Byla 1-31-908/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

2sekretoriaujant: Editai Petkuvienei, Gretai Čiuladaitei, Ramintai Veniukevičiūtei, R. P., A. P., Astai Dindaitei, Rasai Pladaitei,

3dalyvaujant prokurorėms: G. Z., Daivai Kazlauskaitei,

4kaltinamojo E. K. gynėjams advokatams R. M., L. L.,

5kaltinamojo S. R. (S. R.) gynėjui advokatui J. G.,

6kaltinamojo V. K. gynėjams advokatams A. B., A. K., V. D.,

7kaltinamojo R. V. gynėjui advokatui S. K.,

8kaltinamojo M. K. gynėjui M. M.,

9kaltinamosios N. Š. gynėjai advokato padėjėjai A. R.,

10kaltinamojo A. N. gynėjui advokatui M. V.,

11kaltinamojo A. N. gynėjui advokatui J. J.,

12kaltinamojo A. D. gynėjams advokatams L. K., S. C.,

13kaltinamojo juridinio asmens atstovui advokatui S. N.,

14vertėjams: R. D., O. M., I. P., S. M., A. A., Audriui Krušnai, G. R.,

15viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

16E. K., asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ), Vilniuje, gyvenantis ( - ), Vaidotuose, Vilniaus raj., dirbantis UAB ( - ) direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;

17S. R. (S. R.), asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), Gineitiškių k., Vilniaus raj., gyvenantis ( - ), Vilniuje, dirbantis UAB ( - ) vadybininku, neteistas, kaltinamas pagal 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos),

18V. K., asmens kodas: ( - ) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus m savivaldybėje, gyvenantis ( - ), Vilniuje, dirbantis UAB ( - ) direktoriumi, teistas:

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, kaltinamas pagal 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos),

20R. V., asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, išsilavinimas vidurinis, gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ), Vilniuje, gyvenantis( - ), Vilniuje, dirbantis UAB ( - ) komercijos direktoriumi, teistas:

211996-08-09 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK (1961 m.) 16 str. 2 d., 327 str. 3 d. 30 MGL (2700 Lt bauda) su turto konfiskavimu,

221997-10-15 Vokietijos Frankfurto pirmosios instancijos teismo pagal Vokietijos BK 242 str. ( vagystė) 40 vidutinių dienos atlygių (600 DM);

232011-03-23 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį , vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus bausmes jam skirta 250 MGL dydžio bauda (31 250 Lt), įskaičius į bausmę suėmimo laiką – 40 MGL (11250 Lt) bauda;

242013-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ši bausmė subendrinta su 2011-03-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – 280 MGL (36 400 Lt) bauda, duomenų apie bausmės įvykdymą nėra,;

252013-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d., 54 str. 3 d., 63 str. 4 d., 260 MGL dydžio, t. y. 33800 Lt bauda, duomenų apie bausmės įvykdymą nėra,,

262015-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 135 MGL, t. y, 5084,10 eurų bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskirta 90 MGL, t. y. 3389,40 eurų bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-10-10 iki 2011-11-10 (32 paras, kurios atitinka 64 MGL) ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis – 26 MGL, t. y. 979,16 eurų (duomenų apie bausmės įvykdymą nėra),

272016-12-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (8 epizodai), 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. (1 epizodas), vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Paskirta bausmė BK 63 str. 1, 3 d. tvarka subendrinta su 2013-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 260 MGL bauda ir 2015-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 90 MGL bauda, ir galutinė bausmė paskirta 5 metai 6 mėnesių laisvės atėmimą ir 350 MGL baudą (13181 Eur). Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-11-20 iki 2010-01-21 (61 para), vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginat vienai laisvės atėmimo dienai (nuosprendis neįsiteisėjęs),

28kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos);

29M. K., asmens kodas: ( - ) gim. ( - ), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ( - ), Vilniuje, dirbantis UAB ( - ) direktoriumi, teistas:

302012-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.,

312013-06-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose, esančiuose ( - ) Vilniuje, nuo 22 val. iki 6 val.; nuosprendžiui įsiteisėjus per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2012-09-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įskaitant pagal 2012-09-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį, jis įpareigotas būti namuose, esančiuose ( - ) Vilniuje, nuo 22 val. iki 6 val.; nuosprendžiui įsiteisėjus per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

32kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;

33N. Š., asmens kodas: ( - ) gimusi ( - ), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, išsilavinimas vidurinis, deklaruota gyv. vieta ( - ), Vilniuje, gyvenanti ( - ), Jungtinėje Karalystėje, dirbanti ( - ) valytoja, teista:

342013-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 160 MGL (20800 Lt) bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 160 MGL (20800 Lt) bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 110 MGL (14300 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant 200 MGL dydžio, t. y. 26000 Lt baudą, ją įpareigojant sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

35kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;

36A. N., asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ), Plungės raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas vidurinis, deklaruota gyv. vieta ( - ), Vilniuje, gyvenantis ( - ), Vilniuje, dirba UAB( - ) ir UAB ( - ) vadybininku, neteistas, kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;

37A. N., asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ), Prienų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), Vilniuje, gyvenantis ( - ), Vilniuje, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

382004-03-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą,129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 18 straipsnio 6 dalį, 111 straipsnio 1 dalį (iki 2003-05-01 galiojusio įstatymo redakcija); 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria išteisintas pagal BK 243 straipsnio 2 dalį (iki 2003-05-01 galiojusio įstatymo redakcija) ir nuteistas 4 m. laisvės atėmimu, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus ir dėl šių veikų išteisintas, subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis 2000-04-11 „Įstatymu „Dėl amnestijos akto“ bausmė sumažinta 1/5, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pritaikius BK 64 straipsnio prie paskirtos bausmės pridėta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kita nuosprendžio dalis nekeista; 2005-09-14 paleistas iš pataisos namų lygtinai 1 m. 6 mėn. 5 d., 2007-03-14 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus m. ir r. PI;

392011-03-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 186 str. 1 d. paskirta 20 MGL dydžio bauda;

402011-06-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 184 str. 1 d. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 1 metus 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, ne mažesnę nei 10 000 Lt, bei įpareigoti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, skirtas laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 1 metus 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, ne mažesnę nei 10 000 Lt, bei įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir 20 MGL dydžio bauda,

41kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;

42A. D., asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ), Ukmergės raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis ( - ), Vilniuje, dirba pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;

43Uždaroji akcinė bendrovė ( - )– juridinis asmuo, įmonės kodas: ( - ), 2007-04-16 registruota ( - )Vilniaus raj., neteista, atstovaujama advokato S. N., kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 202 str. 2 d., 20 str. 2 d., 216 str. 2 d., 20 str. 2 d., 182 str. 2 d., 20 str. 2 d., 300 str. 3 d., 20 str. 2 d., 222 str. 1 d.,

Nustatė

44Kaltinamasis E. K. nuo 2007-04-16 būdamas V. F. įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje, direktorius, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei veikdamas V. F. naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. R., V. K., R. V., taip pat asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p., siekiant nusikalstamo tikslo – sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, panaikino V. F. didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 187 425 Lt (54 282 Eur) PVM, o būtent:

45E. K., S. R. pasiūlius už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai V. F. PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai V. F. parduotus naudotus automobilinius išmetamųjų dujų sistemos bakelius, sutiko tokius žinomai netikrus dokumentus iš S. R. įsigyti ir įtraukti juos į V. F. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo - rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė S. R. V. F. rekvizitus bei sutarčių su V. V. V. V. bei UAB „E.“ priedus, kuriuose minimos prekės turėjo būti nurodytos netikrose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos V. F. S. R. 2008 m. kovo mėn. iš jo, E. K., gautus duomenis pateikus V. K. ir J. A., šie gautus duomenis perdavė R. V., nurodžiusiam V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie įmonės „S.“ tariamai parduotas prekes įmonei „E.“. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitų faktūrų: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašiusi pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 945 475 Lt, tarp jų 144 225 Lt PVM, ir pasirašiusi minėtuose dokumentuose, kaip V. V. direktorė, dokumentus perdavė R. V., kuris minėtus netikrus dokumentus per V. K., J. A. ir S. R. perdavė E. K., o pastarasis, žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktus V. V. dokumentus, sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtuose V. V. dokumentuose, kaip V. F. direktorius, ir pateikė juos V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, o pats, imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpiu nuo 2008-03-31 iki 2008-06-03 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“, pervedė viso 945 475 Lt, tarp jų 144 225 Lt PVM, po to N. Š., R. V. nurodymu, naudodamasi V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais, išgryno V. F. pervestus pinigus ir perdavė R. V., kuris už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su J. A., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam (E. K.), kuris tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė minėtus netikrus dokumentus V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktose V. V. dokumentuose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šie dokumentai yra netikri, įtraukė juos į V. F. buhalterinę apskaitą;

46E. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė V. F. rekvizitus ir duomenis, kokios prekės turi būti nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje kaip tariamai parduodamos V. F. S. R.. kuris 2008 m. birželio mėn. šiuos gautus duomenis pateikė V. K. ir J. A.. Pastariesiems gautus duomenis perdavus R. V., o šiam – M. K., pastarasis nurodė V. V. direktoriui N. Ž. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitos faktūros 2008-06-25 serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Ž. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. 2008-06-25 PVM sąskaitos faktūros serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašius pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 182 900 Lt, tarp jų 27 900 Lt PVM, ir pasirašius minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje, kaip V. V. direktorius, ją perdavė M. K., o šis R. V.. Šis minėtą netikrą dokumentą per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam (E. K.). E. K., žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktą minėtą V. V. dokumentą sandoris nėra įvykęs, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje, kaip V. F. direktorius ir pateikė ją V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, o pats, imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-07-29 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 165 000 Lt, o į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Parex banke“, pervedė 17 900 Lt, iš viso V. F. į V. V. sąskaitas pervedė 182 900 Lt, tarp jų 27 900 Lt PVM, po to, R. V. nurodžius M. K., o šiam nurodžius N. Ž., naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti V. F. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, M. K., N. Ž. išgrynino V. F. pervestus pinigus ir šiuos perdavė M. K., kuris šiuos pinigus perdavė R. V., o šis už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su M. K., J. A., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam, E. K., kuris nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šis dokumentas yra netikras, įtraukė jį į V. F. buhalterinę apskaitą.

47Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. K. pateikė V. F. rekvizitus ir duomenis, kokios prekės turi būti nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje kaip tariamai parduodamos V. F. S. R., kuris 2008 m. rugsėjo mėn., iš jo gautus duomenis pateikė V. K. ir J. A., o pastarieji gautus dokumentus perdavė R. J., kuris nurodė UAB „E.“ direktorei A. S. į UAB „E.“ PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. Š. tariamai V. F. parduotas prekes. A. S. UAB „E.“ direktorės pavaduotojai I. S. nurodė į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti pateiktus duomenis, po to I. S. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. Š. 2008-09-25 PVM sąskaitos faktūros serija RAV Nr. 000001 blanką įrašė E. K., pateiktus duomenis, kad V. Š. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 100 300 Lt, tarp jų 15 300 Lt PVM, ir pateikė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti A. S.. Pastaroji, pasirašiusi minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. Š. direktorė, ją perdavė R. J., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą netikrą dokumentą per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam, E. K., kuris, žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktą V. Š. PVM sąskaitą faktūrą sandoris nėra įvykęs, nurodė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti V. F. vadybininkui O. M., nieko nežinojusiam apie jo nusikalstamą veiką, o pastarasis tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje. Jis (E. K.) minėtą PVM sąskaitą faktūrą pateikė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, o pats, imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. Š. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-09-30 mokėjimo pavedimu iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. Š. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 100 300 Lt, tarp jų 15 300 Lt PVM, po to R. J., naudodamasis V. Š. A. S. vardu išduota debetine kortele išgrynino 86 300 Lt bei pastaruosius perdavė J. A., kuris už netikro dokumento surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje minėtų pinigų dalį, pasidalino su R. J., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K. ir S. R. perdavė jam, E. K., kuris nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam, kad jo (E. K.) pateiktoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šis dokumentas yra netikras, įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą.

48E. K., žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktus V. V. PVM sąskaitas faktūras: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063, V. V. PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294, V. Š. PVM sąskaitą faktūrą serija RAV Nr. 000001 sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašęs minėtose V. V. ir V. V. PVM sąskaitose faktūrose kaip V. F. direktorius, o V. Š. PVM sąskaitą faktūrą nurodęs pasirašyti V. F. vadybininkui O. M., nieko nežinojusiam apie jo nusikalstamą veiką, tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė šiuos netikrus dokumentus V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o šis asmuo, nežinodamas, kad jo (E. K.) pateiktose minėtose V. V. V. V. ir V. Š. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, po to, remdamasis į V. F. buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais V. V. V. V. ir V. Š. dokumentais, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. kovo - gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 187 425 Lt nepagrįstai sumažindamas V. F. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, po to V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-06-09, 2008-07-17, 2008-07-18, 2008-07-31 ir 2008-10-23 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

49Tokiu būdu jis, E. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., R. V., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, pagamindamas netikrus dokumentus, suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, V. F. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 187 425 Lt (54 282 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą.

50Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.;

51Kaltinamasis S. R., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., R. V., A. N., A. D., A. N., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas bei G. Z. (asmeniu, kuris nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu), veikiant išankstine tiesiogine tyčia laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, siekiant nusikalstamo tikslo – sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, Ž. T. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 305 713,08 Lt (88 540,62 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumokėjimą:

52S. R. 2008 m. kovo mėn. pasiūlė G. Z. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti pastarojo vadovaujamai Ž. T. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai Ž. T. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti Ž. T. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z. sutikus tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš S. R. įsigyti ir įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo - birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikus S. R. Ž. T. rekvizitus bei nurodžius, kokios prekės turi būti nurodytos V. V. ir UAB “R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos Ž. T. jis (S. R.), tęsdamas nusikalstamą veiką, iš G. Z. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė R. V., kuris nurodė V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai Ž. T. parduotas prekes. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitų faktūrų: 2008-03-13 serija SOL Nr. 000048, 2008-03-14 serija SOL Nr. 000049, 2008-03-26 serija SOL Nr. 000051, 2008-04-03 serija SOL Nr. 000052, 2008-04-10 serija SOL Nr. 000055, 2008-04-17 serija SOL Nr. 000056, 2008-04-23 serija SOL Nr. 000057, 2008-05-08 serija SOL Nr. 000060, 2008-05-13 serija SOL Nr. 000062, 2008-06-02 serija SOL Nr. 000067 blankus įrašiusi G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad V. V. tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 1 325 560,08 Lt, tarp jų 202 204,08 Lt PVM, ir pasirašiusi minėtuose dokumentuose kaip V. V. direktorė, juos perdavė R. V., kuris tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R. perdavė G. Z., kuris tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal jo (S. R.) pateiktas V. V. PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose V. V. PVM sąskaitose faktūrose kaip Ž. T. direktorius ir pateikė jas Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir nurodė šiuos netikrus dokumentus įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas bei, imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-03-13, 2008-03-17, 2008-03-26, 2008-04-04, 2008-04-10, 2008-04-17, 2008-04-22, 2008-05-08, 2008-05-19, 2008-06-02 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Hansabankas“, pervedė 1 325 560,08 Lt, tarp jų 202 204,08 Lt PVM, po to N. Š., R. V. nurodymu, išgrynino Ž. T. pervestus pinigus, naudodamasi V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais, bei perdavė pinigus R. V., kuris tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, V. K. ir juo (S. R.), o likusius išgrynintus pinigus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir jį (S. R.), perdavė G. Z.. Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose V. V. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. kovo - birželio mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 202 204,08 Lt nepagrįstai sumažindamas Ž. T. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę sumokėti į Lieruvo Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai, po to Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-03-31, 2008-05-13, 2008-05-23, 2008-06-25, 2008-07-10 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams;

53S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš G. Z. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o pastarieji gautus duomenis perdavė R. V., o šis gautus duomenis perdavė A. N., kuris nurodė UAB “R. t.“ direktoriui A. D. į UAB “R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie UAB “R. t.“ tariamai Ž. T. parduotas prekes. A. D. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į UAB “R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2008-06-03 serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 serija RT Nr. 000247 blankus įrašė G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB “R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 678 559 Lt, tarp jų ir 103 509 Lt PVM, ir, pasirašęs minėtuose dokumentuose kaip UAB “R. t.“ direktorius, perdavė juos A. N., o šis R. V., kuris minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir jį, S. R., perdavė G. Z., kuris tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal jo, S. R., pateiktas UAB “R. t.“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtose UAB “R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose kaip Ž. T. direktorius ir pateikė šiuos netikrus dokumentus Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodydamas juos įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, ir imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su UAB “R. t.“ už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-06-04, 2008-06-18, 2008-06-26, 2008-07-01 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į UAB “R. t.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 678 559 Lt, tarp jų 103 509 Lt PVM, po to R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė A. N., o šis – A. D., naudojantis UAB „Reklamos tiltas“ vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais, išgryninti Ž. T. pervestus pinigus ir perduoti R. V.. A. D., išgryninęs Ž. T. pervestus pinigus, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su A. N., A. N., R. V., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K., J. A. ir jį, S. R., perdavė G. Z.. Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose minėtose UAB “R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų UAB “R. t.“ dokumentų pagrindu, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 103 509 Lt nepagrįstai sumažindamas Ž. T. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po to buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-07-10 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

54Tokiu būdu jis, S. R., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., R. V., A. N., A. N., A. D., G. Z., asmeniu, kuriam mirus baudžiamsis procesas nutrauktas, pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, Ž. T. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – 305 713,08 Lt (88 540,62 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumokėjimą.

55Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

56Be to S. R., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., R. V., E. K., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, išankstine tiesiogine tyčia ir siekiant vieningo nusikalstamo sumanymo – V. F. naudai apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, apgaule V. F. naudai panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą:

57S. R. 2008 m. kovo mėn. V. F. direktoriui E. K. pasiūlė už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti pastarojo vadovaujamai V. F. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai V. F. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti V. F. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K. sutikus tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš jo, S. R., įsigyti ir įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo-rugsėjo mėn. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pateikus jam, S. R., V. F. rekvizitus bei sutarčių su V. V. V. V. ir V. Š. priedus, kuriuose nurodytos prekės turi būti įrašytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos V. F. jis, S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė R. V., nurodžiusiam V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašius E. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 945 475 Lt, tarp jų 144 225 Lt PVM, ir pasirašius minėtuose dokumentuose, kaip V. V. direktorei, PVM sąskaitas faktūras 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 perdavė R. V., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per V. K., J. A. ir jį, S. R., perdavė E. K., o pastarasis, tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal S. R. pateiktus V. V. dokumentus sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtuose V. V. dokumentuose, kaip V. F. direktorius ir pateikė juos V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą bei imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpiu nuo 2008-03-31 iki 2008-06-03 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“, pervedė 945 475 Lt, tarp jų 144 225 Lt PVM, po to N. Š., R. V. nurodymu, naudodamasi V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais, išgrynino V. F. pervestus pinigus ir perdavė R. V.. kuris už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su J. A., V. K. ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, bei jį, S. R., perdavė E. K., kurio nurodymu V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktose minėtose V. V. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. kovo - gegužės mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 144 225 Lt nepagrįstai sumažindama V. F. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., siekdamas panaikinti prievolę valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI), po to V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-06-09, 2008-07-17, 2008-07-18 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

58Jis, S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio mėn., iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o pastarieji gautus duomenis perdavė R. V., o šis gautus duomenis perdavė M. K., kuris nurodė V. V. direktoriui N. Ž. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitos faktūros 2008-06-25 serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Ž. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. 2008-06-25 PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294 banką įrašė E. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 182 900 Lt, tame tarpe 27 900 Lt PVM, ir pasirašęs minėtame dokumente kaip V. V. direktorius, pastarąją perdavė M. K., o šis – R. V., kuris minėtą netikrą dokumentą per V. K., asmenį, kuriam mirus audžiamasis procesas nutrauktas, ir jį, S. R., perdavė E. K.. Šis, tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal jo, S. R., pateiktą V. V. dokumentą sandoris nėra įvykęs, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. F. direktorius ir pateikė ją V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, ir imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-07-29 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 165 000 Lt, o į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Parex banke“, pervedė 17 900 Lt, iš viso V. F. į V. V. sąskaitas pervedė 182 900 Lt, taip pat ir 27 900 Lt PVM, po to R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė M. K., o šis – N. Ž., naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais, išgryninti V. F. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, R. V.. N. Ž. išgryninus V. F. pervestus pinigus ir perdavus M. K., pastarasis šiuos pinigus perdavė R. V., o pastarasis už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su M. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, V. K. ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K., J. A. ir jį, S. R., perdavė E. K., kurio nurodymu V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktoje minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė šią V. V. PVM sąskaitą faktūrą į V. F. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 27 900 Lt nepagrįstai sumažindamas V. F. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtoje deklaracijoje įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-07-31 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

59Jis, S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo mėn., iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o pastarieji gautus duomenis perdavė R. J., kuris nurodė V. Š. direktorei A. S. į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti E. K. pateiktus duomenis V. Š. tariamai V. F. parduotas prekes. A. S. V. Š. direktorės pavaduotojai I. S. nurodė į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti minėtus E. K. pateiktus duomenis, po ko I. S. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašė E. K. pateiktus duomenis, kad V. Š. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 100 300 Lt, tame tarpe 15 300 Lt PVM, ir pateikė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti A. S.. A. S., pasirašiusi minėtame dokumente kaip V. Š. direktorė, PVM sąskaitą faktūrą 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 perdavė R. J., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą netikrą dokumentą per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir jį, S. R., perdavė E. K., kuris žinodamas, kad pagal S. R. pateiktą minėtą V. Š. PVM sąskaitą faktūrą sandoris nėra įvykęs, nurodė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti V. F. vadybininkui O. M., nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą PVM sąskaitą faktūrą pateikė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir nurodė šį netikrą dokumentą įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, bei imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. Š. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-09-30 mokėjimo pavedimu iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. Š. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 100 300 Lt, tame tarpe 15 300 Lt PVM, po ko R. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis V. Š. A. S. vardu išduota debetine kortele išgrynino 86 300 Lt bei pastaruosius perdavė asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, kuris už netikro dokumento surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su R. J., V. K. ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K. ir jį, S. R., perdavė E. K., kurio nurodymu V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktoje minėtoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė šią V. Š. PVM sąskaitą faktūrą į V. F. buhalterinę apskaitą, po to, šio netikro V. Š. dokumento pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 15 300 Lt nepagrįstai sumažindamas V. F. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtoje deklaracijoje įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-10-23 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

60Tokiu būdu jis, S. R., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., R. V., E. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, V. F. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 187 425 Lt (54 282 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą.

61Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

62Kaltinamasis V. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., R. V., A. N., A. D., A. N., G. Z., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, išankstine tiesiogine tyčia siekiant vieningo nusikalstamo sumanymo Ž. T. naudai apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo iki liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, Ž. T. naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 305 713,08 Lt (88 540,62 Eur) PVM:

632008 m. kovo mėn. S. R. pasiūlius G. Z. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti šio vadovaujamai Ž. T. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai Ž. T. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM, G. Z. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš S. R. įsigyti, įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo mėn. - 2008 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė S. R. Ž. T. rekvizitus, nurodė, kokios prekės turi būti pažymėtos V. V. ir UAB “R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos Ž. T. S. R. iš G. Z. gautus duomenis pateikė jam – V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė R. V., kuris nurodė V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai Ž. T. parduotas prekes. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitas faktūras: 2008-03-13 serija SOL Nr. 000048, 2008-03-14 serija SOL Nr. 000049, 2008-03-26 serija SOL Nr. 000051, 2008-04-03 serija SOL Nr. 000052, 2008-04-10 serija SOL Nr. 000055, 2008-04-17 serija SOL Nr. 000056, 2008-04-23 serija SOL Nr. 000057, 2008-05-08 serija SOL Nr. 000060, 2008-05-13 serija SOL Nr. 000062, 2008-06-02 serija SOL Nr. 000067 blankus įrašiusi G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 1 325 560,08 Lt, tame tarpe 202 204,08 Lt PVM, ir pasirašiusi minėtuose dokumentuose kaip V. V. direktorė, juos perdavė R. V., kuris minėtus netikrus dokumentus per jį – V. K. bei asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, taip pat S. R. perdavė G. Z.. Šis žinodamas, kad pagal S. R. pateiktas V. V. PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose V. V. PVM sąskaitose faktūrose, kaip Ž. T. direktorius, ir pateikė jas Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, po to imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-03-13, 2008-03-17, 2008-03-26, 2008-04-04, 2008-04-10, 2008-04-17, 2008-04-22, 2008-05-08, 2008-05-19, 2008-06-02 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Hansabankas“, pervedė 1 325 560,08 Lt, tarp jų 202 204,08 Lt PVM. N. Š., R. V. nurodymu, išgrynino Ž. T. pervestus pinigus V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais ir perdavė R. V., kuris tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su J. A., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R., perdavė G. Z., kurio nurodymu, Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose V. V. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. kovo - birželio mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 202 204,08 Lt (58 562 Eur) nepagrįstai sumažindamas Ž. T. LR valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai, po ko Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-03-31, 2008-05-13, 2008-05-23, 2008-06-25, 2008-07-10 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

64S. R., tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš G. Z. gautus duomenis pateikus jam, V. K., ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o jiems gautus duomenis perdavus R. V., šis gautus duomenis perdavė A. N., kuris nurodė UAB “R. t.“ direktoriui A. D. į faktiškai realiai jokios veiklos nevykdančios UAB “R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie UAB “R. t.“ tariamai Ž. T. parduotas prekes. A. D. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į UAB “R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2008-06-03 serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 serija RT Nr. 000247 blankus įrašė G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad UAB “R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, ir, pasirašęs minėtuose dokumentuose kaip UAB “R. t.“ direktorius, perdavė juos A. N., o šis – R. V., kuris minėtus netikrus dokumentus per jį – V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas,ir S. R. perdavė G. Z.. Šis žinodamas, kad pagal S. R. pateiktas UAB “R. t.“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtose UAB “R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose, kaip Ž. T. direktorius, ir pateikė šiuos netikrus dokumentus Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodydamas juos įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, bei imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su UAB “R. t.“ už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-06-04, 2008-06-18, 2008-06-26, 2008-07-01 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į UAB “R. t.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 678 559 Lt, tarp jų 103 509 Lt PVM, po to R. V. nurodė A. N., o šis A. D., naudojantis UAB “R. t.“ vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais, išgryninti Ž. T. pervestus pinigus ir perduoti jam, R. V.. A. D., išgryninęs Ž. T. pervestus pinigus, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su A. N., A. N., R. V., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus per jį – V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R., perdavė G. Z., kurio nurodymu, Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose minėtose UAB “R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų UAB “R. t.“ dokumentų pagrindu, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 103 509 Lt (29 978 Eur) nepagrįstai sumažindamas Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę sumokėti į LR valstybės biudžetą PVM bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-07-10 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

65Tokiu būdu jis, V. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., A. N., A. N., A. D., G. Z. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, Ž. T. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 305 713,08 Lt (88 540,62 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą.

66Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

67Be to jis, V. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., R. V., E. K., asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, išankstine tiesiogine tyčia ir siekiant vieningo nusikalstamo sumanymo – V. F. naudai apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą laikotarpiu nuo 2008 m. kovo iki spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, apgaule V. F. naudai panaikino prievolę 187 425 Lt (54 282 Eur) PVM sumokėti į valstybės biudžetą:

68S. R. 2008 m. kovo mėn. V. F. direktoriui E. K. pasiūlius už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti pastarojo vadovaujamai V. F. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai V. F. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti V. F. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir E. K. sutikus tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš S. R. įsigyti ir įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo-rugsėjo mėn. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pateikus S. R., V. F. rekvizitus bei sutarčių su V. V. V. V. ir V. Š. priedus, kuriuose nurodytos prekės turi būti įrašytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos V. F. S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš E. K. gautus duomenis pateikė jam – V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė R. V., nurodžiusiam V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašius E. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 945 475 Lt, tarp jų 144 225 Lt PVM, ir pasirašius minėtuose dokumentuose, kaip V. V. direktorei, PVM sąskaitas faktūras 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 perdavė R. V., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per jį – V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutauktas ir S. R., perdavė E. K., o pastarasis, tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal S. R. pateiktus V. V. dokumentus sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtuose V. V. dokumentuose, kaip V. F. direktorius ir pateikė juos V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą bei imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpiu nuo 2008-03-31 iki 2008-06-03 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“, pervedė 945 475 Lt, tarp jų 144 225 Lt PVM, po to N. Š., R. V. nurodymu, naudodamasi V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais, išgrynino V. F. pervestus pinigus ir perdavė R. V.. kuris už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su J. A., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus per jį – V. K. ir asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, bei S. R., perdavė E. K., kurio nurodymu V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktose minėtose V. V. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. kovo - gegužės mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 144 225 Lt (41 770 Eur) nepagrįstai sumažindama V. F. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., siekdamas panaikinti prievolę valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI), po to V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-06-09, 2008-07-17, 2008-07-18 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

69S. R. tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio mėn., iš E. K. gautus duomenis pateikus jam – V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, pastarieji gautus duomenis perdavė R. V., o šis gautus duomenis perdavė M. K., kuris nurodė V. V. direktoriui N. Ž. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitos faktūros 2008-06-25 serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Ž. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. 2008-06-25 PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294 banką įrašė E. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 182 900 Lt, tame tarpe 27 900 Lt PVM, ir pasirašęs minėtame dokumente kaip V. V. direktorius, pastarąją perdavė M. K., o šis – R. V., kuris minėtą netikrą dokumentą per V. K., asmenį, kuriam mirus audžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R., perdavė E. K.. Šis, tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal jo, S. R., pateiktą V. V. dokumentą sandoris nėra įvykęs, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. F. direktorius ir pateikė ją V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, ir imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-07-29 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 165 000 Lt, o į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Parex banke“, pervedė 17 900 Lt, iš viso V. F. į V. V. sąskaitas pervedė 182 900 Lt, taip pat ir 27 900 Lt PVM, po to R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė M. K., o šis – N. Ž., naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais, išgryninti V. F. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, R. V.. N. Ž. išgryninus V. F. pervestus pinigus ir perdavus M. K., pastarasis šiuos pinigus perdavė R. V., o pastarasis už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su M. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, V. K. ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K., asmenį, kuriam mirus audžiamasis procesas nutrauktas,ir S. R., perdavė E. K., kurio nurodymu V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktoje minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė šią V. V. PVM sąskaitą faktūrą į V. F. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 27 900 Lt (8080 Eur) nepagrįstai sumažindamas V. F. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtoje deklaracijoje įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-07-31 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

70R., tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo mėn., iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o pastarieji gautus duomenis perdavė R. J., kuris nurodė V. Š. direktorei A. S. į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti E. K. pateiktus duomenis V. Š. tariamai V. F. parduotas prekes. A. S. V. Š. direktorės pavaduotojai I. S. nurodė į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti minėtus E. K. pateiktus duomenis, po ko I. S. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašė E. K. pateiktus duomenis, kad V. Š. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 100 300 Lt, tame tarpe 15 300 Lt PVM, ir pateikė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti A. S.. A. S., pasirašiusi minėtame dokumente kaip V. Š. direktorė, PVM sąskaitą faktūrą 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 perdavė R. J., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą netikrą dokumentą per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir jį, S. R., perdavė E. K., kuris žinodamas, kad pagal S. R. pateiktą minėtą V. Š. PVM sąskaitą faktūrą sandoris nėra įvykęs, nurodė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti V. F. vadybininkui O. M., nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą PVM sąskaitą faktūrą pateikė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir nurodė šį netikrą dokumentą įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, bei imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. Š. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-09-30 mokėjimo pavedimu iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. Š. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 100 300 Lt, tame tarpe 15 300 Lt PVM, po ko R. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis V. Š. A. S. vardu išduota debetine kortele išgrynino 86 300 Lt bei pastaruosius perdavė asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, kuris už netikro dokumento surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su R. J., V. K. ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K. ir jį, S. R., perdavė E. K., kurio nurodymu V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktoje minėtoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė šią V. Š. PVM sąskaitą faktūrą į V. F. buhalterinę apskaitą, po to, šio netikro V. Š. dokumento pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 15 300 Lt (4 431 Eur) nepagrįstai sumažindamas V. F. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtoje deklaracijoje įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-10-23 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

71Tokiu būdu jis, V. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., R. V., E. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, V. F. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 187 425 Lt (54 282 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą.

72Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

73Kaltinamasis R. V., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, A. N., A. D., A. N., G. Z., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo - Ž. T. naudai apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę - PVM sumokėjimą į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo iki liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule Ž. T. naudai panaikino prievolę 305 713,08 Lt (88 540,62 Eur) PVM sumokėti į valstybės biudžetą:

742008 m. kovo mėn. S. R. pasiūlius G. Z. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti šio vadovaujamai Ž. T. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai Ž. T. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM, G. Z. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš S. R. įsigyti, įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo mėn. - 2008 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė S. R. Ž. T. rekvizitus, nurodė, kokios prekės turi būti pažymėtos V. V. ir UAB “Reklamos tiltai“ PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos Ž. T. S. R. iš G. Z. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė jam (R. V.). R. V. nurodė V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai Ž. T. parduotas prekes. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitas faktūras: 2008-03-13 serija SOL Nr. 000048, 2008-03-14 serija SOL Nr. 000049, 2008-03-26 serija SOL Nr. 000051, 2008-04-03 serija SOL Nr. 000052, 2008-04-10 serija SOL Nr. 000055, 2008-04-17 serija SOL Nr. 000056, 2008-04-23 serija SOL Nr. 000057, 2008-05-08 serija SOL Nr. 000060, 2008-05-13 serija SOL Nr. 000062, 2008-06-02 serija SOL Nr. 000067 blankus įrašiusi G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 1 325 560,08 Lt, tame tarpe 202 204,08 Lt PVM, ir pasirašiusi minėtuose dokumentuose kaip V. V. direktorė, juos perdavė jam – R. V.. R. V. minėtus netikrus dokumentus per V. K. bei asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, taip pat S. R. perdavė G. Z.. Šis žinodamas, kad pagal S. R. pateiktas V. V. PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose V. V. PVM sąskaitose faktūrose, kaip Ž. T. direktorius, ir pateikė jas Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, po to imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-03-13, 2008-03-17, 2008-03-26, 2008-04-04, 2008-04-10, 2008-04-17, 2008-04-22, 2008-05-08, 2008-05-19, 2008-06-02 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Hansabankas“, pervedė 1 325 560,08 Lt, tarp jų 202 204,08 Lt PVM. N. Š., R. V. nurodymu, išgrynino Ž. T. pervestus pinigus V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais ir perdavė R. V., kuris tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su J. A., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R., perdavė G. Z., kurio nurodymu, Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose V. V. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. kovo - birželio mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 202 204,08 Lt (58 562 Eur) nepagrįstai sumažindamas Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai, po ko Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-03-31, 2008-05-13, 2008-05-23, 2008-06-25, 2008-07-10 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

75S. R., tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš G. Z. gautus duomenis pateikus V. K., ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o jiems gautus duomenis perdavus jam – R. V., šis gautus duomenis perdavė A. N., kuris nurodė UAB “R. t.“ direktoriui A. D. į faktiškai realiai jokios veiklos nevykdančios UAB “R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie UAB “R. t.“ tariamai Ž. T. parduotas prekes. A. D. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į UAB “R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2008-06-03 serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 serija RT Nr. 000247 blankus įrašė G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad UAB “R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, ir, pasirašęs minėtuose dokumentuose kaip UAB “R. t.“ direktorius, perdavė juos A. N., o šis – R. V., kuris minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas,ir S. R. perdavė G. Z.. Šis žinodamas, kad pagal S. R. pateiktas UAB “R. t.“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtose UAB “R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose, kaip Ž. T. direktorius, ir pateikė šiuos netikrus dokumentus Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodydamas juos įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, bei imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su UAB “R. t.“ už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-06-04, 2008-06-18, 2008-06-26, 2008-07-01 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į UAB “R. t.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 678 559 Lt, tarp jų 103 509 Lt PVM, po to jis – R. V. nurodė A. N., o šis A. D., naudojantis UAB “R. t.“ vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais, išgryninti Ž. T. pervestus pinigus ir perduoti jam, R. V.. A. D., išgryninęs Ž. T. pervestus pinigus, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su A. N., A. N., R. V., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R., perdavė G. Z., kurio nurodymu, Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose minėtose UAB “R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų UAB “R. t.“ dokumentų pagrindu, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 103 509 Lt (29 978 Eur) nepagrįstai sumažindamas Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę sumokėti į LR valstybės biudžetą PVM bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-07-10 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

76Tokiu būdu jis, R. V., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, A. N., A. N., A. D., G. Z. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, Ž. T. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 305 713,08 Lt (88 540,62 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą.

77Šiais veiksmais R. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

78Be to jis, R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe, su E. K., S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo - apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą į valstybės biudžetą, 2008 m., laikotarpiu nuo kovo iki liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule V. F. naudai panaikino prievolę sumokėti 172 125 Lt (49 851 Eur) PVM į valstybės biudžetą:

79S. R., 2008 m. kovo mėn. V. F. direktoriui E. K. pasiūlius už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti E. K. vadovaujamai V. F. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai įmonei parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti bei įgyti V. F. valstybės biudžetui mokėtiną PVM, E. K. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš S. R. įsigyti ir įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo - rugsėjo mėn. E. K. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė S. R. V. F. rekvizitus ir sutarčių su V. V. ir V. V. priedus, kuriuose nurodytos prekės turi būti įrašytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos V. F. S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė jam, R. V.. R. V., nurodė V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašiusi E. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 945 475 Lt, taip pat ir 144 225 Lt PVM, ir pasirašiusi minėtuose dokumentuose kaip V. V. direktorė, PVM sąskaitas faktūras 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 perdavė jam, R. V., o jis, R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas ir S. R., perdavė E. K., kuris žinodamas, kad pagal S. R. pateiktus V. V. dokumentus sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtuose V. V. dokumentuose kaip V. F. direktorius ir pateikė juos V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, ir imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpiu nuo 2008-03-31 iki 2008-06-03 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“, pervedė viso 945 475 Lt, tarp jų ir 144 225 Lt PVM, pot to jis, R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė N. Š. naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti V. F. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, R. V.. N. Š. išgryninus V. F. pervestus pinigus ir perdavus jam, R. V., jis, R. V., už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K. asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas ir S. R., perdavė E. K., kurio nurodymu V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktose minėtose V. V. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. kovo - gegužės mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 144 225 Lt nepagrįstai sumažindama V. F. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai, po to V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-06-09, 2008-07-17, 2008-07-18 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

80S. R. tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio mėn., jis iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o pastarieji gautus duomenis perdavė jam – R. V.. R. V., gautus duomenis perdavė M. K., kuris nurodė V. V. direktoriui N. Ž. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitos faktūros 2008-06-25 serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Ž. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. 2008-06-25 PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašė E. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 182 900 Lt, tarp jų 27 900 Lt PVM, ir pasirašęs minėtame dokumente kaip V. V. direktorius, pastarąją perdavė M. K., o šis - jam, R. V.. Jis, R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą netikrą dokumentą per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas ir S. R., perdavė E. K., kuris žinodamas, kad pagal S. R. pateiktą V. V. dokumentą sandoris nėra įvykęs, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. F. direktorius ir pateikė ją V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir nurodė šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, ir imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-07-29 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 165 000 Lt, o į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Parex banke“, pervedė 17 900 Lt, iš viso V. F. į V. V. sąskaitas pervedė 182 900 Lt, tarp jų 27 900 Lt PVM, po to jis, R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė M. K., o šis - N. Ž. naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti V. F. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, R. V.. N. Ž. išgryninus V. F. pervestus pinigus ir perdavus M. K., pastarasis šiuos pinigus perdavė jam, R. V., o jis už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį pasidalino su M. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas ir S. R., perdavė E. K.. Šio nurodymu V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktoje minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė šią V. V. PVM sąskaitą faktūrą į V. F. buhalterinę apskaitą, po ko, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 27 900 Lt (8 080 Eur) nepagrįstai sumažindamas V. F. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtoje deklaracijoje įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-07-31 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

81Tokiu būdu R. V., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, E. K., pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, V. F. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 172 125 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, bei savo ir bendrininkų grupės naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - 172 125 Lt (49 851 Eur) į valstybės biudžetą mokėtiną PVM.

82Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

83Be to jis, R. V., organizavo apgaulingą V. V. apskaitos tvarkymą, o būtent: būdamas faktiniu V. V. (įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), Vilniuje) vadovu ir V. V. valdydamas per oficialiai įdarbintą įmonės direktorę N. Š., veikdamas tyčia ir suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, siekdamas imituoti tariamus sandorius tarp V. V. ir Ž. T. bei V. V. ir V. F. parengė nusikalstamos veikos planą, kurio esmė – už piniginį atlygį į realiai jo valdomos įmonės PVM sąskaitas faktūras įrašyti realiai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų atstovų pateiktus žinomai melagingus duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems juridiniams asmenims tariamai parduotas prekes. Jis, R. V., laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2008-06-02, realiai valdydamas veiklos nevykdančią V. V. bei žinodamas, kad V. V. jokių prekių Ž. T. ir V. F. neparduos, suvokdamas, kad į V. V. sąskaitų faktūrų blankus įrašyti Ž. T. direktoriaus G. Z. bei V. F. direktoriaus E. K. pateikti duomenys apie tariamai UAB ( - ) parduotas prekes yra melagingi, numatydamas, kad pasirašius šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, nebus galima nustatyti V. V. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, nurodė V. V. direktoriai N. Š. į V. V. sąskaitų faktūrų: 2008-03-13 serija SOL Nr. 000048, 2008-03-14 serija SOL Nr.000049, 2008-03-26 serija SOL Nr.000051, 2008-04-03 serija SOL Nr. 000052, 2008-04-10 serija SOL Nr. 000055, 2008-04-17 serija SOL Nr. 000056, 2008-04-23 serija SOL Nr. 000057, 2008-05-08 serija SOL Nr. 000060, 2008-05-13 serija SOL Nr. 000062, 2008-06-02 serija SOL Nr. 000067 blankus įrašyti žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 1 325 560,08 Lt, tame tarpe 202 204,08 Lt PVM, bei į V. V. PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063, blankus įrašyti žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 945 475 Lt, tarp jų ir 144 225 Lt PVM, po to N. Š., pasirašiusi minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip V. V. direktorė, o 2008-06-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija SOL Nr. 000067 kaip V. V. konsultantė, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė jam, R. V., o jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, po vieną šių sąskaitų faktūrų egzempliorių per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R. perdavė Ž. T. direktoriui G. Z. ir V. F. direktoriui E. K.. R. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia, turėdamas tikslą sutrukdyti mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms nustatyti V. V. veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, davė V. V. direktorei N. Š. nurodymą, o pastaroji jį vykdydama, V. V. buhalterinės apskaitos dokumentus, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė Ž. D., dėl to negalima nustatyti V. V. veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-06-11 iki 2008-06-02.

84Šiais veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 222 str. 1 d.

85Be to jis, R. V., organizavo vadovavimą V. V. apgaulingą apskaitos tvarkymą, o būtent: jis, R. V., būdamas faktiniu V. V. (įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), Vilniuje) vadovu ir V. V. valdydamas per oficialiai įdarbintą įmonės direktorių N. Ž., veikdamas tyčia ir suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, siekdamas imituoti tariamus sandorius tarp V. V. ir V. F. parengė nusikalstamos veikos planą, kurio esmė – už piniginį atlygį į realiai jo valdomos įmonės PVM sąskaitas faktūras įrašyti realiai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų atstovų pateiktus žinomai melagingus duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems juridiniams asmenims tariamai parduotas prekes. Jis, R. V., laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-21, valdydamas realiai veiklos nevykdančią V. V. bei žinodamas, kad V. V. jokių prekių V. F. neparduos, suvokdamas, kad į V. V. sąskaitos faktūros blanką įrašyti V. F. direktoriaus E. K. pateikti duomenys apie tariamai V. V. parduotas prekes yra melagingi, numatydamas, kad pasirašius šį buhalterinės apskaitos dokumentą, nebus galima nustatyti V. V. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, per M. K. nurodė V. V. direktoriui N. Ž. į V. V. sąskaitos faktūros 2008-06-25 serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašyti žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 182 900 Lt, tame tarpe 27 900 Lt PVM, po to N. Ž., pasirašęs minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. V. direktorius, šį žinomai netikrą dokumentą pateikė M. K., o šis - jam, R. V.. Jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, iš M. K. gautą minėtą PVM sąskaitą faktūrą per V. K., J. A. ir S. R. perdavė V. F. direktoriui E. K..

86Be to, M. K. jo, R. V. nurodymu, siekiant nuslėpti V. V. veiklą, jos ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nurodė N. Ž. perduoti V. V. buhalterinės apskaitos dokumentus jam, M. K., po ko šis tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje juos sunaikino, dėl ko negalima iš dalies nustatyti V. V. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių bei struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-05 iki 2008-06-25.

87Šiais veiksmais R. V. padarė nusikaltimą,numatytą BK 24 str. 4 d., 222 str. 1 d.

88Kaltinamasis M. K., veikdamas bendrininikų grupe su R. V., kuris V. V. valdė kaip faktinis įmonės vadovas bei parengė nusikalstamos veikos planą, kurio esmė - už piniginį atlygį į realiai jo valdomos ir veiklą vykdančios įmonės PVM sąskaitas faktūras įrašius realiai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių juridinių asmenų atstovų pateiktus žinomai melagingus duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems juridiniams asmenims tariamai parduotas prekes, vykdydamas jo, R. V. nurodymus, per oficialiai įdarbintą įmonės direktorių N. Ž., veikdamas tyčia ir suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, siekdamas imituoti tariamus sandorius tarp V. V. ir V. F. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-21, žinodamas, kad V. V. jokių prekių V. F. neparduos, suvokdamas, kad į V. V. PVM sąskaitos faktūros blanką įrašyti V. F. direktoriaus E. K. pateikti duomenys apie tariamai V. V. parduotas prekes yra melagingi, numatydamas, kad pasirašius šį buhalterinės apskaitos dokumentą, nebus galima nustatyti V. V. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, R. V. nurodymu, nurodė V. V. direktoriui N. Ž. į V. V. PVM sąskaitos faktūros 2008-06-25 serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 182 900 Lt, tame tarpe 27 900 Lt PVM, po ko N. Ž., pasirašęs minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. V. direktorius, šį žinomai netikrą dokumentą pateikė jam, M. K., o šis - R. V.. R. V. tęsdamas nusikalstamą sumanymą, iš jo, M. K. gautą minėtą PVM sąskaitą faktūrą per V. K., J. A. ir S. R. perdavė V. F. direktoriui E. K.. Jis, M. K., R. V. nurodymu siekiant nuslėpti V. V. veiklą, jos ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nurodė N. Ž. perduoti V. V. buhalterinės apskaitos dokumentus jam, po to jis, M. K., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje juos sunaikino, dėl ko negalima iš dalies nustatyti tikrosios V. V. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-05 iki 2008-06-25.

89Šiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

90Kaltinamasis A. N., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas R. V., A. D., A. N., G. Z., išankstine tiesiogine tyčia ir siekiant vieningo nusikalstamo sumanymo - Ž. T. naudai apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę - PVM sumokėjimą į valstybės biudžetą - įgyvendinimo, 2008 metų birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, apgaule Ž. T. naudai panaikino prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 103 509 Lt (29 978 Eur) PVM.

912008 metų birželio mėnesį S. R. pasiūlius G. Z. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti G. Z. vadovaujamai Ž. T. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai Ž. T. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti bei įgyti Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM, sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš S. R. įsigyti ir įtraukti jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą bei 2008 metų birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, G. Z. pateikė S. R. Ž. T. rekvizitus ir nurodė, kokios prekės turi būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos Ž. T. S. R. tęsiant nusikalstamą veiką, iš G. Z. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė R. V., kuris gautus duomenis perdavė jam, A. N., o jis (A. N.) nurodė A. D. į UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie UAB „R. t.“ tariamai Ž. T. parduotas prekes. A. D. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2008-06-03 serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 serija RT Nr. 000247 blankus įrašė G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 678 559 Lt, tarp jų 103 509 Lt PVM, ir, pasirašęs minėtuose dokumentuose kaip UAB „R. t.“ direktorius, perdavė juos jam, A. N., o šis - R. V., kuris minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R. perdavė G. Z.. Šis žinodamas, kad pagal S. R. pateiktas minėtas UAB „R. t.“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose, kaip Ž. T. direktorius ir pateikė šiuos netikrus dokumentus Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas juos įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats, imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su UAB „R. t.“ už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-06-04, 2008-06-18, 2008-06-26, 2008-07-01 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į UAB „R. t.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, po ko R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė jam, A. N., o šis - A. D. naudojantis UAB „R. t.“ vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti Ž. T. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, A. N.. A. D., išgryninęs Ž. T. pervestus pinigus perdavė jam, A. N., o jis, A. N., pasilikęs dalį perduotų pinigų ir juos pasidalinęs su A. D. ir A. N., likusius pinigus perdavė R. V., kuris gautus pinigus per V. K., J. A., S. R. perdavė Ž. T. direktoriui G. Z.. Šio nurodymu Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į Ž. T. buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „R. t.“ dokumentais, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 103 509 Lt (29 978 Eur) nepagrįstai sumažindamas Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinančiai apie G. Z. nusikalstamą veiką, elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko V. J. 2008-07-10 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

92Tokiu būdu jis, A. N., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., A. D., A. N., G. Z. pagaminnant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, Ž. T. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 103 509 Lt (29 978 Eur) į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą.

93Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 182 str. 2 d.

94Kaltinamasis A. N., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., R. V., A. N., A. D., G. Z., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, išankstine tiesiogine tyčia siekiant vieningo nusikalstamo sumanymo - apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti PVM į valstybės biudžetą, 2008 metų birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, Ž. T. naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę 103 509 Lt (29 978 Eur) į valstybės biudžetą mokėtino PVM.

952008 metų birželio mėnesį S. R. pasiūlius G. Z. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai Ž. T. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai Ž. T. parduotas paslaugas bei tokiu būdu apgaule sumažinti Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM, pastarasis sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš S. R. įsigyti ir įtraukti jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą bei 2008 metų birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, G. Z. pateikus S. R. Ž. T. rekvizitus ir nurodžius, kokios prekės turi būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos Ž. T. S. R. iš G. Z. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė R. V., kuris gautus duomenis perdavė A. N.. A. N. nurodė A. D. į UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie UAB „R. t.“ tariamai Ž. T. parduotas prekes. A. D. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2008-06-03 serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 serija RT Nr. 000247 blankus įrašė G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, ir, pasirašęs minėtuose dokumentuose kaip UAB „R. t.“ direktorius, perdavė juos A. N., o šis - R. V.. R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas ir S. R. perdavė G. Z., kuris žinodamas, kad pagal S. R. pateiktas minėtas UAB „R. t.“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose kaip Ž. T. direktorius ir pateikė šiuos netikrus dokumentus Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas juos įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats, imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su UAB „R. t.“ už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-06-04, 2008-06-18, 2008-06-26, 2008-07-01 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į UAB „R. t.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, po ko R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė A. N., o šis – A. D. naudojantis UAB „R. t.“ vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti Ž. T. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, R. V.. A. D., išgryninęs Ž. T. pervestus pinigus perdavė A. N., kuris pasilikęs dalį perduotų pinigų ir juos pasidalinęs su juo, A. N., ir A. D., likusius pinigus perdavė R. V., kuris iš A. N. gautus pinigus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, S. R. perdavė Ž. T. direktoriui G. Z., šio nurodymu Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po to, remdamasis į Ž. T. buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „R. t.“ dokumentais, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 103 509 Lt (29 978 Eur) nepagrįstai sumažindamas Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinančiai apie G. Z. nusikalstamą veiką, elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-07-10 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

96Tokiu būdu jis, A. N., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., A. D., A. N., G. Z., pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, Ž. T. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 103 509 Lt (29 978 Eur) į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą.

97Šiais veiksmais A. N. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

98Be to, A. N., nuo 2008-09-02 iki dabar būdamas V. Š. įmonės kodas ( - ), 2007-07-10 įregistruotos adresu ( - ), Vilniuje, direktorius, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpyje nuo 2008-09-02 iki 2008-10-21 apgaulingai tvarkė V. Š. buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti tikrosios V. Š. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008-09-02 iki 2008-10-21, o būtent, A. N., pagal Lietuvos Respublikos 2011-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 14 str. 2 d. nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-30 serija MM Nr. 000013 blanke įrašyti melagingi duomenys, kad V. Š. tariamai pardavė AB „G.“ filialui prekių už 12 478,50 Lt, ją pasirašė kaip V. Š. direktorius. Jis, A. N., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną šios PVM sąskaitos faktūros egzempliorių perdavė AB „G.“ filialas direktoriui A. M.. Antrą minėtos PVM sąskaitos faktūros egzempliorių, jis, A. N., nurodė V. Š. buhalterei, nieko nežinančiai apie jo nusikalstamą veiką, įtraukti į V. Š. buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti V. Š. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2008-09-02 iki 2008-10-21.

99Šiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

100Kaltinamasis A. D., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., A. N., A. N., G. Z., išankstine tiesiogine tyčia siekiant vieningo nusikalstamo sumanymo - Ž. T. naudai apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę sumokėti PVM į valstybės biudžetą, 2008 metų birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, apgaule Ž. T. naudai panaikino prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 103 509 Lt (29 978 Eur) PVM.

1012008 metų birželio mėnesį S. R. pasiūlius G. Z. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti G. Z. vadovaujamai Ž. T. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai Ž. T. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti bei įgyti Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM, sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš S. R. įsigyti ir įtraukti jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą bei 2008 metų birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, G. Z. pateikė S. R. Ž. T. rekvizitus ir nurodė, kokios prekės turi būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos Ž. T. S. R. tęsiant nusikalstamą veiką, iš G. Z. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė R. V., kuris gautus duomenis perdavė A. N., o jis (A. N.) nurodė jam – A. D. į UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie UAB „R. t.“ tariamai Ž. T. parduotas prekes. A. D. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2008-06-03 serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 serija RT Nr. 000247 blankus įrašė G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 678 559 Lt, tarp jų 103 509 Lt PVM, ir, pasirašęs minėtuose dokumentuose kaip UAB „R. t.“ direktorius, perdavė juos A. N., o šis - R. V., kuris minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R. perdavė G. Z.. Šis žinodamas, kad pagal S. R. pateiktas minėtas UAB „R. t.“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose, kaip Ž. T. direktorius ir pateikė šiuos netikrus dokumentus Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas juos įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats, imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su UAB „R. t.“ už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-06-04, 2008-06-18, 2008-06-26, 2008-07-01 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į UAB „R. t.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, po ko R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė A. N., o šis – jam (A. D.), naudojantis UAB „R. t.“ vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti Ž. T. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, A. N.. Jis – A. D., išgryninęs Ž. T. pervestus pinigus perdavė A. N., o šis pasilikęs dalį perduotų pinigų ir juos pasidalinęs su juo – A. D. ir A. N., likusius pinigus perdavė R. V., kuris gautus pinigus per V. K., J. A., S. R. perdavė Ž. T. direktoriui G. Z.. Šio nurodymu Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po to, remdamasis į Ž. T. buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „R. t.“ dokumentais, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 103 509 Lt (29 978 Eur) nepagrįstai sumažindamas Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinančiai apie G. Z. nusikalstamą veiką, elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko V. J. 2008-07-10 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

102Tokiu būdu jis, A. D., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., A. N., A. N., G. Z. pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, Ž. T. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 103 509 Lt (29 978 Eur) į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą.

103Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

104Juridinis asmuo V. F. atstovaujama E. K., kuris nuo 2007-04-16 būdamas direktorius, turėjęs teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei veikdamas V. F. naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., esant vieningam nusikalstamam tikslui - apgaule, sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, jo – juridinio asmens V. F. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 187 425 Lt (54 282 Eur) PVM į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o būtent:

105Juridinio asmens vadovas E. K., žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktus V. V. PVM sąskaitas faktūras: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063, V. V. PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294, V. Š. PVM sąskaitą faktūrą serija RAV Nr. 000001 sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose V. V. ir V. V. PVM sąskaitose faktūrose kaip V. F. direktorius, o V. Š. PVM sąskaitą faktūrą nurodė pasirašyti V. F. vadybininkui O. M., nieko nežinojusiam apie jo nusikalstamą veiką, kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje. Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė šiuos netikrus dokumentus V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad jo, E. K., pateiktose minėtose V. V. V. V. ir V. Š. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į V. F. buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais V. V. V. V. ir V. Š. dokumentais, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. kovo - gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 187 425 Lt nepagrįstai sumažindamas V. F. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, V. F. naudai siekdamas įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - PVM bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-06-09, 2008-07-17, 2008-07-18, 2008-07-31 ir 2008-10-23 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu jis, E. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, V. F. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 187 425 Lt (54 282 Eur) į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą.

106Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB “E.” padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d.

107Kaltinamieji taip pat buvo kaltinami ir pagal kitus baudžiamojo kodekso straipsnius.

108Kaltinamasis E. K. bei jo vadovaujama V. F. buvo kaltinami pagal BK 202 str. 1 d., 216 str. 1 d., BK 25 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir 222 str. 1 d.:

109E. K. buvo kaltinamas, kad būdamas nuo 2007-04-16 iki dabar V. F. direktorius, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei veikdamas V. F. naudai ir interesais, laikotarpyje nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., J. A., R. V., M. K. ir R. J., jis, E. K., žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktus V. V. PVM sąskaitas faktūras: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063, V. V. PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294, V. Š. PVM sąskaitą- faktūrą serija RAV Nr. 000001 sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose V. V. ir V. V. PVM sąskaitose faktūrose kaip V. F. direktorius, o V. Š. PVM sąskaitą faktūrą nurodė pasirašyti V. F. vadybininkui O. M., nieko nežinojusiam apie jo nusikalstamą veiką, kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje. Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė šiuos netikrus dokumentus V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas.

110V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktose minėtose V. V. V. V. ir V. Š. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, po to, remdamasis į V. F. buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais V. V. V. V. ir V. Š. dokumentais, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. kovo - gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 187 425 Lt nepagrįstai sumažindamas V. F. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, V. F. naudai siekdamas įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - PVM bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-06-09, 2008-07-17, 2008-07-18, 2008-07-31 ir 2008-10-23 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

111Tokiu būdu jis, E. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., J. A., R. V., M. K., R. J., pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, V. F. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 187 425 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, bei savo ir bendrininkų grupės naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - 187 425 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtiną PVM.

112Šiais savo veiksmais E. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 2 d., 300 str. 3 d.;

113E. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, pažeisdamas 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo (2004-04-13 redakcija) 3 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias „verstis veikla, susijusia su skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, gali tik supirkėjai, gavę licencijas Vyriausybės nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-06 nutarimu Nr. 177 patvirtintų Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių (2004-08-31 redakcija) 3 p. nuostatas, pagal kurias „licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas gali būti išduotos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybės įstatymus turinčių teisę verstis ūkine komercine veikla, filialams“, nepranešęs mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 str. nuostatą, versliškai ėmėsi komercinės veiklos - netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, turint tikslą perparduoti ir taip gauti pajamų ir tuo pačiu žinodamas, kad šios pajamos yra apmokestinamos - jų neapskaityti, nedeklaruoti bei nemokėti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, o būtent: 2008 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, aikštelėje, esančioje Nemėžio kaime, Vilniaus rajone, veikdamas kaip fizinis asmuo, nurodė O. M., nieko nežinančiam apie jo nusikalstamą veiką ir veikiančiam kaip fiziniam asmeniui, nesurašant pirkimo dokumentų iš fizinių asmenų supirkti naudotus automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelius. O. M., vykdydamas jo nurodymus, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, už nenustatytą sumą, nesurašydamas jokių pardavimo bei pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3 550 vnt. naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių.

114Šiais savo veiksmais E. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.;

115Be to jis, E. K. buvo kaltinamas, kad būdamas nuo 2007-04-16 iki dabar V. F. į. k. ( - ), 2007-04-16 įregistruota ( - ), Vilniuje, direktoriumi, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei veikdamas V. F. naudai ir interesais, žinodamas, kad jo iš fizinių asmenų supirkti naudoti automobiliniai išmetamųjų dujų sistemos bakeliai įgyti iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, siekdamas įteisinti šį turtą, žinodamas, kad V. V. V. V. ir V. Š. faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojamos nusikalstamai veikai nuslėpti - prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokėjus pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams bei apgaule įgyjant turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - PVM, laikotarpyje nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, panaudojant netikrus V. V. V. V. ir V. Š. PVM sąskaitų faktūrų blankus, tikslu įteisinti jo iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytus naudotus automobilinius išmetamųjų dujų sistemos bakelius, žinodamas, kad ūkinės operacijos tarp V. F. ir V. V. V. V. bei V. Š. realiai neįvyks, V. F. vardu sudarė sandorius su minėtomis įmonėmis dėl naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių tariamo pardavimo V. F. bei atliko finansines operacijas, susijusias su iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytais naudotais automobiliniais išmetamųjų dujų sistemos bakeliais, tokiu būdu Lietuvos Respublikos rinkoje įteisino iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytus 3 550 vnt. naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių:

116jam, E. K., iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgijus 3 550 vnt. naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių, 2008 m. kovo mėn. S. R. pasiūlė už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo - E. K. vadovaujamai V. F. PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai V. F. parduotus naudotus automobilinius išmetamųjų dujų sistemos bakelius bei tokiu būdu įteisinti jo, E. K., iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytus naudotus automobilinius išmetamųjų dujų sistemos bakelius bei apgaule V. F. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - PVM. E. K. sutiko tokius žinomai netikrus dokumentus iš S. R. įsigyti ir įtraukti juos į V. F. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo - rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pateikė S. R. V. F. rekvizitus bei sutarčių su V. V. V. V. bei V. Š. priedus, kuriuose nurodytos prekės turėjo būti nurodytos netikrose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos V. F.

117S. R. 2008 m. kovo mėn. iš jo, E. K., gautus duomenis pateikė V. K. ir J. A., o pastarieji gautus duomenis perdavė R. V., kuris nurodė V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai parduotas prekes V. F. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitų faktūrų: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašiusi pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 945 475 Lt, tame tarpe 144 225 Lt PVM, ir pasirašiusi minėtuose dokumentuose kaip V. V. direktorė, dokumentus perdavė R. V.. R. V. minėtus netikrus dokumentus per V. K., J. A. ir S. R. perdavė E. K..

118Jis, E. K., žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktus V. V. dokumentus, sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtuose V. V. dokumentuose kaip V. F. direktorius ir pateikė juos V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, o pats, imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpyje nuo 2008-03-31 iki 2008-06-03 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“, pervedė viso 945 475 Lt, tame tarpe 144 225 Lt PVM, po ko R. V. nurodė N. Š. naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti V. F. pervestus pinigus ir perduoti jam, R. V.. N. Š. išgryninus V. F. pervestus pinigus ir perdavus R. V., šis už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino su J. A., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam, E. K..

119V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktose V. V. dokumentuose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šie dokumentai yra netikri, įtraukė juos į V. F. buhalterinę apskaitą.

120Be to, S. R. 2008 m. birželio mėn. iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir J. A., o pastarieji gautus duomenis perdavė R. V., o šis gautus duomenis perdavė M. K., kuris nurodė V. V. direktoriui N. Ž. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitos faktūros 2008-06-25 serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašyti jo, E. K., pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Ž. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. 2008-06-25 PVM sąskaitos faktūros serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašė pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 182 900 Lt, tame tarpe 27 900 Lt PVM, ir pasirašęs minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. V. direktorius, ją perdavė M. K., o šis - R. V.. R. V. minėtą netikrą dokumentą per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam, E. K..

121Jis, E. K., žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktą minėtą V. V. dokumentą sandoris nėra įvykęs, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. F. direktorius ir pateikė ją V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, o pats, imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpyje nuo 2008-07-01 iki 2008-07-29 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 165 000 Lt, o į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Parex banke“, pervedė 17 900 Lt, iš viso V. F. į V. V. sąskaitas pervedė 182 900 Lt, tame tarpe 27 900 Lt PVM, po ko R. V. nurodė M. K., o šis - N. Ž. naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti V. F. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, M. K.. N. Ž. išgryninus V. F. pervestus pinigus ir šiuos perdavus M. K., pastarasis šiuos pinigus perdavė R. V., o šis už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino su M. K., J. A., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam, E. K.. Būdavo atvejų, kad S. R. pinigus perduodavo O. M., nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris gautus pinigus perduodavo jam, E. K..

122V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šis dokumentas yra netikras, įtraukė jį į V. F. buhalterinę apskaitą.

123S. R. 2008 m. rugsėjo mėn., iš jo, E. K., gautus duomenis pateikus V. K. ir J. A., o pastariesiems gautus dokumentus perdavus R. J., šis nurodė V. Š. direktorei A. S. į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti jo, E. K., pateiktus duomenis apie V. Š. tariamai V. F. parduotas prekes. A. S. V. Š. direktorės pavaduotojai I. S. nurodė į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti pateiktus duomenis, po ko I. S. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. Š. 2008-09-25 PVM sąskaitos faktūros serija RAV Nr. 000001 blanką įrašė jo, E. K., pateiktus duomenis, kad V. Š. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 100 300 Lt, tame tarpe 15 300 Lt PVM, ir pateikė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti A. S.. Pastaroji, pasirašiusi minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. Š. direktorė, ją perdavė R. J., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą netikrą dokumentą per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam, E. K..

124Jis, E. K., žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktą V. Š. PVM sąskaitą faktūrą sandoris nėra įvykęs, nurodė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti V. F. vadybininkui O. M., nieko nežinojusiam apie jo nusikalstamą veiką, kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje. Jis, E. K., minėtą PVM sąskaitą faktūrą pateikė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, o pats, imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. Š. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-09-30 mokėjimo pavedimu iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. Š. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 100 300 Lt, tame tarpe 15 300 Lt PVM, po ko R. J., naudodamasis V. Š. A. S. vardu išduota debetine kortele išgrynino 86 300 Lt bei pastaruosius perdavė J. A., kuris už netikro dokumento surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje minėtų pinigų dalį, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino su R. J., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K. ir S. R. perdavė jam, E. K..

125V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad jo, E. K., pateiktoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šis dokumentas yra netikras, įtraukė jį į V. F. buhalterinę apskaitą.

126Šiais savo veiksmais E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 216 str. 1 d.;

127Be to jis, E. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas nuo 2007-04-16 iki dabar V. F. direktoriumi, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei veikdamas V. F. naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., Vilniaus mieste, apgaulingai tvarkė V. F. buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti V. F. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-03-17 iki 2008-09-25:

128jis, E. K., pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“: žinodamas, kad pagal S. R. jam, E. K., pateiktas V. V. PVM sąskaitas faktūras: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063, V. V. 2008-06-25 PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294 ir V. Š. 2008-09-25 PVM sąskaitą faktūrą serija RAV Nr. 000001 sandoriai nėra įvykę, kaip V. F. direktorius pasirašė minėtose PVM sąskaitose faktūrose, po ko šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas juos įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktose minėtose V. V. V. V. ir V. Š. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti V. F. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-03-17 iki 2008-09-25.

129Šiais veiksmais E. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

130Kaltinamasis S. R. buvo kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 3 d. (dvi nusikalstamos veikos), dėl to, kad:

131S. R., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., R. V., A. N., A. D., A. N., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas bei G. Z. (asmeniu, kuris nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu), išankstine tiesiogine tyčia ir siekiant vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule įgyti pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM) bei Ž. T. naudai apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule savo ir bendrininkų grupės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 305 713,08 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM bei Ž. T. naudai panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą:

1322008 m. kovo mėn. jis, S. R., pasiūlė G. Z. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai Ž. T. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai Ž. T. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti bei įgyti Ž. T. į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM. G. Z. sutikus tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš jo, S. R., įsigyti ir įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo mėn.- 2008 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikus jam, S. R., Ž. T. rekvizitus bei nurodžius, kokios prekės turi būti nurodytos V. V. ir UAB “Reklamos tiltas“ PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos Ž. T. jis S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš G. Z. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė R. V., kuris nurodė V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai Ž. T. parduotas prekes. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitų faktūrų: 2008-03-13 serija SOL Nr. 000048, 2008-03-14 serija SOL Nr. 000049, 2008-03-26 serija SOL Nr. 000051, 2008-04-03 serija SOL Nr. 000052, 2008-04-10 serija SOL Nr. 000055, 2008-04-17 serija SOL Nr. 000056, 2008-04-23 serija SOL Nr. 000057, 2008-05-08 serija SOL Nr. 000060, 2008-05-13 serija SOL Nr. 000062, 2008-06-02 serija SOL Nr. 000067 blankus įrašiusi G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 1 325 560,08 Lt, taip pat ir 202 204,08 Lt PVM, bei pasirašiusi minėtuose dokumentuose, kaip V. V. direktorė, juos perdavė R. V., kuris tęsdamas nusikalstamą veiką minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir jį, S. R., perdavė G. Z.. Šis tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal jo, S. R., pateiktas V. V. PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose V. V. PVM sąskaitose faktūrose, kaip Ž. T. direktorius, ir pateikė jas Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir nurodė šiuos netikrus dokumentus įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, bei imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-03-13, 2008-03-17, 2008-03-26, 2008-04-04, 2008-04-10, 2008-04-17, 2008-04-22, 2008-05-08, 2008-05-19, 2008-06-02 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Hansabankas“, pervedė 1 325 560,08 Lt, tarp jų ir 202 204,08 Lt PVM, po to R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė N. Š. išgryninti Ž. T. pervestus pinigus, naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais ir perduoti jam, R. V.. N. Š., išgryninusi Ž. T. pervestus pinigus, perdavė R. V., kuris tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį, tarp jų dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino su J. A., V. K. ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tarp jų dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir jį, S. R., perdavė G. Z.. Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose V. V. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. kovo - 2008 m. birželio mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 202 204,08 Lt nepagrįstai sumažindamas Ž. T. į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI), po ko Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-03-31, 2008-05-13, 2008-05-23, 2008-06-25, 2008-07-10 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

133Jis, S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš G. Z. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas,, o pastarieji gautus duomenis perdavė R. V., o šis gautus duomenis perdavė A. N., kuris nurodė UAB „R. t.“ direktoriui A. D. į faktiškai realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie UAB „R. t.“ tariamai Ž. T. parduotas prekes. A. D. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2008-06-03 serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 serija RT Nr. 000247 blankus įrašė G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, ir, pasirašęs minėtuose dokumentuose kaip UAB „Reklamos tiltas“ direktorius, perdavė juos A. N., o šis - R. V.. R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per V. K., J. A. ir jį, S. R., perdavė G. Z..

134G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal jo, S. R., pateiktas UAB „R. t.“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose kaip Ž. T. direktorius ir pateikė šiuos netikrus dokumentus Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir nurodė juos įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, ir imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su UAB „R. t.“ už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-06-04, 2008-06-18, 2008-06-26, 2008-07-01 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į UAB „R. t.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, po ko R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė A. N., o šis - A. D. naudojantis UAB „R. t.“ vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti Ž. T. pervestus pinigus ir perduoti R. V.. A. D., išgryninęs Ž. T. pervestus pinigus, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino su A. N., A. N., R. V., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K., J. A. ir jį, S. R., perdavė G. Z..

135Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po ko, šių netikrų UAB „R. t.“ dokumentų pagrindu, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 103 509 Lt nepagrįstai sumažindamas Ž. T. LR valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-07-10 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

136Tokiu būdu jis, S. R., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., A. N., A. N., A. D., G. Z. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, Ž. T. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 305 713,08 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, bei savo ir bendrininkų grupės naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - 305 713,08 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM.

137Šiais veiksmais S. R. buvo kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 3 d.

138S. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. K., R. V., E. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, taip pat su M. K., R. J., išankstine tiesiogine tyčia ir siekiant vieningo nusikalstamo sumanymo, t. y. pagaminti netikrus dokumentus, apgaule įgyti PVM bei V. F. naudai apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą - įgyvendinimo, laikotarpyje nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule savo ir bendrininkų grupės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 187 425 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM bei V. F. naudai panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą:

139jis, S. R., 2008 m. kovo mėn. V. F. direktoriui E. K. pasiūlė už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti E. K. vadovaujamai V. F. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai V. F. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti bei įgyti V. F. LR valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš jo, S. R., įsigyti ir įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo - rugsėjo mėn. E. K. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pateikė jam, S. R., V. F. rekvizitus ir sutarčių su V. V. V. V. ir V. Š. priedus, kuriuose nurodytos prekės turi būti įrašytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos V. F. S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas,, o šie gautus duomenis perdavė R. V., kuris nurodė V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitų faktūrų 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašiusi E. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 945 475 Lt, tame tarpe 144 225 Lt PVM, ir pasirašiusi minėtuose dokumentuose kaip V. V. direktorė, PVM sąskaitas faktūras 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 perdavė R. V., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir jį, S. R., perdavė E. K., kuris žinodamas, kad pagal jo, S. R., pateiktus V. V. dokumentus sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtuose V. V. dokumentuose kaip V. F. direktorius ir pateikė juos V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir nurodė šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, ir imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpyje nuo 2008-03-31 iki 2008-06-03 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“, pervedė 945 475 Lt, tame tarpe 144 225 Lt PVM, po ko R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė N. Š. naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti V. F. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, R. V.. N. Š. išgryninus V. F. pervestus pinigus ir perdavus R. V., šis už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, V. K. ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K., J. asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir jį, S. R., perdavė E. K..

140V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktose minėtose V. V. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, po ko, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. kovo - gegužės mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 144 225 Lt nepagrįstai sumažindama V. F. valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau- VMI), po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-06-09, 2008-07-17, 2008-07-18 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

141S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio mėn., iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o pastarieji gautus duomenis perdavė R. V., o šis gautus duomenis perdavė M. K., kuris nurodė V. V. direktoriui N. Ž. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitos faktūros 2008-06-25 serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Ž. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. 2008-06-25 PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294 banką įrašė E. K. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 182 900 Lt, tame tarpe 27 900 Lt PVM, ir pasirašęs minėtame dokumente kaip V. V. direktorius, pastarąją perdavė M. K., o šis - R. V.. R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą netikrą dokumentą per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir jį, S. R., perdavė E. K., kuris E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal jo, S. R., pateiktą V. V. dokumentą sandoris nėra įvykęs, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. F. direktorius ir pateikė ją V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir nurodė šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, ir imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpyje nuo 2008-07-01 iki 2008-07-29 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 165 000 Lt, o į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Parex banke“, pervedė 17 900 Lt, iš viso V. F. į V. V. sąskaitas pervedė 182 900 Lt, tame tarpe 27 900 Lt PVM, po ko R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė M. K., o šis - N. Ž. naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti V. F. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, R. V.. N. Ž. išgryninus V. F. pervestus pinigus ir perdavus M. K., pastarasis šiuos pinigus perdavė R. V., o pastarasis už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino su M. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, V. K. ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir jį, S. R., perdavė E. K., kurio nurodymu AB „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktoje minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė šią V. V. PVM sąskaitą faktūrą į V. F. buhalterinę apskaitą, po ko, šių netikrų V. V. dokumentų pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 27 900 Lt nepagrįstai sumažindamas V. F. LR valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtoje deklaracijoje įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-07-31 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

142Jis, S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo mėn., iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o pastarieji gautus duomenis perdavė R. J., kuris nurodė V. Š. direktorei A. S. į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti E. K. pateiktus duomenis V. Š. tariamai V. F. parduotas prekes. A. S. V. Š. direktorės pavaduotojai I. S. nurodė į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti minėtus E. K. pateiktus duomenis, po ko I. S. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašė E. K. pateiktus duomenis, kad V. Š. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 100 300 Lt, tame tarpe 15 300 Lt PVM, ir pateikė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti A. S.. A. S., pasirašiusi minėtame dokumente kaip V. Š. direktorė, PVM sąskaitą faktūrą 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 perdavė R. J., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą netikrą dokumentą per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas ir jį, S. R., perdavė E. K., kuris tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal S. R. pateiktą minėtą V. Š. PVM sąskaitą faktūrą sandoris nėra įvykęs, nurodė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti V. F. vadybininkui O. M., nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą PVM sąskaitą faktūrą pateikė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie tai, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir nurodė šį netikrą dokumentą įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, ir imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. Š. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-09-30 mokėjimo pavedimu iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. Š. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 100 300 Lt, tame tarpe 15 300 Lt PVM, po ko R. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis V. Š. A. S. vardu išduota debetine kortele išgrynino 86 300 Lt bei pastaruosius perdavė asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, kuris už netikro dokumento surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino su R. J., V. K. ir juo, S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K. ir jį, S. R., perdavė E. K., kurio nurodymu V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktoje minėtoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra yra netikra, įtraukė šią V. Š. PVM sąskaitą faktūrą į V. F. buhalterinę apskaitą, po ko, šio netikro V. Š. dokumento pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 15 300 Lt nepagrįstai sumažindamas V. F. LR valstybės biudžetui mokėtiną PVM. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtoje deklaracijoje įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-10-23 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

143Tokiu būdu jis, S. R., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., M. K., R. J., E. K. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, V. F. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 187 425 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, bei savo ir bendrininkų grupės naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą- 187 425 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtiną PVM.

144Šiais savo veiksmais S. R. buvo kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 3 d.

145Kaltinamoji N. Š. buvo kaltinama pagal BK 25 str. 2 d., 222 str. 1 d. tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su R. V. apgaulingai tvarkė V. V. buhalterinę apskaitą, o būtent laikotarpiu nuo 2007-06-13 iki 2008-05-30 būdama V. V. (juridinių asmenų registre įregistruota 2007-06-11, kodas ( - ), adresu ( - ), Vilniuje) direktore, turėdama galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2008-05-30 apgaulingai tvarkė V. V. buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti V. V. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-06-11 iki 2008-05-30, t. y. N. Š., vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatomis, nurodančiomis, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, pažeisdama to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 14 straipsnio nuostatą, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, be to, pažeisdama Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, pagal kurias uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų, N. Š., vykdydama bendrininko R. V. nurodymus įrašyti į V. V. PVM sąskaitų faktūrų blankus Ž. T. direktoriaus G. Z. ir V. F. direktoriaus E. K. pateiktus duomenis apie tai, kad V. V. tariamai pardavė prekes Ž. T. ir V. F. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, į V. V. PVM sąskaitų faktūrų: 2008-03-13 serija SOL Nr. 000048, 2008-03-14 serija SOL Nr. 000049, 2008-03-26 serija SOL Nr. 000051, 2008-04-03 serija SOL Nr. 000052, 2008-04-10 serija SOL Nr. 000055, 2008-04-17 serija SOL Nr. 000056, 2008-04-23 serija SOL Nr. 000057, 2008-05-08 serija SOL Nr. 000060, 2008-05-13 serija SOL Nr. 000062, 2008-06-02 serija SOL Nr. 000067 blankus įrašė žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 1 325 560,08 Lt, tame tarpe 202 204,08 Lt PVM, bei į V. V. PVM sąskaitų faktūrų: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063, blankus įrašė žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 945 475 Lt, tame tarpe 144 225 Lt PVM, po ko pasirašiusi minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip V. V. direktorė, o 2008-06-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija SOL Nr. 000067 kaip V. V. konsultantė, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė R. V., o šis tęsdamas nusikalstamą sumanymą, po vieną šių PVM sąskaitų faktūrų egzempliorių per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R. perdavė Ž. T. direktoriui G. Z. ir V. F. direktoriui E. K.. Po to ji, N. Š., tęsdama savo nusikalstamą veiką, turėdama tikslą sutrukdyti mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms nustatyti V. V. vykdytą veiklą, ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, V. V. buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė Ž. D., dėl to negalima iš dalies nustatyti tikrosios V. V. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2008-05-30.

146Kaltinamasis A. N. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, susidedančioje iš jo, S. R., V. K., asmens, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., A. D., A. N., G. Z., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo - pagaminti netikrus dokumentus, apgaule įgyti pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM) bei Ž. T. naudai apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę - PVM sumokėjimą į LR valstybės biudžetą - įgyvendinimo, 2008 metų birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 103 509 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM bei Ž. T. naudai panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą:

1472008 metų birželio mėnesį S. R. pasiūlius G. Z. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti G. Z. vadovaujamai Ž. T. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai Ž. T. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti bei įgyti Ž. T. valstybės biudžetui mokėtiną PVM, sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš S. R. įsigyti ir įtraukti jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą bei 2008 metų birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, G. Z. pateikė S. R. Ž. T. rekvizitus ir nurodė, kokios prekės turi būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos Ž. T. S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš G. Z. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė R. V., kuris gautus duomenis perdavė jam, A. N., o jis nurodė A. D. į faktiškai realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie UAB „R. t.“ tariamai Ž. T. parduotas prekes. A. D. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2008-06-03 serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 serija RT Nr. 000247 blankus įrašė G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, ir, pasirašęs minėtuose dokumentuose kaip UAB „R. t.“ direktorius, perdavė juos jam, A. N., o šis R. V., kuris tęsdamas nusikalstamą veiką minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, ir S. R. perdavė G. Z.. Pastarasis tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal S. R. pateiktas minėtas UAB „R. t.“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose kaip Ž. T. direktorius ir pateikė šiuos netikrus dokumentus Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas juos įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats, imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su UAB „R. t.“ už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-06-04, 2008-06-18, 2008-06-26, 2008-07-01 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į UAB „R. t.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, po ko R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė jam, A. N., o šis - A. D. naudojantis UAB „R. t.“ vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti Ž. T. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, A. N.. A. D., išgryninęs Ž. T. pervestus pinigus perdavė jam, A. N., kuris, pasilikęs dalį perduotų pinigų ir juos pasidalinęs su A. D. ir A. N., likusius pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per R. V. perdavė V. K., asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, S. R., o šis perdavė Ž. T. direktoriui G. Z.. Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į Ž. T. buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „R. t.“ dokumentais, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 103 509 Lt nepagrįstai sumažindamas Ž. T. LR valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinančiai apie G. Z. nusikalstamą veiką, elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko V. J. 2008-07-10 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

148Tokiu būdu jis, A. N., veikdamas bendrininkų grupėje su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., A. D., A. N., G. Z. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, Ž. T. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 103 509 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, bei savo ir bendrininkų grupės narių naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - 103 509 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Šiais veiksmais A. N. buvo kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 3 d

149Be to jis, A. N., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2007-07-17 iki 2008-09-02 būdamas V. Š. įmonės kodas ( - ), 2007-07-10 įregistruotos ( - ) Vilniuje, direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpyje nuo 2007-11-09 iki 2008-09-02 apgaulingai tvarkė V. Š. buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti tikrosios V. Š. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2007-11-09 iki 2008-09-02, o būtent: jis, A. N., pagal Lietuvos Respublikos 2011-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 14 str. 2 d. nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad V. Š. PVM sąskaitų faktūrų: 2007-11-09 serija MM Nr. 000001, 2008-02-11 serija MM Nr. 002, 2008-02-29 serija MM Nr. 000003, 2008-02-29 serija MM Nr. 000004, 2008-08-25 serija MM Nr. 000007, 2008-08-28 serija MM Nr. 000008 blankuose įrašyti melagingi duomenys, kad V. Š. tariamai pardavė AB „G.“ filialui prekių ir paslaugų už 66 800 Lt, jas pasirašė kaip V. Š. direktorius. Po ko vieną šių žinomai netikrų PVM sąskaitų faktūrų egzempliorių pateikė A. N., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus perdavė AB „G.“ filialo direktoriui A. M., o antrus minėtų PVM sąskaitų faktūrų egzempliorius jis nurodė V. Š. buhalterei, nieko nežinančiai apie jo nusikalstamą veiką, įtraukti į V. Š. buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti V. Š. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2007-11-09 iki 2008-09-02.

150Šiais savo veiksmais A. N. buvo kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d.

151Kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R, V., A. N., A. N., G. Z., išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule įgyti pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM) bei Ž. T. naudai apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą į valstybės biudžetą, 2008 metų birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 103 509 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM bei Ž. T. naudai panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą:

1522008 metų birželio mėnesį S. R. pasiūlius G. Z., už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti G. Z. vadovaujamai Ž. T. PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai Ž. T. parduotas prekes bei tokiu būdu apgaule sumažinti bei įgyti Ž. T. LR valstybės biudžetui mokėtiną PVM, pastarasis sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš S. R. įsigyti ir įtraukti jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą bei 2008 metų birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, G. Z. pateikė S. R. Ž. T. rekvizitus ir nurodė, kokios prekės turi būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos Ž. T. S. R. iš G. Z. gautus duomenis pateikė V. K. ir asmeniui, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, o šie gautus duomenis perdavė R. V., kuris gautus duomenis perdavė A. N., o pastarasis nurodė A. D. į faktiškai realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti G. Z. pateiktus duomenis apie UAB „R. t.“ tariamai Ž. T. parduotas prekes. Jis, A. D., vykdydamas A. N. nurodymus, Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų: 2008-06-03 serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 serija RT Nr. 000247 blankus įrašė G. Z. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, ir, pasirašęs minėtuose dokumentuose kaip UAB „R. t.“ direktorius, perdavė juos A. N., o šis – R. V., kuris minėtus netikrus dokumentus per V. K., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas ir S. R. perdavė G. Z.. Pastarasis tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal S. R. pateiktas minėtas UAB „R. t.“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose kaip Ž. T. direktorius ir pateikė šiuos netikrus dokumentus Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas juos įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats, imituodamas Ž. T. atsiskaitymus su UAB „R. t.“ už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-06-04, 2008-06-18, 2008-06-26, 2008-07-01 mokėjimo pavedimais iš Ž. T. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Snoras“, į UAB „R. t.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 678 559 Lt, tame tarpe 103 509 Lt PVM, po ko R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė A. N., o pastarasis nurodė A. D., naudojantis UAB „R. t.“ vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti Ž. T. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, A. N.. Jis, A. D., išgryninęs Ž. T. pervestus pinigus perdavė A. N., kuris, pasilikęs dalį perduotų pinigų ir juos pasidalinęs su juo ir A. N., likusius pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, perdavė R. V.. R. V. iš A. N. gautus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K., J. A., S. R. perdavė Ž. T. direktoriui G. Z., kurio nurodymu Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad G. Z. pateiktose minėtose UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į Ž. T. buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais UAB „R. t.“ dokumentais, G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 103 509 Lt nepagrįstai sumažindamas Ž. T. LR valstybės biudžetui mokėtiną PVM. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą, siekdamas panaikinti prievolę - į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinančiai apie G. Z. nusikalstamą veiką, elektroniniu būdu pateikti minėtą netikrą PVM deklaraciją VMI, po ko buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-07-10 pateikė minėtą suklastotą PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

153Tokiu būdu jis, A. D., veikdamas bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, R. V., A. N., A. N., G. Z. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, Ž. T. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 103 509 Lt į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, bei savo ir bendrininkų grupės narių naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - 103 509 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtiną PVM.

154Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 3 d.

155Be to A. D. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2006-08-28 iki 2008-08-27 būdamas UAB „R. t.“, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), Vilniuje, direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2008-08-27 apgaulingai tvarkė UAB „R. t.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „R. t.“ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2008-08-27, o būtent: A. D., pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ to paties įstatymo 19 str. 1-2 d. reikalavimus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, pagal kurias „uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų“, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniuje, vykdydamas A. N. nurodymus į UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų 2008-06-03 serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 serija RT Nr. 000247, 2008-07-02 serija RT Nr. 0000261, 2008-07-08 serija RT Nr. 0000263, 2008-07-11 serija RT Nr. 0000264, 2008-07-14 RT Nr. 0000262 blankus įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotų automobilių bakelių už 1 096 208,10 Lt, tame tarpe 167 218,20 Lt PVM, taip pat vykdydamas A. N. nurodymus į PVM sąskaitų faktūrų 2007-02-06 serija RT Nr. 000048, 2007-03-05 serija RT Nr. 000058, 2007-03-23 serija RT Nr. 000067, 2007-03-29 serija RT Nr. 000069, 2007-04-23 serija RT Nr. 000075, 2007-05-11 serija RT Nr. 000086, 2007-05-14 serija RT Nr. 000087, 2007-06-11 serija RT Nr. 000093, 2007-06-11 serija RT Nr. 000094, 2007-07-24 serija RT Nr. 000108, 2007-07-25 serija RT Nr. 000109, 2007-07-25 serija RT Nr. 000110, 2007-09-25 serija RT Nr. 000127, 2007-10-08 serija RT Nr. 000133, 2007-12-04 serija RT Nr. 000155, 2008-01-07 serija RT Nr. 000170, 2008-01-07 serija RT Nr. 000171, 2008-06-11 serija RT Nr. 000237, 2008-06-11 serija RT Nr. 000238, 2008-06-30 serija RT Nr. 000249, 2008-08-08 serija RT Nr. 000274, 2008-08-11 serija RT Nr. 000275 blankus įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. t.“ tariamai pardavė AB „G.“ filialui prekių ir paslaugų už 210 513,70 Lt, tame tarpe 32 112,25 Lt PVM, po ko pasirašęs UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankuose kaip UAB „R. t.“ direktorius, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė A. N. ir A. N.. Po to jis, A. D., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia, turėdamas tikslą sutrukdyti mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms nustatyti UAB „R. t.“ vykdytą veiklą, ūkinę, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „R. t.“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė N. K., dėl ko negalima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „R. t.“ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2008-08-27.

156Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d.

157Juridinis asmuo V. F. buvo kaltinama tuo, kad ji atstovaujama E. K., kuris būdamas nuo 2007-04-16 iki dabar įmonės direktorius, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas jo naudai ir interesais, neteisėtai, stambiu mastu, vertėsi ūkine komercine veikla, kurią turi teisę vykdyti tik licenciją turintys juridiniai asmenys, o būtent:

158jis, E. K., 2008 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, pažeisdamas 2001-10-23 Lietuvos Respublikos „Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo“ (2004-04-13 redakcija) 3 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias „verstis veikla, susijusia su skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, gali tik supirkėjai, gavę licencijas Vyriausybės nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-06 nutarimu Nr. 177 patvirtintų Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių (2004-08-31 redakcija) 3 p. nuostatas, pagal kurias „licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas gali būti išduotos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybės įstatymus turinčių teisę verstis ūkine komercine veikla, filialams“, nepranešęs mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 str. nuostatą, versliškai ėmėsi komercinės veiklos – netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, turint tikslą perparduoti ir taip gauti pajamų ir tuo pačiu žinodamas, kad šios pajamos yra apmokestinamos - jų neapskaityti, nedeklaruoti bei nemokėti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, o būtent: 2008 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, aikštelėje, Nemėžio kaime, Vilniaus r., veikdamas kaip fizinis asmuo, nurodė O. M., nieko nežinančiam apie jo nusikalstamą veiką ir veikiančiam kaip fiziniam asmeniui, nesurašant pirkimo dokumentų iš fizinių asmenų supirkti naudotus automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelius. O. M., vykdydamas jo nurodymus, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, už nenustatytą sumą, nesurašydamas jokių pardavimo bei pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3 550 vnt. naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių.

159Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB “E.” kaltinamas pagal BK 20 str. 2 d., 202 str. 1 d.

160Be to, juridinis asmuo V. F. buvo kaltinama tuo, kad atstovaujamas E. K., kuris būdamas nuo 2007-04-16 iki dabar, įmonės direktorius, turėjęs teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei veikdamas jo naudai ir interesais, žinodamas, kad iš fizinių asmenų supirkti naudoti automobiliniai išmetamųjų dujų sistemos bakeliai įgyti iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, siekdamas įteisinti šį turtą, žinodamas, kad V. V. V. V. ir V. Š. faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojamos nusikalstamai veikai nuslėpti - prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokėjus pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams bei apgaule įgyjant turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – PVM, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo iki spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitaręs su S. R., V. K., J. A., R. V., M. K. ir R. J., panaudojant netikrus V. V. V. V. ir V. Š. PVM sąskaitų faktūrų blankus, įteisinti jo iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytus naudotus automobilinius išmetamųjų dujų sistemos bakelius, žinodamas, kad ūkinės operacijos tarp V. F. ir V. V. V. V. bei V. Š. realiai neįvyks, V. F. vardu sudarė sandorius su minėtomis įmonėmis dėl naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių tariamo pardavimo V. F. bei atliko finansines operacijas, susijusias su iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytais naudotais automobiliniais išmetamųjų dujų sistemos bakeliais, tokiu būdu Lietuvos Respublikos rinkoje įteisino iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytus 3 550 vnt. naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių:

161jam, E. K., iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgijus 3 550 vnt. naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių, 2008 m. kovo mėn. S. R. pasiūlė už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti E. K. vadovaujamai V. F. PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai jai parduotus naudotus automobilinius išmetamųjų dujų sistemos bakelius bei tokiu būdu įteisinti jo, E. K., iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytus naudotus automobilinius išmetamųjų dujų sistemos bakelius bei apgaule V. F. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - PVM. Jis, E. K., sutiko tokius žinomai netikrus dokumentus iš S. R. įsigyti ir įtraukti juos į V. F. buhalterinę apskaitą bei 2008 m. kovo - rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pateikė S. R. V. F. rekvizitus bei sutarčių su V. V. V. V. bei V. Š. priedus, kuriuose nurodytos prekės turėjo būti nurodytos netikrose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos V. F.

162S. R. 2008 m. kovo mėn. iš E. K., gautus duomenis pateikė V. K. ir J. A., o pastarieji gautus duomenis perdavė R. V., kuris nurodė V. V. direktorei N. Š. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitų faktūrų: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašyti E. K. pateiktus duomenis apie V. V. tariamai parduotas prekes V. F. N. Š. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. PVM sąskaitų faktūrų: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063 blankus įrašiusi pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 945 475 Lt, tame tarpe 144 225 Lt PVM, ir pasirašiusi minėtuose dokumentuose kaip V. V. direktorė, dokumentus perdavė R. V.. R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per V. K., J. A. ir S. R. perdavė E. K..

163Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktus V. V. dokumentus, sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė minėtuose V. V. dokumentuose kaip V. F. direktorius ir pateikė juos V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, o pats, imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpyje nuo 2008-03-31 iki 2008-06-03 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“, pervedė viso 945 475 Lt, tame tarpe 144 225 Lt PVM, po ko R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė N. Š. naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti V. F. pervestus pinigus ir perduoti jam, R. V.. N. Š. išgryninus V. F. pervestus pinigus ir perdavus R. V., šis už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino su J. A., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam, E. K..

164V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K., pateiktose V. V. dokumentuose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šie dokumentai yra netikri, įtraukė juos į V. F. buhalterinę apskaitą.

165S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio mėn. iš E. K. gautus duomenis pateikė V. K. ir J. A., o pastarieji gautus duomenis perdavė R. V., o šis gautus duomenis perdavė M. K., kuris nurodė V. V. direktoriui N. Ž. į realiai jokios veiklos nevykdančios V. V. PVM sąskaitos faktūros 2008-06-25 serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašyti jo, E. K., pateiktus duomenis apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Ž. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. V. 2008-06-25 PVM sąskaitos faktūros serija BLKS Nr. 0000294 blanką įrašė pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad V. V. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 182 900 Lt, tame tarpe 27 900 Lt PVM, ir pasirašęs minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. V. direktorius, ją perdavė M. K., o šis - R. V.. R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą netikrą dokumentą per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam, E. K..

166Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktą minėtą V. V. dokumentą sandoris nėra įvykęs, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. F. direktorius ir pateikė ją V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, o pats, imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. V. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, laikotarpyje nuo 2008-07-01 iki 2008-07-29 mokėjimo pavedimais iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. V. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 165 000 Lt, o į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Parex banke“, pervedė 17 900 Lt, iš viso V. F. į V. V. sąskaitas pervedė 182 900 Lt, tame tarpe 27 900 Lt PVM, po ko R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė M. K., o šis - N. Ž. naudojantis V. V. vardu išduota debetine kortele ir banko čekiais išgryninti V. F. pervestus pinigus ir pastaruosius perduoti jam, M. K.. N. Ž. išgryninus V. F. pervestus pinigus ir šiuos perdavus M. K., pastarasis šiuos pinigus perdavė R. V., o šis už netikrų dokumentų surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą, tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, minėtų pinigų dalį, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino su M. K., J. A., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam, E. K.. Būdavo atvejų, kad S. R. pinigus perduodavo O. M., nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris gautus pinigus perduodavo jam, E. K..

167V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad jo, E. K., pateiktoje V. V. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šis dokumentas yra netikras, įtraukė jį į V. F. buhalterinę apskaitą.

168Taip pat S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo mėn., iš jo, E. K., gautus duomenis pateikė V. K. ir J. A., o pastarieji gautus dokumentus perdavė R. J., kuris nurodė V. Š. direktorei A. S. į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti jo, E. K., pateiktus duomenis apie V. Š. tariamai V. F. parduotas prekes. A. S. V. Š. direktorės pavaduotojai I. S. nurodė į V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-25 serija RAV Nr. 000001 blanką įrašyti pateiktus duomenis, po ko I. S. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterio pagalba į V. Š. 2008-09-25 PVM sąskaitos faktūros serija RAV Nr. 000001 blanką įrašė jo, E. K., pateiktus duomenis, kad V. Š. tariamai pardavė V. F. naudotų automobilių bakelių už 100 300 Lt, tame tarpe 15 300 Lt PVM, ir pateikė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti A. S.. Pastaroji, pasirašiusi minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje kaip V. Š. direktorė, ją perdavė R. J., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą netikrą dokumentą per V. K., J. A. ir S. R. perdavė jam, E. K..

169Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktą V. Š. PVM sąskaitą faktūrą sandoris nėra įvykęs, nurodė šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašyti V. F. vadybininkui O. M., nieko nežinojusiam apie jo nusikalstamą veiką, kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje. Jis tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą PVM sąskaitą faktūrą pateikė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šį netikrą dokumentą įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą, o pats, imituodamas V. F. atsiskaitymus su V. Š. už tariamai šios įmonės parduotas prekes, 2008-09-30 mokėjimo pavedimu iš V. F. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Parex banke“, į V. Š. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 100 300 Lt, tame tarpe 15 300 Lt PVM, po ko R. J., naudodamasis V. Š. A. S. vardu išduota debetine kortele išgrynino 86 300 Lt bei pastaruosius perdavė J. A., kuris už netikro dokumento surašymą, perdavimą bei pinigų išgryninimą tiksliai nenustatytomis proporcijomis, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje minėtų pinigų dalį, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, pasidalino su R. J., V. K. ir S. R., o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K. ir S. R. perdavė jam, E. K..

170V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad jo, E. K., pateiktoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šis dokumentas yra netikras, įtraukė jį į V. F. buhalterinę apskaitą.

171Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB “E.” kaltinamas pagal BK 20 str. 2 d., 216 str. 1 d.

172Juridinis asmuo V. F. taip pat buvo kaltinama tuo, kad ji, atstovaujama E. K., kuris būdamas nuo 2007-04-16 iki dabar, direktorius, turėjęs teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei veikdamas V. F. naudai ir interesais, laikotarpyje nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas įvairių sudėčių bendrininkų grupėse su S. R., V. K., J. A., R. V., M. K. ir R. J., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą - įteisinti jo nusikalstamu būdu įgytus naudotus automobilinius išmetamųjų dujų sistemos bakelius bei apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens - V. F. naudai įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - PVM, apgaule V. F. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 187 425 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančio PVM:

173jis, E. K., žinodamas, kad pagal S. R. jam pateiktus V. V. PVM sąskaitas faktūras: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063, V. V. PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294, V. Š. PVM sąskaitą- faktūrą serija RAV Nr. 000001 sandoriai nėra įvykę, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtose V. V. ir V. V. PVM sąskaitose faktūrose kaip V. F. direktorius, o V. Š. PVM sąskaitą faktūrą nurodė pasirašyti V. F. vadybininkui O. M., nieko nežinojusiam apie jo nusikalstamą veiką, kuris tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė minėtoje V. Š. PVM sąskaitoje faktūroje. Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė šiuos netikrus dokumentus V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas.

174V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktose minėtose V. V. V. V. ir V. Š. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, po ko, remdamasis į V. F. buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais netikrais V. V. V. V. ir V. Š. dokumentais, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. kovo - gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, tokiu būdu 187 425 Lt nepagrįstai sumažindamas V. F. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, V. F. naudai siekdamas įgyti turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - PVM bei žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, po ko V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo 2008-06-09, 2008-07-17, 2008-07-18, 2008-07-31 ir 2008-10-23 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

175Tokiu būdu jis, E. K., veikdamas bendrininkų grupėje su S. R., V. K., J. A., R. V., M. K., R. J., pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, V. F. naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 187 425 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, bei savo ir bendrininkų grupės naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - 187 425 Lt į LR valstybės biudžetą mokėtiną PVM.

176Šiais savo veiksmais UAB “E.” buvo kaltinama pagal BK 20 str. 2 d., 300 str. 3 d.

177Be to, juridinis asmuo V. F. buvo kaltinamas tuo, kad atstovaujamas E. K., kuris būdamas nuo 2007-04-16 iki dabar, direktoriumi, turėjusio teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei veikdamas V. F. naudai ir interesais, laikotarpyje nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., Vilniaus mieste, apgaulingai tvarkė V. F. buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti V. F. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-03-17 iki 2008-09-25:

178jis, E. K., pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“: žinodamas, kad pagal S. R. jam, E. K., pateiktas V. V. PVM sąskaitas faktūras: 2008-03-17 serija SOL Nr. 000050, 2008-04-07 serija SOL Nr. 000054, 2008-05-15 serija SOL Nr. 000063, V. V. 2008-06-25 PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294 ir V. Š. 2008-09-25 PVM sąskaitą faktūrą serija RAV Nr. 000001 sandoriai nėra įvykę, kaip V. F. direktorius pasirašė minėtose PVM sąskaitose faktūrose, po ko šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas juos įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad E. K. pateiktose minėtose V. V. V. V. ir V. Š. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti V. F. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-03-17 iki 2008-09-25.

179Šiais savo veiksmais UAB “E.” buvo kaltinama pagal BK 20 str. 2 d BK 222 str. 1 d.

180Teismo posėdžio metu duodamas parodymus kaltinamasis E. K. nurodė, kad kaltę jis prisipažįsta iš dalies, o būtent dėl BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Jis parodė, kad V. F. užsiėmė automobilių katalizatorių supirkimu. Pagrindinė kilusi problema buvo šios žaliavos legalizavimas. Norint ją išvežti iš Lietuvos ir įforminti išvežimą į Vokietiją, reikėjo, kad ši žaliava būtų oficiali. Tuo metu S. R. pasiūlė šios problemos spendimo būdą, t. y. įsipareigojo surasti kompanijas, kurios galėtų pateikti V. F. dokumentus ir įtraukti į apskaitą. Kai atsirasdavo tam tikri katalizatorių kiekiai, jis (E. K.) tuos katalizatorius, nuveždavo į įmonės sandėlius, esančius Nemėžyje, adresu: Sirokomlės 38. Darydavo pirminį apdirbimą, atskyrimą metalo nuo keramikos, supakavimą, pakrovimą. Visi salėje esantys žmonės jam buvo rekomenduoti S. R.. R. V. su savo buvusia žmona, buvo atvažiavęs į ofisą kartą. Jis bendravo su R. V., kaip su įmonės direktoriumi, nes pastarasis jam taip buvo pristatytas. V. K. ir J. A. žinojo, kaip S. R. pažįstamus. Yra juos matęs, bendravęs. Iš matymo pažįsta visus kaltinamuosius, su visais yra bendravęs bent po vieną kartą, nes vienas iš jo reikalavimų buvo jų atvažiavimas į V. F. ofisą, kad jis įsitikintų, jog tai tikrai yra įmonių direktoriai, kad įmonės veikiančios, nes pati schema buvo ne visai teisėta, todėl jam norėjosi įsitikinti, kad viskas bus gerai. Schema buvo ne visai teisėta, kaip kad visi minėjo, nes buvo daroma tokiu būdu: būdavo nuperkamas atitinkamas kiekis katalizatorių (100, 200, 500 kg ar 1 t) ir tada, prieš paruošiant juos išsiųsti, reikėjo tą kiekį katalizatorių legalizuoti. Reikėdavo sutvarkyti popierius buhalterijai, apiforminti išsiuntimą. Kai susikaupdavo atitinkamas kiekis žaliavos išsiuntimui, jis suderindavo, sutvarkydavo pačius dokumentus, išrašydavo sąskaitą, po to tie dokumentai „susikeisdavo“ per S. R. ir būdavo daromas pavedimas. Pinigai patekdavo į tų įmonių sąskaitas. S. R. turėdavo jam sugrąžinti pinigus be PVM, atskaičius jo, t. y. S. R. 4 ar 5 proc. nuo sumos. S. R. priklausė procentai, nes jis buvo žmogus, kuris garantuoja ir kontroliuoja, kad viskas vyktų sklandžiai ir be problemų. Ta suma buvo tokia: jis darydavo pavedimą sumai, kurią sudarė prekės kaina ir PVM. Pagal įstatymą taip turėjo būti. Jie turėjo jam grąžinti sumą be PVM, nes PVM turėjo būti sumokėtas pagal susitarimą, atskaičiavus 4-5 proc. nuo tos sumos be PVM. Visi pinigai ir dokumentai „vaikščiodavo“ per S. R.. Gal kokiu išskirtiniu atveju ar pora kartų paėmė jis pats, kai S. R. negalėdavo paimti ir atvežti. Minėdamas tas įmones, jis turi galvoje bendroves, nurodytas kaltinime, t. y. V. V. V. V. V. Š. Su tų įmonių vadovais tiesiogiai bendravo iš esmės vieną kartą, kai jie buvo atvažiavę pas jį. Tolesnis bendravimas buvo per S. R., kuris asmeniškai garantavo, kad tai žmonės, kurie yra patikimi ir gali tai daryti. Jam buvo duota žodinė garantija. Kiek pamena, pirmojo sandorio atveju jie buvo sumokėję PVM. Kai jis tarėsi su S. R., nurodė, kad, norint vykdyti veiklą toliau, jam reikia, jog viskas vyktų tvarkingai. Jam buvo reikalinga darbo pradžia. Pirmą kartą PVM buvo tos įmonės sumokėtas. Automobilių katalizatoriai buvo superkami iš fizinių asmenų, bet su kaltinime minimomis įmonėmis realiai sandoriai nevykdavo. Už ką tokiu atveju turėjo būti grąžintas PVM, kaltinamasis teigia paaiškinti negalįs. Tokį legalizavimo mechanizmą pasiūlė S. R., su kuriuo jis buvo pažįstamas apie 10-12 m., abu dirbo pas V. K.. Kai išėjo iš minėto darbo, su S. R. toliau bendravo. Jo veikla, kuria užsiėmė išėjęs iš V. K. įmonės, buvo gimininga ankstesnei, o toks pasiūlymas tiesiog iš kalbos išėjo. Tuo metu jis V. F. akcininkas nebuvo, o buvo šios įmonės direktorius. Vėliau buvo dar kitas partneris, jis taip pat buvo akcininkas. Turėjo sunkumų, buvo paėmę kreditą. Pirkimų-pardavimų forminti nenorėjo, nes niekas iš katalizatorių pardavėjų nenorėjo oficialiai pardavinėti katalizatorių. Katalizatorius realiai supirkinėjo jis pats (E. K.), tai darė neoficialiai. Oficialių pirkimo-pardavimo dokumentų neturėjo. Jis atliko fizinį darbą: asmeniškai važiuodavo ir supirkinėdavo katalizatorius, bet už įmonės pinigus. Su juridiniais asmenimis dirbo retai, tai buvo pavieniai atvejai. Su fiziniais asmenimis, iš kurių pirkdavo katalizatorius, atsiskaitydavo grynais pinigais, tai buvo įmonės pinigai. Pirminių buhalterinių dokumentų fiziniams asmenims neišrašydavo, nes jie patys to nenorėjo. Kasos pajamų-išlaidų orderių po sandorių su fiziniais asmenimis nepildė. Kitaip pardavėjai nesutiko su sandoriais. Gauto laužo (supirkto iš fizinių asmenų) sandėliuose neužpajamuodavo. Gavę dokumentus iš kaltinime minėtų įmonių, juos užpajamuodavo. Viskas realiai vyko taip: jis važiuodavo po Lietuvą, supirkinėdavo katalizatorius iš fizinių asmenų, o kai susikaupdavo, pvz., apie 500 kg žaliavos, tai tam faktiniam kiekiui įmonės: „S.“, „B.“, „E.“ jam išrašydavo sąskaitas, pirkimo-pardavimo dokumentus. Po to, kai sąskaitos būdavo išrašytos, jis jas oficialiai įformindavo, užpajamuodavo įmonės buhalterijoje ir viską išsiųsdavo į Vokietiją perdirbimui. Pinigai iš Vokietijos grįždavo į įmonės „E.“ sąskaitas. Tokia schema pradėjo veikti po pokalbio su S. R. 2008 m., įmonei tik įsikūrus, praktiškai pradėjus darbą. Jis (E. K.) iki tol dirbo to verslo terpėje, iš arti viską matė ir žinojo, kaip vyksta supirkimai, kaip schema veikia realiai. Supirkimams iš fizinių asmenų pirminių buhalterinių dokumentų neišrašydavo. Vėliau užpajamuodavo. Būdavo, superka, pavyzdžiui, 100 kg katalizatorių. Kaina gali svyruoti nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo bakelio, mašinos modelio, metų, metalo rūšies. Jis žinojo specifiką, jam nereikėjo užsirašyti informacijos, visi duomenys buvo galvoje. Nuvažiavęs pas žmogų, kuris turi katalizatorių, sutaria kainą, nuperka. Nuveža prekę į įmonės sandėlį. Formaliai įmonės, nurodytos kaltinime, išrašydavo sąskaitas. Tai vykdavo atgaline data. Realiai tas sandėris būdavo įvykęs praeityje.

181S. R. buvo reikalingas, nes jis (E. K.) neturėjo nei laiko, nei galimybių surasti tas įmones. Po to, kai surado įmones, S. R. buvo reikalingas tolimesniam etape, nes jis buvo savotiškas garantas. Jis turėjo savo dalį, garantavo, kad bus viskas tvarkingai, kad PVM bus sumokėtas. S. R. funkcijos buvo dokumentų paėmimas, suderinimas. Su visomis tomis įmonėmis buvo grynai jo (S. R.) tiesioginis bendravimas – tos įmonės tiesiogiai kontaktuodavo su S. R.. Jis (E. K.) tiesiog surinkdavo prekių partiją, pasakydavo S. R., kad reikalingi popieriai. S. R. suorganizuodavo dokumentų paėmimą, pinigų atidavimą. Kartais man pinigus atiduodavo S. R. sūnus. S. R. vertino, kaip garantą, nes versle yra ne tik rašytinės sutartys, bet ir žodinis susitarimas, kuris taip pat yra sutarties dalis. Registrų centre jis pats taip pat patikrindavo rekomenduotas įmones, ar jos yra PVM mokėtojos, pasižiūrėdavo, ar jos neturi skolų. S. R. pasitikėjo, tikėjosi, kad tos jo rekomenduotos įmonės, kurios išrašinės sąskaitas, turės supratimą apie piniginius srautus, bus tvarkingos. Jis sakė, kad viskas gerai, kad jos galės tai daryti. Buvo akcentuotas PVM mokėjimas. Ar tos įmonės realiai užsiiminės katalizatorių pardavimu, jis nežinojo. Fiktyvių sandorių tikslas buvo legalizuoti supirktus automobilių katalizatorius, kuriuos supirkinėdamas jis negalėjo išrašyti fiziniams asmenims dokumentų. Jie (fiziniai asmenys) net nenorėdavo bendrauti, jei pradėdavo to reikalauti. Mokėdavo tiems žmonėms įmonės pinigais, juos nusiimdavo iš įmonės sąskaitos. Kai kaltinime minimos įmonės jam grąžindavo pinigus, už juos pirkdavo katalizatorius, nes tai formaliai buvo įmonės pinigai. Jis pinigus iš V. F. sąskaitos pervesdavo į tos įmonės, išrašiusios sąskaitą-faktūrą, sąskaitą. Pervesdavo visą sumą su PVM. Jie pinigus išgrynindavo, būtent tą pinigų dalį, kuri be PVM atiduodavo jam. Kas išgrynindavo pinigus jis nežino, bet jam juos atiduodavo S. R. (sumą be PVM grynais pinigais). Į įmonę pinigai grįždavo, nes jis už tuos grynus pinigus vėl pirko katalizatorius, ta žaliava važiuodavo į Vokietiją oficialiai: vykdavo perdirbimas, vokiečiai pervesdavo pinigus į įmonės sąskaitą, pinigai grįždavo į įmonės sąskaitą. Už grynus pinigus jis supirkdavau katalizatorius, tai buvo įmonės pinigai, tačiau, kai S. R. grąžindavo jam didelę pinigų sumą, išgrynintą minėtų įmonių, jis pinigų įmonei neformindavo, įnešimo pajamų orderių šiems pinigams nerašydavo. Šie pinigai į įmonės sąskaitą grąžinami nebuvo. Tiesiog už juos vėl pirkdavo katalizatorius. Katalizatoriai buvo superkami be įsigijimo dokumentų. Procentą, priklausantį S. R., tą, kurį buvo sutarę, atsiskaičiuodavo jis pats.

182Apie V. V. V. V. V. Š. egzistavimą jis (E. K.) žinojo – vieną kartą susitiko su direktoriais, pasirašė sutartis. Jis pats fiziškai nevažiavo į ofisus, gamybines patalpas, dėl to gailisi. Tikslas įteisinti bakelius buvo pasiektas – tuos bakelius jis įteisino, sąskaitas pateikė buhalterijai, įtraukdavo į apskaitą. Asmuo, kuris tvarkė buhalteriją, apie tai, kad sandoriai su įmonėmis realiai nevyko, nežinojo. Tie duomenys buvo teikiami VMI. Kai parsidėjo reikalai su VMI, suprato, kad tai yra nelegalu, bet tokios tada buvo realijos. Supranta, kad tai neatleidžia nuo atsakomybės. Taip išeina, kad jis įsigydavo iš S. R. nelegalius dokumentus, tačiau tai darė, kad galėtų legalizuoti žaliavą. Pats pirmas sandoris įvyko tvarkingai – PVM sugrįžo į sąskaitą. Jį susigrąžino. Sumos buvo didelės. Tada padidėjo kiekiai, apyvartos. VMI buvo tokia sistema, jeigu vieną kartą tvarkingai įmonė susimokėjo, ji įtraukiama į „žaliąjį sąrašą“, tai reiškia, kad praėjo įmonė etapą ir gali toliau dirbti. Tačiau pradėjus dar aktyviau dirbti, t. y. po dviejų-trijų mėnesių, VMI ėmėsi veiksmų. Jis tada skambino S. R. dėl PVM. Jam buvo patvirtinta, kad įmonės PMV moka. Nežino, kas vyko pas juos.Pirmus kartus, kai jį S. R. supažindino su direktoriais, dalyvavo ir pats S. R.. Pirmus kartus buvo kalbėta su tų įmonių direktoriais, viskas jiems buvo paaiškinta. Buvo paaiškintas tikslas legalizuoti žaliavą. Tie direktoriai buvo informuoti. Atsisakiusių nebuvo. S. R. visame šiame aiškinimo procese dalyvavo. Jie (įmonių direktoriai) ateidavo jau žinodami reikalą. Jis (E. K.) konkrečių detalių nederino. Iš jo pusės buvo derinama sutartis, priedas, sąskaitos išrašymas. Visa kita, jų tarpusavio atsiskaitymai, buvo tvarkomi S. R..

183Į klausimą, kas pranešdavo įmonėms, atsiradus galimybei sudaryti fiktyvų sandorį, gali atsakyti, kad, kadangi pats supirkinėjo katalizatorius, viską žinojo, pats ir planuodavo, tačiau veikė visuomet per S. R.. Iš dalies pripažįsta savo kaltę, dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, o dėl sukčiavimo ironiška, bet, kai prasidėjo visos problemos, pateikė užklausimą VMI: ar jie, pirkdami tokią žaliavą, gali patys mokėti PVM, ir gavo atsakymą, kad negali patys mokėti PMV – tai turi daryti įmonės, kurios formindavo sandorius (tos VMI informacijos, apie padarytą užklausimą dėl veiklos teisėtumo, šiuo metu nėra galimybės surasti). Jei jis pats būtų forminęs visą dokumentaciją, būtų susimokėjęs PVM. Nebūtų kilę problemų ir tokios bylos. Jis tuo metu neturėjo galimybės elgtis kitaip, nes tokia buvo to verslo terpė, o visa kita palieka vertinti teismui. Šiuo metu tos situacijos nevertina gerai. Per tuo 8-9 m. daug kas pasikeitė, daug ką prarado, padarė išvadas. Dirba toliau. Yra kitos įmonės direktorius, užsiima ta pačia veikla – automobilių katalizatorių supirkimu. Lietuvos rinkoje nedirba. Viską veža iš rytų. Viską daro oficialiai .

184Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis E. K. taip pat nurodė, kad šiuo metu V. F. veikla sustabdyta, dirbančiųjų nėra. Šiai įmonei šiuo metu niekas nevadovauja. Jis nežino, kodėl kreditoriai neinicijuoja bankroto, nežino, kas yra įmonės akcininkai, jis pats nebeliko akcininku.

185Kaip kad buvo pasiūlęs S. R., pastarajam likdavo 5 proc. nuo sumos. Tuo metu tokio verslo pelningumas buvo 15 proc., todėl tokia suma tokiam momentui buvo normali. Kokia nauda buvo įmonių direktoriams, negali pasakyti – tai žino S. R.. Jis pats E. K. išrašinėjo sąskaitas-faktūras, kurias pateikdavo į buhalteriją, o buhalterė – į VMI.

186Žaliavą pirko už įmonės pinigus ir automatiškai tai buvo įmonės žaliava, tik tuo momentu neapskaityta. Katalizatorius laikė įmonės patalpose, naudojo įmonės transportą – automobilį „Audi“. Pirkimų-pardavimų nauda buvo įmonei, o ne jam, kaip asmeniui. Žaliavą realizuodavo Vokietijoje. Tai buvo ne Lietuvos įmonės. Pardavimai buvo su nuliniu PVM. Trečioms šalims buvo nulinis PVM. PVM grąžinimas buvo įvykdytas, atliekant įmonės mokesčių administratoriaus patikrinimą. Buvo oficialiai surašyta pažyma.

187S. R. pats puikai žinojo šio reikalo virtuvę. Problema dėl bakelių legalizavimo kilo jam (E. K.). Jis nepamena, nei kur vyko pokalbis su S. R., nei kas jį iniciavo – kalbėjosi bendrai apie problemas. S. R. buvo V. K. žmogus, dirbo Ž. T. todėl jis (E. K.) jį pažinojo ir žinojo, kad pastarasis gali padėti, nes turi pažinčių. Nepamena, ar tuo metu, kai vyko toks pokalbis, jis jau supirkinėjo bakelius. Pokalbio su S. R. metu, aptarė legalizavimo schemą, kalbėta apie PVM mokėjimą ir tai buvo pagrindinis akcentas. Visada reikdavo, kad PVM būtų mokamas. Jis kalbėjo apie pirkėjo PVM. Su kaltinime minimų įmonių direktoriais PVM mokėjimo klausimas buvo aptartas. Su visais tais, kurie buvo atvykę į jo ofisą, ais buvo kalbėta. Jis mano, kad direktorius, kuris eina tokias pareigas, turėjo pilnai suprasti, kad yra atsakingas. Jis pats su direktoriais kalbėjo dėl PVM, jie teigė, kad mokės.

188Išrašydamas PVM sąskaitą-faktūrą, nurodydavo bendrą sumą plius PVM. Šią sumą paskaičiuodavo jis pats, nes nieko ten ypatingai skaičiuoti nereikia. Yra kaina už kilogramą, yra 18 procentų PVM. Sąskaitos-faktūros būdavo pateikiamos S. R.. Jam (E. K.) buvo svarbu turėti pateisinančius dokumentus, nes tai buvo susiję su galimybe oficialiai išsiųsti krovinį į Vokietiją. Tokie tuo metu buvo įstatymai, be to, tik taip Vokietijos kompanija galėjo perdirbti žaliavą. Grįžusius pinigus vartodavo, kaip apyvartines lėšas. Kai susigrąžindavo PVM, tai, jis manė, kad teisėtai, pagrįstai susigrąžina. Manė, kad įmonės PVM yra sumokėjusios. Apie tai, kad įmonės nemoka PVM, sužinojo tada, kai VMI paskambino ir pasakė, kad yra problemų. Jis tikėjo, kad viskas bus gerai po pirmojo sandorio. Manė, kad PVM bus mokomas. Pilnai pasitikėjo S. R., su kuiruo kalbėjo po VMI skambučio ir kuris patikino, kad įmonės tuoj susimokės PVM. Pats netikrino, ar įmonės moka PVM.

189Kai N. Š. buvo atvykusi kartu su R. V., jam susidarė įspūdis, kad R. V. buvo UAB “S.” direktorius, nes pasirodė, kad ne ji sprendimus priiminėja. Nežino, ar N. Š. apie visą mechanizmą žinojo. Neatsimena, ar buvo sandorių su UAB „R. t.“. Jis nesakė, kad A. N. buvo atvažiavęs pas jį į ofisą, jis A. N. neatsimena (T 40, b. l. 143-149).

190E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. E. K. nurodė, kad minėtus parodymus iš esmės tvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas jis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad nuo 2007 m. buvo V. F. direktorius. Įmonės pagrindinė veikla – prekyba spalvotais metalais, elektronikos laužo, automobilinių katalizatorių ar kitų atliekų supirkimu bei perdirbimu. Pagrindiniai metalo tiekėjai buvo Lietuvos įmonės bei fiziniai asmenys. V. F. turėjo metalo bei automobilinių katalizatorių supirkimo bei perdirbimo aikštelę Nemėžyje, Vilniaus raj., kur buvo daromas pirminis rūšiavimas (juodas ir spalvotas metalas) ir pirminis perdirbimas katalizatorių laužo (bakelių pjaustymas, katalizatoriaus malimas). Katalizatorius iš fizinių asmenų V. F. supirkinėjo apytiksliai nuo 2008 m. pradžios iki 2008 m. spalio mėn. Surinkus katalizatorių apie 1 toną, jie būdavo ruošiami pardavimui Vokietijos įmonei (pavadinimo neatsimena), su kuria V. F. buvo sudariusi prekybos sutartį. Kadangi V. F. reklamavosi internete ir laikraščiuose, tai katalizatorius daugiausia pirkdavo iš fizinių asmenų, kurie prekes atveždavo į Nemėžyje esančią metalo supirkimo aikštelę. Joje viskas būdavo pasveriama, pardavėjui, t. y. fiziniam asmeniui sumokami grynieji pinigai. Pinigus mokėdavo jis, nes pats dalyvaudavo priimant prekes. Jam padėdavo ir O. M., kuris dirbo V. F. vadybininku, buvo jo padėjėjas, todėl kartais pinigus sumokėdavo ir pastarasis. Joks apskaitos dokumentas, patvirtinantis prekės įsigijimą ir pinigų sumokėjimą asmeniui, pardavusiam katalizatorius, išrašomas nebūdavo. Visais atvejais tie katalizatoriai buvo superkami įmonės vardu. Įmonė turėjo visus reikiamus leidimus ir licencijas vykdyti šią veiklą, t. y. supirkti spalvoto ir juodojo metalo laužą, automobilių katalizatorių laužą, elektronikos laužą ir kitą laužą ar atliekas, turinčias savyje tauriųjų metalų. Kadangi katalizatoriai buvo nupirkti be įsigijimo dokumentų, o V. F. norint juos parduoti, reikėjo tam įsigijimo dokumentų, todėl apie šią problemą jis 2008 m. papasakojo savo pažįstamam S. R.. Šis pasakė, jog gali jam pagelbėti tuo klausimu, kadangi turi keletą pažįstamų, kurie yra autoservisų savininkai ir kad servisuose nuolat susikaupia „popierinių“ automobilinių katalizatorių kiekiai ir jie patys suinteresuoti nurašyti automobilinius katalizatorius, t. y. išrašyti fiktyvius dokumentus. S. R. taip pat pasakė, kad jie deklaruos visą PVM ir jį visą sumokės į valstybės biudžetą. Jis sutiko su S. R. pasiūlymu, nes nematė nieko blogo tame, suprato, kad visi mokesčiai bus sumokami, ir per keletą kartų pateikė duomenis, kuriuos reikėtų įrašyti į sąskaitas-faktūras. Vėliau S. R. jam pateikė kelių įmonių PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo atvaizduotas prekių pardavimas V. F. Šios PVM sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos mokėjimo pavedimais. Kaip ir buvo sutarta, S. R. po pinigų pervedimo jam grąžindavo pervestus pinigus be PVM sumos. Visi įsigyti katalizatoriai su V. V. V. V. V. Š. PVM sąskaitomis-faktūromis buvo užpajamuoti įmonėje, o vėliau šie katalizatoriai buvo parduoti į Vokietiją su 0 PVM tarifu. Eksportavus katalizatorius į Vokietiją, V. F. pateikė prašymą mokesčių inspekcijai grąžinti PVM permoką, kuri nebuvo sugrąžinta. Pats procesas vykdavo taip, kai būdavo sukaupta katalizatorių apie 1 toną, jis skambindavo S. R., jie susitikdavo arba kažkur Vilniaus mieste, arba S. R. atvažiuodavo pas jį į ofisą, esantį Vytenio g. 50, Vilniuje. Jis S. R. nurodydavo, kokiam kiekiui ir kokiai sumai reikia išrašyti PVM sąskaitas-faktūras. PVM sąskaitose-faktūrose jis nurodydavo įrašyti realią, jo paties sumokėtą pirkimo kainą, kurią jis nustatydavo pagal tuo metu esančią rinkos kainą. Sutartis ir krovinio važtaraščius paruošdavo jis, pagal įmonių duomenis, kuriuos jam pateikdavo S. R.. Su S. R. buvo sutarta, kad kai „suvaikšto“ apskaitos dokumentai, juos pasirašo visos šalys, tada jis pats asmeniškai visada padarydavo pavedimą per elektroninę bankininkystę iš V. F. sąskaitos, buvusios SEB banke, į tos įmonės sąskaitą, kurios duomenys būdavo nurodyti dokumentuose. Jam turėdavo grąžinti visą V. F. pervestą pinigų sumą be PVM ir nuo tos grynos sumos S. R. dar turėdavo atsiskaičiuoti 4 procentus. Toks buvo jo ir S. R. bendras susitarimas dėl atsiskaitymo. Paruoštus dokumentus jis atiduodavo S. R. arba pastarojo nurodytiems asmenims, su kuriais jis irgi susitikdavo, kur nors Vilniaus mieste. Buvo keletas atvejų, kai jo paruoštus ir pasirašytus dokumentus S. R. arba pastarojo nurodytiems asmenis perduodavo O. M., tačiau S. R. nurodytų asmenų vardų bei pavardžių pasakyti negali, nes jų nežino, jų asmeniškai nepažinojo, tik perduodavo dokumentus. Po keleto dienų pasirašytus dokumentus, t. y. sutartis, krovinio važtaraščius, PVM sąskaitas-faktūras, susitikimo metu jam atiduodavo S. R. arba jis juos paimdavo iš S. R. nurodytų asmenų, su jais susitikus Vilniaus mieste. Gavęs dokumentus jis pervesdavo pinigus, o jam kartais tą pačią dieną, o kartais ir po kelių dienų atveždavo ir atiduodavo pinigus S. R., kažkur susitikus Vilniaus mieste, o gal kelis kartus ir V. F. ofise. Kiek pamena, buvo keli atvejai kai pinigus iš S. R. pasiimdavo O. M., tačiau nors O. M. ir buvo V. F. darbuotojas, ir kaip minėjo, jo nurodymu perdavė S. R. ir kitiems asmenims dokumentus bei paėmė iš S. R. jo nurodymu pinigus, tačiau apie kokią nors jo vykdomą neteisėtą veiklą, pastarasis tikrai nieko nežinojo, nieko neklausinėdavo, o jis jam nieko ir nesakydavo. Apie jo susitarimą su S. R. O. M. nieko nežinojo, jis tik vykdė jo nurodymus. Pagal savo darbo pobūdį O. M. buvo atsakingas už aikštelės veiklą ir dalyvavo katalizatorių pirkime, jam nurodant, tačiau ne kaip fizinis asmuo, o kaip V. F. atstovas. O. M. jam tik pateikdavo duomenis apie supirktą katalizatorių kiekį aikštelėse. Galimai O. M. jo prašymu buvo nuvykęs susitikti su S. R. ir paimti pinigus, tačiau iš kur šie pinigai ir už ką, nežinojo. O. M., jo nurodymu, pasirašė ant PVM sąskaitos-faktūros, kurią išrašė V. Š. turėdamas tam teisę, kaip V. F. atstovas, nes, jis, kiek pamena, tuo metu jis nebuvo Lietuvoje. Gautus iš S. R. apskaitos dokumentus jis perduodavo V. F. apskaitos įmonės UAB „I.“ darbuotojai S. K., kuri nieko nežinojo apie tai, kad PVM sąskaitose-faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos tarp nurodytų subjektų nėra įvykę. Pastaroji minėtus apskaitos dokumentus įtraukdavo į V. F. apskaitą. Pirmas neteisėtas sandoris, kiek atsimena, įvyko su V. V. toliau dar atsirado V. V. ir V. Š. Minėtų įmonių direktorių nepažįsta, su jais niekada nebendravo, kur buvo nurodytų įmonių ofisai, nežino, pats asmeniškai niekada tenai nebuvo. Visi tokiu būdu gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje, t. y. perkant toliau katalizatorius (T. 11, b. l. 193-194; T. 12, b. l. 1; T. 34, b. l. 36).

191Kaltinamasis S. R. teisme duodamas parodymus posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad V. K. pažįsta seniai, susipažino Šiauliuose. Su E. K. susipažino Vilniuje. 2007 m. pradžioje V. K. paprašė paslaugos (buvo reikalingi dokumentai įforminti katalizatorius), paklausė, gal jis žino, kas pardavinėja katalizatorius. Jis tokių firmų nežinojo, bet po kurio laiko susitikęs su V. K., jo paklausė, ar žino tokių įmonių, paaiškinęs, kad jo draugui reikalingi dokumentai. V. K. sakė, kad pabandys rasti. Po kurio laiko V. K. jam paskambino ir pasakė, kad rado firmą. Šiuos kontaktus perdavė V. K.. Iš esmės tame sandoryje nieko nesuprato. Jam paaiškino, kad gaus procentą nuo grynų pinigų sumos, 1 procentą be PVM, jis tik turėjo pasakyti firmos kontaktus. Sutiko su ta sąlyga. Firmų savininkai susitikdavo be jo. Dabar neatsimena firmų pavadinimų. Jie susitikdavo ir derindavo reikalus, jam nedalyvaujant. Buvo susitarimas, kad jis gaus procentą už tai, kad juos supažindins. Po kurio laiko jam reikėdavo paimti pinigus ir perduoti. Už ką būdavo tie pinigai, jis nežinodavo ir nesigilindavo, nes jam už tai mokėjo procentą. Sumos buvo 2000 - 30 000 Lt. Sumokėjimo tvarka buvo tokia: G. Z. perduodavo paketą jam, jis pinigus perduodavo kažkokiam darbuotojui. Vieną procentą pasiimdavo pats. Pvz.: suma buvo 30 000 Lt, tai 300 Lt pasiimdavo sau, likusią sumą perduodavo. Taip ir vyko visos procedūros 3-4 mėnesius. Visą laiką buvo ta pati schema. Esmė ta pati buvo. Įmonių, su kuriomis dirbo G. Z., neatsimena.

192Teisėjai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 4 dalimi, pagarsinus kaltinamojo S. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina. Apie šiuos parodymus jis gali paaiškinti, kad pinigus vadino juodaisiais ir neteisėtais, nes ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas taip reikalavo. Parodymus davė tik iš dalies laisva valia, nes tyrėjai buvo suėmę jo sūnų ir grasino jį pasodinti. Kai kurie parodymų momentai surašyti neteisingai. Jis pripažįsta, kad buvo tarpininkas. Neteisėta, mano, yra tai, kad ėmė tą vieną procentą. Taip išeina, suprato, kad užsiima neteisėta veikla. PVM grobstyme jis nedalyvavo. Jis tik perveždavo dokumentus ir pinigus. Ž. T. ir V. F. užsiėmė ta pačia veikla. Su įmonių savininkais jis nebendraudavo. Jis tik iš G. Z. ir V. K. gaudavo telefono numerius ir juos perduodavo. Vertina savo veiklą neigiamai. Gailisi, kad taip įvyko, negalvojo, kad tai taip rimta. Ateityje tuo neužsiimtų. Tuo metu, kam buvo reikalingi tarpininkai, jis nesuprato. Manė, kad buvo reikalingi gryni pinigai pirkti katalizatoriams. Nežinojo, kad tos įmonės nepardavinėja katalizatorių. N. Š. nepažįsta. Ant dokumentų jis nepasirašydavo, tik juos nuveždavo. Dokumentus ir paketus atiduodavo V. K., G. Z. arba E. K.. Pažinojo tik tris asmenis. Patį pirmą kartą susitikęs su V. K. jam paaiškino, kad reikalingi gryni pinigai pirkti katalizatoriams. Pasakė jam, kad už tai firmos duos 4,5 procento nuo sumos. Firmos turi būti tokios, kurios galėtų išrašyti sąskaitas faktūras. Tokios, kurios gali „parduoti“ dokumentus. Realių sandorių nėra. Ar bendrovės mokėjo PVM, jis nežinojo. Jis mane, kad jos moka PVM. G. Z. yra klausęs, ar įmonės moka PVM. V. K. sakė, kad moka. Tiksliai nieko pasakyti negali, nes dėl tokių klausimų sutikdavo įmonių direktoriai ir kalbėdavosi. Jis tame nedalyvaudavo. Manė, kad G. Z. pinigus naudoja katalizatorių pirkimui, ūkio reikmėms. Kad tai yra fiktyvi veikla, jis girdėjo iš nuogirdų, bet tuo metu nesuprato. Pastebėjo, kad PVM nemokamas tada, kai G. Z. gavo dokumentus, patvirtinančius, kad įmonės PVM nemoka. Dokumentų klastojimą suprato taip, kad realiai prekių nebuvo, o buvo tik pinigai. Nežinojo, ar tokios realios operacijos vyko, ar G. Z. pirko bakelius ar ne. Jis buvo tik tarpininkas. Apie įmonių buhalterinę apskaitą nežinojo nieko. Su V. F. lygiai tokia pat schema buvo, kaip ir su visomis įmonėmis. Šiandien jo pozicija yra tokia, kad suvedė žmones tarpusavyje, vežiojo pinigus, dokumentus, gaudavo už tai procentą ir daugiau nieko nežinojo. Žinojo, kad dalyvauja neteisėtoje veikloje. Įmonės gaudavo „juoduosius“, niekur neapskaitytus pinigus. Iš V. K. paaiškinimo suprato taip, kad tai bus galimai popierinis dokumentų tvarkymas. Tuo momentu reikėjo katalizatorių, buvo reikalingos įmonės, kurioms katalizatorių reikėjo. Dėl prekių įmonės tarėsi tarpusavyje G. Z. ir įmonių direktoriai. Ateidavo suma nuo V. K., pvz. 10 000 Lt, 4,5 procento atitekdavo E. K., G. Z., o kiti 4,5 procento, kaip ir laikydavosi firmose. Kiek pasiimdavo įmonės jis tiksliai nežino. Jis pasiimdavo 1 procentą nuo sumos be PVM. Su V. Š. reikalų neturėjo. Pirmieji asmenys, kurie paprašė paslaugų ir apie tai kalbėjo, buvo V. K. ir G. Z.. To pokalbio metu dalyvavo ir jis.

193Kaltinamasis S. R., atsakydamas į teisėjos klausimus atsakė, kad jam buvo mokoma 3,5 procento, o ne 5 procentai nuo sumos be PVM, kaip kad nurodė teisme apklausiamas E. K.. Jis pats (S. R.) nieko neskaičiuodavo – gaudavo sumą, o ten jau būdavo viskas paskaičiuota, sau pasiimdavau 3,5 proc. Gi 4 proc. jam buvo mokami nuo sumų sandoriuose su Ž. T. Su E. K. parodymais iš esmės sutinka, panašiai viskas buvo, kaip kad papasakojo E. K., tik tiek, kad jis pats (S. R.) į E. K. firmą nieko neatvesdavo, bendravo su juo telefonu, žmonės atvykdavo į pokalbius su E. K.. Jis tiesiog suvesdavo E. K. su tais žmonėmis Tuose susitikimuose nedalyvavo. Tą informaciją, kurią E. K. teigia sužinojęs iš jo (apie bakelių legalizavimo schmemą), jis (E. K.) jau ir anksčiau žinojo (T. 40, b. l. 149).

194Kaltinamasis S. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis buvo tik tarpininkas tarp jo pažįstamo V. K. ir Ž. T. bei V. F. perduodant pinigus, sumos buvo įvairios. Jis pažįsta V. K., E. K. ir G. Z., kitų asmenų nepažįsta. Apie tai, kad jis kartu su kitais asmenimis dalyvavo PVM grobstyme, jis tada nežinojo, to nesuprato ir nieko dėl to neįtarinėjo. Jis tada tik žinojo, kad dalyvauja neteisėtoje veikloje, pasireiškusioje tuo, kad per jam tik pagal pavadinimus žinomas, tiksliau girdėtas įmones UAB „R. t.“, V. V. V. V. ir UAB „E." yra gaunami niekur neapskaityti „juodieji“ grynieji pinigai, pervedant ir išgryninant juos per šių įmonių sąskaitas. Taip jis suprato iš įmonės Ž. T. savininko V. K. paaiškinimo. V. K. buvo jo draugas, jie dažnai bendravo, pasitikėjo vienas kitu. Jo dalyvavimas neteisėtoje veikloje ir prasidėjo pagal V. K. siūlymą. 2008 m. sausio mėn., tikslios datos nepamena, vieno iš jo ir V. K. pokalbio metu pastarasis paprašė jo surasti įmones, per kurias bus gryninami pinigai, kurie V. K. reikalingi superkant naudotus autokatalizatorius lengviemsiems automobiliams. Kiek jam buvo žinoma, tuo metu V. K. įmonė Ž. T. užsiiminėjo būtent naudotų autokatalizatorių prekyba. Ar V. K. aiškino jam, kodėl autokatalizatorių pirkimui reikėjo būtent tokių „juodųjų“ grynųjų pinigu, jis nepamena, tačiau jis pats tuo kažkaip nepasidomėjo. Iš V. K. paaiškinimo jis suprato, kad minėtų tada dar nežinomų ir nesurastų V. V. V. V. UAB „R. t.“ ir V. Š. kurias vėliau surado V. K., vardu bus įforminti dokumentai dėl kažkokių prekių ar paslaugų pardavimo Ž. T. nors realiai jokių pardavimų nebus, už ką pagal tuos dokumentus, bet ne realius prekių ar paslaugų pardavimus, Ž. T. perves atitinkamas pinigų sumas į tų įmonių banko sąskaitas, iš kur didžioji jų dalis bus išgryninta ir sugrąžinta atgal Ž. T. tai ir bus „juodieji“ grynieji pinigai. Kad tokiu būdu veikiant pagal šį mechanizmą bus išvengta PVM mokėjimo, jam nebuvo aiškinta, o jis pats apie tai negalvojo ir to nesuprato. V. K. jam pasakė, kad už tokią paslaugą gali sumokėti 4,5 procentus nuo pervestų į surastos įmonės sąskaitas pinigų sumos be PVM, t. y. pvz., jeigu bus pervedama 118 Lt su PVM (100 Lt už tariamą prekę ar paslaugą plius 18 Lt PVM), tai iš jų 18 Lt PVM liks surastoms įmonėms PVM sumokėjimui, o jam bei jo surastoms įmonėms už tokią „juodųjų“ grynųjų pinigų gavimo būdą bus sumokėta 4,5 procentai, likusieji 95,5 Lt turės grįžti Ž. T. Koks iš tų 4,5 procento uždarbio turėjo jam asmeniškai, turėjo jau spręsti jis pats su V. K.. Jis asmeniškai gaudavo 1,125 procento nuo sumos be PVM. Kodėl su tokiu prašymu surasti įmones pinigų gryninimui V. K. kreipėsi būtent į jį, jis nežino. Su V. K. prašymu jis sutiko, kadangi tuo metu jam labai reikėjo pinigų, nes buvo skolingas V. K. apie 10 000 eurų. Jo atlyginimo UAB „D.“, kur jis tuo metu dirbo, neužteko tam, kad grąžinti V. K. minėtą skolą. Kur ieškoti įmonių pinigų gryninimui, jis tada kažkaip negalvojo, nes pats tokių įmonių ar kokių atstovų nežinojo. Tuo klausimu jis kreipėsi į savo seną pažįstamą V. K., su kuriuo bendravo. Tai irgi buvo kažkur 2008 m. sausio-vasario mėnesiais. Per ką ir kokiomis aplinkybėmis su V. K. susipažino, nepamena. Pastarajam jis pasakė, kad tokios įmonės reikalingos jo draugo V. K. įmonei tam, kad gauti grynus pinigus per jas. Kiek žino, V. K. kažkiek pažinojo V. K., nors tiksliai apie jų tarpusavio santykius ar ryšius jam nieko nežinoma. Praėjus kuriam laikui po šio jų pokalbio, V. K. informavo jį, kad surado kažkokią įmonę, tačiau nei apie ją, nei apie jos veiklą, vadovus ir kt. nieko jam nesakė ir su jos jokiais atsakingais asmenimis supažindinęs nebuvo. Vėliau V. K. buvo suradęs dar kelias tokias įmones, tačiau apie jas irgi nieko konkretaus nepasakojo, gal tik kažkiek minėjo jų pavadinimus. Koks buvo tos pirmos surastos įmonės pavadinimas, jis nepamena, tuo labiau, kad laikui bėgant tokių V. K. surastų įmonių buvo jau keletą ir dokumentai dėl tariamų prekių ar paslaugų pardavimo V. K. įmonei Ž. T. buvo išrašomi kelių įmonių vardu, iš kurių galimai buvo UAB „R. t.“, V. V. V. V. ir V. Š. nors tiksliai neprisimena. Kokiu būdu, kur ir per ką V. K. surado minėtas įmones, jis nežino. Apie tai, ar jo įmonės vykdė kokią veiklą ar nieko nedarė ir buvo tik įregistruotos ir naudojamos neteisėtai veiklai vykdyti, jis tikrai nežinojo ir V. K. jam dėl to nieko nesakė. V. K. pranešus jam, kad jis surado įmonę pinigams gryninti, jis apie tai informavo V. K., kuris liepė jam kreiptis į Ž. T. tuometinį direktorių jam pažįstamą G. Z. ir su juo derinti visus su tuo susijusius klausimus. Jis suprato, kad G. Z. žinojo V. K. jam pasiūlytą „juodųjų“ grynųjų pinigų gavimo būdą iš paties V. K.. Jo manymu, G. Z. žinojo apie V. K. planus „išgryninti“ pinigus pasinaudojant aukščiau minėtų bendrovių pagalba. Jis pats su G. Z. to būdo neaptarinėjo. Jis G. Z. iš karto pranešė, kad įmonė pinigams gryninti surasta. Pastarasis tuomet jam pasakė, kad tos įmonės direktorius gali pas jį užvažiuoti ir viską suderinti. Tada jis pasikalbėjo su V. K. apie tai ir šis paprašė duoti Ž. T. koordinates bei jos direktoriaus G. Z. duomenis, su kuriuo V. K. jau pats viską aptars ir suderins. Jis davė V. K. prašomus duomenis ir toliau pastarasis jau pats derino visus klausimus dėl rastų įmonių pinigų gryninimui direktorių susitikimo su Ž. T. direktoriumi G. Z. ir grynųjų „juodųjų“ pinigų gavimo būdo aptarimo. Jis tame procese jau nedalyvavo, nes nebuvo įdomu. Ar V. K. kiekvieną kartą suradęs naują įmonę važiuodavo su jų direktoriais pas Ž. T. direktorių G. Z., ar tie direktoriai važiuodavo vieni, nežino, nes su jais niekada nevažiavo ir jų tarpusavio pokalbiuose nedalyvavo. Jo interesas pagal susitarimą su V. K. buvo 1,125 procento iš jau minėtų 4,5 procento nuo pervestų ir išgrynintų pinigų be PVM sumos. Likusieji pinigai, t.y. 3,375 procento, turėjo atitekti V. K. bei jo surastų įmonių atstovams, kurių jis nepažinojo. Kokiomis proporcijomis jie buvo susitarę dalintis minėtais 3,375 procento, jis nežino ir su juo apie tai niekas nekalbėjo. Kodėl pats V. K. nenorėjo tiesiogiai perdavinėti pinigus G. Z., nežino, nesidomėjo. Toliau viskas vyko taip. Iš pradžių jam paskambindavo telefonu G. Z. ir pranešdavo, kad Ž. T. pervedė tam tikrą pinigų sumą į vienos ar kitos įmonės, iš minėtų V. K. surastų įmonių, banko sąskaitą. Apie tai jis iš karto susiskambinęs telefonu informuodavo V. K.. Kas jau toliau grynindavo minėtus pervestus pinigus iš minėtų įmonių sąskaitų, jis nežino. Jam tik po 2-3 dienų po pervedimo paskambindavo V. K. ir pranešdavo, kad pinigai jau išgryninti ir jis gali juos paimti ir perduoti toliau G. Z.. Tuomet jis su V. K. susitikdavo įvairiuose Vilniaus vietose ir pastarasis perduodavo jam pinigus. Jis juos iš karto V. K. akivaizdoje perskaičiuodavo, įsitikindamas, kad ten yra visa reikiama pinigų suma. V. K. perduodavo jam pinigus jau atskaičiavęs iš jų sau paliekamus 3,375 procento nuo išgrynintų pinigų be PVM. Kiek buvo tokių pinigų perdavimų ir kokios pinigų sumos buvo perduodamos, jis tiksliai nepamena. Atskaičiavęs sau nuo jam V. K. perduotų pinigų savo uždarbį, t.y. 1,125 procento, visus kitus pinigus, t.y. 95,5 procento nuo išgrynintų pinigų be PVM sumos, jis tiesiogiai pats perduodavo G. Z., prieš tai susiskambinęs telefonu ir susitaręs dėl susitikimo. Su G. Z. jis susitikdavo arba Ž. T. ofise, Antakalnio mikrorajone, Vilniuje (adreso nepamena), arba įvairiuose Vilniaus vietose, iš kurių prisimena dabar tik automobilių aikštelė prie „Forum Palace“, Konstitucijos pr. Vilniuje. Pinigus G. Z. perduodavo atvirai ir pastarasis jo akivaizdoje juos perskaičiuodavo, įsitikindamas, kad jis G. Z. atvežė visus grąžintinus pinigus. Kartais V. K. prašymu kartu su pinigais perduodavo ir dokumentus, tačiau kokius, nežiūrėjo ir nepamena. Dėl kokių prekių ar paslaugų pardavimo tie dokumentai buvo surašyti, kokiais vardais pasirašyti, nežiūrėjo ir neskaitė, nes, kaip sakė, praktiškai nemoka lietuvių kalbos. Kada, kas ir kokiomis aplinkybėmis paruošdavo, įformindavo ir pasirašydavo tuos dokumentus, jis nežino, nes pats tame nedalyvavo, o V. K., kuris juos jam perduodavo, neklausinėjo, nes jo tai nedomino. Jis asmeniškai jokių dokumentų neruošė ir jokie duomenys, kuriuos reikėjo įrašyti į V. V. V. V. UAB „R. t.“ ir V. Š. dokumentus, per jį perduodami nebuvo. Kiek suprato, tie dokumentai buvo perduodami tam, kad juos pasirašytų G. Z. iš Ž. T. pusės. Kiek prisimena, jo akivaizdoje G. Z. nepasirašydavo, tačiau būdavo tokių atvejų, kai atveždamas ir perduodamas jam pinigus, pastarojo ar V. K. prašymu jis paimdavo iš G. Z. kai kuriuos, tikriausiai G. Z. pasirašytus dokumentus ir grąžindavo juos V. K.. Jokių dokumentų ar kokių raštelių dėl minėtų išgrynintų pinigų bei minėtų dokumentų perdavimų niekada surašoma nebuvo. Kur ir kaip paskui buvo naudojami jo G. Z. perduoti išgryninti pinigai, t.y. ar kaip sakė V. K. autokatalizatorių užpirkimui, ar kokiam kitam tikslui, nežino, nesidomėjo, tuo labiau kažkur nuo 2008 m. vasaros, kai V. K. buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų Rusijoje, jis neturėjo galimybės su juo pasišnekėti. Kartais išgrynintus pinigus jis perduodavo ne G. Z., bet Ž. T. vadybininkui, jam iš matymo pažįstamam Mindaugui (pavardės nežino). Mindaugui pinigus perduodavo G. Z. prašymu, kai pastarasis kažkur išvažiuodavo. Su juo buvo susitikęs ir jam perdavęs pinigus gal porą kartų, tačiau kokias sumas perdavė, nepamena. Susitikęs su Mindaugu buvo Vilniuje, tačiau kuriose vietose, nepamena. Pinigus pastarajam perduodavo, kiek prisimena, atvirai, tačiau pastarasis jų neperskaičiuodavo. Kiek prisimena, jokie dokumentai per minėtą Mindaugą perduodami nebuvo, tačiau jis tvirtai negali pasakyti, ar tokie dokumentai buvo perduodami, kadangi praėjo daug laiko. Ar pastarasis žinojo, kad perduodami pinigai yra gauti neteisėtu būdu ir ar aiškino dėl to ką nors G. Z. ar V. K., jis nežino. Jis tai tikrai jam nieko apie tai nesakė ir nieko neaiškino. Be to, porą kartų pinigus vietoje jo, jo paties prašymu, G. Z. perduodavo jo sūnus A. R.. Ar kartu su pinigais jo sūnus perduodavo dokumentus, nežino. Kai jam išvažiavus iš Vilniaus V. K. informuodavo jį telefonu apie išgrynintus pinigus, kuriuos galima grąžinti Ž. T. jis susisiekdavo telefonu su sūnumi ir prašydavo jį susitikti su V. K. ir perduoti tuos pinigus, ką jis ir padarė kelis (4-5 kartus) sykius. Savo sūnui jis buvo palikęs V. K. telefono numerį, o šiam savo sūnaus, todėl jie patys susikontaktuodavo ir susitikdavo jau be jo. Nors jo sūnus ir perduodavo pinigus, jis tikrai nieko nežinojo apie jo papasakotą pinigų gavimo būdą ir apie tai, kad sūnaus perduodami pinigai yra gauti būtent neteisėtu būdu, bent jau jis to sūnui tikrai nesakė. Be Ž. T. pinigų išgryninime dalyvavo ir kita jam žinoma įmonė V. F. Ši įmonė jam buvo žinoma, nes V. F. vadovavo dar vienas jo pažįstamas E. K., kuris iki G. Z. dirbo Ž. T. direktoriumi, su pastaruoju kartais susitikdavo, bendraudavo, buvo tik pažįstami. Vieno pokalbio metu išėjo kalba apie jo aukščiau papasakotą Ž. T. „juodųjų“ grynųjų pinigų gavimo būdą. Kas buvo šio pokalbio iniciatoriumi ir kodėl užėjo tokia kalba, nepamena. Kiek suprato, E. K. buvo žinomas toks grynųjų pinigų gavimo būdas. Sužinojęs iš jo, kad V. K. už šias paslaugas moka 4,5 procento nuo išgrynintų pinigų be PVM sumos, E. K. pasakė, kad čia per didelė pinigų suma. Tuo pokalbis ir baigėsi, tačiau po kokių dviejų savaičių, E. K. kreipėsi į jį su prašymu pastarojo vadovaujamai V. F. išgryninti pinigus analogišku būdu, tik ne už 4,5 procentų nuo išgrynintų pinigų sumos, bet už 3,5 procentų. Jis pasikalbėjo su V. K. ir šiam sutikus per savo surastas įmones išgryninti V. F. pinigus, jie susitarė, kad jam už jo tarpininkavimą perduodant pinigus, o kartais ir dokumentus atiteks 0,75 procento, o likusieji 2,75 procento lieka V. K. ir pastarojo surastų įmonių atstovams. Toliau viskas vyko visiškai analogiškai, kaip ir su Ž. T. Perduodamas pinigus, o kartais V. K. surastų įmonių dokumentus jis perduodavo tiesiogiai E. K., susitikdamas su juo arba V. F. ofise, Panerių-Švitrigailos gatvių sankryžoje, Vilniuje, arba įvairiose Vilniaus vietose. Perduodant pinigus ir jis, ir E. K. perskaičiuodavo išgrynintus pinigus. Dokumentai ar rašteliai dėl jų perdavimų nebuvo surašomi. Ar jo sūnus nors kartą perduodavo išgrynintus pinigus vietoje jo iš V. K. E. K., jis nepamena, bet jeigu ir perdavinėjo, tai, kaip ir Ž. T. atveju, nieko nežinojo apie tai, kad šie pinigai gauti neteisėtu būdu. Jis V. K. kategoriškai perspėjo bei K. klausė, kad vykdant pinigų išgryninimą nebūtų jokio PVM grobstymo, kitaip jis tame nedalyvaus, į ką V. K. jam atsakė, kad jokio PVM šiuo atveju grobstymo nebus. Jis technikas mechanikas, tokiu būdu jis nėra buhalterinės apskaitos tvarkymo žinovas. Kaip jis suprato iš savo matematinių apskaičiavimų PVM minėtose bendrovėse buvo apskaičiuotas ir mokėtas valstybei. Jis suprato, kad bus vykdomas tik galimai „popierinis“ dokumentų tvarkymas. Manė, kad PVM valstybei mokamas tvarkingai ir jokie įstatymai nėra pažeidžiami. Jis nesigilino į minėtus klausimus, jo pagrindinis darbas buvo perduoti pinigus. Kaip buvo „išgryninti“ grynieji pinigai, jis nežino. Jam yra žinomas V. F. darbuotojas vardu Oleg, pavardės nežino, pareigos jam nežinomos, šiam asmeniu teko vieną ar du kartus perduoti pinigus, daugiau nepažįsta. Paprašius E. K. jie susikambindavo bei susitikdavo, Olegui jis perduodavo tik pinigus, jo manymu, Olegas apie pinigų kilmę nežinojo, gautų pinigų jis neperskaičiuodavo. Iš Olego jokių dokumentų nepasiimdavo, su Olegu susitikdavo Vilniaus mieste (T. 14, b. l. 155-162).

195Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinimu sutinka iš dalies – PVM negrobstė. Jo nuomone, kaltinamajame akte jis nepagrįstai siejamas su J. A.. Jis bendravo su savo senu pažįstamu J. A., tačiau su kuo bendravo J. A., nežino. S. R. taip pat jo pažįstamas. Vieno susitikimo su S. R. metu, šis kalbėjo, kad reikia surasti įmonių, kurios užima ar norėtų užsiimti katalizatoriais. S. R. jam paaiškino, kad įmonės susiduria su problema, nes iš fizinių asmenų superka daug katalizatorių ir išrašyti kiekvienam sąskaitą faktūrą per daug keblu. Minėjo, kad tai V. K. įmonės. Po šio pokalbio, jis kreipėsi į J. A., sakydamas, kad reikalingos įmonės, kurios užsiima ar nori užsiimti katalizatoriais. Toks verslas tuo metu buvo ant bangos, daug įmonių taip darė. J. A. kartą atnešė ant popieriuko užrašytą įmonės adresą. Tą adresą jis (V. K.) perdavė S. R.. Šis nurodė, kad įmonių atstovai turi susitikti. Įmonės bendravo tarpusavyje. Kodėl buvo reikalingos jo (V. K.) paslaugos, negali atsakyti. Jis katalizatorių verslu nesivertė, tačiau jo bendravimo ratas buvo labai platus. Reikėjo jo, kad paklaustų, kas žino tokias įmones. S. R. paaiškino, kad jam reikės bendrauti dėl katalizatorių pirkimo-pardavimo, su dokumentais tvarkytis. Įmonės turi susitikti. Jei jos susitars, tai jie gaus procentus, kurie bus mokami nuo sumos. Apie dokumentus jam smulkiai neaiškino. Jo (V. K.) vaidmuo buvo toks: susitikdavo su J. A., gaudavo kažką ir perduodavo S. R.. Nežiūrėdavo, kas ten viduje, ežinojo, ką perduodavo. Tam reikalui turėjo „papkę“, tam atvejui, jei būtų užfiksuotas. Raštelis buvo vieną ar kelis kartus perduotas su įmonės pavadinimu. Firmos tarpusavyje bendravo be jo, jis tuose pokalbiuose nedalyvaudavo. J. A. perduodavo dokumentus ir jis tą patį darydavo – perduodavo. Jis kaltinime minimose įmonėse nedirbo, buvo reikalingas, nes įmonės nebuvo pažįstamos, o procentus turėjo gauti už dokumentų vežiojimą. Vežiojo dokumentus apie 4 mėn. Įmonių pavadinimus tokius, kaip V. V. V. V. UAB „R. t.“, V. Š. sužinojo teismo proceso metu. Su jų vadovais jis nėra bendravęs jokiais klausimais. Per jį buvo perduodami rašteliai su įmonių telefonų numeriais. Jis pats niekam neskambindavo. Jis yra keletą kartų susitikęs su R. V., kurį jam pristatė J. A.. Kadangi J. A. neturėjo teisės vairuoti, tai V. K. jį vežiodavo. Nepamena, ar tą kartą jie privažiavo, ar R. V. privažiavo prie jų. J. A. išlipo iš mašinos ir jiedu bendravo. Jis (V. K.) tame pokalbyje nedalyvavo. Su R. V. bendraudavo J. A.. Pas J. A. buvo taisyklė: „nelįsk prie mano pažįstamų“. Ar jis vežiojo įmonių dokumentus, nežino. Jis (V. K.) turėjo tokią „papkutę“, į kurią įdėdavo, o jis ją atiduodavo S. R., kuris pats pasiimdavo jo perduotus dokumentus. Kas toje „papkutėje“ būdavo, nesigilindavo. Nemano, kad J. A. pažinojo S. R.. Jo (V. K.) funkcija buvo tokia: iš J. A. perduoti informaciją dokumentų pavidale S. R.. Jam buvo žadėtas atlygis 0,4 procento nuo visos sumos. Tos sumos, kur padalindavo, kur sandėris tarp įmonių buvo. Ta suma (0,4 procento), jam buvo menka suma, papildomas uždarbis. Su juo nebuvo atsiskaityta. Vieną dieną su J. A. pasitarė ir šių pinigų nutarė neimti. Tai buvo per menka suma disponavimui. Nežino, ar J. A. ėmė pinigus, bet jis neėmė. Vežiojo dokumentus, manė, kad gal kažkas gausis. Be to, su J. A. ir S. R. darė kitus verslus (nekilnojamojo turto). Kad tokiu būdu bus su juo atsiskaitoma, paaiškino S. R., kuris nurodė, kad tai bus suma, kuri gausis, atskaičiavus nuo visos sumos 0,4 procento. Tai bus atlygis už benziną, lakstymą, laiko gaišimą. Jis suprato, kad bus vežiojami kažkokie dokumentai. Tai galėjo būti ir pinigai, bet „papkutė“ buvo nedidelė. Apie kilusias problemas, o būtent, kad įmonės nemoka PVM, prakalbo S. R., teigdamas, kad įmonės tarpusavyje nesusitaria, kad galimai nemoka PVM. Jis apie tai pasakė J. A., paprašė, kad įmonės pristatytų dokumentus, patvirtinačius, jog sumokėtas PVM. To iš J. A. pusės paprašė buhalterija. Jiems buvo svarbu žinoti, ar įmonės moka PVM. Aktyviai tame dalyvavo, reikalavo dokumentų. Juos gavę, pristatė S. R.. Jautė atsakomybę, kad įmonės dirbtų tvarkingai, dėl to reikalavo dokumentų, lakstė, kad nebūtų tokių dalykų. Važinėjo, prašė dokumentų, ar sumokėtas PVM. Buvo duota visa dėžė dokumentų, kuriuos perdavė S. R., jis po 5 d. atidavė, sakydamas, kad viskas tvarkoje. Kokios įmonės perdavė dokumentus, nežino. Visą dėžę paėmė iš J. A. namų. Kokios buvo S. R. pareigos įmonėse, au nežino. Buvo pažįstamas. Tiesiog jam perdavė dokumentus, jokių pareigų jis nėjo. Nežin, kokios įmonės dokumentus perdavė S. R., tai buvo kartoninė dėžė. Jis pats iš R. V. dokumentų neprašė, o J. A. galėjo. S. R. prašymu, susisiekė telefonu su J. A., prašė pateikti dokumentus, deklaracijas, įrodymus, kad viskas sumokėta. J. A. pakalbėjo su R. V.. Gavosi taip, kad jei, iš tiesų, įmonės nemoka PVM, tai jau byla, jau nusikaltimas, tai, ką jie daro. Jam pačioje pradžioje S. R. pasakė, kad įmonės reikalingos tam, kad sandorių su fiziniais asmenimis dėl bakelių yra labai daug ir sunku tai „apiforminti“ dokumentais. R. R. sakė, kad PVM bus mokamas. Ar sandoriai įvyko, ar jie įvyks, jam nebuvo įdomu. Jis supranto, kad jei per dieną atneša 500 bakelių, tai reikia supirkėjui visą dieną sėdėti ir rašyti. Suprato, kad tai tikrai problema. Jam tokio pasiūlymo teisėtumas nesukėlė abejonių. Abejonės kilo, kai sužinojo, kad įmonės nemoka PVM. Pirminis pasiūlymas jam tiko, nes žadėjo, kad bus mokama valstybei, viskas tvarkoje, o ar jie pirks, ar nepirks tuos katalizatorius, jie patys susitars, tai ne jo, o įmonių problema. Su įmonių darbuotojais nebendravo. Su R. V. pats tiesiogiai nebendravo. Galėjo būti, kad su R. V. bendravo, būdamas kartu su J. A.. Kokios įmonės dokumentai buvo paketuose, kuriuos jis perdavinėjo, nežino. Dabar gali suprasti, kad ten galėjo būti UAB „V.“ ir UAB „E.“ dokumentai. Kai kilo problemos dėl PVM, sužinojo įmonių pavadinimus. Kas tose įmonėse surašė sutartis, išrašinėjo sąskaitas faktūras nežino. Įmonės pačios bendravo tarpusavyje. Įdarbintas nebuvo nei vienoje įmonėje.

196Atsakydamas į proceslyvių klausimus V. K. parodė, kad kilus nesklandumams su dokumentais, V. V. dokumentus J. A. į namus atvežė R. V., o jis paėmė dokumentus iš J. A. namų ir nuvežė S. R.. Kelių tai buvo įmonių dokumentai, nežino. S. R., gavęs juos, pasakė, kad viskas gerai. Būdamas su J. A., galėjo susitikti su R. J., nes šie buvo draugai. J. A. išgerdavo, tai tekdavo jį pastoviai vežioti pas draugus.

197Procentų, kuriuos žadėjo S. R., nuo sandorio negavo. Jam žadėjo 0,4 procento nuo sandorio, kurį įmonės padarys, sumos. Jis pasitikėjo. Kokia tai suma, galimai žinojo S. R. ir J. A., kuris turėjo apskaičiuoti. Jis paskaičiavo, kad net nuo 100 000 Lt sumos, 0,4 proc. yra per mažai. Sakykim, jis užsiėmė ne labdara – tikėjosi, aišku, gauti 0,4 procento. Nežino, kodėl dviem įmonėms sudarant sandorį ir bendraujant tarpusavyje, reikėjo jo paslaugų. Gal, kad kontroliuoti sumas. J. A. gal užsirašydavo. 0,4 procento buvo už tai, kad surasti įmonę, kuri gali išrašyti sąskaitą faktūrą. Nežino, ar už fiktyvią sąskaitą. Jei būtų iš karto žinojęs, kad taip bus grobstomas PVM, būtų atsisakęs.

198Kadangi įmonės nespėjo „suforminti“ didesnio kiekio katalizatorių supirkimo sandorių iš fizinių asmenų, tai reikėjo įmonės, kuri „suformintų“ didesnį kiekį sandorių ir taip palengvintų darbą. Jis neužsiėmė labdara, tikėjosi pinigų. Prisipažįsta, kad įsitraukė į šitą veiklą. Pripažįsta kaltę dėl veikų, kurios privertė visus susirinkti. Pripažįsta kaltę, kad tarpininkavo, dalyvavo visame tame, kad dėl jo kaltės buvo padaryta kažkas neteisėto.

199Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 15, b. l. 136-138), V. K. parodė, kad iš esmės parodymai teisingi, sutinka su parodymais. Nesutinka su kai kuriomis smulkmenomis: nežinojo gatvių pavadinimų, mašinų numerių ir t.t. Per daug preciziškai surašyta. Kitos detalės gerai nurodytos. Ar gavo pinigus, neprisimena. Kas atstovavo V. V. nežino. R. V. nepažįsta, privažiuodavo prie jo su J. A.. Ką kalbėdavo, nežino. Apie PVM lėšų grobstymą, pasisavinimą su S. R. nebuvo kalbama. Kas vyko tarp bendrovių, ar vyko ūkinės operacijos, negali pasakyti. Pinigus jam žadėjo už tai, kad vežiojo dokumentus, laiką gaišo. Nežino, ar buvo perduoti tikri dokumentai, ar netikri. Ką paduodavo, tą vežiojo, nežinojau, ar buvo atliekamos ūkinės operacijos.

200Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagarsinus V. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas (T 15, b. l. 125-129) V. K. parodymus tvirtino, o smulkmenų neprisimena. Buvo procentas (atlygis) žadėtas, o ar 0,3; 0,4 ar 0.5 procento, neatsimena. Buvo siūlomas atlygis ne iš tos sumos, kuri dalyvavo procese. Sumą skirdavo firmos, dabar tų firmų pavadinimų neprisimenu, tai tikriausiai šios įmonės, kurios minimos byloje (V. V. „B.“, „R. t.“). Jis negaudavo atlygio. S. R. minėjo, kad mokės iš savo pinigų. Smulkmenų neatsimena. Praėjusio posėdžio metu sakė, kad negavau atlygio. Ką kitų apklausų metu sakė, neatsimena. Pats nepasiimdavo to atlygio ir neatsiskaičiuodavo sau, kaip ten rašoma ankstesniuose apklausų protokoluose. Jokių įmonių netikrindavo, kaip teigiama ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje. Tuo metu, kai buvo suimtas, juto spaudimą iš pareigūnų apklausų metu. Kaip tik tėvą buvo ištikęs insultas. Turėjo pasirūpinti savo tėvu, todėl sutiko su viskuo, ką sakė ir rašė pareigūnai. Pareigūnai sakė, kad jei nori greitai išeiti, turi sakyti taip, kaip jie sako. Gynėjas A. B. dalyvavo procese, bet, turbūt, nebuvo gerai įsigilinęs į bylos esmę. Kaip galėjo tikrinti įmones, nežino. Gaudavo raštelį ant kurio būdavo informacija. Apklausų metu pareigūnams sakė, kad galbūt buvo pinigai ir dokumentai tuose paketuose. Nežinojo, kas ten buvo. Jo nuomone, buvo naudojamas psichologinis smurtas apklausų metu. Pareigūnai žadėjo paleisti dėl tėvo ligos, bet taip ir nepaleido. Apklausiamas buvo ne vieną kartą. Duodavo parodymus, pareigūnams netikdavo ir vėl turėdavo duoti parodymus. Pareigūnai grasino, kad mane uždarys. Jie sakė, kad greičiau išleis jei duos parodymus.

201Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinus V. K. duotus parodymus (T 15, b. l. 136-138), juos patvirtino, teigė, kad sumą nustatė S. R. susitikimo metu. Pirmo susitiko metu jis informavo, kad nebus grobstomi pinigai, bus įmonės, kurios teiks dokumentus ir kurios mokės atlygį iš savo pinigų. Atlygį turėjo firmos mokėti iš savų pinigų, o ne iš PVM. Firmos sumokėdavo tuos pinigus. Firmos iš savo pinigų turėjo tarpininkams sumokėti. Iš kokių pinigų S. R. paduodavo 150 eurų, nežino. Kaip pinigai keliavo, nežino. Nelogiška apsiskaičiuoti atlygį, nes jis nežinojo sumų. Jis sunerimo tada, kai paaiškėjo, kad galimai firmos nemoka PVM. Tada pradėjo aiškėti, kad tai galimai neteisėta veikla. Kada R. J. buvo įtrauktas į tą veiklą, nežino. Jo nepažįsta. Šiuo metu aš dirba įmonės direktoriumi. Savo įmonės neturiu. Neatsimena, ar kada buvo įmonės akcininkas. Dirba su inovacijomis. Kaltinime minimų įvykių metu dirbo įmonėje. 2008 m. buvo laikotarpis, kai nedirbo. Šiuo metu kuria su inovacijomis susijusius produktus. Turi vidurinį išsilavinimą, apie įmonių dokumentaciją nieko neišmano. Dirba įmonės direktoriumi, bet jo veikla susijusi su produkto gamyba, o ne dokumentacija.

202Kaltinamasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. vasario ar kovo mėn., tikslios dienos nepamena, bendraujant su pažįstamu S. R., pastarasis papasakojo, jog viena įmonė, kaip vėliau sužinojo V. F. iš fizinių asmenų superka naudotus katalizatorius, tačiau juos apskaitant ir parodant jų įsigijimą apskaitoje yra problema, kadangi perkant iš daugelio fizinių asmenų sunku tai įforminti. S. R. jo paklausė, ar jis žino firmą, kuri galėtų išrašyti dokumentus, kurių pagalba „E.“ galėtų apskaityti įsigytus katalizatorius. Apie tai, kad tokie dokumentai bus netikri ar suklastoti, jis tikrai nežinojo. Jis pasakė, jog tokios firmos nežino, tačiau galės pasidomėti. Po to, susitikęs su savo pažįstamu J. A., pastarajam papasakojo, jog viena firma ieško įmonės, kuri užsiimtų naudotomis detalėmis arba kuri pagal savo veiklą galėtų išrašyti dokumentus, pagal kuriuos įmonė galėtų apskaityti katalizatorių įsigijimą. Jis neįsivaizdavo, kad tokie dokumentai bus vertinami, kaip suklastoti ar netikri. Jis tuo metu galvojo, kad tokiu būdu bus atliekama tam tikra buhalterinė operacija ir galvojo, kad padeda savo pažįstamam S. R.. Tuo metu apie jokį uždarbį nėjo kalba. Po kažkurio laiko J. A. jam pasakė, jog žino firmą, kuri gali išrašyti dokumentus pateisinančius katalizatorių įsigijimą. J. A. jam pasakė tos firmos (jei neklysta, tai buvo V. V. rekvizitus: įmonės kodą, adresą, PVM mokėtojo kodą. Vėliau, susitikęs su S. R., jis jam pasakė, jog yra firma, kurios S. R. ieškojo, ir davė jam iš J. A. gautus firmos rekvizitus. Po kurio laiko S. R. pasakė, jog su „S.“ viskas tvarkoje ir gali dirbti. S. R. jam davė ant lapelio užrašytus V. F. adresą, įmonės kodą, direktoriaus vardą ir telefono numerį bei pasakė, jog V. V. atstovai turi paskambinti „Edingos“ direktoriui, nes šis nori su jais susitikti. S. R. taip pat pasakė, jog skambindami „S.“ atstovai turi prisistatyti ir pasakyti, jog jie skambina nuo „Sergejaus“. Jis šią informaciją perdavė J. A.. Apie tai, kad J. A. perdavė šią informaciją kitam asmeniui ir kad tas kitas asmuo buvo R. V., jis sužinojo tik apklausų metų. Jis šio asmens nepažinojo. Kiek jam žinoma, kurį laiką V. V. atstovai tiesiogiai bendravo su V. F. direktoriumi. Tai, kad šis asmuo buvo E. K., sužinojo tik apklausų metu. Jis šio asmens nepažįsta. 2008 m. vasarą jam paskambino S. R. ir paprašė pagalbos, kad jis padėtų vežioti V. V. dokumentus. Už tokį kurjerio darbą S. R. jam pažadėjo sumokėti. Tai, kad kartu su dokumentais bus vežiojami pinigai, jis nežinojo. Visi dokumentai ir galimai pinigai būdavo supakuoti į vokus ir paketus. Jam niekad niekas pinigų atvirai nedavė. Jis iš esmės atliko tik kurjerio vaidmenį. Apie tai, kad V. F. perveda pinigus į V. V. sąskaitą banke, o po to jie išgryninami ir grąžinami atgal V. F. jis suprato tik apklausų metu. Jo darbas buvo paimti V. V. dokumentus iš J. A. ir juos perduoti S. R.. Apie tai, kad su dokumentais buvo perduodami ir pinigai, jis nežinojo ir galėjo nebent tik spėti. Galėjo būti atvejų, kad dokumentus ir pinigus tiesiogiai S. R. perduodavo ir pats J. A.. Kam S. R. konkrečiai atiduodavo tuos dokumentus ir pinigus, nežino. Užmokestį už dokumentų pervežimą sumokėdavo S. R. savo nuožiūra ir jis nežinojo, kaip ir kokiu būdu apskaičiuoja. Tokio susitarimo, kad bus sumokama 0,5 procento nuo PVM nebuvo, nes jis nedalyvavo ir nežino, kiek buvo pervedama pinigų ir už ką. Jis tuo metu nedirbo, todėl buvo S. R. dėkingas ir manė, kad jis R. padeda ir pastarasis jam už tai atsilygina. Vėliau S. R. paprašė jo vežioti ne tik V. V. bet ir kitus dokumentus, gautus iš J. A.. Tai, kad šie dokumentai iš UAB „R. t.“ ir V. V. jis nežinojo. Kiek vėliau suprato, visais atvejais V. V. UAB „R. t.“ ir V. V. PVM sąskaitose-faktūrose ir sutartyse buvo rašoma, kad jos parduoda užsakovui V. F. katalizatorius. Jis galėjo suprasti, kad realiai jokių katalizatorių jos nepardavė, kadangi iš S. R. paaiškinimo žinojo, kad juos V. F. įsigyja iš fizinių asmenų. Visų kitų veiksmų, o būtent tai, kad kai V. F. pervesdavo pinigus į V. V. UAB „R. t.“ ir V. V. sąskaitas banke, šie pinigai būdavo išgryninami ir perduodami J. A., jis nežinojo. Kas ir kaip pinigus išgrynindavo ir perduodavo J. A., jis nežino. Tai, ką J. A. perduodavo jam, jis perduodavo S. R.. Vėliau J. A. minėjo, kad visus V. V. UAB „R. t.“ ir V. V. dokumentus ir grąžinamus pinigus jis gaudavo iš R. V.. Ar šis asmuo perduodavo visų įmonių dokumentus, ar tik kažkurios iš jų, jis nežino. 2008 m. vasarą, Vilniuje, J. A. jį supažindino su R. V. ir pasakė, jog R. V. tvarko visus dokumentus, susijusius su V. V. UAB „R. t.“ ir V. V. Su R. V. jis bendravo labai mažai, kadangi su juo susitikdavo ir visus reikalus tvarkė J. A.. Jis žinojo R. V. mobilaus ryšio telefono numerį. Dar pamena, jog 2008 m. rugsėjo mėnesį V. F. atstovams kilo įtarimų, jog V. V. UAB „R. t.“ ir V. V. nemoka PVM. Apie tai jis sužinojo iš S. R., kuris papasakojo, jog mokesčių inspekcija pareikalavo iš V. F. pateikti dokumentus, susijusius su V. V. UAB „R. t.“ ir V. V. S. R. minėjo, jog niekaip nepavyksta surasti V. V. UAB „R. t.“ ir V. V. atstovų. S. R. paprašė jo pasidomėti, kodėl taip atsitiko. Tik tuomet suprato, kad galėjo būti įtrauktas į kokių nors neteisėtų veiksmų padarymą. Jis susitiko su J. A. ir pasakė apie V. F. patikrinimą, klausė jo, ar jo pasiūlyta įmonė teisingai tvarko ir moka mokesčius. Po to kartu su J. A. kelis kartus susitiko su R. V. ir klausė, ar tikrai viskas tvarkoje su V. V. UAB „R. t.“ ir V. V. apskaita. R. V. sakydavo, kad viskas tvarkoje. Tada jis ir J. A. pareikalavo, kad jis pateiktų V. V. UAB „R. t.“ ir V. V. dokumentus ir jie galėtų perduoti S. R. juos patikrinimui. Prieš savaitę ar dvi iki jo sulaikymo R. V. jam atvežė V. V. dokumentus. Jie susitiko prie J. A. namų, Ozo g., Vilniuje. R. V. iš savo automobilio bagažinės išėmė dėžę su V. V. dokumentais ir padavė jam. Jis tų dokumentų neperžiūrėjo ir tiesiog tą dėžę nuvežė ir atidavė S. R.. Maždaug po savaitės S. R. jam grąžino tą pačią dėžę su V. V. dokumentais ir pasakė, jog kažkas yra blogai su V. V. Jis susitiko su J. A. 2008-10-22 ir pasakė apie situaciją su V. V. jie kartu nutarė skambinti R. V.. J. A. paskambino R. V. ir jie susitiko. Susitikimo metu jis atidavė R. V. dėžę su V. V. dokumentais ir paklausė, kodėl R. V. nesutvarkė reikalų su V. V. R. V. pasakė, jog buvo išvykęs penkioms dienoms ir nieko nežino. Jis klausė R. V., ar V. V. sumokėjo PVM, o R. V. kaip visada atsakydavo, jog PVM tikrai sumokėtas. 2008 m. vasarą, tokiu pat būdu, paprašytas S. R., jis vežiojo V. V. ir UAB „R. t.“ dokumentus kitai firmai Ž. T. Viskas vyko analogišku būdu kaip ir su V. F. S. R. pasakė, kad tokių pat paslaugų reikia ir dar vienai jo firmai Ž. T. kuri taip pat iš fizinių asmenų supirkinėjo naudotus katalizatorius. Ž. T. reikėjo dokumentų, kurių pagalba būtų galima legalizuoti ir apskaityti įsigytus naudotus katalizatorius. S. R. visus duomenis apie Ž. T. perdavė jam, o jis juos perdavė J. A.. Ar J. A. perdavė juos R. V., jis nežino. Ar būtent R. V. organizuodavo fiktyvių V. V. ir UAB „R. t.“ sutarčių ir PVM sąskaitų-faktūrų išrašymą ir pateikimą J. A., jis nežino. Jis bendravo tik su J. A. ir buvo įsitikinęs, kad tokie dokumentų išrašymai nėra nusikaltimas. J. A. dokumentus perduodavo jam, o jis, savo ruožtu, visus dokumentus perduodavo S. R.. Kai Ž. T. pervesdavo pinigus į V. V. arba UAB „R. t.“ sąskaitą banke, S. R. jam paskambindavo ir pasakydavo, jog pinigai pervesti. Jis apie tai informuodavo J. A., o ką J. A. informuodavo toliau, nežino. Tačiau apie tai, kad pinigai bus išgryninami ir perduodami atgal, tuo metu jis tikrai nežinojo. Tai, kad R. V. perduodavo jau iš sąskaitų išimtus pinigus J. A., o šis paduodavo jam, jis nežinojo, nes pinigų atviru pavidalu jam niekas neduodavo. Apie tai, kad vežamuose vokuose ar paketuose gali būti pinigai, jis galėjo suprasti ir numanyti tik iš dydžio ir svorio, tačiau tiksliai to nežinojo. Voką ir/ar paketą, galimai su pinigais, perduodavo S. R.. Už tokias kurjerio ir tarpininko paslaugas jis gaudavo tam tikrą pinigų sumą, kurią apskaičiuodavo S. R.. Ar ši suma buvo 0,5 procento ir skaičiuojama nuo PVM apmokestinamos sumos, jis nežinojo. Su R. J. jį supažindino J. A., tai J. A. pažįstamas. Kai V. V. V. V. ir UAB „R. t.“ kilo problemų su mokesčių inspekcija ir jos nebegalėjo išrašyti dokumentų, jis pradėjo įtarti, kad tos firmos galėjo nesumokėti mokesčių. Tačiau S. R. ir toliau reikėjo firmos, kuri galėtų išrašyti dokumentus V. F. jau iš anksčiau įsigytų katalizatorių apskaitymui. S. R. jam aiškino, kad toks legalus apskaitymas buhalterinėje apskaitoje yra teisėtas ir tai yra normali ūkinė operacija, bet tos firmos nesumokėjo mokesčių, todėl jis buvo įsitikinęs, kad būtent jos kaltos. Jis nemanė, kad tie dokumentai bus vertinami kaip fiktyvūs ar suklastoti, ir juo labiau, kad daroma kokia nors nusikalstama veika. Iš savo tarpininkavimo ir kurjerio paslaugų jis gaudavo užsidirbti, todėl sutiko padėti. Tokios firmos paieška jo prašymu užsiėmė J. A.. Po kurio laiko, vieno iš pokalbių metu J. A. jam prasitarė, jog prašė savo pažįstamo R. J. išrašyti dokumentus. Su juo J. A. apie pinigus nieko nekalbėjo. J. A. minėjo, jog iš pradžių R. J. nenorėjo išrašinėti dokumentų, tačiau 2008 m. vasaros pabaigoje J. A. pasakė, jog R. J. sutiko dirbti. Iš J. A. pasakojimo suprato, kad R. J. pats turi firmą, kuri gali išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, tačiau R. J. iškėlė sąlygą, jog visus reikalus jis tvarkys pats be jokių tarpininkų. Jį tai tenkino, kadangi nenorėjo turėti jokių rūpesčių. Apie tai, kad R. J. turėjo firmą pavadinimu „E.“, nežinojo. Apie tai, kad rado dar vieną firmą, kuri gali išrašyti dokumentus, reikalingus V. F. katalizatorių legalizavimui, jis pasakė S. R.. Viskas prasidėjo nuo to, kad šis jam padavė V. F. rekvizitus, prekių pavadinimą ir kainą, kurie turėjo būti įrašyti dokumentuose. Jis tuos duomenis perdavė J. A., o šis perdavė R. J.. Kiek jis žino, R. J. pats susiskambino su V. F. atstovais ir pats bendravo toliau. Ar R. J. išrašė kokius nors savo firmos dokumentus V. F. jis to nežino, nes toliau viskas vyko be jo dalyvavimo. Tik vėliau iš S. R. sužinojo, kad R. J. firma buvo sudariusi sutartį su V. F. tačiau kažkodėl po sutarties sudarymo kažkuris iš V. F. atstovų tą sutartį suplėšė. Jie taip nutarė padaryti dėl to, kad R. J. firmoje „E.“ niekas nebekėlė ragelio ir nieko iš tos firmos nebuvo galima surasti. Be to, 2008 m. spalio mėn. buvo du pinigų perdavimai. 2008 m. spalio mėn. pradžioje jam paskambino S. R. ir pasakė, jog padarytas pavedimas, ir pasakė sumą, galėjo būti apie 30 000 Lt. Po kurio laiko jam paskambino J. A. ir pasakė, kad reikia susitikti Žvėryne. Sutartu laiku jie susitiko Sėlių g. J. A. jį nuvedė į kažkokį ofisą, kur jam padavė į laikraštį suvyniotus pinigus. Jis tų pinigų neperskaičiavo, tačiau mano, jog ten galėjo būti apie 30 000 Lt. Nors J. A. ir nesakė, kam skirti šie pinigai, jis suprato, kad tuos pinigus reikėjo perduoti S. R., kadangi tuo metu jokių kitų tokio pobūdžio reikalų neturėjo. Jis tą pačią dieną atskaičiavo sau apie 150 Lt, tai padaryti nurodė S. R.. Apklausų metu neteisingai nurodyta, kad tie 0,5 procento buvo skaičiuojami nuo PVM apmokestinamosios sumos, neliečiant 18 procentų PVM. Tai nelogiška ir be to jis negalėjo žinoti, koks PVM bus mokamas. Po pinigų gavimo jis paskambino S. R. ir sutarė su juo susitikti. Jis susitiko su S. R. ir perdavė jam visus pinigus, gautus iš J. A., S. R. jų neskaičiavo. Antrą kartą J. A. jam paskambino ir paprašė susitikti kavinėje „Pas Gregorą“, Vilniuje, Subačiaus g. Jam atvažiavus, J. A. ten jau buvo su R. J.. Kavinėje jie pasikalbėjo, o išėjus iš kavinės R. J. išvažiavo. Po to J. A. iš savo rankinės ištraukė ryšulį su pinigais, kuriame galėjo būti apie 30 000 Lt, padavė juos jam ir pasakė, kad jis paduotų S. R.. Tą pačią dieną jis paskambino S. R. ir sutarė su juo susitikti. Susitikimo metu jis padavė S. R. visus pinigus, kuriuos gavo iš J. A., suprato, jog S. R. tų pinigų seniai jau laukė, atskaičiavo ir atidavė jam apie 150 Lt, kitų pinigų Kam S. R. tuos pinigus atidavė, jis nežino. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi (T. 15, b. l. 136-138, 146; T. 34, b. l. 44).

203Kaltinamasis R. V., teisme duodamas parodymus, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas vieną kartą. Buvo panaikinti kai kurie įtarimai. Po to niekas jo neapklausė. 2008 m. buvo pažįstamas su J. A.. Pažįsta ir A. N. ir M. K., N. Š.. J. A. buvo jo geras pažįstamas. Nežino, ar jis dirbo, daugiau tarpininkaudavo. Tarpininkavo su R. J., jo įmone. Jo (R. V.) veikla buvo įmonių pirkimas - pardavimas. Turėjo savo įmonę, pavadinimo nepamena, jos nėra tarp kaltinime minimų įmonių. Tą pavasarį ar pan. pokalbio metu J. A. pasakė, kad yra įmonės – pardavėjai – kurie turi prekę, o jo pažįstamas yra pirkėjas. Reikalingos įmonės, kurios būtų tarpininkės tarp pardavėjo ir pirkėjo. J. A. pradžioje nepaaiškino, kodėl jos negali tiesiogiai prekiauti. Jis to jo ir neklausė. Jo teigimu, tos įmonės turi būti be skolų. Po kiek laiko jis pasiūlė įmonę, davė pavadinimą, sakė ją patikrinti. Jam sakė, kad reikalingos kokios keturios įmonės. Pradžioje kalba apie katalizatorius nėjo. Daviau J. A. V. V. rekvizitus, šis pasitikrino, po savaitės paskambino ir pasakė, kad viskas gerai. Jis (R. V.) paklausė, kaip viskas vyks. Jam J. A. paaiškino, kad atveš pirkimo-pardavimo dokumentus, pvz., 100 000 Lt, o jis perduos juos tai įmonei. Jis sutiko. J. A. davė jam telefoną, pasakė susitarti dėl susitikimo. Sakė: „paskambinsi, nuvažiuosi į tą įmonę pasirašyti sutartis“. Jis paskambino tuo J. A. duotu telefonu, nuvažiavo su N. Š. į Ž. T. ten viskas jau buvo paruota, jokių kalbų, paaiškinimų nebuvo. Pasirašė tą sutartį praktiškai net neskaitęs. Po kokių dviejų savaičių J. A. atvežė dokumentus (sąskaitas faktūras), kad pardavėjas (kažkokia įmonė) parduoda V. V. katalizatorius, o ši juos įsigyja. Taigi, pas juos automoatiškai atsiranda bakeliai. Jie išrašo nuo V. V. pardavimą įmonei „V.“ 100 000 Lt sumai. Jie išrašė dokumentus (pardavimo), kad UAB S.“ parduoda prekes UAB „V.“. Tada Ž. T. pervedė jiems pinigus, Natalija juos išgrynindavo, jis (R. V.) padalindavo Jonui ir sau. Sau pasilikdavo uždėtą pelną nuo sąskaitos. Katalizatorių bakelių jis asmeniškai nematė. Viską reguliavo J. A.. Buvo dar įmonė, nuo kurios V. V. gaudavo sąskaitą. Dažniausiai Jonas atveždavo dokumentus jam (bakelių įsigijimo), kelis kartus su Jonu buvo atvažiavęs V. K.. Su juo nebendravom. Tuo metu Jonui atiduodavo pinigus, kelis kartus buvo ir V. K.. Analogiškai viskas vyko ir su V. F. J. A. davė jam V. F. telefono numerį“, liepė paskambinti. Jis paskambino, susitarė dėl susitikimo, ten jau buvo paruošta sutartis, N. Š. pasirašė. Aš nesigilino, neskaitė. Pasitikėjo J. A.. Suprato, kad įmonė, kuri turi bakelius, nenori tiesiogiai parduoti „V.“. Gal jie susipykę. Jis buvo tarpininkas, kad Ž. T. nežinotų tiesioginio pardavėjo, nesuprastų. Jonas gal nenorėjo jų suvesti, nes jis su Jonu negautų uždarbio, todėl buvo reikalinga V. V. Jei įmonės tiesiogiai prekiautų, jie negautų pelno. Gaudavom 1000-1500 Lt, priklausomai nuo sumos, nuo tos sumos sumokėdavo mokesčius. Kokį uždarbį pasiimti, sužinodavo iš Jono, kuris atveždavo pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, išrašytus 10 000 Lt, jie susitardavo, kad parduos už 11 000 Lt. Tai būdavo jų pelnas. Jonas vežiojo dokumentus, bakelių niekas nevežiojo. J. A. turėjo galimybę vežioti bakelius, turėjo sandėlius. Jis turėjo labai daug pažįstamų. Su juo susitikdavo sandėliuose. J. A. ir R. J. užsiiminėdavo automobilių detalėmis. Jis gi užsiiminėjau įmonių pirkimu ir pardavimu. V. V. oficialiai jokių pareigų neturėjo, akcininkė buvo N. Š.. Jis V. V. užregistravo N. Š. vardu. Ji buvo direktorė ir akcininkė. Jis dažniausiai būdavo Ispanijoje. Su N. Š. bendraudavo telefonu. Dokumentus jai perduodavo jis, o kai jo nebūdavo Natalija perduodavo pinigus Jonui. Ji žinojo, kad jie tarpininkai tarp įmonės pardavėjos ir įmonės pirkėjos. Jis pats bendravo iš vienos pusės su Jonu, iš kitos su „V.“ ir su „E.“. Jų atstovus matė tik po vieną kartą. E. K. greičiausiai matė kartą, pasirašydamas su juo sutartį, susitikimas truko pora minučių. Sutartis jau buvo paruošta. Nesu juo nekalbėjo. Su Ž. T. atstovais taip pat nekalbėjo. Į Ž. T. važiavo su N. Š.. Jis buvo taręsis dėl susitikimo. Klausimų ten neiškilo, tik pasirašė sutartį. Su Ž. T. buvo įvykę kažkur trys, keturi sandoriai. Schema buvo ta pati, veikdavo per J. A.. Tiesiogiai su UAB „V. nebendravo, nes tai buvo Jono pasiūlytas verslas, negalėjo be jo veikti ir jį peršokinėti. Jonas atveždavo dokumentus. Jis pats nežinojo pardavėjų, iš kurių Jonas atveždavo dokumentus. Pasitikėjo J. A..

204Kaltinamasis R. V., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad kuriam – A. N. ar J. A. jis davė telefoną. Kalbantis jam su A. N., išėjo tokia kalba, kad reikalingos įmonės sandorių apiforminimui. Jis A. N. davė telefoną, pasiūlė paskambinti ir pakalbėti apie tarpininkavimą. Tai suprato, kaip normalų dalyką bendru susitarimu. Kodėl būtent į jį kreipėsi su klausimu, ar V. V. moka PVM, neatsimena. Jo įmonė mokėdavo PVM, jokios skolos neturėjo. Jis buvo faktinis V. V. vadovas. Ši įmonė veikė tvarkingai. Jis pats nieko neteisėto nedarė – tarpininkavo, suprato tai, kaip normalią tarpininkavimo veiklą. Nors jo buvusi sutuoktinė N. Š. buvo V. V. akcininkė ir vadovė, tačiau įmonėje daugiausiai reikalus tvarkydavo jis. Apie katalizatorius ir jų legalizavimą su ja kalbos nebuvo. N. Š., kaip direktorė, pinigus ir atiduodavo jam arba J. A.. Ką jai pasakydavo, tą ir ji darydavo. Su J. A. N. Š. buvo susitikusi kelis kartus, perdavė jam pinigus. J. A. nenorėjo tiesiogiai bendrauti su N. Š., nes jos nepažinojo. Kai į jį kreipėsi, ar įmonės moka PVM, pas jį viskas buvo sumokėta. Nežino kitų asmenų tarpusavio susitarimų. Jis suvokė, kad yra tarpininkas grandinėje tarp kitų asmenų. Jo įmonė V. V. PVM sumokėjo, ji neskolinga, o ar kitos jo surastos įmonės sumokėjo PVM, nežino, tarpininkavo ir tiek. Tiesiog tas įmones suvedė su J. A.. Jis manė, kad tarpininkauja tarp susipykusių įmonių. Jis prisiima atsakomybę, kad gal ir turėjo patikrinti, ar prekės realiai yra. Tarpininkavo, nes manė užsidirbti. Tai verslo srityje normalu. Jis asmeniškai nepirko katalizatorių. 2008 m. užsiėmė įmonių pirkimu-pardavimu, tačiau tos įmonės veiklų nevykdė. 2008 m. nebuvo girdėjęs jokių kalbų apie PMV grobstymą. Jis pats jokios veiklos nevykdė. Įmones parduodavo ir tiek. Dabar taip pat tuo užsiima. V. V. vadovaujama N. Š., realiai vykdė veiklą: užsiimdavo transporto gabenimu iš Vokietijos. Jis tuo metu turėjo patirties vadovauti įmonėms. Už katalizatorius V. V. realiai būdavo pervedami pinigai – pervesdavo Ž. T. Pinigus išgrynindavo ir atiduodavo J. A.. V. V. buvo forminami kasos pajamų išlaidų orderiai. UAB „S.“ buhalterinę apskaitą tvarkydavo buhalterijos įmonė. UAB „S.“ patikrinimų VMI neatlikto, kadangi nebuvo preteksto. Įmonė neturėjo skolų. J. A. su V. K. kartu buvo atvažiavę du kartus. Ar tų susitikimų metu buvo perduodami dokumentai ar pinigai, nepamena. Asmeniškai V. K. pinigų neperdavė. Jokių kalbų apie dokumentų ir pinigų perdavimą, kiek atsimena, nevyko. Į klausimą, ar J. A. bei V. K. su juo kalbėjo apie katalizatorių legalizavimo schemą? Gali pasakyti tai, kad J. A. po sulaikymo nurodė, kad jam buvo daromas spaudimas, jo sveikata buvo bloga, tai įtakojo jo parodymus. Parodymus keitė ir M. K.. Jam irgi buvo daromas spaudimas – jei prisipažins, tai paleis iš suėmimo.

205Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisme posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Iš kaltinamųjų pažįsta R. V., E. K. ir N. Š.. R. V. pažinojo seniai, N. Š. žinojo kaip jo buvusią žmoną, E. K. matė, kai važiavo pasirašyti sutarties su V. F. o N. Ž. plovykloje plaudavo jo mašiną. 2008 m. pavasarį N. Ž. jam užsiminė, kad reikia pinigų. R. V. ieškojo žmogaus, kuriam norėjo užrašyti V. V. todėl pasiūlė jam N. Ž.. Jie su N. Ž. nuvažiavo į Šiaulius, ten visi dokumentai buvo paruošti, N. Ž. pasirašė ir jie grįžo į Vilnių. Paskui R. V. nurodė kitą biurą, į kurį turėjo nuvažiuoti. Susiskambino su E. K., pasirašė dokumentus, nesigilindamas, kokius dokumentus pasirašo. Vėliau vasaros pabaigoje kelis kartus reikėjo išgryninti pinigus. Jis išgrynindavo pinigus, atiduodavo R. V., o dalį pasilikdavo sau. Kiek tiksliai kartų pinigai buvo išgryninti, neatsimena. Po to N. Ž. paskambino iš VMI, liepė atvykti į Šiaulius. Šis išsigando. Jis viską papasakojo R. V., jie surado kitą žmogų – V. M.. Jis su N. Ž. nuvažiavo į Marijampolę. N. Ž. su V. M. sudarė sutartį dėl įmonės akcijų pardavimo. Po to karto apie įmonę „B.“ nieko nežino, su N. Ž., V. M. ir K. nebendravo. Įmonėje „B.“ įdarbintas nebuvo, tik surado N. Ž., kurį veždavo ten, kur reikia. Tame sandoryje jam pasiūlė dalyvauti R. V., kuriam pasakė, kad reikia pinigų, o R. V. pasiūlė užsidirbti, liepė surasti žmogų. Jis nesigilino, ar tai legalu, jam buvo neįdomu, R. V. nieko ir neaiškino. Surado N. Ž. ir tą įmonę ir užrašė. R. V. toje įmonėje V. V. buvo niekas. R. V. siūlė ieškoti žmogaus, galbūt, kaip tarpininko. Suprato tiek, kad tiek jis, tiek R. V. buvo tarpininkai. Kieno ši įmonė buvo anksčiau, tiksliai nežino, kažkieno Šiauliuose, kaltinamajame akte perskaitė, kad K. G.. Ji pardavė įmonę N. Ž.. Jis veždavo N. Ž. į banką, pasirašyti dokumentų, sutarčių, dabar jau žino, kad tai buvo sutartys dėl bakelių pirkimo. Jis veždavo į banką nuimti pinigus. N. Ž. buvo V. V. direktorius, akcininkas, turėjo reikiamus dokumentus išgryninti pinigams. Kas pervesdavo pinigus nežino, tikriausiai V. F. su šia įmone kontaktavo tik vieną kartą – R. V. pasakė, kur nuvažiuoti, davė telefono numerį, jie nuvažiavo į ofisą, laukė žmogus, po to sužinojo, kad tai E. K., buvo paruoštos sutartys, N. Ž. pasirašė. Kokios tai buvo sutartys, nežino, N. Ž. taip pat nesidomėjo. Tuo metu, kai buvo pasirašomos sutartys, nežinojo, kad tai dėl automobilių bakelių. Direktorius neturėjo mašinos, jis buvo reikalingas įmonei, kad N. Ž. vežiotų. Kas paruošė dokumentus, kuriuos pasirašė N. Ž., nežino – kai jie nuvažiavo į ofisą Panerių gatvėje, jie jau buvo paruošti. Iš vienos pusės pasirašė N. Ž., o iš kitos pusės – E. K.. Už tarpininkavimą gavo atlygį, tiksliai neatsimena dydžio, nuo sumos būdavo 1000-1500 Lt. Šie pinigai buvo tikriausiai už tai, kad veždavo išgryninti pinigus, pinigus grynino N. Ž., kuriam taip pat duodavo pinigų. Jis N. Ž. nuveždavo į banką ir palaukdavo. Su kaltinimu yra susipažinęs, prisipažįsta, kad dalyvavo nusikalstamoje veikoje, buvo tarpininkas. Jokių buhalterinių dokumentų nepildė, nepasirašinėjo, jis viską paduodavo pasirašyti N. Ž., jam viską, ką reikės daryti, pasakydavo R. V., kuris ir pateikdavo dokumentus. R. V. neaiškino, kodėl reikia pasirašyti, o jis jo neklausdavo. Jis nurodymus duodavo N. Ž., o jam R. V.. Dokumentai buvo mokesčių ataskaitos, sutartys. Jis N. Ž. atveždavo dokumentus ir sakydavo pasirašyti, kur padėtos varnelės. Kai iš Šiaulių VMI paskambino N. Ž. ir pakvietė atvykti, šis išsigandęs paskambino jam, o jis R. V.. Jie nuvažiavo į Marijampolę, ten buvo kažkoks žmogus, dabar jau žino, kad tai V. M.. V. M. atsivežė į Vilnių, kur N. Ž. su juo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir Registrų centre sutvarkė dokumentus, viską jie susitvarkė dviese. Su R. V. jie nederino, jis R. V. skambino paklausti, ką daryti tokioje situacijoje, pastarasis patarė. N. Ž. nebuvo realus įmonės vadovas, vadovu nebuvo ir jis, kas vadovavo V. V. nežino. Jis manė, kad išmetė įmonės „B.“ dokumentus, bet, kaip suprato iš tyrėjų, dokumentai buvo rasti. Kažkokie dokumentai buvo mašinoje, kai N. Ž. su V. M. perrašinėjo įmonę. Nežino, kur buvo dokumentai, nenori meluoti, jis mano, kad juos išmetė, o tyrėjai sakė, kad juos rado. Nežino, kur dokumentai. Įmonės perrašyme dalyvavo Ž. su M., atvežė M., nes žinojo, kur gyvena Ž.. Ar M. buvo perduoti dokumentai, įmonės antspaudas nežino, tikriausiai ne. Kur jie dingo nežino, galvojo, kad išmetė, bet tyrėjai jam sakė, kad juos rado. Nemano, kad juos rado konteineryje. Ar buvo pirktos realiai kažkokios prekės, nežino, jis jų nematė, bakelių nematė.

206Dėl įmonės V. V. įsigijimo, tai N. Ž. reikėjo pinigų, o jis N. Ž. pasiūlė užsidirbti. Nežino, kam neoficialiai priklausė įmonė. Dokumentus pasirašyti važiavo jis ir N. Ž., šios bendrovės kontaktus, t. y. telefoną ir adresą, davė V. ir jie nuvažiavo į Šiaulius, kur jau viskas buvo suderinta. Jokių pinigų už įmonę jie nemokėjo, įmonės buvusi vadovė G.. Ar buvo sutartyje nurodyta įmonės kaina, nežino, N. Ž. pasirašinėjo dokumentus, jie per daug nesigilino į dokumentus. Mano, kad sutartyje buvo parašyta gal 10 tūkstančių kaip standartas, bet ar tikrai buvo parašyta, nežino, neatsimena, tai buvo seniai, jie G. pinigų nemokėjo, atvažiavo pasirašyti dokumentų ir juos pasiėmė. Buvo dviese ir paėmė visus įmonės dokumentus. Vėliau dokumentai buvo ofise, Linkmenų g. 13, jam atrodo, kad tai R. V. ofisas. Bendrovės dokumentus paliko pas R. V.. Pinigų už bendrovės pirkimą jie nemokėjo. Kad reikia išgryninti pinigus sužinodavo, kai paskambindavo R. V., ir jie išgrynindavo „Snoro“ banke. Važiavo gryninti pinigų 3-4 kartus, išgrynino 49 tūkstančius, tokia suma būdavo kiekvieną kartą, kartais ji kisdavo. Sau pasilikdavo apie 1000-1500 Lt, priklausydavo nuo išgrynintos sumos, dar pinigų duodavo ir N. Ž., kiek jam duoti, priklausė nuo išgrynintos sumos. Kiek pasilikti pinigų pasakydavo R. V. ir pats sugalvodavo kartais, konkretaus susitarimo nebuvo. Kiek pinigų pasiliks, jis pasakydavo R. V. nuo sumos, o R. V. neprieštaravo. Kiek gaudavo N. Ž., priklausydavo nuo jo. Jis galvojo, kad išmetė dokumentus, jau praėjo 7 metai nuo įvykio, galvojo, kad išmetė, nes tvarkė mašiną. Kai perrašinėjo įmonę, pas jį buvo mašinoje dokumentai, ten jų nebuvo daug, tik keli lapai. Jis V. M. matė tik, kai jie susitiko su N. Ž., pasirašė sutartį, nuėjo į Registrų centrą. Įmonės perrašyme R. V. nedalyvavo. Kas surado V. M. nežino, jie važiavo į Marijampolę. Įmonės antspaudas gal buvo pas Ž., o visi kiti dokumentai, t. y. registracijos pažymėjimas ir pan., jam atrodo buvo R. V. ofise, nei jis, nei N. Ž. tame ofise nedirbo, jokių darbuotojų ten nebuvo. N. Ž. dirbo plovykloje. Apie įmonės V. V. buhalterinę apskaitą jis nieko nežino, apskaita nesirūpino, buhalterės neieškojo. Kiek jam pasilikti pinigų nuo išgrynintos sumos, konkretaus procento nebuvo nustatyta, susitarimo taip pat nebuvo, jis tiesiog pasakydavo, kokią pinigų sumą konkrečiu atveju pasiliks. Su R. V. bendrauja jau ilgą laiką, niekada dėl tokių dalykų nesitardavo. Jis manė, kad pinigus pasiimdavo dėl to, kad veždavo N. Ž., ten kur reikėdavo, taip pat už, tai kad N. Ž. surado. N. Ž. gaudavo atlygį už tai, kad išgrynindavo pinigus, taip pat ir jis. I. Č. nežino. Dokumentai, kuriuos N. Ž. pasirašinėjo, gal ir buvo deklaruojami, VMI kvietė į Šiaulius, todėl kažkas buvo deklaruojama. Kiek žmonių dirbo V. V. nežino, nemano, kad įmonė vykdė veiklą. Jei N. Ž. – įmonės savininkas ir direktorius – o realiai dirbo plovykloje, tai kokią veiklą V. V. gali vykdyti? Tikrai negalėjo vykdyti jokios veiklos. Jis ir dabar sako, kad, jo nuomone, jokie bakeliai parduodami nebuvo. 2008-10-24 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai – tai pirminiai parodymai, prašo vadovautis jo paskutiniais parodymais. Ten kur kalbėjo apie vadovą, mechanizmą – tai nesąmonės, jis kalbėjo tiesą paskutiniuose savo parodymuose. N. K. surado ne jis. Kas ją surado, nelabai gerai viską pamena. Ikiteisminio tyrimo metu kiti parodymai yra surašyti teisingai. R. V. jo prašė surasti, bet ką, jis surado N. Ž. ir N. K.. Kokiu tikslu reikėjo N. K., nežino. Įmonės „Reklamos tiltas“ dokumentus tikriausiai išmetė. Jis galvoja, kad išmetė įmonės „B.“ dokumentus.

207Tvirtina 2009-06-29 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. R. V. jam pasakydavo, kur reikia nuvažiuoti, tai nebuvo nurodymai, jei norėjo, galėjo nevažiuoti. Ši veikla nebuvo jo idėja, o ar tai sugalvojo R. V. – nežino, gal jam kas nurodė. Pirminiai jo parodymai netikslūs, prieš tai buvo šventęs. 2009-06-29 duoti parodymai teisingi, jais prašo remtis. Prisipažįsta, kad sunaikino dokumentus, ar tai sugalvojo padaryti pats, ar jam kas liepė nežino, tikriausiai sunaikino savo iniciatyva, dabar neatsimen. R. V. nurodymu atliko ne visus veiksmus, dokumentus sunaikino pats, niekam dokumentai nebuvo reikalingi, todėl juos ir išmetė. Iš P. dokumentus paėmė pats, jam P. paskambino pasakė, kad pas N. K. yra nereikalingi dokumentai, klausė, ką su jais daryti, nes N. K. gyveno nakvynės namuose, jų su savimi nesinešios, todėl davė jam. Jie buvo nereikalingi, juos išmetė. Į Marijampolę,atrodo, kad važiavo kartu su R. V. ir V. M.. Kiek tiksliai gavo pinigų, neatsimena, atsimena, kad už išgryninimą pasiimdavo pinigų, kiek jam reikėdavo, o už kitus veiksmus nieko negaudavo. Už išgryninimą gaudavo apie 1000-1500 Lt, tai buvo apie keturis kartus. P. neminėjo, kokiu būdu ir tikslu buvo perduoti įmonės „R. t.“ dokumentai. N. Š. pažinojo tik kaip R. V. buvusią žmoną.

208Kaltinamasis M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis pažįsta N. Ž., E. K., R. V., su kuriais bendravo dėl nusikalstamos veiklos. N. Š. pažįsta tik kaip buvusią R. V. žmoną. R. V. jis pažįsta jau apie 10 m., jis senas pažįstamas. Su N. Ž. susipažino tik 2008 m. pavasarį visiškai atsitiktinai. Jis pasiūlė N. Ž. būti V. V. direktoriumi ir akcininku. Su E. K. susipažino 2008 m. vasaros pradžioje, dėl tariamo sandorio tarp V. V. ir V. F. Kiti asmenys jam nepažįstami, apie jų vaidmenį nusikaltimo padaryme, jų tarpusavio ryšius ir susitarimus bei ryšius ir susitarimus su jam pažįstamais N. Ž., E. K. ir R. V. dėl nusikaltimo padarymo jam nieko nežinoma ir su jais dėl to nebendravo. Į V. V. ir V. F. sandorį, o tuo pačiu, ir į nusikalstamą veiklą jis įsitraukė per R. V.. Vieno pokalbio metu pasiskundė, kad sunku užsidirbti ir R. V. pasiūlė jam dalyvauti tariamajame sandoryje su tuo metu jo (M. K.) turėta V. V. V. V. jam pasiūlė įsigyti R. V., kuris jam liepė susirasti žmogų, kuris galėtų būti V. V. direktorius, ir nuvažiuoti į Šiaulius įforminti V. V. akcijų pirkimą-pardavimą, sutvarkyti visus reikiamus dokumentus dėl direktoriaus paskyrimo. R. V. jam davė telefono numerį, kuriuo jis pasiskambino ir su K. G. susitarė, kur jie susitiks Šiauliuose dėl V. V. dokumentų sutvarkymo. Kaip jis suprato R. V. su ja jau buvo viską suderinęs, nes jam su K. G. papildomai nieko derinti nereikėjo. Jam kartu su N. Ž. susitikus su K. G. Š., kartu nuvažiavo į jos ofisą, sutvarkė visus reikiamus dokumentus dėl V. V. perrašymo N. Ž. vardu. Už V. V. akcijas nei jis, nei N. Ž. nieko K. G. nemokėjo. Kai V. V. buvo perregistruota N. Ž. vardu, įmonė veikė pagal R. V. nurodymus, t. y. jo nurodymu kartu su N. Ž. nuvažiavo į V. F. kurios direktorius E. K. norėjo susipažinti su N. Ž.. Nuvykus į V. F. ir susipažinus su E. K., pastarasis jiems davė pasirašyti sutartį tarp V. F. ir V. V. dėl katalizatorių pirkimo-pardavimo. Minėtoje sutartyje buvo nurodyta, kad V. V. parduota, o V. F. perka katalizatorių bakelius. Minėtą sutartį pasirašė N. Ž. ir E. K.. N. Ž. pasirašius minėtą sutartį, jie jokių minėto sandorių aplinkybių su E. K. nederino, nes, kaip jis suprato, viskas jau buvo suderinta su R. V., o jis, R. V. nurodymu, tik nuvežė N. Ž. pasirašyti minėtą sutartį. Pasirašius minėtą sutartį, R. V. jam paskambindavo ir liepdavo kartu su N. Ž. nuvažiuoti į banką ir nuimti nuo V. V. sąskaitos pinigus, kurie būdavo pervesti iš V. F. už tariamai parduotus katalizatorių bakelius. Jokie bakeliai realiai parduodami nebuvo. Nuimtus pinigus, kuriuos nuo V. V. sąskaitų, esančių „Snoro“ ir „Parex“ bankuose, su čekių knygele išgrynindavo N. Ž., jis atiduodavo R. V., sau pasilikęs apie 1000-1500 Lt nuo nuimtos sumos. Dalį sau pasiliktos sumos atiduodavo N. Ž.. R. V. pinigus atiduodavo pas jį ofise, Linkmenų g. 13, arba kitoje vietoje, kur susitardavo susitikti. V. F. pervestus pinigus jis kartu su N. Ž., R. V. nurodymu, nuimdavo per keturis kartus. Nuimtus pinigus jis atiduodavo R. V.. Kur pastarasis padėdavo pinigus, nežino. Jis visą laiką veikė pagal R. V. nurodymus, kaip suprato, tai visa tai, ką jie darė, buvo R. V. sumanymas. Po kažkiek tai laiko VMI pradėjo tikrinti V. V. ir jie su R. V. nusprendė įmone atsikratyti, t. y. ją perrašyti kitam asmeniui. Sugalvojus ja atsikratyti, R. V. kažkam paskambino ir jis kartu su juo nuvažiavo į Marijampolę pasiimti žmogaus, kurio vardu bus perrašyta V. V. Nuvažiavus į Marijampolę, jie susitiko su V. M., jį parsivežė jį į Vilnių. Vilniuje susitiko su N. Ž., Giedraičių g. esančiame bendrabutyje. Jis kartu su M. nuėjo pas N. Ž., o R. V. liko automobilyje. Prieš tai R. V. jam davė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jis buvo paruošęs pats, ir akcininko sprendimą dėl direktoriaus paskyrimo. Jiems susitikus su N. Ž., M. ir N. Ž. pasirašė minėtą sutartį dėl V. V. akcijų pirkimo-pardavimo, po to N. Ž. ir M. nuėjo į Registrų centrą sutvarkyti V. V. perregistravimo dokumentų. Kai buvo apiforminti visi įmonės pardavimo bei įmonės buhalterijos perdavimo dokumentai, nurodant juose pirkėju ir gavėju V. V. fiktyviai įdarbintą kurį laiką V. M., kuriam aišku realiai jokia įmonė parduota nebuvo ir jokie dokumentai perduoti taip pat nebuvo. V. V. dokumentus jis išmetė į šiukšles. Be to, jis parodė, kad R. V. pas jį prašė surasti žmogų, kuris galėtų būti UAB „R. t.“ direktorius, jis per G. P. surado N. K., kurios duomenis perdavė R. V., kaip buvo perrašoma UAB „R. t.“, jis negali pasakyti, nes nežino, jis tik paėmė iš G. P. UAB „R. t.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo sudėti į plastikinį juodos spalvos šiukšlių maišą, šį maišą jis įdėjo į R. V. naudojamą Mazda automobilio bagažinę ir ten juos paliko, minėtų dokumentų buvo atvažiavęs kartu su R. V., kur vėliau R. V. padėjo UAB „R. t.“ dokumentus, pasakyti negali, nes nežino, kokie sandoriai buvo vykdomi UAB „R. t.“ UAB vardu pasakyti negali, nes nežino, jos veikloje jis nedalyvavo, tik surado N. K., kuri buvo įdarbinta direktore, ir jos vardu perrašytos UAB „R. t.“ akcijos. 2007 m. vasarą tikslios datos neprisimena, R. V. paprašė surasti žmogų, kuris galėtų būti kažkokios įmonės direktoriumi, jis surado J. P., jai sutikus, ji pasakė, kad neturi paso, dėl naujo paso gavimo jis su R. V. ir ja nuvažiavo į pasų poskyrį, esantį Naujojoje Vilnioje, kur J. P. sulaikė policija. Po kurio laiko susisiekus su J. P. ir padarius naują pasą UAB „D. T.“ buvo užregistruota jos vardu. R. V. jau buvo paruošęs akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jau buvo pasirašęs UAB „D. T.“ pardavėjas, kas jis pasakyti negali, nes nežino. J. P. pasirašius minėtą sutartį nuvažiavo į Registrų centrą, kur sutvarkė visus reikiamus dokumentus dėl UAB „D. T.“ perregistravimo J. P. vardu. Po kažkurio laiko R. V. pasakė, kad J. P. yra už kažką skolinga ir UAB „D. T.“ perrašytas kito žmogaus vardu, jis nežino kokio, jam nesakė. Kaip vėliau sužinojo, jis minėtos įmonės neperrašė kito žmogaus vardu, R. V. sumokėjo jos skolas ir užregistravo dar vieną įmonę. Iš J. P. pasakojimo žino, kad R. V. jai vežiodavo dokumentus, kurios liepdavo jai pasirašyti, jis nežino, kokie dokumentai, mano, kad PVM sąskaitos-faktūros, jis šitoje veikloje nedalyvavo. Kaip vėliau sužinojo, kad UAB „D. T.“ buvo susijęs su R. J., tačiau tiksliai negali pasakyti, R. V. jam tik sakė, kad tai jis paprašė pas jį „palaikyti“ minėtą įmonę (T. 18, b. l. 43-46, 50-51, 54).

209Kaltinamoji N. Š., teisme duodama parodymus savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji su Ž. D. niekada nebuvo susitikusi. Minėtos sumos (daugiau nei 3000 Lt) jis jai nėra mokėjęs. Buvo susitikusi tik su I. L., su kuria susitiko tik tam, kad perduotų dokumentus. Ne ji asmeniškai pardavė įmonę. Jai tik buvo pranešta, kad įmonė yra parduota ir jai reikia tik pasirašyti dokumentus. Atvažiuos moteris ir ji turės perduoti viską. Įmonėje V. V. ji laikinai dirbo direktore ir buvo akcininke, kadangi R. V., jos buvęs vyras, jai pasiūlė darbą, nes tuo metu nedirbo, o jai reikėjo vaikus išlaikyti. Su R. V. kartu negyvena nuo 2007 m. Iš matymo visi proceso dalyviai jai yra matyti. R. V. pasiūlė darbą, nes buvo skolingas už vaikų išlaikymą. R. V. tuo metu vertėsi įmonių perpardavinėjimu, paprašė, kad ji jam padėtų laikinai vadovauti vienai jam priklausančiai įmonei. Ji jam paaiškino, kad kompetencijos įmonių valdymo srityje ji neturi, tačiau jis žadėjo padėti. V. V. buvo naujai atidaryta įmonė, o ji buvo jos akcininkė ir vadovė. Tiksliai nepamena, bet, atrodo, kad visa tai vyko 2008 - 2010 m. Visus įmonės reikalus, įvairius sandorius tvarkė R. V.. Jos funkcija įmonėje buvo dokumentų pasirašymas. Įmonė pradžioje dirbo statybos srityje, tačiau laikui bėgant R. V. rado bakelių pirkėjų. Jų įmonė ketino parduoti bakelius, kurių tuo metu dar neturėjo. R. V. teigė, kad jis važinės po visą Lietuvą ir ieškos visuose servisuose bakelių pardavėjų. Keletą kartų jie buvo susitikę su pirkėjais. Susitikimų tikslas buvo sandorių aptarimas. R. V. taip pat dalyvaudavo kartu susitikimuose. Derybos vykdavo E. K. ofise. Sutartis su E. K. buvo eilinė pirkimo – pardavimo sutartis. E. K. atsiunčia užsakymą, o jie per nustatytą terminą įvykdo tą užsakymą. Įmonėje „S.“ dirbo keli žmonės. Darbuotojus rinkdavosi ir įdarbindavo R. V.. Įmonės ofisas buvo netoli universalinės parduotuvės. Ofise sėdėdavo pasamdyta mergina, o ji, dėl asmeninių priežasčių, ne visomis dienomis būdavo ofise. Tūrėjo sunkiai sergantį tėvą. Kiek jai yra žinoma, tai jie tais bakeliais realiai prekiavo. R. V. jai siuntinėdavo bakelių įsigijimo sąskaitas. Šių dokumentų ji netvarkydavo, juos tvarkė jo pasamdyta moteris. Ji tik pasirašinėdavo dokumentus. Sąskaitas atiduodavo R. V., jo tolimesnių veiksmų su šiais dokumentais ji nežino. Dokumentų buhalterei neperdavinėjo. Bakelių ji nematė, tačiau jų laikymui buvo išnuomotas garažas ir visa tai jai nekėlė jokių įtarimų. Į tą garažą nebuvo atvažiavusi. Dabar neatsimena, kokie buvo bakelių kiekiai. R. V. turėjo įsigijęs krovininį automobilį bakeliams transportuoti. R. V. buvo V. V. neformalus vadovas, tvarkė įmonės veiklą. Ji pati laikinai buvo įmonės akcininkė. Tarp jų buvo susitarimas, kad iki to laiko, kai R. V. susitvarkys savo reikalus, ji būs įmonės akcininkė. Už dokumentų pasirašymą gaudavo minimalų mėnesinį atlyginimą. Kai kurias sąskaitas faktūras ji ir užpildydavo. Sąskaitas faktūras pildė pagal gautus dokumentus. Iš „E.“ duomenis jai siųsdavo elektroniniu paštu, arba R. V. jai atveždavo su antspaudu, su viskuo. Jai tai nesukėlė įtarimų. Dėl didelių sandorių sumų jai taip pat įtarimų nekilo, nes šios sumos buvo per kelias sutartis. Iš šių pinigų ji nieko negavo, visi pinigai keliaudavo pirkinių ir mokesčių apmokėjimui. Ar įmonė turėjo pelną iš šitų sandorių, nežino. Vienose sutartyse pasirašė kaip vadovė, kitose, kaip konsultantė. Pasirašė kaip konsultantė, nes įmonė jau buvo parduota. Jai paduodavo sąskaitą, ji ir pasirašydavo kaip jai buvo nurodyta. Visus šiuos reikalus perdavė L.. Atsimena, kad, kai jos susitikdavo su L., ji atvažiuodavo su kažkokiu vyriškiu, tačiau tas vyriškis susitikimo metu likdavo automobilyje. Taip buvo vieną kartą. Tačiau su L. buvo susitikusi keletą kartų. Dokumentus perdavė antro susitikimo metu. Pirmo metu L. buvo su vyru, tačiau, ar tas vyras buvo D., pasakyti negali, nežino kaip šis asmuo atrodo. Su jokiu vyru telefonu dėl „S.“ pardavimo nekalbėjo. Ne ji tarėsi dėl įmonės pardavimo. Įmonės pardavimas buvo R. V. sprendimas. Vieną kartą dėl sutarties yra bendravusi su G. Z.. Nežino, ar ta įmonė prekiavo bakeliais. Ji yra vidurinio išsilavinimo, nėra susipažinusi su buhalterinės apskaitos įstatymu. Jai žinoma, kad įmonės direktorius yra atsakingas už visos įmonės valdymą. Ji tiesiog pasitikėjo kolegomis. Manė, kad ir direktorius ir buhalteris yra atsakingi už finansinius dokumentus. Ji, R. V. ir buhalterė valdė ir tvarkė įmonės elektroninę bankininkystę. Įmonės kasoje buvo pinigai, tačiau įmonės finansinius reikalus tvarkė R. V., ji finansinių reikalų netvarkė. Jai nekilo įtarimų dėl įmonės dokumentų. Finansiniai dokumentai buvo saugomi pas kitą moterį. Jos pačios kaltė – tai aklas pasitikėjimas. Kai kurias sąskaitas faktūras ji užpildydavo, remdamasi jai pateiktais duomenimis. R. V. tuo laikotarpiu mokėjo mokesčius. Kartais ir ji pildė mokesčius, buhalterė nurodydavo kokią sumą reikėjo mokėti. Viską darydavo pagal buhalterijos nurodymus. Visas įplaukas ji matydavo. Kiek R. V. jai sakė, tai jis išimdavo tuos pinigus grynais ir sumokėdavo už prekių įsigijimą. Kartais ji pagal R. V. nurodymą paimdavo pinigus iš banko, kartais paimdavo pats R. V.. Vieną kartą paimdavo 4000, kitą kartą daugiau ir atiduodavo R. V.. Prieš V. V. buvo kitos įmonės vadovė. Tai buvo tuo pat metu. Ta kita įmonė vadinasi „S.“. Oficialiai V. nebuvo įmonės direktorius. Garažas, kurį R. V. išnuomojo bakeliams laikyti, buvo Žirnių gatvėje jos tėvo. Tėvas jį išnuomojo R. V.. Garažas buvo paprastas, skardinis. Nežino, ar jis buvo tuščias. Buvo oficiali sutartis.

210Kaltinamasis A. D. teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad jis pažįsta kaltinamuosius A. N. ir A. N., nes su jais dirbo, su kitais kaltinamaisiais nepažįstamas. Ne viską pamena, tai buvo pakankamai seniai, parodymus davė po sulaikymo, su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka. Jie įkūrė įmonę, kuri realiai veikė, UAB „R. t.“ nebuvo sukurta užsiimti fiktyvia veikla ar daryti kažkokiai nusikalstamai veikai, darė realius darbus, turėjo realius užsakovus, gaudavo realius užsakymus. Įmonėje dirbo N., N. ir jis, taip pat buvo samdomas dizaineris, kuris įmonėje darė dizaino darbus, šis dizaineris nedalyvavo visoje šitoje veikloje. Jis buvo įmonės direktorius, jie tarpusavyje susitarė, su kokiais klientais dirbs. Tuo metu turėjo laidavimą, jo sąskaitos buvo areštuotos, jis negalėjo tuo metu turėti oficialių pinigų, todėl jam reikėjo turėti neoficialių pajamų. Viskas vyko 2008 m., kaltinamajame akte datos sutampa. A. N. jam pasiūlė pasirašinėti sąskaitas ir tokiu būdu turėti apyvartinių ir grynųjų lėšų, kadangi neturėjo teistumų negalvojo ir neišmanė šitų dalykų, nemanė, kad čia viskas taip baigsis. Jam reikėjo neoficialių pinigų, todėl ir sutiko. Kadangi jis buvo įmonės direktorius, turėjo pasirašyti sąskaitas ir atlikinėti pinigines operacijas, tai jis ir atlikinėjo visas operacijas. Dalį pinigų pasidalino, labai mažą dalį, kitą dalį pasiimdavo A. N. ir kažkam perduodavo, jis nesigilino į tolimesnius veiksmus. Jam buvo svarbu turėti apyvartines lėšas įmonės veiklai, nes jie, kaip tarpininkai, kaip reklamos agentūra, neturėjo savo gamybos, todėl turėjo turėti savo apyvartines lėšas, kurias reikėjo investuoti į ateities užsakymus, turėjo nemažai spaudos darbų, dizaino darbų, turėjo užsakymų, kuriuos reikėjo atlikti į priekį. Nebuvo taip, kaip parašyta kaltinamajame akte, kad įmonė buvo fiktyviai sukurta, be pasirašomų fiktyvių sandorių, jie užsiėmė ir realia savo įmonės veikla. Jam pasiūlė planą susitikti su G. Z., jie nuvažiavo pas G. Z. į biurą susitarti. A. N. jam pasiūlė susitikti su G. Z., kuriam jie išrašinės sąskaitas-faktūras, o Z. jiems pervedinės pinigus. Dalį pinigų Z. reikės grąžinti atgal, o dalį pasilikti sau. Buvo pasirašytos sutartys. Jis pasirašydavo bendradarbiavimo, pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaitas-faktūras. Jis ne viską iš karto suprato, kokia tai bus schema. Apie savaitę laiko reikėjo laukti žinių iš Gedimino įmonės pusės, kada susitiks, nebuvo taip, kad iš karto reikėjo važiuoti. Paskui jie pas Gediminą nuvažiavo, žodiškai susitarė, kad pasirašys sutartis ir išrašinės sąskaitas. Pokalbyje dalyvavo jis, N. ir Z.. Pokalbis vyko įmonės „V.“ patalpose, pokalbio metu susitarė, kad jie išrašys sąskaitas-faktūras katalizatoriams, kartu su faktūromis bus išrašomi išdavimo, pirkimo-pardavimo aktai, visi reikalingi lydintys dokumentai, rodantys, kad yra sudarytas sandoris. Tame pokalbyje nekalbėjo apie tai, kad tai bus fiktyvu, atrodė, kad bus realu. Gediminas paklausė jų, ar jie turi licenciją užsiiminėti šita veikla. Jis eidamas susitikti su G. Z. žinojo, kad tai bus fiktyvus sandoris, tai sužinojo iš N.. Tarėsi su N. prieš pokalbį su G. Z., kad jie G. Z. sakys, kad turi visus reikiamus dokumentus ir gali užsiiminėti šita veikla, kad gali sudarinėti visus šituos sandorius. Informaciją apie sandorius tarp „R. t.“ ir „V.“ gavo iš A. N.. A. N. pasakė jam, kad yra įmonė, kuriai gerai sekasi, bet jai tiesiog reikia sąskaitų-faktūrų, o jų įmonė jas gali išrašyti ir turėti apyvartinių lėšų. Nuo to viskas ir prasidėjo, jam reikėjo neoficialių pajamų, o įmonei apyvartinių lėšų. Iš to pokalbio suprato, kad tai bus fiktyvūs sandoriai. Katalizatorių nepardavė, jų įmonė jų neturėjo. Jis negali atsakyti, ar tai tikrai A. N. iniciatyva sudarytas sandoris, jam tai nebuvo įdomu. Apie sandorį žinojo ir A. N.. Tos veiklos derinimas buvo tarp jų trijų, nebuvo susitarę, kas, ką darys. Jis turėjo pasirašyti sutartis ir atlikinėti pinigines operacijas su grynaisiais pinigais, nes jis buvo įmonės vadovas. Šitų sandorių metu buvo išrašomos sąskaitos-faktūros, pirkimo-pardavimo aktai, tiksliai nepamena, dalis paruoštų dokumentų jau ateidavo iš „V.“, sąskaitas-faktūras išrašinėdavo pagal savo numeraciją, kadangi turėjo realius užsakovus ir ta numeracija buvo tęstinė. Tiksliai neatsimena, ar jam Ž. T. duomenis pateikė elektroniniu paštu, ar buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Jis išrašinėdavo sąskaitas Ž. T. ir pasirašydavo pirkimo-pardavimo sutartis, dokumentus perduodavo A. N. ir pastarasis išveždavo. Jis su Ž. T. darbuotojais nebendravo, buvo susitikęs tik su G. Z. pirmame susitikime. Dar kartą su G. Z. buvo susitikęs kavinėje dėl dokumentų numeracijos, dar vienas susitikimas sąskaitų-faktūrų su pirkimo-pardavimo aktais perdavimas. Už šitą veiklą jiems buvo pažadėti procentai, jų dydžio nepamena, dydis nurodytas jo parodymuose, parodymuose viskas aiškiai surašyta, jis dabar dalį informacijos yra pamiršęs. Šitoje veikloje jis išrašinėdavo sąskaitas-faktūras, pasirašydavo pirkimo-pardavimo aktus, kurie, atrodo, jau buvo paruošti. Jis išrašinėdavo sąskaitas-faktūras, ne buhalteris. Kadangi įmonės veikla buvo reali, jis turėjo sekti elektroninės bankininkystės pavedimus ir tokiu būdu jis matydavo pavedimus iš „V.“. Gavęs pavedimą, jis išgrynindavo pinigus, savo procentus pasiimdavo, o likusius pinigus, kurie jiems nepriklausydavo, perduodavo A. N., pastarasis juos išveždavo. Pinigus nuimdavo banko padalinyje, kelis kartus pinigus nuėmė su kortele, didžioji dalis banke, iš banko darbuotojos. Kartais nuimti pinigų važiuodavo su N. arba N., nes tai buvo dideli pinigai, jausdavosi nesaugus važiuodamas vienas, tik keletą kartų važiavo vienas. Jie turėjo įmonės banko kortelę, kortele dalindavosi, kai reikėdavo išgrynintus pinigus nuvežti į spaustuvę. Kiek kartų važiavo išgryninti pinigus, nepamena, bet tai tikrai nebuvo vienas kartas. Visais atvejais pinigus išgryninti važiuodavo jis, kaip įmonės vadovas, nes niekas daugiau to padaryti negalėjo. Išgrynintos sumos buvo nuo 50 000 iki 100 000, buvo ir mažesnių. Jie kažkokį procentą pasilikdavo sau, neatsimena tiksliai, kiek, o kitus grąžino N. ir pastarasis išveždavo. Procentus pasidalindavo savo biure. Atrodo, kad tai buvo 11 procentų, kurie nurodyti jo apklausoje. Šį procentą dalindavosi į tris dalis, lygiomis dalimis. Kiek jam per tą laikotarpį atiteko pinigų, nepamena. Tuo metu turėjo lizingą, tai sumokėdavo pinigus už lizingą. Negali pasakyti, kiek turėjo finansinės naudos iš tos veiklos. Pinigus nuimdavo visada „Snoro“ banke. Gal dėl to ir buvo su Z. susitikę kavinėje, kaip tik dėl to, kad keitėsi sąskaitos numeris, nes prieš tai turėjo sąskaitą kitame banke. Nepamena tiksliai, kodėl pradėjo dirbti su „Snoru“, gal ten buvo geresnės sąlygos atlikti operacijas. Ta sąskaita buvo skirta sandoriams su „V.“. Vieną kartą buvo iškilusi problema su banku, bankas „Snoras“ buvo užblokavęs sąskaitas, nes įtarė pinigų plovimą. Reikėjo bankui pateikti sutartis, patvirtinančias realią veiklą. Bankui pateikė lygtais pirkimo-pardavimo sutartis ir sąskaitos buvo atblokuotos. Bankui pateikė sutartis, licencijas, pirkimo–pardavimo aktus, dokumentus, įrodančius, kad užsiima realia veikla. Tos sutartys buvo sudarytos tarp „R. t.“ ir kitos įmonės, kurios pavadinimo nepamena. Katalizatorių apskritai nebuvo. Sutartį, kurią reikėjo nunešti į banką, jam davė N., nežino, iš kur pastarasis ją gavo. Jam nuvežus dokumentus, bankas atblokavo sąskaitas ir galėjo tęsti veiklą. Šitą veiklą tęsė iki 2008 m. rudens. Veiklą nutarė baigti tada, kai suą Andriumi pasikalbėjo, kad pakankamai pinigų jau prasisuko, kad veikla gali būti išaiškinta ir reikia šitą veiklą stabdyti. A. N., iš kažkurios pusės pasakė, kad daugiau tokių sandorių nebebus, tuo ir baigėsi jų veikla. Gal iš „V.“ pusės atsirado kažkokie požymiai, kad šita veikla bus išaiškinta, nepamena. Pasibaigus nelegaliai veiklai, toliau dirbo savo įmonėje. Žinojo, kad jų įmonę „R. t.“ reikės parduoti, kad jiems asmeniškai negrėstų atsakomybė. Buvo sukurtas planas parduoti įmonę, kaip ten viskas vyko parduodant įmonę, sunkiai pamena. Įmonę pardavė, įmonės pirkėjas pasiėmė dokumentus. Jis buvo susitikęs su N. K., jai perdavė įmonės antspaudą ir banko kortelę. Jam reikėjo nuvykti į Registrų centrą ir pranešti, kad keičiasi įmonės vadovas. Įmonę pardavė realiai, įmonės akcininkas buvo A. N., piniginio atlygio už savo įmonę negavo. Kas susiję su įmonės pardavimu, tai jis, kaip įmonės direktorius, turėjo pristatyti į Registrų centrą visus įgaliojimus ir dokumentus. Neprisimena, kad perdavė visą dokumentaciją, dokumentai buvo biure, tuos dokumentus išvežė gal Andrius tam, kas pirko įmonę. Jam reikėjo susitikti su N. K. ir perduoti antspaudą. Tokie pat sandoriai vyko dar su „G.“. Jie realiai vykdė veiklą ir „G.“ buvo realus jų klientas, realiai buvo daromi spaudos darbai, bet šito kliento klausimus sprendė A. N., čia buvo jo klientas, jie buvo pasiskirstę klientais. Buvo viena aišku, kad „G.“ reikėjo grynųjų pinigų, buvo sutarta, kad bus išrašytos kelios sąskaitos, pinigai bus išgryninti ir dalis pasidalinta. Kaltę savo pripažįsta visiškai, tik nesutinka su tuo, kad „R. t.“ nevykdė realios veiklos, „R. t.“ realiai vykdė veiklą. Jų įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkė K., ji buvo įmonės darbuotoja. Buhalterei sandorių dokumentus pateikdavo A. N., nes ji buvo jo žmona, ji buvo įmonėje įdarbinta oficialiai. Kai pardavė UAB „R. t.“, jis su A. N. ir A. N. atidarė V. Š. nes reikėjo tęsti veiklą, turėjo realių užsakymų. Šios bendrovės apskaitą tvarkė taip pat K., o jis jau nebuvo vadovas, dirbo vadybininku. Vadovavo A. N.. Jis nenaikino jokių dokumentų, viskas buvo registruojama tvarkingai buhalterinėje apskaitoje, buhalterinius dokumentus tvarkė tvarkingai, segė į segtuvus. Ikiteisminio tyrimo metu duoti tikslūs parodymai, tikslesni negu dabar, nes tai vyko iš karto po padarytos veikos, parodymai duoti 2008-10-24 pas teisėją teisingi, jis tvirtina šiuos duotus parodymus (T. b l. ).

211Kaltinamasis A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad prisipažįsta dalyvavęs PVM grobstyme, jis pažįsta A. N., A. N. ir G. Z.. A. N. ir A. N. jis pažinojo nuo to laiko, kai jie kartu dirbo IĮ „M.“, kur ir susipažino, o po to kartu dirbo UAB „R. t.“ ir V. Š. G. Z. pažįsta nuo 2008 m. vasaros pradžios, kuomet buvo sudarytas tariamas sandoris tarp UAB „R. t.“ ir Ž. T. kurios direktorius buvo G. Z.. Kiti asmenys jam nepažįstami, apie jų vaidmenį nusikaltimo padaryme bei apie jų tarpusavio susitarimus su A. N., A. N. bei G. Z. dėl nusikaltimo padarymo, jam nieko nežinoma ir su jais dėl to nebendravo. Dėl UAB „R. t.“ ir Ž. T. tariamo sandorio jis bendravo tik su jam pažįstamais minėtais asmenimis. Tariamas UAB „R. t.“ ir Ž. T. sandoris buvo sudarytas A. N. iniciatyva. 2008 m. birželio-liepos mėn. A. N., kuris tuo metu buvo UAB „R. t.“ akcininkas bei komercijos direktorius, pasakė jam, kaip UAB „R. t.“ direktoriui, ir A. N., kuris tuo metu dirbo įmonės plėtros direktoriumi, kad susirado Ž. T. ir susitarė su šios įmonės atstovu (nekonkretizuodamas su kokiu), kad UAB „R. t.“ vardu bus išrašyti fiktyvūs dokumentai dėl tariamų lengvųjų automobilių autokatalizatorių pardavimo Ž. T. kuri, kiek suprato, užsiminėjo būtent šios produkcijos prekyba, už ką pastaroji įmonė perves pinigus į UAB „R. t.“ banko sąskaitą. Po ko jam, kaip UAB „R. t.“ direktoriui, išgryninus šiuos pinigus iš įmonės banko sąskaitos, jie bus padalinti tarp jo, A. N., A. N. bei jam nežinomų Ž. T. atstovų. Pasak A. N., jiems trims nuo išgrynintų pinigų turės likti 11 procentų. Likusius pinigus, anot A. N., šis turės grąžinti Ž. T. Jis su A. N. sutiko dalyvauti tokiame sandoryje. Anot A. N., jam (A. D.), kaip įmonės direktoriui, reikės pasirašinėti fiktyvius dokumentus dėl tariamų autokatalizatorių pardavimų bei gryninti iš UAB „R. t.“ banko sąskaitos Ž. T. pervestus pinigus. Ką turės daryti A. N., neaptarinėjo. A. N. davė Ž. T. vadybininko Mindaugo (pavardės nežino) telefono numerį, liepė su juo susiskambinti ir pranešti, kad jis iš UAB „R. t.“ dėl katalizatorių. Pasak A. N., šis buvo viską suderinęs dėl šio sandorio su Ž. T. tačiau su kuo konkrečiai, neaiškino, todėl jis tiksliai nežino ir negali pasakyti, ar minėtas Mindaugas, ką nors žinojo apie minėtą tariamą sandorį, ar ne. Po dienos-kitos paskambinus Mindaugui ir pranešus, kad jis dėl katalizatorių, pastarasis, matyt, nieko nesupratęs, nieko jam neatsakė, užtat už keliolikos minučių jam perskambino iki tol nepažįstamas Ž. T. direktorius Gediminas (kaip vėliau sužinojo G. Z.), kuris pasakė, kad klausimus dėl autokatalizatorių reikia derinti ne su vadybininku Mindaugu, bet su juo kaip direktoriumi. Jis įtarė, kad Gediminas žinojo, kad minėtas sandoris yra tariamas, nors jis su G. Z. to neaptarinėjo. Jis susitiko su G. Z. Ž. T. biure, ( - ) g., Vilniuje. Prieš jam važiuojant tenai, A. N. liepė pasakyti G. Z., kad autokatalizatorių yra apie 500 vnt. Kad iš tikrųjų tų autokatalizatorių nėra, jis žinojo iš paties A. N. paaiškinimų, kuris dar minėjo, kad jeigu jų kartais reikės, jų susiras ir atveš į sandėlį. Tačiau tai tikrai nebuvo daroma ir UAB „R. t.“ sandėlyje jokių autokatalizatorių jis nematė. Jam nuvažiavus pas G. Z., jis pasakė, kad turi apie 500 vnt. autokatalizatorių, po ko G. Z. pasakė, kad viskas tvarkoje ir reikia ruošti dokumentus. Pokalbio metu nebuvo jokios kalbos apie šio tariamo sandorio aplinkybes, nors jis ir manė, kad Gediminas puikiai žinojo, apie ką eina kalba. Jie apsikeitė kontaktiniais telefonais ir G. Z. paprašė pateikti UAB „R. t.“ rekvizitus, kad galima būtų paruošti sutartį. Netrukus jis persiuntė elektroniniu paštu savo įmonės rekvizitus G. Z.. Po kurio laiko A. N. pateikė jam jau paruoštą, atspausdintą ir atrodo iš Ž. T. pusės G. Z. pasirašytą sutartį tarp UAB „R. t.“ ir Ž. T. bei vieną prekių perdavimo aktą, kuriame buvo konkrečiai nurodytas UAB „R. t.“ tariamai parduodamų autokatalizatorių kiekis bei jų vertė. A. N. nurodymu jis paruošė ir kompiuterio pagalba atspausdino UAB „R. t.“ fiktyvią PVM sąskaitą-faktūrą dėl minėtų autokatalizatorių tariamo pardavimo Ž. T. Iš karto pasirašęs visus minėtus dokumentus (sutartį, aktą bei PVM sąskaitą-faktūrą) perdavė juos A. N., kad šis perduotų juos Ž. T. Kada, kaip ir per ką pastarasis perdavė šiuos dokumentus Ž. T. ir kokiam būtent šios įmonės atstovui, nežino, bet galvoja, kad G. Z.. Po to po vieną minėtų dokumentų egzempliorių grįžo į UAB „R. t.“, tačiau ar A. N. grąžino juos jam, ar perdavė UAB „R. t.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai savo sugyventinei I. K., jis nepamena. Šiaip toliau būtent tokia tvarka ir buvo periodiškai apiforminami bei pasirašomi fiktyvūs dokumentai pagal tariamą UAB „R. t.“ ir Ž. T. sandorį, aktai bei PVM sąskaitos-faktūros, t. y. A. N. pateikus jam fiktyvius aktus dėl autokatalizatorių tariamų pardavimų, jis remdamasis jais apiformindavo fiktyvias UAB „R. t.“ PVM sąskaitas-faktūras, ir vienus, ir kitus pasirašydamas, po ko A. N. pačiam ar per kokius kitus jam nežinomus asmenis pateikus juos G. Z., šis pasirašydavo ir vienus jų egzempliorius A. N. grąžindavo UAB „R. t.“. Kai fiktyvūs dokumentai buvo grąžinami jam, jis juos pats perduodavo I. K.. Kaip ji tvarkė buhalteriją, nežino. Iš viso tokių periodinių fiktyvių dokumentų apiforminimų buvo apie 10 kartų, kokia buvo bendra pagal visus dokumentus tariamo sandorio vertė, tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad panašiai, kaip nurodyta, apie 1 mln. litų. Po kiekvieno tokio dokumentų apiforminimo vykdavo atsiskaitymai tarp Ž. T. ir UAB „R. t.“. Pinigai iš Ž. T. buvo pervedami į dvi UAB „R. t.“ sąskaitas, esančias „Snoro“ ir „SEB Vilniaus“ bankuose, nors į sąskaitą „SEB Vilniaus“ banke buvo tik vienas pervedimas. Šiaip nuo pat įmonės registravimo 2006 m. buvo atidaryta tik viena sąskaita „SEB Vilniaus“ banke. Sąskaita „Snoro“ banke buvo atidaryta prieš pat tariamą sandorį tarp UAB „R. t.“ ir Ž. T. A. N. liepimu, nes šis paaiškino, kad taip bus patogiau pervedinėti pinigus iš Ž. T. kadangi šios įmonės sąskaita taip pat yra „Snoro“ banke. Jis kontroliuodavo ir prižiūrėdavo abi sąskaitas, turėdamas jų kodų generatorius, todėl jis pastoviai matydavo ir žinodavo, koks yra pinigų judėjimas sąskaitoje ir iš kur bei kokie pinigai į jas yra pervesti. Nors kartais apie pinigų pervedimus iš Ž. T. jį informuodavo A. N.. Vienintelis pinigų išgryninimas iš UAB „R. t.“ sąskaitos „SEB Vilniaus“ banke buvo padarytas, kiek prisimena, per bankomatą su mokėjimo kortele, ir jam atrodo, kad tai padarė arba A. N., arba A. N., nes šio banko mokėjimo kortelė dažniausia būdavo pas juos. Iš UAB „R. t.“ sąskaitos, esančios „Snoro“ banke, pinigus jis pats išgrynindavo su čekių knygele arba su mokėjimo kortele per bankomatą, tačiau kartais su mokėjimo kortele pinigus be jo išgrynindavo arba A. N., arba A. N., nes mokėjimo kortelė būdavo tai pas jį, tai pas N. ir N.. Kai jis grynindavo pinigus dažnai dėl saugumo, bijodamas vienas vežioti gana nemažas pinigų sumas, jį palydėdavo A. N., tačiau pastarasis tik stovėdavo lauke ir laukdavo, po ko jie kartu susitikdavo su A. N. ir jis perduodavo pastarajam visus išgrynintus pinigus. Kokias pinigų sumas nuo iš Ž. T. pervestų pinigų konkrečiu atveju reikia išgryninti, jam nurodydavo A. N.. Po pinigų išgryninimo jam, A. N. ir A. N. likdavo bendrai 11 procentų nuo išgrynintos pinigų sumos. Šiais pinigais jie iškart pasidalindavo tarpusavyje tolygiai, t. y. apie 3,7 procentus kiekvienam. Likusius 89 procentus nuo išgrynintų pinigų paimdavo A. N., turėdamas, pasak N., pilnai grąžinti Ž. T. tačiau kam konkrečiai N. grąžindavo pinigus, N. neaiškino. Jis niekada į Ž. T. pinigų grąžinti nevažiavo. Vieną kartą, kai A. N. buvo kažkur išvažiavęs, išgrynintus pinigus jis perdavė A. N., kuris turėjo juos grąžinti į Ž. T. tačiau ar jis tai padarė ir kam tuos pinigus atidavė, nežino. Minėtų išgrynintų pinigų judėjimas ir pasidalinimas niekaip nebuvo atvaizduotas dokumentuose. Kaip buhalterė dėl jų tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „R. t.“, nežino. Jis tik pasirašydavo buhalterės paruoštus finansinės atskaitomybės dokumentus, netikrindamas jų turinio. Buvo atvejis, kai bankas „Snoras“ užblokavo UAB „R. t.“ sąskaitą, neleisdamas išgryninti pinigų. Banko darbuotojai jam paaiškino, kad jiems yra įtartinas minėtas UAB „R. t.“ ir Ž. T. sandoris ir jiems trūksta dėl jo informacijos, todėl jie paprašė papildomų dokumentų, iš kur UAB „R. t.“ gauna minėtus autokatalizatorius, kuriuos, kaip buvo nurodyta dokumentuose, parduoda Ž. T. taip pat juos domino, kodėl iš Ž. T. pervesti už autokatalizatorius pinigai yra išgryninami. Jis apie šią situaciją informavo A. N., kuris po kurio laiko pateikė jam kažkieno paruoštą ir atspausdintą sutartį tarp UAB „R. t.“ ir jam nežinomos įmonės, kurios pavadinimo tiksliai neprisimena, atrodo iš „T“ raidės, atrodo UAB „T.“. Sutartyje buvo nurodyta, kad ši įmonė neva tai pardavė minėtus autokatalizatorius UAB „R. t.“ ir kad už juos numatytas atsiskaitymas grynais, be to, pastarasis pateikė jam „T“ įmonės įstatus, kuriuose buvo nurodyta, kad ši įmonė gali verstis autokatalizatorių prekyba. A. N. liepė parodyti šiuos dokumentus, nieko dėl jų neaiškindamas, tačiau jam pačiam buvo aišku, kad jie yra fiktyvūs, nes žinojo, kad jokių autokatalizatorių UAB „R. t.“ iš jokios įmonės nepirko. Be to, A. N. pasakė, kad jeigu banke dokumentų neužteks, šis pasirūpins pačiomis prekėmis, t. y. atveš iš kažkur autokatalizatorius į jų įmonės sandėlį, Aguonų g. 17, Vilniuje. Jis nunešė A. N. papildomai pateiktus fiktyvius dokumentus į banką „Snoras“ ir banko darbuotojai toliau leido naudotis įmonės sąskaita bei gryninti pinigus. Tačiau jis mano, kad sąskaitos užblokavimo atvejis buvo viena iš priežasčių, dėl ko vėliau 2008 m. rugpjūčio mėn. UAB „R. t.“ buvo parduota jam nežinomai N. K.. Be minėto UAB „R. t.“ tariamo sandorio su Ž. T. jo vadovaujama įmonė turėjo dar kelis tariamus sandorius su kitais ūkio subjektais ir tai buvo dar iki tariamo sandorio su Ž. T. Iš tariamų prekių ar paslaugų pirkėjų, kurie tariamai pirko iš UAB „R. t.“ jis prisimena tokią įmonę kaip AB „G.“. Tačiau jis parodė, kad nors šio tariamo sandorio mechanizmas buvo toks pat, kaip ir Ž. T. atveju, t.y. buvo išrašomi fiktyvūs dokumentai, pagal juos pervedami pinigai į UAB „R. t.“ banko sąskaitas, iš kur jie buvo išgryninami ir padalinami, dalį grąžinant jo minėtai įmonei, tačiau šio sandorio turinys šiek tiek skyrėsi. Būtent, jeigu Ž. T. atveju pagal fiktyvius UAB „R. t.“ dokumentus iš viso jokios prekės nebuvo parduodamos, tai minėtų kitų tariamų prekių ir paslaugų pirkėjų atvejais, UAB „R. t.“ realiai parduodavo šiai įmonei įvairias reklamines prekes bei paslaugas, tik kad dėl jų pardavimų surašytuose fiktyviuose UAB „R. t.“ dokumentuose buvo nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys apie parduodamų prekių ar paslaugų kiekius ar jų vertes, t. y. nurodant dokumentuose didesnius kiekius ar vertę, negu buvo realiai parduota. Šiuo atveju, pagal tokius tariamus sandorius UAB „R. t.“ užsakovas AB „G.“ gaudavo realias reklamines prekes ar paslaugas kartu su jai grąžintais neapskaitytais išgrynintais pinigais. Šiais atvejais, minėtam užsakovui pervedus pinigus už reklamos prekes ar paslaugas į UAB „R. t.“ banko sąskaitas, jis, A. N. arba A. N. išgrynindavo juos čekių knygelių ar mokėjimo kortelių pagalba ir tik dalį jų pasidalindavo tarpusavyje ir su tariamo sandorio pirkėju, nes kita dalis išgrynintų pinigų buvo naudojama realiai atliktų reklamos paslaugų apmokėjimui, t. y. sąnaudų, atsiradusių atliekant šiuos darbus, padengimui bei einamoms įmonės išlaidoms (telefonų sąskaitų, patalpų nuomos apmokėjimui, atlyginimams ir pan.). Todėl šiuo atveju, tariamo sandorio pirkėjui atitekdavo žymiai mažesnė suma, negu tai buvo Ž. T. atveju, t. y. kažkur vidutiniškai apie 30 procentų nuo jų pervestų pinigų sumos. Jis parodė, kad AB „G.“ susirado ir tariamą sandorį su UAB „R. t.“ organizavo A. N.. Būtent N. derino visus sandorių klausimus su jam nežinomu AB „G.“ atstovu. Jis pagal šį sandorį A. N. nurodymu su čekių knygele arba mokėjimo kortele grynindavo iš UAB „R. t.“ sąskaitos, esančios „SEB Vilniaus“ banke, pinigus, kurie ten buvo pervesti iš minėtos įmonės. Išgryninimai vykdavo analogiška tvarka, kaip ir pagal sandorį su Ž. T. Išgrynintų pinigų dalį, grąžintiną AB „G.“, pasiimdavo pats A. N., tačiau kam ir kaip pastarasis juos perduodavo AB „G.“, nežino. Koks konkrečiai procentas nuo AB „G.“ pervestų pinigų likdavo jam, A. N. ir A. N., tiksliai neatsimena, nes viskas priklausydavo nuo pervedamų pinigų sumos, gal kažkur apie 6-10 procentus jis gaudavo, o dėl kitų neatsimena. UAB „R. t.“ buvo įsteigta 2006 m. vasarą jo, A. N. ir A. N. iniciatyva realiai reklamos veiklai vykdyti. Jokių minčių ar susitarimų dėl minėtos įmonės panaudojimo tariamuose sandoriuose, t. y. nusikalstamai veiklai vykdyti, ją įregistruojant nebuvo. Pirmieji sandoriai buvo realūs. Tik laikui bėgant ar A. N., ar A. N. iniciatyva (būtent kurio, nepamena) ir prasidėjo tariami sandoriai, nes pasak jų, jie turėjo pažįstamų įmonių, kurioms reikėjo tokių tariamų sandorių, kurių dėka yra gaunami neapskaityti grynieji pinigai ir sumažinamas valstybei mokėtinas PVM. Nuo pat UAB „R. t.“ įregistravimo dienos A. N. ir A. N. sprendimu jis buvo paskirtas įmonės direktoriumi, nors faktiškai jos veiklai nevadovavo, nes jie visi trise buvo lygūs ir kiekvienas ieškojo savo klientų ir sudarinėjo savus sandorius. Skirdami jį direktoriumi, pastarieji pasakė, kad patys negali būti direktoriais, nes yra teisti. Įmonės buhaltere visą laiką dirbo A. N. sugyventinė I. K., kuri ir tvarkė visą buhalteriją. Kai prasidėjo UAB „R. t.“ tariami sandoriai su jo minėtomis įmonėmis, jis, būdamas paskirtas įmonės direktoriumi, pasirašydamas fiktyvius dokumentus dėl tų sandorių bei grynindamas pagal juos pinigus, suprato, kad visa atsakomybė už tai kils jam, kaip įmonės direktoriui, tačiau neatsisakė tokios veiklos, nes jam tada labai reikėjo pinigų, kuriuos be oficialaus nedidelio atlyginimo už jo, kaip UAB „R. t.“ direktoriaus pareigas, jis galės gauti nemažai grynųjų neapskaitytų pinigų. A. N. ir A. N. pagal pareigas buvo atitinkamai UAB „R. t.“ komercijos direktorius bei plėtros direktorius. Tuo pačiu, A. N. nuo pat pradžių buvo vieninteliu įmonės akcininku, o po to vieninteliu akcininku vietoje jo tapo A. N.. Be jo ir minėtų asmenų UAB „R. t.“ dar dirbo dizaineris D. P., kuris realiai darydavo reklamos maketus. Pastarajam apie įmonės tariamus sandorius nieko nesakė. Įmonės buhalteriniai dokumentai visą laiką buvo laikomi įmonės buveinės patalpose, Aguonų g. 17, Vilniuje. Ten pat buvo ir sandėlis. 2008-08-18 UAB „R. t.“ buvo parduota jam nežinomai N. K.. Įmonės pardavimo iniciatoriumi buvo A. N.. Pardavimo klausimą kartu su juo aptarinėjo jis ir A. N.. Jie kartu ir nusprendė, kad jiems vykdant tariamus sandorius, įmonę gali pradėti tikrinti VMI ir kitos institucijos, tuo labiau, kad jau įvyko „Snoro“ banko sąskaitos užblokavimas būtent dėl vieno iš tariamų sandorių, todėl reikėjo atsikratyti UAB „R. t.“, apiforminant tariamą šios įmonės pardavimą kam nors. Jam nepažįstamą N. K. surado A. N.. Apiforminant tariamą šios įmonės pardavimą jis tik pasirašė A. N. jam pateiktą ir N. K. vardu pasirašytą UAB „R. t.“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Jokių dokumentų pagal šį perdavimo-priėmimo aktą jis N. K. neperdavinėjo, tik perdavė jai įmonės banko sąskaitų čekių knygeles, minėtas čekių knygeles N. K. atidavė A. N. nurodymu. Kas paskui buvo su UAB „R. t.“ dokumentais, kurie neva tai buvo perduoti N. K. pagal perdavimo-priėmimo aktą, jis nežino. Ar jie buvo paslėpti, sunaikinti ar kam perduoti, nežino, nesidomėjo. Nei A. N., nei A. N. dėl jų nieko nesakė. Kaip vyko kitų su įmonės pardavimu susijusių dokumentų apiforminimas bei pasirašymas, taip pat nežino ir tame nedalyvavo. Iš karto po įmonės pardavimo jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir išvažiavo į užsienį poilsiauti. Po UAB „R. t.“ jis A. N. siūlymu pradėjo dirbti V. Š. kurios direktoriumi iš pradžių buvo pats A. N., o po to jį pakeitė A. N.. Jo pareigos šioje įmonėje buvo projektų vadovas. Jam pradėjus dirbti šioje įstaigoje, buvo sudarytas tariamas sandoris tarp jos ir jo minėtos AB „G.“. Šis tariamas sandoris buvo visiškai analogiškas UAB „R. t.“ tariamam sandoriui su tuo pačiu AB „G.“, sudarytas dėl reklamos paslaugų, tik kad pinigus iš V. Š. grynino jau šios įmonės vadovas A. N., kuris valdė įmonės sąskaitą ir turėjo banko korteles, pastarasis gi pasirašinėjo visus fiktyvius dokumentus dėl šio sandorio. Paprasčiausia atsikračius UAB „R. t.“ ir nustojus su ja daryti tariamus sandorius A. N. faktiškai perkėlė tariamus sandorius su AB „G.“ ant V. Š. kuri pagal savo įstatus galėjo užsiminėti reklamos paslaugomis. Kokie procentai nuo šio sandorio turėjo likti jam, A. N. ir A. N., dar nebuvo nuspręsta (T. 23, b. l. 125-133, 138).

212Kaltinamasis A. N. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad yra kaltinamas sukčiavimu stambiu mastu, tačiau jie, t. y. jis, D. ir N., to nesiruošė daryti. Veikla vyko tarp jų įmonės, „V.“ ir dar vienos įmonės, kurios pavadinimo neatsimena. Nežino, iš kur D. žinojo, kad čia bus fiktyvi veikla, jis D. to nesakė, jie kiekvienas užsiėmė savo veikla, jie vienas kitu pasitikėdavo. Pažįsta D., N., taip pat pažįsta V. iš studijų laikų, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Pas juos nebuvo plano grobstyti PVM ar sukčiauti stambiu mastu, gal klastoti tuos dokumentus taip, dėl kitos veiklos prisipažįsta. Planavo klastoti dokumentus, išrašyti sąskaitas, nesant katalizatoriams, viena įmonė išrašys jiems faktūras, kadangi sumos skirtumas bus nedidelis, jie mokės tą PVM, o tos dvi įmonės turės grynųjų pinigų, o jie gaus kažkokią tai dalį pinigų. Jis suprato, kad tai bus fiktyvūs sandoriai. 2008 m. N., D. ir jis dirbo UAB „R. t.“, šią įmonę jie įsteigė seniau, maždaug tais pačiais metais jie įsteigė dar vieną įmonę – VšĮ, nes ten mokesčiai daug mažesni nei UAB. Kadangi mažesni mokesčiai, tai daugiau pinigų lieka veiklai. Įsteigę tą įmonę, sprendė, ką daryti su tuo UAB, jiems tos bendrovės kaip ir jau nereikėjo. Iš senų laikų žinojo, kad R. V. užsiima įmonių pardavimu-pirkimu. Kartą R. V. paminėjo, kad tą įmonę galima parduoti. Po kiek laiko jam paskambino R. V. ir pasakė, kad turi pirkėjus UAB „R. t.“, susitarė susitikti. 2008 m. atvažiavo R. V. ir dar du žmonės, kurie turėjo pirkti įmonę, R. V. supažindino juos, su tais žmonėmis aptarė, kaip viskas turėtų vykti. Žmonės pasakė, kad turi tam tikras sąlygas. Pokalbyje dalyvavo trise, jis ir du žmonės, su kuriais supažindino R. V., ar šis dalyvavo tame pokalbyje, nepamena. Tie žmonės jo klausė, ar įmonė realiai vykdo veiklą, jis pasakė, kad realiai vykdo veiklą. Žmonės pasakė, kad turi planą, negali išgryninti pinigų, juos norėtų padaryti, kaip tarpininkus parduodant bakelius, tiems žmonėms būtų išrašomos sąskaitos, kad nusipirko iš jų bakelius už kažkokią sumą, o jie už didesnę sumą išrašo Ž. T. jie už tai gautų kažkokį tai procentą nuo sumos ir čia didelio kriminalo nėra. Jis paklausė, kokius dokumentus reikės pateikti kitai įmonei. Tie žmonės pasakė, kad visi dokumentai bus surašyti, niekas dėl to neprieštaraus. Veikla taip ir vyko, tie žmonės išrašydavo jiems fiktyvias sąskaitas-faktūras, kad jie pirko iš tų žmonių ir fiktyviai perdavė Ž. T. Gautus pinigus išgrynindavo ir atiduodavo. O toliau, jie klausė, kada tie žmonės nupirks jų įmonę, nes anksčiau tie žmonės sakė, kad nupirks. Tuo labiau, kai buvo užblokuota sąskaita, jis suprato, kad čia kažkas ne taip. Asmens, su kuriuo bendravo, vardas buvo Tomas. Tomui pasakė, kad sąskaita užblokuota, negali išimti pinigų, visa atsakomybė teks jiems, o įmonės neperkate. Tomas pasakė, kad UAB nupirks. Suderino įmonės pirkimą-pardavimą, jie pristatė dokumentus, kurių trūko bankui, kad būtų sąskaita atblokuota. Bankas atblokavo sąskaitą ir po atblokavimo įmonę pardavė, paskui buvo sulaikytas. Šitos veiklos mechanizmas buvo paprastas, jis paimdavo išrašytas sąskaitas iš tos įmonės direktoriaus ar akcininko, tiksliai nežino, iš kurių jie pirko bakelius, įmonės pavadinimo nepamena. Pavadinimas užfiksuotas dokumentuose, ta įmonė išrašydavo jiems sąskaitas, o jie - „V.“, D. išgrynindavo pinigus, tuos pinigus atiduodavo Tomui, 5 procentus nuo sumos pasiimdavo sau ir jie pasidalindavo lygiomis dalimis. Sandorių sudarytų buvo nemažai, apie dešimt, tikslaus skaičiaus nepamena, maždaug virš 5 sandorių. Vienas žmogus, su kuriuo bendravo buvo Tomas, o kito vardo nepamena. Tomo pavardės nežino, pinigų sumas išgrynintas atiduodavo Tomui. Kelis kartus pinigus perdavė V., nes ne visada tam žmogui pavykdavo prisiskambinti, bet tai buvo vieną ar kelis kartus, kai perdavė R. V.. Planą dėl tarpininkavimo su „V.“ pasiūlė Tomas ir jo partneris. R. V. juos tik supažindino, nes tie žmonės norėjo nupirkti jų įmonę. Kad nekiltų tarnybų susidomėjimo įmone, nes sandoriai buvo susiję su didelėmis sumomis, tai sutarė, kad kol kas lieka senas direktorius ir akcininkai. Šitą reikalą aptarė su Tomu ir dar vienu asmeniu, kuris jo manymu, buvo viršesnis. Kodėl pinigus tiems žmonėms jis turėjo perduoti per R. V., nežino ir negali paaiškinti, gal vienas kitu pasitikėjo, nes V. tik supažindino. Iš pokalbio su Z., suprato, kad pastarasis nesupranta, kad tai bus fiktyvus sandoris. Jis suprato, kad tai bus fiktyvus sandoris. Tomas pasakė jam, kad jis nuvažiuotų į „V.“ ir pasirašytų sutartį, kad viskas būtų oficialu. Davė jam G. Z. numerį, jis susitarė susitikti. Su A. D. nuvažiavo pas G. Z.. Bet kaip jis suprato, tas žmogus nieko nesupranta. Katalizatorių pardavimas realiai nevyko, jis žinojo, kad neužsiims katalizatorių prekyba, žinojo, kad išrašinės fiktyvias sąskaitas, taip pat žinojo, kad atlygis bus 5 procentai nuo pervestos sumos. Sandoris buvo apiformintas visais reikalingais dokumentais: sąskaitomis-faktūromis, prekių priėmimo-perdavimo aktais, bendradarbiavimo sutartimis. Visus reikalingus dokumentus atvežė Tomas, kad Tomas sutartį sudarė su jais, D. pasirašė ir grąžino jiems. Paskui jie sudarė sutartį su Ž. T. Dokumentai buvo tvarkingai suforminti. Jis klausė, kas bus kaltas, jei kas nors atsitiks, pasakė, kad pirmiausia kreipsis į pardavėjus. A. D. pažiūrėdavo, ar pervesti pinigai, A. D. stebėjo bankinę informaciją. Nemano, kad „V.“ A. D. informuodavo, kada būdavo pervesti pinigai. Pervedimai buvo nuo 50000 - 200 000 Lt. D. pinigus išgrynindavo ir parveždavo, procentus pasidalindavo trise. Paskambindavo Tomui ir pasakydavo, kad jau yra pinigai ir Tomas atvažiuodavo atsiimti likusių pinigų. Kiek jis įgijo pinigų, nepamena. „Snoro“ banke atsidarė sąskaitą, nes Tomas pasakė, kad taip bus paprasčiau vykdyti tas operacijas. Vienu momentu, sąskaita buvo užblokuota. Tuomet pagalvojo, kad čia kažkas ne taip. Skambino Tomui, tačiau Tomo nerado. Tuomet paskambino R. V., šis pasakė jam, kad jis taip pat negali Tomo surasti. Po savaitės Tomas pats jam paskambino, pasakė, kad žino iškilusią problemą su banku ir kad turi visus dokumentus, Tomas jam pristatys visus bankui reikiamus dokumentus. Bankui pateikė bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą tarp UAB „R. t.“ ir tos įmonės, iš kurios jie pirko bakelius. Jam Tomas atvežė tą sutartį, A. D. nunešė ją į banką ir bankas atblokavo sąskaitas. Jis nežino, ar ta įmonė, iš kurios pirko bakelius, realiai egzistavo, ar ji buvo fiktyvi. Bet jei ji realiai neegzistuotų, kažin ar bankas būtų leidęs vykdyti operacijas tokiomis didelėmis sumomis, nepatikrinęs tos įmonės. Su G. Z. dėl banke iškilusios problemos nekalbėjo, problemą išsprendė su Tomu, G. Z. apie tai nieko nežinojo. Jam susidarė toks įspūdis, kad G. Z., apie fiktyvią veiklą nieko nesuprato, mano, kad čia Tomas viską organizavo. Jis manė, kad tie bakeliai realiai yra, bet galvojo, kad tai įmonei reikia pinigų ir Tomas jam pasakė, kad jokių problemų šitoje veikloje nebus. Klausė, ar gali vaikščioti pinigai, sakė, kad tegul vaikšto. Jis nemanė, kad čia yra visiškai teisėta veikla, pinigų suma, kuri jiems likdavo buvo nedidelė. Jis suprato, kad tuos penkis procentus gauna už tai, kad įmonė negali parduoti tų bakelių ar įmonė negali išgryninti pinigų ir jie tame reikale dalyvauja kaip tarpininkai. Jis per daug nieko neklausinėjo. Pagal sandorį išeina, kad jie pardavinėjo bakelius, bet realiai jų nepardavinėjo, jie turėjo visus dokumentus, kad pirko bakelius, sudarė virš 5 sandorių, bendros sandorių sumos nepamena. Fiktyvi veikla baigėsi, kai pardavė įmonę „Reklamos tiltas“. Kai buvo banko sąskaitos užblokuotos, jis pasakė Tomui, kad žadėjo nupirkti jų įmonę, Tomas pasakė, kad nupirks, atvedė moterį, surašė pirkimo-pardavimo sutartį, įformino ir pardavė. Formaliai savo įmonę pardavė už įstatinį kapitalą – 10 000 Lt. Bet Tomas pasakė, kad jie pakankamai uždirbo iš tos veiklos, tai tuos pinigus atskaičiavo, taigi realiai pinigų negavo už parduotą įmonę. A. D. buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų, visi dokumentai buvo pristatyti į Registrų centrą. A. D. neliko toliau eiti direktoriaus pareigų, nes kad liks direktoriaus pareigose nebuvo tartasi. Dokumentus, susijusius su katalizatorių pirkimu-pardavimu, jiems pateikdavo Tomas. Šiame epizode N. neturėjo jokio vaidmens. D. pasirašydavo sutartis, nes jis buvo direktorius, o N. tiesiog buvo lygiateisis narys, kaip ir jie, dalyvavo įmonės veikloje, jie visada pelną dalindavosi į tris dalis. Kiekvienas turi savo projektą. Tai buvo jo projektas ir jis jį darė, visą įmonės pelną dalindavosi į tris dalis, nesvarbu, kieno projektas atnešdavo įmonei pelno. Pokalbyje su Ž. T. N. nedalyvavo. Kai įvyko pokalbis su tais žmonėmis dėl jų įmonės pirkimo, pasakė D., kad jie išrašinės sąskaitas-faktūras, o jam (D.) reikės jas pasirašyti. Jis nežino, iš kur D. žinojo, kad tai fiktyvus sandoris, gal nutuokė. Savo kolegoms paaiškino, kad jis pardavinės bakelius ir viskas. Jie nežinojo, kad jis bakelius pardavinės fiktyviai. Jis jiems pasakė trumpai ir aiškiai, kad jis perka ir parduoda bakelius-katalizatorius. Pasakė D., kad jis (D.) turės pasirašyti, nes jis (N.) pats negali. Nežino, iš kur D. ištraukė, kad sandoriai bus fiktyvūs, jis jam to nesakė. Pagal tą patį modelį sandoriai su kitomis įmonėmis nevyko. Su įmone „G.“ jie bendradarbiavo, su ta įmone bendravo N., gal jis galėtų daugiau paaiškinti, tai buvo jo (N.) projektas, su juo (N.) tai nebuvo derinama. V. pinigus yra perdavęs vieną ar du kartus, pinigus perdavė V. voke ir pasakė, kad perduotų Tomui, V. turėjo pinigus perduoti Tomui, V. buvo perduodamas vokas su pinigais, V. nežinojo, kas tame voke. Jis manė, kad bakeliai turėjo būti bendrovėje, kuri bakelius jiems pardavinėjo. Tos bendrovės pavadinimo nepamena, bendrovės pavadinimas turi būti nurodytas dokumentuose. Kad bakeliai realiai yra jis suprato iš pokalbio su Tomu, Tomas pasakė, kad problemos dėl bakelių nebus, sandorių sumos buvo didelės. Jis sutiko dalyvauti šitoje veikloje, nes manė, kad tie bakeliai yra realiai, tik įmonė negali išgryninti pinigų ar parodyti, iš kur gavo bakelius. Išrašydamas sąskaitas jis tik padėjo įmonei pateisinti bakelių atsiradimą ar juos legalizuoti, jis taip manė. Tomas jam pasakė, kad pas juos yra bakeliai, buvo išrašomos sąskaitos-faktūros ir išgryninami pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu Tomas nebuvo nustatytas, jo niekas neieškojo, tarp kaltinamųjų Tomo nėra. Jam nekilo mintys, kad tas Tomas yra policijos darbuotojas. Tomas bendravo su R. V.. Tomas su kitu asmeniu norėjo nusipirkti jų įmonę, kuri realiai vykdė veiklą, o V. juos supažindino. Jis policijai paaiškino, kaip atrodė Tomas, pasakė visą jam žinomą informaciją. Manė, kad „Snoro“ banke yra ir Tomo pavardė. Jis galvojo, kad R. V. bendrauja su tais žmonėmis, nes jie supirkinėja įmones. Jis kreipėsi į R. V., kai negalėjo surasti Tomo, šis jam buvo sakęs, jei jo neras, kad gali skambinti R. V.. Gal R. V. dirbo pas juos, jis nežino. Su R. V. jis nieko nederino. Jis perdavė V. voką su pinigais, bet R. V. nežinojo, kas ten yra. V. jį perdavė Tomui. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus. Tuo metu prisiminė daugiau detalių. Jis prisipažįsta kaltę tik iš dalies, nes suprato, kad sukčiavo, jis PVM grobstyti nenorėjo ir neplanavo, kad padarė kažkokią nusikalstamą veiką, jis supranta. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus tvirtina, gali būti netikslumų. Ikiteisminio tyrimo metu teisėjai pasakė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nes jo tiesiog paklausė, ar pripažįsta kaltę, tačiau nei vienas neklausinėjo, ar konkrečiai pripažįsta dėl stambaus grobstymo. Jis pripažįsta kaltę, bet nesiruošė sukčiauti stambiu mastu. Jam sakė, jūs gi negalite neigti to, kad prisidėjote prie nusikaltimo padarymo, jis pasakė taip. Įmonė, kuri jiems parduodavo bakelius, apsiimdavo apmokėti PVM dalį. Jų uždarbio suma buvo labai maža. Jis manė, kad pardavėjas sumokėdavo PVM, jie sumokėdavo valstybei savo dalį.

213Kaltinamasis A. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2008 m. vasarą, atrodo, turėjo pažįstamą R. V., kuris užsiiminėjo įmonių pirkimu-pardavimu. Vieną kartą jo paklausė, kaip jam sekasi su jo firma. Vasarą R. V. pasakė jam, kad yra žmonės, kurie žino, kaip galima užsidirbti pinigų firmai, R. V. sakė, kad tai galėtų detaliau paaiškinti, paklausė, ar parduotų firmą, turėjo omeny UAB „R. t.“. Jis buvo tos bendrovės vienintelis akcininkas, dirbo komercijos direktoriumi. Teoriškai bendrovė buvo jo, o faktiškai buvo jų trijų, jo, A. D. ir A. N., jie trise kartu dirbo. Su jais pasitarė, tačiau kiekvienas turėjo savo darbo sritį, barą, tad labai jie nesigilino, jie nieko neklausinėjo. Jis jiems pasakė, kad yra tokia galimybė, o jie tarsi konkrečiai nieko nesakė. Tad R. V. pasakė, kad gali kalbėtis dėl to jo pasiūlymo. Tikslių vietų, kur susitikinėjo su R. V., neatsimena, bet atrodo, kad tai buvo kavinė Muskatas, kuri buvo šalia jo darbovietės UAB „R. t.“. Atvažiavo, nepamena, kas buvo pirmi, jis ar R. V.. Pokalbis truko 10-15 minučių, pokalbio esmė, kad reikia per jų firmą dokumentaliai parduoti kitai firmai katalizatorius. Sakė, kad duos visus dokumentus, kad jie tuos katalizatorius pirko, sandėliavo. Turėjo būti, tarsi jų firma juos nupirkusi vėliau pardavė kitai firmai. Jo paklausė, ar turi, kur sandėliuoti katalizatorius. Jam pasakė, kad tam, kad jeigu kas klaus, tikrins. Jis sakė, kad turi ir pasakė, kad jam tinka, paklausė, koks atlygis. Pasakė, kad nuo pervestos sumos jam teks penki procentai. Pačio mechanizmo nepasakojo, nes viskas jam ir taip buvo suprantama. Buvo kalbama paprastai, kad vaikščios dokumentai, o realiai pardavinės orą. Į tą susitikimą atvyko trys, vienas iš jų buvo R. V., kiti du jam nežinomi, atrodo, vieno vardas buvo Algis ar Mindaugas, o kito Tomas. Jis pas juos klausė, kaip tie penki procentai bus dalinami, ar jiems su R. V., ar tik jiems, bet pasakė, kad tai bus grynai jiems. Po šito susitikimo jam paskambino, atrodo, Tomas ir pasakė, kad jų sąskaitoje turi būti pinigai. Tą sąskaitą jis buvo jiems davęs, dabar jau nepamena, kokia tai buvo tiksliai sąskaita, kuriame banke. Tik pamena, kad tai buvo sąskaita to banko, su kuriuo jie nuolat dirbo, taip pat kad jis buvo jiems davęs visus įmonės dokumentus, nes jie sakė, kad jie formins sutartį, kad jie parduoda katalizatorius ir kad jiems juos parduoda. Paprašė A. D., kad pastarasis pažiūrėtų, ar yra pervesti pinigai. Šis atsakė, kad pinigai pervesti, ir jis paprašė jo, kad jam juos išgrynintų. Nesigilino tuo metu, kas jiems pervedinėjo pinigus, tik paskui sužinojo, kad Ž. T. Pirmą kartą buvo nedidelė suma, atrodo apie 30 000 Lt. Bet kuriuo atveju maksimumas tai buvo 40000 Lt, kaip pabandymui. Pinigus nuėmė D., nes jis jam nurodė juos nuimti. Jam atrodo, kad D. važiavo nuimti pinigų su N., bet tokių smulkmenų nepamena, jis ir pats važiuodavo su D. nuiminėti pinigų. Jie vykdė realią veiklą, todėl dažnai važiuodavo į banką. D. atvežė pinigus, tada jis paskambino Tomui ir pasakė, kad privažiuotų prie darbo. Tiksliai nepamena, gal ir Tomas jam skambino, pinigus atidavė Algiui. Jie tuo metu atvažiavo su mašina prie jų darbovietės dviese: Algis ir Tomas. Kiek pamena, tuo metu buvo areštuota sąskaita banke, jie turėjo įsiskolinimą ir jiems neleido nuimti visos pervestos sumos. Gali būti, kad jie nuėmė realiai apie 20 000 Lt, bet kuriuo atveju tiek, kiek buvo likę neareštuotos sumos, tiek ir nuėmė. Tad pirmą kartą Algiui visų pervestų pinigų jis neatidavė, įsėdo pas juos į mašiną ir paaiškino Algiui, kad yra mažiau pinigų, ir pasakė, kad sąskaita areštuota. Kiek pamena, su jais buvo tartasi, kad bus sutartys, kurių bendra suma nuo 3 iki 4 milijonų litų, ir jis jiems pasakė, kad iš tų sumų galės paskui paimti tą skolą nuskaičiuodami nuo jiems priklausančių 5 procentų. Algis sutiko, suprato, kad jie nesiruošia jų apgaudinėti. Tada jis pasakė, kad tos skolos nelieka, kad viskas toliau vyksta pagal susitarimą, kad jiems tenka 5 procentai nuo pervestos sumos. Sakė, kad dėl visko skambintų ir bendrautų su Tomu, o jei jau jo neras, tada su R. V.. Tas epizodas taip ir baigėsi. Kiek pamena, tuo metu jie atvažiavo prie darbo su sidabrinės spalvos Mazda 6. Po kiek laiko buvo atvažiavęs Tomas pasižiūrėti jų sandėlio, kur jie sakė galės sandėliuoti katalizatorius. Kada tiksliai buvo atvažiavęs, nepamena, nežino, ar tai buvo prieš pirmą kartą, kai susitiko dėl pinigų perdavimo, ar po to. Tuo metu Tomas pasiskambino, pasakė, kad nori pažiūrėti tuos sandėlius. Kai atvažiavo, pasiūlė pasižiūrėti kaip atrodo katalizatoriai, kad žinotų, jeigu ką. Jis buvo atvažiavęs su prailgintu baltu mikroautobusiuku, markės nežino. Kartu nuvažiavo ir parodė jam patalpas. Kai pirmą kartą susitiko dėl pinigų perdavimo, jie atvežė ir dokumentus dėl katalizatorių pirkimo-pardavimo. Tai buvo jų priėmimo perdavimo aktas, kuriame, kiek pamena, buvo nurodytas katalizatorių kiekis, taip pat buvo sutartis su Ž. T. kad jie perka iš jų tuos katalizatorius. Perdavimo-priėmimo akte buvo nurodyta tiek katalizatorių, už kiek buvo pervesta pinigų. Dokumentus nunešė į ofisą ir padėjo prie einamųjų dokumentų. Po šito karto, pasiimti pinigų atvažiuodavo arba Tomas, arba Remigijus. Tomą buvo sunku surasti, nes jis keisdavo numerius, arba skambindavo iš telefonų budelės, todėl nematydavo numerio. Kiek pamena, jam paskambindavo arba Tomas, arba Remigijus, kad pažiūrėtų, ar jau yra pinigai. Jeigu nebūdavo, tada pasakydavo, kad nėra ir jie sakydavo, kad paskambins vėliau. Po pirmo ar po antro karto R. V. pasakė, kad jeigu padidės apyvarta, kaip mokės mokesčius. Tada R. V. pasakė, kad sutvarkys tuos dokumentus, jeigu ką jie perrašys akcijas, kad jam galva neskaudėtų. Nuiminėjamos sumos buvo ribojamos tiek, kiek tą dieną galima buvo nuimti nuo sąskaitos. Tad būdavo, kad pervestą sumą nuimdavo dalimis. Kokiomis sumomis nuiminėjo, dabar neatsimena, kaip ir sakė, tai buvo susiję su limitu, galima susižinoti iš sąskaitų išrašų. Dabar atsimena, kad pirmą kartą dar pasakė, kad SEB bankas netinka ir paprašė, kad jie atsidarytų sąskaitą „Snoro“ banke. Jis paklausė ir atidarė sąskaitą „Snore“ ir tada jau antras mokėjimas gal buvo į „Snoro“ banką. Po to visi mokėjimai buvo daromi tik į „Snoro“ banke esančią sąskaitą. Kažkada buvo taip, kad „Snoro“ bankas areštavo jų sąskaitą. Jie pradėjo aiškintis, o jiems pasakė, kad bankas nori žinoti, kodėl pas juos ženkliai padidėjo apyvarta, kodėl viena firma pervedinėja jiems dideles sumas, o jie tuos pinigus nuiminėja grynais pinigais. Tada jis buvo pametęs sutartis, kurias jam davė Algis, pagal kurias katalizatorius jiems pardavinėjo kita firma. Jis paprašė, kad Tomas jam dar kartą išrašytų tą sutartį, skambino R. V. ir pasakė problemą. Atrodo, kad R. V. jam kitą dieną atvežė sutartį ir tą sutartį į banką nunešė D.. Po sąskaitų arešto su D. važiavo į Ž. T. susitiko su jos direktoriumi, paskui sužinojo jo pavardę – Z.. To paties pirkimo pardavimo mechanizmo jie neaptarinėjo kažkaip atskirai, buvo sutarta jau pirmą kartą, kad šiaip kalbasi su Tomu, o jeigu jo neranda, tai tuo metu skambina R. V.. Pirmą kartą daugiau kalbėjo su Algiu, ne Tomu, tai yra kitu vaikinu, kuris buvo su R. V.. Jau tuo metu jis suprato, kad jokių prekių nebus, suprato, kad vaikščios tik dokumentai. Jam buvo suprantama, kokie dokumentai bus išrašomi: pirkimo pardavimo sutartys, sąskaitos, perdavimo priėmimo aktai ir viskas. Kažkokios atskiros kalbos apie tai nebuvo. Pasakė, kad katalizatorių nebus realiai, bus tik popieriai. Tuo metu nebuvo minimos įmonės, jų pavadinimai. Jis tiesiog į tai nesigilino. Jis tik žino, kad jie pardavinėjo Ž. T. o jiems atrodo, kiek žino, pardavinėjo UAB „T.“. Jis manė, kad tų įmonių vadovas ar kas yra būtent Algis, nors iš esmės ten jokio skirtumo nebuvo. Visus dokumentus jam atveždavo jau pasirašytus, prie jo jų nepasirašinėjo, kas juos pasirašinėjo iš kitų pusių, jis nematė. Kasos pajamų orderiai taip pat buvo atvežami jau pasirašyti. Vieną kartą buvo didelis skirtumas tarp neišrašytų orderių, tai juos jam iš karto kitą dieną atvežė, kiek pamena, R. V.. Kaip minėjo, su Tomu buvo labai sunku susisiekti, jam dokumentus ir pinigus perdavė gal kokius tris kartus. D., kai paimdavo pinigus grynais, jam atiduodavo jau sumą, kurioje nebūdavo tos 5 procentų sumos. 5 procentus dalindavosi tarpusavyje: jis, D. ir N.. Tie 5 procentai buvo skaičiuojami nuo visos pervestos sumos, t. y. jeigu pervesdavo 200 000 Lt, tai penki procentai ir skaičiuodavosi nuo tos 200 000 Lt sumos. Paprastai sutartyse suma būdavo didesnė, o ji buvo pervedinėjama dalimis. Į banką atsiimti pinigų važiuodavo įvairiai, būdavo, kad važiuodavo ir visi trys: jis, D. ir N.. Jie realiai dirbdavo, tad nuimdavo ne tik tuos pinigus, kuriuos pervesdavo Ž. T. bet ir kitus, kuriuos gaudavo iš realios veiklos. Sąskaitas-faktūras rašydavo D., jas rašydavo pagal gautus perdavimo-priėmimo aktus. Gali būti, kad perdavimo-priėmimo akte būdavo ir pati suma. Sąskaitas-faktūras D. spausdindavo darbe, UAB „R. t.“ patalpose, jas atiduodavo tam, kas atvažiuodavo paimti pinigų. Gali būti atvejų, kad sąskaitas duodavo iš karto kelias, nes jas susidėlioti reikėdavo tik mėnesio gale. Pasakyti tiksliai, kiek kartų buvo atliekami pervedimai, negali, bet kiek pamena, buvo maždaug 5-7 kartai, gali būti ir daugiau. Bendra suma buvo maždaug 1 000 000 Lt. Galėjo būti ir dešimt pervedimų. Bet kuriuo atveju minimumas buvo 5-6 kartai. Dažniausiai pinigus perduodavo R. V., nes kaip minėjo, Tomo nerasdavo. Jei paimti, kaip pavyzdį 10 kartų, tai iš 10 kartų pinigus perdavė 7 kartus R. V., o 3 – Tomui. Gal po pirmo karto, kai buvo perduoti pinigai, prasidėjo kalba, kad galima būtų parduoti UAB „R. t.“ akcijas. Kas užvedė tą kalbą, nepamena, gal jis, gal R. V., gal išėjo iš bendros kalbos. R. V. pasakė, kad žino, kas akcijas gali nupirkti. V. davė firmos duomenis, pažymėjimą, kad galima būtų sudaryti įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Greičiausiai susitiko su T. Ž., Minsko parduotuvėje, kur Tomas atvažiavo su moterimi. Atrodo tai buvo Tomas, bet gali ir klysti. Jam paaiškino, kad tai moteris, kuriai parduodamos akcijos. Jis pasirašė sutartyje, o moteris joje jau buvo pasirašiusi. Sutarties egzemplioriai buvo du: vieną gražino, o vieną pasiėmė. Sutarties neskaitė, tik pažiūrėjo, kam parduodama. Buvo nurodyta pavardė N. K.. Jam moteris buvo parodyta, kad jeigu ką, kad žinotų, kam parduodama. Jis taip suprato, kad ta N. K. buvo tik statytinė, nes ta firma atiteko neva Tomui, kad ta veikla nenutrūktų, kad matytųsi, jog pervedus akcijas liktų veikianti įmonė. Pinigai pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo faktiškai perduodami. Po to dar atrodo du kartus matė tą moterį N. K.. Vieną kartą ji buvo atvažiavusi į UAB „R. t.“ biurą, Aguonų g., gal buvo praėjęs mėnuo, kai reikėjo paskirti kitą direktorių. Tai po tų ginčų, kai jų apyvarta padidėjo, o PVM liko tas pats. Kad pakeistų UAB „R. t.“ direktorių prašė ne tik D., bet ir jis. Kaip suprato, Tomas tuo metu norėjo parodyti moteriai, kur yra biuras Aguonų g. 17, kad ji žinotų. Tuo pačiu kartu Tomas paėmė ir įmonės dokumentus, kurie buvo susegti į kelis segtuvus. Jau tuo metu buvo surašytas šių dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį dokumentai perduodami iš D. kaip seno direktoriaus N. K. kaip naujai direktorei. Tomas tuo metu turėjo paruoštus minėtus perdavimo-priėmimo aktus, jis juos turėjo tik perduoti D. pasirašyti. Šis perdavimo-priėmimo aktas buvo taisomas vėliau, nes jam paskambino R. V. ir pasakė, kad reikia įrašyti dar kažką į tą perdavimo priėmimo aktą: knygelę ir generatorių. Tada jis namuose pagal tą aktą pats jau prirašė tuos papildomus duomenis, kuriuos pasakė jam R. V.. Po to pataisytą aktą davė pasirašyti D., o kada tą aktą pasirašė N. K., jis neatsimena. Gal jis jį vežė paskui į Maximą, tiksliai nepamena. Tik pamena, kad ji pasirašinėjo jau pataisytą perdavimo-priėmimo aktą. Atrodo jam dar skambino V., jau į visko pabaigą sakė, kad trūksta dokumentų, atrodo, kasos pajamų orderių, tai jam pasakė, kad jis nuvažiuotų į Maximą ir atiduotų trūkstamus dokumentus. Jie liko pas juos tuo metu, kai jie kraustėsi į kitas patalpas. Paskutinį kartą N. K. atvežė iš viso kitas žmogus, kurio jis nežino, tai buvo Maximoje, esančioje Mindaugo gatvėje, Vilniuje. Tuo metu jis atidavė tuos trūkstamus dokumentus. Parduodant UAB „R. t.“ akcijas buvo iškelta viena sąlyga, kad turėtų likti veikla, ta kuria užsiiminėjo anksčiau, kad nebūtų taip, jog pardavė akcijas ir visa veikla nutrūko. Dėl direktoriaus jokių reikalavimų nebuvo, o D. pats paskui nenorėjo būti direktoriumi. Parduoti akcijas nusprendė iš esmės jis, kad niekam nekiltų atsakomybė. Ar D., ir N. suprato, kad katalizatorių realiai nėra, jis nežino, bet mano, kad turėjo suprasti, nes jų nebuvo, jie juk nebuvo nei pakraunami, nei iškraunami. V. Š. įsteigė 2007 m. Užsiiminėjo reklamos paslaugomis, taip pat teikė pagalbą visų rūšių medicinos darbuotojams. Kai buvo įsteigta V. Š. dirbo direktoriumi, o vėliau vadybininku. Tuo metu direktoriumi tapo N.. Klientus pasiėmėme tuos pačius, kurie buvo UAB „R. t.“: Novo N. P., Valdovų rūmų paramos fondas, G., A.. Visų nepamena, bet jos visos buvo tos, su kuriomis dirbo UAB „R. t.“. V. Š. dirbo ne fiktyviai, sutartys buvo sudaromos ir vykdomos realiai (T. 22, b. l. 37-41).

214Kaltinamasis A. N., apklausiamas teismo posėdžio metu, su kaltinimu sutiko iš dalies, o būtent dėl netvarkingos buhalterijos, nesutiko, kad sukčiavo. Jis nurodė, kad pažįsta A. N., A. D., R. V.. Visi jie dalyvavo įmonės UAB „R. t.“ veikloje, jis buvo plėtros direktorius, A. D. – direktorius, A. N. – komercijos direktorius. Įmonė vertėsi reklamos gamyba, spauda. Nepamena, kas tuo metu buvo įmonės akcininkas. Nežino, kaip įmonėje UAB „R. t.“ kilo sumanymas dėl katalizatorių bakelių. A. N. sakė, kad galima užsidirbti pinigų kažkokį procentą, perkant bakelius ir perparduodant iš vienos įmonės kitai. Turėjo sandėliavimo patalpas. Toks pokalbis buvo. Jis nežino, kas surado Ž. T. Apie katalizatorių pirkimą paaiškino A. N.. Jis minėjo, kad reiks apsirengti darbiniais drabužiais ir iškrauti atvežtus sunkvežimiais katalizatorių bakelius. Bet jų neatvežė, sulūžo mašina, ar kažkas atsitiko. Vieną dieną A. N. pasakė, kad galima uždirbti pinigų. Pasipuošė kostiumu ir sakė, kad važiuoja pasirašyti sutarties su įmone „V.“.Tai buvo po to, kai sakė, jog reikės apsirengti darbiniais rūbais. Jis kartu su juo nevyko. Kartais su A. D. važiuodavo į bankus, reikėdavo nuimti pinigus. Tie pinigai buvo, turbūt, už bakelių sandorius. Katalizatorių įmonėje niekada nematė. Už bakelius pinigus gaudavau. Pinigus dalindavosi trise - su A. N. ir A. D.. Įmonėje dirbo penkiese, dalindavomės trise, nes buvo įmonės įkūrėjai. Buvo susitarimas, kad pinigus dalinsimės, vykdant bet kokius sandėrius. Jis gavo 4 ar 5 tūkstančius Lt. 2008 m. pavasario vasaros laikotarpiu UAB „R. t.“ vykdė veiklą. Visą laiką vyko veikla. Yra banko išrašai. Kodėl įmonė buvo parduota, negali pasakyti. Pasiūlė parduoti įmonę ir jie sutiko. Dar turėjo UAB „R. t.“ . Jis vieną kartą perdavė dokumentus (sąskaitas faktūras). UAB „R. t.“ dokumentus perdaviau naujai įmonės savininkei N. K., kažkokiam Tomui. Pats nuvežė dokumentus, bet ne antspaudą. UAB „R. t.“ buvo sukurta anksčiau. Nuo 2008 m. buvo jos direktorius. Iki tol vadovavo gal A. N.. Ši įmonė neužsiminėjo katalizatorių veikla.

215Vadovaujantis BPK 276 str. 4 str., pagarsinus A. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2013-11-23 įtariamojo apklausos protokolas (T 23, b. l. 23), kaltinamasis A. N. nurodė, kad protokolas surašytas teisingai, parodymus tvirtina.

216Kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. pavasarį ar vasaros pradžioje A. N. jam pasakė, kad planuoja UAB „R. t.“ vardu pardavinėti kažkokius tai bakelius Ž. T. Jam pasidomėjus, kokie tai bakeliai ir iš kur jis juos gaus, A. N. pasakė, kad jis nesikištų, nes čia jo projektas. Taip pat minėjo, kad jai viskas bus gerai, tai jie neblogai uždirbs. Su kuo A. N. derino visus reikalus dėl minėtų bakelių pirkimo-pardavimo, jis nežino. Taip pat jis nežino, ar A. N. kalbėjosi su Ž. T. atstovais dėl minėtų bakelių įsigijimo iš UAB „R. t.“. Po kažkurio laiko UAB „R. t.“ direktorius A. D. į ofisą atėjo apsirengęs su kostiumu ir jam paklausus, kodėl taip pasipuošęs, pastarasis pasakė, kad šiandien bus svarbus sandoris. Kaip vėliau sužinojo, jis tą dieną pasirašė sutartį su Ž. T. dėl minėtų bakelių pirkimo-pardavimo. Minėtos sutarties pasirašymo aplinkybių paaiškinti negali, nes sutarties pasirašyme nedalyvavo, taip pat negali pasakyti, kas dalyvavo. Po to, kaip buvo pasirašyta sutartis, jis matė, kad A. D. pagal kažkokį tai lapą spausdino PVM sąskaitas-faktūras dėl bakelių pardavimo Ž. T. Po to, kaip buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „R. t.“ ir Ž. T. A. D. jo pradėjo prašyti kartu su juo nuvažiuoti į banką, kad pastarasis saugiau jaustųsi, nes reikėdavo paimti nuo UAB „R. t.“ sąskaitos pinigų sumas. Jis suprato, kad minėti pinigai buvo pervedami už minėtus bakelius iš Ž. T. Paėmę Ž. T. pervestus pinigus jie grįždavo į ofisą ir nuo bendros sumos atsiskaičiavę 5 procentus padalindavo juos į tris lygias dalis, o likusius pinigus, t. y. visą paimtą pinigų sumą be penkių procentų, A. D. atiduodavo A. N.. Kam A. N. atiduodavo A. D. perduotus pinigus, pasakyti negali, nes nežino. Ar minėti bakeliai buvo iš tikrųjų parduodami Ž. T. pasakyti negali, nes nežino, jis asmeniškai niekada nėra matęs minėtų bakelių, A. N. jam nieko apie tai neaiškino. Jis niekada nėra bendravęs su Ž. T. atstovais dėl minėtų bakelių pardavimo, taip pat nežino, iš ko tie bakeliai buvo perkami ir kaip jų įsigijimas buvo apiformintas UAB „R. t.“ buhalterinėje apskaitoje. Jis nėra matęs jokios sutarties ar kito dokumento, pagal kurį UAB „R. t.“ būtų iš ko nors įsigijusi minėtus bakelius, kuriuos vėliau UAB „R. t.“ pardavė Ž. T. Dėl minėtų bakelių pirkimo-pardavimo jis niekaip nėra prisidėjęs, išskyrus tai, kad nuo šių sandorių jis gaudavo pinigų sumą, kuri priklausydavo nuo pervestos į UAB „R. t.“ sąskaitą pinigų sumos. Jis nežino, kam A. N. atiduodavo likusią pinigų sumą, kurią jam perduodavo A. D. ir su kuo jis susitikdavo iš karto po to, kai pinigai jam būdavo perduodami. Jam A. N. niekada neminėjo jokių asmenų, kurie būtų susiję su minėtų bakelių pirkimu-pardavimu. Tuo pačiu metu kaip vyko sandoriai su Ž. T. dėl bakelių pirkimo-pardavimo A. N. užsiminė, kad tie patys asmenys nori nusipirkti UAB „R. t.“, tačiau jų pavardžių neminėjo. A. N. pasakė, kad jei viskas bus gerai, tai jie turėtų neblogai už tai sumokėti. Kas surado naują UAB „R. t.“ savininką ir direktorių, nežino. UAB „R. t.“ akcijų pirkimo-pardavimo aplinkybių nežino, nes dėl jų pardavimo derybose nedalyvavo. Kaip ir kada buvo parduotos UAB „R. t.“ akcijos ir ar už jas buvo sumokėta, nežino. Apie tai, kad UAB „R. t.“ yra parduota naujam savininkui, jam pasakė A. D. arba A. N. rugpjūčio mėn., tikslios datos neprisimena. 2008 m. rugpjūčio mėn. viduryje jam paskambino nauja UAB „R. t.“ akcininkė ir direktorė N. K. ir paprašė perduoti jai visus UAB „R. t.“ dokumentus. Kodėl ji skambino jam ir iš kur gavo jo numerį, nežino. Tikriausiai dėl to, kad jis buvo likęs vienintelis dirbantis asmuo UAB „R. t.“. Dėl dokumentų perdavimo susitarė susitikti „Maxima“ parduotuvės, esančios Mindaugo g., antrame aukšte prie eskalatoriaus. Tuo pat metu jis paskambino A. N. ir pasakė, kad reikia susitikti. Po to jis sukrovė visus biure buvusius UAB „R. t.“ dokumentus į juodą maišą. Tarp minėtų UAB „R. t.“ dokumentų buvo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. PVM sąskaitos-faktūros, sutartys, registrai ir kt. Jam atvykus į „Maxima“ parduotuvę, jis susitiko su N. K. ir kartu su ja buvusiu vyriškiu, kuris prisistatė Tomo vardu, jo pavardė lygtais Jankauskas, jis buvo apie 35 m., apie 175 cm ūgio. Jiems susitikus nuėjo į kavinę. Ar tuo metu buvo A. N., ar jis prisijungė prie jų vėliau, neprisimena. UAB „R. t.“ dokumentus jis perdavė, kai jie visi nuėjo prie jo automobilio. N. K. pasiėmė dokumentus ir pasakė, kad dokumentus susitikrins namuose. Po to jis dar kelis kartus buvo susitikęs su minėtu Tomu. Kadangi jo žmona dirbo UAB „R. t.“ ir ruošėsi išeiti į dekretines atostogas, jai reikėjo įsakymo dėl išleidimo į atostogas, todėl jis skambino N. K., kad ši parašytų minėtą įsakymą. Jam skambinant N. K., jos telefoną pakėlė minėtas Tomas, kuris prisistatė komercijos direktoriumi. Taip pat N. K. prieš tai jam buvo sakiusi, kad jei ko nors reikės, tai visus klausimus derintų su minėtu Tomu. Dar kartą jis buvo susitikęs su Tomu, kai jam reikėjo įsakymo dėl žmonos E. P. atostogų. Daugiau jis Tomo nematė ir nebuvo su juo susitikęs. Kaip buvo perduotas UAB „R. t.“ antspaudas, jis nežino, kas jį perdavė ir kokiomis aplinkybėmis, jis pasakyti negali, nes nežino. Maiše, kurį jis perdavė N. K. ir Tomui su UAB „R. t.“ dokumentais antspaudo nebuvo. Taip pat negali pasakyti, ar maiše buvo įmonės sąskaitos čekių knygelės, ar ne, nes neprisimena. Pardavus UAB „R. t.“ visi buvę jos klientai perėjo į kitą jų įmonę V. Š. kurią įsteigė A. N., o jis nuo 2008-09-03 buvo paskirtas direktoriumi. 2006 m., tikslios datos neprisimena, jis susipažino su A. M.. 2006 m. rugsėjo mėn. jis, A. N. ir A. D. įkūrė savo įmonę UAB „R. t.“, kurioje jis buvo įdarbintas plėtros direktoriumi Baltijos šalims, A. D. buvo direktoriumi, o A. N. buvo komercijos direktoriumi. Vieninteliu akcininku UAB „R. t.“ buvo jis, o vėliau pardavė akcijas A. N., kada tiksliai pardavė akcijas pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau, jo manymu, tai buvo 2007 m. pavasarį. UAB „R. t.“ pagrindinė veikla buvo reklamos, spaudos paslaugos. UAB „R. t.“ buhaltere buvo įdarbinta I. K.. Įsteigus UAB „R. t.“ jiems reikėjo klientų, todėl jis, pažinodamas AB „G.“ filialo direktorių A. M., nuvažiavo pas pastarąjį ir pasiūlė jam naudotis UAB „R. t.“ paslaugomis. A. M. sutikus, UAB „R. t.“ priimdavo iš A. M. užsakymus ir juos vykdydavo. Su A. M. bendravo tiktai jis, niekas daugiau iš UAB „R. t.“ darbuotojų jo nepažinojo. A. M. duodavo labai gerus užsakymus, nuo kurių jiems likdavo didelis pelnas. Todėl jis, nenorėdamas prarasti tokio gero kliento, 2007 m. sausio mėn., po to, kai AB „G.“ filialas atsiskaitė su UAB „R. t.“ už atliktas paslaugas ar parduotas prekes, jis A. M. davė apie 1000 Lt už gerą užsakymą. Vėliau vieno iš pokalbių su A. M. metu, jis pastarajam paaiškino, kad jis A. M. grąžins kažkokią tai dalį pinigų nuo kiekvieno didesnio užsakymo. A. M. su jo pasiūlymu sutikus, jis pastarajam nuo AB „G.“ filialo pervestų pinigų sumos duodavo nuo 1000 iki 4000 Lt. Visi sandoriai tarp AB „G.“ filialo ir UAB „R. t.“ yra įvykę, už juos pilnai atsiskaitę, UAB „R. t.“ visus AB „G.“ filialo užsakymus yra realiai įvykdęs. Su UAB „G.“ filialu sutartis iš UAB „R. t.“ pusės pasirašė direktorius A. D., o sutarčių sąlygas aptardavo jis. Taip pat jo prašymu PVM sąskaitas-faktūras AB „G.“ filialas išrašydavo UAB „R. t.“ direktorius A. D.. Pervestus pinigus nuo UAB „R. t.“ sąskaitos nuimdavo jis arba A. D.. A. N. ir A. D. nežinojo, kad jis duoda kažkokią tai pinigų sumą AB „G.“ filialo direktoriui A. M.. Viskas vykdavo tokia tvarka: A. M. arba jis pastarajam paskambindavo ir susitardavo susitikti, dažniausia jis atvažiuodavo pas A. M. į ofisą, Kalvarijų g. 300, Vilniuje, ir aptardavo visas užsakymo sąlygas. Vėliau jis grįždavo pas save į ofisą ir paduodavo lapelį, ant kurio būdavo užrašyta, ką reikia įrašyti į PVM sąskaitą-faktūrą, A. D., kuris jo prašymu išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą ir darbų atlikimo aktus, juos pasirašydavo ir perduodavo jam. Vėliau jis minėtus dokumentus nuveždavo A. M.. Pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras AB „G.“ Vilniaus filialas į UAB „R. t.“ sąskaitą pervesdavo pinigus. Kartais jo prašymu AB „G.“ Vilniaus filialas pinigus pervesdavo avansu, o tik vėliau jis pristatydavo PVM sąskaitas faktūras. Minėtus pervestus pinigus, kaip jau minėjo, nuo sąskaitos nuimdavo jis arba A. D.. Jis paskaičiuodavo, kiek jiems nuo minėtų sandorių lieka pelno ir iš to pelno kažkokią tai dalį jis duodavo A. M., nuo 1000 iki 4000 Lt. Per visą jų bendradarbiavimo laikotarpį su A. M., jis pastarajam yra davęs apie 30 000 Lt. Jis neprisimena, kad būtų išrašytų tokių PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias UAB „R. t.“ nebūtų atlikęs darbų ar pardavęs prekių AB „G.“ Vilniaus filialas, o pinigai būtų pervedami ir jie būtų grąžinami A. M.. Analogiška situacija kaip ir su UAB „R. t.“ buvo su V. Š. kurios direktoriumi jis buvo. Visi klientai pardavus UAB „R. t.“ perėjo į V. Š. tame tarpe ir AB „G.“ Vilniaus filialas. Su A. M. jis nesitarė dėl konkretaus procento, kurį jis pastarajam grąžins nuo kiekvieno užsakymo. Jis iš dalies savo kaltę pripažįsta dėl to, kad A. M. duodavo dalį pinigų ir taip padėjo AB „G.“ Vilniaus filialas išvengti turtinės prievolė sumokėti pelno mokestį (T. 23, b. l. 23-24).

217Kaltinamojo juridinio asmens V. F. atstovas advokatas S. N. parodymus duoti atsisakė, pasinaudojęs kaltinamojo teise neduoti parodymų.

218Liudytojas G. Z. teisme duodamas parodymus posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta S. R., A. N., A. D.. Įvykių nepamena, prašo pagarsinti ankščiau duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Visas aplinkybes derino su S. R.. Sergejus pasiūlė jam šitą veiklą. Su juo buvo sutarę dėl procentų. A. N., A. D. pažįsta iš matymo. Veikla buvo vykdoma per S. R.. Neatsimena, pagal kokią formulę buvo apskaičiuoti procentai. Visi gauti pinigai buvo pervesti į įmonę ir naudojami įmonės reikmėms. Neapskaityti pinigai buvo panaudojami supirkimui, katalizatoriams. Pinigus visada atveždavo S. R. arba jo sūnus. Ar A. R., ką nors žinojo apie šitą veiką, negali pasakyti. Iš jų įmonės nebuvo padaryta žalos, visas PVM buvo sumokėtas. Žala buvo atlyginta. Katalizatoriai buvo superkami iš žmonių be dokumentų, nes kiek pamena, pardavėjai nenorėjo, kad būtų išrašomi dokumentai. Žmonėms buvo sumokami pinigai iš karto. Kaip bendrovėje apskaitydavo supirktus katalizatorius, neatsimena. Katalizatorių pirkimas be dokumentų buvo atliekamas ir iki susipažinimo su S. R.. Bendrovei buvo reikalingi katalizatorių įsigijimą pateisinantys dokumentai. Jis buvo iniciatorius gauti tokius dokumentus. Sąskaitos - faktūros buvo reikalingos jų bendrovei. Kas buvo iniciatorius gauti sąskaitas-faktūras, nepamena, ar jis, ar S. R.. Kokia suma turėjo būti nurodyta dokumentuose, galimai galėjo būti susiję su nupirktų katalizatorių suma, dabar nepamena. Kas S. R. perduodavo duomenis, kokiai sumai turi būti išrašomos sąskaitos – faktūros, neatsimena. Greičiausiai sumas pasakydavo kažkas iš jų bendrovės. Sąskaitų – faktūrų kiekis atitiko turimus katalizatorius. Neatsimena, ką jam sakė S. R., kas turės sumokėti PVM. Tik iš S. R. gaudavo beprekines sąskaitas – faktūras. Nepamena, kas ruošdavo dokumentus, jis, gal buhalterė. Kas nurodydavo kiekius, konkrečias sumas, nepamena. Greičiausiai jis. Įmones rado S. R.. Jis pats nebendravo su tomis įmonėmis. Viskas vyko per S. R.. Kaip buvo pervedami pinigai nepamena. Atrodo per sąskaitas buvo pervedami, procentai buvo grynais grąžinami. Gal nuo 2009 metų nebėra „V.“ direktorius. Buvo nuteistas, laisvės atėmimo bausme. Visi procesai jau baigti. Buvo skirta bauda, žalos nebuvo priteista. Apklausos metu buvo paminėta, kad S. R. žadėjo 18 procentų PVM mokėti į valstybės biudžetą, bet ar jis jam pateikė, kokius nors tai įrodančius dokumentus, nepamena.

219G. Z., ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas įtariamuoju, paaiškino, kad Ž. T. buvo įsteigta 1999 m., o jos akcininkai buvo V. K. ir V. K., nuo 2007-11-16 akcininkų sprendimu jis paskirtas į Ž. T. direktoriaus pareigas. Ž. T. patalpos buvo Vilniuje, Žolyno g. 3, ir ten buvo laikoma bendrovės buhalterija, bendrovės apskaitą tvarkė buhalterė V. J.. Ž. T. pagrindinė veikla buvo antrinių žaliavų supirkimas, perdirbimas ir gautos produkcijos pardavimas. Ž. T. superka naudotą elektroninę įrangą ir automobilinius katalizatorius iš įmonių ir žmonių. Naudotus katalizatorius Ž. T. specialia įranga sumaldavo, po ko siųsdavo į Vokietijos gamyklą „Umikor“ perdirbimui. Atsiskaitymai su minėtos įrangos ir katalizatorių tiekėjais vykdavo per Ž. T. kasą ir sąskaitą banke. Kasa buvo bendrovės patalpose, o sąskaita - AB „Snoro banke“ ir AB „SEB banke“. Prisijungimo prie Ž. T. banko sąskaitų slaptažodžiai buvo pas jį ir vyr. buhalterę V. J.. Ž. T. bankinius pavedimus iš bendrovės sąskaitos jo nurodymu vykdė tik vyr. buhalterė V. J.. Be jo nurodymo vyr. buhalterė nedarė jokių bankinių pavedimų ar pinigų išmokėjimų iš Ž. T. kasos. Visi Ž. T. darbuotojai atlyginimus gaudavo tik per bankinius pavedimus, pervedant atlyginimą į darbuotojo sąskaitą atitinkamame banke. Su S. R. jis susipažino 2002 m. pavasarį, kai darbinosi Ž. T. vadybininku. 2008 m. žiemą vieno iš susitikimų metu S. R. jam pasiūlė pateikti fiktyvius pirminius kitos įmonės dokumentus, kurių pagalba galima legalizuoti automobilių katalizatorius. Jis dar anksčiau S. R. buvo minėjęs, kad Ž. T. reikalingi automobilinių katalizatorių įsigijimo dokumentai, kadangi dalis žmonių katalizatorius parduoda be dokumentų, dėl ko negalima pagrįsti jų įsigijimo ir naudoti bendrovės apskaitoje. S. R. pasiūlė pateikti fiktyvius kitos bendrovės išrašytus naudotų katalizatorių pardavimo dokumentus. Pagal S. R. pateiktus dokumentus Ž. T. turėjo apmokėti netikrą prekių pirkimą per bankinius pavedimus, po ko S. R. organizuos pinigų išėmimą iš banko sąskaitų ir jų grąžinimą jam. Už šią paslaugą S. R. pareikalavo 22,5 procento nuo visos pervestos pinigų sumos arba kitaip tariant 18 procentų PVM plius 4,5 procentus nuo PVM apmokestinamos sumos. S. R. žadėjo, jog 18 PVM bus mokama į valstybės biudžetą. Jam pasiūlymas tiko, kadangi Ž. T. buvo reikalingi prekių įsigijimo dokumentai, o grąžinti grynieji pinigai būtų naudojami naudotų katalizatorių pirkimui iš privačių asmenų. Jie su S. R. aptarė fiktyvių dokumentų pateikimo aplinkybes, jis turėdavo pasakyti S. R., kokios prekės ir už kokią sumą turi būti įrašytos netikroje PVM sąskaitoje-faktūroje, o S. R. turėjo organizuoti tokio dokumento pateikimą jam. Pirmi S. R. pateikti fiktyvūs dokumentai buvo išrašyti V. V. vardu ir pirmoji pateikta V. V. PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta 2008 m. kovo mėn. Iki tol jis nieko nežinojo apie V. V. S. R. susitikimo metu pateikė V. V. sutartį dėl naudotų katalizatorių pardavimo „V.“, priedą prie sutarties ir PVM sąskaitą-faktūrą. Visi dokumentai buvo atspausdinti kompiuteriu dviem egzemplioriais ir pasirašyti V. V. direktoriaus, tačiau jis šio direktoriaus nematė ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašomi šie dokumentai, negali pasakyti. Jis pasirašė visus R. R. paduotus V. V. dokumentus, vieną egzempliorių paliko sau, o kitą atidavė S. R.. Po to tą pačią ar kitą dieną V. V. dokumentus jis padavė vyr. buhalterei V. J. ir liepė apmokėti V. V. PVM sąskaitą-faktūrą. V. J. nežinojo, kad V. V. o vėliau ir UAB „R. t.“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros buvo fiktyvios. Jo nurodymu vyr. buhalterė įtraukė V. V. dokumentus į apskaitą ir Ž. T. PVM deklaracijas, o taip pat pervedė pinigus iš Ž. T. sąskaitos „Snoro banke“ į V. V. sąskaitą banke, lygtais Snoro. Jis nepamena, ar po pirmo pervedimo, jis pranešė S. R. apie pervestus pinigus. Tačiau vėliau jis kartais skambindavo ir pasakydavo S. R., kad pinigai pervesti. Praėjus savaitei ar dviem po pinigų pervedimo S. R. jam grąžino visus pervestus pinigus, išskyrus sutartus 22,5 procento nuo pervestos sumos, kuriuos S. R. pasiliko sau, sumų tiksliai neatsimena. Po pinigų grąžinimo jis pamatė, kad pinigai grąžinti pagal susitarimą – jam grąžinta 77,5 procento nuo pervestos sumos. Vėliau tai kartojosi nuolat: jis pasakydavo S. R., kokios prekės ir kokiomis kainomis turi būti įrašytos V. V. PVM sąskaitose-faktūrose, o S. R. jam į sutartą vietą atnešdavo V. V. PVM sąskaitas-faktūras jau su V. V. direktoriaus parašais. Jis pasirašydavo abu V. V. PVM sąskaitos-faktūros egzempliorius, kurių vieną grąžindavo S. R., o kitą pasilikdavo sau. Vėliau V. V. PVM sąskaitas-faktūras perduodavo Ž. T. vyr. buhalterei, kuri šias įtraukdavo į apskaitą ir PVM deklaracijas ir jo nurodymu pervesdavo pinigus į V. V. sąskaitą banke. Per savaitę ar dvi S. R. jam grąžindavo visą pervestą pinigų sumą, išskyrus sutartus 22,5 procento, kuriuos pasilikdavo sau. Po kurio laiko S. R. jam pasiūlė pateikti kitos bendrovės – UAB „R. t.“ fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras. Jis nieko nežinojo apie UAB „R. t.“ ir nieko nežino, nei kur patalpos yra, nei kas direktorius. Dėl UAB „R. t.“ fiktyvių dokumentų pateikimo visos susitarimo sąlygos, aplinkybės buvo analogiškos, kaip ir su V. V. Jis užsakydavo reikiamą kiekį fiktyvių UAB „R. t.“ dokumentų – sutarčių, jų priedų ir PVM sąskaitų-faktūrų, o S. R. jam juos pateikdavo. Po ko UAB „R. t.“ PVM sąskaitas-faktūras perduodavo buhalterei, kuri jas įtraukdavo į apskaitą ir PVM deklaracijas ir jo nurodymu pinigus pervesdavo į UAB „R. t.“ sąskaitą banke. Po to po savaitės ar dviejų S. R. jam grąžindavo visą pervestą pinigų sumą, išskyrus sutartus 22,5 procentus, kuriuos pasilikdavo sau. Dėl kiekvieno susitikimo vietos ir laiko jis telefonu susitardavo su S. R.. Jis neprisimena, kokios sumos buvo įrašytos į V. V. ir į UAB „R. t.“ PVM sąskaitas-faktūras, tačiau jos būdavo nuo keleto dešimčių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių litų. Taip viskas vyko iki 2008 m. liepos mėnesio pabaigos, kol jis pats nutraukė santykius su S. R. ir pasakė, jog daugiau nebereikia jokių netikrų dokumentų. Kartais, kai jo nebūdavo darbe ir jis negalėdavo paimti iš S. R. V. V. ir UAB „R. t.“ PVM sąskaitų-faktūrų, tai jo nurodymu padarydavo Ž. T. vadybininkas M. K., kuris pažinojo S. R.. Kartais S. R. į V. V. ir UAB „R. t.“ pervestus pinigus grąžindavo tiesiogiai vadybininkui M. K.. Vadybininkas M. K. nežinojo apie tai, kokie ir už ką pinigai jam perduodami ir nieko nežinojo apie V. V. ir UAB „R. t.“. Jis liepdavo M. K. paimti šių bendrovių dokumentus iš S. R., o vėliau dokumentus grąžinti jam. Keletą kartų vietoje S. R. pinigus jam grąžino jo sūnus A. R., pastarasis tai padarydavo, kai S. R. pats negalėdavo. Pinigai gauti iš S. R. buvo naudojami antrinių žaliavų, t. y. naudotų katalizatorių įsigijimui (pirkimui) iš privačių asmenų. Jis pats katalizatorių nesupirkinėjo, o tai jo pavedimu darė Ž. T. vadybininkas M. K.. Būtent M. K. jis ir perduodavo iš S. R. gautus pinigus, už kurios M. K. ir pirkdavo katalizatorius. Šių pinigų perdavimas vadybininkui M. K. ir jų panaudojimas perkant naudotus katalizatorius nebuvo fiksuojamas jokiuose dokumentuose. Iš S. R. gauti pinigai nebuvo apskaitomi Ž. T. buhalterijoje, todėl buvo žymiai paprastesnis jų panaudojimas antrinių žaliavų (katalizatorių) supirkimui. Vėliau tos antrinės žaliavos buvo rūšiuojamos, sumalamos ir parduotos Vokietijos gamyklai. Vokietijos gamykla už tauriuosius metalus, t. y. platiną, paladį ir rodį, atsiskaitydavo per Ž. T. sąskaitą banke (T. 10, b. l. 113-116).

220Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi įvykiai vyko seniai, todėl visų aplinkybių nepamena. Tvirtina aplinkybes, kurios buvo išdėstytos seniau. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Greičiausiai jam A. N. pasiūlė užsiimti šia veika. Būtent su A. N. aptarė veiklos sąlygas. Kiek kartų šita veika vyko, kiek gavo pinigų nepamena. Buvo keli epizodai. Dėl visų sandorių bendravo su A. N.. Jis atveždavo sąskaitas ir pinigus. Dalis sudarytų sandorių buvo tikri. Jo atžvilgiu byla buvo išskirta, nuteistas 2009 m. baudžiamuoju įsakymu. Už kokį straipsnį buvo pripažintas kaltu, nepamena. Jam buvo skirta bauda, ar reikėjo atlyginti žalą, nepamena. AB „G.“ realiai PVM išvis nemoka. Jo įmonė nebuvo PVM mokėtoja. Jam išrašydavo sąskaitas su PVM. Jeigu teisingai atsimena, „M. m.“ irgi greičiausiai buvo ne PVM mokėtojai. UAB „R. t.“ - PVM mokėtojai. Dalybų schemoje 30, 30, 40 PVM klausimą tikėtina, kad aptarė. Tikriausiai tuos 40, kuriuos pasiima, jie patys susitvarko su PVM. Bendraujant su A. N. jam nieko nebuvo paminėta apie UAB „R. t.“ ir „M. m.“ prievolių vykdymą. Nebuvo įdomu, ar tos įmonės deklaruoja PVM, ar jos jį moka. A. N. jam neaiškino šios veiklos tikslo. Mano, kad viskas vyko dėl uždarbio. Visą veiklą tiesiogiai derino su A. N..

221A. M., apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad per jo vadovaujamos AB „G.“ sandorius su UAB „R. t.“ bei V. Š. dalyvavo neteisėtoje veikloje, tačiau dalis prekių ar paslaugų, nurodytų UAB „R. t.“ ir V. Š. buvo realiai parduota AB „G.“ Vilniaus filialui, taip pat jis nesiekė sumažinti AB „G.“ Vilniaus filialo mokėtinų mokesčių, o turėjo tikslą per šią veiklą gauti niekur neapskaitytų grynųjų pinigų. Jis pažįsta A. N., su kuriuo derino visas sandorių aplinkybes, ir A. N., su kuriuo tų sandorių neaptarinėjo, A. D. jis nepažįsta ir su juo nebendravo, jam tik girdėta pavardė, nes lygtais matė tą pavardę ant pateiktų dokumentų. Sandoriai sudaryti tarp AB „G.“ ir UAB „R. t.“, ir V. Š. buvo visiškai analogiški ir pagal abu sandorius ir UAB „R. t.“, ir V. Š. atstovavo tas pats asmuo, t. y. A. N., pastarąjį jis pažinojo kažkur apie 4 metus. Su A. N. susipažino, kai pastarasis dar dirbo UAB „M.“, o jis toje pačioje AB „G.“, kai šios įmonės turėjo įvairių tarpusavio sandorių. AB „G.“ yra Latvijos įmonė, turinti Lietuvoje savo filialą. Šio Vilniaus filialo vadovu jis dirbo nuo 2003 m. Pagrindinis šios įmonės filialo veiklos pobūdis – informacijos apie įmonės gaminamos produkcijos tiekimus ir pardavimų skatinimas. 2007 m. vieno jo ir A. N. pokalbio metu A. N. pasiūlė jam įgyti jo vadovaujamai įmonei reikalingų niekur neapskaitytų pinigų, juos gaunant sudarius ne visai teisėtus sandorius tarp AB „G.“ Vilniaus filialo ir kažkokios įmonės, kaip paskui jis sužinojo, tai buvo UAB „R. t.“, o vėliau V. Š. A. N. pasiūlyto sandorio esmė buvo tokia, kad pirmiausia A. N. atstovaujama įmonė, padarydama jo vadovaujamai įmonei kokius nors AB „G.“ reikalingus reklamos darbus ar paslaugas, tiems darbams ar paslaugoms surašys pardavimo dokumentus, tačiau tuose dokumentuose bus nurodyta arba padidintas tikrovę neatitinkantis prekių, paslaugų ar darbų kiekis, arba padidinta tikrovę neatitinkanti jų vertė, dėka ko dokumentuose bus nurodyta suma didesnė negu realiai reikės sumokėti. Po dokumentų apiforminimo, anot A. N., bus vykdomi atsiskaitymai, pervedant visus pinigus per banką iš AB „G.“ Vilniaus filialo į A. N. atstovaujamą įmonę (UAB „R. t.“ ir V. Š. iš kur tie pinigai bus nuimami grynais ir dalis jų, niekur neapskaitytų, bus grąžinta jam. Siūlydamas tokį sandorį A. N. daugiau jokių niuansų neaiškino, tik pasakė, kad pastarojo uždarbis pagal tokį sandorį bus 40 procentų nuo sumos, kuri gausis atėmus iš pinigų, pervestų iš AB „G.“, sumas, skirtas realiai atliktų darbų ar paslaugų apmokėjimui. Likusieji pinigai, anot pastarojo, bus grąžinti jam. Tarkime, A. N. atstovaujamos įmonės realiai padaryti darbai už 30 Lt, o dokumentuose būtų apiforminta jų vertė 100 Lt, tai iš jo vadovaujamos įmonės pervedus 100 Lt į A. N. atstovaujamos įmonės banko sąskaitą ir tuos pinigus nuėmus grynais, 30 Lt bus panaudota realiai padarytų darbų apmokėjimui, 40 Lt atitektų A. N., o likusieji pinigai, t. y. 30 Lt, grįžtų jam. Ar A. N. ruošėsi su kuo nors dalintis vėliau sau paliekamais 40 procentų nuo pervestų pinigų, jis nežino. Jam sutikus AB „G.“ Vilniaus filialo vardu sudaryti tokį sandorį, toliau viskas vyko taip, kaip pasiūlė A. N.. Tačiau vėliau, kai vyko pardavimai ir dokumentų apiforminimai, dokumentuose buvo surašomi tikrovę atitinkantys duomenys apie parduotus darbus ar paslaugas, nenurodant jokių padidintų sumų ir negražinant jam pagal tuos pardavimus jokių pinigų. Bet būdavo dar ir kitų atvejų, kai A. N. atstovaujamų įmonių surašytuose dokumentuose būdavo surašomi duomenys apie darbus ar paslaugas, kurie iš viso nebuvo realiai daromi, ir tokiu atveju jam buvo grąžinama šiek tiek didesnė pinigų suma nuo pervestų pinigų, nes mokėti už realius darbus ar paslaugas nereikėjo. Toliau dėl minėto sandorio sudarymo bei įgyvendinimo aplinkybių jis bendravo tik su A. N., nei su A. D., nei su A. N. jis nebendravo ir dėl minėto tariamo sandorio nesusitarinėjo. Kai jo vadovaujamai įmonei realiai reikėdavo kokių reklamos darbų, paslaugų ar prekių, tuo pačiu, reikėdavo kažkiek grynųjų niekur neapskaitytų pinigų jis kreipdavosi į A. N. ir užsisakydavo tam tikrą tų darbų, paslaugų ar prekių kiekį bei jų vertę, kurią reikia nurodyti dokumentuose, kad dalis pinigų grįžtų jam. Minėtus duomenis jis A. N. pateikdavo dažniausia žodžiu, o pastarasis po kurio laiko atveždavo ir perduodavo jam pilnai apiformintus, užpildytus ir iš UAB „R. t.“ bei vėliau iš V. Š. pusės A. N., A. N. arba A. D. vardu pasirašytus dokumentus dėl įvairių reklamos prekių ar paslaugų pardavimo AB „G.“ Vilniaus filialui. Kas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis apiformindavo ir pasirašydavo minėtus dokumentus jo minėti asmenys iš UAB „R. t.“ ir V. Š. pusės, nežino. Jis niekada jokių UAB „R. t.“ bei V. Š. dokumentų pagal sandorius su AB „G.“ neruošė ir neformino. Jis tik pasirašydavo iš A. N. gautus pilnai apiformintus minėtų dviejų įmonių dokumentus. Jis gi sutikrindavo šiuose dokumentuose nurodytas prekes bei paslaugas. Prekes atveždavo dažniausiai A. N., retkarčiais kartu su A. N., šios prekės būdavo sandėliuojamos AB „G.“ Vilniaus filialo ofiso patalpose. Vieną A. N. jam pateiktų dokumentų egzempliorių po jų pasirašymo jis atiduodavo pastarajam, kitą perduodavo AB „G.“ Vilniaus filialo buhalterei L. B., kuri kaip ir visus kitus jo pateikiamus dokumentus įtraukdavo į įmonės buhalterinė apskaitą. Pastaroji nieko nežinojo apie tai, kad pagal dalį jai pateikiamų UAB „R. t.“ ir V. Š. dokumentų dalis prekių ar paslaugų nėra padaryta ar nupirkta ir kad vėliau pagal dalį tų dokumentų pervesti pinigai buvo dalinami tarp jo ir A. N.. Ji jokių pinigų iš A. N. jam sugrąžintų pinigų tikrai negavo. Apmokėjimai vykdavo per banką, juos irgi atlikdavo buhalterė L. B., pervedimai būdavo atliekami iš AB „G.“ Vilniaus filialo sąskaitos, esančios AB „Hansabankas“, į kokias UAB „R. t.“ bei V. Š. sąskaitas buvo pervedami pinigai, nepamena. Praėjus keletui dienų po pervedimų A. N. pats perduodavo jam pervestų pinigų dalį, kuri kiekvienu konkrečiu atveju priklausydavo nuo realiai atliekamų darbų ar paslaugų apimties ir jų vertės. Vidutiniškai jam buvo grąžinama kažkur apie 20-40 procentų nuo pervestų pinigų sumos. Kas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis iš UAB „R. t.“ ir V. Š. banko sąskaitų išgrynindavo pinigus, jis tikrai nežino, tuo jau rūpinosi A. N., kuris jam atveždavo išgrynintų pinigų dalį. Pinigai būdavo perduodami atvirai, jis juos perskaičiuodavo, jokie rašteliai dėl šių pinigų perdavimo surašomi nebuvo. Jam grąžintus niekur neapskaitytus grynuosius pinigus jis vėliau panaudodavo įvairioms reprezentacinėms ir kitoms AB „G.“ Vilniaus filialo reikmėms. Niekas iš įmonės darbuotojų nieko nežinojo apie minėtų sandorių esmę ir jų dėka grąžintinus neapskaitytus grynuosius pinigus. Kur ir kaip savo 40 procentų nuo pervestų pinigų dalį panaudodavo A. N., nežino. Ar turėjo kokios naudos ir kokios būtent iš tokių sandorių A. N. ir A. D., jis nežino (T. 10, b. l. 130-132, 134-135, 138-140).

222Liudytojas V. K. (V. K.) teisme parodė, kad pažįsta S. R. ir E. K.. Su S. R. susipažino 1993-1994 m., nes žmonos buvo pažįstamos. Jis su Sergejaus žmona mokėsi vienoje mokykloje. Su E. K. susipažino žymiai vėliau. Jis dirbo kompanijoje Ž. T. kurios akcininku nuo kompanijos įsteigimo buvo liudytojas. Tai buvo nuo 2000 m. iki 2008 m. Ši kompanija užsiėmė spalvotų metalų ir brangių metalų prekyba. S. R. nebuvo įmonės darbuotojas. Su E. K. nebuvo bendrų verslų. Su S. R. taip pat, tik draugavo. Pokalbio su S. R., kurio metu jis būtų Sergejaus prašęs surasti įmones, kurios galėtų įteisinti katalizatorių pirkimą, nebuvo. Galėjo būti tiesiog pokalbis apie kompanijas, kurios verčiasi katalizatoriais, t. y. autoservisai, kitos kompanijos. Tai buvo susiję su tiesiogine Ž. T. veikla. Kadangi buvo kompanijos akcininkas, tai rūpėjo, kad kompanija dirbtų pelningai. Ž. T. metalus pirko ir iš fizinių, ir juridinių asmenų. Apie tai nieko negali pasakyti, nes tai buvo direktoriaus prerogatyva, tai galėtų geriau žinoti direktorius G. Z.. Jis buvo akcininkas ir tiesiogiai pardavimais neužsiėmė. Priimami sprendimai rūpėjo jam, kaip akcininkui. Tuo metu buvo bendrasavininkas daugiau nei dešimties įmonių. Nesigilino į smulkmenas. Domino, ar pelningai dirba įmonės, ar moka mokesčius. Kiek žino, sumokėjo 5-7 mln Lt mokesčių. Matė apyvartas, rodikliais, jie buvo geri. Į S. R. kreipėsi su konkrečiu prašymu. Kodėl jis, kaip akcininkas užsiėmiė tokiais menkais reikalais? Tai nebuvo smulkus reikalas, nes yra didelių tokio pobūdžio įmonių, tokių, kaip, pvz. T.. Jos veikla apima ne tik Lietuvą. Su tokiomis įmonėmis bendradarbiaujat galima pasiekti puikių rezultatų versle. Klientų paieška neužsiėmė, tačiau galėjo kalbėti apie įmones, susijusias su katalizatoriais. Galėjo prašyti, kad rastų įmones, susijusias su katalizatoriais. Ž. T. turėjo visas licencijas. UAB „V.“ tiesioginė veikla – metalų prekyba. Jis nepažįsta V. K.. Į S. R. kausimą, ar buvo pokalbis įmonės ofise, kuriame dalyvavo jis (S. R.), liudytojas (V. K.) ir G. Z., kai G. Z., būdamas direktoriumi, prikalbino S. R., kad šis padėtų surasti įmones, liudytojas V. K. atsakė, kad galėjo būti toks pokalbis apie įmones, bet dabar tiksliai to pasakyti negali.

223Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo buhaltere V. V. du mėnesius. Į šią įmonę pateko atsitiktinai, ieškodama papildomo darbo. Iš salėje esančių kaltinamųjų pažįsta M. K.. Mantas jai paskambino dėl darbo. Pasirašė darbo sutartį. Po to jai atvežė dokumentus, sutartis, įmonės veiklos dokumentus, tabelius, žiniaraščius. Kas prieš tai tvarkė įmonės dokumentus, nežino. Įmonės direktorius buvo Nerijus, pavardės nepamena. Buvo pasakyta, kad įmonė užsiims prekyba. Ar tai buvo realiai veikianti įmonė, negali pasakyti. Dirbdama ten du mėnesius, ji suvedė likučius, paruošė darbo sutartis ir dar kažką padarė. Buvo atliktos kažkokios operacijos. Įmonė užsiėmė katalizatorių prekyba. Jai atveždavo sutartis, sąskaitas - faktūras, apmokėjimo dokumentus. Ji tuos dokumentus suvesdavo į buhalterinę apskaitą. Pačių katalizatorių nematė, tvarkė tik dokumentus. Į jos pareigas neįeina tikrinti perkamus daiktus.

224Teisėjai pagarsinus liudytojos I. Č. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja I. Č. nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina. Paaiškino, kad ją įdarbino Mantas. Jis tikriausiai buvo įmonės savininkas. Direktorius buvo kitas žmogus. Kai ji išėjo iš darbo, dokumentus perėmė Mantas, o gal ir ne, dabar neprisimena. Dirbant šitoje bendrovėje jai teko pildyti gyventojų pajamu mokesčių deklaracijas, SODROS duomenis, dėl PVM nepamena. Po to kai ją atleido, jai paskambino iš Mokesčių inspekcijos moteris. Ji prisistatė, kad yra operatyvaus skyriaus darbuotoja, paprašė prikimo – pardavimo ataskaitos, ar dar kažko. Ji (I. Č.) iš programos ištraukė ataskaitas ir nusiuntė tai moteriai. Daugiau skambučių nebuvo. Dėl šio įvykio bandė susisiekti su Mantu ar Nerijumi, bet telefonai buvo atjungti. Sąskaitos - faktūros buvo. Bet negali pasakyti, ar pagal jas buvo atliekamos, kokios nors ūkinės operacijos. Kalbos su direktoriumi, kad jei nėra ūkinių operacijų nereikia mokėti PVM, nebuvo. Įmonėje jai už darbą buvo mokama alga. Mantas, kai atveždavo dokumentus, atveždavo ir atlyginimą, algalapį.

225Liudytoja I. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2008 m. gegužės mėn. tikslios datos neprisimena, ieškodama buhalterės darbo paskambino jai vienoje įmonėje duotu telefono numeriu bei atsiliepusio vyriškio paklausė, ar jis ieško buhalterės. Jam atsakius, kad ieško, jie netrukus susitiko Žalgirio g. Vyriškis prisistatė Manto vardu ir pasiūlė jai dirbti įmonėje buhalterės pareigose, kokios įmonės buhaltere jai reikės dirbti jis nepasakė. Kad ji dirbs V. V. buhaltere, sužinojo iš dokumentų, kuriuos parodė Mantas. Jai sutikus dirbti V. V. buhaltere, Mantas jai perdavė minėtos įmonės dokumentus. Ar jis iš karto perdavė minėtus dokumentus, ar po kažkurio laiko, pasakyti negali, nes neprisimena. Ji su juo susitarė, kad ji V. V. kurioje buvo įdarbinta nuo 2008-06-10 iki 2008-08-08, buhalterinę apskaitą tvarkys pas save namuose. Ar įmonė turėjo, kokį nors ofisą nežino, niekada nėra ofise buvusi. Mantas perdavė dvi dėžes su V. V. buhalterinės apskaitos dokumentais, ar jis perdavė visus įmonės dokumentus, pasakyti negali, nes nežino. Ji tvarkė įmonės buhalteriją tik nuo tada, kaip pradėjo joje dirbti. Kur ir kada susipažino su V. V. direktoriumi, ji neprisimena, tačiau supažindino minėtas Mantas. V. V. direktorių N. Ž. per laikotarpį, kai ji dirbo V. V. matė apie dešimt kartų, su juo susitikdavo tik tuomet, kai reikėdavo pasirašyti kokius nors dokumentus. Jie susitikdavo gatvėje, jis privažiuodavo su automobiliu pasirašydavo ant dokumentų ir išsiskirdavo. Direktorius jai niekada nėra pasakojęs, kokia veikla užsiima V. V. Kiek jai yra sakęs Mantas, V. V. pagrindinė veikla buvo prekyba, tačiau nei ką pirkdavo, nei ką parduodavo, ji pasakyti negali, nes nežino. Be jos ir direktoriaus, dar buvo trys darbuotojai, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino, taip pat nežino, kokią veiklą vykdė V. V. ji buvo surašiusi tik darbo sutartis. Kokius duomenis jai reikėdavo įrašyti į darbo sutartis, pasakydavo Mantas. Per visą jos darbo laiką Mantas ar tai N. Ž. jai pateikė kelias PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodyta, kad V. V. perka kažkokius tai katalizatorius, o kitose, kad V. V. parduoda minėtus katalizatorius, tačiau nei iš ko pirko, nei kam pardavė katalizatorius, pasakyti negali, nes neprisimena. Su V. V. minėtų katalizatorių pirkėjai atsiskaitė per banką, o kaip V. V. atsiskaitė su katalizatorių pardavėjais pasakyti negali, nes ji nebaigė tvarkyti V. V. dokumentų, nes buvo atleista iš darbo. Iš darbo ją atleido todėl, kad jai pasakė, jog įmonė daugiau jokios veiklos nevykdys ir jos paslaugų jiems nereikės. Atleidus ją iš darbo, ji visus V. V. dokumentus, kuriuos turėjo pas save namuose, perdavė Mantui. V. V. antspaudo ji neturėjo, pas ką jis buvo, nežinojo. Jokių bankinių pavedimų V. V. vardu ji nedarė, grynųjų pinigų nuo V. V. sąskaitos nenuiminėjo. Po to kai ją atleido iš V. V. ji daugiau nebuvo susitikusi nei su Mantu, nei su N. Ž., ar Mantas dirbo V. V. ji nežino, jo pavardės taip pat nežino (T. 11, b. l. 44-46).

226Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina ikteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie surašyti teisinga. Prisimena, kad, kai ją sulaikė, ji viską papasakojo, po to ją paleido. Po kurio laiko ji persikraustė gyventi į Užupį. Gavo kvietimą atvykti į kelių transporto inspekciją. Jai atvažiavus, parodė nuotrauką ir dokumentus, kad nupirktas džipas, kuris kainavo 133 000 Lt, tačiau ji džipo nepirko – jei būtų turėjusi tiek pinigų, tai būtų prikusi butą. Ar kada nors yra mačiusi posėdžių salėje esančius kaltinamuosius, ji nepamena. Dėl akcijų pardavimo bendravo su G. P., po to ryšiai su juo nutrūko, jam atsisėdus į kalėjimą. UAB „R. t.“ dokumentai buvo pas ją neilgai, gal net savaitei nepraėjus, juos pasiėmė Gintaras. Ji pasirašė, kad yra akcininkė. Iš pradžių jai sakė, kad bus sekretorė, vėliau – buhalterė, o galiausiai, pati nežinodama, tapo direktore. Gavusi šaukimą į teismą, sužinojo, kad yra direktorė ir turi 5 nėščiom moterims sumokėti pinigus. Su Mantu susitiko porą kartų. Kai ji perdavė dokumentus, perdavimo akto nepasirašė. Gintaras pasiėmė dokumentus ir išvažiavo. Antspaudą pasiėmė vėliau, irgi nepasirašius. Ji ėjo į registrų centrą, nes reikėjo oficialiai sutvarkyti dokumentus.Aš turėjau būti sekretore. Kai jai atvežė įmonės dokumentus, buvo vakaras. Jai atvežė visas bylas, sudėtas į vieną maišą. Ji dokumentus sudėjo į aplankus, nes jie buvo išbarstyti. Kai ji pardavė įmonę, tai pasirašiau ant sutarties. Po to dokumentai dar pas ją gulėjo, vėliau atvažiavo ir pasiėmė. Ji pasirašė ant dokumentų perdavimo akto.

227N. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja parodė, kad 2008 m. vasarą, apie birželio mėn., jai G. P. pasiūlė tapti kažkokios įmonės akcininke, o ji pasakė, kad galima pabandyti. Jis pasakė, kad reikės susitikti su Mantu, kurio pavardės neminėjo ir su juo pakalbėti tiesiogiai, o pastarasis paaiškins, ką reikės daryti. 2008 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje, susitikus su Mantu, pastarasis paaiškino, kad jai reikės pabūti porą mėnesių akcininke ir viskas. Kaip akcininkei nieko nereikės daryti, tik jos vardu bus perrašytos įmonės akcijos. Už tai jai Mantas žadėjo mokėti 400 (keturis šimtus) į savaitę. Ji dar paklausė, kada vyks akcijų perrašymai, tai Mantas atsakė, kad dar reikia palaukti, kad jam reikia sutvarkyti kažkokius reikalus. 2008 m. liepos mėn. viduryje-pabaigoje jai paskambino Mantas ir pasakė, kad reikia padaryti jos asmens tapatybės kortelės ir Sodros pažymėjimo kopijas, paaiškino, kad šių dokumentų kopijos reikalingos akcijų pirkimo-pardavimo dokumentams tvarkyti. Jie kartu padarė minėtų dokumentų kopijas ir ji jas atidavė Mantui. 2008 m. liepos mėn. pabaigoje G. P. užvažiavo pas ją į namus ir pasakė, kad dokumentai sutvarkyti ir reikia važiuoti į Registrų centrą. G. P. su savimi turėjo dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad A. D. parduoda N. K. UAB „R. t.“ akcijas. Pas Gintarą segtuve kartu buvo ir 2008-08-18 UAB „R. t.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. UAB „R. t.“ antspaudo G. P. tuo metu neturėjo. Kartu su G. P. nuvažiavo į Registrų centrą ir ji tenai užpildė registro darbuotojos paduotus dokumentus, kaip suprato dėl UAB „R. t.“ akcijų įsigijimo. Įstaigos darbuotoja minėjo, kad per 10 d. akcijos bus perregistruotos. Po 10 d. kartu su G. P. nuvažiavo į notarų biurą, esantį Kalvarijų ir Žalgirio g. sankryžoje. Notarų biure ji patvirtino savo, kaip UAB „R. t.“ akcininkės, parašą. Dar po kažkurio laiko jai į mobilų telefoną paskambino vyriškis ir prisistatė kaip UAB „R. t.“ buvęs direktorius. Sakė, kad reikia susitikti ir perduoti UAB „R. t.“ buhalterinius dokumentus. Kartu važiavo ir G. P.. Vyriškis prisistatė Artūru, jis perdavė į tris šiukšlėms skirtus juodos spalvos plastikinius maišus sudėtus dokumentus. Vienas maišas buvo didelis, kiti maišeliai buvo nedideli. Dokumentai buvo sumesti bet kaip, maišeliai vietomis įplyšę. Jokio dokumentų priėmimo-perdavimo akto tuo metu jai niekas nedavė pasirašyti, dokumentų tuo metu neperžiūrėjo. Pas save namie ji peržiūrėjo parsivežtus dokumentus. Perduota buvo UAB „R. t.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų, išlaidų orderiai. Šiuos dokumentus ji sudėliojo pagal pavadinimus ir susegė į įvairių spalvų plastikinius segtuvus. Dar po kažkurio laiko jai neprisistatęs vyriškis susitikimo metu jai padavė UAB „R. t.“ antspaudą ir banko „Snoras“ ir „SEB Vilniaus“ banko čekių knygeles. Ji susitiko su juo Kalvarijų g., vyriškis neprisistatė, tik paklausė, ar ji Natalija ir tada padavė antspaudą ir banko knygeles. Be to, vyriškis dar prašė pasirašyti kažkokį dokumentą sakydamas, kad jį reikia atleisti iš darbo, tačiau ji jo nepasirašė. 2008 m. rugsėjo mėn. pradžioje G. P. jai pasiūlė nuvažiuoti į Sodrą, kad susižinoti dėl įmonės veiklos pristabdymo, kadangi paėmus UAB „R. t.“ dokumentus dėl šios įmonės niekas jai daugiau neskambino. 2008-09-15 kartu su G. P. nuvažiavo į Laisvės pr. esančią Sodrą, kur sužinojo, kad ji yra įdarbinta kaip UAB „R. t.“ direktorė. Iš karto ji parašė prašymą dėl jos atleidimo, tai yra užpildė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Sodros darbuotoja paaiškino, kad jos pranešimą apie jos įdarbinimą gavo faksu, todėl ji ir buvo įdarbinta kaip UAB „R. t.“ direktorė. Kadangi jai į mobilų telefoną pradėjo skambinti ir teirautis Artūro, kažkokio jo padėjėjo, be to, skambino kažkokia farmacinė įmonė ir sakė, kad UAB „R. t.“ yra skolinga už kažkokio užsakymo neapmokėjimą, tai pradėjo jai nebepatikti. Ji bandė skambinti Mantui, tačiau atsiliepęs jis pasakė, kad jos tokios nepažįsta ir numetė ragelį. Ji papasakojo visą situaciją Gintarui ir jis pažadėjo pats paskambinti Mantui. Po kažkurio laiko pas ją atėjęs G. P. pasakė, kad reikia sudėti UAB „R. t.“ dokumentus į dėžę. G. P. tą dėžę su UAB „R. t.“ dokumentais išnešė. Kur ir kam G. P. perdavė šiuos dokumentus, ji nematė, nes liko namie. G. P. gana greitai sugrįžo ir pasakė, kad atidavė ir viskas. Po poros dienų G. P. pasakė, kad pamiršom atiduoti UAB „R. t.“ antspaudą. Be to, G. P. jai padavė 2008-10-01 UAB „R. t.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dviem egzemplioriais, kuria ji UAB „R. t.“ tariamai jai priklausančias akcijas pardavė R. Š.. G. P. pasakė, kad ant vieno egzemplioriaus ji pasirašytų, o kitą egzempliorių turėtų sau. Ką ji ir padarė. Kas atspausdino šią sutartį, ji nežinojo, nes nematė, 2008-10-01 UAB „R. t.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo pasirašyta R. Š.. R. Š. ji nepažinojo, ar ją pažinojo G. P., ji nežino. Pasirašiusi minėtos sutarties vieną egzempliorių ir UAB „R. t.“ antspaudą atidavė G. P. ir jis išvažiavo. Kur ir kam G. P. perdavė antspaudą ir minėtą akcijų pardavimo sutartį, ji nežino, nes nematė. Jokio UAB „R. t.“ dokumentų bei antspaudo priėmimo-perdavimo akto ji nesurašė. Ji tvirtai teigė, kad jokių UAB „R. t.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų nepasirašinėjo. Ar G. P. anksčiau pažinojo A. D. pasakyti negali, nes nežino. Be to, ji realiai žino, kad realiai ji UAB „R. t.“ akcijų neįgijo, jokios veiklos nevykdė, jai tik reikėjo pasirašyti ant jai pateiktų dokumentų. Ji sutiko pasirašyti dokumentus dėl to, kad jai labai reikėjo pinigų. Nors ir buvo žadėta, jai iš tikrųjų už UAB „R. t.“ dokumentų pasirašymą niekas jokių pinigų nemokėjo (T. 11, b. l. 56-57, 68-69).

228Liudytoja S. K. teisme parodė, kad pažįsta E. K.. Ji buvo Ž. T. buhalterė, tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, vykdė visas buhalterei priklausiusias pareigas. Su E. K. susipažino, nes jis 1996-1997 m. dirbo toje įmonėje. Ji pažinojo ir G. Z.. Ji yra davusi parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tai viskas taip ir buvo. Dirbo, remdamasi išrašytais dokumentais, jokiuose sandoriuose nedalyvavo, tik apiformindavo viską, išrašydavo faktūras, teikdavo deklaracijas. Visi pavedimai ir deklaracijos būdavo daromi elektroniniu būdu. Viską tvarkė direktoriaus nurodymu, kai vadovavo G. Z., tai vykdė jo nurodymus, vėliau – E. K.. Dokumentą, pasirašytą ir užantspauduotą, laikė tikru, o ar vyko patys sandoriai niekada nematė, nežinojo, kaip jie buvo vykdomi. Prekių nematė. UAB „E.” katalizatorių dalis pardavinėjo Lietuvoje, o dalį eksportuodavo. Neatsimena, ar UAB „E.” pirkimai buvo Lietuvoje. Kiek pamena, kažkiek prekuių buvo importuojamos, kažkiek iš Lietuvos. Keletą kartų įmonei buvo grąžinamas PVM. Įmonių, su kuriomis buvo sandoriai, pavadinimų neprisimena. Ji netikrino, ar įmonės buvo veikiančios, ar išregistruotos. Žiūrėdavo, kad būtų parašai, antspaudai. Jeigu vyksta tikrinimas, tai mokesčių administratorius tai tikrina. Neatsimena, ar mokesčių administratorius jų atveju tai tikrino. Atsiskaitymai buvo vykdomi įvairiai – dalis grynais, bet dauguma pavedimu. Ji UAB „E.” turėjo prisijungimą prie e-bankininkystės. Dažniausiai turi priėjimą prie banko sąskaitos. Yra du būdai: arba ji paruošia viską ir perduoda direktoriui, arb viską ir atlieka. Bendrovėje kasininko nebuvo. Už grynus pinigus atsako direktorius. Neatsimena, ar UAB „E.” turėjo patalpas, sandėlį. Nebuvo vedama sandėlio apskaita.

229Liudytoja S. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji nuo 1999-01-05 iki 2008-03-31 dirbo Ž. T. buhalterės pareigose. Ž. T. pagrindinė veikla buvo prekyba medžiaga, kurioje yra tauriųjų metalų. Ji tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą t.y. suvedinėjo registrus, pildė ataskaitas, PVM deklaracijas, pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, kurios buvo išrašomos „INVOIC“ arba darbų priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Minėtus dokumentus išrašydavo direktorius G. Z.. Jis jai pateikdavo minėtus „INVOIC“ ir darbų priėmimo-perdavimo aktus, o ji pagal juos išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Ar pagal direktoriaus pateiktus dokumentus būdavo iš tikrųjų įvykęs sandoris pasakyti negali, nes ji prekių, kurias įrašydavo į PVM sąskaitas-faktūras, nematydavo. Nuspręsti, ar sandoris įvykęs, jai užtekdavo direktoriaus pateiktų dokumentų. Visi pateikiami dokumentai turėdavo būti pasirašyti ir užantspauduoti, ir tik tada ji išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Ž. T. pirkimo dokumentus jai pateikdavo direktorius G. Z. ir vadybininkai. Visos pirkimo PVM sąskaitos faktūros jau buvo pasirašytos, o ji jas tik įtraukdavo į registrus ir susegdavo į segtuvus. Ž. T. perkamų prekių ji nematydavo ir netikrindavo, ar pagal jai pateiktas PVM sąskaitas-faktūras yra prekės, ar ne. Ji užpildydavo PVM deklaracijas, kurias ji Valstybiniai mokesčių inspekcijai pateikdavo elektroniniu būdu. Pateikus PVM deklaracijas VMI elektroniniu būdu jos būdavo atspausdinamos ir pasirašomos, jas pasirašydavo ji ir direktorius. Jai dirbant Ž. T. ji susipažino su E. K., kuris iš pradžių dirbo vadybininko pareigose, o nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. jis buvo Ž. T. direktoriumi. E. K. dar dirbant Ž. T. jis įsteigė V. F. ir tapo jos direktorius, kurios pagrindinė veikla buvo automobilių katalizatorių pirkimas-pardavimas, jis jai pasiūlė tvarkyti V. F. buhalterinę apskaitą. Jie pasirašė sutartį tarp V. F. ir jos individualios įmonės, kurios pagrindinė veikla yra buhalterinės apskaitos tvarkymas, ji pradėjo tvarkyti V. F. buhalterinę apskaitą. 2007 m. gruodžio mėn. jos individuali įmonė buvo reorganizuota į UAB „S&J Interna“. V. F. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma analogiškai kaip ir Ž. T. t. y. direktorius E. K. arba vadybininkas O. M. jai pateikdavo pirkimo-pardavimo dokumentus, o ji juos suvesdavo į registrus ir pagal juos padarydavo ataskaitas bei užpildydavo PVM deklaracijas, kurias elektroniniu būdu pateikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vėliau minėtos PVM deklaracijos būdavo atspausdinamos ir pasirašomos. Jas pasirašydavo ji ir direktorius E. K.. Ji įmonės sandėlio apskaitos nevedė ir negali pasakyti, ar visos prekės pagal jai pateiktas PVM sąskaitas-faktūras buvo nupirktos ar parduotos, nes ji jų nematė ir netikrino. Visi atsiskaitymai už perkamus katalizatorius buvo vykdomi per banką. Pavedimus darydavo ji direktoriaus E. K. nurodymu, elektroniniu būdu. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „S&J Interna“ patalpose, kurios yra Vytenio g. 50, Vilniuje, ji jokių pirkimo-pardavimo sutarčių neruošdavo, kas jas ruošdavo, pasakyti negali, nes nežino, kaip minėjo, visus dokumentus jai pateikdavo E. K. arba O. M. (T. 11, b. l. 146-149).

230Liudytojas O. M. (O. M.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta S. R., E. K.. Kitų kaltinamųjų nėra matęs. S. R. žino, nes su juo buvo susitikęs vieną ar du kartus. Jam perdavė kažkokius paketus. E. K. buvo jo direktorius. Pats dirbo UAB „E.“. E. K. pažinojo nuo 2000 m., kai abu dirbo „V.“, iš kurios 2008 m. išėjo. Tuo metu E. K. jau buvo UAB “E.“ direktorius ir pakvietė jį dirbti. Įmonėje jis atliko darbininko funkcijas. Įmonė užsiėmė spalvotais metalais. Jis perdirbinėjo katalizatorius ir rūšiavo metalą. Katalizatorių nepriimdavo, tik juos perdirbinėjo. Gal buvo vienetiniai atvejai, kai iš žmonių priimdavo katalizatorius ir sumokėdavo. Porą kartą direktorius jo prašė perduoti kažkokį paketą. Pirkimo – pardavimo dokumentų jis neformindavo, paskui direktorius viską tvarkydavo.

231Teisėjai pagarsinus liudytojo O. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas O. M. nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina. Paaiškino, kad gali būti, kad pasirašė sąskaitą – faktūrą, nes direktorius prašė. Nesigilino, kas tai per sąskaita. Įmonėje nebuvo asmens, kuris galėjo pavaduoti direktorių, dirbo dviese. Vežė paketus, o kas ten viduje buvo, nežino. Įmonėje „E.“ niekada nebuvo. Su S. R. susitiko Vilniuje, tikslios vietos nepamena. Dėl susitikimo vietos susitardavo tiesiogiai su S. R. arba ją nurodydavo direktorius. Paketą, kurį reikdavo perduoti, paduodavo direktorius E. K.. Kodėl jam reikdavo perduoti paketus S. R., jis neklausdavo. Perduodamas paketą, su S. R. nebendravo. Už paketo perdavimą, jam niekas nedavė jokių pinigų. I. S. nepažįsta. Į kitas įmones nevažiavo. Aplinkybių dėl pasirašytos sąskaitos – faktūros, neatsimena.

232O. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju paaiškino, kad jis su E. K. susipažino 2000 m., kada jis buvo priimtas į darbą Ž. T. šaltkalviu. E. K. tuo metu vadovavo Ž. T. ir buvo jo viršininkas. Po kurio laiko iš Ž. T. jis išėjo dirbti į kitą įmonę. 2008 m. pavasarį E. K. jam paskambino ir pasiūlė dirbti vadybininku V. F. kurioje pastarasis buvo direktoriumi. UAB „E.” pagrindinė veikla buvo susijusi su prekyba spalvotais metalais, elektronikos laužo, automobilinių katalizatorių ar kitų atliekų supirkimu bei perdirbimu. Kas buvo pagrindiniai V. F. metalo tiekėjai, pasakyti negali, nes šiuos reikalus tvarkė pats E. K.. Jis V. F. perdirbinėjo automobilių katalizatorius, išimtus iš automobilių, šiuose katalizatoriuose yra brangiųjų metalų, todėl jie buvo sumalami, sudedami į kažkokias talpyklas ir parduodami užsienyje. V. F. turėjo metalo bei automobilinių katalizatorių supirkimo bei perdirbimo aikštelę Nemėžyje, Vilniaus raj., kur buvo daromas pirminis rūšiavimas (juodas ir spalvotas metalas) ir pirminis perdirbimas katalizatorių laužo (bakelių pjaustymas, katalizatoriaus malimas). Kai buvo surenkama katalizatorių tam tikras svoris, tada jie būdavo ruošiami pardavimui, tai tvarkė E. K.. Katalizatorius atveždavo į Nemėžyje esančią metalo supirkimo aikštelę, kur viskas būdavo pasveriama ir sumokami pardavėjui grynieji pinigai. Pinigus mokėdavo E. K., nes jis pats dalyvaudavo priimant prekes. Jis jam kartais padėdavo. Buvo pavieniai atvejai, kad kai E. K. nebuvo, o buvo atvežti pardavimui katalizatoriai, tai juos nupirkus, pardavėjui pinigus sumokėdavau ir jis, tačiau jokio apskaitos dokumento jis tikrai neišrašydavo. Ar buvo išrašomas koks nors apskaitos dokumentas, patvirtinantis prekės įsigijimą ir pinigų sumokėjimą asmeniui, pardavusiam katalizatorius, nežino, tai tvarkė E. K.. Apie tai, kad E. K. užsiiminėjo kokia nors nusikalstama veikla, susijusia su pridėtinės vertės grobstymu, jis nieko nežinojo, pats tokioje veikloje nedalyvavo. Jis pažįsta tik S. R., jį žino nuo tų laikų, kai dirbo Ž. T. Jam jis E. K. nurodymu veždavo paketus arba paketus paimdavo iš S. R. ir perduodavo E. K., tačiau kas būdavo paketuose, nežino, nes netikrino. E. K. jam mokėdavo tik atlyginimą, kuris buvo numatytas darbo sutartyje, jokių papildomų pinigų, susijusių su paketų vežiojimu, jam nemokėdavo. Kiek pamena buvo vienas atvejis, kad jis E. K. nurodymu kaip V. F. atstovas pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą, nes E. K. nebuvo Lietuvoje, tačiau pastarojo nurodymu. Jis nežino, kas buvo V. V. V. V. ir V. Š. direktoriai, su jais niekada nebendravo, kur buvo nurodytų įmonių ofisai, nežino, nes ten nebuvo (T. 12, b. l. 178).

233Liudytojas A. R. (A. R.), kuris teisme parodymus duoti atsisakė, vadovaudamasis BPK 82 str. 2 d., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju paaiškino, kad jo tėvas, S. R. turi bendrovę Baltarusijos Respublikoje, todėl dažnai išvažiuoja ten. 2008 m. vasarą, galimai liepos mėn., S. R. buvo išvykęs į Baltarusiją. Vieną dieną S. R. paprašė jo nuvežti pinigus draugui. S. R. nurodė, kad pinigai yra padėti spintelėje S. R. darbo kabinete, esančiame namuose, adresu ( - )Gineikiškių km., Vilniaus r., kokia forma paprašė, neatsimena. Jis neatsimena, kam prašė konkrečiai nuvežti, vardo nurodyti negali. S. R. davė telefono numerį ir paprašė susiskambinti su tuo draugu, S. R. minėjo, kad tie pinigai yra skolinami, jis daugiau ir nesigilino. Jis susiskambino su tuo draugu ir susitarė susitikti. Pinigai buvo supakuoti ir matėsi, kad tai yra pinigai, kupiūros, o ne kokie nors dokumentai. Kiek buvo pinigų, jis neskaičiavo, negali nurodyti. Pinigus jis nuvežė į sutartą vietą ir padavęs pinigus S. R. draugui į rankas išvažiavo savo reikalais. Susitikęs su minėtu asmeniu jis nieko nekalbėjo, neklausinėjo, tą kartą jį matė pirmą kartą, anksčiau nepažinojo. Tai buvo pirmas kartas, kai S. R. jo paprašė perduoti pinigus, tačiau tokių kartų buvo daugiau, jis, 2008 m. vasaros viduryje, yra perdavęs pinigus S. R. draugams Edvardui, Vitalijui ir Gediminui po keletą kartų kiekvienam, kiek kartų tiksliai neatsimena, vieną kartą vežė Olegui, šių asmenų anksčiau nepažinojo. Su S. R. draugais susitikdavo skirtingose Vilniaus miesto vietose, negali tiksliai nurodyti, kokiose vietose, kokias pinigų sumas perduodavo Edvardui, Vitalijui, Gediminui ir Olegui, nežino, kadangi pinigų neskaičiuodavo. Dokumentų jokių jiems neveždavo. Pinigai būdavo supakuoti į maišelius arba vokus. Bendrovių V. V. V. V. UAB „R. t.“ V. Š. ir Ž. T. jam nėra girdėtos, su jomis jis nėra susijęs (T. 13, b. l. 173-175).

234J. A., kurio atžvilgiu 2012-06-05 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p., ir kurio parodymai buvo pagarsinti, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažinojo R. V. ir V. K.. Jis pats juos supažindino, po to jie jau buvo visi pažįstami, kartas nuo karto susitikdavo, susiskambindavo. Vieno tokio susitikimo metu 2008 m. pavasarį, vieno iš susitikimų metu V. K. jo paklausė, ar jis žino kokią firmą, kuri galėtų užsiimti naudotų katalizatorių pardavimu kitai firmai. Šiame pokalbyje dalyvavo ir R. V.. Po to, V. K. jam ir R. V. dar paaiškino ,kad papasakojo, jog yra firma, kuri už grynuosius pinigus superka iš žmonių arba servisų naudotus katalizatorius. Dažniausiai žmonės tuos katalizatorius parduoda be jokių dokumentų, todėl firmai reikalingi dokumentai, kad katalizatoriai neva tai įgyti teisėtai. V. K. taip pat prašė pateikti tokios firmos duomenis, kad galima būtu patikrinti, ar ta firma yra reali. Taip pat V. K. pasakė, jog katalizatorius turinti firma yra pasirengusi supirkinėti katalizatorius ir iš kitų firmų. Kokiai firmai buvo reikalingi katalizatorių įgijimą patvirtinantys dokumentai, V. K. tuo metu dar nesakė. Praėjus maždaug savaitei R. V. jam pasakė, kad surado tokią firmą, kuri gali išrašyti dokumentus dėl naudotų katalizatorių įsigijimo. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo UAB “S.”. Jis nežinojo, kas buvo UAB “S.” direktorius ir kur buvo jos patalpos. R. V. jam padavė kažkokias kopijas UAB “S.” dokumentų, iš kurių vienas tikrai buvo UAB “S.” registracijos pažymėjimas. Jis tuos dokumentus tą pačią ar kitą dieną perdavė V. K.. Praėjus savaitei V. K. pasakė, jog firma tinka ir reikia susitikti su R. V.. Jis paskambino R. V. ir pakvietė susitikti. Į susitikimą pasikvietė ir V. K.. Susitikime buvo jis, R. V. ir V. K.. Susitikimo metu V. K. pasakė, kad su UAB “S.” viskas tvarkoje, ir jo surasta firma pagal UAB “S.” išrašytus katalizatorių pardavimo dokumentus perves į UAB “S.” sąskaitą banke atitinkamas sumas pinigų, po ko UAB “S.” sumokės mokesčius, o likusius pinigus išgrynins ir grąžins V. K.. Už šią paslaugą V. K. pažadėjo mokėti 3-4 procentus nuo likusios pinigų sumos arba kitaip tariant nuo tos sumos, kuri liks po mokesčių sumokėjimo. Iš V. K. žodžių jis suprato, jog UAB “S.” turės sumokėti PVM. R. V. tokios sąlygos tenkino. Visus reikalus dėl UAB “S.” tvarkė būtent R. V., tačiau su kuo jis ten kalbėjo jis nežino. To susitikimo metu V. K. padavė R. V. lapelį, ant kurio buvo užrašytas firmos pavadinimas ir kontaktinis telefonas. V. K. pasakė R. V., jog UAB “S.” atstovas turės paskambinti šiuo telefonu ir susitikti dėl dokumentų išrašymo. R. V. paėmė tą lapelį ir pasakė, jog viskas bus gerai. Po kurio laiko V. K. ar R. V. jam pasakė, jog UAB “S.” atstovas susiskambino ir buvo nuvažiavęs į tą firmą. Vėliau jis sužinojo, kad buvo dvi firmos, kurioms buvo reikalingi dokumentai dėl naudotų katalizatorių įsigijimo teisėtumo, tai UAB “V.” ir UAB “E.”. Praėjus kuriam laikui nuo to momento, kai UAB “S.” atstovas buvo nuvykęs į katalizatorių firmas, su juo susitiko V. K. ir pasakė, jog firma pervedė pinigus į “S.” sąskaitą. Apie tai, kad pervesti pinigai jis pasakė R. V.. Po keleto dienų R. V. jam paskambino ir pasakė, kad reikia susitikti. Susitikimo metu R. V. jam padavė didelę sumą pinigų. Jis suprato, kad tai firmos pervesti pinigai, kuriuos reikia grąžinti V. K.. Jis tuos pinigus tą pačią dieną grąžino V. K.. Po to viskas vykdavo analogiškai: V. K. jį informuodavo apie firmos padarytą pinigų pervedimą, jis tą informaciją perduodavo R. V., o šis organizuodavo pinigų išėmimą ir sutartoje vietoje perduodavo jam. Jis gi tuos pinigus iš karto atiduodavo V. K.. Pervedamų pinigų sumos buvo didelės, po kelias dešimtis tūkstančių litų. Nuo išgrynintos pinigų sumos R. V. jam duodavo 1 procentą ir tai buvo jo atlygis už tarpininkavimą. Per mėnesį jam už tarpininkavimą R. V. sumokėdavo iki 5 tūkstančių litų. Už kelis pirmuosius pinigų išgryninimus R. V. jam nesumokėjo jokių pinigų, kadangi pasak pastarojo turėjo UAB “S.” išlaidų mikroautobuso pirkimui ar tai nuomai. Toks pinigų išgryninimas ir grąžinimas vyko iki 2008 metų rudens, po to nutrūko. Dėl ko viskas nutrūko, jis nežinojo. UAB „R. t.“ ir UAB “B.” jam nežinomos. Kartais R. V. jo paprašydavo perduoti dokumentus V. K.. R. V. jam paduodavo dokumentus, kurie būdavo sudėti į permatomą plastikinę įmautę, o jis juos nuveždavo V. K.. Jis tų dokumentų neskaitydavo ir jam nerūpėjo kas ten yra parašyta. 2008 m. rudenį, vieno iš susitikimų metu V. K. jam pasakė, jog firmos, kuri pervesdavo pinigus, atstovai kažkokiu būdu sužinojo, jog R. V. firma „S.“ nesumokėjo PVM. Iš karto po to jis ar V. K. paskambino R. V. ir pasakė, jog reikia susitikti. Susitikimo metu jis ir V. K. klausė R. V. ar „S.“ tikrai sumokėjo PVM. R. V. pasakė, jog jam reikia pasitikslinti. Praėjus dienai ar dviem jie vėl susitiko su R. V. ir pastarasis pasakė, kad „S.“ tikrai sumokėjo PVM. Jie neprašė R. V. parodyti dokumentus, patvirtinančius mokesčių sumokėjimą, o pastarasis tokių dokumentų ir nerodė (T. 14, b. l. 46-49). Liudytoja I. Č. (S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2008 - 2009 m. dirbo V. Š. direktorės pavaduotoja kažkur apie metus, ir kiek pamena, tuo metu buvo įvykdytas sandoris dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jos pareiga buvo prižiūrėti sandorius ir veiklą susijusią su statybinių atliekų išvežimu. Įmonė užsiėmė dviem veiklomis: draudimo paslaugų teikimu ir statybinių atliekų išvežimu. Įmonės direktorė buvo jos giminaitė A. S.. Jos praktikoje nebuvo, kad įmonė užsiimtų automobilių bakeliais. Buvo vienetinis atvejis rugsėjo mėn., dėl to sandorio ją informavo direktorė žodžiu, kad turi būti išrašoma sąskaita, suma tokia ir tokia, kažkas atvažiuos pasiimti ją, reikia perduoti. Jai nekilo jokių įtarimų, kad šis sandoris gali būti negaliojantis, ar netikras. Neprisimena, ar tuo metu ji buvo laikinai einanti pareigas. Buvo etapai kada A. S. buvo komandiruotėje ar atostogose, ir ji turėjo ją pavaduoti. Teko bendrauti nedarbiniais ir darbiniais klausimais su įmonės akcininku, kuria gyveno kartu su direktore. Sandoris apie kurį buvo kalbama tikriausiai įvyko 2008-09-25. Kas parengė dokumentaciją šiam sandoriui neatsimena, bet gali būti, kad ir ji užpildė dokumentus. Nurodymus davė direktorė.

235BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos I. S. (I. Č.) parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina. Paaiškino, kad buvo koreguojama ta pati viena sąskaitą-faktūra, bet kas buvo taisoma nelabai atsimena ir tuo metu nelabai žinojo, nes ji buvo daugiau užduoties vykdytoja, o ne organizatorė. A. S. davė jai visus nurodymus ir pati pasirašė sutartį, galbūt, taip pat vykdydama akcininko pavedimą. Statybines atliekas išvežinėjo du sunkvežimiai, kurių darbas buvo konteinerius vežioti. Kieno nuosavybė jie buvo, negali pasakyti. Bakelių ji apskritai nematė, tiesiog buvo užsiminta, kad planuojamas kažkoks jų transportavimas, kažkokiu nuomojamu transportu. Kaip laužas išvežiojamas matydavo, nes būdavo atvejų, kai ji vykdavo į vietą. Dėl bakelių pervežimo nebuvo nuspręsta ir tvirtai pasakyta, kas už tai atsakingas. V. Š. pajamas gaudavo iš draudimo ir iš statybinių atliekų išvežimo, negalėtų pasakyti, kuri sritis buvo pagrindinė. Draudimo ji nekuravo, todėl negali pasakyti, kiek buvo draudėjų, kurie užsiėmė šita veikla (dvi, trys, bet tikrai ne viena), o kas buvo draudimo objektai – negali pasakyti. Sąskaitoms išrašyti buhalterinės programos įmonė neturėjo, buvo Excel failas. Buhalterinę apskaitą tuo metu tvarkė buhalterinė įmonė. Už mokesčių sumokėjimą ji nebuvo atsakinga, deklaracijų nepasirašinėjo. Už tai buvo atsakinga direktorė arba buhalterė, bet kas tuo metu buvo buhalterė, nepamena. Patalpos buvo Metalo g. 7, bet tiksliai negali atsiminti. Šioje aikštelėje galėjo būti sandėliuojami bakeliai, ten yra buvusi ne vieną kartą, bet kaip tie daiktai atrodo nežino. Ar V. Š. dėl minėto sandorio buvo tikrinama VMI, negali dabar pasakyti, be to, ji nepamena, ar dėl minėto sandorio teko bendrauti su buhaltere, galbūt ir buvo kažkoks bendravimas, bet momentinis ir nereikšmingas. Kiek prisimena, minėta sąskaita buvo pasirašyta direktorės, padėta ant stalo ir paprašyta perduoti atvykusiam atstovui iš tos įmonės.

236Liudytoja I. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Š. įm. k. ( - ), buvo reg. ( - ), Vilniuje, biuras buvo ( - ) kabinete, Vilniuje. Šios įmonės direktorės pavaduotojos pareigose ji dirbo nuo 2007-12-01. Šios įmonės direktorė buvo A. S., kuri yra jos pusbrolio dukra. Vienintelis V. Š. akcininkas buvo R. J.. V. Š. vykdė dvi pagrindines veiklas – teikė draudimo paslaugas ir statybinio laužo išvežimą. Ji buvo atsakinga už statybinio laužo išvežimo paslaugų teikimą, tai yra už viską, kas susiję su šia paslauga - nuo kliento suradimo iki PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo, darbuotojų darbo grafiko organizavimo. Tuo tarpu A. S. buvo atsakinga už visą įmonės darbo organizavimą. Kadangi V. Š. buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė UAB „SWS“, visus piniginius pavedimus pardavėjams darydavo pati A. S.. Ji pavaduodavo A. S., jei jos nebūdavo. V. Š. akcininkas R. J. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, pastoviai bendravo su A. S., kartu su A. S. tardavosi dėl įvairių sandorių, finansinių reikalų, atsiskaitymų, tolimesnės įmonės veiklos kryptingumo, yra buvę, ka ir jai J. davęs nurodymus, į kuriuos klientus kreiptis dėl statybinio laužo išvežimo. Nuo 2008 m. kovo mėn. sumažėjus įmonėje darbuotojų, V. Š. vardu PVM sąskaitas-faktūras išrašė tik ji, kadangi daugiau nebuvo kam. Nei vadybininkė, nei vairuotojas, nei draudimo specialistė PVM sąskaitų-faktūrų neišrašydavo. Apie 2008 m. rugpjūčio mėnesį A. S. pradėjo kalbėti apie kažkokių automobilių bakelių perpardavimą. Pastaroji sakė, kad yra galimybė pigiau tuos bakelius nupirkti ir brangiau parduoti. Sakė, kad įmonė pradės vystyti naują veiklos sritį, minėjo, kad dabar pabandys ir žiūrės kaip eisis. Maždaug rugsėjo mėn. pabaigoje A. S. jai net davė nurodymą išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą V. F. vardu. Tai yra A. S. jai davė sutartį, pasirašytą tarp V. Š. ir V. F. pagal kurią savo kompiuteryje ji atspausdino pagal sutartyje nurodytus duomenis PVM sąskaitą-faktūrą, kad V. Š. parduoda V. F. automobilinius bakelius. Šiai PVM sąskaitai-faktūrai net buvo suteikta kita serija, nei prieš tai spausdintoms PVM sąskaitoms-faktūroms (Nr. 00001), tai yra ji kartu su A. S. nusprendė, kad reikėtų suteikti naują seriją ir numerį šios veiklos sričiai, kad nesimaišytų su kitomis išrašomomis sąskaitomis. Kadangi V. Š. vardu išrašomas PVM sąskaitas-faktūras ji registravo savo žurnale, tai šią PVM sąskaitą-faktūrą, išrašytą V. F. minėtame žurnale neregistravo, kadangi ji buvo viena. Jos vedamas registracijos žurnalas buvo tik jai pačiai, kad nepamestų sekančios PVM sąskaitos-faktūros numerio. Su minėta PVM sąskaita-faktūra kilo kažkokių nesklandumų dėl datos, nes A. S. vis duodavo nurodymą perrašyti šią PVM sąskaitą-faktūrą vis kita data. Dėl kokių priežasčių data buvo keičiama, A. S. nesakė ir ji neklausė. PVM sąskaitą-faktūrą, išrašytą V. F. atspausdino savo kompiuteriu, tačiau kaip asmenį, pardavusį prekes, įrašė A. S., kadangi pastaroji taip liepė. A. S. šią PVM sąskaitą-faktūrą pasirašė pati ir paprašė jos perduoti V. F. atstovui. Tai yra taip susiklostė, kad kada atvažiuodavo V. F. atstovas Olegas, jo pavardės nežino, A. S. ofise nebūdavo. A. S. jai paskambindavo telefonu ir pasakydavo, kad PVM sąskaita-faktūra, išrašyta V. F. ir jos pasirašyta, guli ant jos darbo stalo ir kad ji ją paduotų V. F. atstovui. Toks dokumentų perdavimas laikotarpyje nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki rugsėjo mėn. vidurio vyko du ar tris kartus, kadangi, kaip minėjo, tiek sutarties tarp V. Š. ir V. F. tiek PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos V. F. data buvo vis taisoma. Be Olego dar vieną kartą buvo atvažiavęs V. F. direktorius Edvardas. Kad jis yra V. F. direktorius sužinojo iš A. S.. V. F. direktorių Edvardą ji matė pas juos ofise tik vieną kartą, kiek pamena, jis patį pirmą kartą atvežė surašytą sutartį tarp V. F. ir V. Š. Vėliau, atliekant datos pakeitimus sutartyje ir faktūroje, dokumentų paimti ir atvežti jau pasirašytus dokumentus atvykdavo V. F. atstovas Olegas. Ji pati asmeniškai šių automobilinių bakelių nematė. Kadangi A. S. vis kalbėdavo apie juos, tai minėjo, kad jie randasi adresu, Metalo g. 7, Vilnius, kur buvo UAB „P.“ servisas. Ir net A. S. kalbėjo apie autobusiuko nuomą iš UAB „P.“, kad minėtus bakelius pristatyti V. F. Dėl šių minėtų priežasčių jai net nekilo abejonių, kad šių bakelių gali nebūti. Bakelių pervežimo fakto ji taip pat nematė, nes tai ne jos sritis. Jei šių bakelių ir nebuvo, tai jai apie tai nieko nežinoma (T. 11, b. l. 70-72).

237Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų buhalterinė aptarnavimo įmonė tvarkė V. Š. buhalteriją labai trumpą laiko tarpą, apie 3 – 4 mėnesius. Įmonėje buvo atliekamas buhalterijos atstatymas. Atstatymas buvo daromas todėl, kad iki tol buhalterija nebuvo tvarkoma. Dėl šios priežasties buvo sudaryta atstatymo sutartis. Pagal VMI tvarką iki spalio 1 d. reikėjo pateikti ataskaitą už metus. Įmonės vardu kreipėsi A. S., kuri buvo direktorė. Ji (liudytoja) kalbėjo ir su akcininku R. J.. Tvarkė dviejų įmonių buhalteriją, panašios problemos buvo abiejuose įmonėse. Įmonė vėliau buvo registruota, prieš metus buvo pradėjusi veiklą ir nuo nulio pradėjo viską atstatinėti. Neužilgo buhalteriniai dokumentai iš jų buvo atimti. Pirminius buhalterinius dokumentus jiems pateikdavo I. S.. Abi įmonės buvo pasirašiusios sutartis ir abi įmonės vežė savo finansinius dokumentus. Kiek pamena, įmonė vykdė draudimo brokerio veiklą. Ji pati nematė, ar realiai įmonė vykdė savo veiklą, nes ji turi savo atskirą biurą Giedraičio gatvėje, o abi įmonės turėjo savo biurą. Apie bakelių sandorius nepamena. Kiek įmonėje buvo akcininkų, ji nežino. Jie bendradarbiavo su direktoriumi ir pavaduotoju. Pildė PVM deklaracijas iš gautų dokumentų. Patys neišrašinėja sąskaitų faktūrų.

238Liudytoja M. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad UAB „SWS“ akcijas įsigijo 2007 m. pabaigoje ir yra šios bendrovės vadovė. Bendrovės ofisas yra Giedraičiu g. 85, Vilniuje, veikla – buhalterinis patarnavimas. 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje jai paskambino nepristačiusi moteris, bei pasakė, kad kažkas rekomendavo jos bendrovę, kaip galinčią tvarkyti buhalterinę apskaitą. Susitarė dėl susitikimo moters bendrovės ofise, adresu ( - ), Vilniuje. Atvažiavus minėtu adresu susitiko su moterimi vardu Indrė, kuri atstovavo V. Š. Jai reikėjo, kad jos bendrovė apsiimtų tvarkyti V. Š. buhalterinę apskaitą. Vėliau prie jų pokalbio prisijungė moteris, prisistačiusi kaip V. Š. vadovė A. S.. Peržiūrėjusi V. Š. buhalterinės apskaitos dokumentus, ji sutiko tvarkyti šios bendrovės buhalterine apskaitą ir tam tikslui tarp UAB „SWS“ ir V. Š. 2008-09-08 buvo sudarytos dvi sutartys: dėl buhalterinės apskaitos atstatymo ir dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Buhalterinės apskaitos atstatymas reiškia kliento turimų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų suvedimas į jos bendrovėje naudojamą buhalterinę programa „Ordo“. Pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį UAB „SWS“ nuo 2008-09-01 suvedinėjo V. Š. pirminius apskaitos dokumentus į buhalterinę programą, pagal šiuos duomenis buvo ruošiami apskaitos registrai ir finansinė bei mokestinė atskaitomybė, tame tarpe ir PVM deklaracijos. Deklaracijos VMI, Sodrai, Registrų centrui buvo teikiamos elektroniniu būdu iš UAB „SWS“ ofiso. Pirminius apskaitos dokumentus jai pateikdavo Indrė arba Aušra į UAB „SWS“ ofisą, Giedraičių g. 85. Vilniuje, arba ji pati atvažiuodavo į V. Š. ofisą minėtu adresu (T. 11, b. l. 87-89).

239Liudytoja A. J. (S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad parodymus duoti sutinka, kaltinamųjų nepažįsta nei vieno. 2007 m. R. J. buvo UAB „ E.“ akcininkas, ji buvo direktorė. Įmonėje dar dirbo jos pusseserė I. S. ir vairuotojai. Pusseserė buvo pavaduotoja. Ją pavaduodavo kartais pusseserė, kartais R. J.. Katalizatorių prekyba užsiėmė R. J.. Kas išraše 2008-09-25 PVM sąskaitą faktūrą ir kas ją pasirašė, nežino. Apie V. F. sužinojo tik po šių įvykių, prieš tai apie šią įmonę nežinojo nieko. Nors sąskaitoje faktūroje yra jos parašas, bet ji sąskaitų nepildė, nepasirašė. Apie tai nieko nežino. Apie tą parašą taip pat pasakyti nieko negali. Įmonės buhalteriją tvarkė buhalterė, kuri buvo pasamdyta, arba įmonė, kuri užsiima buhalterine apskaita. Akcininku buvo R. J., bet tuo laiku, kai ji atostogavo, jis save buvo paskyręs direktoriumi. Apie UAB „E.“ nieko nežino. Apie katalizatorių bakelius taip pat nieko nežino. Nežino ir apie UAB „E.“ sandėlius. Visą veiklą vykdė R. J.. Ji PVM sąskaitas pasirašydavo, bet į jų turinį nesigilindavo. Sąskatas jai pateikdavo pusseserė arba R. J.. Su R. J. jie ir dabar gyvena kartu.

240Liudytojas R. J. teisme nurodė, kad parodymus duoti sutinka, iš esančių salėje kaltinamųjų pažįsta R. V., su kuriuo siejo darbiniai reikalai. E. K. nepamena. Jis buvo V. Š.vienintelis akcininkas. Pagrindinė įmonės veikla buvo draudimo paslaugos, statybinių atliekų išvežimas. 2008 m. rugsėjo-spalio mėn. bandė užsiimti mašinų bakelių pardavimu. Tai buvo vienetinis atvejis, kadangi po to sandorio atvažiavo policija, pradėjo daryti kratas, atėmė įmonės dokumentus. Nelabai atsimena, bet, atrodo, kad tuo užsiimti pasiūlė pažįstamas B.. Jis pasidomėjo kainomis, darbuotojas surado klientą, ilgai vyko derybos. Galų gale sutiko, pamatė, kad pelnas lieka įmonėj, nusipirko bakelių, atsivežė į autoservisą. Per 2-3 d. galutinai suderino sąlygas ir jiems (V. Š. priklausanti mašina nuvežė bakelius į V. F. patalpas. Jiems buvo pervesti pinigiai užbakelius. Sandoris buvo su UAB „E.”. Jis, būdamas akcininkas, dalyvavo įmonės veikloje. Vadove buvo paskirta A. S., bet ji tuo tarpu buvo išleista mokymosi atostogų, todėl ją pavadavo I. S.. Bakelių jis nepirko, kol gerai neišsiaiškino visko. J. A. turėjo daug pažįstamų, todėl liudytojas jam pateikė pasiūlymą. Praėjus kiek laiko, J. A. jį suvedė su UAB „E.” vadybininku, direktoriumi. Tiksliai neprisimena, su kuriuo ankščiau buvau susitikęs. Kai jo nebūdavo, sutartis, sertifikatus palikdavo Indrei. Jis pats bendravo su V. F. iš kaltinamųjų atpažįsta E. K.. Turėjo jo telefoną. Tuo laikotarpiu direktore buvo I. S., kuri ir pasirašinėjo dokumentus. Katalizatoriai realiai egzistavo, tai matė gal 10 liudininkų. Juos atvežė B., kuris turėjo savo techniką, kadangi mes nebuvom galutinai suderinę sąlygų su pirkėju. Bendravo ne tik su UAB „E.”, bet ir su kitais, ieškojo naudos. Pinigus jiems pervesdavo pavedimu, bendra suma turėjo būti apie 100 000 Lt. Mokestį sumokėjo UAB „E.”. Kadangi didelė dalis pinigų buvo panaudota atsiskaitymui už katalizatorius, tai įmonėje liko gal 5000-6000 Lt. Pardavėjas B. prašė, kad su juo atsiskaitytų grynais, todėl realu, kad ji pinigus išgrynino. Pinigus išgrynino jis, nes suma buvo didelė. Jis dsponavo UAB „E.” kortele. Įmonėje galutinius sprendimus priimdavo jis. J. A. dirbo kitoje liudytojo įmonėje. J. A. ieškodavo klientų, kam reikia statybinių paslaugų. Šis atvejis buvo pagal jo darbo specifiką. Kadangi sandėris buvo nemažas, sprendimą priėmė pats liudytojas. Kažkiek laiko viską kuravo J. A., o kai reikalas priėjo prie sutarties pasirašymo, jis (R. J.) paprašė, kad viską perduotų jam pačiam. Sąskaitas išrašydavo UAB „E.” darbuotojai. Įmonėje darbuotojų skaičius kito, kiek dirbo tuo laikotarpiu, nepamena. Sutartyje su V. F. buvo koreguojamos datos, nes kažkas netiko. Iš naujo pasirašė sutartį, ten buvo smulkūs neatitikimai. Išgryninęs pinigus, atsiskatė su tiekėju B.. J. A. gaudavo fiksuotą atlyginimą, nebent sudarydavo gerą sandėrį, tada gaudavo papildomai kaip priedą 400-500 Lt. Ar jis (R. J.) bendravo su V. K., nepamena. Katalizatoriai servise buvo apie 1 savaitę laiko. Juos išvežė jų įmonės mašina į Nemėžio sandėlius. Suderinus sąlygas su UAB “E.”, pastarieji prašė atvežti savo transportu, todėl jis pasakė vairuotojui sukrauti viską ir nuvežti nurodytu adresu, tuo tikslu skyrė mašiną. Kiek vienetų bakelių buvo, neatsimena. Jų buvo nemažai. Suma buvo didelė, bakelius pirko už 90 000 Lt, o V. F. pardavė už 100 000 Lt. Su UAB “E.” buvo sudarytas vienas sandoris. Sandoris buvo įformintas UAB „E.”, tiesiog gal sąskaitos pasimetė. Įmonės dokumentams tvarkyti buvo samdoma buhalterinė įmonė. Numatytu laiku perduodavo dokumentus buhalterei. Turbūt, dalis dokumentų pasimetė, nes trūko ir mums ir jai. Kas pasirašė sąskaitą faktūrą, nepamena. Kiek atsimena, Aušra buvo išleista atostogų, o ją pavadavo Indrė. Abejoja, kad Indrė būtų mačiusi katalizatorius, nes jie buvo servise, Metalo g. Ji nuvažiuodavo į tą servisą, bet gali būti, kad nematė. Esant eiliniams sandoriams, sprendimus ji priimdavo pati, o kai sandoriai buvo nestandartiniai, konsultuodavosi su juo. Šis sandoris buvo nestandratinis, nes suma didelė, iš jo įmonė uždirbo 5000 Lt, jo tikslas buvo pelnas. Po šio įvykio UAB „E.” buvo užblokuotos sąskaitos, sustabdyta veikla. Veiklą sustabdė pareigūnai. Taip sutapo, kad jis buvo sulaikytas tuo metu, kai buvo paskutinė diena priduoti deklaracijas, todėl tuo metu buhalterė sutvarkė viską. Buvo pervestos piniginės lėšos. E. K. jų neklausė, iš kur įsigijo prekes, susitiko konkrečiai dėl sąlygų ir sumos. Su E. K. sutarė dėl atsiskaitymo ir pervežimo. B. buvo tas, kuris pasiūlė pirkti bakelius, jis užsiėmė įvairia veikla. Šis pirkimas buvo įformintas. Jo atžvilgiu byla yra išskirta, joje ketinama apklausti ir A. S., šiuo metu J..

241N. Ž., kurio parodymai buvo paskelbti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju paaiškino, kad su M. K. jis susipažino 2008 m. pavasarį, kuomet dirbo automobilių plovykloje Vilniuje, Šiaurės miestelyje. Mantas atvažiuodavo į plovyklą plauti savo mikroautobuso. Vieno iš pokalbių metu jis pasiskundė Mantui, kad skolingas draugui 1000 Lt ir neturi iš ko grąžinti skolos. Mantas jam paskolino 2000 Lt, kad galėtų grąžinti skolą. Po šios paskolos Mantas jam pasiūlė tapti jo įmonės direktoriumi. Mantas paaiškino, jog pastarojo ieško antstoliai, todėl pats negali būti įmonės direktoriumi. Mantas jam pasakė, jog jo atlyginimas bus 1500 Lt ant popieriaus, o į rankas gaus 1200-1300 Lt. Jis, kaip direktorius, turės važinėti su juo į kitų įmonių ofisus ir pardavinėti kažkokius buteliukus ir kamštelius. Jis davė Mantui savo asmens tapatybės kortelės kopiją ir Sodros pažymėjimo kopiją, kad šis galėtų jį paskirti įmonės direktoriumi. Birželio mėn. pradžioje jam paskambino Mantas ir pasakė, kad reikia susitikti. Mantas atvažiavo pas jį ir jie kartu nuvažiavo į Šiaulius. Pakeliui Mantas pasakė, jog nupirks naują įmonę – V. V. kurią perrašys jo vardu ir paskirs jį tos įmonės direktoriumi. Iki tol V. V. jam nebuvo žinoma, Mantas paminėjo, kad rado bendrovę per kažkokius draugus. Šiauliuose jie atvažiavo į kažkokios firmos patalpas, adresu Draugystės pr. 21A, kur jų jau laukė 4-5 žmonės. Tarp tų žmonių buvo V. V. akcininkė ir šios įmonės direktorė. Jų vardų ir pavardžių nepamena. V. V. pardavimo dokumentai dar nebuvo paruošti, todėl jam ir Mantui teko palaukti. Belaukiant Mantas vienas buvo kažkur išvažiavęs paimti pinigų, kuriais reikės užmokėti už perkamą V. V. Kai buvo paruošti V. V. pardavimo dokumentai, akcininkė dar paprašė jo pateikti dokumentus ir jis matė, kad ši padarė jo dokumentų kopiją. Po to jis ir V. V. akcininkė pasirašė V. V. pirkimo-pardavimo sutartį ir V. V. dokumentų priėmimo aktą. Jis matė, kad V. V. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta jos pardavimo kaina 30000 Lt, tačiau už V. V. Mantas sumokėjo akcininkei tik 200 Lt grynais. Mantas tarėsi su akcininke pirkti V. V. už 2000 Lt ir žadėjo likusią sumą 1800 Lt sumokėti pavedimu į akcininkės sąskaitą. Ar likusi suma 1800 Lt buvo sumokėta buvusiai V. V. akcininkei, jis nežino. Manto prašymu minėtos moterys parengė reikiamus dokumentus dėl jo paskyrimo į V. V. direktoriaus pareigas. Jis tą dieną tapo V. V. akcininku ir direktoriumi. Po dokumentų pasirašymo buvusi V. V. direktorė prie jo ir Manto padėjo dėžę su V. V. dokumentais ir šios bendrovės antspaudu. Visus V. V. dokumentus ir antspaudą iš karto pasiėmė Mantas. Po V. V. pirkimo dokumentų pasirašymo jis kartu su Mantu nuvažiavo pas Šiauliuose dirbantį notarą, pas tą patį notarą atvažiavo ir buvusios V. V. akcininkė bei direktorė. Pas notarą buvo įtvirtintas V. V. pardavimo sandoris ir jo paskyrimas į šios bendrovės direktoriaus pareigas. Jie su Mantu tą pačią dieną grįžo į Vilnių, Mantas jį nuvežė į Registrų centrą, kur jis turėjo įregistruoti informaciją apie naują V. V. akcininką ir direktorių. Mantas ėjo į Registrų centrą kartu su juo ir pats apmokėjo visas V. V. įregistravimo procedūras. Registrų centre jis pasirašė ant kažkokių dokumentų, tačiau kokių, jis neprisiminė. Po to Mantas jį parvežė į namus. Praėjus keletui dienų jam vėl paskambino Mantas ir pasakė, kad reikia susitikti. Į susitikimą Mantas atėjo vienas ir pasakė, jog jam reikia važiuoti į banką atidaryti V. V. sąskaitą. Mantas jį nuvežė į AB „Snoro bankas“ ir AB „Parex bankas“, kur Manto nurodymu jis atidarė V. V. sąskaitas, išėmė banko čekių knygeles, prisijungimo prie banko sąskaitų slaptažodžius ir debetines korteles. Mantas ėjo į abu bankus kartu su juo ir paaiškino, ką ir kur reikia daryti, kokius pasirašyti popierius. Mantas banke jam davė V. V. antspaudą, kuriuo jis antspauduodavo visus banko reikalaujamus dokumentus. Po to jis Manto nurodymu atidavė jam visus iš AB „Snoro bankas“ ir AB „Parex bankas“ gautus dokumentus, čekių knygeles, banko korteles ir slaptažodžius ir Mantas parvežė jį į namus. Po 3 dienų pas jį atvažiavo Mantas ir jį nuvežė į V. F. ofisą, esantį Vilniuje, netoli geležinkelio pervažos. Ofise laukė vienas vyriškis, kurio vardas Edvardas, o pavardės jis nežino. Mantas pristatė jį Edvardui kaip V. V. direktorių. V. F. ofise jau buvo paruošti dokumentai, kuriuose buvo užfiksuota, jog V. V. parduoda V. F. kažkokius buteliukus, o ši bendrovė už tai sumokės pavedimu per banką į V. V. sąskaitą. Šiuos dokumentus pasirašė jis ir tas Edvardas, o taip pat šis uždėjo ant visų dokumentų V. F. antspaudą. Jis suprato, kad tai buvo V. F. vadovas. V. V. antspaudą ant dokumentų uždėjo Mantas. Minėtame ofise pasirašė tik sutartį ir PVM sąskaitą-faktūrą, ant kurios buvo V. F. rekvizitai. Jis niekada nesitarė su jokiu V. F. atstovu dėl jokių prekių pardavimo ir nežinojo, kas tai bus per sandoris. Visus šiuos reikalus tvarkė Mantas ir tik šis kalbėjo su Edvardu. Mantas su Edvardu kalbėjo apie pinigų pervedimą, o būtent Edvardas kalbėjo apie tai, kad V. F. perves pinigus į V. V. sąskaitą. Taip pat Edvardas minėjo, kad visas prekes atveš jo įmonės samdytas vairuotojas. Po dokumentų pasirašymo Mantas parvežė jį namo. Po maždaug savaitės jam paskambino Mantas ir pasakė, kad reikės nuvažiuoti į banką išimti iš V. V. sąskaitos pinigus. Mantas nuvežė prie AB „Snoro banko“, esančio Vilniuje, Vivulskio g. 7. Mantas pasakė, jog jis turės išimti iš V. V. sąskaitos apie 50000 Lt ir tuos pinigus perduoti Mantui, kuris lauks jo netoli banko. Pinigams sudėti Mantas davė voką ir juodą papkę, kurioje buvo čekių knygelė ir V. V. antspaudas. Banko darbuotojai išmokėjo pinigus (50000 Lt), kuriuos jis išėjęs iš banko atidavė Mantui kartu su banko čekių knygele ir V. V. antspaudu. Mantas perskaičiavo pinigus ir jam davė 300 litų. Kur ir kaip Mantas išleido minėtus pinigus, jis nežino. Po to Manto nurodymu jis dar 2 ar 3 kartus analogišku būdu išėmė iš V. V. sąskaitos dideles sumas pinigų, jis išimdavo tokią pinigų sumą, kokią liepdavo Mantas, po to visą sumą grąžindavo Mantui, kuris laukdavo prie automobilio. Kiek jis pamena, visi pinigų išėmimai iš V. V. sąskaitos AB „Snoro banke“ buvo daromi liepos mėnesį ir per tą mėnesį iš viso jis išėmė apie 150000 Lt. Už pinigų išėmimą Mantas jam sumokėjo apie 2000 Lt ir pasakė, jog jis jam neskolingas anksčiau paskolintų 2000 Lt, kur Mantas padėjo likusius pinigus, jis nežino. Vieną kartą pinigai buvo išimti iš AB „Parex banke“ esančios V. V. sąskaitos. Pinigų išėmimas vyko po to, kai baigėsi pinigų išėmimai iš AB „Snoro banko“. Prie banko Mantas jam padavė „papkę“ su V. V. antspaudu ir čekių knygele bei pasakė, kad reikia išimti iš sąskaitos 17000 Lt. Jis išėmė iš sąskaitos 17000 Lt ir perdavė Mantui. Mantas pasakė, kad tuos pinigus jis turi kažkam atiduoti, tačiau kam nesakė. Daugiau iš „Parex banke“ esančios V. V. sąskaitos pinigų išėmimų nebuvo. Kelis kartus Manto nurodymu ji pasirašė ant kažkokių kasos pajamų orderių. Tačiau jis neprisimena, kokios pinigų sumos buvo juose įrašytos, kas buvo pinigų mokėtojas ir gavėjas, bei kada tai buvo padaryta. Jis Manto nurodymu įdarbino kažkokias dvi moteris iš Šiaulių, jis tų moterų nematė, su jomis nekalbėjo ir nežino, kur jos gyvena. Mantas jam padavė jau paruoštas darbo sutartis ir jis jas pasirašė. Viena iš tų moterų buvo paskirta į buhalterės pareigas, o kita į vadybininkės, tačiau realiai tos moterys jokio darbo nedirbo. V. V. patalpos buvo L. A. g. 20, Vilniuje, jas išnuomavo Mantas. Visuose V. V. dokumentuose buvo nurodytas šis adresas. Jis šiose patalpose buvo vieną kartą, kadangi Mantas buvo ten nuvežęs parodyti patalpų. Tuo metu patalpos buvo tuščios ir ten jokių darbuotojų nebuvo bei nebuvo jokių darbo priemonių, šiose patalpose V. V. dokumentų nebuvo. Jis nežino, kur Mantas dirbo. Vieno susitikimo metu Mantas buvo su V. M., kuris yra iš Marijampolės. Iki tol jis V. M. nepažinojo. Mantas pasakė, kad V. V. bus parduota V. M. ir jis bus naujas direktorius. Jis sutiko pasirašyti pardavimo dokumentus ir tą pačią dieną pas notarą buvo įformintas V. V. pardavimas V. M.. Pinigus dokumentų įforminimui davė Mantas. Mantas pas notarą nebuvo, o pas notarą buvo tik jis ir V. M.. Pas notarą jis pasirašė V. V. pirkimo-pardavimo sutartį ir šios įmonės dokumentų perdavimo aktą. Pagal sutartį jis V. V. pardavė už 30000 Lt, tačiau iš tikrųjų jokių pinigų negavo. Taip pat jis nedavė V. M. jokių V. V. dokumentų ir nedavė bendrovės antspaudo. Nuo to karto jis nebematė V. M.. V. V. buhalterinės apskaitos tvarkymui Mantas į darbą priėmė moteriškę vardu Inesa, kuri gyveno Vilniuje. Jam būnant direktoriumi V. V. nepirko jokių prekių, išskyrus 12 naujų Nokia telefonų, 3 kompiuterius, vieną televizorių ir garso kolonėles. Bent jau jis V. V. vardu nesudarė jokių sutarčių dėl prekių pirkimo. Jis taip pat nežino, už ką V. V. gavo pinigus, kuriuos jis Manto nurodymu išėmė iš AB „Snoro banko“ ir AB „Parex banko“. Būdamas V. V. direktoriumi jis nevadovavo šiai bendrovei, nevykdė jokios veiklos ir netvarkė jokių apskaitos dokumentų. Jis sutinka, kad pasirašinėjo ant tikrovės neatitinkančių V. V. dokumentų: sutarčių, kasos pajamų orderių, PVM sąskaitų-faktūrų, neįformindavo iš banko sąskaitų išimtų pinigų ir juos atiduodavo Mantui, kuris nebuvo tos bendrovės darbuotojas (T. 10, b. l. 195-198; T. 11, b. l. 5-8).

242V. M., kurio parodymai buvo paskelbti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2008 m. vasarą Marijampolėje sutiko iš matymo pažįstamą vyrą vardu Dainius. Susitikimo metu jis Dainiaus paklausė, ar šis nežino, iš kur būtų galima uždirbti pinigų, Dainius pasakė, kad turi draugų, kurie galėtų šiuo klausimu jam pagelbėti, ir paaiškino, kad jis būtų įdarbintas į kažkokią tai įmonę, kas esą yra reikalinga vartojamai paskolai iš banko gauti. Kitaip sakant, jis būtų įdarbintas į kokią tai įmonę vien dėl to, kad kreipdamasis į banką, paraiškoje paskolai gauti galėtų nurodyti, kad jis dirbantis ir gauna atlyginimą. Taip pat Dainius paaiškino, kad už tokią „paslaugą“ jam reikėtų sumokėti dalį gautų iš banko paskolos pinigų Dainiaus pažįstamiems asmenims, kaip atlygį už tokio pobūdžio paslaugą. Toks variantas jį sudomino ir jis sutiko tokiu būdu prasimanyti pinigų. Dainius jam padiktavo savo pažįstamo telefono numerį, kurio nepamena. Sekančią dieną jis paskambino ir prisistatė, kad skambina nuo Dainiaus. Pasiteiravo, ar galėtų jam padėti gauti paskolą iš banko, pašnekovas paklausė, ar jis turi skolų antstoliams, jis pasakė, kad šiuo metu yra skolingas apie 200 Lt, pašnekovas pasakė, kad perskambinus po kelių dienų. Pašnekovas jam perskambino po kelių dienų ir paprašė atvykti į Vilnių bei su savimi pasiimti savo pasą, socialinio draudimo pažymėjimą, santuokos liudijimą ir vaiko gimimo liudijimą. Sutartu laiku jis atvyko į Vilnių ir susitiko su žmogumi, kuris pasakė, kad gali jį vadinti „Bulka“. „Bulka“ jo paklausė, ar jis turi dokumentus, kai jis atsakė, kad turi, „Bulka“ taip pat pasiteiravo apie paskolą ir jis atsakė, kad sutiktų savo vardu iš banko gauti paskolą ir ją pasidalinti su jais. Tuomet „Bulka“ pasakė, kad banke galėtų gauti 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt paskolą ir kad jis galėtų pasiimti 10 000 (dešimt tūkstančiu) Lt, o likę 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt liktų jiems. Jis sutiko ir „Bulka“ pažadėjo, kad vietoje jo pusę metų mokės bankui įmokas. Jis pernakvojo viešbutyje, už kurį sumokėjo „Bulka“. Kitą dieną atvyko „Bulka“ ir davė pasirašyti darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad jis priimtas dirbti į V. V. vadybininko pareigas. Darbo sutartyje nebuvo įmonės antspaudo, taip pat nebuvo direktoriaus parašo. Praėjus maždaug mėnesiui jam vėl paskambino „Bulka“ ir liepė sekančią dieną atvykti į Vilnių dėl paskolos. Jam atvykus sutartu laiku ir pernakvojus Vilniuje, jie kartu nuvyko į „Akropolyje“ įsikūrusius bankų filialus. Jam „Bulka“ padavė jo vardu išrašytą darbo sutartį, kurioje buvo visi V. V. rekvizitai ir šios įmonės direktoriaus parašas, taip pat įmonės antspaudas. Taip pat jis padavė ir pažymą, patvirtintą V. V. direktoriaus parašu ir šios įmonės antspaudu, apie jo mokamą atlyginimą, kurioje buvo nurodyta, kad jis gauna 3 500 (trijų tūkstančių) Lt mėnesinį atlyginimą, nors iš tiesų jis jokių pinigų nebuvo gavęs, kadangi buvo įdarbintas V. V. tik tam, kad galėtų iš banko gauti paskolą, o ne šioje įmonėje dirbti. Nei viename banke jam nepavyko gauti paskolos, nes bankai motyvuodavo, kad jis per mažai laiko dirba V. V. Tuomet „Bulka“ su kažkuo susitarė susitikti ir liepė jam kartu važiuoti, jie aikštelėje susitiko su nematytais dviejais vyrais. „Bulka“ su jais kalbėjosi, jis nežino apie ką. Po kelių minučių jį vienas iš vyrų pasikvietė pasikalbėti, pastarasis jo paklausė, ar jis nesutiktų savo vardu iš banko pasiimti didesnę paskolą, pvz., 100 000 Lt dydžio, jis pasakė, kad sutiktų, jei jam atitekų daugiau nei 10 000 Lt, pastarasis pasakė, kad sutinka duoti daugiau, tačiau nepasakė, kiek konkrečiai. Po to kai jis pasakė, kad sutinka, prie jo priėjo antrasis vyras ir užsirašė jo telefono numerį. Maždaug po dviejų savaičių jam paskambino ir pasakė, kad skambina dėl paskolos ir sakė, kad reikia susitikti ir jis yra pusiaukelėje. Netrukus atvažiavo į Marijampolę vyras, su kuriuo jis buvo susitikęs Vilniuje, kartu su juo buvo dar kažkoks vyras, jo neįsidėmėjo. Pastarieji liepė važiuoti kartu su jais į Vilnių, Vilniuje liepė eiti kartu į vieną iš name esančių butų (vietovės neįsidėmėjo). Užėjus į butą jis pamatė du vyrus, vienas jų, kaip prisistatė pats, buvo V. V. direktorius N. Ž., kitą namuose buvusį vyrą jis pristatė kaip draugą. Minėtame bute N. Ž. jam liepė pasirašyti ant kažkokių tai V. V. dokumentų, kuriuose buvo nurodyta, kad jis perka V. V. akcijas, o N. Ž. parduoda jam visas, t. y. 100 proc., V. V. akcijų. N. Ž. jam tik paaiškino, kas tai per dokumentai, kuriuos jam reikia pasirašyti, jis jų neskaitė, taip pat pastarasis paaiškino, kad jam dar reikia pasirašyti ant dokumento, kuriuo jis, kaip vienintelis V. V. akcininkas, paskiria save V. V. direktoriumi ir atleidžia senąjį V. V. direktorių N. Ž. iš V. V. direktoriaus pareigų. Jis N. Ž. pateiktų pasirašyti V. V. dokumentų neskaitė, tiesiog pasirašė juose. Dokumentai buvo kompiuterio pagalba užpildyti ir atspausdinti, nurodant juose jo anketinius duomenis. Dokumentų neskaitė, kadangi N. Ž. paaiškino, kas tai per dokumentai ir kokias juridines pasekmes jie sukelia. Jis suprato, kad pasirašė dokumentuose, kuriuose nurodyti duomenys apie tai, kad jis perka V. V. akcijas, taip pat dokumente, kuriame nurodyti duomenys apie tai, kad jis kaip vienintelis V. V. akcininkas atleidžia iš pareigų senąjį V. V. direktorių N. Ž. ir skyrė save naujuoju V. V. direktoriumi, kadangi N. Ž. jam paaiškino, kad su šiais dokumentais yra viskas tvarkoje. Po to jie kartu su N. Ž. nuėjo į netoliese buvusį banką, koks tai bankas buvo, neįsidėmėjo, kur N. Ž. ir jis pasirašė įvairius dokumentus, kas tai buvo per dokumentai, neprisiminė, jų neskaitė, tiesiog juose N. Ž. nurodymu jis pasirašė. Taip pat su N. Ž. nuėjo pas netoliese buvusį notarą, kur pastarasis ir jis pasirašė kažkokius tai dokumentus. Kas tai buvo per dokumentai, neskaitė, nes jam nebuvo tai įdomu. Be to, N. Ž. pasakė, kad su „Balkana“ viskas gerai ir kad jis šios įmonės dėka galės gauti paskolą banke. Pasirašęs dokumentus dėl V. V. akcijų pirkimo, taip pat dokumentus dėl savęs skyrimo šios įmonės direktoriumi jis negavo V. V. antspaudo bei jokių dokumentų, t. y. šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bei dokumentų, kuriuos jis pasirašė. Dėl to, kad pasirašė minėtus V. V. dokumentus, kuriuose buvo žinomai neteisingi duomenys, jis gailisi (T. 11, b. l. 18-20, 26-28).

243Ž. D., kurio parodymai buvo paskelbti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju paaiškino, kad 2008 m. gegužės mėn. internete surado skelbimą, kad parduodama įmonė V. V. Skelbime buvo paminėta, kad įmonė yra be skolų, jos kaina 6000 Lt. Jam paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė moteris ir pokalbio metu jis susitarė su ja susitikti ir pasižiūrėti įmonės dokumentus. Po kelių dienų jiems susitikus Vilniuje, moteris neprisistatė, jie aptarė V. V. akcijų pirkimo-pardavimo sąlygas, ji parodė įmonės pažymėjimą, pasakė įmonės kodą ir išsiskyrė. Gavęs iš jos įmonės kodą jis internete pasitikrino, ar minėta įmonė V. V. nėra skolinga, ar ji yra PVM mokėtoja, t. y. ar ji neišbraukta iš PVM mokėtojų sąrašų. Pasitikrinus minėtą įmonę ir įsitikinus, jog ji nėra niekam skolinga, jis paskambino skelbime nurodytu numeriu ir pasiūlė minėtai V. V. atstovei nupirkti įmonės akcijas ne už 6000 Lt, o už 3000 Lt. Jai su jo pasiūlymu sutikus, jis nuvažiavo pas I. L., kurią pažinojo apie 8 m., gyvenančią Vytauto g. 263-72, Šiauliuose, ir pasiūlė jai laikinai pabūti V. V. akcininke ir direktore. Ji nenorėjo sutikti, tačiau jis jai užtikrino, kad su minėta įmone viskas bus gerai ir nieko blogo jis su ja nedarys, todėl jai nėra ko bijoti. Savo vardu nenorėjo įmonės pirkti, nes buvo teistas ir būtų sugadinęs įmonės reputaciją, o I. L. pasirinko, nes žinojo, kad ji neteista ir ją pažinojo. Ji sutiko. Už tai, kad ji pabus minėtos įmonės direktore ir akcininke, jis jai prižadėjo „nelikti skolingas“. Po to, kai I. L. sutiko pabūti akcininke ir direktore, jis paskambino V. V. atstovei ir susitarė susitikti dėl įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Sutartą dieną jam su I. L. atvažiavus į Vilnių. I. L. su V. V. atstove važiavo pas notarą pasitvirtinti parašo, į „SODRA“ pasiskirti save direktore, o Registrų centrą užregistruoti save kaip akcininkę. Po kažkurio laiko jam paskambino I. L. ir jie susitarė susitikti. I. L. su savimi turėjo pagrindinius V. V. dokumentus. Jis iš I. L. pasiėmė bendrovės dokumentus, t. y. įmonės pažymėjimą, PVM mokėtojų pažymėjimą bei įmonės antspaudą. I. L. tą pačią dieną pasirašė akcijų-pirkimo pardavimo sutartį, tačiau jis to nematė. Taip pat tą pačią dieną ji, jo manymu, pasirašė ir V. V. dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Maždaug po dviejų savaičių jis vėl susitiko su V. V. atstove dėl banko sąskaitų perrašymo I. L. vardu. Jiems susitikus jis jai sumokėjo sutartus 3000 Lt už įmonę ir ji su I. L. nuvažiavo į banką perrašyti I. L. vardu įmonės sąskaitas. Po to jie su I. L. susitiko ir jis iš jos paėmė banko dokumentus. Jokių kitų dokumentų jie nepaėmė tą dieną, dėl likusių dokumentų jis su V. V. atstove susitarė susiskambinti. Po to jis jai kelis kartus skambino dėl likusių V. V. dokumentų, tačiau ši visą laiką atidėdavo dokumentų perdavimą vėlesniam laikui. Jų derybos dėl dokumentų perdavimo užtruko apie 2 mėnesius. Jiems susitarus dėl buhalterinių V. V. dokumentų perdavimo, jis atvažiavo be I. L.. Minėta moteris jam perdavė du maišelius su V. V. dokumentais. Kiek ten buvo ir kokie tai buvo dokumentai, tiksliai pasakyti negali. Po to karto V. V. atstovės jis nematė. Visus gautus V. V. dokumentus ir antspaudą jis nuvežė pas buhalterę, kurios nei vardo, nei pavardės nežinojo ir paprašė pas ją, kad ji sutvarkytų V. V. dokumentus. I. L. buvo formali įmonės direktorė, kuria tapti jis įkalbėjo. Jai tapus V. V. direktore ji jokios veiklos jos vardu nevykdė ir jokių V. V. dokumentų pas save neturėjo, visus dokumentus jis nuvežė pas buhalterę. Po mėnesio I. L. paprašė surasti V. V. kitą akcininką ir direktorių, nes ji nebenorėjo ja būti. Jai pradėjo skambinėti iš SODROS ir Mokesčių inspekcijos, reikalaujant visokių ataskaitų, taip pat jai nustojo mokėti pašalpas už vaikus. Jis kreipėsi pas pažįstamą Audrių ir paprašė, kad jis surastų kokį nors žmogų, kuris sutiktų pabūti V. V. akcininku ir direktoriumi. Maždaug po savaitės toks žmogus atsirado, jis sutiko už 2000 Lt pabūti V. V. direktoriumi ir akcininku. Audrius jam pasakė vardą ir pavardę moters, kuri pabus minėtos įmonės savininke. Jis Audriui padavė paruoštą V. V. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir kartu su juo nuvažiavo pas I. M., kad ji pasirašytų minėtą V. V. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad I. L. parduoda, o I. M. perka V. V. akcijas. I. M. jokie įmonės dokumentai perduoti nebuvo, ji tik formaliai tapo V. V. akcininke. I. M. įdarbinti V. V. direktore jis nespėjo, nes neturėjo jai pažadėtų pinigų. Nei jis, nei I. M., nei I. L. V. V. vardu jokios veiklos nevykdė. Jokių pinigų nuo jos sąskaitos negrynino ir jokių PVM sąskaitų-faktūrų nepasirašinėjo (T.11, b. l. 99-100, 104-106).

2442009 m. sausio 5 d. specialisto išvada Nr. 5-1/2 „Dėl V. F. ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad bendrovė „E.“ pagal V. V. vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija SOL Nr. 000050, 000054, 000063, pagal V. V. vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294 ir pagal V. Š. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija RAV Nr. 000001 jokių prekių neįsigijo, o PVM sąskaitose faktūrose įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su bendrovėmis „S.“, „B.“, „E.“. Tuo būdu PVM sąskaitose faktūrose serija SOL Nr. 000050, 000054, 000063, serija BLKS Nr. 000094, ir serija RAV Nr. 000001 nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės. Pagal minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus į apskaitos registrus V. F. įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra realiai susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. V. F. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos Įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios reikalauja, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą kuris nurodo, kad įforminant ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius apskaitos dokumente privalo būti nurodyta ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Šiais atvejais ūkinės operacijos yra neįvykusios. Apskaitos dokumentuose yra nurodyti visi būtini apskaitos rekvizitai, tačiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose vienas iš rekvizitų - ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, todėl pagal minėtus apskaitos dokumentus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Visi V. F. įforminti prekių pirkimai – neįvykusios ūkinės operacijos – iš bendrovių „S.“, „B.“, „E.“ pagal aukščiau išvardintas PVM sąskaitas faktūras, apskaitytos 2008 m. V. F. apskaitos registruose. Pirkimo PVM apskaitytas "Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų" apskaitos registre. Minėtu laikotarpiu iš viso į apskaitą įrašyta 1 041 250 Lt neįsigytų prekių pirkimų ir 187 425 Lt pirkimo PVM, bendra suma su PVM – 1 228 675 Lt. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad V. F. pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras), kuriose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, įformino iš uždarųjų akcinių bendrovių „S.“, „B.“ ir „E.“ 1 041 250 Lt prekių pirkimą ir 187 425 Lt pirkimo PVM bei į PVM atskaitą įtraukė 187 425 Lt, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio Įstatymo (PVM) Nr. IX-751 64-o straipsnio 1 dalies reikalavimą kuris nurodo, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą ir šio įstatymo 80 straipsnyje nurodytus rekvizitus. Pridėtinės vertės mokesčio Įstatymo 80 straipsnio 1-os dalies nuostata nurodo, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos turinys. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „S.“, „B.“, „E.“ jokių prekių V. F. nepardavė, t. y. ūkinės operacijos yra neįvykusios, todėl panaudotose PVM sąskaitose faktūrose įformintų operacijų turinys neatitinka tikrovės. Uždarųjų akcinių bendrovių „S.“, „B.“, „E.“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus bendrovė „E.“ įtraukė į buhalterinę apskaitą ir dėl to nepagrįstai 187 425,00 Lt sumažino mokėjimus į biudžetą. Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (galiojo nuo 2003-01-01) 28 straipsnio 2 dalį už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas. Bendrovės „E.“ administracijos direktorius nuo 2007-03-27 iki šiol yra E. K.. Laikotarpiu nuo 2008-03-17 iki 2008-09-25 V. F. įformino iš bendrovių „S.“, „B.“, „E.“ realiai neįvykusius sandorius (prekių pirkimus) už 1 041 250 Lt ir 187 425 Lt pirkimo PVM, bendra suma su PVM 1 228 675 Lt. „B.“, nei „S.“, nei „E.“ realiai jokių prekių įmonei „E.“ nepardavė - į šios bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įrašyti duomenys apie neįvykusias ūkines operacijas su „S.“, „B.“, „E.“. Tuo V. F. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą pagal kurį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimą dėl privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų. Šiais atvejais ūkinės operacijos yra neįvykusios. Apskaitos dokumentuose nurodyti visi būtini rekvizitai, tačiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose vienas iš rekvizitų, įvardintų ūkinių operacijų turinys, neatitinka tikrovės, dėl to iš dalies negalima buvo nustatyti bendrovės „E.“ nuo 2008-03-17 iki 2008-09-25 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. V. F. pažeisdama 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 str. l d. nuostatas, panaudodama tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, pagal V. V. „B.“, „E.“. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, padidino PVM 187 425 Lt. V. F. 2008 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo mėn. įtraukdama į buhalterinės apskaitos registrus „S.“, „B.“, „E.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, padarė 187 425,00 Lt PVM žalą Lietuvos Respublikos biudžetui (T. 6, b. l. 159-163).

2452008 m. gruodžio 23 d. specialisto išvada Nr. 5-1/211 „Dėl Ž. T. ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nustatyta, kad Ž. T. Vilniaus apskrities VMI pateiktose 2008 m. kovo- birželio mėn. PVM deklaracijose pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus – 15 PVM sąskaitų-faktūrų, 305 713 Lt padidino priekių pirkimo PVM ir šia suma sumažino į biudžetą mokėtiną PVM. 2008 m. kovo –liepos mė. Tarp Ž. T. ir V. V. bei UAB „R. t.“ dėl naudotų automobilių bakelių įsigijimo už 2 052 346 Lt (369 422,28 Lt PVM) sandoriai nėra įvykę. Ž. T. Vilniaus apskrities VMI pateiktoje 2008 m. liepos mėnesio PVM deklaracijoje pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus – 4 PVM sąskaitas-faktūras, 63 709 Lt pirkimo PVM į PVM ataskaitą nebuvo įtraukta. Į Ž. T. buhalterinę apskaitą įtraukus V. V. ir UAB „R. t.“ PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys (paslaugos) neatitinka tikrovės, negalima iš dalies nustatyti 2008 m. Ž. T. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ž. T. pagal 2008-08-06 G. Z. įsakymą 2008 m. rugpjūčio mėnesį patikslino PVM deklaracijas už 2008 m. kovo-birželio mėnesį, kuriose sumažino atskaitytą pirkimo PVM pagal V. V. ir UAB „R. t.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos. (T. 6, b. l. 133-139).

246Bendrovės Ž. T. padaryta žala valstybei – 305 713 Lt PVM už 2008 m. kovo-birželio mėnesių laikotarpį, yra padengta iš susidariusių 2008 metų kovo-birželio mėnesio laikotarpio PVM permokų. UAB E.“ 187 425 Lt PVM valstybės biudžetui padarytą žalą atlygino 2010-06-30 (T. 13, b l. 134-135).

2472009 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/34 „Dėl V. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad UAB „S.", neįvykusioms operacijoms pagrįsti, įforminusi PVM sąskaitas faktūras bendrovėms „E.", „V.", „E.", „P." sudarė galimybę joms susigrąžinti iš biudžeto iš viso 415 953,11 Lt PVM, iš jų: 144 255 Lt V. F. 202 204,08 Lt - Ž. T. 2 105,08 Lt – V. Š. 67 388,95 Lt UAB „P.". Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio nuostatą už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. PVM sąskaitose faktūrose įvardytas jas pasirašęs asmuo yra V. V. direktorė N. Š. (t. 7, b. l. 69-76).

2482009 m. vasario 12 d. specialisto išvadoje Nr.5-1/26 dėl V. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad V. V. 2008-06-25 surašiusi bendrovei „E.“ tikrovės neatitinkančią sąskaitą serija BLKS Nr. 0000294, kurioje atvaizduota faktiškai neįvykusi ūkinė operaciją (naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių pardavimas) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies nuostatą kuri reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomu ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus". V. V. vardu bendrovei „E.“ įformintoje sąskaitoje BLKS Nr. 0000294 yra nurodyti visi būtini rekvizitai, numatyti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str., tačiau įrašytos ūkines operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes ūkinė operacija nėra įvykusi. Realiai sandoriai tarp V. V. ir V. F. nėra įvykę, todėl tyrimo metu, pagal V. V. vardu įformintą dėl neįvykusios ūkinės operacijos tikrovės neatitinkančią sąskaitą bei įformintus bendrovių tarpusavio atsiskaitymus, iš dalies nebuvo galima nustatyti V. V. veiklos, jos ūkinės komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatų, įvertinti įmonės turtą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir dokumentų išsaugojimo atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu V. V. vadovo pareigas vykdė N. Ž. (T. 7, b. l. 31-34).

2492009 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/103 „Dėl V. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, UAB „E." neturėdama įsigijimo dokumentų, įformino tikrovės neatitinkančią 2008-09-25 PVM sąskaitą faktūrą dėl automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių pardavimo ir tuo pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 13 str. 3 d. reikalavimus. Dėl išvardintų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „E." veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-08-01 - 2008-10-21 laikotarpį. UAB „E.", neįvykusiai operacijai pagrįsti, įformino PVM sąskaitą faktūrą dėl automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių pardavimo ir sudarė galimybę UAB „E." susigrąžinti iš valstybės biudžeto 15 300 Lt PVM. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostata, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, o pagal 21 str. už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. UAB "E." direktoriaus ir kasininkės pareigas 2008 m. rugpjūčio mėn. -2008 m. spalio mėn. vykdė A. S.. (T. 8, b. l. 94-98).

2502009 sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/14 „Dėl AB „G.“ filialo ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, konstatuota, kad AB "G." filialas pagal UAB „R. t.“ išrašytas 22-i PVM sąskaitas faktūras ir VšĮ "M. m." išrašytas 5-ias PVM sąskaitas faktūras, įtraukė į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, už 286.292,20 Lt, iš jų 2007 metais -158 494,90 Lt ir 2008 metais – 127 797,30 Lt. AB "G." filialas, panaudodama tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, įtraukusi į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, iškreipiant duomenis apie bendrovės turtą, tikrąją ūkinę, finansinę būklę ir įsipareigojimus, pažeidė: Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatas; 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą- „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius , susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, Pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 d. nuostatas, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; 17 str. 1 d. nuostatas , kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Dėl įrašytų į AB "G." filialas apskaitos registrus iškreiptų duomenų apie bendrovės turtą, tikrąją ūkinę, finansinę būklę ir įsipareigojimus iš dalies negalima nustatyti AB "G." filialas veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. ir 2008 m. sausio-rugsėjo mėnesius (T. 8, b. l. 147-150).

2512009 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/35 „Dėl UAB „R. t.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „R. t.“ apskaitos dokumentus, pagal UAB „R. t.“ vardu bendrovėms AB "G." filialas ir UAB "V." išrašytas tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras neįvykusioms ūkinėms operacijoms įforminti ir pagal bendrovių tarpusavio atsiskaitymų dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „R. t.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. ir 2008 m. sausio-spalio mėn. laikotarpį. UAB „R. t.“ , išrašiusi bendrovėms AB "G." filialas ir UAB "V." PVM sąskaitas faktūras neįvykusioms ūkinėms operacijoms, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. nuostatą, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 p. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Pagal įrašus 2007-02-20 ir 2007-07-11 išankstinio apmokėjimo sąskaitose ir PVM sąskaitose faktūrose, 2007-02-20 ir 2007-07-11 išankstinio apmokėjimo sąskaitas ir 2007-09-25 PVM sąskaitą faktūrą RT Nr. 0000127 išrašė komercijos direktorius A. N., kitas PVM sąskaitas faktūras išrašė direktorius A. D.. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 p. už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „R. t.“ direktoriaus pareigas ėjo A. D. nuo 2006-08-28 iki 2008-08-27 ir N. K. nuo 2008-08-27 (T. 9, b. l. 1-6).

2522009 m. kovo 2 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/42 „Dėl V. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus VšĮ "M. m." apskaitos dokumentus, pagal VšĮ "M. m." vardu akcinei bendrovei "G." filialas išrašytas tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras neįvykusioms ūkinėms operacijoms įforminti ir pagal bendrovių tarpusavio atsiskaitymų dokumentus iš dalies negalima nustatyti VšĮ "M. m." veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus ir 2008 m. sausio-spalio mėn. laikotarpį. Pagal 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 p. už apskaitos dokumentu surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašą asmenys. Pagal įrašus šešiose bendrovei "G." filialas išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, PVM sąskaitas faktūras: 2007-11-09 Nr. 000001, 2008-02-11 Nr. 002, 2008-02-29 Nr. 000003, 2008-02-29 Nr. 000004, 2008-08-28 Nr. 000008 išrašė direktorius A. N., PVM sąskaitą faktūrą 2008-09-30 Nr. 000013 išrašė direktorius A. N.. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 10 str. 1 d. ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)", pagal 11 str. 1 d. už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba strupktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu VšĮ "M. m." direktoriaus pareigas ėjo: - A. N. nuo 2007-07-17; A. N. nuo 2008-09-02 (T. 10, b. l. 15-19)

253Bylos aplinkybės nustatytos taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso nustatyta tvarka surinktais UAB „Varalda, V. F. V. V. V. Š. V. V. UAB „R. t.“ , V. Š. UAB „G.“ filialo buhalterinės apskaitos dokumentais, procesinių prievartos priemonių atlikimo protokolais užfiksuotais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga, taip pat ir asmenų, kurių bylos nutarimais buvo atskirtos nuo nagrinėjamos bylos, atžvilgiu teismų priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais).

254Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

255Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamieji, veikdami skirtingų sudėčių bendrininkų grupėmis, padarė toliau nurodytas nusikalstamas veikas:

256E. K., S. R., V. K., R. V., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, E. K., būnant V. F. direktoriumi ir veikiant įmonės naudai bei interesais, esant vieningam nusikalstamam tikslui – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens V. F. naudai panaikinti turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti PVM, pagamino netikrus dokumentus (sąskaitas faktūras) bei juos panaudojo, suklastojo tikrus dokumentus (PVM deklaracijas) ir juos panaudojo, apgaule V. F. naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 187 425 Lt (54 282 Eur) PVM;

257kaltinamieji S. R., V. K., R. V., A. N., A. N., A. D. veikdami bendrininkų grupėmis su G. Z. (pastarasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d.) bei asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje juridinio asmens Ž. T. (nuteisto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d.) naudai panaikinti turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti PVM, pagamino netikrus dokumentus (sąskaitas faktūras) bei juos panaudojo, suklastojo tikrus dokumentus (PVM deklaracijas) ir juos panaudojo, apgaule V. F. naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti PVM. Iš viso Ž. T. naudai panaikinta didelės vertės prievolė - 305 713,08 Lt (88 540,62 Eur) PVM sumokėjimas;

258kaltinamasis R. V., veikdamas bendrininkų grupe su kaltinamąja N. Š., būdamas faktiniu V. V. vadovu, organizavo apgaulingą V. V. apskaitos tvarkymą, o N. Š., būdama V. V. direktore, R. V. nurodymu, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą dėl to negalima iš dalies nustatyti tikrosios V. V. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2008-05-30;

259kaltinamasis R. V., veikdamas bendrininkų grupe su kaltinamuoju M. K., būdamas faktiniu V. V. vadovu ir įmonę valdydamas per oficialiai įdarbintą įmonės direktorių N. Ž. (jo atžvilgiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-06-08 priėmė baudžiamąjį įsakymą, nuteisdamas pagal BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d.), organizavo apgaulingą V. V. apskaitos tvarkymą, o M. K., vykdydamas faktinio įmonės vadovo R. V. nurodymus, duodamas nurodymus N. Ž., padėjo apgaulingai tvarkyti V. V. buhalterinę apskaitą, be to, siekiant nuslėpti įmonės veiklą, sunaikino V. V. buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti tikrosios V. V. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-06-25.

260Be to, kaltinamasis A. N., būdamas V. Š. direktoriumi, apgaulingai tvarkė V. Š. buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti tikrosios V. Š. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008-09-02 iki 2008-10-21.

261Dėl BK 182 str. 2 d.

262Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sukčiavimas objektyviai reiškiasi: 1) didelės vertės svetimo turto įgijimu; 2) didelės vertės svetimos turtinės teisės įgijimu; 3) didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybių įgijimu, 4) didelės vertės turtinės prievolės išvengimu; 4) didelės vertės turtinės prievolės panaikinimu, 5) sukčiavimu dalyvaujant organizuotoje grupėje. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu. Šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia, kuri sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori, panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012). Pažymėtina, kad sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę gali pasireikšti ir prievolės mokėti atitinkamus mokesčius, taip pat ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), panaikinimu. Tai gali būti daroma, kaltininkui klastojant PVM sąskaitas faktūras (pvz., PVM sąskaita faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo), po to šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir į PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios atskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013). Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Kai sukčiaujant siekiama panaikinti prievolę mokėti PVM (jo dalį), sprendžiant klausimą dėl šios nusikalstamos veikos baigtinumo, nustatytinas momentas, nuo kurio įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis šią prievolę. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) (toliau - PVM įstatymas) mokėtina į biudžetą PVM suma paprastai nurodoma mokesčių administratoriui pateiktoje PVM deklaracijoje ir pagal PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalš turi būti sumokėta į biudžetą ne vėliau, kaip iki šio įstatymo nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Vadinasi, sukčiavimas, panaikinant prievolę mokėti PVM, paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo PVM deklaracijos, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą, pateikimo mokesčių administratoriui momento.

263Faktą, kad šioje byloje kaltinami E. K., S. R., V. K., R. V., A. N., A. N., A. D., veikdami skirtingų sudėčių bendrininkų grupėmis, sukčiavo PVM mokėjimo srityje dviejų juridinių asmenų naudai, pagamindami netikrus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) bei juos panaudodami, suklastodami tikrus dokumentus (PVM deklaracijas) ir juos panaudodami, patvirtina byloje surinktų, teismo ištirtų ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma. Tai iš dalies pačių kaltinamųjų E. K., S. R., V. K., R. V., A. N., kurie savo kaltę pripažino iš dalies, neigdami sukčiavę PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, parodymai, kaltinamųjų A. D., kuris savo kaltę pripažino visiškai, tai taip pat kaltinamojo M. K., liudytojais apklaustų asmenų, kurių atžvilgiu priimti įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai ir baudžiamieji įsakymai (G. Z., A. M., R. J., N. K.) teisme duoti parodymai, liudytojų I. Č., I. Č., S. K., A. J. parodymai. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 4 p., perskaityti asmenų, kurių atžvilgiu buvo priimti baudžiamieji įsakymai (N. M., N. Ž., Ž. D.) parodymai. Bylos aplinkybes patvirtina ir minėtų asmenų atžvilgiu priimti teismų įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai ir baudžiamieji įsakymai. Teismas remiasi ir J. A., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. paskelbtais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, be to, procesinių prievartos priemonių atlikimo protokolais užfiksuotais įrodymais, VMI pranešimais, specialisto išvadomis dėl juridinių asmenų ūkinės finansinės veiklos tyrimų duomenimis, kita rašytine įrodomąja bylos medžiaga.

264Pažymėtina, kad teismas įrodymus vertino pagal BPK 20 str. 5 d. nustatytas taisykles. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas, kad pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-2-699/2016). BPK 276 str. 1 d. nustatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai asmuo atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Šioje byloje, dauguma teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (tai pateisinama, įvertinus, kad kaltinime minimi 2008 m įvykiai), todėl, vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. nuostatomis, teismas šių liudytojų parodymus paskelbė teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad nei vienas iš teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų nenurodė, jokių aplinkybių, kurios leistų teismui suabejoti jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumu. Priešingai, byloje apklausti asmenys, kuriems buvo priimti teismo apkaltinamieji nuosprendžiai ar teismo baudžiamieji įsakymai, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad tuo metu apklausiami geriau prisiminė bylai reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurią formuojant, vadovaujamasi ir EŽTT sprendimais, pasisakyta, kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-276-976/2015, 2K-7-2-699/2016), tačiau teismų praktikoje nėra nuostatos, kad bendrakaltinamųjų parodymai negali būti pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors dalis kaltinamųjų teisme savo parodymus pakeitė, nurodę, kad duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu jiems psichologinį spaudimą darė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau tokia pozicija vertintina kritiškai, nes parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nurodytos aplinkybės daugeliu atvejų buvo patvirtintos ir kaltinamuosius apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausose dalyvaujant įtariamųjų gynėjams. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra pasisakęs, kad tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-276-976/2015).

265Byloje nustatyta, kad kaltinamieji PVM sukčiavimo srityje veikė dviejų sudėčių bendrininkų grupėmis, panaikindami didelės vertės turtines prievoles, pirmu atveju – Ž. T. antru atveju – V. F. naudai. Dalis kaltinamųjų (S. R., V. K., R. V.) veikė abiem atvejais. Kaltinamasis E. K., veikdamas kartu su jais, sukčiavo V. F. naudai, o A. N., A. N. ir A. D., veikdami bendrininkų grupe su S. R., V. K., R. V., G. Z. – Ž. T. naudai. Atsižvelgdamas į tai, teismas veiksmus, kurie buvo atliekami tų pačių asmenų analogiškai abiem atvejais, aptars bendrai.

266Bylos įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. R., pasiūlė tiek Ž. T. vadovui G. Z., tiek vėliau ir V. F. vadovui E. K. įsigyti netikrų PVM sąskaitų faktūrų, kurias įtraukus į pastarųjų atstovaujamų įmonių buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas būtų padidintas pirkimo PVM bei tokiu būdu sumažintas valstybės biudžetui mokėtinas PVM, įsipareigojo surasti tokius dokumentus galinčias išrašyti įmones. Kad būtent S. R. pasiūlė mechanizmą, pagal kurį už tariamas prekes į surastų įmonių sąskaitas bus pervesti pinigai, kurie, atskaičius tam tikrą dalį už netikrų dokumentų surašymą, bus per tarpininkus grąžinti pirmu atveju – Ž. T. vadovui G. Z., antru atveju – V. F. vadovui E. K., teisme apklausiami nurodė tiek kaltinamasis E. K., tiek liudytoju apklaustas G. Z., parodę, kad abiejų įmonių veikla buvo susijusi su prekyba spalvotaisiais metalais: iš fizinių asmenų buvo superkami naudotų automobilių katalizatoriai, pardavėjams sumokant grynaisiais pinigais, nepildant jokių pirkimo dokumentų, todėl reikėjo dokumentų, kurie galėtų patvirtinti šių prekių įsigijimą. Toks veikimo mechanizmas S. R. teigimu, buvo aptartas susitikimo, kuriame dalyvavo jis, Ž. T. direktorius G. Z., ir akcininkas V. K. metu. Liudytoju apklaustas V. K. neneigė, kad toks susitikimas galėjo būti. Liudytoju apklaustas G. Z. nurodė, kad 2008 m. žiemą su S. R. buvo susitarta, kad šis suras įmones, galinčias išrašyti fiktyvius pirminius naudotų katalizatorių pardavimo dokumentus, kurių pagalba bus galima legalizuoti Ž. T. iš fizinių asmenų įsigytus automobilių bakelius, o visa ši veikla bus vykdoma per S. R., su kuriuo vėliau ir buvo derinamos visos aplinkybės.

267Kaltinamuoju apklaustas V. F. vadovas E. K. paaiškino, kad nuo 2008 m. pradžios iki spalio mėn. iš fizinių asmenų už V. F. grynuosius pinigus, nesurašant jokių dokumentų, supirkinėjo automobilių katalizatorius, kuriuos perdirbę, ruošdavo pardavimui Vokietijoje. Pokalbio su S. R. metu šis pasisiūlė surasti kompanijas, kurios galėtų pateikti V. F. automobilių katalizatorių pirkimo dokumentus ir įtraukti juos į apskaitą. Su S. R. jie buvo pažįstami nuo tada, kai abu dar dirbo „V.“ pas V. K.. Išėjęs iš minėtos įmonės, E. K. ir įmonėje Edinga“ vertėsi ta pačia, su automobilių katalizatorių supirkimu ir perdirbimu susijusia veikla. E. K. teigimu, tokią dokumentų įsigijimo schemą pasiūlė S. R., tačiau jis (E. K.), iki tol dirbęs šio verslo terpėje, iš arti viską matė ir žinojo, kaip ta schema veikia realiai, t. y., kai įmonėje susikaupdavo didesnis iš fizinių asmenų supirktų katalizatorių kiekis, prieš paruošiant juos išsiųsti, reikėjo tą kiekį katalizatorių legalizuoti: sutvarkyti popierius buhalterijai, apiforminti išsiuntimą. Jis tada susisiekdavo su S. R. ir pateikdavo jam informaciją, kokiam kiekiui ir kokiai sumai reikia išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, o įmonės („S.“, „B.“, „E.“) tam faktiniam kiekiui išrašydavo pirkimo-pardavimo dokumentus. Po to, kai PVM sąskaitos faktūros būdavo išrašytos, jis jas oficialiai įformindavo, užpajamuodavo įmonės buhalterijoje. Jų pagrindu į įmonių „S.“, „B.“, „E.“ sąskaitas pervesdavo visą sumą su PVM. Jie pinigus išgrynindavo, pinigų dalį be PVM atiduodavo jam. Kas konkrečiai išgrynindavo pinigus nežino, bet jam juos visuomet atiduodavo S. R.. Gautų grynųjų pinigų jis neužpajamuodavo, už juos vėl pirkdavo automobilių bakelius, o pinigai grįždavo į įmonę, nes žaliava važiuodavo į Vokietiją oficialiai, į įmonės sąskaitas vokiečiai pervesdavo pinigus už žaliavą. Tokia schema pradėjo veikti po pokalbio su S. R. 2008 m., įmonei „E.“ praktiškai tik įsikūrus. E. K. teisme nurodė, kad formaliai įmonės („S.“, „B.“, „E.“) išrašydavo sąskaitas faktūras dėl automobilių išmetamųjų dujų sistemos bakelių, kuriuos jie (V. F. iš fizinių asmenų jau buvo nupirkę praeityje ir niekur neapskaitę. Minėtos įmonės („S.“, „B.“, „E.“) jokių bakelių jo įmonei „E.“ nepardavė.

268Tokią pat veikimo schemą, kai fiktyvius automobilių katalizatorių pirkimo dokumentus išrašydavo S. R. surastos įmonės V. V. ir UAB „R. t.“ nurodė ir Ž. T. vadovas G. Z., paaiškinęs, kad jiedu su S. R. buvo aptarę fiktyvių dokumentų pateikimo aplinkybes: jis turėdavo pasakyti S. R., kokios prekės ir už kokią sumą turi būti įrašytos netikroje PVM sąskaitoje faktūroje, o S. R. turėjo organizuoti tokio dokumento pateikimą jam. Pagal S. R. pateiktus dokumentus Ž. T. turėjo apmokėti netikrą prekių pirkimą per bankinius pavedimus, po to S. R. organizavo pinigų išėmimą iš banko sąskaitų ir jų grąžinimą jam. Už šią paslaugą S. R. pareikalavo 22,5 procento nuo visos pervestos pinigų sumos arba kitaip tariant 18 procentų PVM plius 4,5 procentus nuo PVM apmokestinamos sumos. Tiek E. K., tiek G. Z. pažymėjo, kad abiem atvejais įmones, pardavusias jiems PVM sąskaitas faktūras, surado S. R., kuris, kontroliavo šią veiklą, derino visas detales. E. K. teigimu, S. R. po to, kai surado įmones, buvo reikalingas ir tolimesniame etape, nes buvo savotiškas garantas, kad schema veiks sklandžiai – jis organizuodavo dokumentų paėmimą, pinigų perdavimą, kontaktavo su įmonėmis, o jis (E. K.), kai surinkdavo prekių partiją, pasakydavo S. R., kad reikalingi popieriai. S. R. buvo garantas, kad įmonės veiks tvarkingai, už tai jis gaudavo sutartą procentą.

269Kaltinamasis S. R. teisme nurodė, kad su E. K. parodymais iš esmės sutinka, panašiai viskas ir buvo, kaip kad šis papasakojo. S. R. parodė, kad per pažįstamą V. K. surado įmones, kurios išrašydavo fiktyvias sąskaitas faktūras UAB „V.”, o jis G. Z. tiesiogiai ar per tarpininkus perdavinėjo pinigus, pats už paslaugą gaudamas procentus nuo pervestų į jo per V. K. surastų įmonių sąskaitas pinigų sumos be PVM. Ta pati schema buvo naudojama ir V. F. atveju. Jis (S. R.) suvesdavo tiek G. Z., tiek E. K., su tais žmonėmis, tačiau, jo teigimu, pats tuose susitikimuose nedalyvavo. E. K. jam mokėjo 3,5 procento, o Ž. T. atveju jis gaudavo apie 4,5 procentus nuo sandorio sumos be PVM. S. R. teigimu, dėl įmonių, galinčių parduoti PVM sąskaitas faktūras suradimo jis kreipėsi į seną pažįstamą V. K.. Pastarajam paaiškino, kad reikalingos firmos, kurios galėtų įmonei, prekiaujančiai katalizatoriais, išrašyti PVM sąskaitas faktūras, t. y. kurios gali „parduoti“ dokumentus, o už tai firmos duos 4,5 procento nuo sumos.

270Kaltinamasis V. K. teisme nurodė, kad S. R. į jį kreipėsi dėl įmonių suradimo, paaiškinęs, kad su V. K. susijusi įmonė susiduria su problema, kai iš fizinių asmenų superka daug katalizatorių, todėl išrašyti kiekvienam sąskaitą faktūrą per daug keblu. S. R. paaiškino, kad jam reikės bendrauti dėl katalizatorių pirkimo-pardavimo, tvarkytis su dokumentais. Jei susitikę įmonių atstovai susitars, tai jie gaus procentą, kuris bus mokamas nuo sandorio sumos. Po šio pokalbio, jis (V. K.) kreipėsi į J. A..

271J. A., kurio parodymai buvo perskaityti teisme, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1, 4 p., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. jam ir R. V. papasakojo, jog įmonei, kuri iš fizinių asmenų superka katalizatorius be dokumentų, reikalinga firma, kuri galėtų išrašyti dokumentus, patvirtinančius, jog katalizatoriai neva įsigyti teisėtai. Praėjus maždaug savaitei, R. V. surado tokią firmą ir padavė dokumentų kopijas, iš kurių viena tikrai buvo V. V. registracijos pažymėjimas. Jis tą pačią dieną juos davė V. K.. Po savaitės šis pasakė, jog firma tinka ir reikia susitikti su R. V.. Susitikimo metu V. K. pasakė, kad su UAB „S.” viskas tvarkoje, ir firma pagal UAB „S.” išrašytus katalizatorių pardavimo dokumentus perves į UAB “S.” sąskaitą banke atitinkamas sumas pinigų, po to UAB „S.” sumokės mokesčius, o likusius pinigus išgrynins ir grąžins V. K.. Už šią paslaugą V. K. pažadėjo mokėti 3-4 procentus nuo likusios pinigų sumos arba kitaip tariant nuo tos sumos, kuri liks po mokesčių sumokėjimo. R. V. tokios sąlygos tenkino. Visus reikalus dėl UAB “S.” tvarkė būtent R. V.. To paties susitikimo metu V. K., padavęs R. V. lapelį, ant kurio buvo užrašytas firmos pavadinimas ir kontaktinis telefonas, paaiškino, kad V. V. atstovas turės paskambinti šiuo telefonu ir susitikti dėl dokumentų išrašymo. Vėliau V. K. ir pasakė, jog firma pervedė pinigus į V. V. sąskaitą. Apie tai, jis pasakė R. V., kuris susitikimo metu jam padavė didelę sumą pinigų. J. A. suprato, kad tai firmos pervesti pinigai, kuriuos tą pačią dieną grąžino V. K.. Kitais atvejais viskas vykdavo analogiškai: V. K. jį informuodavo apie firmos padarytą pinigų pervedimą, jis tą informaciją perduodavo R. V., o šis organizuodavo pinigų išėmimą iš sąskaitos ir sutartoje vietoje pinigus perduodavo jam, o jis iš karto atiduodavo V. K.. Pervedamų pinigų sumos buvo didelės, po kelias dešimtis tūkstančių litų. Nuo išgrynintos pinigų sumos R. V. jam duodavo 1 procentą – atlygį už tarpininkavimą. Per mėnesį jam už tarpininkavimą R. V. sumokėdavo iki 5 000 Lt. Toks pinigų išgryninimas ir grąžinimas vyko iki 2008 metų rudens.

272Minėtus parodymus iš esmės patvirtina ir teisme duoti kaltinamojo R. V. parodymai, kuris paaiškino, kad iš J. A. sužinojo, jog reikalingos keturios įmonės, kurios būtų tarpininkės tarp pardavėjo ir pirkėjo, neturėtų skolų. Po kiek laiko jis J. A. pasiūlė įmonę, davė V. V. rekvizitus. J. A. paaiškino, kad atveš pirkimo-pardavimo dokumentus, o R. V. turės juos perduoti surastai įmonei. Jam sutikus, J. A. davė jam telefoną, pasakė susitarti dėl susitikimo. Nuvažiavę su N. Š. į Ž. T. pasirašė sutartį. Nors N. Š. buvo oficiali įmonės „S.“ vadovė ir akcininkė, tačiau faktinis vadovas buvo jis. Po kokių dviejų savaičių J. A. atvežė dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), kad pardavėjas (kažkokia įmonė) parduoda V. V. katalizatorius, o ši juos įsigyja. Jie išrašė dokumentus, kad V. V. parduoda prekes UAB „V.“. Tada ši pervedė jiems pinigus. Visais atvejais N. Š. juos išgrynindavo, jis (R. V.) padalindavo Jonui ir sau. Katalizatorių bakelių asmeniškai nėra matęs. Dokumentus atveždavo J. A., keletą kartų su juo buvo atvažiavęs V. K.. Išgrynintus pinigus atiduodavo J. A., kelis kartus buvo ir V. K.. Analogiškai viskas vyko ir su V. F. J. A. davė jam V. F. telefono numerį, liepė paskambinti. Jis paskambino, susitarė dėl susitikimo, ten jau buvo paruošta sutartis, kurią pasirašė N. Š.. Į tų sutarčių turinį jis nesigilino, savo veiklą suprato, kaip tarpininkavimą, kad Ž. T. nežinotų tiesioginio pardavėjo. Jis suvokė save, kaip tarpininką grandinėje su kitais žmonėmis, tarpininkavo, nes norėjo užsidirbti. Kokį uždarbį pasiimti, sužinodavo iš J. A.. Jis pats bendravo iš vienos pusės su J. A., iš kitos su „V.“ ir su „E.“ atstovais. Be to, jis pasiūlė šia veikla užsiimti ir UAB „R. t.“ , davė A. N. telefoną, pasiūlė paskambinti ir pakalbėti apie tarpininkavimą.

273Minėtais kaltinamųjų E. K., S. R., V. K., R. V. parodymais, kuriuos atitinka ir J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, be to, juos patvirtina ir toliau pateikiami įmonių, išrašydavusių fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, atstovų parodymai nustatyta, kad minėtus dokumentus išrašę šių įmonių vadovai per R. V., J. A., V. K., S. R. perduodavo pasirašyti atitinkamai Ž. T. ir V. F. vadovams, o šiems pervedus pinigus į PVM sąskaitą faktūrą išrašiusias įmones, šių vadovai pervestus pinigus išgrynindavo ir, pasilikę, kaip atlygį už neteisėtus veiksmus, dalį išgrynintos sumos, taip pat savo dalį (V. V. „B.“, UAB „R. t.“ atveju) pasiėmus R. V., V. K., J. A. ir S. R., vėliau aptarta grandine likusią pinigų sumą grąžindavo G. Z. ar E. K..

274V. V. direktorė N. Š., kuriai kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 222 str. 1 d., akcentavo, kad faktinis V. V. vadovas buvo R. V., kurio nurodymu, ji, kaip V. V. direktorė, pasirašinėjo, o kelis kartus ir pati išrašė PVM sąskaitas faktūras tiek Ž. T. tiek V. F. Minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kurių duomenis jai perduodavo R. V. arba ji juos gaudavo iš E. K. elektroniniu paštu, nurodydavo, kad V. V. parduoda atitinkamai įmonėms „V.“ ar „E.“ automobilių bakelius. Tų bakelių ji nėra mačiusi, tačiau nežinojo, kad realiai V. V. automobilių bakelių nepardavinėja. PVM sąskaitas faktūras atiduodavo R. V., jo tolimesnių veiksmų su šiais dokumentais nežino. Ji matydavo įplaukas į įmonės sąskaitas ir, R. V. nurodymu, paimdavo pinigus iš banko, kartais juos paimdavo ir pats R. V.. Vieną kartą paimdavo 4000 Lt, kitą kartą daugiau, atiduodavo R. V.. Jai tokios didelės įplaukiančių į sąskaitą pinigų sumos įtarimų nekėlė.

275Panašias aplinkybes, kad paruošė PVM sąskaitą faktūrą nežinodama, ar realiai sandoris dėl automobilių bakelių pardavimo tarp V. Š. ir V. F. vyko, nurodė liudytoja I. Č. (buvusi S.), paaiškinusi kad V. Š. akcininko R. J. ir įmonės vadovės A. S. nurodymu surašė PVM sąskaitą faktūrą (2008-09-25 serija RAV Nr. 000001), pagal kurią V. Š. parduoda V. F. naudotus automobilių bakelius ir pateikė pasirašyti direktorei A. S., kuri šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašė ir paprašė perduoti V. F. atstovui. Kada atvažiavo V. F. atstovas Olegas, A. S. ofise nebuvo. Direktorė jai telefonu sakė, kad PVM sąskaita faktūra, išrašyta V. F. ir jos pasirašyta, guli ant darbo stalo ir kad ji ją paduotų V. F. atstovui. Toks dokumentų perdavimas nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki rugsėjo mėn. vidurio vyko du ar tris kartus, nes tiek sutarties tarp V. Š. ir V. F. tiek PVM sąskaitos-faktūros data buvo vis taisoma. Be Olego dar vieną kartą buvo atvažiavęs V. F. direktorius Edvardas. Liudytoja nurodė, kad V. Š. užsiėmė draudimo paslaugų teikimu ir statybinių atliekų išvežimu, Jos praktikoje nebuvo atvejų, kad įmonė užsiimtų veikla, susijusia su automobilių bakelių prekyba. Liudytoja A. J. (buvusi S.) nurodė, kad ji, kaip V. Š. direktorė, PVM sąskaitas faktūras pasirašydavo, bet į jų turinį nesigilindavo. Jas pasirašyti pateikdavo pusseserė I. S. (Č.) arba V. Š. akcininkas R. J., kuris yra jos vyras. Nors liudytojas R. J. teisme nurodė, kad minėta PVM sąskaita faktūra įformintas sandoris buvo realus, tačiau tokia jo versija neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, tarp jų kaltinamojo E. K., liudytojos I. S. parodymų, specialistų išvadų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-26 nuosprendžiu, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 24 str. 4 d. 222 str. 1 d., nustatytų aplinkybių, todėl teismas jo parodymus vertina kritiškai.

276Kaltinamasis M. K., kuriam kaltinimas pareikštas pagal BK 222 str. 1 d., nurodė aplinkybes, susijusias su jo veikla V. V. PVM sąskaitos faktūros 2008-06-25 serija BLKS Nr. 0000294 suklastojimu, V. F. pervestų pinigų išgryninimu, įmonės dokumentų sunaikinimu. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu jis iš esmės panašiai paaiškino, kad R. V., kaip, faktinio V. V. vadovo nurodymu, pasitelkiant jo (M. K.) surastą ir oficialiai V. V. įdarbintą fiktyvų įmonės vadovą N. Ž. buvo užpildytas PVM sąskaitos faktūros blankas, įrašyti R. V. pateikti duomenys apie V. V. tariamai V. F. parduotas prekes. N. Ž., pasirašęs minėtame dokumente kaip V. V. direktorius, pastarąją perdavė M. K., o šis R. V.. Be to, parodė, kaip, R. V. nurodymu, buvo per keturis kartus išgryninti V. F. pervesti pinigai, pasiliekant sau ir N. Ž. atlygį iš išgrynintos sumos, o kitą didžiąją dalį išgrynintos pinigų sumos atiduodant R. V.. M. K. išsamiai papasakojo, kaip, pasitarus su R. V., po to, kai įmone ėmė domėtis VMI, V. V. akcijos buvo perleistos V. M., kuriam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai – juos M. K. išmetė. Be to, kaltinamasis taip pat paaiškino, kaip, R. V. prašymu, ieškojo asmens, kurio vardu būtų peregistruota UAB „R. t.“ , ir kad šiuo tikslu rado N. K.. N. K. parodymai esminėse detalėse sutampa su M. K. parodymais, juos patvirtina ir kita bylos įrodomoji medžiaga, liudytojos I. Č. parodymai, N. Ž., V. M., vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., teisme perskaityti parodymai, taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-08 baudžiamasis įsakymas, kuriuo N. Ž. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 2009-05-27 baudžiamasis įsakymas, kuriuo N. K. nuteista pagal BK 223 str. 1 d., Marijampolės apylinkės teismo 2009-07-10 baudžiamasis įsakymas, kuriuo V. M. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d.

277Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad UAB „Reklamos tiltas“ atstovai – A. N., A. D. ir A. N. – veikė bendrininkų grupe su S. R., V. K., asmeniu, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir R. V.. Jiems dalyvauajnt veikoje, Ž. T. naudai apgaule panaikinta didelės vertės turtinę prievolė – 29 978 Eur į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumokėjimą, pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant. Nors kaltinamieji A. N. ir A. N. teisme akcentavo, kad plano grobstyti PVM ar sukčiauti stambiu mastu neturėjo, tačiau jų kaltę pagal BK 182 str. 2 d. patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, tarp jų ir kaltinamojo A. D. parodymai, iš dalies pačių A. N. ir A. N. parodymai, kiti įrodymai, kuriuos teismas toliau aptaria, pateikdamas jų vertinimą.

278Kaltinamasis A. N., teisme nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes plano grobstyti PVM ar sukčiauti stambiu mastu neturėjo, o, R. V. pasiūlius, tik planavo užsidirbti, klastojant dokumentus, išrašant fiktyvias PVM sąskaitas faktūras. Nurodė, kad būtent per R. V. jis susipažino su asmenimis, susitikęs su kuriais, dalyvaujant R. V., jam pasiūlytas veikimo planas dėl PVM sąskaitų faktūrų surašymo automobilių bakelių pirkimui. A. N. paaiškino, kad veiklos mechanizmas buvo paprastas: jis (A. N.) paimdavo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kad UAB „R. t.“ nusipirko automobilių bakelių iš įmonės pardavėjos (pavadinimo nepamena), tada A. D. išrašydavo sąskaitas „V.“, o ši pervesdavo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pinigų sumas, įmonės direktorius A. D. juos išgrynindavo, 5 proc. nuo sumos pasidalindavo su A. N. ir A. D. lygiomis dalimis. Tokių sandorių buvo apie dešimt. Išgrynintus pinigus, jis dažniausiai perduodavo per R. V. (kodėl pinigus turėjo perduoti per R. V., nežino ir negali paaiškinti, gal R. V. buvo pasitikima). Joks automobilių bakelių pirkimas-pardavimas realiai nevyko, jis iš anksto žinojo, kad neužsiims katalizatorių prekyba, o išrašinės fiktyvias sąskaitas, taip pat žinojo, kad atlygis bus 5 proc. nuo pervestos sumos. Jis pripažįsta, kad sukčiavo, tačiau nesiekė grobstyti turto organizuotai stambiu mastu. Ikiteisminio tyrimo metu A. N., tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų pripažino visiškai, nurodęs, kad dėl pasiūlymo išrašyti sąskaitas, kad neva UAB „R. t.“ parduoda automobilių katalizatorius kitai įmonei, o šios įmonės pervestus pinigus už sutartą atlygį išgrynina, jis tarėsi su abiem verslo partneriais – A. N. ir A. D., nes visi buvo realūs įmonės steigėjai. Pinigus (5 proc.) skaičiuodavo nuo pervestos sumos, juos dalindavosi trise. A. N. teigimu, jis suprato, kad klastojant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, atvaizduojančius tariamus sandorius, padės „V.“ didinti pirkimo PVM, tokiu būdu mažinant mokėtiną PVM, ir už tai gaus penkis procentus nuo pervestos sumos. Dėl ženkliai padidėjusios UAB „R. t.“ apyvartos jis pradėjo nerimauti, nes suprato, kad padidėjus apyvartai, turi didėti ir mokesčiai, tačiau jų sumos nedidėjo, o tai galėjo sukelti įtarimų, todėl jis R. V. pasakė, kad reikėtų įmonę parduoti, kas ir buvo padaryta UAB „R. t.“ akcijas perleidžiant R. V. surastai N. K., jai perduodant įmonės buhalterinės apskaitos dokumetus ir dokumentų priėmimo perdavimo aktą, pasirašytą A. D..

279Šie ikiteisminio tyrimo metu duoti A. N. parodymai sutampa su kito UAB „R. t.“ atstovo – kaltinime nurodytu laiku direktoriumi buvusio A. D. parodymais. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo A. D. parodymai nuoseklūs ir išsamūs, sutampantys esminėse detalėse su kitais byloje surinktais įrodymais ir kartu, kaip visuma pagrindžiantys kaltinamųjų S. R., V. K., R. V., A. N., A. D. ir A. N. kaltę dėl turtinės prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą panaikinimo UAB „V. naudai, pagaminant netikrus dokumentus, klastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant. Kaltinamasis A. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų pripažino visiškai ir parodė, jie (jis, A. N., A. N.) įkūrė UAB „R. t.“ , kuri buvo sukurta užsiimti realia veikla dizaino, reklamos srityje. Jis buvo direktorius, tuo metu turėjo laidavimą, jo sąskaitos buvo areštuotos, todėl jam reikėjo turėti neoficialių pajamų. 2008 m. A. N. pasiūlė išrašinėti PVM sąskaitas faktūras įmonei, prekiaujančiai katalizatoriais, bei pagal jas gautus pinigus išgryninti už tam tikrą procentą, kurį pasidalins visi trys. A. N. sakė, kad yra įmonė, kuriai gerai sekasi, bet jai tiesiog reikia PVM sąskaitų-faktūrų, o jų įmonė jas gali išrašyti ir turėti apyvartinių lėšų. Iš to pokalbio suprato, kad tai bus fiktyvūs sandoriai. Katalizatorių nepardavė, nes jų įmonė jų ir neturėjo. Apie šį sandorį žinojo ir A. N.. Tos veiklos derinimas buvo tarp jų trijų, nebuvo konkrečiai pasidalinę, kas, ką darys. Jam A. N. pasiūlė susitikti su G. Z., kuriam išrašinės sąskaitas-faktūras, o G. Z. jiems perves pinigus, tokiu būdu jie turės grynųjų pinigų. Dalį pinigų G. Z. reikės grąžinti atgal, o dalį pasiliks sau. Jie su A. N. nuvyko pas G. Z., žodžiu susitarė, kad pasirašys sutartis, išrašys PVM sąskaitas faktūras automobilių katalizatoriams, kartu su PVM sąskaitomis faktūromis bus išrašomi, pirkimo-pardavimo dokumentai, krovinių važtaraščiai, visi reikalingi lydintys dokumentai, rodantys, kad yra sudarytas sandoris. Informaciją apie sandorius tarp UAB „R. t.“ ir „V.“ gaudavo iš A. N., o jis pasirašinėjo sutartis, atliko pinigines operacijas su grynaisiais pinigais. Šitų sandorių metu buvo išrašomos sąskaitos faktūros, pirkimo-pardavimo aktai. Pervestus pinigus išgryninti jis važiuodavo su A. N., kelis kartus su A. N.. Tai buvo dideli pinigai, jausdavosi nesaugus važiuodamas vienas, todėl tik keletą kartų važiavo vienas. Išgrynintos sumos buvo nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt. Sutartą procentą pasilikdavo sau, o kitus pinigus grąžindavo A. N., kuris juos išveždavo. Procentus, atrodo, kad tai buvo 11 procentų, dalindavosi į tris dalis, lygiomis dalimis. Pinigus nuimdavo visada „Snoro“ banke, iš sąskaitos, kuri buvo specialiai skirta sandoriams su Ž. T.

280Kaltinamasis A. N. savo kaltės pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. nepripažino, tačiau jo dalyvavimas bendrininkų grupe sukčiaujant PVM mokėjimo srityje yra grindžiamas kitų kaltinamųjų (A. D., A. N. parodymais, iš dalies jo paties teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais). A. N. buvo vienas iš įmonės vadovų (direktorius plėtrai), taip pat vienas iš faktinių įmonės steigėjų. Kaltinamieji nurodė, kad sprendimus dėl esminių įmonės veiklos klausimų priimdavo trise, be to, visuomet trise dalindavosi pelną. Kad su A. N. buvo aptartas R. V. pasiūlymas užsidirbti išrašinėjant PVM sąskaitas faktūras įmonei, prekiaujančiai katalizatoriais, patvirtino A. N. ir A. D., nurodę, kad 2008 m. buvo pokalbis, kai A. N. A. D. ir A. N. paaiškino, jog įmonei, prekiaujanti automobilių katalizatoriais, reikia sąskaitų, pagal kurias pervestus pinigus išgryninę, jie gaus tam tikrą procentą, kurį pasidalins trise. A. N. teisme nurodė, kad nežino, kaip įmonėje UAB „R. t.“ kilo sumanymas dėl katalizatorių bakelių, tačiau pamena, kad A. N. sakė, jog galima užsidirbti pinigų kažkokį tai procentą, perkant bakelius ir perparduodant iš vienos įmonės kitai. Apie katalizatorių pirkimą paaiškino A. N.. Šis minėjo, kad reiks apsirengti darbiniais drabužiais ir iškrauti atvežtus sunkvežimiais katalizatorių bakelius, tačiau bakeliai atvežti ir iškraunami nebuvo. Vieną dieną A. N. sakė, kad važiuoja pasirašyti sutarties su įmone „V.“. Jis kartu su A. N. nevyko. Kartais su A. D. važiuodavo į bankus, kai reikėdavo nuimti pinigus, dideles pinigų sumas. Tie pinigai buvo, turbūt, už bakelių sandorius. Katalizatorių įmonėje jis niekada nematė. Už bakelius pinigus gaudavo. Įmonėje dirbo penki žmonės, o pinigus dalindavosi trise, nes buvo toks susitarimas. Jis iš minėtos veiklos gavo 4 ar 5 tūkstančius Lt.

281Iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų matyti, kad, tiek G. Z., tiek E. K. sutikus su S. R. pasiūlyta schema, šie jam pateikdavo duomenis (įmonių rekvizitus, tariamų prekių kiekius, kainas), kurie turėjo būti įrašomi į S. R. per V. K., J. A., R. V. surastų įmonių fiktyvius dokumentus. S. R. gautus duomenis pateikdavo V. K., šis J. A., pastarasis V. V. V. V. UAB „Reklamos tiltai“ atvejais per R. V., o V. Š. atveju per įmonės akcininką R. J. perduodavo paminėtų įmonių oficialiems vadovams, kurie į PVM sąskaitas faktūras įrašydavo žinomai neteisingus G. Z. ir E. K. pateiktus duomenis apie tai, kad paminėtos įmonės tariamai pardavė prekių – naudotų automobilių bakelių – Ž. T. ar V. F. nors visų šių tariamų sandorių šalių atstovų teigimu – realiai jokie automobilių katalizatoriai parduodami nebuvo. Fiktyvios PVM sąskaitos faktūros grandine per R. V., J. A., V. K. būdavo perduodamos S. R., kuris jas pateikdavo G. Z. ar E. K., o pastarieji į kaltinime minimų įmonių sąskaitas pervesdavo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas.

282PVM sukčiavimo Ž. T. atveju iš byloje apklaustų kaltinamųjų S. R., V. K., A. N., R. V., A. D. ir A. N. parodymų, liudytoju apklausto G. Z. parodymų, pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto J. A. parodymų, byloje esančių įmonių Ž. T. V. V. UAB „R. t.“ buhalterinių dokumentų, pecialistų išvadų dėl įmonių veiklos, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendžio G. Z. atžvilgiu, matyti, kad: V. V. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo iki 2008 m. birželio išrašė 10 fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų pagal kurias neva pardavė UAB „V.” automobilių katalizatorių už 1 325 560,08 Lt, tarp jų 202 204,08 Lt PVM; UAB „R. t.“ laikotarpiu per 2008 m. birželio mėn. išrašė 5 fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias neva pardavė UAB „V.” automobilių katalizatorių už 678 559 Lt, tarp jų 103 509 Lt PVM. V. K., J. A., R. V., A. N., A. D., N. Š. patvirtino, kad UAB „S.” ir UAB „R. t.“ išgryninti pinigai, kuriuos šioms bendrovėms pervesdavo UAB „V.”, per R. V., J. A., V. K. ir S. R. buvo perduodami G. Z., kuris duodavo nurodymus Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinančiam, jog pateiktose V. V. UAB „R. t.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai Ž. T. parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į Ž. T. buhalterinę apskaitą, po to šių netikrų V. V. ir V. V. dokumentų pagrindu G. Z. nurodymu į Ž. T. 2008 m. kovo - birželio mėnesių PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM. G. Z., žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas suklastotas PVM deklaracijas VMI. Tai Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo padarė: 2008-03-31, 2008-05-13, 2008-05-23, 2008-06-25, 2008-07-10 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus darbuotojams.

283PVM sukčiavimo V. F. atveju kaltinamųjų E. K., S. R., V. K., R. V., M. K., N. Š., ikiteisminio tyrimo metu įtariamaisiais apklaustų J. A., N. Ž., liudytojų I. Č., A. J., S. K., I. Č., N. K. parodymais, kuriuos patvirtina ir N. Ž., N. K., R. J. atžvilgiu priimti teismų nuosprendžiai ir baudžiamieji įsakymai, taip pat byloje esančių įmonių V. F. V. V. V. V. UAB E.“ buhalterinių dokumentų, šių įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimo, specialistų išvadų duomenimis nustatyta, kad: V. V. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo iki 2008 m. gegužės mėnesio išrašė 3 fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias neva pardavė UAB „E.” automobilių katalizatorių už 945 475 Lt, tarp jų 144 225 Lt PVM; V. V. 2008-06-25 išrašė fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą serija BLKS Nr. 0000294, pagal kurią neva pardavė UAB „E.” automobilių katalizatorių už 182 900 Lt, tarp jų 27 900 Lt PVM; V. Š. 2008-09-25 išrašė fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą serija RAV Nr. 000001, pagal kurią neva pardavė UAB „E.” automobilių katalizatorių už 100 300 Lt, tarp jų 15 300 Lt PVM. E. K., V. K., J. A., R. V., M. K., N. Š. patvirtino, kad UAB „S.”, UAB „B.”, V. Š. išgryninti pinigai, kuriuos šioms bendrovėms pervesdavo UAB „E.”, grandine per R. V. (išskyrus V. Š. epizodą), J. A., V. K. buvo perduodami S. R., kuris juos perduodavo E. K., atskaičius atlygį už fiktyvių sąskaitų surašymą. E. K. teigimu, kas konkrečiai išgrynindavo pinigus jis nežino, bet jam juos atiduodavo S. R.. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad E. K. nurodymu, V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad šio pateiktose minėtose V. V. V. V. V. Š. sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai V. F. parduotos nebuvo ir minėtos sąskaitos yra netikros, įtraukė jas į V. F. buhalterinę apskaitą, po to, šių netikrų dokumentų pagrindu, E. K. nurodymu į V. F. 2008 m. kovo – birželio, rugsėjo mėn. PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM. E. K., žinodamas, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, nurodė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui elektroniniu būdu pateikti minėtas netikras PVM deklaracijas VMI, o šis 2008-06-09, 2008-07-17, 2008-07-18, 2008-07-31, 2008-10-23 pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus darbuotojams.

284Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti sandoriai tarp UAB V.“ ir bendrovių „S.“, UAB „R. t.“ , taip pat ir tarp „UAB“ E.“ ir bendrovių „S.“, V. V. V. Š. realiai nevyko, o kai kurios iš minėtų įmonių (pavyzdžiui, V. V. realiai veiklos nevykdė, taigi, galėjo tik per jas kuruojančius asmenis ir realios įtakos jų valdymui neturinčius asmenis (statytinius) imituoti ekonominę – ūkinę veiklą, tuo pačiu kurti dokumentus, kurie tokią veiklos imitaciją pridengtų. Pažymėtina, kad pridėtinė vertė yra sukuriama, tik vykdant ekonominę – ūkinę veiklą. Kai tokia veikla nėra vykdoma, pridėtinė vertė nėra sukuriama, taigi nekyla abejonių, kad subjektui, kuris neatlieka realių veiksmų, jokio pagrindo kompensuoti pridėtinės vertės mokestį, kurį jis neva sumokėjo pirkdamas prekę, nėra. Akcentuotina, kad ekonominę – ūkinę veiklą patvirtina ne dokumentai, o realūs veiksmai, kuriuos vienas ar kitas ūkio subjektas atlieka. Konkrečių veiksmų atlikimas turi būti fiksuojamas teisės aktuose nustatytos formos ir turinio dokumentuose. Kadangi V. V. UAB „R. t.“ , V. V. UAB E.“ nepardavė jokių automobilių išmetamųjų dujų sistemos bakelių, tai V. V. V. V. UAB E.“ santykyje su V. F. o V. V. UAB „R. t.“ santykyje su Ž. T. neatliko jokių realių ekonominių – ūkinių veiksmų. Tiek „V.“, tiek „E.“ prekes faktiškai įsigijo praeityje, daugiausia iš fizinių asmenų, šių sandorių niekur neįformindamos. Šią aplinkybę teisme patvirtino ne tik šių įmonių vadovai E. K., G. Z., bet ją žinoję nurodė ir S. R., V. K., R. V., taip pat jų surastų įmonių vadovai A. N., A. D., A. N..

285Kaip jau minėta, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog suklaidindamas kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, įgyja turtinę teisę, panaikina arba išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori. Kaltinamasis E. K. teisme nurodė, kad suvokė, jog užsiima neteisėta veikla, tačiau tuo metu neturėjo galimybės elgtis kitaip, nes tokia buvo šio verslo terpė, be to, jo nuomone, V. F. PVM mokėti neturėjo, nes tokią pareigą turėjo automobilių katalizatorius jai pardavusios įmonės. Kiti kaltinamieji teisme taip pat nurodė, kad suprato, jog veikia neteisėtai bei pripažino, kad iš minėtos veiklos norėjo užsidirbti, tačiau, iškyrus A. D., visi neigė, siekę sukčiauti PVM mokėjimo srityje. Kaltinamieji S. R., V. K. nurodė, kad buvo įsitikinę, jog PVM bus sumokėtas.

286Teismui nekyla abejonių, kad visi pagal BK 182 str. 2 d. kaltinami bendrinikai suvokė ir žinojo, kad iš tikrųjų sandoriai vyko ne tarp PVM sąskaitas faktūras išrašančių įmonių ir atitinkamai Ž. T. ar V. F. o tarp pastarųjų įmonių ir fizinių asmenų (kad problema buvo būtent anksčiau įvykusių sandorių tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų įforminimas, teisme nurodė ir kaltinamieji). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi kaltinamieji byloje nagrinėjamu laikotarpiu turėjo verslo patirties, jame aktyviai dalyvavo, daugelis buvo įmonių vadovai, akcininkai. E. K. ir S. R. dar nuo darbo Ž. T. laikų žinojo sukčiavimo schemą. V. K. „problemą“ buvo paaiškinęs S. R., po to jis (V. K.) kreipėsi dėl įmonių, galinčių surašyti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras suradimo į pažįstamą J. A., su kuriuo iš anksčiau turėjo verslo reikalų. Per J. A. buvo susitikta su R. V., kuriam paaiškinta, kad reikia įmonių, galinčių surašyti fiktyvias sąskaitas faktūras, o pastarasis iš pradžių pasiūlė V. V. kurios faktinis vadovas buvo, vėliau ir kitas įmones, tarp jų ir veiklos nevykdančią V. V. Nors R. V. nebuvo nei vienos iš kaltinime minimų įmonių darbuotojas ar akcininkas, tačiau faktiškai vadovavo „S.“, „B., davė nurodymus oficialiems įmonių vadovams, be to, jo paties teigimu, kaltinime nurodytu metu aktyvai užsiėmė verslu, įmonių pirkimu-pardavimu, turėjo savo įmonių. A. N., A. D., A. N. buvo įkūrę UAB „R. t.“ , jai vadovavo, buvo pasiskirstę savo veiklos barus, taip pat įsteigę kitą juridinį asmenį – V. Š. Atsižvelgiant į kaltinamųjų patirtį versle, jų statusą įmonėse, neįtikinami atrodo V. K., S. R., V. K., R. V., A. N., A. N. argumentai apie tyčios sukčiauti nebuvimą. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad visi kaltinamieji, kurie byloje kaltinami PVM sukčiavimu, sąmoningai dalyvavo nusikalstamame procese, apimančiame skirtingus ūkinius finansinius veiksmus fiktyvių pirkimų pardavimų grandinėje. Pažymėtina ir tai, kad tiek G. Z., tiek E. K. nurodė, jog jie, kaip įmonių vadovai, susitikdavo asmeniškai su visais fiktyvias sąskaitas išrašyti sutikusių įmonių atstovais, pasirašydami sutartis aptardavo susitarimo sąlygas. Kaltinime minimų įmonių vadovai (taip pat ir neformalūs) bei vidiniais ryšiais su įmonėmis nesusiję asmenys suprato, kad nesant realių sandorių, negali būti surašomi dokumentai, pervedami pinigai, jie didelėmis sumomis išgryninami, perduodami (to niekur neužfiksuojant) pasitelkiant bendrininkų grandinę, kurių kiekvienas buvo suinteresuotas už savo atliktus veiksmus, kaip indėlį į bendrą nusikalstamą rezultatą, gauti atlygį iš fiktyvių sandorių pagrindu pervestų pinigų (tarp kurių ir PVM) sumų. Akivaizdu, kad minėtas atlygis bendrininkams ir galėjo būti mokamas būtent dėl to, kad buvo naikinamos juridinių asmenų prievolės valstybei sumokėti dideles pinigų sumas. Uždarame rate sudaryti verslo logikos požiūriu nepateisinami sandoriai, rodo, kad juos sudarę asmenys suprato, jog veikia fiktyviai siekdami bendro tikslo, sudaryti galimybę apgauti valstybę. Pažymėtina ir tai, kad iš kaltinamųjų parodymų, jų veikimo būdo, intensyvumo matyti, jog minėti fiktyvūs sandoriai buvo sudaryti ne dėl aplaidumo, o sąmoningai – siekiant gauti sutartą neteisėtą atlygį. Nurodytų aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamieji suvokė ir žinojo, jog įmonių atstovų pagal pateiktus duomenis paruoštos ir per bendrininkų grandinę Ž. T. ir V. F. vadovams pateiktos suklastotos PVM sąskaitos faktūros bus įtrauktos į jas įsigijusių įmonių buhalterinę apskaitą (nes tuo tikslu jos ir buvo perkamos), tokiu būdu šių fiktyvių dokumentų pagrindu bendrovės įgaus galimybę įtraukti į atskaitą fiktyviai sukurtą pirkimo PVM, taip įgydamos teisę jo dydžiu mažinti mokėtiną PVM.

287Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad visi bendrininkai, dalyvavę sukčiavimo mechanizme, buvo suinteresuoti gauti neteisėtą naudą. Iš kaltinamųjų S. R., R. V. teisme duotų parodymų, jiems patikrinti perskaitytų kaltinamojo V. K., J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, jog už suvedimą su įmonėmis, duomenų, reikalingų fiktyvioms PVM sąskaitoms faktūroms išrašyti perdavimą, išgrynintų pinigų perdavimą, atsiskaitant su grandinėje dalyvavusiais asmenimis, jiems buvo pasiūlytas ir sumokėtas atlygis, t. y. tam tikras procentas grynaisiais nuo sandorių sumų. Atlygį už tai, kad ruošė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, išgrynino pervestus pinigus gavo ir PVM sąskaitas faktūras surašiusių įmonių vadovai, kurie žinojo, kad jokie sandoriai nevyksta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiktyvias sąskaitas faktūras išrašiusiomis įmonėmis buvo skubama atsikratyti, parduodant jas fiktyviems akcininkams (tai patvirtino kaltinamasis A. D., liudytoja N. K., M. K., kurių parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklaustų N. Ž., N. M., I. L. parodymus ir jų atžvilgiu priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais) nustatytas aplinkybes), taip pat buvo siekiama atsikratyti šių įmonių dokumentais. Teisme S. R., V. K., E. K. nurodė, kad jautė tam tikrą nepasitikėjimą surastomis įmonėmis. Vėliau kilo įtarimų, kad šios nemoka PVM, tai buvo bandoma aiškintis per S. R., toliau – per V. K. R. V.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek S. R., tiek V. K. ir R. V. teigė, kad jie buvo reikalingi tam, kad surastų galinčias PVM sąskaitas faktūras išrašyti įmones, tačiau minėti kaltinamieji negalėjo paaiškinti, kam jų paslaugos buvo reikalingos po to, kai minėtos įmonės buvo surastos, o įmonių vadovai susitiko ir pabendravo tiesiogiai tiek su G. Z., tiek su E. K..

288Kaltinamieji S. R., V. K. ir R. V., menkindami savo vaidmenį nurodė, kad buvo tiesiog tarpininkai tarp įmonių, vežiojantys dokumentus ir pinigus, tačiau tai paneigia byloje surinktų įrodymų analizė. E. K. nurodė, kad suprato S. R. dalyvavimą schemoje, kaip garantą, kad viskas tarp įmonių vyks sklandžiai, nes santykiai tarp senų pažįstamų dar nuo darbo UAB „V.“ laikų buvo grindžiami pasitikėjimu, veikimo schemos žinojimu. Iš paties S. R. parodymų matyti, kad žinojo neteisėtos veiklos mechanizmą, jį aptarė su G. Z., vėliau – E. K.. Būtent S. R. paaiškino, kaip bus veikiama, V. K., nurodydamas, kokio atlygio šis ir jo rasti žmonės gali tikėtis. Per S. R. surastoms įmonėms buvo perduodami duomenys, reikalingi fiktyvių PVM Sąskaitų faktūrų surašymui, ir grąžinami išgryninti pinigai atitinkamai G. Z. ar E. K..

289V. K. subjektyvinės pusės požymių buvimą patvirtina iš dalies ir jo parodymai, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai, jais nustatytų faktinių aplinkybių visuma. V. K. teisme nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo nieko nusikalstamo, jis tiesiog vežiojo „papkutę“, kurios turinio nežinojo, nepaisant to, paties kaltinamojo teigimu, jis bijojo būti užfiksuotas. Be to, iš V. K. parodymų matyti, kad S. R. jam iš karto paaiškino, kad įmonėms, kurios neformina katalizarorų supirkimo iš fizinių asmenų, reikalingos įmonės fiktyviems sandoriams įforminti, o jis (V. K.) turės tas įmones surasti, rūpintis dokumentais. Tuo klausimus jis kreipėsi į J. A., turėjusį daug pažinčių verslo pasaulyje. Teisme V. K. savo vaidmenį menkino, paaiškindamas, kad tiesiog nežinia ką vežiojo, tačiau vėliau, paneigdamas šį teiginį, nurodė, kad jis turėjo gauti procentus už dokumentų vežiojimą ir konkretizavo, kad vežiojo dokumentus apie 4 mėn. Iš V. K. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad jis tiksliai nurodė, ką būtent perduodavo (dokumentus ir pinigus), paaiškino, kaip jis ir J. A. patys paskaičiuodavo savo procentą nuo „apiforminto sandorio sumos“. Apie tai, kad jis ne tik suprato ką, kaip tarpininkas, vežioja, tačiau ir žinojo konkrečias detales apie tarp įmonių sudaromus sandorius, jų pasirašymo aplinkybes, pervedamus ir išgryninamus pinigus, patvirtina byloje esantys telefoninių pokalbių duomenys. Iš jų matyti, kad tarp V. K. ir S. R. vyko nuolatinis bendravimas apie priedangos įmones, dokumentų ir pinigų perdavimus, derinami susitikimai. V. K. kalba apie konkrečias detales, susijusias su dokumentų turiniu, pinigų pervedimo operacijomis. Pavyzdžiui, S. R. klausia V. K., ar pinigai bus pervesti per banką, o šis iš karto susisiekia su J. A., aiškinasi minėtą informaciją (T. 26, b. l. 19-26). Teisme V. K. išdėstė poziciją, kad jis nesigilino į detales, nebendravo su kitais bendrininkais (išskyrus su S. R. ir J. A.), tačiau nutyli, kad yra bendravęs su E. K. (telefoninio pokalbio metu jis primena E. K., kad buvo pas jį atvykęs su draugu, atvežė jam „papkutę“, nurodo, kad jam reikalingas vienas konkretus dokumentas iš „papkutės“( T. 26, b. l. 62-63). Atkreiptinas dėmesys ir į jo pozicijos prieštaringumą. Nors V. K. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo įtakoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau tai vertintina, kaip gynybinė versija, nes minėtus parodymus jis patirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur buvo apklausiamas, dalyvaujant advokatui, V. K. gynusiam ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus faktinius duomenis.

290Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad visi kaltinamieji suprato, jog bendrai dalyvauja neteisėtoje veikloje, nes išrašomi dokumentai (sąskaitos faktūros) fiktyviems sandoriams, šių sąskaitų faktūrų pagrindu pervedami pinigai, kurie išgryninami tiek fiktyvių, tiek ir realią veiklą vykdančių įmonių vadovų ir šiems bei tarpininkams pasiėmus savo atlygį grąžinami grandine E. K. ar G. Z.. Visi asmenys, kurie byloje kaltinami, kad veikdami bendrininkų grupėmis padarė BK 182 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, nurodė, jog žinojo kad tokiu būdu bus įforminami praeityje įvykę sandoriai su fiziniais asmenimis, o įmonės „S.“, „B.‘, „E.“ UAB „R. t.“ jokių katalizatorių neparduos, tuo pačiu V. F. ir „V.“ minėtų prekių iš jų nepirks. Kaltinamiesiems, kurie ne vienus metus dalyvavo versle, buvo įmonių vadovai, akcininkai, buvo žinoma, kad tokiais fiktyviais dokumentais, kuriuose nurodyti neįvykę sandoriai dėl prekių, kurios parduotos nebuvo, tačiau, nepaisant to, už jas pervedant dideles sumas pinigų, kurie būdavo išgryninami ir vėl grąžinami pirkėjui, prieš tai kiekvienam schemos dalyviui už savo dalyvavimą sukčiavimo grandinėje gavus atlygį, bus gauta neteisėta mokestinė nauda. Kaltinamieji suvokė, kad minėti fiktyvūs dokumentai, kurių pagaminime ir pateikime jie, kaip schemos dalyviai dalyvavo, tam ir buvo reikalingi, kad būtų įtraukti į įmonių, pirkusių tokius fiktyvius dokumentus, buhalterinę apskaitą, kad jie bus pateikti VMI, ir to pasekoje bus padidintas pirkimo PVM, sumažintas mokėjimo PVM, taip panaikinant didelės vertės juridinių asmenų prievolę valstybei. Visi kaltinamieji to siekė, nes iš šios veiklos turėjo naudą, nuo fiktyviose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, pinigus išgryninus, priklausė jų atlygis.

291Teismas kritiškai, kaip siekimą palengvinti savo kaltę, vertina kaltinamųjų ir gynybos parodymus, jog nebuvo siekiama sukčiauti PVM mokėjimo srityje, o vykdant šią veiklą, tiesiog norėta legalizuoti Ž. T. ir UAB E.“ sandorius su fiziniais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PVM atskaitos tvarką reglamentuoja 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 58 str. I dalies 1 p. nuostatos, pagal kurias PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Šio įstatymo 64 str. 1 d. nustatyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui įforminti. Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Teismų praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-355/2004). Pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent nurodytas subjektas dokumente nurodytomis sąlygomis atlieka nurodytą ūkinę operaciją. Nustačius, jog PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad vienas iš PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys, neatitiko tikrovės. Minėti dokumentai, išankstiniu bendrininkų susitarimu, buvo suklastoti sąmoningai, turint tikslą šiuos duomenis naudoti buhalterinės atskaitomybės dokumentuose.

292Kaltinamųjų E. K., S. R., V. K. argumentas, kad pagal fiktyvias sąskaitas faktūras PVM mokestį biudžetui turėjo sumokėti Ž. T. atveju – UAB „S.” bei UAB „R. t.“ , o V. F. atveju – V. V. V. V. ir V. Š. todėl jie nepadarė jokios žalos valstybei, nepagrįstas. Visų pirma, fiktyvias sąskaitas išrašiusių įmonių atstovai (N. Š., R. V., A. N., A. D., R. J., A. S.) nenurodė, jog su jais buvo tartasi, kad PVM mokestį mokės PVM sąskaitas faktūras išrašiusios įmonės. Kita vertus, nagrinėjamu atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvnirtintu turinio viršenybės prieš formą principo, pagal kurį esminę reikšmę sprendžiant dėl sandorio realumo ir iš to kylančios mokestinės pareigos turi ne formali sandorio išraiška (dokumento surašymas), o sandorio turinys. Kadangi nustatyta, jog kaltinime minimos PVM sąskaitos faktūros netikros, o pagal PVMo įstatymo 3 straipsnio nuostatas pareiga mokėti PVM kyla tik realiai prekes ar paslaugas tiekusiems asmenims, todėl nesant pridėtinės vertės mokesčio objekto – suteiktos prekės ar paslaugos, V. V. „B.“, „E.“ UAB „R. t.“ nekilo pareiga mokėti PVM, o, iš kitos pusės, tariamą prekių pirkimą buhalterinėje apskaitoje apskaitę asmenys neįgijo teisės į PVM atskaitą- fiktyvūs sandoriai nepanaikino jų pareigos teisingai deklaruoti ir tinkamai sumokėti PVM, nors šiais fiktyviais sandoriais to buvo siekiama. Byloje esančiais anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji E. K., S. R., V. K. bei R. V. žinojo, jog atitinkamai pagal minėtas bendrovių „S., „B.“, „E.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras jokios ūkinės operacijos su UAB ,,E.“ nevyksta, o G. Z., S. R., V. K., R. V. A. N., A. D. bei A. N. žinojo, kad atitinkamai pagal bendrovių „S.“, UAB „R. t.“ „išrašytas PVM sąskaitas faktūras jokios ūkinės operacijos su UAB ,,V.“, nevyko. Taigi, aukščiau aptartais veiksmais buvo siekiama ne realaus prekių įsigijimo, prisiimant visus iš to kylančius mokestinius įsipareigojimus, o priešingų tikslų – neteisėtos mokestinės naudos gavimo, kuria suinteresuoti buvo visi šios nusikasltamos schemos dalyviai.

293Dėl bendrininkavimo

294Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, dėl to visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-394/2008).

295Byloje surinktais, teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad pagal BK 182 str. 2 d. kaltinami asmenys veikė bendrinikų grupėmis, sutartinai,siekė bendro rezultato, žinojo ir suprato savo vaidmenį. E. K. ir G. Z. patvirtino buvus susitarimą su S. R. dėl įmonių fiktyvioms sąskaitoms faktūroms išrašyti suradimo ir šios veiklos koordinavimo. Šis patvirtino tuo klausimu kreipęsis į V. K.. Apie bendrus susitikimus ir susitarimus, dalyvaujant V. K. ir R. V. yra parodęs J. A.. E. K. parodė, kad buvo tiesiogiai bendravęs su visų tarimus sandorius forminusių įmonių vadovais, aptaręs sutarties sąlygas, tokio susitikimo buvimą patvirtino ir N. Š., R. V., M. K.. Pažymėtina ir tai, kad nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nors S. R., V. K., R. V. patys PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėjo, tačiau dalyvavo darant nusikalstamą veiką: R. V., kaip faktinis V. V. ir V. V. vadovas duodamas nurodymus dėl fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų paruošimo ir pasirašymo N. Š. ir, per M. K., N. Ž., taip pat V. V. V. V. UAB „R. t.“ atveju perduodamas sutartims surašyti reikalingus duomenis, rekvizitus, duodamas nurodymus išgryninti pinigus ir išgrynintų pinigų dalį, atskaičius sutartą procentą, grąžindamas per J. A., V. K., S. R. įmonių Ž. T. „E.“ vadovams; S. R., V. K. dalyvavo tiek panaikinant Ž. T. naudai, tiek V. F. naudai turtines prievoles sumokėti PVM, perduodami atitinkamai iš G. Z., ar E. K. gautus sutartims surašyti reikalingus duomenis, rekvizitus, pačias sutartis pasirašyti įmonių vadovams, taip pat perduodami išgrynintus pinigus, už tai abiem atvejais pasiimdami savo procentą, kaip atlygį. Pažymėtina, kad duomenys, kuriuos reikėjo įrašyti į netikrus dokumentus, netikri dokumentai ir pinigai tiek Ž. T. tiek V. F. sukčiavimo atveju buvo perduodami grandine, todėl be S. R., V. K., R. V. dalyvavimo ir jų veiksmų nusikaltimai nebūtų buvę padaryti, nes įmonių V. V. V. V. UAB „R. t.“ , V. Š. vadovai nebūtų žinoję apie Ž. T. ar V. F. reikalingas neteisėtas paslaugas, bei nebūtų sutikę dalyvauti šiame nusikalstame susitarime. Nors UAB „R. t.“ fiktyvias PVM sąskaitas faktūras išrašė ir pasirašė tik UAB „R. t.“ direktorius A. D., tačiau šį planą jam ir A. N. perdavė A. N., sužinojęs veikimo schemą iš R. V.. Būtent A. N. R. V. perduodavo PVM sąskaitų faktūrų surašymui reikalingus duomenis, o A. D., kartu su A. N. išgryninus pinigus, sutartus procentus nuo sandorio sumos atsiskaičiavus ir pasidalinus, likusi pinigų dalis A. N. buvo perduodama daugeliu atveju R. V.. Visi trys kaltinamieji nurodė, kad faktiškai UAB „R. t.“ buvo visų trijų, jie kartu priimdavo sprendimus, ir, nors įmonėje dirbo daugiau darbuotojų, tačiau pelną dalindavosi visuomet trise. Sprendimas dalyvauti nagrinėjamoje veikloje buvo priimtas visų trijų sutikimu, sutarta, kad atlygis už ją bus dalinamas visiems trims lygiomis dalimis. Kaltinamasis A. N. pats UAB „R. t.“ dokumentų neklastojo, tačiau iš aptartų įrodymų matyti, kad veikiama buvo su juo susitarus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. N. nurodė, jog niekuomet įmonėje nematęs katalizatorių, tačiau už juos pinigus gaudavęs, nes buvo toks susitarimas, kad pinigus dalinsis visi. Jis iš minėtos veiklos gavo 4 ar 5 tūkstančius Lt. Akivaizdu, kad dalyvaudamas A. D. išgryninant dideles pinigų sumas už įmonėje nesančių automobilių katalizatorių pardavimą, A. N. suprato, jog jo gaunama dalis, nuo išgrynintų pinigų, nėra teisėtu pagrindu gaunamas jo, kaip įmonės darbuotojo atlygis, nepaisant to, jis ėmė minėtus pinigus, taip realizuodamas objektyviuosius nusikaltimo požymius. Darytina išvada, kad visų minėtų bendrininkų, dalyvavusių nusikalstamoje ekonominėje schemoje, bendra tyčia apėmė mokestinės naudos įgijimą ir norą ją gauti. Pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

296Byloje nustatyta, kad kaltinamieji BK 182 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdami skirtingų sudėčių bendrininkų grupėmis: E. K., S. R., V. K., R. V., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, juridinio asmens V. F. naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti PVM, pagamino netikrus dokumentus (sąskaitas faktūras) bei juos panaudojo, suklastojo tikrus dokumentus (PVM deklaracijas) ir juos panaudojo, apgaule V. F. naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėtino PVM; S. R., V. K., R. V. veikė bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, taip pat G. Z., taip pat UAB „Reklamos tiltas“ atveju ir su A. N., A. D., A. N., juridinio asmens Ž. T. naudai panaikindami turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti PVM, pagamindami netikrus dokumentus (sąskaitas faktūras) bei juos panaudodami, suklastodami tikrus dokumentus (PVM deklaracijas) ir juos panaudodami, apgaule Ž. T. naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėtino PVM. Bendra kelių asmenų veikla, dėl to visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-394/2008).

297Nustatyta, kad kaltinamųjų veika reiškėsi kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas, pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus, juos panaudojant. Teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaita faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šių suklastotų PVM sąskaitų - faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Tokios asmens veikos, kurios reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM kvalifikuojamos kaip sukčiavimas išvengiant (panaikinant) turtinę prievolę (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-322/2013). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 str. 2 d.

298Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką į biudžetą dėl apgaulės nesumokėta PVM dalis nelaikytina valstybės nuosavybėje esančiu turtu, todėl asmens veiksmai, kai apgaule išvengiama šio mokesčio sumokėjimo, negali būti vertinami kaip svetimo, t. y. valstybei nuosavybės teise priklausančio, turto įgijimas apgaule. Vadinasi, PVM sukčiavimo bylose, jeigu sukčiavimas padaromas siekiant likviduoti ar sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais, neturi būti vertinama kaip svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas apgaule (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-112/2012; Nr. 2K-379/2012) Atsižvelgiant į tai, kaltinimas E. K., S. R., V. K., R. V., A. N., A. D., A. N., dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule šalintinas, kaip perteklinis. Šį požymį pašalinus iš kaltinimo, E. K., S. R., V. K., R. V., A. N., A. D., A. N. laikomi kaltais dėl to, kad atitinkamai UAB “Edinga“ bei Ž. T. naudai panaikino didelės vertės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM prievolę.

299Pažymėtina ir tai, kad iš kaltinimo šalintina ir tai, kad E. K., S. R., V. K., R. V., veikė bendrininkų grupe su M. K. bei R. J., kadangi minėtiems asmenims kaltinimai nei pagal BK 182 str. 2 d., nei pagal BK 300 str. 3 d. nebuvo pareikšti. Šį požymį pašalinus iš kaltinimo, laikytina, kad turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens V. F. naudai panaikinti turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti PVM, pagamino netikrus dokumentus (sąskaitas faktūras) bei juos panaudojo, suklastojo tikrus dokumentus (PVM deklaracijas) ir juos panaudojo, apgaule V. F. naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 187 425 Lt (54 282 Eur) PVM kaltinamieji E. K., S. R., V. K., R. V., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas.

300Dėl BK 300 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų

301Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.

302Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir panašiai. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-35/2011).

303Byloje nustatyta, kad V. V. „B.“, „E.“, UAB „R. t.“ vadovai gamino netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus, kad būtų galima panaikinti realiai veiklą vykdančių UAB ,,E.“, Ž. T. prievoles į valstybės biudžetą sumokėti PVM ir išgryninti minėtų dokumentų pagrindu pervestus pinigus. Duomenis, reikalingus fiktyviems dokumentams paruošti, tiek Ž. T. tiek V. F. vadovai pateikdavo S. R., kuris juos perduodavo V. K., o šis per asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, - R. V.. Minėti duomenys, susiję su fiktyvių sandorių turiniu, tokie, kaip tariamai pirktinų automobilių katalizatorių kiekiai, sumos, būdavo pateikiami asmenims kurie gamino fiktyvius dokumentus, t. y. kompiuterine technika į dokumentus duomenis įrašydavo ir juos atspausdindavo R. V. nurodymu N. Š., N. Ž., A. J. nurodymu I. S., UAB „R. t.“ atveju - A. D., bendru susitarimu su A. N. ir A. N.. UAB ,,E.“ ir Ž. T. direktorių nurodymu netikrų dokumentų pagrindu į V. V. „B.“, „E.“, UAB „R. t.“ bankines sąskaitas pervedus netikruose dokumentuose nurodytas pinigų sumas, minėtus pinigus išgrynindavo šių bendrovių atstovai (V. V. atveju – N. Š., UAB „B. – N. Ž., V. Š. – R. J., UAB „R. t.“ A. D.). Minėti pinigai per tarpninkus – R. V., asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, V. K. būdavo perduodami atitinkamai G. Z. ar E. K.. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tiek V. F. atveju – E. K., tiek Ž. T. atveju – G. Z., perduodavo S. R., šis V. K., kuris per asmenį, kuriam mirus baudžiamasis procesas nutrauktas, - R. V. duomenis, dokumentus, o įmonių V. V. „B.“, „E.“, UAB „R. t.“ atstovai, taip pat ir A. D. pagal susitarimą su A. N. ir A. N., gamino netikrus dokumentus, šiuos dokumentus pasirašinėjo , jų pagrindu grynino iš V. V. „B.“, „E.“, UAB „R. t.“ sąskaitų UAB „V.“ ar V. F. percestus pinigus.

304Byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad veikdami bendrininkų grupe kaltinamieji E. K., S. R., V. K., R. V., su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, vykdydami išankstinį sumanymą ir turėdami tikslą sukčiauti mokesčių mokėjimo srityje pagamino netikrus dokumentus (sąskaitas faktūras) bei juos panaudojo, netikri dokumentai buvo įtraukti į V. F. buhalterinę apskaitą ir pateikti VMI, dėl to valstybės biudžetui buvo padaryta didelė 187 425 Lt (54 282 Eur) žala.

305Be to, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kad veikdami bendrininkų grupe kaltinamieji S. R., V. K., R. V., veikdami su G. Z. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, o UAB „R. t.“ atveju veikdami bendrininkų grupe ir su A. N., A. N., A. D., vykdydami išankstinį sumanymą ir turėdami tikslą sukčiauti mokesčių mokėjimo srityje pagamino netikrus dokumentus (sąskaitas faktūras) bei juos panaudojo, netikri dokumentai buvo įtraukti į Ž. T. buhalterinę apskaitą ir pateikti VMI. Iš viso valstybės biudžetui buvo padaryta didelė 305 713,08 Lt (88 540,62 Eur) žala.

306Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 straipsnis), paprastai tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis) ir pan. Nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukus į buhalterinę apskaitą, toliau apskaita vykdoma nustatyta tvarka, Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau VMI) pateikiamos PVM deklaracijos. Kadangi į deklaracijas įrašomi duomenys iš suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, šie žinomai neteisingi duomenys pateikiami VMI, taip PVM mokėtojas nepagrįstai sumažina mokėtiną į biudžetą PVM sumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012).

307BK 190 straipsnyje turto vertės išaiškinime numatyta, kad turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, laikytinas didelės vertės turtu. Atsižvelgiant į tai, nurodytų 54 282 Eur ir 88 540,62 Eur PVM prievolių panaikinimas laikytinas sukčiavimu panaikinant (išvengiant) didelės vertės turtinės prievolės. Kaltinamųjų veikos kvalifikuotinos kaip tęstinės, tačiau ir tuo atveju, jei UAB „Reklamos tiltas“ epizodas būtų kvalifikuotos kaip atskiras nusikaltimas, pagal 2008-06-03 PVM sąskaitą-faktūrą serija RT Nr. 000234, 2008-06-17 PVM sąskaitą-faktūrą serija RT Nr. 000244, 2008-06-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija RT Nr. 000245, 2008-06-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija RT Nr. 000250, 2008-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija RT Nr. 000247, PVM nurodoma suma yra 29 985 Eur, t. y. žymiai viršija 250 MGL sumą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 300 str. 3 d.

308Dėl BK 25 str. 2 d. taikymo

309Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant faktines aplinkybes kai nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodoma Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma BK 25 str. 2 d. Minėtame straipsnyje apibrėžta bendrininkų grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, sąvoka, todėl formali nuoroda į BK 25 str. 2 d. neturi reikšmės nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. kvalifikavimui, nes tai yra akivaizdu iš nustatomosios ir aprašomosios nuosprendžio dalių. Aplinkybė „bendrininkų grupė“ gali būti pripažinta BK 60 str. 1 d. numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o dar kitais atvejais gali būti kvalifikuojantis nusikaltimą požymis, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jos nurodyti nebūtina. Atsižvelgiant į tai, nuoroda į BK 25 str. 2 d. šalintina iš nuosprendžio rezoliucinės dalies kaip perteklinė.

310Dėl BK 95 straipsnio taikymo

311BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. Šie terminai apibrėžiami BK XII skyriuje. BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Pagal šio straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Vadinasi, visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis 2K-P-31-746/2016).

312Nagrinėjamu atveju bylos teismo proceso metu suėjo BK 95 straipsnyje,galiojusiame nusikalstamų veikų padarymo metu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), nustatyti terminai BK 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje numatytiems apysunkiams nusikaltimams. Pažymėtina tai, kad asmeniui iki BK 95 straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padariusiam naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

313Nagrinėjamu atveju senaties eiga nutrūko V. K., R. V., A. N., M. K. (V. K. teistas 2014-07-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 str. 4 d. (baudžiamąjį nusižengimą padarė 2014-01-09), R. V. 2015-01-09 baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų padarytų 2011 m. rugpjūčio mėn., A. N. – teistas 2011-06-14 nuosprendžiu pagal BK 184 str. 1 d. (nusikalstama veika padaryta 2009-08-04), M. K. – 2013-06-26 nuosprendžiu pagal BK 164 str. (veika padaryta nuo 2011-01-12 iki 2013-01-28).

314Nors N. Š. buvo teista 2013-12-23 nuosprendžiu, tačiau dėl nusikalstamų veikų padarytų nuo 2007-10-22 iki 2008-01-25, todėl jos atžvilgiu senaties eiga nenutrūko.

315Atsižvelgus į tai, kas paminėta byla E. K., S. R., A. N., A. D. pagal BK 300 str. 3 d. nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

316Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

317Byloje kaltinimai pagal BK 222 str. 1 d. pareikšti V. F. vadovui E. K., UAB „Reklamos tiltas“ vadovui A. D., V. Š. vadovams A. N. ir A. N., be to, R. V. ir N. Š., kad veikdami bendrininkų grupe apgaulingai tvarkė V. V. buhalterinę apskaitą, R. V. ir M. K., kad veikdami bendrininkų grupe su N. Ž., apgaulingai tvarkė V. V. buhalterinę apskaitą.

318Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Dalis nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių (tarp jų ir dalykas) blanketinio pobūdžio, dėl to veikos kvalifikavimo procese, siekiant suvokti nusikaltimo sudėties požymius, būtina analizuoti teisės šaltinių, į kuriuos nukreipta blanketinė norma, turinį.

319Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 4 str. buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Vadovaujantis minėto įstatymo 6 str. 2 d., į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, o 12 str. 1 d. nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

320Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi – tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-648/2016, 2K-454/2012, 2K-379/2012, 2K-376/2012).

321Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 str.), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 str.), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 str.). Šie nusikaltimai tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas). Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas - faktūras apie neva pirktas prekes ar paslaugas ir jų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų - faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lemia ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsiranda ne vienu metu, sukelia vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų - faktūrų įtraukimas įa įmonės buhalterinę apskaitą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012).

322Dėl apgaulingo V. F. buhalterinės apskaitos tvarkymo

323Byloje aukščiau aptartais įrodymais (tarp jų ir kaltinamojo E. K., liudytojos S. K. parodymais, specialisto išvada) nustatyta, kad E. K., žinodamas, jog pagal pateiktas kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė V. F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniu, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką bei nurodė juos įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. Buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti V. F. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-03-17 iki 2008-09-25. Teismų praktikoje tyčinis realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į buhalterinę apskaitą laikomas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos apgaulingu tvarkymu. E. K., nurodytu laiku buvo minėtos bendrovės vadovas, turintis pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma per kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nesuvokiančią bendrovės darbuotoją (finansininkę), kadangi kaltinamasis jai pateikdavo suklastotus dokumentus, jai apie tų dokumentų netikrumą nieko nežinant. Tais atvejais, kai kaltininkas, veikia per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, jis atsako kaip nusikaltimo vykdytojas, todėl šioje dalyje E. K. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstas, tačiau byla šioje dalyje nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminui.

324Dėl apgaulingo UAB „R. t.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo

325Byloje nustatyta, kad A. D., būdamas UAB „R. t.“ direktorius, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-08-27 į kaltinime minimų UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. t.“ tariamai pardavė Ž. T. naudotus automobilių išmetamųjų dujų bakelius, be to jis, vykdydamas A. N. nurodymus į kaltinime minimus į PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „R. t.“ tariamai pardavė AB „G.“ filialui prekes ir paslaugas, po to pasirašęs UAB „R. t.“ PVM sąskaitų faktūrų blankuose kaip UAB „R. t.“ direktorius, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė A. N. ir A. N.. Be to, A. D., pripažindamas savo veiką, taip pat paaiškino, kad bijant gręsiančios atsakomybės bei galimų įmonės veiklos tikrinimų, buvo sukurtas planas įmone atsikratyti, tariamai ją parduodant A. N. surastai N. K., kuriai jis (A. D.) perdavė įmonės banko sąskaitų čekių knygeles. Kas paskui buvo su UAB „Reklamos tiltas“ dokumentais, kurie neva tai buvo perduoti N. K. pagal perdavimo-priėmimo aktą, jis nežino. Su akcijų perrašymu ir dokumentų perdavimu susijusias aplinkybes paaiškino liudytoja N. K., jos nurodytos aplinkybės sutampa su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-27 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo N. K. nuteista pagal BK 223 str. 1 d., nustatytomis aplinkybėmis. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 d. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, pagal kurias uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų. Kadangi dėl A. D. aptartų veiksmų negalima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „R. t.“ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2008-08-27 jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštas kaltinimas laikytinas pagrįstu, tačiau byla šioje dalyje nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminui.

326Dėl apgaulingo V. Š. buhalterinės apskaitos tvarkymo

327Tiek A. N., tiek A. N. pripažino apgaulingai tvarkę V. Š. apskaitą. Remiantis jų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat liudytoju apklausto A. M. parodymais bei jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės 1 teismo 2009-12-10 baudžiamuoju įsakymu nustatytomis aplinkybėmis, specialisto išvadomis dėl V. Š. UAB „G.“ filialo ūkinė finansinės veiklos, kita rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad A. N., nuo 2007-07-17 iki 2008-09-02, o A. N. nuo 2008-09-02 buvo VšĮ direktoriais, savo vadovavimo laikotarpiu turėjusiais teisę atstovauti juridiniam asmeniui.

328A. N. buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog V. Š. PVM sąskaitų faktūrų: 2007-11-09 serija MM Nr. 000001, 2008-02-11 serija MM Nr. 002, 2008-02-29 serija MM Nr. 000003, 2008-02-29 serija MM Nr. 000004, 2008-08-25 serija MM Nr. 000007, 2008-08-28 serija MM Nr. 000008 blankuose įrašyti melagingi duomenys, kad V. Š. tariamai pardavė AB „G.“ filialui prekių ir paslaugų už 66 800 Lt, jas pasirašė kaip V. Š. direktorius, po to vieną šių žinomai netikrų PVM sąskaitų faktūrų egzempliorių pateikė A. N., kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus perdavė AB „G.“ filialo direktoriui A. M., o antrus minėtų PVM sąskaitų faktūrų egzempliorius nurodė V. Š. buhalterei įtraukti į V. Š. buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti V. Š. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2007-11-09 iki 2008-09-02.

329A. N., kuris V. Š. direktoriumi buvo nuo 2008-09-02, Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad V. Š. PVM sąskaitos faktūros 2008-09-30 serija MM Nr. 000013 blanke įrašyti melagingi duomenys, kad V. Š. tariamai pardavė AB „G.“ filialui prekių už 12 478,50 Lt, ją pasirašė kaip V. Š. direktorius, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką vieną šios PVM sąskaitos faktūros egzempliorių perdavė AB „G.“ filialo direktoriui A. M.. Antrą minėtos PVM sąskaitos faktūros egzempliorių, jis, A. N., nurodė V. Š. buhalterei įtraukti į V. Š. buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti V. Š. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2008-09-02 iki 2008-10-21.

330Byloje nustatyta, kad tiek A. N., tiek A. N., žinodami, jog pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, nurodė šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikti V. Š. buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir juos įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad pateiktose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos - faktūros yra netikros, įtraukė jas į V. Š. buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, kad tyčinis realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į buhalterinę apskaitą leidžia daryti išvadą, kad V. Š. teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Iš specialisto išvadų matyti, kad UAB V. Š. neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudodama AB „G.“ filialas vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (minėtose PVM sąskaitose faktūrose vienas iš rekvizitų – ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės) buhalterinėje apskaitoje užfiksavo realiai neįvykusias operacijas, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. 2 d. reikalavimus. Dėl to V. Š. apskaitoje neteisingai atvaizdavo bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma per kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nesuvokiančią bendrovės darbuotoją, kadangi kaltinamieji jai pateikdavo suklastotus dokumentus, jai apie tų dokumentų netikrumą nieko nežinant. Tais atvejais, kai kaltininkas, veikia per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, jis atsako kaip nusikaltimo vykdytojas, todėl darytina išvada, kad kaltinimas A. N. ir A. N. pagal BK 222 str. 1 d. pareikštas pagrįstai. A. N. baudžiamoji byla pagal BK 222 str. 1 d. nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

331Dėl apgaulingo V. V. ir V. V. apgailingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

332Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat daro išvadą, kad R. V. organizavo, o N. Š. ir M. K. apgaulingai tvarkė atitinkamai V. V. ir V. F. buhalterinę apskaitą. Byloje tiek paties R. V. parodymais, tiek kaltinamųjų N. Š. ir M. K. parodymais nustatyta, kad R. V. buvo faktinis V. V. ir V. V. vadovas, kuris teikdavo nurodymus įmonių direktoriams N. Š. ir N. Ž. (per M. K.). Būtent R. V. nurodymu, į kaltinime minimas PVM sąskaitas faktūras buvo įtraukti pastarojo (per V. K., S. R.) iš E. K., G. Z. gauti duomenys, reikalingi fiktyvioms sąskaitoms paruošti, o N. Š. ir N. Ž. pasirašyti dokumentai, R. V. būdavo perduodami Ž. T. ir V. F. direktoriams. Specialistų išvadomis nustatyta, kad V. V. ir V. V. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. R. V. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog buhalterinės apskaitos dokumentai yra netikri, žinodamas, kad minėti dokumentai bus įtraukti į įmonių buhalterines apskaitas, kadangi tai jų nusikalstamos veikos – sukčiavimo PVM mokėjimo srityje mechanizmo sudėtinė dalis, teikdavo iš minėtų įmonių atstovų gautus duomenis, kuriuos N. Š. ir N. Ž. (M. K. nurodymu) įrašydavo į netikras PVM sąskaitas faktūras ir grąžindavo minėtų įmonių atstovams. Nors R. V. ir M. K. nebuvo oficialiai susiję darbo santykiais su nurodytomis bendrovėmis, tačiau be jų aktyvių veiksmų netikri dokumentai nebūtų pagaminti ir perduoti jų atstovams, taigi ir nebūtų buvę įtraukti į buhalterinę apskaitą.

333Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi – tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-648/2016, 2K-454/2012, 2K-379/2012, 2K-376/2012).

334Iš aptarto mechanizmo matyti, kad V. V. atveju R. V. laikytinas organizatoriumi, gi M. K. veiksmai, darant šią nusikalstamą veiką, objektyviai pasireiškė tuo, kad jis padėjo V. V. direktoriui N. Ž. tvarkyti buhalterinę apskaitą, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, duodamas nurodymus, klastoti PVM sąskaitas faktūras, žinodamas, kad realiai jokie bakelių pardavimai nevyksta, tačiau be minėtų objektyviųjų požymių, jo veika pasireiškė ir V. V. dokumentų sunaikinimu. Gi pagal pagal BK 222 straipsnį už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Taigi M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d., nes iš jo parodymų, specialisto išvados, 2009-01-28 tarnybinio pranešimo (T. 7, b. l. 26) matyti, kad sunaikino V. V. buhalterinius dokumentus ir dėl to nebuvo galima nustatyti V. V. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. R. V. veika kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, o M. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

3352009 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/34 „Dėl V. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad UAB „S.", neįvykusioms operacijoms pagrįsti, įforminusi PVM sąskaitas faktūras bendrovėms „E.", „V.", „E.", „P." sudarė galimybę joms susigrąžinti iš biudžeto iš viso 415 953,11 Lt PVM, iš jų: 144 255 Lt – V. F. 202 204,08 Lt – Ž. T. 2 105,08 Lt – V. Š. 67 388,95 Lt – UAB „P.". Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio nuostatą už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. PVM sąskaitose faktūrose įvardytas jas pasirašęs asmuo yra V. V. direktorė N. Š.. Kaltinamoji N. Š., kuri teisme savo kaltės pagal BK 222 str. 1 d. nepripažino, nurodė, jog, kaip V. V. direktorė, pasirašinėjo, o kelis kartus ir pati išrašė PVM sąskaitas faktūras tiek Ž. T. tiek V. F. Minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kurių duomenis jai perduodavo R. V. arba juos gaudavo iš E. K. elektroniniu paštu, ji nurodydavo, kad V. V. parduoda atitinkamai įmonėms „V.“ ar „E.“ automobilių bakelius. Tų bakelių ji nėra mačiusi, tačiau nežinojo, kad realiai V. V. automobilių bakelių nepardavinėja. PVM sąskaitas faktūras atiduodavo R. V., jo tolimesnių veiksmų su šiais dokumentais nežino. Ji matydavo įplaukas į įmonės sąskaitas ir, R. V. nurodymu, paimdavo pinigus iš banko, kartais juos paimdavo ir pats R. V.. Vieną kartą paimdavo 4000 Lt, kitą kartą daugiau, atiduodavo R. V.. Jai tokios didelės įplaukiančių į sąskaitą pinigų sumos įtarimų nekėlė, ji nesuprato apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą. Teismas atkreipia dėmesį į tai ,kad pagal teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-138-139/2016, 2K-437-303/2015, 2K-590/2014, 2K-170/2012, 2K-526/2011, 2K-286/2010, 2K-76/2007). Nors kaltinamoji neigia apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą, tačiau jos tyčią patvirtina byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad N. Š. paruošė ir pasirašė 10 fiktyvių PVM Sąskaitų faktūrų pagal kurias neva V. V. pardavė automobilių bakelius Ž. T. ir 3 fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias neva V. V. pardavė automobilių bakelius V. F. Teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, 2K-561/2010). Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje konstatuota, kad jos pasirašytais dokumentais, sudarytos galimybės įmonėms susigrąžinti iš biudžeto 415 953,11 Lt (120 496,26 Eur) PVM. Be to, N. Š. teiginius apie nepatyrimą įmonių valdymo srityje paneigia ta aplinkybė, kad be V. V. N. Š. vadovavo ir kitai įmonei – UAB „S.“. N. Š. taip pat neigė, kad, siekdama sutrukdyti nustatyti V. V. vykdytą veiklą, ji R. V. nurodymu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė Ž. D., teigdama, kad su juo niekada nebuvo susitikusi. Teismas šiuos jos parodymus vertina kritiškai, nes jie prieštaringi (kaltinamoji vėliau parodė, kad perduodant V. V. dokumentus I. L. buvo ir vyriškis, tik ji nežino, ar tai Ž. D., nes nežino, kaip jis atrodė), be to, jie paneigti kita bylos medžiaga (specialisto išvada dėl V. V. ūkinės finansinės veiklos, ikiteisminio tyrimo metu duotais Ž. D. parodymais, asmens atpažinimo pagal nutrauką protokolu, iš kurio matyti, kad Ž. D. atpažino N. Š., kaip moterį, iš kurios pirko V. V. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-28 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo Ž. D. nuteistas pagal BK 24 tr. 4 d., 302 str. 1 d., I. L. – pagal BK 223 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., I. M. – pagal BK 300 str. 1 d., nustatytomis aplinkybėmis).

336Nurodytos aplinkybės duoda pagrįstą pagrindą teigti, kad N. Š. kaltinimas pagal BK 222 str. 1 d. buvo pareikštas pagrįstai, tačiau jai baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. R. V. veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

337Dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje, 216 str. 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

338Kaltinamasis E. K. bei jo vadovaujama V. F. buvo kaltinami ir pagal BK 202 str. 1 d., 216 str. 1 d.

339E. K. pagal BK 202 str. 1 d. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2008 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, pažeisdamas „Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo“ (2004-04-13 redakcija) 3 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias verstis veikla, susijusia su skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, gali tik supirkėjai, gavę licencijas Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-06 nutarimu Nr. 177 patvirtintų „Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių“ (2004-08-31 redakcija) 3 p. nuostatas, pagal kurias licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas gali būti išduotos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybės įstatymus turinčių teisę verstis ūkine komercine veikla, filialams, nepranešęs mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 str. nuostatą, versliškai ėmėsi komercinės veiklos – netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, turėdamas tikslą perparduoti ir taip gauti pajamų ir tuo pačiu, žinodamas, kad šios pajamos yra apmokestinamos, jų neapskaityti, nedeklaruoti bei nemokėti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, o būtent: 2008 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, aikštelėje, esančioje Nemėžio kaime, Vilniaus r., veikdamas kaip fizinis asmuo, nurodė O. M., nieko nežinančiam apie jo nusikalstamą veiką ir veikiančiam kaip fizinis asmuo, nesurašant pirkimo dokumentų iš fizinių asmenų supirkti naudotus automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelius, O. M., vykdydamas E. K. nurodymus, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą sumą, nesurašydamas jokių pardavimo, pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, nesumokėdamas mokesčių, iš jų ir pirkimo PVM, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3 550 vnt. naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių.

340Kaltinimas pagal BK 20 str. 2 d., 202 str. 1 d. buvo pareikštas ir E. K. vadovaujamai įmonei – V. F. nurodant, kad juridinis asmuo, atstovaujamas E. K., kuris nuo 2007-04-16 būdamas įmonės direktorius, turėjęs teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas V. F. naudai ir interesais, neteisėtai, stambiu mastu, vertėsi ūkine komercine veikla, kurią turi teisę vykdyti tik licenciją turintys juridiniai asmenys. Ši neteisėta veika pasireiškė E. K. nurodymu O. M. neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 3 550 vnt. naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių.

341Pirmiausiai, teismas atkreipia dėmesį į kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų E. K. ir V. F. prieštaringumą. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad E. K., įgydamas prekes, veikė kaip fizinis asmuo, o jas įteisindamas V. F. buhalterinėje apskaitoje panaudojant suklastotus dokumentus – jau kaip juridinio asmens V. F. vadovas šios įmonės naudai. Sistemiškai vertinant abiem asmenims pareikštus kaltinimus, nėra aišku, ar E. K. veikė kaip fizinis asmuo ar kaip juridinio asmens vadovas šio naudai arba interesais. Formuluojant kaltinimą juridiniam asmeniui, neatsižvelgta į tai, kad V. F. kaltinime nurodytu laiku turėjo licenciją verstis veikla, susijusia su skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu. Vertinant šiuo aspektu, paminėti kaltinimai yra nelogiški ir prieštaringi, nes iš E. K. veiksmų sekos išplaukia vienareikšmė išvada, kad įgyjant naudotus automobilių bakelius, t. y. E. K. duodant nurodymus įmonės darbuotojui O. M. juos supirkti iš fizinių asmenų, kaltinamasis veikė kaip juridinio asmens vadovas, gi jo vadovaujama V. F. turėjo licenciją verstis tokia veikla. Darytina išvada, kad pareikštame kaltinime yra dirbtinai išskaidyti E. K. veiksmai, t. y. dėl neteisėto 3 550 vnt. naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių įgijimo jis kaltinamas, kaip fizinis asmuo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, bet kartu kaltinamas, veikęs juridinio asmens V. F. naudai, pateikiant kaltinimą ir jo vadovaujam juridiniam asmeniui, turinčiam licenciją verstis minėta veikla, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį. Iš byloje surinktų įrodymų, taip pat ir paties E. K. parodymų, liudytojų O. M. parodymų, matyti, kad tiek įsigyjant automobilių katalizatorius, tiek juos įteisinant (o jų neįgijus, įteisinti neįmanoma) V. F. buhalterinėje apskaitoje, panaudojant suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, ir apdorotą žaliavą realizuodamas per V. F. E. K. veikė kaip šios bendrovės direktorius, nes tik būdamas bendrovės, kuri turėjo licenciją verstis netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, vadovu jis galėjo neteisėtai įsigytus automobilių bakelius įteisinti V. F. buhalterinėje apskaitoje ir juos realizuoti Vokietijos rinkoje bei iš to gauti pajamas. Kad jis veikė įmonės vardu, už jos pinigus supirkinėjo bakelius, kuriuos, pasitelkęs fiktyvius sandorius, legalizuodavo ir eksportuodavo į Vokietiją, o šios šalies įmonė į V. F. sąskaitas pervesdavo pinigus, patvirtino teisme apklaustas E. K.. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad tiek E. K., tiek V. F. pagal BK 202 str. kaltinimai pareikšti nepagrįstai.

342Kaip jau minėta, pagal Konstitucinio Teismo doktriną, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Taigi, nors nagrinėjamu atveju yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, tačiau teismas, atsižvelgęs į nurodytą Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatą, konstatuoja, kad Tiek E. K., tiek V. F. pagal BK 202 str. išteisintini nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

343Neatsiejamas nuo kaltinimo pagal BK 202 str. 1 d. yra E. K. ir V. F. pareikštas kaltinimas pagal BK 216 str. 1 d.. E. K. pagal pastarąją teisės normą buvo kaltinamas dėl to, kad būdamas V. F. direktorius, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, bei veikdamas V. F. naudai ir interesais, žinodamas, kad jo iš fizinių asmenų supirkti naudoti automobiliniai išmetamųjų dujų sistemos bakeliai įgyti iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, siekdamas įteisinti šį turtą, žinodamas, kad V. V. V. V. ir V. Š. faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojamos nusikalstamai veikai nuslėpti - prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokėjus pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams bei apgaule įgyjant turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - PVM, laikotarpyje nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, panaudojant netikrus V. V. V. V. ir V. Š. PVM sąskaitų faktūrų blankus, tikslu įteisinti jo iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytus naudotus automobilinius išmetamųjų dujų sistemos bakelius, žinodamas, kad ūkinės operacijos tarp V. F. ir V. V. V. V. bei V. Š. realiai neįvyks, V. F. vardu sudarė sandorius su minėtomis įmonėmis dėl naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių tariamo pardavimo V. F. bei atliko finansines operacijas, susijusias su iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytais naudotais automobiliniais išmetamųjų dujų sistemos bakeliais, tokiu būdu Lietuvos Respublikos rinkoje įteisino iš neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla įgytus 3 550 vnt. naudotų automobilinių išmetamųjų dujų sistemos bakelių.

344Pagal BK 20 str. 2 d., 216 str. 1 d kaltinama ir E. K. vadovaujamas juridinis asmuo – V. F.

345Iš kaltinimo turinio matyti, kad jis tiek E. K., tiek V. F. buvo iš esmės formuluojamas tuo pagrindu, kad E. K. padarė BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes prekės (naudoti automobiliniai išmetamųjų dujų sistemos bakeliai), įsigytos iš neteisėtos komercinės veiklos, BK 216 straipsnio 1 dalies prasme yra įgytos nusikalstamu būdu, o juridinis asmuo – V. F. kaltinama pagal BK 20 str. 2 d., 216 straipsnio 1 dalį, nes tai darydamas vadovas veikė jos naudai.

346BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta, kad tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo normos paskirtis užkirsti kelią nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimui. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiams konstatuoti reikalinga, kad kaltininkas, įteisindamas turtą, žinotų, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Ši aplinkybė byloje turi būti įrodyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje surinktais įrodymais nėra pagrįsta, jog E. K., turinčios licenciją verstis veikla, susijusia su skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, V. F. vardu įsigydamas naudotus automobilių bakelius, padarė BK 202 str. 1 d. numatytą veiką. Be to, byloje nėra duomenų, kad E. K., prieš įgydamas automobilių katalizatorius, žinojo, jog jie gauti nusikalstamu būdu. Akivaizdu, kad jis, pirkdamas automobilių katalizatorius iš fizinių asmenų, kurie paties kaltinamojo teigimu, nenorėjo, jog tokie sandoriai būtų įforminami dokumentais, suvokė, kad jie gauti neteisėtu būdu, nes pardavėjai neturėjo jokių dokumentų, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad E. K. žinojo, kad prekės yra gautos nusikalstamu būdu. Taigi nėra pagrindo teigti, kad E. K. ir UB „E.“ veiksmuose yra BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis 2K-7-330/2011). Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir aptartas aplinkybes, tiek E. K., tiek V. F. pagal BK 216 str. 1 d. išteisintini nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

347Dėl UAB “E.“ baudžiamosios atsakomybės

348Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

349Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl V. F. baudžiamosios atsakomybės svarbu nustatyti, ar kaltinamojo E. K. nusikalstamomis veikomis buvo siekiama naudos jo atstovaujamai UAB “E.“. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamų veikų juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiškia, kad kaltininko (fizinio asmens) nusikalstamos veikos tikslas gauti naudos juridiniam asmeniui yra vienintelis ar pagrindinis. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip pareiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimu. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 str. 2 d. numatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. Konstatuojant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą – fizinio asmens veikimą juridinio asmens naudai ar interesais turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones). Antrąją juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą – teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens – padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan., kad nustatinėjant šį ryšį svarbu išsiaiškinti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą, „ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai)”, „ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas (kasacinė nutartis 2K-P-95/2012).

350Iš byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad nustatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygos, susijusios su subjektu, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį – E. K. kaltė nustatyta ir įvertinta. Nusikalstamų veikų padarymo metu E. K. buvo UAB “E.“ direktorius ir akcininkas, turėjęs 51 proc. akcijų, kuris dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę juridinio asmens vardu priimti sprendimus bei lėmė įmonės veiklos politiką. Taigi, E. K. padėtis V. F. inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu atitiko BK 20 str. 2 d. įtvirtintus subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifinius požymius. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB ,,E.“ buvo įtvirtintas vienasmeninis vadovavimas, nurodant, kad juridinio asmens vardu veikia jo vadovas (T. 40, b l. 155), iš V. F. 2007-03-27 akcininko sprendimo matyti, kad bendrovės organų struktūrą sudaro visuotinis akcininkų susirinkimas, vienasmeninis bendrovės valdymo organas - direktorius, kuriuo paskirtas E. K.. (T. 6, b. l. 168), stebėtojų taryba ir valdyba nesudaromos. Akcinikė G. V. registruota nuo 2007-04-16 iki 2007-08-10. Iš V. F. direktoriaus 2007-08-06 pranešimo Juridinių asmenų registrui matyti, kad nuo 2007-04 20 įmonėje pasikeitė akcininkų skaičius, joje yra du akcininkai, iš V. F. pažymos matyti, kad akcininkui E. K. prilauso 51 vienetų 100 Lt vertės įmonės akcijų, o S. L. – 49 vienetai 100 Lt vertės akcijų vienetų (t. 6, b. L. 38, 24, b. l. 177). Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad UAB „E.“ strategija užsiėmė E. K., kuris turėjo patirties spalvotųjų metalų supirkimo srityje. Jis, kaip įmonės vadovas ir 51 procentą akcijų turintis akcininkas, lėmė įmonės sprendimus, buvo suinteresuotas nusikalstamu būdu gryninti pinigus, kuriuos jo bei liudytojo O. M. parodymais, vėl panaudodavo katalizatorių pirkimui. Darytina išvada, kad dėl paminėtų aplinkybių V. F. veiklos politika nebuvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai. E. K. parodė, kad, eidamas UAB ,,E.“ direktoriaus pareigas, veikė jos interesais, išgryninti pinigai buvo naudojami vėl superkant katalizatorius, kuriuos legalizavus, jie būdavo parduodami Vokietijoje, iš kur gautos lėšos pervedamos į V. F. sąskaitas. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu V. F. naudai buvo ne tik panaikinta prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 187 425 Lt (54 282 Eur) PVM, bet ir atsirado galimybė V. F. naudai civilinėje apyvartoje naudoti labai didelę sumą neteisėtai išgrynintų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų, taip darant žalą ne tik finansų sistemai, bet ir ribojant galimybę sąžiningai veikiantiems ūkio subjektams konkuruoti rinkos sektoriuje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, iš kurios naudos turėjo ir juridinis asmuo. Konstatuotina, kad V. F. teistina už jos naudai bendrovės direktoriaus padarytą sukčiavimą, kai panaikinta didelės vertės turtinė prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 54 282 Eur PVM (BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 2 d.).

351Pagal BK 20 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. byla juridiniam asmeniui nutrauktina suėjus senačiai. Dėl BK 20 str. 2 d., 202 ir BK 20 str. 2 d., 216 str. V. F. išteisintina dėl aukščiau nurodytų motyvų, nesant nusikalstamos veikos požymių.

352Dėl bausmių skyrimo

353Teismas, parinkdamas kaltinamiesiems bei atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui skirtinų bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis, o dėl bausmės skyrimo juridiniam asmeniui dar ir BK 43 straipsniu. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

354Skirdamas bausmę visiems kaltinamiesiems teismas atsižvelgia ir į tai, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2008 m., o baudžiamoji byla teismui buvo perduota 2014 m. liepą, tačiau dėl kaltinamojo akto trūkumų buvo grąžinta prokurorui, o juos pataisius, teismui perduota 2014 m. spalio 28 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Įvertinus proceso eigą konstatuotina, kad tam įtakos turėjo tiek objektyvios aplinkybės (kaltinamųjų, jų padarytų nusikaltimų skaičius, tyrimo sudėtingumas, didelė bylos apimtis ir sudėtingumas – buvo ištirtos keliomis bendrininkų grupėmis veikiant padarytos nusikalstamos veikos, daromi 7 įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimai), be to, bylą nagrinėjant teisme keitėsi teisėjai (2015-05-21 byla buvo perduota nagrinėti kitam teisėjui). Kita vertus, akivaizdu, kad tyrimas užsitęsė ir dėl nepakankamai intensyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo (pavyzdžiui, daug laiko sąnaudų reikalaujantys įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimai buvo baigti atlikti 2009 m.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/20072K-7-29-942/2016). Teismas, vadovaudamasis šia nuostata, daro išvadą, kad kaltinamiesiems skiriamos bausmės turi būti švelninamos.

355Kaltinamieji E. K., A. N., A. D. padarė po sunkų nusikaltimą, S. R. – du sunkius, V. K. – du sunkius ir du apysunkius nusikaltimus, R. V. – du sunkius, keturis apysunkius, A. N. – sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, M. K. – apysunkį nusikaltimą. Kaltinamųjų veikos padarytos tyčia, veikiant bendrininkų grupe. Atsižvelgtina ir į tai, kad neteisėtais jų veiksmais valstybės biudžetui padaryta žala yra atlyginta.

356Kaltinamasis E. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Įvertinami ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, neteistas (t. 40, b. l. 180), baustas administracine tvarka, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 12, b. l. 143-145). Pažymėtina tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalis numato išimtinai su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Kaltinamojo aktyvus vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme, nusikalstamos veikos pavojingumas, prievolės, kurios jo vadovaujamas juridinis asmuo išvengė, dydis, net vertinant jo asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo kontekste, nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgus ir į proceso trukmę, nustatytinas žymiai mažesnis už įstatymo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo nuomone, būtent tokio dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, t. y. įvertinęs jau aptartą nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat proceso trukmę, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam E. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į E. K. darbo pobūdį, jam skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – tęsti darbą.

357E. K. buvo laikinai sulaikytas 2008-10-22, 12.08 val. (t. 11, b. l. 162). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-23 nutartimi E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (t. 12, b. l. 13-18). Vilniaus apygardos teismas 2008-11-14 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-23 nutartį dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ir paleido E. K. į laisvę (t. 12, b. l. 32-36). Laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

358Kardomąją priemonę E. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 12, b. l. 40-42, 43).

359Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas Nr. IX-1495) apysunkių nusikaltimu atveju numatė 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį. Kadangi BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos buvo padarytos 2008 m., aplinkybių dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi ar nutrukusi teismas nenustatė, todėl vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis baudžiamoji byla E. K. atžvilgiu pagal 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

360Kaltinamasis S. R. padarė du sunkius nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Taip pat įvertinami ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas (t. 40, b. l. 181), baustas administracine tvarka, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 15, b. l. 67-69). Pažymėtina tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalis numato išimtinai su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Kaltinamojo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvus, jis veikė sukčiaujant abiejų juridinių asmenų naudai, koordinavo kitų bendrininkų veiksmus. Nusikalstamų veikų pavojingumas, skaičius, net jo asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimo kontekste nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas žymiai mažesnis už įstatymo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo nuomone, būtent tokio dydžio bausmės užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvačios ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirtinos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, taip pat proceso trukmės faktorių, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam S. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, kartu skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – tęsti darbą.

361Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas S. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2008-10-22, 10.20 val. (t. 14, b. l. 120) iki 2008-10-23, 14.00 val. (dvi dienos) (t. 14, b. l. 195).

362Kardomąją priemonę S. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 14, b. l. 196, 197).

363Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas Nr. IX-1495) apysunkių nusikaltimu atveju numatė 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, o veika buvo padaryta 2008 m., aplinkybių dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi ar nutrukusi teismas nenustatė, todėl vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis baudžiamoji byla S. R. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

364Kaltinamasis V. K. padarė du sunkius ir du apysunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Taip pat įvertinami ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – dirba, turi nepilnamečių vaikų, praeityje teistas (t. 40, b. l. 182), baustas administracine tvarka, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 15, b. l. 172-174). Pažymėtina tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalis ir BK 300 straipsnio 3 dalis numato išimtinai su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Kaltinamojo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo pakankamai aktyvus, jis dalyvavo sukčiaujant ir klastojant bei panaudojant suklastotus dokumentus tiek UAB „V.“, tiek UAB „E.“ naudai, buvo jungiamoji grandis tarp grupės narių. Nusikalstamų veikų pavojingumas, skaičiaus, jo vaidmuo nusikaltimuose, net ir asmenybės bei įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimo kontekste, nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, proceso trukmę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už kiekvieną iš nusikalstamų veikų laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas žymiai mažesnis už įstatymo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo nuomone, būtent tokio dydžio bausmės užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvačios ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 d. 5 d. 1 p., 6 d. bausmės bendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, proceso trukmę, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam V. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, kartu skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – tęsti darbą.

365V. K. buvo laikinai sulaikytas 2008-10-22, 14.15 val. (t. 15, b. l. 79). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-23 nutartimi V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėn. laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2008-10-23 (t. 15, b. l. 156-159). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-11-05 nutarimu V. K. paleistas į laisvę (t. 15, b. l. 160). Laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

366Kardomąją priemonę V. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 14, b. l. 196, 197).

367Kaltinamasis R. V. padarė du sunkius ir keturis apysunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Taip pat įvertinami ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – dirba, išsiskyręs, teistas (t. 16, b. l. 169-173; t. 40, b. l. 183-187), baustas administracine tvarka, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 16, b. l. 174-176), turi sveikatos problemų. Pažymėtina tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalis ir BK 300 straipsnio 3 dalis numato išimtinai su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Kaltinamojo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme, nusikalstamų veikų pavojingumas, skaičiaus, jo asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimas nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. R. V. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, jis ne tik perduodavo duomenis ir pinigus, bet ir davė nurodymus fiktyvių įmonių vadovams klastoti dokumentus, taip pat organizavo apgaulingą V. V. ir V. F. buhalterinės apskaitos vedimą. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, kad veikas jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už kiekvieną iš nusikalstamų veikų laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas lygus minimaliam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui. Teismo nuomone, būtent tokio dydžio bausmės užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvačios ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bausmės bendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, į tai, kad R. V. turi sveikatos problemų, į proceso trukmę daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam R. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, jam skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

368Kaltinamasis R. V. laikinai sulaikytas nuo 2008-10-22, 19.20 val. (t. 15, b. l. 179). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-24 nutartimi R. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėn. laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2008-10-24 (t. 16, b. l. 15-19), kuris Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-22, 2009-02-11, 2009-03-10 nutartimis buvo tęsiamas (t. 16, b. l. 54-59, 69-71, 114-118). Vilniaus apygardos teismo 2009-04-09 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebuvo pratęstas (t. 16, b. l. 141-143). Laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

369Kardomąją priemonę V. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 16, b. l. 145, 146).

370Kaltinamasis M. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Taip pat įvertinami ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – išsiskyręs, turi tris nepilnamečius vaikus, dirba, teistas (t. 40, b. l. 188-189), baustas administracine tvarka, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 18, b. l. 77-79). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant žymiai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

371Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas M. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2008-10-23, 9.30 val. (t. 18, b. l. 1), iki 2008-10-24, 16.40 val. (t. 18, b. l. 60),(dvi dienos).

372Kardomąją priemonę M. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 18, b. l. 61, 62).

373Kaltinamasis A. N. padarė vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Įvertinami kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – vidurinio išsilavinimo, vedęs, turi nepilnamečių vaikų, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, praeityje teistas (teistumas išnykęs) (t. 40, b. l. 195), baustas administracine tvarka, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 22, b. l. 103-105). Pažymėtina tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalis numato išimtinai su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Kaltinamojo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme (būtent jo iniciatyva UAB „R. t.“ pradėjo išrašinėti fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, jis davė nurodymus bendrininkui dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo)., padarytos veikos pavojingumas, jos mastas (dėl A. N. ir jo bendrininkų veiksmų buvo juridinio asmens naudai panaikinta didelės vertės turtinė prievolė), vertinant jo asmenybę apibūdinančių duomenų ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo kontekste nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas žymiai mažesnis už įstatymo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, t. y. įvertinęs jau aptartą nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam A. N. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam vienerių metų laikotarpiui, kartu skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – tęsti darbą.

374Kaltinamasis A. N. buvo laikinai sulaikytas 2008-10-22, 23.20 val. (t. 22, b. l. 1). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-24 nutartimi A. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėn. laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2008-10-24 (t. 22, b. l. 62-66). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-12-24 nutarimu A. N. paleistas į laisvę (t. 22, b. l. 67). Laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

375Kardomąją priemonę A. N. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 20, b. l. 68-70).

376Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas Nr. IX-1495) apysunkių nusikaltimu atveju numatė 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, o veikos buvo padarytos 2008 m., aplinkybių dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi ar nutrūkusi teismas nenustatė, todėl vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis baudžiamoji byla A. N. atžvilgiu pagal 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

377Kaltinamasis A. N. padarė vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinami ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba, teistas (t. 23, b. l. 83-90; t. 40, b. l. 192-194), baustas administracine tvarka, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 23, b. l. 91-93). Pažymėtina tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalis ir BK 300 straipsnio 3 dalis numato išimtinai su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Nusikalstamų veikų pavojingumas, skaičiaus, jo asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimas nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas lygus minimaliam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui. Teismo nuomone, būtent tokio dydžio bausmės užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvačios ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bausmės bendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, proceso trukmę, taip pat į tai, kad A. N. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam A. N. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam vienerių metų laikotarpiui, kartu skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – tęsti darbą.

378Kaltinamasis A. N. laikinai sulaikytas 2008-10-22, 18.40 val. (t. 22, b. l. 109). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-24 nutartimi A. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėn. laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2008-10-24 (t. 23, b. l. 29-33). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-12-24 nutarimu A. N. paleistas į laisvę (t. 23, b. l. 34). Laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

379Kardomąją priemonę A. N. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 20, b. l. 68-70).

380Kaltinamasis A. D. padarė vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Taip pat vertinami kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – aukštojo išsilavinimo, vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirba, neteistas (t. 23, b. l. 157-159; t. 40, b. l. 196), baustas administracine tvarka, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 23, b. l. 160-162). Pažymėtina tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalis numato išimtinai su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Kadangi A. D. vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo pagrindinis, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus, jo asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimu, jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. už veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Teismo nuomone, būtent tokio dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

381Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas A. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2008-10-22, 22.30 val., (t. 23, b. l. 96) iki 2008-10-24, 15.50 val. (t. 14, b. l. 195) (dvi dienos).

382Kardomąją priemonę A. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 23, b. l. 140-141).

383Vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis baudžiamąją bylą A. D. atžvilgiu pagal 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

384Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo V. F. padarė sunkų nusikaltimą, kuris baigtas, padarytas įmonės vadovui veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parenkant bausmę juridiniam asmeniui taip pat atsižvelgiama į padarytos žalos dydį bei mastą, į juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens statusą (būklę), taip pat į bausmės skyrimo tikslingumą bei skiriamos bausmės efektyvumą, įvertinami duomenys apibūdinantys atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį – neteistas (t. 13, b. l. 150).

385Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus baudžiamojon atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui bausmę – likvidavimą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

386Vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis baudžiamąją bylą V. F. atžvilgiu pagal 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

387Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų A. D., A. N., V. F. V. Š. (šio juridinio asmens atžvilgiu procesas buvo nutrauktas jį išregistravus iš juridinių asmenų registro). Nagrinėjamoje byloje gynėjai buvo paskirti, o juridiniams asmenims ir atstovai paskirti, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dėl to jų priteisimas iš kaltinamųjų, kuriam gynėjas užtikrintinas privalomai, būtų nepagrįstas ir nesuderinamas su teisingumo interesais.

388Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 - 298, 301 - 305, 307, 308 straipsniais,

Nutarė

389E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, išteisinti.

390E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, išteisinti.

391E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

392E. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) baudžiamosios bylos dalį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

393Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, E. K. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-10-22 iki 2008-11-14.

394Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, E. K. paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

395S. R. (S. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl Ž. T. ir skirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

396S. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl V. F. ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

397Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėti ir paskirti S. R. galutinę bausmę – vienerius metus laisvės atėmimo.

398S. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) baudžiamosios bylos dalį pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

399Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, S. R. į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-10-22, 10.20 val. iki 2008-10-23, 14 val. (dvi dienas).

400Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, S. R. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

401V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl Ž. T. ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

402V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl V. F. ir skirti jam dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

403V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (epizodas dėl Ž. T. ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

404V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (epizodas dėl V. F. ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

405Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – vienerius metus laisvės atėmimo.

406Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, V. K. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-10-22 iki 2008-11-05.

407Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, V. K. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

408R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl Ž. T. ir skirti jam dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

409R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (epizodas dėl Ž. T. ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

410R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl V. F. ir skirti jam dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

411R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (epizodas dėl V. F. ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

412R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl V. V. ir skirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

413R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl V. V. ir skirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

414Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, R. V. paskirti galutinę bausmę – vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

415Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, R. V. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-10-22 iki 2009-04-09.

416Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. V. paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

417M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 8 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą.

418Vadovaujantis BK 66 str. 2 d. M. K. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-10-23, 9.30 val. iki 2008-10-24, 16.40 val. (dvi dienos), nustatyti M. K. 225,96 Eur baudą.

419N. Š. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) baudžiamosios bylos dalį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

420A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

421Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi A. N. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-10-22 iki 2008-12-24.

422Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, A. N. paskirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

423A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), baudžiamosios bylos dalį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

424A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

425A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

426A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

427Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. N. paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

428Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. N. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008-10-22 iki 2008-12-24.

429Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, A. N. paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

430A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl Ž. T. ir skirti 10 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą.

431Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. D. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-10-22, 22.30 val., iki 2008-10-24, 16.40 val. (dvi dienos), nustatyti A. D. 301,28 Eur baudą.

432A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), baudžiamosios bylos dalį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

433V. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, išteisinti.

434V. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, išteisinti.

435V. F. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – juridinio asmens likvidavimą.

436Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), baudžiamąją bylą V. F. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

437Bausmių vykdymo atidėjimo terminą kaltinamiesiems skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

438Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

439Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

440Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,... 2. sekretoriaujant: Editai Petkuvienei, Gretai Čiuladaitei, Ramintai... 3. dalyvaujant prokurorėms: G. Z., Daivai Kazlauskaitei,... 4. kaltinamojo E. K. gynėjams advokatams 5. kaltinamojo S. R. (S. R.)... 6. kaltinamojo V. K. gynėjams advokatams 7. kaltinamojo R. V. gynėjui advokatui 8. kaltinamojo M. K. gynėjui M. M.,... 9. kaltinamosios N. Š. gynėjai advokato padėjėjai 10. kaltinamojo A. N. gynėjui advokatui 11. kaltinamojo A. N. gynėjui advokatui 12. kaltinamojo A. D. gynėjams advokatams 13. kaltinamojo juridinio asmens atstovui advokatui S. N.,... 14. vertėjams: R. D., O. M., 15. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:... 16. E. K., asmens kodas: ( - ) gimęs... 17. S. R. (S. R.), asmens kodas: 18. V. K., asmens kodas: ( - ) gimęs... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu... 20. R. V., asmens kodas: ( - ) gimęs... 21. 1996-08-09 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK (1961 m.) 16 str. 2 d.,... 22. 1997-10-15 Vokietijos Frankfurto pirmosios instancijos teismo pagal Vokietijos... 23. 2011-03-23 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182... 24. 2013-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40... 25. 2013-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2... 26. 2015-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22... 27. 2016-12-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 str. 3 d.,... 28. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi... 29. M. K., asmens kodas: ( - ) gim. (... 30. 2012-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164... 31. 2013-06-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164... 32. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;... 33. N. Š., asmens kodas: ( - ) gimusi... 34. 2013-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182... 35. kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;... 36. A. N., asmens kodas: ( - ) gimęs (... 37. A. N., asmens kodas: ( - ) gimęs (... 38. 2004-03-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6... 39. 2011-03-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 186... 40. 2011-06-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 184 str.... 41. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 25... 42. A. D., asmens kodas: ( - ) gimęs (... 43. Uždaroji akcinė bendrovė ( - )– juridinis asmuo, įmonės kodas: ( - ),... 44. Kaltinamasis E. K. nuo 2007-04-16 būdamas 45. E. K., S. R. pasiūlius už... 46. E. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė 47. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. K. pateikė 48. E. K., žinodamas, kad pagal S.... 49. Tokiu būdu jis, E. K., veikdamas bendrininkų grupe su... 50. Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą... 51. Kaltinamasis S. R., veikdamas bendrininkų grupe su 52. S. R. 2008 m. kovo mėn. pasiūlė 53. S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio... 54. Tokiu būdu jis, S. R., veikdamas bendrininkų grupe su... 55. Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą... 56. Be to S. R., veikdamas bendrininkų grupe su 57. S. R. 2008 m. kovo mėn. V. F.... 58. Jis, S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m.... 59. Jis, S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m.... 60. Tokiu būdu jis, S. R., veikdamas bendrininkų grupe su... 61. Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikaltimą,... 62. Kaltinamasis V. K., veikdamas bendrininkų grupe su 63. 2008 m. kovo mėn. S. R. pasiūlius 64. S. R., tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio... 65. Tokiu būdu jis, V. K., veikdamas bendrininkų grupe su... 66. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamas... 67. Be to jis, V. K., veikdamas bendrininkų grupe su 68. S. R. 2008 m. kovo mėn. V. F.... 69. S. R. tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio... 70. R., tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo mėn., iš 71. Tokiu būdu jis, V. K., veikdamas bendrininkų grupe su... 72. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą... 73. Kaltinamasis R. V., veikdamas bendrininkų grupe su 74. 2008 m. kovo mėn. S. R. pasiūlius 75. S. R., tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio... 76. Tokiu būdu jis, R. V., veikdamas bendrininkų grupe su... 77. Šiais veiksmais R. V. padarė nusikalstamas veikas,... 78. Be to jis, R. V., tęsdamas nusikalstamą veiką,... 79. S. R., 2008 m. kovo mėn. V. F.... 80. S. R. tęsiant nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio... 81. Tokiu būdu R. V., veikdamas bendrininkų grupe su 82. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstimus,... 83. Be to jis, R. V., organizavo apgaulingą 84. Šiais veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą... 85. Be to jis, R. V., organizavo vadovavimą 86. Be to, M. K. jo, R. V. nurodymu,... 87. Šiais veiksmais R. V. padarė nusikaltimą,numatytą BK... 88. Kaltinamasis M. K., veikdamas bendrininikų grupe su 89. Šiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą... 90. Kaltinamasis A. N., veikdamas bendrininkų grupe su 91. 2008 metų birželio mėnesį S. R. pasiūlius 92. Tokiu būdu jis, A. N., veikdamas bendrininkų grupe su... 93. Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką,... 94. Kaltinamasis A. N., veikdamas bendrininkų grupe su 95. 2008 metų birželio mėnesį S. R. pasiūlius 96. Tokiu būdu jis, A. N., veikdamas bendrininkų grupe su... 97. Šiais veiksmais A. N. padarė nusikaltimus, numatytus BK... 98. Be to, A. N., nuo 2008-09-02 iki dabar būdamas 99. Šiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką,... 100. Kaltinamasis A. D., veikdamas bendrininkų grupe su 101. 2008 metų birželio mėnesį S. R. pasiūlius 102. Tokiu būdu jis, A. D., veikdamas bendrininkų grupe su... 103. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką,... 104. Juridinis asmuo V. F. atstovaujama 105. Juridinio asmens vadovas E. K., žinodamas, kad pagal 106. Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB “E.” padarė nusikalstamą... 107. Kaltinamieji taip pat buvo kaltinami ir pagal kitus baudžiamojo kodekso... 108. Kaltinamasis E. K. bei jo vadovaujama 109. E. K. buvo kaltinamas, kad būdamas nuo 2007-04-16 iki... 110. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo,... 111. Tokiu būdu jis, E. K., veikdamas bendrininkų grupe su... 112. Šiais savo veiksmais E. K. buvo kaltinamas padaręs... 113. E. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m., tiksliai... 114. Šiais savo veiksmais E. K. buvo kaltinamas padaręs... 115. Be to jis, E. K. buvo kaltinamas, kad būdamas nuo... 116. jam, E. K., iš neteisėto vertimosi ūkine komercine... 117. S. R. 2008 m. kovo mėn. iš jo, 118. Jis, E. K., žinodamas, kad pagal 119. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo,... 120. Be to, S. R. 2008 m. birželio mėn. iš 121. Jis, E. K., žinodamas, kad pagal 122. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo,... 123. S. R. 2008 m. rugsėjo mėn., iš jo, 124. Jis, E. K., žinodamas, kad pagal 125. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo,... 126. Šiais savo veiksmais E. K. kaltinamas padaręs... 127. Be to jis, E. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas... 128. jis, E. K., pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės... 129. Šiais veiksmais E. K. buvo kaltinamas padaręs... 130. Kaltinamasis S. R. buvo kaltinamas pagal BK 25 str. 2... 131. S. R., veikdamas bendrininkų grupe su 132. 2008 m. kovo mėn. jis, S. R., pasiūlė 133. Jis, S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m.... 134. G. Z., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas,... 135. Ž. T. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo,... 136. Tokiu būdu jis, S. R., veikdamas bendrininkų grupe su... 137. Šiais veiksmais S. R. buvo kaltinamas pagal BK 25 str.... 138. S. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas... 139. jis, S. R., 2008 m. kovo mėn. V.... 140. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo,... 141. S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio... 142. Jis, S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m.... 143. Tokiu būdu jis, S. R., veikdamas bendrininkų grupe su... 144. Šiais savo veiksmais S. R. buvo kaltinamas pagal BK 25... 145. Kaltinamoji N. Š. buvo kaltinama pagal BK 25 str. 2 d.,... 146. Kaltinamasis A. N. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas... 147. 2008 metų birželio mėnesį S. R. pasiūlius 148. Tokiu būdu jis, A. N., veikdamas bendrininkų grupėje... 149. Be to jis, A. N., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2007-07-17... 150. Šiais savo veiksmais A. N. buvo kaltinamas pagal BK 222... 151. Kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas dėl to, kad veikdamas... 152. 2008 metų birželio mėnesį S. R. pasiūlius 153. Tokiu būdu jis, A. D., veikdamas bendrininkų grupe su... 154. Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas pagal BK 25... 155. Be to A. D. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2006-08-28 iki... 156. Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas pagal BK 222... 157. Juridinis asmuo V. F. buvo kaltinama tuo, kad ji... 158. jis, E. K., 2008 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu... 159. Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB “E.” kaltinamas pagal BK 20 str.... 160. Be to, juridinis asmuo V. F. buvo kaltinama tuo, kad... 161. jam, E. K., iš neteisėto vertimosi ūkine komercine... 162. S. R. 2008 m. kovo mėn. iš E.... 163. Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir... 164. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo,... 165. S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio... 166. Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir... 167. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo,... 168. Taip pat S. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m.... 169. Jis, E. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir... 170. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo,... 171. Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB “E.” kaltinamas pagal BK 20 str.... 172. Juridinis asmuo V. F. taip pat buvo kaltinama tuo, kad... 173. jis, E. K., žinodamas, kad pagal 174. V. F. buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo,... 175. Tokiu būdu jis, E. K., veikdamas bendrininkų grupėje... 176. Šiais savo veiksmais UAB “E.” buvo kaltinama pagal BK 20 str. 2 d., 300... 177. Be to, juridinis asmuo V. F. buvo kaltinamas tuo, kad... 178. jis, E. K., pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės... 179. Šiais savo veiksmais UAB “E.” buvo kaltinama pagal BK 20 str. 2 d BK 222... 180. Teismo posėdžio metu duodamas parodymus kaltinamasis 181. S. R. buvo reikalingas, nes jis ( 182. Apie V. V. V. V. 183. Į klausimą, kas pranešdavo įmonėms, atsiradus galimybei sudaryti fiktyvų... 184. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis 185. Kaip kad buvo pasiūlęs S. R., pastarajam likdavo 5... 186. Žaliavą pirko už įmonės pinigus ir automatiškai tai buvo įmonės... 187. S. R. pats puikai žinojo šio reikalo virtuvę.... 188. Išrašydamas PVM sąskaitą-faktūrą, nurodydavo bendrą sumą plius PVM.... 189. Kai N. Š. buvo atvykusi kartu su 190. E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu,... 191. Kaltinamasis S. R. teisme duodamas parodymus posėdžio... 192. Teisėjai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 4 dalimi,... 193. Kaltinamasis S. R., atsakydamas į teisėjos klausimus... 194. Kaltinamasis S. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo... 195. Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad... 196. Atsakydamas į proceslyvių klausimus V. K. parodė, kad... 197. Procentų, kuriuos žadėjo S. R., nuo sandorio negavo.... 198. Kadangi įmonės nespėjo „suforminti“ didesnio kiekio katalizatorių... 199. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus... 200. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagarsinus V. K.... 201. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinus V. K. duotus... 202. Kaltinamasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu... 203. Kaltinamasis R. V., teisme duodamas parodymus, nurodė,... 204. Kaltinamasis R. V., atsakydamas į proceso dalyvių... 205. Kaltinamasis M. K. apklausiamas teisme posėdžio metu... 206. Dėl įmonės V. V. įsigijimo, tai 207. Tvirtina 2009-06-29 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 208. Kaltinamasis M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu... 209. Kaltinamoji N. Š., teisme duodama parodymus savo... 210. Kaltinamasis A. D. teismo posėdžio metu visiškai... 211. Kaltinamasis A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu... 212. Kaltinamasis A. N. apklausiamas teismo posėdžio metu... 213. Kaltinamasis A. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo... 214. Kaltinamasis A. N., apklausiamas teismo posėdžio metu,... 215. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 str., pagarsinus A. N.... 216. Kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę... 217. Kaltinamojo juridinio asmens V. F. atstovas advokatas 218. Liudytojas G. Z. teisme duodamas parodymus posėdžio... 219. G. Z., ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo... 220. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 221. A. M., apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu... 222. Liudytojas V. K. (V. K.) teisme... 223. Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 224. Teisėjai pagarsinus liudytojos I. Č. parodymus duotus... 225. Liudytoja I. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu... 226. Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad... 227. N. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja... 228. Liudytoja S. K. teisme parodė, kad pažįsta 229. Liudytoja S. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu... 230. Liudytojas O. M. (O. M.) teismo... 231. Teisėjai pagarsinus liudytojo O. M. parodymus duotus... 232. O. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju... 233. Liudytojas A. R. (A. R.), kuris... 234. J. A., kurio atžvilgiu 2012-06-05 ikiteisminis tyrimas... 235. BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos 236. Liudytoja I. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu... 237. Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 238. Liudytoja M. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu... 239. Liudytoja A. J. 240. Liudytojas R. J. teisme nurodė, kad parodymus duoti... 241. N. Ž., kurio parodymai buvo paskelbti vadovaujantis BPK... 242. V. M., kurio parodymai buvo paskelbti, vadovaujantis BPK... 243. Ž. D., kurio parodymai buvo paskelbti, vadovaujantis... 244. 2009 m. sausio 5 d. specialisto išvada Nr. 5-1/2 „Dėl 245. 2008 m. gruodžio 23 d. specialisto išvada Nr. 5-1/211 „Dėl 246. Bendrovės Ž. T. padaryta žala valstybei – 305 713... 247. 2009 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/34 „Dėl 248. 2009 m. vasario 12 d. specialisto išvadoje Nr.5-1/26 dėl 249. 2009 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/103 „Dėl 250. 2009 sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/14 „Dėl AB „G.“ filialo... 251. 2009 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/35 „Dėl UAB „R. t.“... 252. 2009 m. kovo 2 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/42 „Dėl 253. Bylos aplinkybės nustatytos taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo... 254. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas... 255. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20... 256. E. K., S. R., 257. kaltinamieji S. R., V. K., 258. kaltinamasis R. V., veikdamas bendrininkų grupe su... 259. kaltinamasis R. V., veikdamas bendrininkų grupe su... 260. Be to, kaltinamasis A. N., būdamas 261. Dėl BK 182 str. 2 d. ... 262. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sukčiavimas objektyviai reiškiasi: 1)... 263. Faktą, kad šioje byloje kaltinami E. K., 264. Pažymėtina, kad teismas įrodymus vertino pagal BPK 20 str. 5 d. nustatytas... 265. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji PVM sukčiavimo srityje veikė dviejų... 266. Bylos įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. R.,... 267. Kaltinamuoju apklaustas V. F. vadovas 268. Tokią pat veikimo schemą, kai fiktyvius automobilių katalizatorių pirkimo... 269. Kaltinamasis S. R. teisme nurodė, kad su 270. Kaltinamasis V. K. teisme nurodė, kad 271. J. A., kurio parodymai buvo perskaityti teisme,... 272. Minėtus parodymus iš esmės patvirtina ir teisme duoti kaltinamojo 273. Minėtais kaltinamųjų E. K., S.... 274. V. V. direktorė N. Š., kuriai... 275. Panašias aplinkybes, kad paruošė PVM sąskaitą faktūrą nežinodama, ar... 276. Kaltinamasis M. K., kuriam kaltinimas pareikštas pagal... 277. Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad UAB... 278. Kaltinamasis A. N., teisme nurodė, kad savo kaltę... 279. Šie ikiteisminio tyrimo metu duoti A. N. parodymai... 280. Kaltinamasis A. N. savo kaltės pagal BK 182 str. 2 d. ir... 281. Iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų matyti, kad, tiek 282. PVM sukčiavimo Ž. T. atveju iš byloje apklaustų... 283. PVM sukčiavimo V. F. atveju kaltinamųjų 284. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinime... 285. Kaip jau minėta, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas... 286. Teismui nekyla abejonių, kad visi pagal BK 182 str. 2 d. kaltinami bendrinikai... 287. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad visi bendrininkai, dalyvavę sukčiavimo... 288. Kaltinamieji S. R., V. K. ir 289. V. K. subjektyvinės pusės požymių buvimą patvirtina... 290. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad visi kaltinamieji suprato, jog... 291. Teismas kritiškai, kaip siekimą palengvinti savo kaltę, vertina... 292. Kaltinamųjų E. K., S. R., 293. Dėl bendrininkavimo... 294. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika... 295. Byloje surinktais, teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad... 296. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji BK 182 str. 2 d.... 297. Nustatyta, kad kaltinamųjų veika reiškėsi kaip prievolės mokėti PVM... 298. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 299. Pažymėtina ir tai, kad iš kaltinimo šalintina ir tai, kad 300. Dėl BK 300 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų... 301. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už... 302. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tikro dokumento... 303. Byloje nustatyta, kad V. 304. Byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais neginčytinai nustatyta,... 305. Be to, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kad veikdami bendrininkų... 306. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai tas pats kaltininkas, turėdamas... 307. BK 190 straipsnyje turto vertės išaiškinime numatyta, kad turtas, kurio... 308. Dėl BK 25 str. 2 d. taikymo... 309. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant faktines aplinkybes kai... 310. Dėl BK 95 straipsnio taikymo... 311. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas... 312. Nagrinėjamu atveju bylos teismo proceso metu suėjo BK 95... 313. Nagrinėjamu atveju senaties eiga nutrūko V. K., 314. Nors N. Š. buvo teista 2013-12-23 nuosprendžiu,... 315. Atsižvelgus į tai, kas paminėta byla E. K., 316. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 317. Byloje kaltinimai pagal BK 222 str. 1 d. pareikšti V.... 318. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 319. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d.... 320. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir jų taikymo... 321. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai tas pats kaltininkas, turėdamas... 322. Dėl apgaulingo V. F. buhalterinės apskaitos tvarkymo... 323. Byloje aukščiau aptartais įrodymais (tarp jų ir kaltinamojo 324. Dėl apgaulingo UAB „R. t.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo... 325. Byloje nustatyta, kad A. D., būdamas UAB „R. t.“... 326. Dėl apgaulingo V. Š. buhalterinės apskaitos tvarkymo... 327. Tiek A. N., tiek A. N. pripažino... 328. A. N. buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog 329. A. N., kuris V. Š. direktoriumi... 330. Byloje nustatyta, kad tiek A. N., tiek 331. Dėl apgaulingo V. V. ir V. V.... 332. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat daro išvadą, kad 333. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir jų taikymo... 334. Iš aptarto mechanizmo matyti, kad V. V. atveju 335. 2009 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/34 „Dėl 336. Nurodytos aplinkybės duoda pagrįstą pagrindą teigti, kad 337. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje, 216 str. 1 dalyje numatytų nusikalstamų... 338. Kaltinamasis E. K. bei jo vadovaujama 339. E. K. pagal BK 202 str. 1 d. pareikštas kaltinimas dėl... 340. Kaltinimas pagal BK 20 str. 2 d., 202 str. 1 d. buvo pareikštas ir 341. Pirmiausiai, teismas atkreipia dėmesį į kaltinamajame akte išdėstytų... 342. Kaip jau minėta, pagal Konstitucinio Teismo doktriną, taikant BK 95... 343. Neatsiejamas nuo kaltinimo pagal BK 202 str. 1 d. yra E.... 344. Pagal BK 20 str. 2 d., 216 str. 1 d kaltinama ir E. K.... 345. Iš kaltinimo turinio matyti, kad jis tiek E. K., tiek... 346. BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta, kad tas, kas siekdamas... 347. Dėl UAB “E.“ baudžiamosios atsakomybės... 348. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra... 349. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl V. F.... 350. Iš byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad nustatytos... 351. Pagal BK 20 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. byla... 352. Dėl bausmių skyrimo... 353. Teismas, parinkdamas kaltinamiesiems bei atsakomybėn traukiamam juridiniam... 354. Skirdamas bausmę visiems kaltinamiesiems teismas atsižvelgia ir į tai, kad... 355. Kaltinamieji E. K., A. N., 356. Kaltinamasis E. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą,... 357. E. K. buvo laikinai sulaikytas 2008-10-22, 12.08 val.... 358. Kardomąją priemonę E. K. – rašytinį... 359. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (2003... 360. Kaltinamasis S. R. padarė du sunkius nusikaltimus... 361. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas 362. Kardomąją priemonę S. R. – rašytinį... 363. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95... 364. Kaltinamasis V. K. padarė du sunkius ir du apysunkius... 365. V. K. buvo laikinai sulaikytas 2008-10-22, 14.15 val.... 366. Kardomąją priemonę V. K. – rašytinį... 367. Kaltinamasis R. V. padarė du sunkius ir keturis... 368. Kaltinamasis R. V. laikinai sulaikytas nuo 2008-10-22,... 369. Kardomąją priemonę V. K. – rašytinį... 370. Kaltinamasis M. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą... 371. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas 372. Kardomąją priemonę M. K. – rašytinį... 373. Kaltinamasis A. N. padarė vieną sunkų nusikaltimą... 374. Kaltinamasis A. N. buvo laikinai sulaikytas 2008-10-22,... 375. Kardomąją priemonę A. N. – rašytinį... 376. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95... 377. Kaltinamasis A. N. padarė vieną sunkų ir du apysunkius... 378. Kaltinamasis A. N. laikinai sulaikytas 2008-10-22, 18.40... 379. Kardomąją priemonę A. N. – rašytinį... 380. Kaltinamasis A. D. padarė vieną sunkų nusikaltimą... 381. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas 382. Kardomąją priemonę A. D. – rašytinį... 383. Vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis baudžiamąją bylą 384. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo V.... 385. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės... 386. Vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis baudžiamąją bylą 387. Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 388. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK... 389. E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos... 390. E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos... 391. E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 392. E. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 393. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi,... 394. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 395. S. R. (S. R.) pripažinti kaltu... 396. S. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 397. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 398. S. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 399. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi,... 400. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 401. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 402. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 403. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 404. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 405. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4... 406. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, V. K. į... 407. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 408. R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 409. R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 410. R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 411. R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 412. R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 413. R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 414. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4... 415. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi,... 416. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 417. M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 418. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d. M. K. į bausmės laiką... 419. N. Š. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 420. A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 421. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi... 422. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 423. A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 424. A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 425. A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 426. A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 427. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4... 428. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi,... 429. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 430. A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 431. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi,... 432. A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 433. V. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos... 434. V. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos... 435. V. F. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą... 436. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies... 437. Bausmių vykdymo atidėjimo terminą kaltinamiesiems skaičiuoti nuo... 438. Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius... 439. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl... 440. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas...