Byla 1-568-297/2019
Dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai S. M. dėl kairio šlaunikaulio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, Eglei Bubėnienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, nepilnametės nukentėjusiosios S. M. atstovui advokato padėjėjui V. R., kaltinamajam S. B., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3S. B., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, nedirbantis (pensininkas), gyvenantis ( - ), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5kaltinamasis S. B. 2018 m. lapkričio 27 d. apie 11 val., Alytuje, Naujojoje gatvėje ties pastatu Nr. 90, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) su tempiama priekaba „T. T.“, valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas Naująja gatve link Putinų gatvės ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti važiavimo greitį, pirmoje eismo juostoje važiavusiai transporto priemonei sustojus prieš pėsčiųjų perėją, nesulėtino greičio ir nesustojo įsitikinti, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido pėsčiųjų perėja iš dešinės ėjusios pėsčiosios S. M., gimusios 2010 m., ir automobilio priekine dešine puse ją kliudė ir partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai S. M. dėl kairio šlaunikaulio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

6Kaltinamasis S. B. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. apie 11 val. jis vairavo nuosavą automobilį „Ford Galaxy“ su priekaba ir važiavo Naująja gatve, Alytaus mieste, nuo centro link Putinų mikrorajono. Buvo blaivus. Kartu su juo važiavo keleivė – žmonos sesuo, abu bendravo. Judėjo nedideliu 40–50 km/h greičiu. Jis retai atvažiuoja į Alytų, todėl nelabai gerai pažįsta šio miesto gatves. Naująja gatve, kuri turi tris eismo juostas viena puse, jis važiavo antra eismo juosta. Vairuodamas nepastebėjo priekyje ženklų, nurodančių pėsčiųjų perėją. Jis matė, kad pirmąja eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis stabdė, tačiau dėl kokios priežasties – kaltinamasis nesuprato, nes jis nematė nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusios mažametės mergaitės. Ją pastebėjo per vėlai, tada stabdė, bet nespėjo išvengti susidūrimo ir automobilio dešinės pusės bamperiu mergaitę partrenkė ant kelio. Kai sustojęs išlipo iš automobilio, nubėgo prie mergaitės, kuri gulėjo, nesikėlė. Suprato, kad mažametė patyrė sužalojimus. Kito automobilio vairuotoja iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po įvykio jis domėjosi nukentėjusiosios sveikata, bandė taikytis su nukentėjusiosios tėvais, bet nepavyko, nes jis neturi tiek pinigų žalai atlyginti, kiek buvo reikalaujama. Pensijos gauna apie 230 Eur, gyvena su žmona, kuri nedirba. Jie abu su žmona ūkininkauja, laiko porą karvių, už pieną gauna apie 200 Eur per mėnesį. Dar augina pluoštines kanapes, apie 1 ha, rudenį jas nuima ir parduoda, gauna apie 4 000 Eur, bet dalį pinigų atiduoda savo pilnametei dukrai, kuri padeda jiems ūkyje ir viena išlaiko du mažamečius vaikus. Įvykus eismo įvykiui, kaltinamasis iš karto pripažino savo kaltę, nes nėra ginčo, kad pagal Kelių eismo taisykles jis privalėjo prieš perėją sustoti, praleisti pėsčiuosius. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jo vairavimo stažas virš 40 metų ir anksčiau jis niekada nebuvo sukėlęs eismo įvykio. Jo vairuojamas automobilis buvo neapdraustas, nes kaltinamasis tiesiog pamiršo, kad pasibaigė draudimo sutarties terminas. Žalą nukentėjusiajai iš dalies atlygino draudimo įmonė. Be to, kaltinamasis savo noru irgi atlygino dalį nukentėjusiąjai padarytos neturtinės žalos. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Taip pat prašė netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių, nes jeigu jam būtų uždrausta vairuoti transporto priemones, jis nebegalėtų vairuoti traktoriaus, o tai reiškia, kad strigtų ūkio veikla, nes niekas iš jo šeimos narių nemoka ir nevairuoja traktoriaus, gi samdyti kitą žmogų ūkio darbams dirbti nėra finansinių galimybių. Prašė teismo atsižvelgti ir į tai, kad jis pensininkas, gauna nedideles išmokas, turi sveikatos problemų, jam sunku judėti, o tenka dažnai lankytis įvairiose gydymo įstaigose, todėl netekus teisės vairuoti labai pasunkėtų gyvenimas, būtų apribotos galimybės nuvykti pas gydytojus.

7Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. B. kaltę taip pat pripažino ir analogiškai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (1 t., b. l. 85–86).

8Nukentėjusiosios S. M. atstovas pagal įstatymą M. M., apklaustas teisme, parodė, kad eismo įvykio metu nukentėjo jo mažametė duktė S., kuriai įvykio metu buvo 7 metai. Apie tai, kad duktė pateko į eismo įvykį, jam pranešė telefonu, tada jis su sutuoktine atvažiavo į eismo įvykio vietą, ten jau buvo greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė jų dukrą į Alytaus centrinę ligoninę, ten ji buvo skubiai operuota. Operacija truko apie tris valandas, po to duktė gulėjo ligoninėje tris savaites, vėliau buvo išleista gydytis ambulatoriškai. S. negalėjo vaikščioti, nes kairė koja buvo gipso langetėje apie pusę metų. Paskui dukra tris savaites buvo reabilitaciniame gydyme. Iki šiol mergaitė vaikšto sunkiai, eidama šlubuoja, nes jos viena koja liko trumpesnė. Po operacijos šlaunies srityje liko randas. Dėl patirto sužalojimo duktė negalėjo lankyti mokyklos, buvo mokoma namuose, nukentėjo jos pasiekimai moksle, be to, ji neturėjo galimybės bendrauti su klasės draugais, dėl viso to išgyveno. S. namuose slaugė mergaitės motina, taigi, ji 8 mėnesius negalėjo dirbti. Mergaitės laukia dar viena operacija, nes reikės išimti kaulą sutvirtinančią metalinę plokštelę. Po operacijos bus reikalinga reabilitacija, dėl to vėl susitrukdys mokymosi procesas. Mažametei padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma. Dalį šios žalos atlygino Transporto priemonių draudikų biuras, dalį – kaltinamasis, neatlygintą žalą prašė priteisti iš kaltinamojo ir draudikų biuro.

9Liudytojas A. G., apklaustas teisme, parodė, kad jis matė, kaip įvykio dieną pėsčiųjų perėjoje prie prekybos centro „Maxima“, Naujojoje gatvėje, Alytuje, lengvasis automobilis partrenkė mergaitę. Liudytojo teigimu, mergaitė, prieš žengdama į perėją, stabtelėjo, pirma eismo juosta važiavęs automobilis sustojo jos praleisti ir mergaitė ėjo per perėją, bet tada liudytojas išgirdo stabdžių cypimą ir pamatė, kaip automobilis, važiavęs antra eismo juosta, partrenkė mergaitę ant kelio ir sustojo pėsčiųjų perėjos ribose.

10Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. A. K. parodė, kad įvykio dieną jis buvo netoli pėsčiųjų perėjos prie prekybos centro „Maxima“, esančio Naujojoje g., Alytuje. Išgirdo automobilio stabdymo garsą ir atsisukęs į pėsčiųjų perėją, iš kur girdėjosi padangų čiuožimas, pamatė, kad automobilis, kuris važiavo vidurine eismo juosta, pėsčiųjų perėjoje partrenkė mergaitę. Liudytojas patvirtino, kad matomumas įvykio metu buvo geras, pėsčiųjų perėja aiškiai matoma, nes žybčiojo ties perėja įrengtos įspėjančios lemputės.

11Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. T. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios S. M. ( - ). S. M., lydima tėvų, atvyko pas ją praėjus pusei metų po eismo įvykio, t. y. jau po chirurginio gydymo stacionaro sąlygomis ir po pirminės reabilitacijos. Mergaitei buvo reikalingas antras reabilitacijos etapas, t. y. sveikatą grąžinantis gydymas, nes nukentėjusioji skundėsi kairės kojos skausmu, šlubavo, buvo kairio kelio sąnario kontraktūra (nejudrumas), atrofiški raumenys, mažesnė kairės kojos apimtis, todėl reikėjo tęsti reabilitacinį gydymą. Tuo pagrindu I. T. išrašė siuntimą į Abromiškių ligoninę sveikatą grąžinančiam gydymui. Taip pat liudytoja nurodė, kad S. M. buvo atvykusi pas ją prieš savaitę, t. y. 2019 m. rugsėjo antroje pusėje, nes susirgo virusine liga. Dabar ji atrodo jau kitaip, nei gegužės mėnesį, t. y. nesimatė šlubavimo, mergaitė buvo aktyvi kaip visi vaikai. Pagal chirurgo rekomendacijas S. M. laukia dar viena operacija, nes reikės pašalinti iš kojos metalinę plokštelę.

12Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. B., dirbanti ( - ), parodė, kad ji operavo mažametę S. M., kai ši buvo atvežta į ligoninę po eismo įvykio. Prisimena, kad mergaitei buvo trauminis šokas, ją reikėjo skubiai operuoti dėl šlaunikaulio skeveldrinio lūžimo. Operacija pavyko, lūžęs kaulas buvo sutvirtintas metaline plokštele, uždėtas įtvaras. Po operacijos kokių nors komplikacijų nebuvo, mergaitė buvo išleista į namus, gydėsi ambulatoriškai. Ant kojos liko pooperacinis randas šlaunies išoriniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje. Operuota koja yra kiek plonesnė, nei sveikoji, bet ateityje, vaikui augant, šis defektas išnyks. Mergaitės laukia dar viena operacija, nes reikia pašalinti iš kojos fiksatorių. Po tokios operacijos vaikas kurį laiką turės riboti fizinį krūvį, neminti operuota koja. Gali būti, kad reikės ir antros reabilitacijos.

13Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. 2018 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. 11.50 val. policijoje gautas Alytaus GMP telefoninis pranešimas, kad į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatyta S. M., gimusi ( - ), kuri nukentėjo eismo įvykio metu, dėl kairio šlaunikaulio lūžimo ji paguldyta į vaikų reanimacijos skyrių. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. apie 11 val. Alytuje, Naujojoje g., pėsčiųjų perėjoje prie prekybos centro „Maxima“ automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), vairuojamas S. B., gimusio ( - ), partrenkė S. M.. Vairuotojas blaivus (1 t., b. l. 1).

14Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyr. patrulio D. G. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. 11.55 val. policijos ekipažui atvykus į eismo įvykio vietą Naujoji g. 90, Alytaus m., nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) kurio vairuotojas S. B. neturėjo ir nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, patikrinus duomenų bazėje paaiškėjo, kad automobilis neapdraustas, draudimo sutartis nebegaliojo nuo 2018 m. spalio 16 d. (1 t., b. l. 4).

15Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų bei plano matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytuje, Naujoji g. 90, prie prekybos centro „Maxima“, kur pėsčiųjų perėjos ribose rastas stovintis automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ), su priekaba „Tauriga“, valst. Nr. ( - ); įvykio vietoje fiksuotos automobilio ratų stabdymo žymės : priekinio dešinio rato –22,20 m ilgio žymės, kairio rato – 15,50 m; kelio atkarpoje galioja kelio ženklas Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“, priešais pėsčiųjų perėją yra ištisinė juosta (1 t., b. l. 11–22).

16Transporto priemonės „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota, kad išorinių automobilio apgadinimų nėra, padangų būklė atitinka techninius reikalavimus; automobilio savininkas – S. B.; draudimas eismo įvykio metu negalioja; techninė apžiūra galioja iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (1 t., b. l. 23–27).

17Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad kaltinamasis S. B. pateikė transporto priemonės „Tauriga/Tauras B 702S“, valst. Nr. ( - ), registracijos liudijimą Nr. ( - ) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę bei draudimo sutarties liudijimą, taip pat transporto priemonės „Ford Galaxy“ valst. Nr. ( - ), registracijos liudijimą Nr. ( - ), privalomojo draudimo sutartį, techninės apžiūros rezultatų kortelę ir vairuotojo pažymėjimą (1 t., b. l. 80–89). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) atitiko techninius reikalavimus, tačiau buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 37–42).

18Transporto priemonės grąžinimo ir saugojimo aktas patvirtina, kad automobilis „Ford Galaxy“ valst. Nr. ( - ), su priekaba „Tauriga“ ir vairuotojo pažymėjimas grąžinti savininkui S. B. (1 t., b. l. 90).

19Specialisto išvada Nr. G 1166/2018 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajai S. M. nustatytas kairio šlaunikaulio kūno lūžimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai eismo įvykio metu; šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 41).

20Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

21Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas kitas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaltininko veikoje būtina nustatyti visų trijų aukščiau nurodytų požymių buvimą. Esminę reikšmę turi tai, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-73/2011, 2K-35-895/2017 ir kt.).

22Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis S. B., vairuodamas transporto priemonę „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 ir 31 punktų reikalavimų, kas nulėmė eismo įvykio kilimą ir nusikalstamų padarinių atsiradimą. KET 30 punktas imperatyviai nurodo, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. KET 31 punktas numato, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, tai ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų; jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, tai ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Kaltinamasis S. B. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jis nevykdė minėtų reikalavimų, t. y. vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) su priekaba, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes nors ir matė, kad ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavęs automobilis lėtina greitį ir stabdo, kaltinamasis nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido perėja ėjusios nukentėjusiosios S. M. ir ją partrenkė. Būtent dėl šių kaltinamojo padarytų KET 30 ir 31 punktų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjo mažametė S. M., jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Byloje nėra duomenų, kad pėsčiosios elgesys galėjo turėti įtakos eismo įvykiui kilti, taigi, būtent kaltinamojo veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis aiškina, kad jis nematė nurodomojo kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“, nepastebėjo kelio horizontaliojo ženklinimo, t. y. „zebru“ pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, todėl ir nesulėtino greičio, tačiau teismo vertinimu tai nešalina kaltinamojo atsakomybės, nes vairuotojas privalo vykdyti bendrąsias eismo dalyvių pareigas ir būti atidus, rūpestingas, turi laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 4, 9 punktai). Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir turintis didelę vairavimo patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti, tačiau jis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. B. veiksmuose yra visi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

23Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

24Kaltinamojo S. B. sutuoktinė N. B. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos N. B. atsakomybei (2 t., b. l. 85–86). Prašyme ir teismo posėdžio metu N. B. nurodė, kad santuokoje su kaltinamuoju gyvena 35 metus, kartu užaugino penkis vaikus. Jų šeima darni, yra abipusis supratimas. Kaltinamasis labai išgyvena dėl jo sukelto eismo įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios ir jos tėvų. Jei tik būtų finansinės galimybės, N. B. kartu su kaltinamuoju atlygintų visą reikalaujamą neturtinę žalą, tačiau jie sunkiai verčiasi, nors dirbo visą gyvenimą. Kaltinamasis pensininkas, gauna nedidelę pensiją. N. B. yra įregistravusi ūkininko ūkį, ūkininkauja kartu su sutuoktiniu, tačiau ir iš ūkio gaunamos pajamos nėra didelės, be to, nėra pastovios, jų pakanka tik pragyvenimui. N. B. sutuoktinio gerbiama, jam yra autoritetas, jis jos klauso, todėl N. B. teigimu ji turi visas galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

25Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl galimybės taikyti laidavimo institutą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

26Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. B. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis nusikalto pirmą kartą. Nuo įvykio tyrimo pradžios kaltinamasis neneigė savo kaltės, pripažino, kad tik per jo neatidumą įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, dėl to jis išgyveno, atgailavo, atsiprašė nukentėjusiosios, pagal išgales stengėsi sušvelninti padarinius, savo noru atlygino S. M. 600 Eur už padarytą neturtinę žalą (2 t., b. l. 84, 154), be to, jis sudarė susitarimą su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl 3 693,41 Eur už S. M. suteiktas gydymo paslaugas atlyginimo per 60 mėnesių, įsipareigodamas kas mėnesį sumokėti po 61 Eur, ir pradėjo šį susitarimą vykdyti (2 t., b. l. 80–81, 82), taip pat susitarė su civiliniu atsakovu Transporto priemonių draudikų biuru, kad dalimis atlygins nuostolius. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad kaltinamasis nevengia atsakomybės, neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailisi, pagal galimybes stengiasi sušvelninti kilusius padarinius, atlygino dalį neturtinės žalos. Sodros duomenimis kaltinamasis iki 2014 m. rugsėjo mėn. dirbo, šiuo metu yra senatvės pensininkas, iki 2019 m. gaudavo 210,69 Eur dydžio pensiją, nuo 2019 m. sausio mėn. jo gaunamos pensijos dydis yra 226,78 Eur (2 t., b. l. 74–75). Kaltinamasis gyvena šeimoje, dirba ūkyje. Nėra įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitoje. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis S. B. padarė išvadas, ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, jau vien baudžiamasis procesas turėjo kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų. Tokiu būdu, kaltinamasis atitinka būtinas BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygas.

27BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Nagrinėjamoje byloje prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikė kaltinamojo sutuoktinė N. B., kuri yra neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, ūkininkė, ( - ) seniūno charakterizuojama teigiamai kaip tvarkinga ir darbšti, gerbiama kaimynų ir ( - ) kaimo bendruomenės narių (1 t., b. l. 87–90, 97). Iš teisme duotų N. B. paaiškinimų matyti, kad jos ir kaltinamojo šeima darni, sutuoktiniai daug metų gyvena drauge, gerbia vienas kitą, N. B. turi autoritetą kaltinamajam. Įvertinus aptartas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog N. B. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmeninės savybės, artimi ir geri tarpusavio santykiai su kaltinamuoju leis daryti jam teigiamą įtaką.

28Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos N. B. atsakomybei. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato, nustatant minimalų vienerių metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nuosprendžiu nutrauktina (Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

29Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

30Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – uždraudimas naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

31BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis gali būti skiriamas nuo vienerių iki trejų metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai yra padarytas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui draudimą vairuoti kelių transporto priemones, teismas atsižvelgia tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016, 2K-25-489/2017 ir kt.).

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis prašė netaikyti jam draudimo naudotis specialia teise. Prašymą grindė tuo, kad jo vairavimo stažas virš 40 metų, jis yra drausmingas vairuotojas, eismo įvykį sukėlė pirmą kartą, vairavo blaivus. Teisė vairuoti jam būtina, nes jis dirba ūkyje, vairuoja traktorių, kurio pagalba atliekami visi ūkio darbai. Iš ūkio gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl jeigu jis negalės vairuoti žemės ūkio technikos, sutriks viso ūkio veikla. Be to, jis yra jau pensininkas, turi sveikatos problemų, dėl ko reikia lankytis pas gydytojus, o negalėdamas vairuoti turės samdyti kitą žmogų, nes nei žmona, nei duktė automobilio nevairuoja. Vis tik teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų KET pažeidimų pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Reikia įvertinti tai, kad kaltinamasis, vairuodamas lengvąjį automobilį su tempiama priekaba ir važiuodamas Alytaus miesto pagrindine gatve, esant intensyviam eismui, buvo itin neatidus, sukėlė eismo įvykį pėsčiųjų perėjoje, eismo įvykyje nukentėjo vaikas, kuriam buvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, esant geram matomumui, normaliomis oro sąlygomis, plačiame ir lygiame kelyje, todėl tai, kad kaltinamasis teigia nepastebėjęs pėsčiųjų perėją nurodančių kelio ženklų, taip pat ta aplinkybė, kad iškilus grėsmei eismo saugumui (pirma eismo juosta važiavęs automobilis lėtino greitį ir stabdė), kaltinamasis nematė būtinumo reaguoti, nesumažino važiavimo greičio, rodo didelį jo lengvabūdiškumą, nepateisinamą nerūpestingumą, atsainų požiūrį į kitus eismo dalyvius. Pripažintina, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Be to, teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus, kurie nėra mažareikšmiai, t. y. viršijo leistiną greitį, persirikiuodamas nedavė kelio ir susidūrė su kitu automobiliu (2 t., b. l. 6–8), taigi, negalima daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis yra drausmingas vairuotojas. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog šiuo atveju, kai kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise paskyrimas, kas, be abejo, sukelia asmeniui tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nėra pernelyg griežta poveikio priemonė, ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, tai prevencinė priemonė, kuri padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, todėl kaltinamajam uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų terminui.

33Dėl nukentėjusiosios S. M. civilinio ieškinio

34Nepilnametės nukentėjusiosios S. M. atstovas pagal įstatymą M. M. bylos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti nukentėjusiosios naudai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir iš kaltinamojo S. B. po 5 000 Eur, taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 106–111). Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovai ieškinį palaikė. Nurodė, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota mažametė S. M., jai diagnozuoti kairiojo šlaunikaulio lūžimas, trauminis šokas, ferodeficitinė anemija, padaryti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. S. M. patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus. Po sužalojimo ji negalėjo lankyti mokyklos, jai buvo organizuotas mokymas namuose, tai atsiliepė jos ugdymo rezultatams. Be to, ji prarado galimybę leisti laiką mokykloje su klasės draugais, dalyvauti mokyklos renginiuose, šventėse, taigi, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Iki sužalojimo mergaitė lankė sportinės gimnastikos užsiėmimus, po sužalojimo šią galimybę prarado. Mergaitei būtina antra operacija, nes reikia pašalinti metalo plokštelę, kuria sutvirtintas lūžęs kaulas. Taigi, nukentėjusioji vėl jaus skausmą, negalės lankyti mokyklos. Po operacijos šlaunies išoriniame paviršiuje liko randas, kuris mergaitės nepuošia, mažina jos savivertę. Žalą kaltinamasis padarė vairuodamas transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą civiliniam atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovai pripažino, kad Transporto priemonių draudikų biuras atlygino nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos – 2 400 Eur, o kaltinamasis S. B. atlygino 600 Eur, todėl įskaičius šias sumas, prašė priteisti nukentėjusiajai likusius 7 000 Eur. Taip pat prašė priteisti 290 Eur atstovavimo išlaidų ir su įrodymu rinkimu susijusias išlaidas.

35Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 19 straipsnio nuostatose yra numatyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Biuras atlygino S. M. visą įrodymais pagrįstą žalą, t. y. sumokėjo 2 400 Eur (6 MMA) neturtinei žalai atlyginti. Išmoka neturtinei žalai atlyginti paskaičiuota atsižvelgus į nukentėjusiosios patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, kuriuo nustatyta, kad patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4 punktu, kuris numato, kad orientacinis neturtinės žalos dydis, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių, yra iki 6 MMA. Naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima perskaičiuoti atlygintą žalą, nepateikta, todėl Biuras sprendė, kad neturtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta (2 t., b. l. 51–52, 53–56).

36S. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

37Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Ši teisė realizuojama pareiškiant baužiamajame procese civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamajame procese pareikštas civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

38BPK nereglamentuoja nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratos ir jos nustatymo pagrindų bei kriterijų, tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismo funkcija yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios paprastai nebūna tapačios, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2 900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-870/2019), tačiau yra atvejų, kai nukrypstant nuo minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai ir jie svyruoja nuo 4 344 iki 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-386/2009, 2K-141/2013, 2K-551/2013, 2K-168-511/2018, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-71-245/2016, 1A-187-238/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-12-255/2018, 1A-82-462/2019). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-243-648/2015 ir kt.)

39Iš nukentėjusiosios atstovo M. M. parodymų, teismo medicinos specialisto išvados, įrašų nukentėjusiosios S. M. ligos istorijose matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d. įvykusio eismo įvykio metu S. M. lūžo kairės kojos šlaunikaulis, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje nukentėjusiajai nustatytas kairio šlaunikaulio kūno skeveldrinis lūžimas su ryškia dislokacija, trauminis šokas. Mergaitė buvo skubiai operuota bendrinėje nejautroje, atlikta osteosintezė (kaulo sutvirtinimas) plokštele ir sraigtais, uždėta gipso langetė. Vaikų reanimacijos poskyryje, vėliau chirurgijos skyriuje S. M. gydyta nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., po to išleista namo iki kaulo sugijimo; išrašant būklė patenkinama; 2019 m. vasario 5 d. mergaitė konsultuota vaikų chirurgo, kuris konstatavo, kad gijimas yra sulėtintas, todėl rekomenduotas reabilitacinis gydymas, nukentėjusioji nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 19 d. gydyta stacionaro sąlygomis; 2019 m. balandžio 29 d. nukentėjusiajai nustatyta kairio kelio kontraktūra (nejudrumas), kairės kojos raumenų atrofija, mergaitė šlubavo kaire koja, rekomenduotas sveikatą grąžinantis gydymas sanatorijoje, tuo pagrindu nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. birželio 5 d. nukentėjusioji gydėsi Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, po to rekomenduota tęsti gydomąją mankštą, laikytis poilsio režimo. Nukentėjusiajai padarytas sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( - ) mokyklos išduota pažyma patvirtina, kad dėl patirtos traumos S. M. nelankė mokyklos nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., praleido 87 pamokas; nuo 2018 m. gruodžio 21 d. mokyklos direktoriaus įsakymu jai paskirtas mokymas namuose iki mokslo metų pabaigos 2019 m. birželio 7 d. (2 t., b. l. 149). Sporto klubo ( - ) pažyma patvirtina, kad iki eismo įvykio S. M. lankė gimnastikos treniruotes (2 t., b. l. 150). Šiuo metu S. M. kojos šlaunikaulio lūžimas yra sugijęs, mergaitė lanko mokyklą, bet yra numatyta antra operacija, nes būtina pašalinti iš kojos metalinę plokštelę. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nekyla abejonių, jog dėl eismo įvykio metu patirtos traumos buvo padaryta reikšminga žala S. M. sveikatai, nes gydymas buvo ilgalaikis (imobilizacija beveik 6 mėnesius), lūžusio šlaunikaulio gijimas buvo sulėtintas (2 t., b. l. 135–146), nukentėjusioji ilgą laiką kentė skausmą, be to, patyrė išgąstį, baimę, nerimą, neigiamas emocijas, nepatogumus, šlaunies išoriniame paviršiuje liko pooperacinis randas, mergaitės mobilumas buvo ribotas, dėl to ji buvo nesavarankiška, jai buvo būtina artimųjų pagalba buityje, dėl šių aplinkybių patyrė nepatogumų, emocinių išgyvenimų. Nukentėjusioji negalėjo pilnavertiškai dalyvauti ugdymo procese, nes daugiau kaip pusę metų nelankė mokyklos, jai teko mokytis namų sąlygomis, dėl to sumažėjo jos bendravimo galimybės; be to, nukentėjusioji ilgam prarado galimybę lankyti gimnastikos treniruotes. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos buvo sutrikęs įprastas nukentėjusiosios ir jos šeimos narių gyvenimo ritmas, vaikas patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, visa tai kėlė neigiamas emocijas. Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusioji bus dar kartą operuojama, reikės gulėti ligoninėje, patirti pooperacinį gydymą, galimai reikės reabilitacijos, vaikas negalės lankyti mokyklos, patirs nepatogumus. Nerimas ir išgyvenimai dėl sveikatos ateityje, kai tai susiję su būsimomis intervencijomis žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), yra vienas iš esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad mergaitei lūžęs kojos kaulas sugijo, vaikas palaipsniui grįžta prie įprasto gyvenimo, padarytas sužalojimas nesukėlė negrįžtamų pasekmių. Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis S. B. padarė neatsargų nusikaltimą, taigi, jis tiesiogiai nusikalstamos veikos padarinių nesiekė, vairavo blaivus, nors antra vertus kaltinamojo padaryti KET pažeidimai yra susiję su itin dideliu kaltinamojo neatsargumu ir teismas jau minėjo, kad kaltinamojo elgesį vertina kaip šiurkštų KET nesilaikymą. Kaltinamasis nedirba, yra senatvės pensininkas. Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašiose bylose, sprendžia, jog civilinio ieškovo reikalaujama 10 000 Eur suma vis tik yra neadekvati dėl eismo įvykio kilusiems padariniams. Teismo vertinimu, 4 800 Eur suma yra pakankama kompensuoti nukentėjusiosios patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktiką, todėl nustatytina 4 800 Eur dydžio kompensacija S. M. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

40Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, vairuodamas transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b. l. 88). Tokiu atveju pareiga atlyginti žalą, padarytą eismo įvykyje nukentėjusiai S. M., pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1, 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį tenka civiliniam atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pagal veikos padarymo metu galiojusias TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-769 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Jau minėta, kad civilinis atsakovas Transporto priemonių draudikų biuras nukentėjusiajai S. M. yra sumokėjęs 2 400 Eur (1 t., b. l. 79), be to, kaltinamasis S. B. savo noru atlygino nukentėjusiajai 600 Eur, taigi, iš viso yra atlyginta 3 000 Eur. Likusi 1 800 Eur suma priteistina iš Biuro (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.254, 6.987, 6.997 straipsniai).

41Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

42Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąją S. M. atstovavo advokato padėjėjas V. R.. Teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą (tėvo) M. M. sąskaitos išrašai patvirtina, kad M. M. už byloje dalyvavusio advokato padėjėjo paslaugas sumokėjo iš viso 220 Eur (100 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga ir civilinio ieškinio parengimą ir 120 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 112, 113; 2 t., b. l. 71, 72; 3 t., b. l. 12, 13). Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo S. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be to, iš kaltinamojo priteistinos ir proceso išlaidos – S. M. asmens sveikatos istorijos kopijavimo išlaidos 3,77 Eur (13 lapų x 0,29 Eur) ir pašto išlaidos 2,68 Eur (2 t., b. l. 123, 152), iš viso 6,45 Eur (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Proceso išlaidos, taip pat ir byloje dalyvavusio advokato paslaugų apmokėjimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, o ne nusikaltimu padaryta turtinė žala (materialieji nuostoliai), šias išlaidas patyrė nepilnametės nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą M. M., todėl minėtos išlaidos jam priteistinos iš kaltinamojo.

43Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

44Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa bylos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 693,41 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 48–50). Ieškinyje nurodė, jog eismo įvykio metu sužalota nepilnametė S. M. buvo gydoma VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3 693,41 Eur. Asmuo, kurio veiksmais buvo padaryta žala S. M. sveikatai, šiuo atveju kaltinamasis S. B., privalo atlyginti gydymo išlaidas.

45Perdavus bylą nagrinėti teisme, civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa teismui pranešė, kad su kaltinamuoju (civiliniu atsakovu) S. B. susitarė dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo, susitarimą įformino sudarydami 2019 m. gegužės 28 d. sutartį Nr. 2640, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo atlyginti žalą per 60 mėnesių. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, civilinis ieškovas prašė teismą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nagrinėti nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui 2 t., b. l. 65–69).

46Kaltinamasis S. B. palaikė civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymą.

47BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK normos nereglamentuoja, kaip turi būti išspręstas baudžiamajame procese pareikštas civilinis ieškinys, kai kaltinamasis pripažįsta ieškinį ir susitaria su civiliniu ieškovu baigti ginčą taikos sutartimi, todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, tokiu atveju teismas patvirtina taikos sutartį ir priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Tokia yra ir minėtais klausimais formuojama teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-807-312/2010).

48Teismui pateikta 2019 m. gegužės 28 d. sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 2640 patvirtina civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo S. B. išreikštą valią taikiai išspręsti baudžiamajame procese turtinės žalos atlyginimo klausimą, ši sutartis neprieštarauja jokioms baudžiamojo proceso normoms ar viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Patvirtinus taikos sutartį, byla dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

49Kaltinamajam S. B. prokuroro 2019 m. kovo 29 d. nutarimu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus). Ši priemonė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi pratęsta iki įsiteisės baudžiamojoje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas (2 t., b. l. 165–167). Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas įtariamajam (kaltinamajam) tikslu užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą. Nagrinėjamoje byloje procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas, patvirtinus civilinio ieškovo ir kaltinamojo S. B. sudarytą taikos sutartį, o S. M. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą nuspręsta priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamajam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tapo nebereikalingas, todėl panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

Nutarė

51S. B., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos N. B. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

52Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

53Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

54Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

55Išaiškinti laiduotojai N. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

56S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti S. M. iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1 800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

57Priteisti M. M. iš kaltinamojo S. B. 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ir 6,45 Eur (šešis eurus 45 ct) proceso išlaidų.

58Patvirtinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo S. B. 2019 m. gegužės 28 d. sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2640 (toliau – Sutartis), pagal kurią S. B., asmens kodas ( - ) gyvenantis ( - ), tel. Nr. ( - ), toliau vadinamas skolininku, ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa, įmonės kodas 188783796, toliau vadinama išieškotoju, susitarė:

59Sutarties objektas

601.

61Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui – 3 693,41 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt trys Eur 41 ct) atlyginimas.

622.

63Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai.

643

65Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui – ne.

664.

67Sutarties sudarymo momentu skolininkas S. B. jau yra atlyginęs dalį šios Sutarties 1 punkte nurodytos žalos, tai yra 0,00 (nulis Eur 0 ct).

685.

69Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal šią sutartį, yra 3 693,41 (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt trys Eur 41 ct).

70Šalių teisės ir pareigos

716.

72Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių, nuo 2019 metų gegužės 28 dienos kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą ( - ) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 61,00 Eur (šešiasdešimt vienas Eur). Pirmos įmokos sumą – 94,41 Eur (devyniasdešimt keturi Eur 41 ct), skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

737.

74Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir nurodyti skolininko vardą ir pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį.

758.

76Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

779.

78Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą).

7910.

80Pasibaigus nustatytam Sutarties terminui, skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

8111.

82Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau nei numatyta šioje Sutartyje ir apie tai informuoti išieškotoją.

8312.

84Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma.

8513.

86Jeigu už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus nurodyti skolininko vardą ir pavardę ir Sutarties numerį.

8714.

88Jei skolininkas 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios Sutarties 6 punkte numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

8915.

90Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, įvykdymo per 6 punkte numatytą Sutarties terminą arba kol išieškotojas pasinaudos Sutarties 14 punkte numatyta teise.

9116.

92Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.

9317.

94Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.

9518.

96Šalių rekvizitai:

97Skolininkas S. B., a. k. ( - ) gyvenantis ( - ), tel. Nr. ( - ).

98Išieškotojas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, tel. (8 5) 266 1364, faks. (8 5) 279 1424.

9919.

100Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, įvykdymo arba kol išieškotojas pasinaudos šios Sutarties 14 punkte numatyta teise.

101Nutraukti procesą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 3 693,41 Eur turtinės žalos atlyginimo už S. M. suteiktas gydymo paslaugas, patvirtinus taikos sutartį.

102Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti S. B., asmens kodas ( - ) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ):

103- 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - ));

104- 1,0200 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - ));

105- 0,3700 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - ));

106- 0,3100 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - ));

107- 0,4900 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - ));

108- 0,6600 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - )).

109CD diską su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis ir vaizdo įrašu, S. M. ambulatorinės kortelės kopiją (7 lapai), asmens sveikatos istorijos kopiją (8 lapai), gydymo stacionare dviejų ligos istorijų kopijas (23 lapai ir 6 lapai) palikti saugoti prie bylos.

110Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. S. B., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. Teismas... 5. kaltinamasis S. B. 2018 m. lapkričio 27 d. apie 11 val., Alytuje, Naujojoje... 6. Kaltinamasis S. B. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme,... 7. Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. B. kaltę taip pat pripažino ir... 8. Nukentėjusiosios S. M. atstovas pagal įstatymą M. M., apklaustas teisme,... 9. Liudytojas A. G., apklaustas teisme, parodė, kad jis matė, kaip įvykio... 10. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. A. K. parodė, kad įvykio dieną jis... 11. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. T. parodė, kad ji yra... 12. Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. B., dirbanti ( - ), parodė, kad ji... 13. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. 2018 m. lapkričio 27... 14. Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyr. patrulio D. G.... 15. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų bei plano... 16. Transporto priemonės „Ford Galaxy“, valst. Nr. ( - ) techninės būklės... 17. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad... 18. Transporto priemonės grąžinimo ir saugojimo aktas patvirtina, kad... 19. Specialisto išvada Nr. G 1166/2018 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajai S. M.... 20. Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 21. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris,... 22. Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, įvertinus juos visumoje,... 23. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 24. Kaltinamojo S. B. sutuoktinė N. B. pateikė teismui prašymą atleisti... 25. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos... 26. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. B. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis... 27. BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko... 28. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos... 29. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo... 30. Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam... 31. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. B. nusikalstamą veiką... 33. Dėl nukentėjusiosios S. M. civilinio ieškinio... 34. Nepilnametės nukentėjusiosios S. M. atstovas pagal įstatymą M. M. bylos... 35. Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 36. S. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.... 37. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas kiekvienas nuo nusikalstamos veikos... 38. BPK nereglamentuoja nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos... 39. Iš nukentėjusiosios atstovo M. M. parodymų, teismo medicinos specialisto... 40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį,... 41. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 42. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąją S. M. atstovavo advokato padėjėjas V.... 43. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio... 44. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa bylos ikiteisminio... 45. Perdavus bylą nagrinėti teisme, civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė... 46. Kaltinamasis S. B. palaikė civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių... 47. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį... 48. Teismui pateikta 2019 m. gegužės 28 d. sudaryta Žalos privalomojo sveikatos... 49. Kaltinamajam S. B. prokuroro 2019 m. kovo 29 d. nutarimu buvo taikyta... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 51. S. B., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1... 52. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,... 53. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki... 54. Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 55. Išaiškinti laiduotojai N. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti... 56. S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti S. M. iš Lietuvos... 57. Priteisti M. M. iš kaltinamojo S. B. 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų)... 58. Patvirtinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir... 59. Sutarties objektas... 60. 1.... 61. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui – 3... 62. 2.... 63. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai.... 64. 3... 65. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui – ne.... 66. 4.... 67. Sutarties sudarymo momentu skolininkas S. B. jau yra atlyginęs dalį šios... 68. 5.... 69. Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal šią sutartį, yra 3 693,41... 70. Šalių teisės ir pareigos... 71. 6.... 72. Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių,... 73. 7.... 74. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF... 75. 8.... 76. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti... 77. 9.... 78. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą... 79. 10.... 80. Pasibaigus nustatytam Sutarties terminui, skolininkas turi būti visiškai... 81. 11.... 82. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau nei numatyta šioje... 83. 12.... 84. Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui, Sutartis laikoma... 85. 13.... 86. Jeigu už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti... 87. 14.... 88. Jei skolininkas 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka šios... 89. 15.... 90. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų,... 91. 16.... 92. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.... 93. 17.... 94. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią,... 95. 18.... 96. Šalių rekvizitai:... 97. Skolininkas S. B., a. k. ( - ) gyvenantis ( - ), tel. Nr. ( - ).... 98. Išieškotojas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius,... 99. 19.... 100. Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų,... 101. Nutraukti procesą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį... 102. Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti S. B., asmens kodas ( - ) taikytą... 103. - 0,3118 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - ));... 104. - 1,0200 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - ));... 105. - 0,3700 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - ));... 106. - 0,3100 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - ));... 107. - 0,4900 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - ));... 108. - 0,6600 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) (registro Nr. ( - )).... 109. CD diską su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis ir vaizdo įrašu, S. M.... 110. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...