Byla 2-1192-330/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjos J. G. finansinį reikalavimą, priimtos uždarosios akcinės bendrovės ,,Erelio akis“ bankroto byloje Nr. B2-83-565/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjos J. G. finansinį reikalavimą, priimtos uždarosios akcinės bendrovės ,,Erelio akis“ bankroto byloje Nr. B2-83-565/2016.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „Erelio akis“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Top Consult“.

5Pareiškėja J. G. BUAB „Erelio akis“ bankroto administratorei pateikė prašymą UAB „Erelio akis“ bankroto byloje patvirtinti jos 125 523,12 Eur finansinį reikalavimą. Pareiškėja nurodė, kad nuo 1998 m. spalio 14 d. ėjo UAB „Erelio akis“ vyr. finansininkės pareigas, nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. – direktorės pareigas, o nuo 2012 m. spalio 31 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas. Paaiškino, kad įmonei trūkstant apyvartinių lėšų, ji dengė įmonės išlaidas asmeninėmis lėšomis. Šios išlaidos nebuvo kompensuotos, todėl įmonė pareiškėjai liko skolinga 125 523,12 Eur. Pareiškėjos teigimu, finansinį reikalavimą pagrindžia 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaita. Nurodė, kad kitos avanso apyskaitos ir pagal šias avanso apyskaitas įmonės reikmėms pareiškėjos lėšomis atliktus pirkimus patvirtinantys dokumentai kartu su visais kitais BUAB „Erelio akis“ dokumentais 2015 m. liepos 24 d. aktu yra perduoti įmonės bankroto administratorei.

6BUAB „Erelio akis“ bankroto administratorė su pareiškėjos prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą nesutiko. Nurodė, kad administratorei perduoti BUAB „Erelio akis“ apskaitos dokumentai yra netvarkingi, įmonei reikalingos prekės (kuras ir kt.) buvo perkamos ne tik pareiškėjos, bet ir kitų asmenų (vairuotojų), šiuos pirkimus patvirtinantys dokumentai (čekiai ir kt.) yra nesirūšiuoti pagal pirkimus atlikusius asmenis, iš čekių neįmanoma nustatyti, koks konkretus asmuo šiuo pirkimus atliko.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos J. G. prašymo patvirtinti 125 523,12 Eur finansinį reikalavimą netenkino.

9Pirmosios instancijos teismas akcentavo pareiškėjos pareigą pateikti jos finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikta 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaita turi trūkumų – ji nėra patikrinta ir pasirašyta BUAB „Erelio akis“ buhalterio, apyskaita pasirašyta tik pačios pareiškėjos, nėra užpildyta avanso apyskaitos grafa apie pinigų sumokėjimą pagrindžiančių pridedamų dokumentų kiekį, nėra pateiktas prie avanso apyskaitos pridėtinas pinigų sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų sąrašas. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktas dokumentų sąrašas nelaikytinas pinigų sumokėjimą pagal 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą patvirtinančių dokumentų sąrašu, nes dokumentų sąraše nurodytų piniginių sumų bendra suma – 21 294,40 Lt, nesutampa nei su viena 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje nurodyta suma. Teismas atkreipė dėmesį, jog nėra pateiktos nei kitos avanso apyskaitos, nei prie avanso apyskaitų pridėtini pinigų sumokėjimą įrodantys dokumentai, nei tokių dokumentų sąrašai. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog pareiškėja pareiškimo dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikimo metu disponavo visais įmonės dokumentais, todėl turėjo galimybę pateikti jos finansinį reikalavimą pagrindžiančių visų dokumentų kopijas. Teismas konstatavo, jog pagal pareiškėjos perduotus administratorei dokumentus nėra galimybės patikrinti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, nes perduoti dokumentai yra netvarkingi, pinigų sumokėjimą patvirtinantys kvitai nesurūšiuoti, nėra aišku, koks asmuo pagal šiuos kvitus pirko prekes. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo suteiktas pakankamas terminas kartu su administratore peržiūrėti įmonės buhalterinius dokumentus ir suderinti neginčytiną kreditorės reikalavimo dydį, pateikti jos reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pareiškėja to nepadarė. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, esą jos reikalavimą pagrindžia teismui pateiktas įmonės kreditorių sąrašas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Pareiškėja J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti J. G. į BUAB „Erelio akis“ kreditorių sąrašą su 125 523,12 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neįsigilino į bylos aplinkybes, neobjektyviai įvertino pateiktus faktus ir nurodytus argumentus, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaita nėra patikrinta ir pasirašyta įmonės buhalterio, jog nėra užpildyta avanso apyskaitos grafa apie pinigų sumokėjimą pagrindžiančių pridedamų dokumentų kiekį, jog nepateiktas pridedamų dokumentų sąrašas.
  2. Iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neaišku, kodėl teismas patikėjo bankroto administratorės teiginiais. Bankroto administratorė, tapusi įmonės valdymo organu, yra atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą. Teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėja visus įmonės dokumentus administratorei perdavė.
  3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorių sąrašas ir įmonės balansas nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais kreditorinį reikalavimą. Teismas turėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros principu.

12BUAB „Erelio akis“ bankroto administratorė UAB „Top Consult“ prašo pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, avanso apyskaitos sąrašas nelaikytinas teisinę ir įrodomąją galią turinčiu dokumentu. Sąraše nenurodyti dokumentų pavadinimai, numeriai, datos, išmokėtos sumos. Sąraše nurodomi duomenys nesuteikia finansinės atskaitomybės dokumentui privalomos perteikti informacijos net ne tokių duomenų sutikrinimui, bet pačiam informacijos turinio identifikavimui. Avanso apyskaitoje nurodoma, kad jos sudarymo laikotarpiu pareiškėja gavo 20 072,79 Lt (5 813,48 Eur) grynais pinigais, tačiau apyskaitos sąraše nėra duomenų apie šios sumos gavimą. Nurodė, kad kreditorių sąrašas, parengtas administratorės nurodytomis aplinkybėmis (visų apskaitos dokumentų neperdavimas, perduotos apskaitos dokumentų dalies neatitikimas apskaitos reikalavimams) ir subjekto, vienasmeniškai atsakingo už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, neturi savarankiškos įrodomosios galios.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjos J. G. finansinį reikalavimą UAB „Erelio akis“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

15Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) reglamentuojamo įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų ( ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

17Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius. Nepaisant administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

18Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

19Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja J. G., iki UAB „Erelio akis“ bankroto bylos iškėlimo ėjusi įmonės administracijos vadovės pareigas ir buvusi vienintelė akcininkė, bankroto administratorei pateikė prašymą UAB „Erelio akis“ bankroto byloje patvirtinti jos 125 523,12 Eur finansinį reikalavimą, kuris, pasak pareiškėjos, susidarė asmeninėmis lėšomis dengiant įmonės išlaidas. Pareiškėja (apeliantė), prašydama patvirtinti nurodyto dydžio finansinį reikalavimą, pateikė 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, akcentavo teismui pateiktos avanso apyskaitos formos ir turinio trūkumus, pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė pinigų sumokėjimą įmonės reikmėms tenkinti pagrindžiančių įrodymų, atmetė pareiškėjos argumentus dėl kitų duomenų (įmonės balanso ir teismui pateikto kreditorių sąrašo) įrodomosios galios. Apibendrindama apeliantės atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pastebi, jog nesutikimas su apskųstąja pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžiamas padarytais procesiniais pažeidimais įrodymų vertinimo procese. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pažeidimų, galėjusių nulemti nepagrįsto ir neteisėto procesinio sprendimo priėmimą, neįžvelgia.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

21Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

22Aptariamu atveju apeliantė pagrindiniu ir tiesioginiu įrodymu, pagrindžiančiu įmonei pareikštą finansinį reikalavimą, nurodė esant 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą. Kaip matyti iš pareiškimo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, apeliantė bankroto administratorei nurodė nuo 1998 metų spalio 14 d. dirbusi UAB „Erelio akis“ vyr. finansininkės pareigose, o nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. ėjusi direktorės pareigas. Apeliantės teigimu, šiuo laikotarpiu įmonei trūkstant apyvartinių lėšų, įmonės išlaidos buvo dengiamos apeliantės asmeninėmis lėšomis, ir šiuo metu įmonės įsiskolinimas jai siekia 433 406,24 Lt (125 523,12 Eur). Apeliantės teigimu, tokio dydžio įmonės įsiskolinimą pagrindžia 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaita. Iš tiesų, tokio dokumento turinys leidžia manyti, kad jame užfiksuotas nurodyto dydžio įmonės įsiskolinimas atskaitingam asmeniui. Tačiau ta aplinkybė, jog pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą vertinusiam pirmosios instancijos teismui buvo pateikti pirminiai finansinės apskaitos dokumentai, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė pareigos pagrįsti pareikštą finansinį reikalavimą. Apeliantės pareiškimo turinio vertinimas įgalina manyti, jog asmeninėmis lėšomis įmonės išlaidos buvo dengiamos visu pareiškėjos darbo įmonėje laikotarpiu. Tačiau tokiu atveju apeliantė turėjo pateikti ginčui aktualiu laikotarpiu patirtas išlaidas pagrindžiančius pirminius grynųjų pinigų mokėjimo ar kitokių finansinių operacijų apskaitos dokumentus. Nagrinėjamu atveju tokių dokumentų nebuvo pateikta, todėl argumentai dėl asmeninėmis lėšomis dengtų įmonės išlaidų pripažinti neįrodytais (deklaratyviais).

23Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės finansinį reikalavimą esą pagrindžiančios avanso apyskaitos turinį, konstatuoja aptariamu atveju esant esminius šio įrodymo trūkumus, lemiančius jo įrodomosios galios nepakankamumą. Nors nagrinėjamu atveju apeliantės atskirojo skundo argumentų kontekste gali būti pateisinama aplinkybė, jog ginčijama avanso apyskaita pasirašyta tik pačios apeliantės, kuri tuo metu ėjo įmonės administracijos vadovės pareigas, tačiau kitų trūkumų egzistavimas yra akivaizdus bei esminis: nors ir pateiktas mokėjimo dokumentų sąrašas, tačiau jo ryšys su avanso apyskaita negali būti aiškiai identifikuotas. Nors sąraše nurodyti dokumentai, tačiau jų identifikavimas iš esmės neįmanomas – nenurodyti dokumentų pavadinimai, datos, neatskleistas jais įvykdytos operacijos turinys. Be to, sąraše nurodyta dokumentų už bendrą 21 294,40 Lt sumą, nors apeliantė prašo patvirtinti 125 523,12 Eur (433 406,24 Lt) finansinį reikalavimą. Pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste vertinant 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą, be kita ko, ir prie jos pridėtą mokėjimo dokumentų sąrašą, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė išmokėjo apeliantei 20 072,79 Lt (5 813,48 Eur) ir ši suma buvo panaudota dengiant įmonės išlaidas – bendra dokumentų sąraše nurodyta suma iš esmės atitinka įmonės išmokėtą sumą. Tuo pagrindu manytina, jog prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo sumą sudarantis įsiskolinimas galėjo susidaryti ne šios apyskaitos pagrindu, o kitais (pvz., ankstesniais) laikotarpiais. Kaip matyti iš cituoto aktualaus teisinio reguliavimo, apeliantė, būdama atskaitingu asmeniu, įmonei turėjo pristatyti ir pirminius apskaitos dokumentus, atsiskaityti įmonei bent kas mėnesį. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų teismui nebuvo pateikta. Kaip matyti iš apeliantės pareikštos pozicijos, ji asmeninėmis lėšomis dengė įmonės išlaidas, kurias patvirtina bankroto administratorei perduoti dokumentai (pvz., kuro pirkimo čekiai). Tačiau finansinio reikalavimo tvirtinimo etape apeliantė nepasistengė identifikuoti už eilę metų susikaupusių pirminių apskaitos dokumentų, kaip mokėjimus, atliktus būtent jos asmeninėmis lėšomis, patvirtinančių įrodymų. Akivaizdu, kad nurodytuose mokėjimo dokumentuose mokėtoja įvardijama bankrutuojanti įmonė, todėl apeliantė turėjo nurodyti sandorius, pateikti mokėjimo dokumentus ir kitus įrodymus, kurie leistų konstatuoti asmeninių lėšų perdavimą įmonei ar įmonės veiklos finansavimą asmeninėmis lėšomis. Pirmosios instancijos teismui konstatavus įrodomųjų duomenų nepakankamumą, tokie duomenys nebuvo pateikti ir kartu su pareiškėjos atskiruoju skundu. Tuo pagrindu daroma išvada, jog prašydama patvirtinti nurodyto dydžio finansinį reikalavimą apeliantė nepateikė visų avanso apyskaitų ir pirminių mokėjimo ir apskaitos dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl aptariamos įrodinėjimo priemonės informatyvumo ir įrodomosios galios, būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog kartu su finansiniu reikalavimu pateikta avanso apyskaita pasirašyta tik pačios apeliantės ir jau tuo metu, kai pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Erelio akis“ bankroto bylos iškėlimo. Esant tokioms aplinkybėms, vien tokio turinio dokumento pateikimas, nors ir nėra negalimas, tačiau kitų dokumentų (pvz., pirminių apskaitos ir mokėjimo) kontekste vertintinas atsargiau. Teisėjų kolegija taip pat pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo pastabą, jog kreipimosi dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo metu apeliantė disponavo visais įmonės dokumentais, taigi ir jos deklaruojamą finansinį reikalavimą pagrindžiančiais, be kita ko, pirminiais finansinės apskaitos dokumentais. Tačiau teismui nebuvo pateikta tiesioginių (pirminių) ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas nurodė suteikęs pareiškėjai papildomo laiko būtiniems duomenims gauti ir pateikti, tačiau tokia teise ji nepasinaudojo. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvada, jog apeliantės įrodinėjimo pareigos vykdymo galimybė nebuvo suvaržyta. Nors ta aplinkybė, jog įmonės dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti netvarkingi, neturi teisinės reikšmės vertinant ginčo finansinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau nesant duomenų, kad administratorė savo žinioje turi pareiškėjos finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (kaip minėta, pirminiai apskaitos dokumentai nebuvo identifikuoti) ar galėjo tinkamai juos identifikuoti atsižvelgiant į konstatuotus trūkumus, nėra pagrindo administratorės prieštaravimo dėl šio finansinio reikalavimo laikyti nepagrįstu. Kita vertus, aiškinimas, jog dokumentai administratorei perduoti netvarkingi ir nesusisteminti, leidžia daryti išvadą, jog įmonės buhalterinė apskaita galėjo būti vedama netinkamai arba aplaidžiai. Tokiai prielaidai pagrindo duoda ir aplinkybė, jog apeliantė nurodė dengusi įmonės išlaidas, tačiau negalėjo konkretizuoti šių kompensuotinų išlaidų (nenurodė konkrečių mokėjimų, jų sumų, datų ir kitų aplinkybių). Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytus pateiktų įrodymų, kuriais pareiškėja grindė finansinį reikalavimą, aiškius trūkumus, teisėjų kolegija prieina išvadą, jog apeliantės įtarimai dėl įrodymų vertinimo proceso ydingumo nepasitvirtino, o pirmosios instancijos teismo nuostatos dėl avanso apyskaitos įrodomosios galios yra pagrįstos.

24Teisėjų kolegijos taip pat neįtikina argumentai dėl įmonės balanso ir kreditorių sąrašo, pateiktų sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, svarbos nagrinėjamam dalykui. Nors apeliantė cituoja aktualią kasacinio teismo praktiką, suformuotą įrodymų vertinimo klausimais, tačiau nenurodo šių teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių ryšio su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu. Aptariamu atveju konstatuota, jog apeliantės finansinis reikalavimas nepagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais (sandoriais, ūkinėmis operacijomis, mokėjimo, atsiskaitymų dokumentais). Tokios išvados nepaneigia ir apeliantės akcentuojami išvestiniai įrodymai (balansas ir kreditorių sąrašas), rengiami pirminių dokumentų, kurių egzistavimas bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas, pagrindu. Tokių aplinkybių kontekste apeliantei palankios išvados dėl įmonės įsiskolinimo fakto ir dydžio neleidžia daryti ir įrodymų vertinimo procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jau minėta, kad įrodymų vertinimas iš esmės laikytinas teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Ta aplinkybė, jog dėl įrodinėjamų aplinkybių buvimo pirmosios instancijos teismo neįtikino nurodytų įrodymų turinys, neleidžia konstatuoti pažeidimų padarymo įrodymų vertinimo procese.

25Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

26Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs tvirtinti pareiškėjos J. G. finansinį reikalavimą UAB „Erelio akis“ bankroto byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „Erelio akis“... 5. Pareiškėja J. G. BUAB „Erelio akis“ bankroto administratorei pateikė... 6. BUAB „Erelio akis“ bankroto administratorė su pareiškėjos prašymu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos J.... 9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo pareiškėjos pareigą pateikti jos... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Pareiškėja J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 12. BUAB „Erelio akis“ bankroto administratorė UAB „Top Consult“ prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti... 15. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ)... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 17. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat... 18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą... 19. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos ir... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio... 22. Aptariamu atveju apeliantė pagrindiniu ir tiesioginiu įrodymu,... 23. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ūkio subjektas gali išmokėti pinigus... 24. Teisėjų kolegijos taip pat neįtikina argumentai dėl įmonės balanso ir... 25. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti pirmosios... 26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti...