir K. M. apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusioji A. K. ir jos atstovas advokatas Ramūnas Gudašius prašė apeliacinius skundus atmesti, taip pat priteisti proceso išlaidas. Prokuroras Evaldas Tarasevičius prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir pakeisti nuosprendžio dalį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo P. D., o kitoje dalyje apeliacinius skundus atmesti.

276.

28Nuteistojo K. M. ir civilinės atsakovės J. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

297.

30Apeliaciniuose skunduose neginčijama K. M. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir civilinių ieškinių priteisimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinių skundų ribose.

318.

32Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino K. M. kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai. Tačiau nuosprendyje tinkamai išspręsti ne visi civiliniai ieškiniai, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

33Dėl laidavimo (BK 40 straipsnis)

349.

35Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) laiduotojui nuteistojo broliui V. M. be užstato.

3610.

37BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

3811.

39Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog L. M., A. K., E. D., P. D. ir S. K. padaryta turtinės ir neturtinės žalos, šie asmenys ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir pareiškė civilinius ieškinius. Tačiau iš bylos matyti, kad K. M. nors ir pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, žinojo apie nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, apie pareikštus civilinius ieškinius, tačiau savo noru atlygino tik nedidelę dalį A. K. ir S. K. civilinių ieškinių, net iš dalies neatlygino P. D. ir L. M. civilinių ieškinių, nesiėmė jokių veiksmų savo noru atlyginti žalą ar susitarti su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo vėliau. Teismo posėdžio metu K. M. nurodė, kad apie civilinius ieškinius žino, girdėjo kiek prašo, tačiau jo galimybės ne tokios didelės, tačiau nenurodė jokių veiksmų, kuriais jis būtų siekęs bent iš dalies atlyginti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti anksčiau minėtiems kitiems nukentėjusiesiems. Nukentėjusieji P. D., E. D., A. K., L. M. ir S. K. dalyvavo posėdyje, taigi K. M. turėjo visas galimybes bent jau pabandyti susitarti su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad padarytą žalą nukentėjusiajam kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti (ar susitarti dėl žalos atlyginimo ateityje) savo noru, o ne kai yra įpareigojamas priimtu teismo nuosprendžiu. Kaltininkas ir nukentėjusieji turi susitarti dėl jiems priimtino žalos dydžio bei jos atlyginimo būdo, tačiau nagrinėjamu atveju tai iki nuosprendžio priėmimo padaryta nebuvo. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra visų sąlygų, kurių visuma leistų spręsti BK 40 straipsnio taikymo klausimą, o būtent nenustatyta, kad K. M. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo K. M. apeliacinio skundo argumentai dėl BK 40 straipsnio taikymo nepagrįsti, todėl ši apeliacinio skundo dalis netenkinama. Dėl nukentėjusiųjų A. K. ir S. K. neturtinės žalos

4012.

41BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

4213.

43Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

4414.

45Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

4615.

47Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinės žalos paprastai priteisiami dydžiai už nesunkų sveikatos sutrikdymą yra nuo 800 Eur iki 11 584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-149/2016 ir kt.). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės, jog nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011ir kt.).

4816.

492017 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G2885/2017(02) konstatuota, kad A. K. padaryti šie sužalojimai – veido sumušimas, 31 danties išnirimas, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kairio šlaunikaulio, kairio gaktikaulio apatinės šakos ir kairės girnelės lūžiai. Dėl kairio gaktikaulio, kairio šlaunikaulio ir kairės girnelės lūžių jai konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 67). 2017 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G2902/2017(02) S. K. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl galvos sumušimo (t. 1, b. l. 72, 73).

5017.

51Nukentėjusioji A. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 35, 36) nurodė, jog dėl eismo įvykio ji patyrė kairio šlaunikaulio, kairės girnelės, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžius, taip pat sumušta dešinioji šlaunis ir veidas, gydėsi klinikų stacionare, vėliau vyko reabilitacija. 2017 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G2885/2017(02) nurodoma, kad A. K. LSMUL Kauno klinikose Ortopedijos-traumatologijos skyriuje gydėsi nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d., skundžiasi skausmu kairės šlaunies srityje, sutrikusia kairės kojos atramine funkcija, judesiai per kairį klubo sąnarį riboti dėl skausmo. Pacientė stacionarizuota operaciniam gydymui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 18 d. ekspertizės akte Nr. KMPG 14/2018(02) (t. 2, b. l. 71–80) nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. A. K. atlikta operacija: šlaunikaulio lūžio uždara repozicija su vidine fiksacija. Vėliau tą pačią dieną atlikta dar viena operacija – girnelės lūžio vidinė fiksacija. A. K. nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. buvo taikytas reabilitacinis gydymas, nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. gydyta Ortopedijos traumatologijos skyriuje. 2018 m. balandžio 17 d. atlikta operacija – susegimo, varžto arba vielos pašalinimas iš šlaunikaulio. Taip pat nurodoma, kad yra liekamieji potrauminiai reiškiniai, klubo ir kelio kontraktūra, ilgalaikiai individualizuojantys reiškiniai. 2018 m. rugpjūčio 24 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime (t. 2, b. l. 103) nurodoma, kad A. K. gretutiniai susirgimai ir komplikacijos yra užsitęsęs kaulo suaugimas, dubens sritis ir šlaunis, o kairio kelio ir klubo kontraktūros išlieka, neatsistato. Stebimas nedidelis gijimas, kliniškai mažėja skausmas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 1717 (t. 2, b. l. 104) nurodoma, kad A. K. nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. buvo nustatytas netektas 60 proc. nedarbingumas. 2018 m. rugsėjo 24 d. patikslintame civiliniame ieškinyje (t. 2, b. l. 97–100) nukentėjusioji nurodo, kad dėl eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų ir jų gydymo metu patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, jai buvo atliktos dvi operacijos, dėl sveikatos jai atimtos galimybės savarankiškai judėti, apsitarnauti save, bendrauti, ji yra apimta depresijos, nuo 2018 m. birželio 12 d. jai nustatytas 40 procentų darbingumas, ji negali nuolat stovėti, vaikščioti, priverstinai lenktis per liemenį, iki šiol patiria nepatogus vaikščiodama su ramentais ir jausdama fizinį skausmą, todėl, atsižvelgusi į tai, kad draudimas išmokėjo 2 400 Eur, prašė priteisti 7 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad patyrė ir iki šiol patiria daug skausmo, nemiegojo daug naktų, jai buvo ir dar bus atlikta operacija, ši avarija sugriovė jai visą gyvenimą, po įvykio nebegali toliau dirbti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, įvertino, kad A. K. buvo išmokėta 2 400 Eur draudimo išmoka, ir pagrįstai priteisė dar 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kas, įvertinus draudimo išmoką, sudaro pakankamą ir tinkamą 5 400 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Sutiktina, kad nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jai nustatytas 40 procentų darbingumas, dėl eismo įvykio kilę rimtų liekamųjų reiškinių, jos gyvenimas buvo ir iki šiol yra apsunkintas, gydymas truko ilgą laiką ir iki šiol yra tęsiamas, jai nustatytas asmens turėtų galimybių praradimas, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad priteista suma yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga. Atsižvelgęs į šias aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad 5 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nukentėjusiajai A. K. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, atitiks tiek formuojamą teismų praktiką, tiek sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

5218.

53Nukentėjusioji S. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 39) nurodė, jog klinikose nustatyta, kad jai sužeista kakta, sumuštas kairysis petys, plaštaka, žastikaulis, dėl galvos sumušimo ji nuolat lankosi pas neurologą, dėl patirtos traumos rugsėjo mėnesį beveik nelankė mokyklos, atitrūko nuo mokymo programos, dabar yra sunku su bendraklasiais lygiaverčiai įsilieti į mokslą, pasidarė nervinga, atsirado netolerancija triukšmui. 2017 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G2902/2017(02) nurodoma, kad S. K. nustatytos dešinės ausies žaizdos, pjautinė žaizda kaktos srityje, kairio peties sąnario sumušimas, ji skundžiasi kaktos ir kairės rankos skausmu, taip pat skausmingais judesiais per kairės peties sąnarį, galvos skausmu, o jai nustatyta pagrindinė liga – galvos sumušimas. 2018 m. kovo 12 d. patikslintame civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 187–189) nukentėjusioji nurodo, kad dėl eismo įvykio liko liekamieji reiškiniai – galvoje, kaktos srityje ir ausies srityje liko matomi randai, dėl kurių ji varžosi būti viešumoje, randus tenka slėpti. 2018 m. rugsėjo 25 d. patikslintame civiliniame ieškinyje (t. 2, b. l. 107–109) nukentėjusioji nurodo, kad dėl eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų ir jų gydymo metu patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, liko randų, reguliariai skauda galvą, kankina svaigimas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. K. nurodė, kad jai labai skaudėjo, ji negalėjo miegoti, svaigo galva, ilgai nelankė mokyklos, negalėjo dirbti. Teismo nuomone, nukentėjusiajai priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą, įvertinus tai, kad draudimas jai yra išmokėjęs 200 Eur, nėra per didelis ar akivaizdžiai neproporcingas. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinės žalos paprastai priteisiami dydžiai už nežymų sveikatos sutrikdymą yra įvairūs. Nors S. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jos patirtos kančios ir išgyvenimai, liekamieji reiškiniai, randai, kurie yra iki šio matomi, sudaro pagrindą priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinęs šias aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš civilinės atsakovės priteista 1 000 Eur suma, kartu su 200 Eur draudimo išmoka, t. y. iš viso 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nukentėjusiajai S. K. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

5419.

55Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydžius, neatsižvelgė į tai, kad E. D. A. K. ir L. M. eismo įvykio metu nebuvo prisisegę saugos diržų, kas sąlygojo ir sunkesnį sveikatos sutrikdymo mastą.

5620.

57Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, Nr. 2K-204/2013). Didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lemia žalos atsiradimą ar sudaro sąlygas jai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011).

5821.

59Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Taigi, E. D., A. K. ir L. M., važiuodami automobilyje su įrengtais saugos diržais ir jo neužsisegę, pažeidė šį KET reikalavimą, tačiau tokie jų veiksmai vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip nulėmę žalos atsiradimą ar sudarę sąlygas jai atsirasti. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad K. M. vairavo transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio automobiliui „Citroen Jumper“, valst. Nr. ( - ) vairuojamam R. A., važiavusiam pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „Citroen Jumper“ keleiviams L. M., A. K., I. Š. ir E. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o S. K. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Konstatuojama, kad nukentėjusiųjų elgesys eismo įvykio kilimui įtakos neturėjo. Būtent nuteisto vairuotojo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Be to, 2018 m. birželio 18 d. ekspertizės akte Nr. KMPG 14/2018(02) konstatuota, kad spręsti apie saugos diržų įtaką sužalojimams duomenų nepakanka, taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiųjų E. D., A. K. ir L. M. sveikatos sutrikdymui diržų nesegėjimas turėjo reikšmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes didelis nukentėjusiųjų E. D., A. K. ir L. M. neatsargumas nagrinėjamu atveju nekonstatuotinas. Dėl nukentėjusiojo P. D. neturtinės žalos

6022.

61Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu tiek P. D., tiek jau pilnamete tapusi nukentėjusioji E. D. ieškinių atsisakė ir pareikė, kad jokių pretenzijų niekam neturi. Be to, P. D. pats asmeniškai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, jokio civilinio ieškinio nereiškė, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu jam buvo priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

6223.

63Kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Nustatyta ir bylos medžiaga patvirtina, kad civilinis ieškovas P. D. 2017 m. lapkričio 27 d. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir nurodė, kad dėl K. M. nusikalstamos veikos jis ir nukentėjusioji eismo įvykio dalyvė dukra E. D. patyrė bendrą 2 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą bei prašė šią žalą priteisti iš civilinių atsakovų (t. 1, b. l. 92). AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai E. D. 2018 m. sausio 24 d. išmokėjo 1 200 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 208). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji E. D. patvirtino, kad draudimas jai išmokėjo 1 200 Eur, kitų pretenzijų ji niekam neturi. Nukentėjusysis P. D. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jokių pretenzijų niekam neturi, tačiau taip pat nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti (t. 2, b. l. 13–17). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, padarė individualizuotą, pagrįstą bylos duomenimis išvadą, jog dėl K. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis P. D. patyrė neturtinės žalos dėl dukters sveikatos sutrikdymo, kuri turi būti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. D. neabejotinai išgyveno dėl nepilnametės dukros patirto skausmo, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl dukros sveikatos, dėl sužalojimų pasekmių, todėl pagrįstai, neišeidamas iš civilinio ieškinio ribų, jam priteisė 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Dėl nukentėjusiųjų A. K. ir S. K. turtinės žalos

6424.

65Apeliantas K. M. skunde nurodo, kad iš atsakovo AAS “BTA Insurance Company“ A. K. priteista 3 755,11 Eur ir S. K. 1 711,32 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau ši žala jokiais objektyviais įrodymai neįrodyta, todėl priteista nepagrįstai.

6625.

67Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

6826.

69Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje yra pateiktos ūkininko D. A. pažymos apie A. K. ir S. K. išmokėtą atlygį pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus (t. 1, b. l. 160, 190), pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas paskaičiavo A. K. negautas pajamas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. ir S. K. negautas pajamas už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. vasario 15 d., todėl nepagrįsta apelianto išvada, kad ši žala jokiais objektyviais įrodymai neįrodyta.

7027.

71Esant šioms aplinkybėms, nepagrįsti, todėl atmestini nuteistojo K. M., civilinės atsakovės J. M. apeliacinio skundo argumentai dėl civilinių ieškinių turtinei, neturtinei žalai atlyginti priteisimo A. K., S. K., P. D.. Dėl nukentėjusiojo L. M. neturtinės žalos

7228.

732017 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G3024/2017(02) konstatuota, kad L. M. padaryti šie sužalojimai – kairio stipinkaulio lūžimas, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su IV, V, VI, VII šonkaulių lūžimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 70, 71). Nukentėjusysis L. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 43) nurodė, kad jam buvo nustatyti dauginiai šonkaulių lūžiai, kairiojo delnikaulio lūžis, jis 12 dienų gydėsi Kauno klinikų stacionare, vėliau ambulatoriškai, jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. 2017 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G3024/2017(02) nurodoma, kad avarijos metu L. M. susitrenkė galvą, skundžiasi krūtinės ląstos skausmu ties kaire raktikaulio vidurine linija, kairio riešo, kairio dilbio, galvos skausmu. 2017 m. spalio 6 d. civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 90) nukentėjusysis nurodo, kad dėl K. M. nusikalstamos veikos jis patyrė 2 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą ir prašo šią sumą priteisti iš civilinių atsakovų. Sutiktina, kad nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jam lūžo net keturi šonkauliai, jo gyvenimas buvo ir iki šiol yra apsunkintas, gydymas truko ilgą laiką, todėl nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad prašoma 2 000 Eur suma nėra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga.

7429.

75Tačiau apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad nukentėjusiajam L. M. draudimas išmokėjo 1 200 Eur išmoką neturtinės žalos atlyginimui, tačiau nuosprendžiu jam priteista dar 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nors byloje jis buvo pareiškęs tik 2 000 Eur ieškinį, kurį sudaro ir turtinė ir neturtinė žala, todėl prašoma priteistą sumą sumažinti. Aukštesnysis teismas su šiuo apeliantų argumentu sutinka.

7630.

77BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

7831.

79Civilinis ieškovas L. M. 2017 m. spalio 6 d. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir nurodė, kad dėl K. M. nusikalstamos veikos jis patyrė bendrą 2 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą bei prašė šią žalą priteisti iš civilinių atsakovų (t. 1, b. l. 90). AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajam L. M. 2018 m. sausio 23 d. išmokėjo 1 200 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 205). Nukentėjusysis L. M. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 1 200 Eur jam išmokėjo draudimo bendrovė, tačiau savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti 2 000 Eur (t. 2, b. l. 13–17). Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo už L. M. pareikšto civilinio ieškinio ribų (2 000 Eur) nesant jokių išskirtinių aplinkybių ir tai pagrindžiančių teismo motyvų priteisė didesnę sumą, nei buvo prašoma civiliniame ieškinyje (teismo priteista suma - 1000 Eur ir draudimo atlyginta suma - 1200 Eur sudaro 2200 Eur). Atsižvelgęs į šias aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nukentėjusiajam L. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, atitiks tiek formuojamą teismų praktiką, tiek sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

8032.

81Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlygintinos neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimas nukentėjusiajam L. M. nuosprendžiu išspręstas netinkamai, ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl nuteistojo K. M. ir civilinės atsakovės J. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Nukentėjusiajam L. M. priteista suma mažintina iki 800 Eur. Dėl proceso išlaidų

8233.

83Nukentėjusiųjų A. K. ir S. K. atstovas advokatas Ramūnas Gudašius apeliacinės instancijos teisme prašė iš nuteistojo K. M. išieškoti apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal teismui pateiktą šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą.

8434.

85Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-410/2008).

8635.

87Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo K. M. ir civilinės atsakovės J. M. apeliacinius skundus, kuriuose ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų interesais byloje, todėl nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, kuris atstovautų ją apeliacinės instancijos teisme. Dėl to nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos išlaidos turi būti atlygintos. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis A. K. 200 Eur sumokėjimą atstovui advokatui Ramūnui Gudašiui (t. 2, b. l. 153). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo K. M. ir civilinės atsakovės J. M. apeliaciniai skundai šioje dalyje buvo atmesti, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos 200 Eur išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl yra išieškotinos iš nuteistojo K. M..

8836.

89Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. taip pat prašė proceso išlaidas paskirstyti proporcingai visiems atsakovams. Tačiau, kaip jau buvo minėta, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atstovavimo išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms, kurios nėra susijusios priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika padaryta turtine ir neturtine žala, todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusiųjų patirtas atstovimo išlaidas turėtų atlyginti visi civiliniai atsakovai.

90Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

91nuteistojo K. M. ir civilinės atsakovės J. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

92Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš civilinės atsakovės J. M. nukentėjusiojo L. M. naudai priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) ir šią sumą sumažinti iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų).

93Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

94Priteisti iš nuteistojo K. M. 200 Eur (du šimtus eurų) nukentėjusiosios A. K. naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu iš civilinės atsakovės J. M. priteista... 4. Teisėjų kolegija... 5. 1.... 6. K. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m.... 7. 2.... 8. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės... 9. 2.1.... 10. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir... 11. 2.2.... 12. Skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu P. D., atstovaudamas... 13. 2.3.... 14. Skunde taip pat teigia, kad iš jo nukentėjusiosios A. K. naudai priteista 800... 15. 3.... 16. Apeliaciniame skunde civilinė atsakovė J. M. prašo Kauno apylinkės teismo... 17. 3.1.... 18. Skunde nurodo, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje... 19. 3.2.... 20. Skunde taip pat teigia, kad nuosprendyje nurodyta, jog darbdavio atsakomybę... 21. 3.3.... 22. Apeliantė nurodo, kad be minėtų nukentėjusių asmenų, kurie pripažino,... 23. 4.... 24. Atsiliepime į apeliacinius skundus nukentėjusiųjų A. K. ir S. K. atstovas... 25. 5.... 26. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. M. ir jo... 27. 6.... 28. Nuteistojo K. M. ir civilinės atsakovės J. M. apeliaciniai skundai tenkinami... 29. 7.... 30. Apeliaciniuose skunduose neginčijama K. M. kaltė dėl padarytos nusikalstamos... 31. 8.... 32. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai... 33. Dėl laidavimo (BK 40 straipsnis)... 34. 9.... 35. Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios... 36. 10.... 37. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 38. 11.... 39. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, nustatyta BK 40... 40. 12.... 41. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 42. 13.... 43. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 44. 14.... 45. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo... 46. 15.... 47. Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktiką... 48. 16.... 49. 2017 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G2885/2017(02) konstatuota, kad... 50. 17.... 51. Nukentėjusioji A. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 35, 36)... 52. 18.... 53. Nukentėjusioji S. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 39)... 54. 19.... 55. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos... 56. 20.... 57. Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo... 58. 21.... 59. Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto... 60. 22.... 61. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu tiek P. D.,... 62. 23.... 63. Kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.... 64. 24.... 65. Apeliantas K. M. skunde nurodo, kad iš atsakovo AAS “BTA Insurance... 66. 25.... 67. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1... 68. 26.... 69. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje yra pateiktos ūkininko D. A.... 70. 27.... 71. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįsti, todėl atmestini nuteistojo K. M.,... 72. 28.... 73. 2017 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G3024/2017(02) konstatuota, kad... 74. 29.... 75. Tačiau apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad nukentėjusiajam L. M.... 76. 30.... 77. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį... 78. 31.... 79. Civilinis ieškovas L. M. 2017 m. spalio 6 d. pareiškė civilinį ieškinį... 80. 32.... 81. Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 82. 33.... 83. Nukentėjusiųjų A. K. ir S. K. atstovas advokatas Ramūnas Gudašius... 84. 34.... 85. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 86. 35.... 87. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo K. M. ir civilinės... 88. 36.... 89. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. taip pat prašė proceso išlaidas... 90. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 91. nuteistojo K. M. ir civilinės atsakovės J. M. apeliacinius skundus tenkinti... 92. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d.... 93. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 94. Priteisti iš nuteistojo K. M. 200 Eur (du šimtus eurų) nukentėjusiosios A....