Byla 2-42-494/2015
Dėl administracinių aktų nuosavybės teisių į žemę, atkūrimo srityje, teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą, perleidimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo bei restitucijos taikymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,

2sekretoriaujant A.Višumirskajai,

3dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui G.Normantui,

4atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui K.Baužai,

5atsakovui V. V., jo atstovui atstovui advokatui R.Kalverš,

6atsakovėms H. V., V. V., J. T.,

7vertėjai E.Tunčikienei,

8viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, V. V., H. V., V. V., J. T., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei J. M., Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarei I. D., G. V., S. M., T. S., J. V., K. V., J. S., G. M. dėl administracinių aktų nuosavybės teisių į žemę, atkūrimo srityje, teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą, perleidimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo bei restitucijos taikymo,

Nustatė

9Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-12-17 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.1514; 2) panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-12-17 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.1515; 3) panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-12-17 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.1516; 4) pripažinti negaliojančia 2001-12-20 teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-8130, kuria J. T. už 4000 Lt perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą; 5) pripažinti negaliojančia 2001-12-20 teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-8131, kuria H. V. perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą; 6) pripažinti negaliojančia teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-112080), pagal kurią V. V. už 3000 Lt pardavė V. V. teisę atkurti nuosavybės teises į 3.1395 ha ploto žemę buvusiame V. D. kaime; 7) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2002-06-07 išvadą dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.265; 8 ) panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-06-25 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.174; 9) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-06-25 išvadą dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.61; 10) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-31 sprendimą Nr. 2.5-41-22165 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. V.“; 11) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-03-24 sprendimą Nr.48S-138 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. V. (V. V.)“;12) taikyti restituciją ir įpareigoti: V. V. grąžinti valstybei 3,94 žemės esančios 12,50 ha žemės sklype, kadastrinis Nr ( - ), esančius Viniaus r. sav., Butvydžių sen., Punžonių k., kuri jam buvo suteikta Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-31 sprendimu Nr. 2.5-41-22165; V. V. grąžinti valstybei 15,87 ha žemės sklypą, kadstrinis Nr. ( - ), esantį Vilniaus r. sav., Butvydžių sen., ( - )., kuris jam buvo suteiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-03-24 sprendimu Nr.48S-138; V. V. gražinti V. V. 3000 Lt, kuriuos ji gavo 2001-12-20 sutartimi, registro Nr. 2-11208; J. T. grąžinti V. V. 4000 Lt, kuriuos ji gavo 2001-12-20 sutartimi, registro Nr. 1-8130; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškinyje nurodė, kad ieškinys buvo grindžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau-NŽT) Vilniaus skyriaus 2011-09-09 pranešime Nr. 49SJN-1356 išdėstytomis aplimkybėmis bei jų pagrindu surinkta medžiaga, iš kurios matyti, kad skirtingose nuosavybės teisių atkūrimo bylose Nr.2531 ir Nr.890 nuosavybės teisės atkuriamos į tą pačią V.s. turėtą 11,5 dešimtinių (12,5638 ha) žemę buvusią V. D. rėžiniame kaime. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.890 nuosavybės teisės į 11,5 dešimtinių (12,5638 ha) žemę buvusią V. D. rėžiniame kaime atkūrinėjamos P. M. vardu remiantis Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2(27)-3211/98 pagal pareiškėjų S. M., E. S. ir S. M. prašymu nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu, kad P. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12,54 ha ploto žemės sklypą Vismaliukų g., Vilniuje. Byloje remiantis pareiškimu ir liudytojų parodymais 1998-04-10 teismo sprendimu buvo konstatuota, kad P. M. po savo tėvo V. S. mirties iki 1940 m. kaime V. D. nuosavybės teisėmis valdė 12,54 ha ploto žemęs sklypą Vismaliukų g., Vilniuje. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjai prašydami nustatyti juridinį faktą nurodė, kad V. S. kitų vaikų neturėjo. Nuosavybė teisių atkūrimo byloje Nr.2531 (nuosavybės teisės atkūrinėjamos V. S. vardu) nėra duomenų apie V. S. mirties faktą, tačiau LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr.1057 14 p. nurodyta, kad mirties faktą patvirtinančio dokumento pateikti nereikia, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2000-11-30 pažymėjime Nr.850-S nurodyta, kad 1872-10-15 Vilniaus Šv. Petro ir P. R. katalikų bažnyčioje pakrikštytas M. ir P. iki santuokos C., Sipovičių sūnus vardu V., gimęs 1872-08-01 Varžuvkos kaime. Kadangi Lietuvos valstybės istorijos archyvo 1997-04-16 pažymėjime Nr.222-S „Dėl gimimo“ nurodyta, kad 1900-08-06 Vilniaus Šv.Petro ir P. R. katalikų bažnyčioje pakrikštyta Vincento ir Marijonos iki santuokos A. S. duktė Paulina, gimusi 1900-07-01 Varžuvkos kaime, o Lietuvos valstybės istorijos archyvo 1997-04-16 pažymėjime Nr.783 -S nurodyta, kad 1912-08-05 Vilniaus Šv.Petro ir P. R. katalikų bažnyčioje pakrikštyta V. ir M. iki santuokos A. S. duktė vardu A., gimusi 1912-07-16 Varžuvkos kaime, tai padaryta išvada, kad šie skirtingose bylose esantys dokumentai patvirtina, kad pretendentus iš skirtingų nuosavybės teisių atkūrimo bylų sujungia bendras protėvis V. S., kurio dukros buvo P. ir A., nuosavybės teisės buvo atkurtos nesiejant šių asmenų ir laiku nesprendžiant iškilusių problemų. Vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Atkūrimo įstatymo) normomis, LVAT suformuota praktika, pagal Atkūrimo įstatymą sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą, imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį tą nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu (2011-09-09 NŽT Vilniaus skyriaus rašto Nr.49SJN-1356 surašymo metu) remiantis įsiteisėjusiu ir nenuginčytu Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 1998-04-10 sprendimu civ. byloje Nr.2(27)-3211/98 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad būtent P. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12,54 ha ploto žemės sklypą Vismaliukų g., Vilniuje, kurią ji gavo po savo tėvo V. S. mirties (1939 m.), buvo padaryta išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko V. S. žemę buvo atliktas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, kadangi V. S. negali būti laikomas nekilnojamojo turto savininku Atkūrimo įstatymo prasme, nes 1940 m. 12,54 ha žemės sklypas buvo nacionalizuotas ne iš jo, o iš jo dukters P. M.. Atsižvelgiant į tai nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos tik į buvusio savininko - P. M. žemę. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.2531 matyti, kad iki 2001-12-31 buvo gauti V. S. dukros Antaninos vaikų G. M., H. V., J. T. ir V. V. prašymai atkurti nuosavybės teisę į 11.5 dešimtinių žemės, priklausiusios V. S.. Visi šie asmenys rėmėsi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-11-09 pažymėjimu Nr.T-2105-S ir giminystės ryšį patvirtinančias dokumentais ir nė vienas jų nenurodė kitus jiems žinomus piliečius, turinčius teisę į šio turto sugrąžinimą pagal Atkūrimo įstatymą. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001-12-17 parengė pažymas Nr. 1513, 1514, 1515, 1516 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pagal kurias kiekvienam pretendentui H. V., V. V., G. M., J. T. buvo nustatyta tenkanti buvusio savininko V. S. valdytos 12.5580 ha žemės buvusiame V. D. kaime dalis – 3,1395 ha. Pretendentė H. V. 2001-12-20 sutartimi (reg. Nr.1-8131) perleido V. V. teisę į 3,1395 ha ploto išlikusios žemės, V. D. kaime nuosavybės atkūrimą, V. V. 2001-12-20 sudarė teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį (Reg. Nr. 2-11208), kuria už 3000 Lt pardavė V. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis teisę atkurti nuosavybės teises į 3,1395 ha ploto žemę buvusiame V. D. kaime, J. T. 2001-12-20 perleidimo sutartimi (reg. Nr. 1-8130) perleido V. V. teisę į 3,1395 ha žemės nuosavybės atkūrimą buvusiame V. D. kaime už 4000 Lt. V. V. remdamasis aukščiau nurodytomis 2001-12-20 sudarytomis nuosavybės teisių perleidimo sutartimis, 2001-12-21 su prašymais kreipėsi į VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. S. valdytos 11,5 dešimtinių žemės buvusiame V. D. kaime, natūra. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002-06-07 parengė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 265, kurioje nurodyta, kad V. V. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 3,1395 ha žemės (vertė 19590,48 Lt) ir pageidauja gauti žemės sklypą Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į 2001-12-20 perleidimo sutartis Nr.1-18131, Nr.1-8130 ir Nr.2-11208, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-11-09 pažymėjimą Nr.T-2105-5, 2003-06-25 parengė pažymą Nr.174 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad V. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. S. nuosavybės teisėmis valdytą 9.4185 ha žemės sklypą V. D. kaime, Vilniuje. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-06-25 parengė išvadą Nr.61 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią V. V. turi teisę atkurti nuosavybės teise į 3,1395 ha žemės sklypą (vertė 19590,48 Lt) ir pageidauja gauti žemės sklypu Vilniaus apskrities Vilniaus rajone; vadovaujantis 2002-06-07 išvada Nr.265, 2003-06-25 išvada Nr.61, 2006-03-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-22165 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. V.“ buvo perduotas neatlygintinai lygiavertis bendro 15,62 ha ploto (vertė 19590,48 Lt) žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas, Punžonių k., Buivydžių seniūnijoje, Vilniaus rajone (3,12 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ) ir 12,50 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - )). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-03-24 sprendimu Nr. 48S-138 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. V. buvo parduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 15,87 ha (vertė 19590,48 Lt) žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas (kadastrinis Nr. 4112/0400:153), Punžonių k., Buivydžių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Remiantis minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-31 sprendimu Nr.2.5-41-22165, V. V. 2006-05-09 įregistravo savo nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) ir į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), o remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-03-24 sprendimu Nr.48S-138 – 2011-06-06 įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kadastrinis Nr.4112/0400:153.

11Kaip jau minėta, Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2(27)-3211/98 pagal pareiškėjų S. M., E. S. ir S. M. prašymu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12,54 ha ploto žemės sklypą Vismaliukų g., Vilniuje. A. V. V. inicijavo civilinės bylos Nr. 2(27)-3211/98 atnaujinimo procesą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-10-03 nutartimi civilinėje bylinėje Nr.A2-11249-790/2012 procesas buvo atnaujintas. 2013-02-18 Vilniaus miesto apylinjės teismo sprendimu buvo pakeistas 1998-04-10 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2(27)-3211/98 ir nustatytas juridinę reikųmę turintis faktas, kad P. M. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,57 ha ploto žemės sklypą Vismaliukų g., Vilniuje. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-2369-392/2013 2013-02-18 Vilniaus miesto apylinjės teismo sprendimą paliko nepakeistą ir pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas fakto, jog žemę valdė visi V. S. vaikai, nenustatė, o paveldėjimo teisės normomis sprendė dėl fakto, kiek tėvo žemės neabejotinai galėjo paveldėti dukra P. M.. Bylos nagrinėjiomo metu paaiškėjo, kad G. M. yra kreipęsis į teismą dėl juridinę teikšmę turinčio fakto, kad A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,57 ha žemės, Vismaliukų g., Vilniuje, o M. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,12 ha žemės, Vismaliukų g., Vilniuje, nustatytmo.

12Pažymėjo, kad V. V. savo pirminiame atsiliepime į ieškinį nurodė, ir pripažino, kad apie tai, kad S. M., E. S., S. M. kreipėsi į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sužinojo tik 2009-09-14 iš Vilniaus apskrities viršiniko rašto Nr. (31)-1.2-2195-(3.31), vienok, šiame rašte, apart aplinkybių atskleidžiančių tą faktą, kad yra užvestos dvi nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.2531 ir Nr. 890 į tą patį 11,5 dešimtinių žemės plotą, taip pat pažymima, jog nuosavybės teisės į 11,5 dešimtinių žemės V. D. kaime bus atkuriamos pretendentams, pateikusiems prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę; rašte taip pat nurodyta rašto apskundimo galimybė. A. V. V. šio rašto neskundė, tuomet nekėlė klausimo ar buvo pagrįstai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal S. M., E. S., S. M. pareiškimą. V. V. toliau dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese į V. S. žemę, dalyvavo 2010-12-24 žemės sklypo paženklinimo-parodymo vietoje procedūroje, pasirašydamas aktą. V. V. ir toliau nieko nedarė, kai buvo priimtas ginčijamas 2011-03-24 NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimas Nr.48S-138, kuriuo jam buvo suteiktas kitoje vietoje lygiavertis 15,87 ha žemės sklypas. Šios aplinkybės aiškiai parodo atsakovo nesąžiningumą, t,y, jis suvokė pastarojo sprendimo galimą neteisėtumą, tačiau nesiėmė jokių priemonių, įregistravo savo nuosavybės teise į žemę, išplėtė veiklą naujai įsigytame žemės sklype. Tik gavęs ieškinį, atsakovas sugalvojo kreiptis dėl proceso atnaujinimo, supratęs, jog susiklosčiusi situacija tapo visiems žinoma, jis ėmė kelti savo pažeistų teisių gynimo klausimą. Iš byloje esančios nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.2531 matyti, kad G. M. (2000-11-21), H. V. (2001-08-01), J. T. (2001-10-11), V. V. (2001-10-11) pateikdami prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nenurodė apie jiems žinomus kitus asmenis, turinčius teisę į nurodytos žemės susigrąžinimą. Analogiškai elgėsi ir atsakovas V. V. pateikdamas 2001-12-21 ir 2009-04-09 savo prašymus. Nėra pagrindo manyti, kad visi šie asmenys nežinojo apie savo pusbrolių ir puseserių ar dėdžių ir tetų egzistavimą, ypač atsižvelgiant, kad visi gyvena Vilniuje, o dalis jų gyvena toje vietoje, į kurią nuosavybės teise atkurti pretendavo V. V.. Pastebėtina, kad V. V. 2002-06-07 pateikė prašymą išduoti išvadą dėl 3,1395 ha, kuriuos nori išsikelti į Vilniaus r., Riešės sen., ir tokią pažyma jam buvo išduota. Tikėtina, kad toks prašymas buvo pateiktas po to, kai V. V. buvo informuotas, kad natūra susigrąžinti žemės nėra galimybės, nes žemė užimta. Vietoje, kurioje 1925 m. duomenimis žemės turėjo V. S., jau nuo seno gyveno V. V. giminaičiai, tame tarpe ir trečiaisiais asmenimis įtraukti į bylą asmenys.

13Sprendžiant restitucijos klausimą reikia įvertinti tai, kad 3,12 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), , kurį V,V. įgijo 2006-03-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr.2.5-41-22165 pagrindu, yra įregistryuotas pastatas – ferma , unikalus Nr. ( - ), kurį V. V. įgijo 2002-11-22 pirkimo pardavimo sutartimi Nr.1-6658 už 19000 Lt iš ŽŪB „Buivydžiai“; šioje sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas neregistruotas ir yra Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma, kad sklypas bus parduotas ar išnuomuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu V. V. minėto žemės sklypo nevaldė nuosavybės teise. Atsižvelgianr į tai, kad nėra duomenų, jog V. V. minėtą fermą įsigijo neteisėtai, akivaizdu, kad pastato – fermos eksploatacijai yra būtinas žemės sklypas, todėl grąžinus šį sklypą valstybei, reiktų spręsti su žemės sklypo reikalingo minėtam pastatui eksploatuoti formavimu susijusius klausimus. Be to, iš atsakovo V. V. atsiliepimų matyti, kad visuose trijuose žemės sklypuose jis yra įsteigęs ekologinį ūkį, jam skirta valstybės parama, jis įsipareigojęs tęsti ūkininkavimą. Todėl sklypų paėmimo valstybės nuosavybėn atveju, būtų sužlugdytas jo ūkis, šeima prarastų pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į CK 6.145-6.147 str. str. nuostatas svarstytina restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu galimybė. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras 2014-04-14 raštų Nr.VILIN (12.5.13) ir Nr. VILIN (12.513)-10348, 3,12 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. 4112/0400:101, vidutinė rinkos vertė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2006-03-31 metu buvo 6273 Lt, o šiuo metu 13500 Lt; 12,50 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), 2006-03-31 metu buvo 25323 Lt, o šiuo metu 48600 Lt; 15,87 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), , vidutinė rinkos vertė 2011-03-24 sprendimo priėmimo dienai buvo 69100 Lt, o šiuo metu 59600 Lt. Atsižvelgiant į sprendimų, kuriais atsakovui V. V. buvo neatlygintinai suteikti žemės sklypai priėmimo datas, minėto pastato – fermos buvimo vietą viename iš žemės sklypų, išsakytus argumentus dėl atsakovo V. V. sąžiningumo, darytina išvada, kad valstybei turėtų būti grąžinamas vėlesniu administraciniu aktu 2011-03-24 NŽT sprendimu suteiktas 15,87 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), , o taip pat dalis 2006-03-31 sprendimu suteikto bendro ploto – 3,94 ha (15,62 ha (de facto suteiktas žemės plotas) – 11,68 ha (plotas į kurį galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės). Parenkant kokio ploto žemės skypas turi būti grąžinamas valstybei, o koks paliktas atsakovui V. V., tikslinga atsakovui V. V. palikti visą 3,12 ha dudžio žemės sklypą, kadastrinis Nr. 4112/0400:101, tokiu būdu būdu būtų išspręstas ir šiame sklype esančio pastato naudojimui reikalingo žemės ploto suteikimo klausimas. Todėl valstybei grąžintinas 3,94 ha dydžio žemės plotas, esantis 12,50 ha žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), (atsakovui liktų 8,56 ha šio sklypo). A. V. V. išreikalautinų nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) atžvilgiu negali būti traktuojamas sąžiningu įgijėju, kadangi jie jam neatlygintinai buvo suteikti ginčijamų aktų pagrindu, šie sklypai nebuvo perleisti ir jų įgijėjų, tiek sąžiningų, tiek nesąžiningų apskritai nėra. Teismui svarstant klausimą dėl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu prašo atsižvelgti į visas ieškinyje nurodytas aplinkybes bei atsakovo V. V. nesąžiningumą, nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas didžiausią turto vertę atitinkantis piniginis ekvivalentas.

14Nurodė, kad prašomi panaikinti administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktus: Atkūrimo įstatymą bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į savininko, iš kurio nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas, žemę. Pagal CK 1.80 str. 1 d., imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tokios pačios pasekmės taikytinos ir nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigoje 2001-12-20 sudarytų teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą perleidimo sutarčių, reg. Nr. 1-8131, Nr. 2-11208, Nr. 1-8130 atžvilgiu. 2001-12-20 perleidimo sutarčių neteisėtumas yra betarpiškai susijęs su minėtų 2001-12-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymų Nr. 1514, 1515, 1516 neteisėtumu, kuris kildinamas iš aukščiau nurodytų aplinkybių apie tai, kad V. S. nebuvo žemės sklypo savininkas nacionalizacijos metu, nes buvo miręs. Kadangi minėtas 2001-12-20 perleidimo sutartis pasirašė V. V., J. T. ir H. V., kurios neturėjo teisės į V. S. žemės dalį, todėl neturėjo ir ką perleisti. Tuo pačiu V. V. šiomis sutartimis neįgijo teisės į jose minimos žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Pagal CK 1.80 str. 2 d., kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). T. V. V. turi grąžinti valstybei jam nuosavybės teise priklausančius minėtus žemės sklypus: kadastrinis ( - ), , kadastrinis Nr. ( - ), , kadastrinis Nr.4112/0400:153, o V. V. turi grąžinti V. V. 3000 Lt, kuriuos gavo pagal 2001-12-20 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-11208, o J. T. turi grąžinti V. V. 4000 Lt, kuriuos gavo pagal 2001-12-20 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1-8130.

15Ieškinio reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str., kuris numato, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. nagrinėjamu atveju nustatytas imperatyvių įstatymo normų pažeidimas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje, pasireiškęs neteisėtu nuosavybės teisių atkūrimu asmeniui, kuris neturi į tai teisės. tokio pobūdžio pažeidimų pašalinimas neabejotinai vertintinas kaip viešasis interesas. Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su žemės reforma ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, kad minėti procesai būtų vykdomi skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, taip pat akcentuojama, kad nuosavybės teisių atkūrimas tiems asmenims, kurie jas turėjo, o ne tiems, kurie tokių teisių turėjimo neįrodė įstatymų nustatyta tvarka, yra prioritetinis viešasis interesas. Taip pat viešasis interesas yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas.

16Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2015-03-16 rašte Nr.49SJ-25-(14.49.105) ir patikslintame 2015-03-17 rašte Nr.49SJ-29-(14.49.105) nurodė, kad atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą Nr.2-17548-937/2014, įvertinus giminystės ryšius su A. M., kuri valdė 1,57 ha žemės, atsakovėms H. V., J. T., V. V. ir suinteresuotam asmeniui G. M. nuosavybės teisių atkūrimas galėtų būti vykdomas į 0,3925 ha žemės kiekvienam (vertė-709,34 Eur/2449,2 Lt), o įvertinus giminystės ryšius su M. S., kuri valdė 3,12 ha žemės, atsakovėms H. V., J. T., V. V. ir suinteresuotam asmeniui G. M. nuosavybės teisių atkūrimas galėtų būti vykdomas į 0,39 ha žemės kiekvienam (vertė-704,82 Eur/2443,60 Lt). Taigi atsakovės H. V., J. T., V. V. turėtų teisę į po 0,7825 ha ploto (1414,16 Eur/4882,80 Lt vertės) nuosavybės teisių atkūrimą Vilniaus mieste, iš viso į 2,3475 ha (4242,48 Eur/14648, 40 Lt) ploto. Todėl atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas nuosavybės teisių perleidimo sutartis bei priimtus ginčijamus administracinius aktus, pažymas, išvadas, akivaizdu, kad minėtą grąžintiną H. V., J. T., V. V. 2,3475 ha žemės plotą pagal vertę atitiktų 11,68 žemės plotas minėtais sprendimais suteiktų V. V. žemės sklypų vietoje. Todėl valstybei turėtų būti grąžintas plotas, esantis ginčijamais administracinis aktais suteiktuose žemės sklypuose ir viršijantis 11,68 ha.

17Teismo posėdžio metu ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas, palaikydamas ieškinyje ir jo patikslinimuose nurodytas aplinkybes (raštu pateiktoje baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus), prašė ieškinį tenkinti iš dalies. parodė, kad atsisako nuo ieškinio dalyje, kurioje buvo prašoma, kad V. V. turi grąžinti iš V. V. 3000 Lt, kuriuos ji gavo pagal 2001-12-20 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-11208, o J. T. turi grąžinti V. V. 4000 Lt, kuriuos ji gavo pagal 2001-12-20 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1-8130, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nei V. V., nei J. T. iš V. V. jokių piniginių lėšų pagal nurodytas perleidimo sutartis negavo. Parodė, kad V. V. sudarydamas nurodytas teisių perleidimo sutartis, šias teises įgijo neatlygintinai, o sutartyse melagingai nurodyta, kad jis sumokėjo atitinkamas sumas, praėjus beveik 14 metų jis pagal sutartis taip ir nėra sumokėjęs. Todėl ir dėl to V. V. negali būti laikomas sąžiningu turto įgijėju. Teismui svarstant klausimą dėl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu reikia atsižvelgti, kad turimais Registrų centras duomenimis 15,89 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4112-0400:153, vidutinė rinkos vertė nuosavybės teisių atkūrimo dieną (2011-03-24) buvo 69100 Lt (20012,75 Eur), o 12,50 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), , vidutinė rinkos vertė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienai (2006-03-31) buvo 25323 Lt (7334,04 Eur). Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-12-04 išnagrinėta byla Nr. 3K-3-570/2009, kurioje konstatavus, kad nėra duomenų apie įgijėjo sąžiningumą, nurodyta, jog priteistina mažiausia turto vertė, padaryta išvada, kad valstybė pati nustatė žemės vertę ir ši vertė paimta iš valstybės institucijų sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Minėtoje byloje sklypas buvo perleistas tretiesiems asmenims (kas daro restituciją negalimą), o turtą gavęs įgijėjas – sąžiningas. Nagrinėjamoje byloje situacija visai kitokia. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas negali būti laikomas sąžiningu įgijėju, tai piniginės restitucijos taikymo atveju pagal CK 6.147 str. 2 d., turi būti taikomas didžiausią turto vertę atitinkantis piniginis ekvivalentas. 15,87 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), , vertė 2011-03-24 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienai buvo 69100 Lt (20012,75 Eur), 12,50 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4400-0846-0491, vidutinė rinkos vertė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienai (2006-03-31) buvo 25323 Lt (7334,04 Eur), tokiu būdu, atsižvelgiant į iš V. V. išreikalautiną šio sklypo dalį – 3,94 ha, remiantis šio sklypo verte, iš atsakovo išreikalautina 7981,81 Lt (2311,69 Eur) suma. Viso iš atsakovo V. V. išreikalautina piniginio ekvivalento suma yra 22324,43 Eur. A. V. V. paaiškino, kad kasmet už ginčo sklypus gauna 65000 Lt dydžio paramą iš E. S. lėšų, akivaizdu, kad ši aplinkybė turi būti irgi įvertinama sprendžiant piniginio ekvivalento apskaičiavimą bei vertinant jo nurodytus argumentus, kad atsakovas ūkininkauja ir ginčo sklypai yra esminis ir vienintelis jo pragyvenimo šaltinis.

18A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau- Vilniaus miesto skyrius) archyve saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.2531 duomenimis, V. S. dukros Antoninos vaikai G. M., H. V., J. T. ir V. V. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 12,5638 ha ploto žemę buvusiame V. D. Vilniuje. Nuosavybės teisių atkūrimas į V. S. turėtą žemę buvo vykdomas vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuostatomis, tame tarpe 14 punkte įtvirtinta norma, kurioje nurodoma, jog nereikia pateikti mirties faktą patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1987 metų. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (toliau – VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-12-17 parengė pažymas Nr. 1513-1516 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuriose nurodytas kiekvienam pretendentui tenkančios buvusio savininko V. S. nuosavybės teisėmis valdytos 12,5580 ha žemės dalys, į kurias jiems turi būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas – 3,1395 ha. Pretendentai H. V., J. T., V. V. 2001-12-20 notariškai patvirtintomis sutartimis Nr. 1-8131, Nr.1-1830 ir Nr. 2-11208 perleido teisę atkurti nuosavybės teises į joms tenkančias žemės dalis V. V., t.y. į 9,4185 ha. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius V. V. 2002-06-07 parengė išvadą Nr.265 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad V. V. turi teisę atkurti nuosavybės teise į 3,1395 ha žemės plotą (vertė 19590,48 Lt) ir pageidauja gauti žemės sklypą Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Taip pat VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius V. V. 2003-06-25 parengė išvadą Nr.61 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad V. V. turi teisę atkurti nuosavybės teise į 3,1395 ha žemės plotą (vertė 19590,48 Lt) ir pageidauja gauti žemės sklypą Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone. 2006-03-31 Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-31 sprendimu Nr. 2.5-41-22165 bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-03-24 sprendimu Nr.48S-138 į buvusio savininko V. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę V. D. kaime, Vilniuje, V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtam žemės plotui 3,12 ha, 12,50 ha bei 15,87 ha žemės sklypus (kadastrinis Nr.4112/0400:101, kadastrinis Nr. 4112/0400:102 ir kadastrinis Nr.4112/0400:153), esančius Punžonių k., Buivydžių sen., Vilniaus r. Aukščiau nurodytais priimtais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. S. turėtą žemę, atkurtos nuosavybės teisės į 6,2790 ha ploto žemės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.A2-1670-790/2013 pagal V. V. prašymą atnaujinti procesą ir panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998-04-10 sprendimą civilinėje byloje Nr.2(27)-3211/98 ir priimti naują sprendimą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. S. mirė 1932-09-13, o po jo mirties liko žmona M., sūnus J., dukros – K., P., H., A. ir J.. Teismas nusprendė, kad dukrai P. M. po tėvo mirties teko 1,57 ha žemės, kurią ji valdė nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos, o faktų ar žemę valdė kiti V. S. paveldėtojai nenustatinėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-17548-937/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis 1,57 ha žemės sklypą Vismaliukų g., Vilniuje, o M. (M.) S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis 3,12 ha žemės sklypą Vismaliukų g., Vilniuje.

19A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Parodė, kad su ieškovo pozicija sutinka visiškai ir neprieštarauja, kad restitucija galėtų būti taikoma atsakovo V. V. atžvilgiu piniginiu ekvivalentu ir tokio dydžio verte, kaip nurodė ieškovas.

20A. V. V. atsiliepimuose į ieškinį bei ieškinio patikslinimus nurodė, kad prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles, nes atsakovo V. V. bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos buveinė yra Vilniaus mieste, todėl negali būti taikomos išimtinio teismingumo taisyklės. Prokuroras praleido 1 mėnesio terminą, nustatytą ABTĮ 33 str. 1 d., ginčyti administracinius aktus: Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-31 sprendimą Nr.2.5-41-22165 ir 2011-03-24 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimą Nr.48S-138, todėl šioje dalyje byla turi būti nutraukta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 1998-04-10 sprendime buvo konstatuota, kad viena P. M. valdė iki nacionalizavimo žemės sklypą (toliau- žemės sklypas) Vismaliukų g., Vilniuje. Vadinasi pagal šį sprendimo motyvus A. M. vaikai neturėjo jokių teisių į žemės sklypo atkūrimą. Tačiau pagal 2013-02-18 teismo sprendimo motyvus ir argumentus tokios vienareikšmiškos išvados negali būti daromos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 1998-04-10 sprendime padarė išvadą, jog „pareiškėjai (P. M. vaikai ir teisių perėmėjai) neįrodė aplinkybės, jog tik viena P. M. priėmė V. S. palikimą“. Iš šių ir kitų teismo sprendimo motyvų seka, kad teismas neturėjo abejonių, jog ne mažesnę žemės sklypo dalį po tėvo V. S. mirties paveldėjo (ir kiek nacionalizavimo valdė) A. M.. Tai konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2013-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2369-392/2013. Nekyla abejonių, kad atsižvelgiant į 2013-02-18 sprendimo motyvus, A. M. vaikai H. V., V. V. ir J. T. turėtų teisę bent į dalies žemės sklypo atkūrimą. Šios akivaizdžios aplinkybės ieškinyje apeinamos nurodant, jog nesikreipta dėl atitinkamo juridinio fakto nustatymo. Tačiau ieškovas pats nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimo motyvai turi šioje byloje prejudicinę galią. Prokuroro ieškinys taip pat grindžiamas ne nurodyto sprendimo rezoliucine dalimi, o jo motyvais. Šią byla nagrinėjantis teismas negalėtų grįsti sprendimo aplinkybėmis, jog A. M. vaikai neturėjo jokių teisių į žemės sklypo nuosavybės atkūrimą ar konstatuoti, kad šiomis teisėmis nepasinaudota (jomis jau yra pasinaudota). Todėl remiantis Vilniaus miesto teismo 2013-02-08 sprendimu reikalauti besąlygiškai panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovui V. V. suteiktos nuosavybės teisės į žemės sklypus Punžonių k., Vilniaus r. ir reikalauti grąžinti valstybei visus žemės sklypus – negalima. Ieškovas nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, kuriais prašoma CK 1.80 str. 1 d. panaikinti V. V. ir H. V., V. V., J. T. 2001-12-20 sudarytas sutartis dėl teisių atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo. Prokuroras CK 1.80 str. normų pagrindu prašo panaikinti administracinius aktus – sprendimus, pažymas, išvadas. Tačiau CK 1.80 str. normos nereglamentuoja administracinių aktų panaikinimo. A. V. V. yra sąžiningas žemės sklypų Punžonių k., Vilniaus r. įgijėjas. Nėra jokių įrodymų, jog H. V., V. V. ir J. T. žinojo, jog nacionalizavimo metu žemės sklypas nepriklausė jų seneliui V. S., kurio vardu buvo prašoma atkurti nuosavybę. Pažymėtina, kad turėti archyviniai dokumentai nurodė, kad savininku buvo būtent V. S., kad V. S. galėjo nebūti žemės savininku pasisakyta tik 2013-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime. Šios aplinkybės negalėjo H. V., V. V., J. T. būti žinomos ir negalėjo būti atskleistos V. V.. Net ir apie Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 1998-04-10 sprendimą V. V. nebuvo žinoma, tai konstatuota teismui sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio ieškovas (prokuroras) teigia, kad atsakovas V. V. buvo nesąžiningas nes 2001-12-21 ir 2009-04-09 pateikdamas prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nenurodė kitų žinomų asmenų, neskundė 2009-09-19 VAVA rašto Nr.(31)-1.2-2195-(3.31) ir vėliau nedarė nieko ir tik gavęs prokuroro ieškinį sugalvojo kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad atsakovas V. V. 2001-12-21 ir 2009-04-09 pateikdamas prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pretendenčių H. V., V. V., J. T., kurios 2001 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais buvo pateikę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisių perėmėjas, taigi veikė jau pradėtame žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo procese, remdamasis tais sprendimais ir dokumentais, kurie buvo priimti. Prokuroras neatskleidžia kokias teisiniais pagrindais remiantis turėjo būti skundžiamas 2009-09-19 VAVA rašto Nr.(31)-1.2-2195-(3.31). N. V. V., nei H. V., V. V., nei J. T. neturi teisinio ar artimo teisiniam, išsilavinimo, ne paslaptis, kad panašūs prašymai yra pildomi valstybės institucijose ne paties asmens savarankiškai, o valstybės tarnautojui nurodant kur ir ką rašyti, dėl šios priežasties V. V. buvo sunku susivokti 2009-09-19 VAVA rašto Nr.(31)-1.2-2195-(3.31) argumentuose. K. V. V. tapo žinoma apie 2013-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą tik 2011-10-19 iš ieškovo ieškinio, patvirtina Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismui atnaujinus terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

21Pritartina ieškinio pareiškime nurodytoms aplinkybėms, jog teismui nusprendus taikyti restituciją, turi būti atsižvelgiama, kad žemės sklypuose Punžonių k., Vilniaus r. atsakovas V. V. yra įsteigęs ekologinį ūkininko ūkį, kurio veikla ir pajamos yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis ir paėmus ir jo šiuos žemės sklypus būtų sužlugdyta ūkininkavimo veikla, o atsakovo šeima prarastų pragyvenimo šaltinį. Šiai ūkinei veiklai žemės sklypuose vystyti buvo skirta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonė „Ekologinio ūkininkavimo programa“, todėl gali kilti teisinių klausimų, susijusių su šios paramos panaudojimu. Dėl žemės sklypų paėmimo Punžionių k., Vilniaus r., V. V. patirtų žalos, kurią turėtų atlyginti valstybė, kadangi žemės sklypai jam buvo suteikti valstybės institucijų sprendimais, dėl kurių pati valstybė vėliau nusprendė, kad jie galimai neteisėti. Žemės sklype (unikalus Nr. 4400-0846-0137) yra V. V. nuosavybės teise priklausantis statinys, dėl kurio įsigijimo teisėtumo klausimų nekyla. Todėl turėtų būti svarstomas restitucijos piniginiu ekvivalentu klausimas. Tačiau patikslintame ieškinyje neteisingai nurodytos žemės sklypų vertės. Turėtų būti vadovaujamasi Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-31 sprendime Nr.2.5-41-22165 ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-03-24 sprendime Nr.48S-138 nurodytomis V. V. suteiktų žemės sklypų Punžonių k., Vilniaus r., vertėmis , apie tai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009.

22Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ieškinio senaties ir termino administraciniams aktams ginčyti taikymo klausimais byloje pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinius, šiuo metu tokia, jog remiantis galiojančiais teisės norminiais aktais, ieškinio senaties ir termino administraciniams aktams ginčyti pradžia prokurorui ginančiam viešąjį interesą siejama vien tik su paties prokuroro sužinojimu apie aktų ir sandorių neteisėtumą, tai šiuo atveju prokuroras tampa išskirtiniu procesiniu subjektu, galinčiu pareikšti ieškinį (ar paduoti skundą) viešajam interesui ginti ir po 10 metų (kaip ir šioje byloje) nuo ginčijamų sandorių/aktų sudarymo/priėmimo, ar po 20 metų- jei tik prokuratūroje iki tol nebuvo formaliai gautas pranešimas apie tam tikrus aktus, sandorius su nuomone, jog tokie sandoriai ir aktai galimai neteisėti. Tokią teisinę situaciją iš esmės sąlygoja Prokuratūros įstatymo 19 str. normos nenumatančios naikinamojo termino per kurį skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo, gali būti imamasi veiksmų viešojo intereso gynimui.

23Atsakovas V. V., palaikydamas atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai parodė, kad teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutarčių sudarymo metu, jis nei J. T., nei V. V. jokių pinigų nemokėjo, nes buvo su jomis sutaręs, kad pinigus joms sumokės, kai visa žemė bus grąžinta jo vardu. 12,50 ha ir 15,87 ha ploto žemės sklypuose nėra jokių pastatų, statinių, 12,50 ha žemės sklype pasėti miežiai, o 15,87 ha ploto žemės sklype jis augina grikius. Jis užsiima ekologiniu ūkiu, tai jo pragyvenimo šaltinis. Lietuvių kalbą jis supranta, savo prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo jis nenurodė kitų pretendentų, nes nežinojo, kad yra ir kitų pretendentų į tą pačią žemę. Už ekologinį ūkininkavimą jis yra gavęs iš Europos sąjungos 65000 Lt, jei jis nutrauktų savo veiklą, tai šią sumą jis turėtų grąžinti visas išmokas už 5 metus. Jis ekologinio ūkininkavimo programą vykdo iki 2017 metų, tam tikslui yra nupirkęs techniką.

24Atsakovo V. V. atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose nurodytais argumentais. Papildomai parodė, kad sutinka su prokuroro pozicija dėl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu, bet piniginio ekvivalento dydis turi taikomas toks, kuris nurodytas ginčijamuose sprendimuose – 2006-03-31 sprendime nurodyta 19590,48 Lt, 2011-03-24 sprendime – 19590,48 Lt, viso 39180,96 Lt. Prokuroro nurodytos sklypų rinkos vertės iš VĮ Registrų centras nėra rinkos vertės. Be to nepagrįstai visa kaltė dėl viešo administravimo funkcijų nevykdymo permetama atsakovui V. V., šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai vykdė savo funkcijas.

25Atsakovės J. T. ir V. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad V. V. pagal prašomas pripažinti negaliojančiomis tarp jų ir V. V. sudarytas 2011-12-20 teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimo perleidimo sutartis (reg. Nr. 1-8130 ir reg. Nr. 2-11208) jokių pinigų iš V. V. negavo, atitinkamai J. T. – 4000 Lt, o V. V. – 3000 Lt. V. V. jas apgavo.

26Teismo posėdžio metu atsakovė V. V. parodė, kad pagal sudarytą teisių perleidimo sutartį su V. V. , iš V. V. 3000 Lt negavo, ji sudarydama sutartį žinojo, kad negaus pinigų, ji galvojo, kad pinigus gaus kai V. V. parduos žemę.

27Teismo posėdžio metu atsakovė J. T. parodė, kad iš V. V. ji jokių 4000 Lt pagal sutartį nėra gavusi, pas notarą ji pasirašė sutartį, bet nežino dėl ko pasirašė, V. V. jai jokių pinigų nežadėjo, suprato, kad kai atgaus visą žemę, tada jis jai sumokės.

28Teismo posėdžio metu atsakovė H. V. parodė, kad apie teisių perleidimo sutartis jai nieko nežinoma, ji yra V. V. motina, apie V. V. nuosavybės teisių atkūrimą jai nežinoma, ji nėra rašiusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

29Tretysis asmuo J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai, pažymos, išvados, apie V. S. žemę, perleidimo sutartys yra neteisėti, pažeidžia Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. imperatyvias normas, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į savininko, iš kurio nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas, žemę.

30Tretieji asmenys Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarė J. M., Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė I. D., G. V., S. M., T. S., J. V., K. V., J. S., G. M. į posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

31Ieškinys tenkintinas iš dalies.

32Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismas 1998-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(27)-3211/1998 pagal pareiškėjų S. M., E. S., S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12,54 ha ploto žemės sklypą Vismaliukų g. Vilniuje; bylos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad pareiškėjas S. M. paaiškino, jog „mūsų motina P. M. po savo tėvo mirties 1939 m. iki 1940 m. kaime V. D. valdė 12,54 ha ploto žemę“; liudytojai B. M., gyv. ( - ), , Vilniuje ir F. S., gyv. ( - ), , Vilniuje, nurodė, kad V. S., kurio žemės sklypas ribojosi su liudytojų tėvų žemės sklypu, paliko apie 12 ha ploto turėtą žemę savo dukrai P. M. (b.l.14,15-18, t.1).

33Kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo bylų Nr.2531 ir Nr.890 medžiagos (b.l.115-194, t.2, b.l.1-196, t.3, b.l.1-81, t.4), nuosavybės teisės atkuriamos į tą pačią V. S. turėtą 11,5 dešimtinių (12,5638 ha) žemę buvusią V. D. rėžiniame kaime. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.890 nuosavybės teisės į 11,5 dešimtinių (12,5638 ha) žemę buvusią V. D. rėžiniame kaime atkūrinėjamos P. M. vardu remiantis Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2(27)-3211/98 pagal pareiškėjų S. M., E. S. ir S. M. prašymu nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu, kad P. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12,54 ha ploto žemės sklypą Vismaliukų g., Vilniuje;

34Iki 2001-12-31 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikti V. S. dukros Antaninos vaikų G. M. (2000-11-21), H. V. (2001-08-01), J. T. (2001-10-11) ir V. V. (2001-10-11) prašymai atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko V. S. 11.5 dešimtinių žemės V. D. kaime, prašymuose buvo nurodytas nuosavybės teisės į turtą pagrindas - Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-11-09 pažymėjimas Nr.T-2105-S, pateikti ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai; prašymuose duomenų apie kitus pretendentus nėra nurodyta (b.l.54-67, t.3). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-11-09 pažymėjime Nr.T-2105-S (b.l.70, t.3) nurodyta, kad „Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde, Mickūnų vls. ūkininkų, turinčių iki 30 ha žemės, 1925 m. byloje įrašytas S. V. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti); skiltyje „vietovė“, „žemės kiekis dešimtinėmis“ atitinkamai įrašyta: V. D. k., 11,5 (ariamos – 8,13; pievų – 0,50; nenaudingos – 2,87), skiltyje „miškas“ padėtas brūkšnys; daugiau žinių apie tai, kad V. S. turėjo žemės V. D. k., žinių apie ten pat turėtą mišką nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta.

35VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001-12-17 parengė pažymas Nr. 1513, 1514, 1515, 1516 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pagal kurias kiekvienam pretendentui H. V., V. V., G. M., J. T. buvo nustatyta tenkanti buvusiu savininko V. S. valdytos 12.5580 ha žemės buvusiame V. D. kaime dalis – 3,1395 ha; H. V. 2001-12-20 sutartimi (reg. Nr.1-8131) perleido V. V. teisę į 3,1395 ha ploto išlikusios žemės nuosavybės atkūrimą, V. V. 2001-12-20 sudarė teisės atkurti išlikusio nekilnojamojoje turto pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr. 2-11208), kuria už 3000 Lt pardavė V. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis teisę atkurti nuosavybės teises į 3,1395 ha ploto žemę buvusiame V. D. kaime; J. T. 2001-12-20 sutartimi (reg. Nr.1-8130) perleido V. V. teisę į 3,1395 ha ploto išlikusios žemės nuosavybės atkūrimą už 4000 Lt. V. V. remdamasis aukščiau nurodytomis 2001-12-20 sudarytomis nuosavybės teisių perleidimo sutartimis, 2002-04-09 su prašymais kreipėsi į VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. S. valdytos 11,5 dešimtinių žemės buvusiame V. D. kaime, natūra (b.l.43-54, t.3).

36VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002-06-07 parengė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 265, kurioje nurodyta, kad V. V. turi teisę atkurti nuosavybės teise į 3,1395 ha žemės (vertė 19590,48 Lt) ir pageidauja gauti žemės sklypą Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje (b.l.187, t.2); 2002-11-22 pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ŽŪB „Buivydžiai“ ir V. V., V. V. nupirko iš ŽŪB „Buivydžiai“ už 19000 Lt bendrojon jungtinėn nuosavybėn fermą, unikalus Nr. ( - ), , plane pažymėtą indeksu 1Ž1 p, 2060,54 kv. m bendro ploto, esančią Punžonių k., Vilniaus r. sav., ferma 2002-11-22 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įregistruota V. V. ir G. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b.l.156-157, t.1); VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į 2001-12 perleidimo sutartis Nr.1-18131 ir Nr.2-11208, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-11-09 pažymėjimą Nr.T-2105-S, 2003-06-25 parengė pažymą Nr.174 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad V. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. S. nuosavybės teisėmis valdytą 9.4185 ha žemės sklypą V. D. kaime, Vilniuje (b.l.72, t.1); VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-06-25 parengė išvadą Nr.61 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią V. V. turi teisę atkurti nuosavybės teise į 3,1395 ha žemės sklypą (vertė 19590,48 Lt) ir pageidauja gauti žemės sklypu Vilniaus apskrities Vilniaus rajone; vadovaujantis 2002-06-07 išvada Nr.265, 2003-06-25 išvada Nr.61, 2006-03-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-22165 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. V.“ buvo perduotas neatlygintinai lygiavertis bendro 15,62 ha ploto (vertė 19590,48 Lt) žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas, Punžonių k., Buivydžių seniūnijoje, Vilniaus rajone (3,12 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), ir 12,50 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), ) (b.l.117,125,157, t.2). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-03-24 sprendimu Nr. 48S-138 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. V. buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 15,87 ha (vertė 19590,48 Lt) žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - ), ), Punžonių k., Buivydžių seniūnijoje, Vilniaus rajone (b.l.149,t.2).

37Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-31 sprendimo Nr.2.5-41-22165 pagrindu V. V. 2006-05-09 įregistravo savo nuosavybės teises į 12.5000 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ir į 3.1200 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), , o remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-03-24 sprendimu Nr.48S-138 – 2011-06-06 įregistravo nuosavybės teisę į15.8700 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), (b.l.156-161, t.).

382011-09-12 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau-NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-09-09 pranešimas Nr. 49SJN-1356 (b.l.8-13, t.1), kad skirtingose nuosavybės teisių atkūrimo bylose Nr. 2531 ir Nr.890 nuosavybės teisės atkuriamos į tą pačią V. S. turėtą 11,5 dešimtinių (12,5638 ha) žemę buvusiame V. D. rėžiniame kaime (dabar Vismaliukų g. Vilniaus m.) ir prašoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo inicijuojant administracinių aktų panaikinimą bei restitucijos taikymą.

392011-10-19 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Teisės departamento CMS rašte nurodyta (b.l.8, t.2), kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus Šv.Petro ir Povilo RK bažnyčioje mirties įrašų byloje saugomas įrašas Nr. 141, kuriame įrašyta, kad V. S., 66 metų amžiaus, mirė 1932-09-13 Vilniaus mieste.

40Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2015-03-16 rašte Nr.49SJ-25-(14.49.105) ir patikslintame 2015-03-17 rašte Nr.49SJ-29-(14.49.105) nurodė, kad atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą Nr.2-17548-937/2014, įvertinus giminystės ryšius su A. M., kuri valdė 1,57 ha žemės, atsakovėms H. V., J. T., V. V. ir suinteresuotam asmeniui G. M. nuosavybės teisių atkūrimas galėtų būti vykdomas į 0,3925 ha žemės kiekvienam (vertė-709,34 Eur/2449,2 Lt), o įvertinus giminystės ryšius su M. S., kuri valdė 3,12 ha žemės, atsakovėms H. V., J. T., V. V. ir suinteresuotam asmeniui G. M. nuosavybės teisių atkūrimas galėtų būti vykdomas į 0,3900 ha žemės kiekvienam (vertė-704,82 Eur/2443,60 Lt) (b.l.177-180, 181-182, t.5).

41Dėl viešo intereso gynimo ir ieškinio senaties.

42Pagal CPK 49 str.1d., įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. P. P. įstatymo 19 str.1d., prokuroras, gindamas viešąjį interesą gali kreiptis į teismą ne tik esant įtvirtintam pagrindui – asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pranešimui, pasiūlymui, pareiškimui, skundui, bet ir savo iniciatyva, nustatęs viešojo intereso pažeidimo faktą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

43Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. (CK 1.124 str.).

44Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str.1d. nustatyta, kad atitinkamų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Lietuvos A. T. nutartyse išaiškinta, kad šis terminas, nurodytas specialiajame įstatyme yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus nutartys: 2006-12-19 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-666/2006, 2007-06-05 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-149/2007, 2007-09-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-338/2007 ir kt.). Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-14 nutartyje civ.byloje Nr.3K-3-677/2005, suformuluota taisyklė, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str.1d nustatytas terminas tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19 str.2d. yra išvardintos priemonės, kurių prokuroras gali imtis, jeigu yra pagrindo manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, t.y. reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją, kviesti asmenis ir gauti iš jų paaiškinimus, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams, pareigūnams atlikti patikrinimus ir kt. Prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka.

45Kaip nustatyta byloje, Vilniaus apygardos prokuratūroje 2011-09-12 buvo gautas 2011-09-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 49SJN -1356 „Dėl viešojo intereso gynimo“ su priedais (b.l.8-13, t.1), kuriame nurodyta, jog yra siunčiamas Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje 2009-08-06 iš VĮ Nemenčinės miškų urėdijos gautas 2009-08-04 prašymas Nr. 3-796 „Dėl viešojo intereso gynimo“ (b.l.7, t.1), kuriuo prašoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir ginčo administracinių aktų, išvadų, pažymų (savininko V. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje) pirkimo pardavimo sutarčių panaikinimo, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinys Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas 2011-10-12 (b.l.1- 6, t.1). Todėl negalima sutikti su atsakovo V. V. atsiliepipimuose išdėstytais argumentais, jog prokuroras praleido nurodytą 30 dienų terminą kreiptis į teismą su ieškiniu.

46Lietuvos A. T. yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos A. T. 2009-07-31 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-319/2009; 2009-10-09 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-397/2009 ir kt.), kad viešojo intereso gynimas – tai dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę išimtis. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese gali nulemti įvairios priežastys, viena jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas. Bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų. Šiame procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyvioms normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Todėl prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veiklioje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis, viena iš kurių yra įtvirtinta CPK 49 str.1d. Kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl vertintinas kaip viešasis interesas.

47Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini kaip neturintys pagrindo atsakovo V. V. ir jo atstovo nurodyti argumentai dėl viešojo intereso, kad prokuroras ieškiniu gina kitų privačių asmenų interesus, o ne viešąjį interesą, tuo pažeisdamas Prokuratūros įstatymo 19 str. (2015-05-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi atmestas atsakovo V. V. atstovo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Prokuratūros įstatymo 19 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, (b.l.84- 92, t.4). Nepagrįstos atsakovo V. V. nurodytos aplinkybės, kad ieškinys neteismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui, kadangi ieškinys yra ieškinys pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles. Kadangi nagrinėjamu atveju taikytinos CPK 31 str. 1 d. nustatytos normos, nustatančios išimtinį teismingumą, nes ginčo žemės sklypai randasi Vilniaus rajone.

48Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti ginčijamus administracinius aktus, pažymas, išvadas bei teisių perleidimo sutartis, kadangi jie prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Atkūrimo įstatymo normoms. Pažymėtina, jog administracinis aktas gali būti pripažintas negaliojančiu remiantis sandorių negaliojimo pagrindais. Pripažįstant administracinį aktą, kaip ir sandorį, negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, reikia konstatuoti dvi sąlygas: 1) kad įstatymo norma yra imperatyvioji, 2) kad administracinis aktas šią imperatyviąją įstatymo normą pažeidžia (Lietuvos A. T. 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2006.). Nuosavybės teisių atkūrimą į žemę reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau –Atkūrimo įstatymas) (1997-07-01 Nr. ( - ) Atkūrimo įstatymo 2 str. nurodyti piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, suteikiant prioritetą turto savininkui ir nustatant eiliškumą, kurio turi būti laikomasi atkuriant nuosavybės teises į savininko nekilnojamąjį turtą asmenims, kurie susiję su savininku įstatyme nustatytais ryšiais jeigu savininkas yra miręs;įstatymo 10 str. 4 d. numato, kad įstatyme nustatytais terminais kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę patvirtinantis dokumentas bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Pagal teisinį reglamentavimą (įstatymo 9 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-27 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12, 13 p.p.) akivaizdu, jog sprendžiant dėl nuosavybės teisės patvirtinimo, įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas. Šis faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Taigi, administracine tvarka sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, asmuo gali pateikti nurodytuose teisės aktuose išvardytus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisių įgijimo pagrindą arba valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą; kai asmuo negali gauti tam tikrą juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, jis gali kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą.

49Kaip buvo paminėta aukščiau, Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismas 1998-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(27)-3211/1998 pagal pareiškėjų S. M., E. S., S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12,54 ha ploto žemės sklypą Vismaliukų g. Vilniuje. Liteko duomenimis 2012-06-05 pareiškėjas V. V. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti civilinėje byloje Nr.2(27)-3211/98, atnaujinus procesą, įtraukti jį suinteresuotu asmeniu ir panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1998-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų S. M., S. M. (procesinių teisių perėmėja K. V.) ir E. S. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo netenkinti; 2012-10-03 Vilniaus m. apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-11249-790/2012 pagal pareiškėjo V. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. M., S. M. (jos teisių perėmėja – K. V.) ir E. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjo V. V. prašymą patenkino, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2(27)-3211/98 ( - ) str. 1 d. 7 p. pagrindu; 2013-02-18 Vilniaus m. apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-11249-790/2012 pagal pareiškėjo V. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. M., S. M. (jos teisių perėmėja – K. V.) ir E. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjo V. V. prašymą patenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998-04-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2(27)-3211/98 ir nustatė, juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,57 ha ploto žemės sklypą Vismaliukų g. Vilniuje. Teismas 2013-02-18 sprendime nurodė, kad „nustatyta, kad šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčios mirties įrašų byloje saugomas įrašas Nr. 141, kuriame įrašyta, kad V. S., 66 metų amžiaus, mirė 1932 m. rugsėjo 13 d. (t. 2, b. l. 66). Įrašo duomenyse nurodyta, kad jis yra Igno (Ignacy) ir Uršulės (Urszula) sūnus, o po mirties liko žmona Marija (Maria), sūnus Jonas (Jan), dukros Karolina, Paulina, Helena, Antonina ir Juzefa. Iš panašaus sutuoktinės vardo, koks nurodytas vaikų gimimo įrašuose, aplinkybės, kad mirusiojo dukrų vardai nurodyti Paulina ir Antonina, darytina labiau pagrįsta prielaida, jog tai įrašas apie mirtį būtent dalyvaujančių byloje asmenų protėvio, t. y. P. S. ir Antaninos (Antoninos) Sipovič tėvo, o ne kito, nesusijusio giminystės ryšiu su proceso dalyviais, asmens. Jokių duomenų, kad toje vietovėje egzistavo kitas V. S., kurio sutuoktinės vardas būtų Marija (ar panašus) ir kuris būtų turėjęs dukras Pauliną ir Antaniną (ar panašiais vardais) duomenų nėra. Vadinasi, darytina ir kita pagrįsta prielaida, kad V. S. (proceso dalyvių protėvio) tėvai buvo Ignas ir Uršulė, o jis gimęs turėjo būti apie 1866 m. Todėl manytina, kad archyviniai duomenys apie tai, jog 1872 m. Varžuvkos kaime gimė Vincent, Michailo ir Petronėlės, sūnus (t. 2, b. l. 20), yra ne apie proceso dalyvių protėvį, nes skiriasi jo tėvų vardai bei ženkliai skiriasi tikėtini gimimo metai. Tuo tarpu labiau pagrįsta prielaida, kad bažnyčios gimimo metrikų knygos įrašas apie tai, kad 1869 m. Varžuvkos kaime gimė Vincenty, Ignaco ir U. O. sūnus (t. 3, b. l. 3), yra apie proceso dalyvių protėvį, nes šiame įraše sutampa tėvų vardai, kurie nurodyti ir V. S. mirties įraše. Tai, kad įraše nurodyta tėvų pavardė dalinai skiriasi (Osipovičiai) ir kad ne visai sutampa pagal mirties įrašą tikėtini gimimo metai, nėra esminiai nesutapimai, nes pavardė skiriasi tik viena raide, gimimo metai yra artimi tikėtiniems gimimo metams pagal mirties įrašą. Kaip minėta, esminis sutapimas, leidžiantis labiau pagrįsti prielaidos tikėtinumą, yra visiškai sutampantys tėvų vardai. Byloje nėra jokių duomenų, kad egzistavo kitas V. S. (ar Osipovičius), kurio tėvai buvo Ignas (Ignacas) ir Uršulė. Pažymėtina, kad šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčios 1860-1869 m. metrikų knygose V. S. gimimo duomenų nėra (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 890, 355 lapas), todėl tai taip pat pagrindžia prielaidą, kad pareiškėjų protėvis gimimo metrikų knygoje galėjo būti įrašytas būtent kaip Osipovičius. Archyviniai duomenys patvirtina aplinkybę, kad 1925 m. Vincentas S. V. Dolna kaime turėjo 11,5 deš. žemės (t. 1, b. l. 12, t. 2, b. l. 28, 29, t. 3, b. l. 4). Nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinanti institucija neginčija aplinkybės, kad nurodytas archyviniuose dokumentuose žemės savininkas yra proceso dalyvių protėvis. Tačiau, nustačius, kad archyviniuose dokumentuose 1925 m. žemės savininku nurodytas V. S. mirė 1932 m. (apie tai pasisakyta anksčiau), byloje turi būti sprendžiama, ar P. M. ar kiti asmenys tapo žemės savininkais ir jais buvo nacionalizacijos metu (1940-06-15); kadangi pareiškėjai neįrodė aplinkybės, jog viena P. M. priėmė tėvo V. S. palikimą, o kiti įpėdiniai jo nepriėmė, darytina pagrįsta prielaida,jog pagal įstatymą po V. S. mirties pergyvenusi sutuoktinė paveldėjo ¼ dalį, o likusią dalį palikimą sudarančio turto lygiomis dalimis paveldėjo šeši vaikai, tarp jų ir Paulina; vadinasi, gali laikoma įrodytu tas faktas, jog Paulinai po tėvo mirties teko 1,57 ha žemės ir ji šią žemę valdė nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos“; 2013-06-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-2369-392/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-17548-937/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis 1,57 ha žemės sklypą Vismaliukų g., Vilniuje, o M. (M.) S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis 3,12 ha žemės sklypą Vismaliukų g., Vilniuje.

50Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomeninių santykių pokyčiai lėmė tai, kad, A. T. 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, savaime jie nėra atkuriami –nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų ( ad hoc) viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę, – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Šiauliųapygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. B. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-319/2009). Sprendžiant klausimą dėl to, kas buvo sklypo savininkas nacionalizacijos metu, reikia vadovautis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Akūrimo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį nacionalizuoto turto savininkas yra asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR)įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamasis turtas jo nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu priklausė turto savininkui, todėl būtent to asmens nuosavybės teisė buvo pažeista.

51Nuosavybė teisių atkūrimo byloje Nr.2531 (nuosavybės teisės atkūrinėjamos V. S. vardu) nėra duomenų apie V. S. mirties faktą, tačiau LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr.1057 14 p. nurodyta, kad mirties faktą patvirtinančio dokumento pateikti nereikia, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2000-11-30 pažymėjime Nr.850-S nurodyta, kad 1872-10-15 Vilniaus Šv. Petro ir P. R. katalikų bažnyčioje pakrikštytas M. ir P. iki santuokos C., S. sūnus vardu V., gimęs 1872-08-01 Varžuvkos kaime; Lietuvos valstybės istorijos archyvo 1997-04-16 pažymėjime Nr.222-S „Dėl gimimo“ nurodyta, kad 1900-08-06 Vilniaus Šv.Petro ir P. R. katalikų bažnyčioje pakrikštyta Vincento ir Marijonos iki santuokos A. S. duktė Paulina, gimusi 1900-07-01 Varžuvkos kaime, o Lietuvos valstybės istorijos archyvo 1997-04-16 pažymėjime Nr.783 -S nurodyta, kad 1912-08-05 Vilniaus Šv.Petro ir P. R. katalikų bažnyčioje pakrikštyta Vincento ir Marijonos iki santuokos A. S. duktė vardu Antanina, gimusi 1912-07-16 Varžuvkos kaime (b.l.19, 20, t.1; b.l.171-13, t.2, b.l. 68,69, t.3).

52Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kaip nustatyta byloje, V. S. mirė dar iki 1940 metų nacionalizacijos (1932-09-13), o po jo turtą paveldėjo, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, jo sutuoktinė ir vaikai. T. V. S. negalėjo būti laikomas nekilnojamojo turto savininku Atkūrimo įstatymo prasme, priimant ginčijamus administracinius aktus, pažymas, išvadas. Todėl ieškovo prašomi panaikinti ginčijami aktai, pažymos, išvados kaip priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., 2 str. 1 d. 3 p. reikalavimus (Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą jį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką), todėl jie pripažintini negaliojančiais (niekiniais) ir yra naikintini kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.5 str., 1.80 str. 1 d.). Analogiškais pagrindais pripažintinos negaliojančiomis ginčijamos: 2001-12-20 V. V. ir V. V. sudaryta teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis (reg. Nr.2-11208, patvirtinta Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės E. D.), kuria V. V. perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą į buvusio savininko V. S. žemės dalį - 3,1395 ha ploto žemę, V. D. kaime, Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje už 3000 Lt; 2001-12-20 H. V. ir V. V. sudaryta sutartis (reg. Nr.1-8131, patvirtinta Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarės J. M.), kuria H. V. perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą į buvusio savininko V. S. 12,5580 ha žemės, V. D. k., Vilniaus apskrityje, dalį - 3,1395 ha ploto žemę buvusiame V. D. kaime; 2001-12-20 J. T. ir V. V. sudaryta sutartis (reg. Nr.1-8130, patvirtinta Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarės J. M.), kuria J. T. perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą į buvusio savininko V. S. 12,5580 ha žemės, V. D. k., Vilniaus apskrityje, dalį - 3,1395 ha ploto už 4000 Lt (LR CK 1.80 str. 1 d.). Kadangi kaip jau paminėta aukščiau, V. S. nebuvo žemės savininkas nacionalizacijos 1940 m. metu, nes buvo miręs, todėl H. V., V. V. ir J. T. neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į V. S. žemės dalį V. D. k., Vilniaus apskrityje, todėl neturėjo ir ką perleisti V. V..

53Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos A. T. 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013). Tos pačios taisyklės taikomos sandorio panaikinimo atveju. Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos A. T. 2006m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taigi, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Nr. 3K-7-90/2009).

54Pagal CK 6.146 str., restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, nustatyta CK 6.147 straipsnio 1 dalyje. CK 6.147straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Taigi taikant šią teisės normą yra svarbu nustatyti, ar privalantis grąžinti turtą asmuo buvo sąžiningas. Jeigu skolininkas yra sąžiningas, piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą mažiausią turto vertę, o jei nesąžiningas (arba restitucija taikoma dėl jo kaltės) – piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą didžiausią turto vertę.

55Ieškovas ieškiniu prašė taikyti restitucija natūra, vienok, pripažino, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypuose atsakovas V. V. vykdo ekologinio ūkininkavimo veiklą ir sklypų grąžinimo valstybės nuosavybėn atveju, būtų sužlugdytas atsakovo ūkis, kuris yra jo pagrindinis pajamų šaltinis, restitucija galėtų būti taikoma piniginiu ekvivalentu, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ nurodytomis ginčo žemės sklypų vertėmis, galiojančiomis ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu. Dėl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu neprieštaravo ir atsakovai V. V. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, vienok, atsakovas V. V. nurodė, kad restitucija piniginiu ekvivalentu turi būti taikoma remiantis ginčijamuose administraciniuose aktuose nurodyta žemės sklypų verte (2006-03-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.5-41-22165 ir 2011-03-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimas Nr. 48S-138), kadangi atsakovas V. V. yra sąžiningas sklypų įgijėjas, atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-12-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009, nurodytomis aplinkybėmis.

56Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti restitucija natūra, atsižvelgiant į tai (ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovas V. V. jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose: 12.5000 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), , 15.8700 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), , Punžonių k., Buivydžių sen., Vilniaus r., kuriuose nėra pastatų, ūkininkauja, žemės sklypai yra užsėti augalinėmis kultūromis, juose yra dirbama žemė, 3.1200 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. 4112/0400:101, yra atsakovui ir jo sutuoktinei G. V. nuosavybės teisė priklausantis pastatas – ferma, (b.l.156-161, t.1). Atsakovas ūkininkauja, jo ūkio veiklai vystyti buvo skirta parama, nuo 2011 metų jis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėje „E. Ū. programa“, valstybei įsipareigojęs 5 metus tęsti savo dalyvavimą šioje programoje (b.l.31-34, t.2; b.l.153-156, t.4), ir iš šios ūkinės veiklos gaunamos pajamos yra atsakovo V. V. pragyvenimo šaltinis. Todėl atsakovo V. V. atžvilgiu pritaikius restituciją natūra, būtų sužlugdytas atsakovo plėtojama ūkininkavimo veikla vykdant prisiimtus įsipareigojimus valstybei. Ginčo dėl to, kad iš atsakovo V. V. nereikalaujama grąžinti 3.1200 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. 4112/0400:101, kuriame yra atsakovui ir jo sutuoktinei G. V. nuosavybės teisė priklausantis pastatas – ferma, byloje nekilo.

57Jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti, pvz., tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (reikalavimas pripažinti administracinį aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją tokiu atveju iš esmės reiškia niekinio sandorio pasekmių šalinimą pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį). Arba tai gali būti atvejis, kai pretendentas į nuosavybės teisės į žemę atkūrimą konkrečiame sklype žino ar turi žinoti, kad yra kitų asmenų, reiškiančių savo reikalavimus į pretenduojamą sklypą. Administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar priešingus teisei veiksmus. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjųkolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006 ir kt.). Taip pat aplinkybė, kad valstybinė institucija perleido žemę, kurios neturėjo teisės perleisti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo įgijėją laikyti sąžiningu vien dėl to, jog jis žemę įgijo iš valstybinės institucijos (Lietuvos A. T. 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007).

58Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikti V. S. dukros Antoninos vaikų G. M. (2000-11-21), H. V. (2001-08-01), J. T. (2001-10-11) ir V. V. (2001-10-11) prašymai atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko V. S. 11.5 dešimtinių žemės V. D. kaime, Vilniaus apskrityje, prašymuose buvo nurodytas nuosavybės teisės į turtą pagrindas - Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-11-09 pažymėjimas Nr.T-2105-S, pateikti ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai; prašymuose duomenų apie kitus pretendentus nurodyta nebuvo. A. V. V. įstojo į nuosavybės teisių atkūrimo procesą į buvusio savininko V. S. valdytos 11.5 dešimtinių žemės V. D. kaime, Vilniaus apskrityje, teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutarčių (toliau – perleidimo sutartys), sudarytų 2001-12-21 tarp atsakovų V. V. ir H. V. (atsakovo V. V. motinos), J. T., V. V., pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog perleidimo sutartyse, sudarytose 2001-12-21 tarp atsakovų V. V. ir J. T. bei V. V., buvo numatyta, kad už teisių perleidimą V. V. J. T. sumokėjo 4000 Lt, o V. V. 3000 Lt. Tačiau bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad V. V. pagal šias perleidimo sutartis jokių pinigų nei J. T., nei V. V. nesumokėjo (atkreiptinas dėmesys nėra sumokėjęs ir šiai dienai), vadinasi įgijo teisę į nuosavybės teisių į V. S. žemę atkūrimą, neatlygintinai. Šios aplinkybės prieštarauja sąžiningumo principui (CK 1.5 str.). 2002-04-09 V. V. kreipdamasis su prašymais į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. S. valdytos 11.5 dešimtinių žemės V. D. kaime, Vilniaus apskrityje, aukščiau paminėtų perleidimo sutarčių pagrindu, kitų jam žinomų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą taip pat nenurodė, nors neabejotinai žinojo, kad yra ir kiti pretendentai (giminaičiai) į V. S. (atsakovo V. V. senelio) žemę. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas V. V. apie tai, kad S. M., E. S. ir S. M. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog P. M. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 12,54 ha žemės sklypą, sužinojo 2009-09-14 gavęs iš Vilniaus apskrities viršininko raštą Nr.(31)-1.2-2195-(3.31), šias aplinkybes atsakovas V. V. pats nurodė pirminiame atsiliepime į ieškinį (b.l.179-181, t.1), nors jau vėlesniame atsiliepime (b.l.28-35, t.2) jis teigė, kad apie 1998-04-10 teismo sprendimą Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2(27)-3211/1998 sužinojo tik gavęs 2011-10-19 prokuroro ieškinį. Tuo tarpu 2009-09-14 Vilniaus apskrities viršininko rašte Nr.(31)-1.2-2195-(3.31) adresuotame H. V., V. V., G. M., V. V., J. T. (b.l.40-41, t.1) buvo nurodyta, tame tarpe, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje yra užvestos dvi nuosavybės teisių bylos Nr. 2531 ir Nr.890 į tą patį buvusių savininkų V. S. ir P. M. (11,5 dešimtinių) žemės plotą, taip pat nurodyta, kad Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2(27)-3211/1998 nustatyta, kad P. M. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame V. D. kaime valdė 12,5400 ha žemės; jog nurodytos civilinės bylos kopijoje yra duomenų, jog 1998-04-10 teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad po V. S. mirties 1939 metais jo turtą paveldėjo dukra P. M., duomenų, kad V. S. turėjo kitų paveldėtojų byloje nėra; taip pat nurodyta, kad nuosavybės teisė į 11,5 dešimtinių žemės V. D. kaime bus atkuriamos pretendentams pateikusiems prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Taigi atsakovui V. V. aukščiau nurodytos aplinkybės, taip pat apie galimus kitus pretendentus nuosavybės teisių atkūrimo procese į V. S., jo dukters P. M. valdytą žemę, buvo žinomos dar iki priimant ginčyjamą administracinį aktą - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-03-24 sprendimą Nr.3.5-41-22165, kuriuo jam byvo buvo grąžintas neatlygintinai 15,87 ha žemės sklypas, Punžonių k., Buivydžių sen., Vilniaus r., tačiau V. V. ir toliau dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, 2010-12-14 dalyvavo nustatant jam grąžintino neatlygintinai 15,87 ha žemės sklypo ribas bei sklypo formavimo veikloje (b.l. 158-170, t.2). Atkreiptinas dėmesys, jog dėl proceso atnaujinimo aukščiau nurodytoje Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2(27)-3211/1998 atsakovas V. V. kreipėsi tik nagrinėjamos civilinės bylos eigoje. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas V. V. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju. Kaip nurodė posėdžio metu V. V., kad lietuvių kalbą jis supranta, todėl net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo V. V. turėjo suvokti 2009-09-14 Vilniaus apskrities viršininko rašte Nr.(31)-1.2-2195-(3.31) nurodytų aplinkybių esmę. Todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atmestinos kaip nepagrįstos atsakovo V. V. nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas jo sąžiningumas bei, kad restitucijos piniginiu ekvivalentu dydis turi būti nustatytas ginčijamuose administraciniuose aktuose nustatyta žemės sklypų verte, bei, kad ieškovo pateikti paskaičiavimai apie iš atsakovo V. V. grąžintinos žemės plotų dydį yra klaidingi. Nagrinėjamu atveju remtis atsakovo V. V. nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-12-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009, pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios. Taip pat aplinkybė, kad valstybinė institucija perleido žemę, kurios neturėjo teisės perleisti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo įgijėją laikyti sąžiningu vien dėl to, jog atsakovas V. V. žemę įgijo iš valstybinės institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės apie H. V., J. T., V. V. galimą nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypus, įvertinus jų giminystės ryšius su A. M. ir M. S. yra pagrįstos 2015-03-16 ir 2015-03-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus raštuose išdėstytomis aplinkybėmis ir paskaičiavimais (b.l. 177-182, t.5). Taikant atsakovo V. V. atžvilgiu restituciją piniginiu ekvivalentu, teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais duomenimis ir paskaičiavimais apie tai, kad 15,87 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), , vertė 2011-03-24 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienai buvo 69100 Lt (20012,75 Eur), 12,50 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), , vidutinė rinkos vertė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienai (2006-03-31) buvo 25323 Lt (7334,04 Eur), atsižvelgiant į iš V. V. išreikalautiną šio sklypo dalį – 3,94 ha, remiantis šio sklypo verte, iš atsakovo išreikalautina 7981,81 Lt (2311,69 Eur) suma, o viso iš atsakovo V. V. išreikalautina piniginio ekvivalento suma sudaro 22324,43 Eur (b.l.60-61, t.5).

59Ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų dalyje dėl restitucijos taikymo įpareigojant V. V. grąžinti V. V. 3000 Lt, o J. T. įpareigojant grąžinti V. V. 4000 Lt, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas V. V. pagal 2001-12-20 V. V. ir V. V. sudarytą teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį (reg. Nr.2-11208) V. V. nesumokėjo šioje sutartyje nurodytų 3000 Lt bei atsakovas V. V. pagal 2001-12-20 J. T. ir V. V. sudarytą sutartį (reg. Nr.1-8130) nesumokėjo J. T. 4000 Lt. Šias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtino tiek V. V., tiek V. V. ir J. T. posėdžio metu. Todėl ieškovui nurodžius, kad atsisakymo nuo ieškinio pasekmės jam žinomos, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio šioje dalyje priimtinas, byla nutrauktina (( - ) str. 1 d., 293 str. 4 p.).

60Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, dalyje byla nutrauktina, bei įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (bylos sudėtingumas, ieškinio tikslinimas, bylos sustabdymas, naujai įtrauktų byloje dalyvauti skaičių ir kt.) bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo nuomone, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas paduodant ieškinį yra atleistas, bei susidariusias pašto išlaidas) iš atsakovų nepriteisti (LR CPK 96 str. 5 d.).

61Vadovaudamasi ( - ) str., 263-270 str. str., teismas

Nutarė

62Ieškinį tenkinti iš dalies.

63Panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-12-17 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.1514;

64Panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-12-17 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.1515;

65Panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-12-17 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.1516;

66Pripažinti negaliojančia 2001-12-20 teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-8130, kuria J. T. už 4000 Lt perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą;

67Pripažinti negaliojančia 2001-12-20 teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-8131, kuria H. V. perleido V. V. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atkūrimą;

68Pripažinti negaliojančia 2001-12-20 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-11208), pagal kurią V. V. už 3000 Lt pardavė V. V. teisę atkurti nuosavybės teises į 3.1395 ha ploto žemę buvusiame V. D. kaime, Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje;

69Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2002-06-07 išvadą dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.265;

70Panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-06-25 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.174;

71Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-06-25 išvadą dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.61;

72Panaikinti 2006-03-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.5-41-22165 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. V.“;

73Panaikinti 2011-03-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimą Nr.48S-138 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. V. (V. V.)“;

74Taikyti restituciją ir priteisti iš V. V., a.k. ( - ) piniginį ekvivalentą 22324,43 Eur (dvidešimt du tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus 43 eurocentus) į valstybės biudžetą.

75Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

76Priimti ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro atsisakymą dalyje dėl restitucijos taikymo įpareigojant V. V. grąžinti V. V. 3000 Lt, o J. T. įpareigojant grąžinti V. V. 4000 Lt ir šioje dalyje bylą nutraukti.

77Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu per šį Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,... 2. sekretoriaujant A.Višumirskajai,... 3. dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui G.Normantui,... 4. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui K.Baužai,... 5. atsakovui V. V., jo atstovui atstovui advokatui R.Kalverš,... 6. atsakovėms H. V., V. V., J. T.,... 7. vertėjai E.Tunčikienei,... 8. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus... 9. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 10. Ieškinyje nurodė, kad ieškinys buvo grindžiamas Nacionalinės žemės... 11. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 12. Pažymėjo, kad V. V. savo pirminiame atsiliepime į ieškinį nurodė, ir... 13. Sprendžiant restitucijos klausimą reikia įvertinti tai, kad 3,12 ha žemės... 14. Nurodė, kad prašomi panaikinti administraciniai aktai buvo priimti... 15. Ieškinio reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo... 16. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2015-03-16... 17. Teismo posėdžio metu ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas,... 18. A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius atsiliepime nurodė,... 19. A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus atstovas prašė... 20. A. V. V. atsiliepimuose į ieškinį bei ieškinio patikslinimus nurodė, kad... 21. Pritartina ieškinio pareiškime nurodytoms aplinkybėms, jog teismui... 22. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ieškinio senaties ir termino... 23. Atsakovas V. V., palaikydamas atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, prašė... 24. Atsakovo V. V. atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose nurodytais... 25. Atsakovės J. T. ir V. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su... 26. Teismo posėdžio metu atsakovė V. V. parodė, kad pagal sudarytą teisių... 27. Teismo posėdžio metu atsakovė J. T. parodė, kad iš V. V. ji jokių 4000 Lt... 28. Teismo posėdžio metu atsakovė H. V. parodė, kad apie teisių perleidimo... 29. Tretysis asmuo J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 30. Tretieji asmenys Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarė J. M., Vilniaus m.... 31. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 32. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismas... 33. Kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo bylų Nr.2531 ir Nr.890... 34. Iki 2001-12-31 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikti V. S. dukros... 35. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001-12-17 parengė pažymas Nr.... 36. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2002-06-07 parengė išvadą dėl... 37. Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-31 sprendimo Nr.2.5-41-22165 pagrindu... 38. 2011-09-12 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Nacionalinės žemės... 39. 2011-10-19 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Teisės departamento CMS... 40. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2015-03-16... 41. Dėl viešo intereso gynimo ir ieškinio senaties.... 42. Pagal CPK 49 str.1d., įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir... 43. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 44. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 45. Kaip nustatyta byloje, Vilniaus apygardos prokuratūroje 2011-09-12 buvo gautas... 46. Lietuvos A. T. yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos A. T. 2009-07-31 nutartis... 47. Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini kaip neturintys pagrindo... 48. Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti ginčijamus administracinius aktus,... 49. Kaip buvo paminėta aukščiau, Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismas... 50. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra... 51. Nuosavybė teisių atkūrimo byloje Nr.2531 (nuosavybės teisės... 52. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kaip nustatyta... 53. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, panaikinus administracinį... 54. Pagal CK 6.146 str., restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai... 55. Ieškovas ieškiniu prašė taikyti restitucija natūra, vienok, pripažino,... 56. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti restitucija natūra,... 57. Jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y.... 58. Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikti V.... 59. Ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų dalyje dėl restitucijos taikymo... 60. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, dalyje byla nutrauktina, bei... 61. Vadovaudamasi ( - ) str., 263-270 str. str., teismas... 62. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 63. Panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos... 64. Panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos... 65. Panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos... 66. Pripažinti negaliojančia 2001-12-20 teisių į išlikusio nekilnojamojo turto... 67. Pripažinti negaliojančia 2001-12-20 teisių į išlikusio nekilnojamojo turto... 68. Pripažinti negaliojančia 2001-12-20 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo... 69. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto... 70. Panaikinti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos... 71. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto... 72. Panaikinti 2006-03-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr.... 73. Panaikinti 2011-03-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 74. Taikyti restituciją ir priteisti iš V. V., a.k. ( - ) piniginį ekvivalentą... 75. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 76. Priimti ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro atsisakymą dalyje dėl... 77. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Vilniaus...