Byla ATP-80-149/2015
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 174 str. 1 d. G. T. atžvilgiu nutraukta

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 174 str. 1 d. G. T. atžvilgiu nutraukta,

Nustatė

2G. T. buvo 2014-09-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 87P-18261832-14 dėl to, kad ji 2014 m. gegužės 28 d., apie 14.00 val. viešoje vietoje Trakuose, Šaudyklos gatvėje G. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

3Trakų rajono apylinkės teismas 2014-11-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 174 str. G. T. atžvilgiu nutraukė.

4Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. T. kaltę, nepateikė. Kadangi šioje byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad G. T. 2014-05-28, apie 14.00 val. viešoje vietoje, G. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, todėl visos abejonės ir neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

5Teismas konstatavo, kad tiek G. T., tiek G. K. parodymais, kurie šiuo atveju sutapo, nustatyta, kad įvykio daugiau niekas nematė. Liudytojo Deivido Černiaus parodymai, taip pat nei patvirtina, nei paneigia G. T. kaltės. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio liudytojai nebuvo nustatyti. Ko neginčijo nei G. K. nei G. T., tuo metu netoliese buvo G. T. nepilnametis sūnus Jean C. T., gimęs 2006-03-03, kuris dėl amžiaus nebuvo apklausiamas nei policijos komisariate nei teisme, nes iš bylos medžiagos matyti, kad mažametį konsultavo psichologė, kuriai jis taip pat nepapasakojo incidento aplinkybių.

6Apylinkės teismo vertinimu, kaltinimas G. T. grindžiamas vien nukentėjusiosios G. K. parodymais, G. T. savo kaltės nepripažįsta ir analogiška neteisėta veika kaltina G. K.. Objektyvių duomenų, ar bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų parodymų apie konflikto aplinkybes, nėra. Vien nukentėjusiosios parodymai nėra pakankamas pagrindas apkaltinti asmenį administracinio teisės pažeidimo padarymu, nes dėl nukentėjusiosios suinteresuotumo, kad G. T. būtų nubausta, jos parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki.

72014-12-15 Vilniaus apygardos teisme gautas G. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apeliantės teigimu, teismas padarė svarbius procesinius pažeidimus, susijusiais su reikalavimais, keliamais nutarimo turiniui, nes visiškai nepasisakė, kad G. T. chuliganiški veiksmai pasireiškė per jos šuns vedžiojimą visuomenei pavojingu būdu. teigia, jog apylinkės teismas nevertino, kad ji (apeliantė) patyrė išgyvenimus, išgąstį taip pat papildomus nepatogumus dėl išpurvintų rūbų. Mano, jog teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad papildomai kvalifikuoti G. T. veiksmus pagal ATPK 181 str. dėl netinkamos tėvų valdžios panaudojimo vaiko atžvilgiu ir neperdavė šio klausimo spręsti kompetentingoms vaiko teisų apsaugos institucijoms.

82014-12-22 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko atsiliepimas į G. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

9G. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

10Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

11Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

12Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

13Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LVAT bylų Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010 ir kt.).

14Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

15Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad tarp G. T. iš vienos pusės ir G. K. bei jos vyro A. K. iš kitos pusės yra įsisenėję konfliktiniai santykiai (b.l. 61, 91). Be to, apklausta teismo posėdyje G. K. parodė, kad pareiškimą parašė todėl, kad G. T. jos atžvilgiu parašė du pareiškimus. G. K. teigimu, jeigu G. T. nebūtų rašiusi „nesąmonių“, tai ir ji dabar teisme nestovėtų, kadangi nemano, kad dėl įžeidimo būtina kreiptis į teismą (b.l. 91).

16Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad, nors pagal EŽTK 6 str. 1 d. nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą oficialią doktriną, pagal kurią Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, reiškia, kad Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), kita vertus, Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

17Taip pat pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

18Šiuo konkrečiu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad G. T. 2014-05-28, apie 14.00 val. viešoje vietoje, G. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, byloje nėra.

19Apylinkės teismas šią išvadą padarė išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat išsamiai pasisakęs ir dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

20Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl šiuo konkrečiu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

21Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes ir pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

22Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali kisti atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nutarime motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimus, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

23Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantė vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

25Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda... 2. G. T. buvo 2014-09-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas... 3. Trakų rajono apylinkės teismas 2014-11-28 nutarimu administracinio teisės... 4. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad institucija, surašiusi... 5. Teismas konstatavo, kad tiek G. T., tiek G. K. parodymais, kurie šiuo atveju... 6. Apylinkės teismo vertinimu, kaltinimas G. T. grindžiamas vien... 7. 2014-12-15 Vilniaus apygardos teisme gautas G. K. apeliacinis skundas, kuriuo... 8. 2014-12-22 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK... 9. G. K. apeliacinis skundas netenkintinas.... 10. Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės... 11. Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai... 12. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek... 13. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje... 14. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo... 15. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad tarp G. T. iš vienos pusės ir... 16. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad, nors pagal EŽTK 6 str. 1 d.... 17. Taip pat pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio... 18. Šiuo konkrečiu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės... 19. Apylinkės teismas šią išvadą padarė išsamiai ir visapusiškai ištyręs... 20. Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik... 21. Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas buvo pakankamai... 22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismų praktikoje... 23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Trakų rajono... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.... 25. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti... 26. Nutartis neskundžiama....