Byla 2-799-464/2017
Dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1418-619/2017 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fucus statyba“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė RUAB „Statra“ 2016-12-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1–7), kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Fucus statyba“ 800 818,26 Eur skolą, 72 073,64 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leidžiant mokėti mokesčius valstybei bei atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Tokį prašymą grindė didele ieškinio reikalavimo suma ir atsakovės nepagrįstu delsimu apmokėti įsiskolinimą, kurį įvertino kaip nesąžiningą atsakovės elgesį, įrodantį jos ketinimus ir ateityje vengti sprendimo įvykdymo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-22 nutartimi ieškovės RUAB „Statra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: 1) areštavo atsakovei UAB „Fucus statyba“ nuosavybės teise priklausantį ir pas atsakovę ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis bendrai 872 891,90 Eur sumai; 2) areštavus lėšas, esančiais kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų, leido atsakovei vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, valstybinio socialinio draudimo fondui, su darbo santykiais susijusius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškove RUAB „Statra“, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti; 3) areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, išskyrus pinigines lėšas, valdytoja ir saugotoja paskyrė atsakovę, paliekant jai teisę naudotis areštuotais daiktais; 4) surasti ir aprašyti areštuojamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir / ar lėšas pavedė ieškovės pasirinktam, atsakovės turto buvimo ir / arba jos gyvenamojoje vietoje veikiančiam antstoliui; 5) išaiškino ieškovei, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
  2. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs teisinius santykius kaip kylančius iš rangos sutarties vykdymo, sprendė, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė šiuos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra sprendžiamas šalių ginčas iš esmės, teismas nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė pareikšto ieškinio reikalavimus.
  3. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad prašoma priteisti iš atsakovės suma yra 872 891,90 Eur. Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovės naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovės finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovės galimą mokumą. Nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovės finansinę padėtį teismui nepateikta. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nagrinėjamoje civilinėje byloje.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atsakovė UAB „Fucus statyba“ atskirajame skunde (b. l. 18–20) prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-22 nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti; nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nepagrįstai ieškinyje tvirtino, kad atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal 2012-08-09 statybos rangos sutartį Nr. P-B36-SD-2012-08-003 ir 2012-11-09 statybos rangos sutartį Nr. P-B36-SD-2012-11008 bei šių sutarčių pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Priešingai, atsakovė su ieškove už atliktus pagal rangos sutartis darbus yra pilnai atsiskaičiusi ir jokių neįvykdytų įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu apskritai neturi.
    2. Faktą, jog ginčo šalys yra visiškai atsiskaičiusios viena kitai, patvirtina šalių sudarytas 2014-02-11 aktas dėl skolų suderinimo, kuriame abiejų šalių atstovų parašais patvirtinta, kad 2014-01-31, t. y. po galutinio atsiskaitymo pagal rangos sutartis, jokių tarpusavio įsiskolinimų nėra likę.
    3. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų įstatyme nustatytų sąlygų (tikėtino ieškinio pagrįstumo) laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir jų taikymas prieštarauja sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo principams, nepateisinamai iškreipia šalių interesų pusiausvyrą.
    4. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o laikinųjų apsaugos priemonių institutu naudojasi kaip priemone iš esmės suvaržyti atsakovės ūkinę komercinę veiklą.
  2. Ieškovė RUAB „Statra“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 88–90) prašo atsakovės UAB „Fucus statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-12-22 nutarties atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą, nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
    2. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taikant ieškinio sumos prezumpciją, būtent atsakovė turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.
    3. Atsakovė, ginčydama ieškinio pagrįstumą, jokių įrodymų, patvirtinančių jos stabilią finansinę padėtį, kuri suteiktų pagrindą neabejoti, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė įvykdytų savo prievolę, nepateikė.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Apeliantė, teikdama 2017-02-15 atskirąjį skundą, kartu su juo pateikė naujus įrodymus – UAB „Fucus statyba“ mokėjimų nurodymų kopijas (b. l. 21–52), RUAB „Statra“ kasos pajamų orderių kvitų kopijas (b. l. 53–56), UAB „Fucus statyba“ sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ir sąskaitų faktūrų RUAB „Statra“ kopijas (b. l. 60–81), tarpusavio užskaitos akto ir skolų suderinimo 2013-05-21 protokolo kopijas (b. l. 82–83), 2014-02-11 akto dėl skolų suderinimo kopija (b. l. 84).
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui.
  3. Atsižvelgiant į apeliacine tvarka nagrinėjamo procesinio klausimo specifiką (dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo), į aplinkybę, kad dėl to nutartis buvo priimta neišklausius antrosios ginčo šalies argumentų (nutartis apeliantei išsiųsta kartu su ieškiniu; b. l. 16), į faktą, kad apeliantės teikiami įrodymai yra susiję su aplinkybių, susijusių su ieškinio tikėtino pagrįstumo ir jos elgesio sąžiningumo aspektu vertinimu, pripažintina, kad būtinybė apeliantei teikti naujus įrodymus atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Tokiu atveju šie įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais įrodymais.
  4. Pažymėtina, kad apeliantės įrodymai yra pateikti kartu su atskiruoju skundu ir išsiųsti ieškovei kartu su atskiruoju skundu atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, t.y. sudarius objektyvią galimybę kitai šaliai su jais susipažinti.
  5. Taip pat apeliantė UAB „Fucus statyba“ per EPP sistemą 2017-04-19 pateikė rašytinius paaiškinimus dėl, jos vertinimu, paaiškėjusių naujų reikšmingų aplinkybių, susijusių su skundžiamos nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu. Kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliantė teikia ieškovės dubliko kopiją.
  6. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti (papildyti) yra draudžiama (CPK 338 str.), o šiais rašytiniais paaiškinimais, nepaisant nurodyto draudimo, iš esmės yra siekiama išplėsti atskirojo skundo argumentus.
  7. Kita vertus, apeliantės 2017-04-19 pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai pateikti pavėluotai, likus vos vienai dienai iki teismo posėdžio dienos. Juos priėmus, būtų reikalinga išsiųsti antrajai šaliai susipažinti ir pateikti savo atskirtimus, juolab kad civilinė byla nėra elektroninė, o įprasto, rašytinio formato. Tai neišvengiamai suponuotų paskirto teismo posėdžio atidėjimą ir nebūtų suderinama su proceso operatyvumu, koncentracija ir ekonomiškumu (CPK 7 str.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliantės 2017-04-19 pateiktus paaiškinimus su priedais atsisakytina priimti.

6Dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  2. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jos teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.
  3. Ieškovė pareikštame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 800 818,26 Eur skolą už atliktus rangos darbus, taip pat reiškia kitus reikalavimus, kilusius iš šalių sutartinių santykių neįvykdymo, nurodo aplinkybės, kurios, jos teigimu, patvirtina rangos sutarties nevykdymą ir teikia įrodymus. Priešingus įrodymus, kad nėra neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, kildinamų iš ieškovės įvardijamų rangos teisinių santykių, teikia ir apeliantė. Nevertinant iš esmės šių abiejų šalių teikiamų įrodymų, negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir ieškovės reikalavimai tikrai negalėtų būti patenkinti. Vadinasi, atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo nėra paneigiama.
  4. Apie kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, t. y. apie grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovei, pirmosios instancijos teismas sprendė vien iš apeliantei didelės ieškinio sumos reikalavimo, kurios dydis apeliantei nebuvo paneigtas jos turtinės padėties įrodymais, tokią savo išvadą pagrįsdamas ir vieninga teismų praktika. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija stokoja pagrįstumo, o skundžiamos nutarties argumentaciją dėl tokios sąlygos, kaip grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliacinis instancijos teismas pripažįsta nepakankama ir nepatvirtinančia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje poreikio.
  5. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ir ieškinio suma, ir skolininko turtinė padėtis, ir jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ir / ar jos nagrinėjimo metu. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, kaip, pavyzdžiui, ieškinio sumos dydis. Atitinkamai, pripažintini nepagrįstais ir ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja savaime, kai ieškinys pareiškiamas dėl didelės pinigų sumos.
  6. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje (pirmosios instancijos teismas rėmėsi dar 2010 metais Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais), yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017).
  7. Vadinasi, teismo išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo nulėmęs ieškinio reikalavimo sumos dydis, kurios nurodymas, pažymėtina, visada priklauso tik nuo paties ieškovo, nėra pakankama sąlyga grėsmei konstatuoti, kad sprendimas gali būti neįvykdytas dėl apeliantės vengimo tai padaryti.
  8. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantei, nepateikė jokių (net minimalių) duomenų apie apeliantės nesąžiningus veiksmus, grėsme savo interesams įvardindama vien nepagrįstą apeliantės delsimą atsiskaityti pagal rangos sutartis. Tačiau apeliantės nesąžiningumą ar jos siekius (mėginimą) išvengti sprendimo vykdymo, jeigu jis būtų apeliantei nepalankus, paneigia kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys (sąskaitos faktūros, kasos operacijų dokumentai ir banko mokėjimų dokumentai, ieškovės ir apeliantės 2014-02-11 pasirašytas skolų suderinimo aktas, pagal kurį šalys patvirtino, kad nėra viena kitai skolingos). Šie duomenys, nepasisakant iš esmės dėl jų įrodomosios reikšmės, labiau tikėtinai leidžia vertinti, kad apeliantė buvo ir yra įsitikinusi, kad prievolių ieškovei ji neturi, todėl jos elgesį interpretuoti kaip nepagrįstą delsimą vykdyti prievoles ieškovei, negalima. Kuri kilusio ginčo šalis yra teisi, bus atsakyta galutiniame teismo procesiniame sprendime. Tačiau tokioje konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje itin varžančios ir tik išimtinais atvejais taikytinos priemonės (turto areštas) nėra suderinamos su protingumu, teisingumu, proporcingumu ir neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės, juo labiau kad areštas tokia didelei sumai gali sutrikdyti (paveikti) bet kurio, net ir ekonomiškai stabilaus ūkio subjekto mokumą ir / ar jo vystomą ūkinę komercinę veiklą.
  9. Taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
  10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad ginčo šalių interesų ekonomiškumo, pusiausvyros, lygiateisiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Vertinant šiuo aspektu, apeliantės teisių suvaržymas, lyginant su ieškovės interesais, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą, t. y. areštavus pinigines lėšas, kai kito areštuotino turto nepakanka (nėra), galimi ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, apeliantės pajėgumas įvykdyti teismo sprendimą tik sumažėtų, o ne padidėtų. Pažymėtina, kad tokia situacija nebūtų naudinga ir pačiai ieškovei, jeigu jos reikalavimai galiausiai būtų teismo sprendimu patenkinti.
  11. Šioje nutartyje paneigus sprendimo neįvykdymo riziką (apeliantės ketinimus vengti sprendimo vykdymo), taip pat pripažinus taikytų ribojimų neproporcingumą, atsižvelgiant į šalių teikiamus skirtingus duomenis dėl prievolės (ne)įvykdymo, nelieka visų būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui. Todėl skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti.

9Atmesti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ (juridinio asmens kodas 149645114) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždarosios akcinės bendrovės „Fucus statyba“ (juridinio asmens kodas 302812658) kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų areštą.

10Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai