Byla 3K-3-141-378/2019
Dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių bei atsakovo J. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinio nuosavybe, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti butą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti Butą (47 208 Eur vertės) ir išvardytą kilnojamąjį turtą; priteisti atsakovui iš ieškovės 29 664 Eur kompensaciją už po santuokos nutraukimo ieškovei atitekusią didesnę bendro turto dalį; nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatyti jos prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines išmokas dukteriai išlaikyti, išmokas priteisiant nuo 2017 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės; jeigu atsakovo priešieškinio dalis dėl Buto pripažinimo jo asmenine nuosavybe bus patenkinta, prašė nustatyti uzufruktą Butui ir palikti jame gyventi ieškovę iki dukters pilnametystės.

93.

10Atsakovas priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo Butą pripažinti jo asmenine nuosavybe; priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio kas mėnesį mokėtinas periodines išmokas dukteriai, priteisiant šias išmokas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės; nustatyti jo prašomą bendravimo su dukterimi tvarką.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

124.

13Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, be kita ko, pripažino Butą atsakovo asmenine nuosavybe; priteisė ieškovei iš atsakovo 9441,60 Eur kompensaciją, pripažinus Butą atsakovo asmenine nuosavybe.

145.

15Teismas nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kad Butas įgytas santuokos metu. Butas tiek pirkimo–pardavimo sutartyje, tiek viešame registre nurodytas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Teismas sprendė, kad Butui taikytina ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, o atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpcija, kuri gali būti nuginčyta. Teismas, remdamasis buto pirkimo–pardavimo sutartimi, nustatė, kad atsakovas aiškiai išreiškė valią įsigyti Butą kaip asmeninę nuosavybę.

166.

17Ieškovė nurodė, kad turėjo pinigų sumą Butui pirkti, pinigus laikė grynaisiais, brolis atidavė saugotus 20 000 Lt (5792,40 Eur), jie buvo susitaupę apie 180 000 Lt (52131,60 Eur), iš tų pinigų Butas ir buvo pirktas. Atsakovas nurodė, kad pinigus Butui pirkti jam davė motina, taip pat ir avansą.

187.

19Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovo motina galėjo turėti pakankamai lėšų Butui nupirkti. Teismas nustatė, kad 130 000 Lt (37 650,60 Eur) Buto pardavėjai pervesta banko pavedimais, 10 000 Lt (2896,20 Eur) avansas sumokėtas grynaisiais. Teismas, remdamasis šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, sprendė, kad šalys, gyvendamos Anglijoje, nuolat dirbo ir gaudavo pakankamai dideles pajamas, todėl mažai tikėtina, kad šalys per tokį ilgą laiko tarpą dirbdamos užsienyje nesutaupė bent kiek didesnės sumos. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad avansas už Butą buvo sumokėtas iš pas ieškovės brolį saugotų pinigų, t. y. iš bendrų šeimos pinigų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas šeimos pinigus atidavė motinai, todėl ši iš savo lėšų nupirko Butą. Atsakovas įrodymų, paneigiančių tokią galimybę, teismui nepateikė. Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 26 d. pavedimas už Butą atliktas iš V. E. S. banko sąskaitos, kurios naudotojas buvo ir atsakovas. Teismas nurodė, kad gali būti, jog ši sąskaita, atidaryta atsakovo motinos vardu, buvo naudojama atsakovo sutaupytoms lėšoms Lietuvoje saugoti. Nei tai patvirtinančių, nei paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į sudėtingą tarp šalių susiklosčiusią situaciją, darbo ir pajamų užsienyje faktą, liudytojų parodymus, vienareikšmiškai vertinti atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų bei kitų rašytinių įrodymų negalima. Teismo vertinimu, nėra aišku, kokie piniginiai santykiai iki ginčo sandorio buvo tarp atsakovo ir jo motinos V. E. S., taip pat kokie piniginiai santykiai buvo tarp šalių. Kita vertus, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl sutaupytų lėšų fakto, o liudytojų parodymais pagrindė tik 20 000 Lt (5792,40 Eur) atidavimo atsakovui prieš perkant Butą faktą. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nurodė, kad negalima daryti išvados, jog Butas buvo įgytas vien iš šeimos lėšų, nors ir labai tikėtina, kad šeima turėjo jų sutaupiusi.

208.

21Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovė prisidėjo prie Buto įsigijimo lėšomis, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau mažesne dalimi, nei reikia tam, kad Butą būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalį.

229.

23Teismas Butą pripažino atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau sprendė, kad ieškovei priteistina tam tikra kompensacija dėl lėšų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, panaudojimo šiam Butui įsigyti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad į butą investuota 20 000 Lt (5792,40 Eur) lėšų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kas sudaro apie 14,3 proc. Buto įsigijimo kainos, Butas buvo pagerintas sutuoktinių lėšomis, sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 20 proc. Buto vertės kompensacija, t. y. 9441,60 Eur.

2410.

25Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2018 m. spalio 9 d. nutartimi, be kita ko, paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį pripažinti Butą atsakovo asmenine nuosavybe ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį priteisti ieškovei iš atsakovo 9441,60 Eur kompensaciją, pripažinus Butą atsakovo asmenine nuosavybe.

2611.

27Kolegija pažymėjo, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog Butą atsakovas įsigyja asmeninėn nuosavybėn. Kolegijos vertinimu, įrodymais nepaneigta atsakovo valia įsigyti Butą asmeninėn nuosavybėn.

2812.

29Atsakovas nurodė, kad Butą įsigijo iš asmeninių lėšų, kurias jam asmeniškai davė jo motina V. E. S. Šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą atsakovas pateikė rašytinius įrodymus – V. E. S. nekilnojamojo turto pardavimo sutarties kopiją, raštelius apie pinigų gavimą, mokėjimo nurodymus dėl Buto pirkimo, sąskaitų išrašus, kasos pajamų orderį. Kolegija pažymėjo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovo motina tokia pinigų suma disponavo. Taip pat yra įrodymų, kad ji tiesiogiai mokėjo Buto pardavėjai. Ieškovės teiginiai, kad atsakovo motina galėjo gauti pinigus iš atsakovo ir tada juos pervesti Buto pardavėjai, yra deklaratyvūs.

3013.

31Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Butui taikė atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpciją. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą paneigti viešame registre fiksuotą atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). CK 3.90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

3214.

33Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad Butui pirkti buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, kad jie buvo susitaupę apie 180 000 Lt (52131,60 Eur). Ieškovė nurodė, kad 10 000 Lt (2896,20 Eur) suma sumokėta iš šeimos pinigų, konkrečiai – saugotų jos brolio. Ieškovė šiuos savo teiginius grindė savo brolio parodymais. Kolegija sprendė, kad ieškovė savo reikalavimą grindė subjektyviais, suinteresuoto pagal bylos aplinkybes liudytojo parodymais. Tokie įrodymai vertinami kaip nepakankami faktui, kad pinigai buvo sumokėti, įrodyti (CPK 185 straipsnis). Kitų liudytojų parodymai apie tai, kad jie vežė keletą kartų pinigus į Lietuvą, yra padavę pinigų ieškovės broliui, taip pat negali būti vertinami kaip patikimi. Jokių rašytinių įrodymų, kad Butui įsigyti panaudotos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovė nepateikė. Kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad Butui įsigyti panaudotos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog avansas už Butą buvo sumokėtas iš ieškovės pas brolį saugotų pinigų, t. y. iš bendrų šeimos pinigų. Kolegija konstatavo, kad ieškovei neįrodžius, jog Butas įsigytas panaudojus lėšas, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kompensacija už jį ieškovei nepriklauso.

34III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3515.

36Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3715.1.

38Teismai pažeidė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, siekdamas įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, sutuoktinis turi aiškiai išreikšti savo valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismai konstatavo, kad atsakovas pakankamai aiškiai išreiškė savo valią įsigyti Butą asmeninės nuosavybės teise, nes sutarties VIII dalyje notaras užfiksavo juridinį faktą, jog Butas yra „asmeninė nuosavybė“. Teismai neatsižvelgė į tai, kad šis įrašas sutartyje atsirado ne dėl to, kad atsakovas būtų aiškiai išreiškęs tokią valią notarui sandorio sudarymo metu, o dėl to, kad jis nenurodė notarui apie galiojančią santuoką, kuri sudaryta Jamaikoje (duomenys neskelbtini), o Lietuvoje įregistruota tik (duomenys neskelbtini) Atsakovas pripažino, kad notarui nieko nesakė apie santuoką ar valią įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise, nes net nepagalvojo, kad Jamaikoje sudaryta santuoka galioja. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, kad sutuoktiniai planavo pirkti būstą Lietuvoje, tam tikslui taupė pinigus, kad ieškovė aktyviai ieškojo buto Lietuvoje, kad jie kartu apžiūrinėjo butus, abu sprendė dėl būsto tinkamumo šeimai, kad šeima bendromis lėšomis darė Buto remontą, ieškovė pirko Butui įrengti reikalingus daiktus. Atsakovas iki civilinės bylos iškėlimo teisme nėra sakęs ieškovei apie Buto priklausymą jam asmeninės nuosavybės teise. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą sutuoktinis turi pareigą aiškiai išreikšti savo poziciją dėl būsimo turto teisinio statuso. Apie tokią sutuoktinio valią turi būti informuojamas sandorį tvirtinantis notaras, kad sutartyje atliktų įrašus apie santuokos metu įgyjamo turto specifinį statusą. Atsižvelgiant į CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto sukeliamas teisines pasekmes, apie tokią sutuoktinio valią turi būti informuojamas ir kitas sutuoktinis, kad nedelsdamas galėtų ginti savo teises įstatymuose nustatytais būdais arba surinkti įrodymus, jog turtui įsigyti buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Nagrinėjamu atveju atsakovas aktyviais veiksmais neišreiškė valios įsigyti Butą asmeninės nuosavybės teise, nuslėpė santuokos galiojimo faktą nuo sutartį tvirtinančio notaro. Taigi įrašas apie Buto priklausymą „asmeninės nuosavybės teise“ sutartyje ir Nekilnojamojo turto registre atsirado ne dėl atsakovo aktyvių veiksmų įgyvendinant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą pareigą aiškiai išreikšti valią, bet dėl reikšmingų faktų nuslėpimo nuo notaro. Nežinodamas apie santuoką notaras negalėjo atlikti kitokio turinio įrašo.

3915.2.

40Kita būtina sąlyga CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktui taikyti yra ta, kad turtui įsigyti panaudotos asmeninės lėšos. Atsakovas įrodinėjo, kad visą 140 000 Lt (19 491,43 Eur) sumą gavo dovanų iš savo motinos, o ieškovė įrodinėjo, kad sumokėta iš bendrų santaupų. Teismai, spręsdami, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog už Butą atsakovas sumokėjo asmeninėmis lėšomis, kurias gavo iš motinos kaip dovaną, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles:

4115.2.1.

42Byloje esantys įrodymai (buto pirkimo sutartis, 2017 m. birželio 8 d. susitarimo patvirtinimas) patvirtina, kad 10 000 Lt (2896,20 Eur) grynaisiais pinigais už Butą pardavėjai davė atsakovas, naudodamas bendras santaupas. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas proceso šalių lygiateisiškumo ir nešališkumo principus, atsisakė remtis liudytojo E. D. duotais paaiškinimais dėl atsakovui perduotų 20 000 Lt (5792,40 Eur), kuriuos šis panaudojo Butui pirkti. E. D. yra toks pat artimas giminaitis ieškovei, kaip ir atsakovo motina atsakovui. Neaišku, kodėl E. D. yra nepatikimas liudytojas, o atsakovo motina – patikima. Pabrėžtina, kad E. D., davęs liudytojo priesaiką, kalbėjo teisme, o atsakovo motina net nebuvo apklausta teisme.

4315.2.2.

44Pažymėtina, jog 2012 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr.766696 nepatvirtina, kad už Butą mokėjo atsakovo motina ar kad mokėjo atsakovas savo asmeniniais pinigais. Šiame mokėjimo nurodyme įvardyti du asmenys, todėl neaišku, kuris iš jų atliko mokėjimą. Pareiga įrodyti lėšų kilmę tenka atsakovui. Ieškovė teisme nurodė, kad šis mokėjimo nurodymas buvo vykdomas naudojantis bendrais sutuoktinių pinigais. Atsakovas nepateikė banko sąskaitų išrašų, patvirtinančių lėšų kilmę. Kadangi atsakovas iš bendrų santaupų už Butą sumokėjo 10 000 Lt (2896,20 Eur) grynaisiais ir 62 700 Lt (18 159,18 Eur) mokėjimo nurodymu, kas sudaro 72 700 Lt (21 055,38 Eur), tai Butas, vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.

4515.2.3.

46Nagrinėjamu atveju ginčui teisingai išspręsti buvo reikšminga tinkamai kvalifikuoti tarp atsakovo ir jo motinos susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Atsakovas iš savo motinos pinigus galėjo gauti ne tik kaip dovaną, bet ir atgauti perduotus pasaugoti pinigus ir pan. Jeigu E. V. S. dovanojo pinigus atsakovui, tai tokio pobūdžio sandoris turėjo būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Be to, nors gavus iš savo motinos dovaną atsakovui neatsirado pareiga sumokėti pajamų mokestį, jis privalėjo deklaruoti dovanos gavimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, bet to nepadarė. Teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pinigai buvo padovanoti atsakovui. Nors teismas siūlė, tačiau atsakovas nepateikė E. V. S. banko sąskaitų išrašų, parodančių pinigų judėjimą, ar atsakovas įnešė ir kiek pinigų į motinos sąskaitas. Atsakovas privalėjo pateikti teismui sąskaitos išrašus ir taip paneigti abejones dėl šeimos pinigų laikymo E. V. S. banko sąskaitoje.

4716.

48Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4916.1.

50Sprendžiant dėl buto bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės, turi būti ne tik vadovaujamasi viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir šių duomenų tikrumas (patikimumas) turi būti patikrinamas remiantis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Taigi duomenys, nurodyti viešame registre, turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ne tik Nekilnojamojo turto registro duomenys, bet ir Buto pirkimo–pardavimo sutarties tekstas patvirtina, kad atsakovas aiškiai išreiškė valią įgyti Butą asmeninės nuosavybės teise. Butas pirktas iš asmeninių atsakovo lėšų. Be to, visus veiksmus, susijusius su turto registracija, įteisinimu, atliko atsakovas, o ieškovė jokių veiksmų, susijusių su minėto turto įsigijimu, neatliko.

5116.2.

52Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius lėšų Butui įgyti šaltinius. Teismai tinkamai įvertino šiuos įrodymus ir padarė išvadas dėl atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo perkant Butą. Ieškovė savo reikalavimą grindė subjektyviais argumentais ir suinteresuoto asmens parodymais. Jokių rašytinių įrodymų, kad Butui įsigyti panaudotos lėšos buvo bendros, ieškovė nepateikė.

5316.3.

54Sprendžiant šalių ginčą dėl teisių į santuokos metu įgytą turtą, teismo turi būti vertinami visi duomenys, reikšmingi šiam ginčui išspręsti, patvirtinantys lėšų ir turto įsigijimo šaltinius, jo priklausymą sutuoktiniams asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010). Atsakovo motinos kartu su atsakovu atlikti mokėjimų pavedimai už buto pirkimą ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas bei nuosavybės įregistravimas atsakovo vardu patvirtina, kad Butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

57Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, aiškinimo ir taikymo

5817.

59Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

6018.

61Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013).

6219.

63Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

6420.

65Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytos fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

6621.

67Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

6822.

69CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

7023.

71Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai turtas yra įgytas šalims gyvenant santuokoje, preziumuojama, kad toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis priemonėmis, nustatytomis CK 3.89 straipsnio 2 dalyje.

7224.

73Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė butą pripažinti jo asmenine nuosavybe, nurodė, kad butą įsigijo iš asmeninių lėšų, kurias jam asmeniškai davė jo motina. Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 26 d. buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas juridinis faktas – asmeninė nuosavybė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog į ginčo butą nuosavybės teisė įregistruota atsakovui, įregistruotas juridinis faktas – asmeninė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog ginčo butas tiek pirkimo–pardavimo sutartyje, tiek viešame registre nurodytas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, jo savininku nurodytas tik atsakovas.

7425.

75Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais ir konstatuoja, kad kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, jog notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymas. Tai reiškia, kad joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

7626.

77Nurodytų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad notaro patvirtintoje sutartyje užfiksuotas faktas, jog ginčo butą atsakovas įsigyja asmeninėn nuosavybėn, yra pakankamas įrodymas, kad buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama, kad turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos vienos iš būtinųjų sąlygų, leidžiančių pripažinti turtą asmenine sutuoktinio nuosavybe, egzistavimo, t. y. dėl lėšų, už kurias įgytas turtas, priklausymo. Esant ginčui dėl šio turto teisinio režimo nustatymo atsakovas turi pareigą CK 3.89 straipsnio 2 dalyje leistinomis priemonėmis įrodyti, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, kad butas įgytas už motinos dovanotas lėšas, šiam faktui įrodyti teikė rašytinius įrodymus – motinos nekilnojamojo turto pardavimo sutarties kopiją, raštelius apie pinigų gavimą, mokėjimo nurodymus dėl ginčo buto pirkimo, sąskaitų išrašus, kasos pajamų orderį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovo motina tokia pinigų suma disponavo.

7827.

79Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 130 000 Lt (37 650,60 Eur) buto pirkėjui buvo sumokėta banko pavedimais, o 10 000 Lt (2896,20 Eur) avansas – grynaisiais pinigais; 2012 m. spalio 26 d. pavedimas už ginčo butą (62 700 Lt, arba 18 159,18 Eur) atliktas iš sąskaitos, kuri priklauso tiek atsakovui, tiek jo motinai V. E. S. (1 t., b. l. 56); 2012 m. spalio 25 d. pavedimas už ginčo butą (67 300 Lt, arba 19 491,43 Eur) atliktas iš V. E. S. priklausančios sąskaitos (1 t., b. l. 55). Teismai, nagrinėdami tarp šalių kilusį ginčą dėl buto teisinio režimo, privalėjo įvertinti šias aplinkybes ir vadovaudamiesi CK 3.89 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei CPK XIII skyriuje nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis nustatyti, ar minėtos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad ginčo butas įgytas už asmenines atsakovo lėšas. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog aplinkybės, kad atsakovo motina disponavo pakankama pinigų suma, bei nurodyti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ginčo butas buvo įgytas už asmenines atsakovo lėšas.

8028.

81Fakto, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės nustatytos CK 3.89 straipsnio 2 dalyje: šis faktas gali būti įrodytas tik rašytinais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi liudytojų parodymais nustatant minėtus faktus galima remtis tik išimtiniais įstatyme nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).

8229.

83Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

8430.

85Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – asmeninių lėšų panaudojimo fakto, kai turtas įgyjamas šalims gyvenant santuokoje, įrodinėjimo pareiga tenka sutuoktiniui, kuris tokias lėšas panaudojo. Ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas).

8631.

87Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.

8832.

89Nagrinėjamoje byloje ieškovė nuosekliai teigė, kad ginčo butas buvo įgytas ne iš atsakovo asmeninių, bet iš šalių bendrų lėšų. Kaip nurodyta šios nutarties 27 punkte, mokėjimas už įsigyjamą butą susidėjo iš trijų skirtingų mokėjimų, kurių vienas atliktas iš bendros atsakovo ir jo motinos sąskaitos. Byloje nėra pateiktas šios sąskaitos išrašas, kuris patvirtintų lėšų judėjimą sąskaitoje iki buto įsigijimo, todėl neatmetama ieškovės nurodyta aplinkybė, jog pinigus į šią sąskaitą galėjo įnešti atsakovas, taip pat apskritai nevertinta aplinkybė, jog sąskaita buvo bendra. Pažymėtina, kad byloje pateiktas atsakovo motinos sąskaitos, iš kurios buvo padarytas 2012 m. spalio 25 d. pavedimas už ginčo butą, išrašas taip pat patvirtina tik sąskaitoje buvusių lėšų judėjimą iki 2011 m. lapkričio 28 d. (1 t., b. l. 45), byloje nėra jokių duomenų, kad grynieji pinigai (10 000 Lt, arba 2896,20 Eur) yra asmeninės atsakovo lėšos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su visų lėšų, panaudotų ginčo butui įsigyti, nuosavybe, todėl netinkamai vykdė šios nutarties 31 punkte nurodytas pareigas įrodinėjimo procese, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

9033.

91Nurodyti klausimai negali būti sprendžiami kasaciniame teisme, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Faktinės bylos aplinkybės, reikšmingos nustatant ginčo butui įsigyti panaudotų lėšų teisinį režimą, turi būti nustatytos ir įvertintos apeliacinės instancijos teisme, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijų už jį priteisimo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

92Dėl bylinėjimosi išlaidų

9334.

94Kadangi dalis bylos perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 7,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

95Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

96Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo, priteistas bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

97Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto... 7. 2.... 8. Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą... 9. 3.... 10. Atsakovas priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo Butą pripažinti jo... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 12. 4.... 13. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį ir... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kad... 16. 6.... 17. Ieškovė nurodė, kad turėjo pinigų sumą Butui pirkti, pinigus laikė... 18. 7.... 19. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovo motina... 20. 8.... 21. Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti,... 22. 9.... 23. Teismas Butą pripažino atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau sprendė, kad... 24. 10.... 25. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. 11.... 27. Kolegija pažymėjo, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog... 28. 12.... 29. Atsakovas nurodė, kad Butą įsigijo iš asmeninių lėšų, kurias jam... 30. 13.... 31. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Butui taikė... 32. 14.... 33. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad Butui pirkti buvo panaudotos bendros... 34. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 35. 15.... 36. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 37. 15.1.... 38. Teismai pažeidė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas bei nukrypo... 39. 15.2.... 40. Kita būtina sąlyga CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktui taikyti yra ta, kad... 41. 15.2.1.... 42. Byloje esantys įrodymai (buto pirkimo sutartis, 2017 m. birželio 8 d.... 43. 15.2.2.... 44. Pažymėtina, jog 2012 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr.766696... 45. 15.2.3.... 46. Nagrinėjamu atveju ginčui teisingai išspręsti buvo reikšminga tinkamai... 47. 16.... 48. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo... 49. 16.1.... 50. Sprendžiant dėl buto bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės, turi... 51. 16.2.... 52. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius lėšų Butui... 53. 16.3.... 54. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisių į santuokos metu įgytą turtą,... 55. Teisėjų kolegija... 56. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 57. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto pripažinimą... 58. 17.... 59. Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką,... 60. 18.... 61. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant... 62. 19.... 63. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra... 64. 20.... 65. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno... 66. 21.... 67. Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei,... 68. 22.... 69. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių... 70. 23.... 71. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas teisinis reglamentavimas ir jį... 72. 24.... 73. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė butą pripažinti jo asmenine... 74. 25.... 75. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dokumentai, išduoti valstybės... 76. 26.... 77. Nurodytų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdama į šioje nutartyje... 78. 27.... 79. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 130 000... 80. 28.... 81. Fakto, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos... 82. 29.... 83. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą... 84. 30.... 85. Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK... 86. 31.... 87. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo... 88. 32.... 89. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nuosekliai teigė, kad ginčo butas buvo... 90. 33.... 91. Nurodyti klausimai negali būti sprendžiami kasaciniame teisme, nes pagal CPK... 92. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 93. 34.... 94. Kadangi dalis bylos perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš... 95. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 96. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018... 97. Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos...