Byla e2A-44-210/2018
Dėl paskolos ir laidojimo išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo A. B., institucija, byloje teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. B., atsakovo K. B. atstovės Z. B., atsakovių A. B. ir E. B. atstovės R. R. šeimynos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (Šiaulių apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-133-772/2017 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovams: K. B., E. B. ir A. B. dėl paskolos ir laidojimo išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo A. B., institucija, byloje teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė D. T. sutikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų: K. B., E. B. ir A. B. 2 533,30 Eur negrąžintos paskolos ir 895,12 Eur patirtų laidojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ( - ) mirė jos dukra ir atsakovų motina R. B.. Ieškovė nuolat skolindavo pinigų savo niekur nedirbančiai ir sveikatos problemų turinčiai dukrai R. B., kuri iki mirties liko skolinga ieškovei 2533,30 Eur. Be to, ieškovė dukros laidotuvėms išleido 1 199,12 Eur, 304 Eur kompensavo valstybė išmokėdama laidojimo pašalpą, todėl 895,12 Eur sumą privalo atlyginti mirusiosios įpėdiniai – atsakovai, kurie po R. B. mirties paveldėjo butą, esantį adresu: ( - ). Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė, remiantis ypatingąja teisena, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau iki įrodymų tyrimo byloje pabaigos šio reikalavimo atsisakė.

62. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė yra nesąžininga, reikšdama ieškinį vaikaičiams, kadangi ji pinigus dovanojo dukrai ar kitaip ją rėmė. Ieškovė dėl dukters laidotuvių nors ir patyrė išlaidų, tačiau ji kaip artimas žmogus, tai darė savanoriškai. Be to, ieškovei turėjo pakakti valstybės paramos ir to, kas buvo perduota laidotuvėse dalyvavusių asmenų aukojant. Velionė dukra būdama gyva gaudavo pakankamai pajamų, todėl jai nereikėjo jų nuolat skolintis iš ieškovės. Mano, kad įpėdiniams kaip velionės motinos palikimas likęs butas yra susijęs su jų teise į gyvenamąją patalpą, kadangi jie liko našlaičiais. Mano, jog ieškovė praleido ir trijų mėnesių terminą pagal CK 5.63 str. pareikšti pretenzijas atsakovams kaip kreditorė, todėl atsakovai nėra įpareigoti padengti velionės motinos asmeninių skolų.

73. Trečiasis asmuo A. B. palaikė atsakovų argumentus ir prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti valstybei iš ieškovės patirtas išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą.

84. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išimtinai atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, prašė ieškinį atmesti.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

105. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovams tenkino iš dalies: priteisė ieškovei D. T. iš atsakovių E. B. ir A. B., atstovaujamų globėjo R. R. šeimynos, ir iš atsakovo K. B. atstovaujamo rūpintojos Z. B., po 1 142,80 Eur negrąžintos paskolos ir laidojimo išlaidų, bei atskirai iš kiekvieno atsakovo po 351,02 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei D. T. iš atsakovių E. B. ir A. B., atstovaujamų R. R. šeimynos, nuo priteistos iš kiekvienos iš jų skolos (po 1 142,80 Eur) nuo 2017-07-05 penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas iki visiško skolos sumokėjimo ir iš atsakovo K. B., atstovaujamo rūpintojos Z. B., nuo 2017-07-08 penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas iki visiško skolos (1 142,80 Eur) sumokėjimo. Iš atsakovų nepriteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad priteistą skolą atsakovai privalo sumokėti ieškovei per šešis mėnesius lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki jo paskutinės dienos nuo šios sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priėmė ieškovės D. T. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir šią bylos dalį nutraukė.

116. Šiuo atveju palikimas priimtas pagal apyrašą, visi įpėdiniai už palikėjo skolas solidariai atsako tik paveldėtu turtu, todėl teismas atmetė atsakovų argumentus, kad jie neturi prievolės ieškovei. Teismas pripažino, kad ieškovę ir jos dukrą siejo ne tik giminystės santykiai, bet ir tarp jų atsirado paskoliniai santykiai, pagrįsti pasitikėjimu. Atsakovų argumentus, kad ieškovė pinigų sumas dukrai perdavė ne kaip paskolą, o kaip paramą ar juos dovanojo, teismas atmetė kaip neįrodytus. 2 533,30 Eur sumų pervedimą iš ieškovės į dukros R. B. asmeninę sąskaitą teismas pripažino paskolos sutartimis. Nors ieškovei skolinant dukrai pinigus pagal paskolos sutartis ir nėra nurodyta pinigų grąžinimo data, teismas sprendė, kad tai nepaneigia pačių paskolinių santykių tarp minėtų šalių ir nedaro paskolos sutarčių negaliojančiomis, tai leido teismui konstatuoti, kad nurodytos pinigų sumos pagal paskolos sutartis buvo perduotos R. B.. Paskolos sutarties tekstas neleido teismui padaryti priešingos išvados, jog tuo metu atsakovų motinos gautos pinigų sumos buvo kaip parama arba jų dovanojimas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog įsiskolinimus kitiems kreditoriams dengė pati atsakovų motina. Ieškovės turtinė padėtis buvo gera, todėl ji turėjo galimybę skolinti atsakovų motinai atitinkamas pinigų sumas. Vertindamas atsakovų motinos turtinę padėtį, teismas padarė priešingą išvadą, kad velionė nuolat laiku nevykdė savo skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Nors ieškovė ir teikė paramą dukrai R. B., tačiau teismas pripažino, kad tarp jų egzistavo ir paskoliniai santykiai, kurie lėmė ir prievolių tarp šalių pobūdį ir jų buvimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovų prievolę ieškovei patvirtina ir prievolės įvykdymo prezumpcija, kurios jie nenuginčijo. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės reikalavimą atsakovams dėl 2 533,30 Eur skolos priteisimo ir procesinių palūkanų priteisimo laikė pagrįstu ir jį tenkino.

127. Ribotosios įpėdinių atsakomybės atveju įpėdinių atsakomybė už palikėjo kreditorių prievoles yra dalinė, o ne solidarioji. Tam įtakos turi aplinkybė, jog įpėdiniai velionės motinos palikimą priėmė pagal apyrašą, todėl teismas sprendė, kad atsakovai, tai yra mirusios R. B. nepilnamečiai vaikai, kaip skolininkės įpėdiniai, kuriems yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, ieškovei laidojimo išlaidas turi atlyginti lygiomis dalimis, tai yra po 298,37 Eur.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

148. Apeliaciniu skundu atsakovo K. B. atstovė Z. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei valstybei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

158.1. Teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas ir pažeidė nepilnamečio atsakovo interesus. Teismas bylą nagrinėjo neobjektyviai ir teikė prioritetą tik ieškovei. Pažymi, kad ieškovė tiesiogiai su atsakovais nėra susijusi jokiais prievoliniais santykiais.

168.2. Ieškovės ieškinio pateikimo teismui metu palikimas, likęs po R. B. mirties, nebuvo priimtas, ieškinys buvo pareikštas netinkamiems atsakovams, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Ieškinio nagrinėjimo metu teismas reikalavo imtis priemonių palikimui nepilnamečių vaikų vardu priimti, todėl, apeliantės nuomone, teismas galėjo būti šališkas.

178.3. Atsakovas mokosi progimnazijos ( - ) klasėje, gaunama pašalpa skiriama jo pragyvenimui ir mokymuisi, atsakovų paveldėtą turtą sudaro 1 kambario butas, pardavus šį turtą už skolas, nei atsakovui, nei jo seserims nebeliktų gyvenamojo būsto, todėl sprendimo įvykdymas negalimas.

188.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad tarp mirusios R. B. ir ieškovės buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Byloje nėra rašytinės paskolos sutarties. Tai, kad ieškovė periodiškai pravesdavo nedideles sumas R. B., nurodydama paskirtyje „paskola”, „skolos grąžinimas”, dar neįrodo, jog pinigai buvo skolinami R. B.. Atkreipia dėmesį, kad asmuo, kuris gauna į savo sąskaitą pinigus, negali įtakoti, kokią pinigų paskirtį nurodo pinigus pervedantis asmuo.

198.5. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 5.59 str. 2d. l p. ir priteisė ieškovei iš atsakovų

20R. B. laidojimo išlaidas. Ieškovė dukrą laidojo savo iniciatyva, su niekuo nesitardama, todėl turėjo suprasti, kad patirdama išlaidas, viršijančias valstybės skirtą paramą, ji prisiima riziką, kad tos lėšos nebus kompensuotos.

219. Apeliaciniu skundu atsakovių A. B. ir E. B. atstovė R. R. šeimyna prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei valstybei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

229.1. Teismas skundžiamu sprendimu padarė nepagrįstas išvadas, neatskleidė bylos esmės bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra pačios dukros (R. B.) sąskaitų išrašų, bei pačios ieškovės visų sąskaitų išrašų. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie pačios R. B. prisiimtus įsipareigojimus, nėra jokių rašytinių duomenų apie sudarytą paskolos sutartį, pasirašytą skolos lapelį ar kitokį prisiimtų įsipareigojimų patvirtinimą. Pati ieškovės atstovė pasinaudodama replikos teise baigiamųjų kalbų metu nebuvo tikra paskolinių santykių realiu egzistavimu, teismo prašė priteisiant skolą iš atsakovų taikyti kitus CK nurodytus skolos priteisimo teisinius pagrindus. Nesant jokių objektyvių duomenų apie sudarytą paskolos sutartį bei nesant jokių duomenų apie R. B. įsipareigojimą grąžinti gautus pinigus, negalima spręsti, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai.

239.2. Pati ieškovė organizavo savo dukters laidotuves, todėl įgyvendino tik savo norus ir pageidavimus dėl atskirų laidotuvėms būtinų išlaidų bei savo rizika dengė šias išlaidas. Teismas formaliai vertino ieškovės teikiamus padarytų išlaidų įrodymus. Vertinant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šios ieškovės patirtos išlaidos turėjo būti teismo sumažintos arba visai nepriteistos.

2410. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei valstybei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2510.1. Teismas visiškai nepagristai nustatė, kad tarp mirusios R. B. ir ieškovės buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad R. B. būtų prašiusi paskolinti pinigų, kad žadėjo pinigus grąžinti, bet jų negrąžino. Byloje nėra jokių duomenų, ar R. B. buvo žinoma apie pervedamas sumas, nes iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų matosi, kad dažniausiai buvo pervedamos nedidelės pinigų sumos. Teismo priteista paskolos suma ieškovei iš atsakovų gerokai viršija 600 Eur sumą, tačiau byloje nėra jokių rašytinių paskolos sutarčių tarp ieškovės ir mirusios R. B.. Tikėtina, kad tarp ieškovės ir jos dukters (R. B.) buvo susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai. Ieškovė, įrodinėdama paskolos sutarties sudarymo su R. B. bei jo neįvykdymo faktus, negali remtis byloje apklausto liudytojo D. T. parodymais – CK 1.93 str.

2610.2. Šiuo atveju situacija unikali tuo, kad R. B. palaidojo ir laidojimo išlaidas prisiėmė ne svetimas asmuo, o mirusiosios motina. Byloje nėra jokių įrodymų, kad mirusiosios vaikai (atsakovai) būtų prašę savo močiutės (ieškovės) palaidoti jų motiną. Jei ieškovė būtų nelaidojusi savo dukters, tuomet mirusiosios palaidojimu būtų pasirūpinusi valstybė, kuri iš našlaičių nebūtų reikalavusi padengti mamos laidojimo išlaidų. Akivaizdu, kad mažamečiai vaikai laidojimo išlaidas ieškovei galėtų padengti tik pardavę paveldėtą butą, o tai tik dar labiau apsunkintų atsakovų materialinę padėtį.

2710.3. Priimant sprendimą teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovų statusą ir turtinę padėtį. Vaikai mokosi, jiems valstybės skiriama parama yra naudojama maitinimuisi, mokyklos lankymui, ir vaikai, būdami nepilnamečiais, negaudami jokių darbinių pajamų, neturi galimybės padengti teismo priteistos skolos su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidų per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2811. Atsiliepimu į atsakovo K. B. apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. B. prašo apelianto apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2911.1. Teismo sprendimu pažeidžiami nepilnamečio apelianto ir kitų nepilnamečių vaikų interesai. Svarbu tai, kad turtinio pobūdžio ieškinys vaikams pareikštas vieno pačių artimiausių vaikams žmonių – ieškovė yra mirusios vaikų mamos motina. Teismas neatsižvelgė į tai, kad patys vaikai jokių skolų ieškovei neturi, kad jų gaunama našlaičio pašalpa, mokama valstybės, sudaro tik 74,89 Eur. Pažymi, kad bylos dalyviai neprašė išdėstyti sprendimo vykdymo.

3011.2. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tarp R. B. ir ieškovės buvo susiklostę paskoliniai santykiai.

3111.3. Įstatymo leidėjas nereglamentuoja savaime suprantamų dalykų, kad vaikai turi laidoti tėvus, o tėvai vaikus, prisiimdami laidojimo išlaidas. Akivaizdu, kad šiuo atveju laidojimo išlaidų iš mirusiosios nepilnamečių vaikų priteisimas ieškovei yra akivaizdus vaikų interesų pažeidimas.

3212. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų A. B. ir E. B. atstovė R. R. šeimyna prisideda prie apeliantų atsakovo K. B. ir trečiojo asmens A. B. apeliacinių skundų ir prašo juos patenkinti.

3313. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė D. T. prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3413.1. Atsakovai negali įgyti teises (įgyti nuosavybėn palikimą sudarantį turtą) ir išvengti prievolių (skolų grąžinimo palikėjos kreditoriams) vien dėl to, jog jie yra nepilnamečiai. Joks įstatymas nenumato išimčių dėl įpėdinių amžiaus.

3513.2. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovai jau buvo priėmę mirusios motinos palikimą, tačiau nebuvo sutvarkyti su tuo susiję dokumentai.

3613.3. Ieškovė nuo ( - ) buvo nepilnamečių atsakovų globėja, būdama teisėta vaikų atstovė atliko veiksmus, kuriais vaikų vardu priėmė mirusios jų motinos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Ieškovė ieškojo nuomininkų, aprodydavo jiems butą, sudarinėjo su jais sutartis dėl buto nuomos ir kt., tokiais veiksmais ieškovė siekė, kad vaikų paveldimas turtas ilgainiui neprarastų savo vertės. Buto vertė yra žymiai didesnė, nei skolos, todėl palikimo priėmimas atitinka vaikų interesus.

3713.4. Atsakovų paveldėto turto vertė yra gerokai didesnė, nei prievolių, todėl jie gali ir privalo įvykdyti visas palikėjos prievoles kreditoriams, tarp jų ir ieškovei. Ieškovė pinigus R. B. skolindavo nedidelėmis sumomis, kurių nė viena neviršija 600 Eur, todėl tokiai sutarčiai rašytinė forma nebuvo būtina. Mokėjimo pavedimų paskirtyje ieškovė aiškiai nurodydavo, jog lėšos pervedamos paskolai. R. B. šias lėšas priimdavo ir panaudodavo savo ir šeimos poreikių tenkinimui. Todėl atsirado pareiga paskolą grąžinti, kurią, mirus paskolos gavėjai, perėmė jos įpėdiniai, t. y. atsakovai. Atsakovų atstovai neprašė teismo išreikalauti R. B. sąskaitų išrašų bei pačios ieškovės visų sąskaitos išrašų. Atsakovai nepateikė įrodymų buvus kitokiems teisiniams santykiams tarp šalių, neneigė ir neginčijo piniginių lėšų gavimo fakto.

3813.5. Palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinių kreditoriumi, todėl pripažintina, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti ir tretiesiems asmenims (materialine prasme) sumokėtų laidojimo išlaidų atlyginimo iš velionės dukters palikimą priėmusių įpėdinių (vaikaičių). Atsakovai nenurodė, kokios iš ieškovės nurodytų laidojimo išlaidų negali būti laikomos būtinomis, nepateikė įrodymų, kad tas pačias laidojimo paslaugas buvo galima nupirkti pigiau ar pan. Nepilnamečių vaikų tėvai (A. B. ir A. B.) su mirusiąja negyveno, jų kontaktai ieškovei nebuvo žinomi, nė vienas jų laidojimo išlaidų neprisiėmė.

3914. Atsiliepimu į atsakovių A. B. ir E. B. atstovės R. R. šeimynos apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. B. prašo jų apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4014.1. Teismas skundžiamu sprendimu padarė netinkamas išvadas, neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi skirtingais ir prieštaringais ieškovės paaiškinimais. Tarp ieškovės ir mirusios R. B. nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai, nes iš teismui pateiktų įrodymų nepaneigiama galimybė, kad pati ieškovė galėjo būti skolinga ar kitokiu būdu įsipareigojusi mirusiai dukrai.

4114.2. Teismas priteisdamas iš našlaičių jų mamos laidojimo išlaidas, formaliai vertino ieškovės pateiktus laidojimo išlaidų įrodymus, nors turėjo išlaidas vertinti tikslingumo, ekonomiškumo ir pagrįstumo prasme, kadangi reikalavimas nukreipiamas į nepilnamečių našlaičių gaunamas pašalpas.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4415. Byloje kilo ginčas dėl paskolos ir laidojimo išlaidų iš turto paveldėtojų – nepilnamečių vaikų priteisimo. Dėl paskolos teisinių santykių vertinimo

4516. Ieškovė paskolos dukrai suteikimo faktą įrodinėja tik sąskaitos išrašais, tvirtindama, kad mirties dieną dukra jai liko skolinga 2 533,30 Eur pagal paskolos sutartis (1 t., 9–15 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, solidariai priteisdamas iš turto paveldėtojų negrąžintą paskolą, 8 746,98 Lt sumos (atitikmuo 2 533,30 Eur) pervedimą iš ieškovės į dukros R. B. asmeninę sąskaitą pripažino paskolos sutartimis.

4617. Apeliaciniai skundai grindžiami esminiu argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad tarp mirusios R. B. ir ieškovės buvo susiklostę paskoliniai santykiai, nes ieškovės atlikti periodiški nedidelių sumų pervedimai R. B., nurodant paskirtyje „paskola”, „skolos grąžinimas”, „pavedimai“, dar neįrodo, jog pinigai buvo skolinami R. B.. Su tokia apeliantų dėstoma pozicija teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

4718. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012-07-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; kt.).

4819. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (CK 6.871 str. 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.).

4920. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų vienašališkų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

5021. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2011-10-04 nutartį civilinėje bylojeNr.3K-3-371/2011; 2015-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.).

5122. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Taigi, šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovei.

5223. Iš ieškovės pateiktų dviejų banko sąskaitų matyti, kad ieškovė periodiškai atlikdavo nedidelių sumų pervedimus į velionės dukters kelias sąskaitas. Šiuo atveju svarbu tai, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės apklausti paskolos gavėjos, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pozicija, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo neišsireikalavo, netyrė ir nevertino pačios dukros (R. B.) sąskaitų išrašų, kuriose matytųsi pinigų gavimo faktas, jų paskirtis, sąlygos ar kita galimai reikšminga informacija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė dalį savo reikalavimų grindžia mokėjimo nurodymais, kuriuose nurodoma „pavedimai“, „skolos grąžinimas“. Taigi, šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas visiškai nesiaiškino, ar šie mokėjimo nurodymai gali būti vertinami kaip paskolinių santykių dalis. Šio trūkumo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių, nes būtina ginčą paskolos santykių aspektu nagrinėti visa apimtimi, vertinant kiekvienos pervestos sumos teisinį ir faktinį pagrindą, aplinkybes, šalių santykį ir šių pervestų sumų vertinimą teisiniu ginčo aspektu, t. y. atlikti išsamų bylos faktų tyrimą, kartu užtikrinant šalių teisę teikti įrodymus ir atsikirtimus, teisę į apeliaciją pagal naujai nustatytas aplinkybes ir faktus. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo ši sprendimo dalis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

53 Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies

5424. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas, o tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles.

5525. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

5626. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Taigi, šiuo atveju kreditorei – ieškovei, tenka pareiga įrodyti, kad įpėdiniai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo buvo informuoti apie turimus paskolos įsipareigojimus.

5726. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

5827. Byloje nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovės dukra ir nepilnamečių atsakovų motina R. B.. Ieškovė nuo ( - ) buvo atsakovų globėja, ieškinį teisme dėl paskolos iš turto paveldėtojų priteisimo pareiškė 2016-07-08, o pranešimas apie atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo įteiktas tik 2016-07-14 (1 t., 33 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant dėl priimto procesinio sprendimo pagrįstumo ir visaapimamumo, bei apeliaciniuose skunduose keliamų reikalavimų reikšminga tai, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų atsiliepimų argumentuose nurodomo CK 5.63 str. 1 d. termino, jo neįvertinimo apskritai, neišsprendė kitų su šio termino taikymu būtinų sąlygų. Apeliacinio teismo vertinimu tai, kad procesinių dokumentų rezoliucinėse dalyse atskirai formaliai neišskirtas (nepaminėtas) prašymas dėl ieškinio atmetimo taikant senatį, nepaneigia tokio ieškinio atmetimo pagrindo taikymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė bei neatsižvelgė į CK 5.63 straipsnio nuostatas spręsdamas dėl skolos išviešinimo, kuri susidarė iki palikėjos mirties.

59Dėl laidojimo išlaidų ieškovei atlyginimo

6028. Ieškovė byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų, atstovaujamų atstovų pagal įstatymą, jos patirtas dukters laidojimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino ir solidariai iš nepilnamečių turto paveldėtojų priteisė visas ieškovės patirtas laidojimo išlaidas.

6130. Atsakovai, atstovaujami atstovų pagal įstatymą, su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad 1) teismas nepagrįstai pareigą palaidoti mirusią motiną pripažino nepilnamečiams jos vaikams, taip akivaizdžiai pažeidžiant vaikų interesus 2) teismas nepagrįstai rėmėsi CK 5.59 straipsnio 2 dalies normomis ir 3) turėtos laidojimo išlaidos yra per didelės.

6231. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK nėra normos, reglamentuojančios ginčo tarp šalių teisinį santykį – laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, t. y. egzistuoja teisės spraga. Todėl šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į faktinius bylos duomenis bei nustatytas bylos aplinkybes, konstatuojama, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, dėl to atsakovai turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) jos reikalaujamą palikėjos laidojimo išlaidas (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1, 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.). Ieškovė mirusios dukters laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas ir jas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, ji turi teisę atgauti iš paveldėtojų (vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės analogija), priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė CK 5.59 straipsnį.

6332. Apeliaciniai skundai grindžiami ir argumentu, kad teismas nepagrįstai pareigą palaidoti mirusią motiną pripažino nepilnamečiams atsakovams, o ne ieškovei, kuris yra mirusiosios motina. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai yra išimtinai susiklostę tarp ieškovės ir atsakovų kaip mirusiosios turto paveldėtojų. Šiuo aspektu pažymima, kad pareiga palaidoti mirusiąją tenka velionės vaikams – kaip turto paveldėtojams, atstovaujamiems atstovų pagal įstatymą, ir tik tuomet velionės motinai. Apeliantai, atstovaujami atstovų pagal įstatymą, nesutikdami su sprendimu taip pat nurodo, kad ieškovė savo iniciatyva suorganizavo brangias mirusiosios dukters laidotuves. Iš tiesų akivaizdu, kad likę be motinos vaikai patys nebūtų galėję asmeniškai suorganizuoti mirusios savo motinos laidotuves, todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju ieškovė įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos laidojimo išlaidos nelaikytinos itin prabangiomis ar lėmusiomis neprotingai dideles išlaidas. Kolegijos nuomone, šių išlaidų dydžio negali nulemti apeliantų (įpėdinių) materialinė padėtis ar amžius, kadangi ieškovės patirtas ir teismo jiems priteistas išlaidas apeliantai gali atlyginti iš paveldėto turto dalies, nebūtinai turtą parduodant, o gaunat pajamų jį nuomojant. Apeliantai, teigdami, kad šios išlaidos yra neprotingai didelės, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija, įvertinusi laidojimo išlaidų išklotinėje nurodytas paslaugas ir kainas, nenustačiusi, jog jos buvo nebūtinos ar nepagrįstai didelės, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu.

6433. Atsakovai tvirtina, kad ieškovei turėjo pakakti valstybės paramos ir to, kas buvo perduota laidotuvėse dalyvavusių asmenų aukojant. Byloje nėra ginčo, kad 304 Eur laidojimo pašalpa išmokėta ieškovei ir šia suma yra sumažintas ieškovės prašomų priteisti laidojimo išlaidų dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšmingi yra apeliantų nurodomi argumentai, susiję su Lietuvoje susiklosčiusiomis laidojimo tradicijomis paremiant artimojo netekusio artimuosius aukojant. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės bylą nagrinėjęs teismas nevertino, todėl atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismo diskrecija yra spręsti dėl galimybės mažinti prašomo priteisti laidojimo išlaidų dydį.

6534. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ar jo dalį ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013). Šioje nagrinėjamoje byloje būtent tokios aplinkybės ir buvo nustatytos.

6635. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių – nebuvo nagrinėti kiti ieškovo nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai, nevertinti CK 5.63 straipsnyje nurodyti terminai, detaliai netirtas būtinųjų laidojimo išlaidų turinys ir kita. Todėl atsižvelgiant į tai, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui visa apimtimi (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

6736. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (CPK 93 str.).

68Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

70Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė D. T. sutikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašė priteisti... 6. 2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė... 7. 3. Trečiasis asmuo A. B. palaikė atsakovų argumentus ir prašė teismo... 8. 4. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 5. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2017 m. rugsėjo 18 d.... 11. 6. Šiuo atveju palikimas priimtas pagal apyrašą, visi įpėdiniai už... 12. 7. Ribotosios įpėdinių atsakomybės atveju įpėdinių atsakomybė už... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. 8. Apeliaciniu skundu atsakovo K. B. atstovė Z. B. prašo panaikinti Šiaulių... 15. 8.1. Teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas ir pažeidė nepilnamečio... 16. 8.2. Ieškovės ieškinio pateikimo teismui metu palikimas, likęs po R. B.... 17. 8.3. Atsakovas mokosi progimnazijos ( - ) klasėje, gaunama pašalpa skiriama... 18. 8.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad tarp mirusios R. B. ir ieškovės buvo... 19. 8.5. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 5.59 str. 2d. l p. ir priteisė... 20. R. B. laidojimo išlaidas. Ieškovė dukrą laidojo savo iniciatyva, su niekuo... 21. 9. Apeliaciniu skundu atsakovių A. B. ir E. B. atstovė R. R. šeimyna prašo... 22. 9.1. Teismas skundžiamu sprendimu padarė nepagrįstas išvadas, neatskleidė... 23. 9.2. Pati ieškovė organizavo savo dukters laidotuves, todėl įgyvendino tik... 24. 10. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. B. prašo panaikinti Šiaulių... 25. 10.1. Teismas visiškai nepagristai nustatė, kad tarp mirusios R. B. ir... 26. 10.2. Šiuo atveju situacija unikali tuo, kad R. B. palaidojo ir laidojimo... 27. 10.3. Priimant sprendimą teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovų... 28. 11. Atsiliepimu į atsakovo K. B. apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. B.... 29. 11.1. Teismo sprendimu pažeidžiami nepilnamečio apelianto ir kitų... 30. 11.2. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tarp R. B. ir ieškovės... 31. 11.3. Įstatymo leidėjas nereglamentuoja savaime suprantamų dalykų, kad... 32. 12. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų A. B. ir E. B.... 33. 13. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė D. T. prašo apeliantų... 34. 13.1. Atsakovai negali įgyti teises (įgyti nuosavybėn palikimą sudarantį... 35. 13.2. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovai jau buvo priėmę mirusios... 36. 13.3. Ieškovė nuo ( - ) buvo nepilnamečių atsakovų globėja, būdama... 37. 13.4. Atsakovų paveldėto turto vertė yra gerokai didesnė, nei prievolių,... 38. 13.5. Palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinių kreditoriumi, todėl... 39. 14. Atsiliepimu į atsakovių A. B. ir E. B. atstovės R. R. šeimynos... 40. 14.1. Teismas skundžiamu sprendimu padarė netinkamas išvadas, neatskleidė... 41. 14.2. Teismas priteisdamas iš našlaičių jų mamos laidojimo išlaidas,... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. 15. Byloje kilo ginčas dėl paskolos ir laidojimo išlaidų iš turto... 45. 16. Ieškovė paskolos dukrai suteikimo faktą įrodinėja tik sąskaitos... 46. 17. Apeliaciniai skundai grindžiami esminiu argumentu, kad teismas... 47. 18. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos... 48. 19. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos... 49. 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pinigų... 50. 21. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo... 51. 22. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina... 52. 23. Iš ieškovės pateiktų dviejų banko sąskaitų matyti, kad ieškovė... 53. Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies... 54. 24. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai... 55. 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje... 56. 26. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia... 57. 26. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis... 58. 27. Byloje nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovės dukra ir nepilnamečių... 59. Dėl laidojimo išlaidų ieškovei atlyginimo... 60. 28. Ieškovė byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų,... 61. 30. Atsakovai, atstovaujami atstovų pagal įstatymą, su tokiu teismo... 62. 31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK nėra normos, reglamentuojančios... 63. 32. Apeliaciniai skundai grindžiami ir argumentu, kad teismas nepagrįstai... 64. 33. Atsakovai tvirtina, kad ieškovei turėjo pakakti valstybės paramos ir to,... 65. 34. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai... 66. 35. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms... 67. 36. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 70. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2015 m. lapkričio 30 d....