Byla eI-3188-257/2015

Dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos pranešėjos ir posėdžio pirmininkės Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Romai Timofejavienei, dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei Vilmai Vaitkienei, nedalyvaujant atsakovams A. P. A. ir V. K., nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,

Nustatė

3Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas, kuriuo prašoma:

41. Panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ priedo „Žemės sklypų, suprojektuotų, rengiant Telšių apskrities Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, sąrašas“ 9 eiliškumo grupės 3 eilutės dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,10 ha, projektinis Nr. 314.

52. Panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1538 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ 1 priedo dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,47 ha, projektinis Nr. 314.

63. Panaikinti 2001 m. rugsėjo 26 d. Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. P. A., a. k. ( - )“ dalį, kuria atkurtos A. P. A. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ), Mažeikių r. sav.

74. Panaikinti 2001 m. spalio 8 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miško, vandens tekinių suteikimo neatlygintinai naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punkto dalį, kuria suteiktas A. P. A. 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Mažeikių r. sav.

85. Pripažinti negaliojančia 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 1M14-1516, patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Virginijos Markevičienės, dalį, kuria V. K. įgijo 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ), Mažeikių r. sav.

96. Taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ), Mažeikių r. sav.

10Pareiškėjo pareiškime (1–10 b. l.) nurodyta ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė R. Timofejavienė nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekant tyrimą pagal 2015 m. birželio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštą Nr. 1SD-1556-(3.1.) „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu neteisėtai E. K. nuosavybėn perleido valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių plotus, t. y. 0,0571 ha neprivatizuotinos Varduvos upės bei 0,0472 ha neprivatizuotinos salos, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Mažeikių r., buvo pastebėta, kad Varduvos upė pateko ne tik į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Mažeikių r., bet ir į kitą greta esantį 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Mažeikių r., todėl pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso pažeidimo. Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P. A. į buvusių savininkų J. S. ir P. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę teisėtumo pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracija 1999 m. sausio 14 d. parengė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1375 (toliau – ir Išvada Nr. 1375), kurioje nurodė, kad A. P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises iš buvusio savininko J. S. Telšių apskrityje Plungės rajone ( - ) kaime nuosavybės teisėmis valdytų 9,50 ha žemės ir 2,00 ha miško į 1,78 ha žemės ir 0,37 ha miško, iš kurių grąžintinai žemei priskirta 0,87 ha, grąžintinam miškui – 0,64 ha, valstybės išperkamai žemei – 0,64 ha. 1999 m. gegužės 24 d. Telšių apskrities viršininko administracija parengė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3556 (toliau – ir Išvada Nr. 3556), kurioje nurodė, kad A. P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises iš buvusio savininko P. A. Telšių apskrityje Plungės rajone ( - ) kaime nuosavybės teisėmis valdytų 14,37 ha žemės ir 1,00 ha miško į 0,23 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Telšių apskrities viršininkas 2000 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtino 1 punktu AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2000 m. parengtą Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą patikslintame laisvame 1158 ha valstybiniame žemės fonde ir jame pirmame pakartotiniame projekto rengimo etape suformuotas žemės sklypų ribas piliečiams, kurių prašymai buvo pateikti iki 2000 m. balandžio 26 d. pagal pridedamą priedą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir servitutus, likusį laisvą valstybinį žemės fondą 853,24 ha. Pagal žemės sklypų suprojektuotų, rengiant Telšių apskrities Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, sąrašą A. P. A. suprojektuotas 2,10 ha žemės plotas. 2001 m. spalio 1 d. Telšių apskrities viršininko administracija įsakymu Nr. 1538 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 06 19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ buvo pakeistas A. P. A. suformuotų žemės sklypų plotas iš 2,10 ha į 2,47 ha. Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo piliečiui A. P. A., a.k. ( - )“ atkūrė nuosavybės teises A. P. A. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,74 ha žemės ir 0,64 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,55 ha žemės sklypą (vertė – 892 Lt) ir 1,94 ha miško sklypą (vertė 1454 Lt), esančius Telšių apskr., Mažeikių r., ( - ) k. 2001 m. spalio 8 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miško ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punktu A. P. A. perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam trys žemės sklypai bendro 2,47 ha ploto ( - ) kaimuose. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: sklypo Nr. 314-1 – miškų ūkio veiklai, sklypo Nr. 314-2 - miškų ūkio veiklai, sklypo Nr. 314-3 – žemės ūkio veiklai. Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo piliečiui A. P. A., a.k. ( - )“ ir 2001 m. spalio 8 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miško ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. P. A. nuosavybės teisės į tris žemės sklypus, tarp jų ir į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen. Mažeikių r. sav., plane sklypo Nr. 314-1 (toliau – ir Žemės sklypas). Iš ribų paženklinimo abriso sklypo Nr. 314-1, parengto 2001 m. rugpjūčio 8 d., matyti, kad žemės sklypo ribų, pažymėtų taškais Nr. 4 ir Nr. 1, dalis yra nustatyta upės Varduva krantu. Ribų paženklinimo abrise sklype Nr. 314-1 yra pažymėta upės senvagė, kuri žemės sklypą dalija į dvi dalis, iš kurių viena iš visų pusių apsupta Varduvos upės ir jos senvagės, ir tampa sala. Pagal Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenis (žemės sklypo Nr. plane – 314-1), žemės sklypą sudaro 1,54 ha miško plotas ir 0,06 ha vandenų plotas. Mažeikių rajono valstybės išperkamų ir neprivatizuotinų žemių, miškų, vandens telkinių plane, patvirtintame Telšių apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1189, Varduvos upė pažymėta kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama upė. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. 35SD-2033-(14.35.104.) informavo, kad apie 0,1808 ha žemės sklypo dalis patenka į Varduvos upės ribas, o apie 0,4936 ha žemės sklypo dalis – į salos ribas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inler alia priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Tai, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija lai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 5 punkte (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-490 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.) nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2000 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. VJH-1807 redakcija, įsigaliojusi nuo 2000 m. liepos 26 d.) nustatyta, kad Valstybinio vidaus vandenų fondo paviršinio vandens telkiniams priskiriama upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. km arba kurios jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus, o taip pat ir 1–5 punktuose (1) Kuršių marios; 2) upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. km arba kurios jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus; 3) ežerai, kuriuos jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtos upės, taip pat ežerai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priskirti valstybiniam vidaus vandenų fondui; 4) potencialiai pavojingi tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 5 ha arba patvankos aukštis didesnis kaip 3 m; 5) visi kiti neprivatūs vandens telkiniai;) nenurodyti išimtine nuosavybės teise valstybei priklausantys valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniai. Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Upė Varduva (identifikacinis kodas 30011310) dar 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ buvo įtraukta į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotus, į valstybinės reikšmės upių sąrašą, plotas nurodytas 72,8 ha (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtintas naujos redakcijos valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašas, o 2010 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 790 minėto nutarimo antraštė pakeista į „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“). Tokiu būdu jau nuo 1998 m. sausio 10 d. valstybė pripažino Varduvos upės išskirtinę ekologinę, kultūrinę naudą, būtinumą išsaugoti tvarią upės ekosistemą, biologinę įvairovę, kraštovaizdžio nekintamumą, todėl konstituciškai įsipareigojo specialiu teisiniu režimu tausoti šį gamtos objektą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-490 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.) nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Jos naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-496, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės vidaus vandenis. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punkte (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. LY-496, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.) numatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus grąžinamus natūra). Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne reslilulio in inlegnim, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. ) įtvirtinta, kad vandens telkiniai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. T. Z, bylos Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 9 punktą (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. ), lygiavertį vandens telkinio plotą perduoti piliečiui nuosavybėn buvo galima tik už jo turėtą, tačiau valstybės išperkamą arba neišlikusį, vandens telkinį. Šiuo atveju buvusieji savininkai nei vandens telkinio, nei jo dalies nevaldė. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl subjektas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga subjektui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. AN6-976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-184/2007; 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Ai-438/2004). Analogiška pozicija išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio mėn. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad 0,6744 ha plotas, patenkantis į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav. administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės išperkamas: 0,1808 ha pateko į neprivatizuotinos Varduvos upės ribas, o 0,4936 ha į Varduvos upės salos ribas, – ir nuosavybės teisės į 0,6744 ha plotą negalėjo būti atkurtos. Todėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ priedo „Žemės sklypų, suprojektuotų, rengiant Telšių apskrities Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, sąrašas“ 9 eiliškumo grupės 3 eilutė, Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1538 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 06 19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ 1 priedo dalis dėl A. P. A. formuojamų žemės sklypų, Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo piliečiui A. P. A., a.k. ( - )“ dalis, Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miško ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriamiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punkto dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės upės plotą ir šioje upėje esančios salos plotą, yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. 1K-490 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą (2000 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. VHI-1807 redakcija, įsigaliojusi nuo 2000 m. liepos 26 d.), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-496, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 9 dalies 9 punktą (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. 1K-489 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.), 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“, ir negaliojantys ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3 K-3-3 28/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turėtų būti taikoma restitucija (LAT CBS teisėjų kolegijos aprobuota nutartis 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003), t. y. A. P. A. privalėtų grąžinti neprivatizuotinus vandens telkinio ir žemės plotus, įgytus neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau šie plotai sandorio pagrindu buvo perleisti tretiesiems asmenims. A. P. A. 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartimi notarinio registro Nr. 1M14-15162, patvirtinta Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Virginijos Markevičienės, Žemės sklypą perleido V. K. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kaip neteisėtų administracinių aktų sukeltas materialines teisines pasekmes būtina pripažinti negaliojančia ir 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 1M14-15162 dalį dėl neprivatizuotinų vandens telkinio ir žemės ploto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Restitucija taikoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 priimtoje 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje pažymėjo, kad taikant restituciją, konkrečioje byloje, kurioje kyla jos taikymo klausimas, būtina įvertinti restituciją lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifiką. Šioje byloje viena restituciją lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės vidaus vandenys nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Kadangi, atkuriant nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojama sala, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,6744 ha plotą, patenkantį į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės –atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Nagrinėjamu atveju 0,16000 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav. buvo perduotas neatlygintinai – dovanojimo sutartimi, žemės sklypo įsigijimo išlaidų nėra, todėl nėra pagrindo valstybę įpareigoti atlyginti V. K. žemės sklypo dalies įgijimo išlaidų. Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą ar jo nėra. Viešojo intereso gynimą gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities viršininko administracija, C. R., R. S. byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d, nutartis generalinis prokuroras v. V. J., S. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B., S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-3 19/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-397/2009). Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Atsižvelgiant į gamtinės aplinkos ir jos objektų apsaugos požiūriu ypatingą statusą, esantį pagrindu šias teritorijas pripažinti ypač vertingomis teritorijomis ir visuotinę reikšmę turinčia nacionaline vertybe, kurios išsaugojimas yra viešasis interesas, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo šiose teritorijose klausimus negali būti nepaisoma iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos imperatyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A8-1257/2007). Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D.P., E.T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m, spalio 13 d, nutartis Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras P.Ž., A.Ž., Z.Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-494/2008). Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Ginčijamos administracinių aktų ir sandorių dalys yra priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 2 dalies (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. Xl-580 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 10 punkto (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-496 redakcija), 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. spalio 12 d, įstatymo Nr, X-856), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija), 16 straipsnio 9 dalies 9 punkto (2010 m. birželio 19 d, įstatymo Nr. X1-919 redakcija), 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ nuostatas, todėl galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams ir sandoriams yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi apginti. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kai byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1561/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Šiuo konkrečiu atveju privačion nuosavybėn buvo perleistas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinys, o taip pat sala, esanti valstybinės reikšmės vidaus vandenyse, todėl prokuroro prašymas, kuriuo siekiama apginti viešąjį interesą dėl valstybinės reikšmės vidaus vandenų, negali būti atmetamas tuo pagrindu, jog prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo praėjus daugiau nei 10 metų nuo skundžiamų administracinių aktų priėmimo.

11Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepime (89–95 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais sutinka ir prašo teismo juos tenkinti. Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiai A. P. A., a.k. ( - )“ pagrįstumą, nustatė, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktus, t. y. A. P. A. atkurtos nuosavybės teisės ir nepagrįstai suteiktas nuosavybėn neatlygintinai 0,6744 ha plotas, patenkantis į 1,6000 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), kadangi Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Telšių apskrities viršininko 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1035, A. P. A. buvo suprojektuotas 2,10 ha žemės plotas, kuris 2001 m. spalio 1 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1538 buvo pakeistas iš 2,10 ha į 2,47 ha ir 2014-05-06 dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1M14-1516) buvo perleistas V. K., kerta hidrografijos objekto ribas – neprivatizuotiną Varduvos upę. Telšių apskrities viršininko administracija 1999 m. sausio 14 d. parengė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1375, kurioje nurodė, kad A. P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises iš buvusio savininko J. S. Telšių apskrityje Plungės rajone ( - ) kaime nuosavybės teisėmis valdytų 9,50 ha žemės ir 2,00 ha miško į 1,78 ha žemės ir 0,37 ha miško, iš kurių grąžintinai žemei priskirta 0,87 ha, grąžintinam miškui – 0,64 ha, valstybės išperkamai žemei – 0,64 ha. 1999 m. gegužės 24 d. Telšių apskrities viršininko administracija parengė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3556, kurioje nurodė, kad A. P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises iš buvusio savininko P. A. Telšių apskrityje Plungės rajone ( - ) kaime nuosavybės teisėmis valdytų 14,37 ha žemės ir 1,00 ha miško į 0,23 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Telšių apskrities viršininkas 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtino 1 punktu AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2000 m. parengtą Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą patikslintame laisvame 1158 ha valstybiniame žemės fonde ir jame suformuotas žemės sklypų ribas piliečiams, kurių prašymai buvo pateikti iki 2000 m. balandžio 26 d. Pagal Žemės sklypų, suprojektuotų rengiant Telšių apskrities Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą sąrašą, A. P. A. buvo suprojektuotas 2,10 ha žemės plotas. 2001 m. spalio 1 d. Telšių apskrities viršininko administracija įsakymu Nr. 1538 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ buvo pakeistas A. P. A. suformuotų žemės sklypų plotas iš 2,10 ha į 2,47 ha. Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo piliečiui A. P. A., a.k. ( - )“ buvo atkurtos nuosavybės teisės A. P. A. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,74 ha žemės ir 0,64 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,55 ha žemės sklypą (vertė – 892 Lt) ir 1,94 ha miško sklypą (vertė – 1454 Lt), esančius Telšių apskr., Mažeikių r. ( - ) k. 2001 m. spalio 8 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miško ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punktu A. P. A. buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiems trys žemės sklypai bendro ploto 2,47 ha ( - ) kaimuose. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. P. A. nuosavybės teisės į tris žemės sklypus, tarp jų ir į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Tai, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte (toliau – Žemės įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.) nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte (toliau – Vandens įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-26 iki 2003-04-16) nustatyta, kad Valstybinio vidaus vandenų fondo paviršinio vandens telkiniams priskiriama upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. m arba kurios jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (toliau – Žemės reformos įstatymo) (redakcija, galiojusi nuo 2001-08-17 iki 2002-07-24) nuostatos draudė privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės vidaus vandenis. Vadovaujantis Valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“, Varduvos upė (upės plotas hektarais – 72,8) yra priskirta valstybinės reikšmės vandens telkiniui. Pažymėtina, kad Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės ( - ) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Telšių apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1189, Varduvos upė pažymėta, kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama upė. Nustatyta, kad žemės sklypo dalis, kuri priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei, patenka į perduotą A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,6000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tai esminiai Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto nuostatų pažeidimai. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teisės, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos „teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-559/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-3- 47/2010). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 1,6000 ha žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) ( - ) kaime, ( - )seniūnijoje, Mažeikių rajone yra valstybinės reikšmės vidaus telkinio, t. y. Varduvos upės, dalis. Atsižvelgiant į tai, Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. P. A., a.k. ( - )“ dalis, kurioje nurodyta, kad atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės upės plotą, yra neteisėta, pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, todėl naikintina. 2015-07-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyriaus specialistas pagal pareiškėjo 2015-07-08 prašymą Nr. S5-32831 preliminariai apskaičiavo neteisėtai nuosavybėn perleistą plotą ginčo žemės sklype kadastro Nr. ( - ). Duomenys buvo apskaičiuoti valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapio aplinkoje, naudojant programą „Geomatininkas“. Pagal šį skaičiavimą preliminariai buvo nustatyta, kad neteisėtai nuosavybėn perleistas plotas – apie 0,6744 ha: apie 0,1808 ha sklypo ploto dalis, kuri patenka į Varduvos upės ribas, o apie 0,4936 ha – sklypo dalis, kuri patenka į „salos“ ribas. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją, darytina išvada, kad 0,6744 ha plotas, patenkantis į 1,6000 ha žemės sklypą kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav., administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės išperkamas, ir dėl šios priežasties priimti administraciniai aktai yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 9 dalies 9 punktą, 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ ir negaliojantys. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas, siekiant apginti viešąjį interesą ir grąžinti valstybės nuosavybėn priklausantį nekilnojamąjį turtą, Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pareiškėjo reikalavimais. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuris nurodo, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriomis privačion nuosavybėn buvo perleisti valstybinės reikšmės vandens plotai, turi būti pripažintas negaliojančiu toje dalyje ir sandoris: 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 1M14-1516, kuria A. P. A. padovanojo V. K. Žemės sklypą, dalis dėl 0,6744 ha valstybinės reikšmės vandens perleidimo, kadangi minėto sandorio dalis prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku. Tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad sandoris dėl valstybinės reikšmės vandens plotų perleidimo yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas, t. y. negaliojančių sandorių šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki sandorių įvykdymo. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn valstybinės reikšmės vandens ir neprivatizuojamos salos plotus 0,6744 ha, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) sen., Mažeikių r. sav.

12Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovė V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus.

13Atsakovai A. P. A. ir V. K. atsiliepime (100–105 b. l.) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad yra ginčijami 2001 metais priimti Telšių apskrities viršininko administracijos aktai. Mano, kad pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 5, 6 punktai) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačioms imtis priemonių viešajam interesui ginti). Vertinant, ar nebuvo praleistas terminas prokurorui kreipiantis į teismą, svarbu atsižvelgti ne tik į tą momentą, kada prokurorui tapo žinoma apie viešojo intereso gynimo būtinybę konkrečiu atveju, bet ir į institucijos, kurios prašymu prokuroras ėmėsi viešojo intereso gynimo, veiksmus, operatyvumą ginant savo pažeistas teises (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-228/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822-121/2009 ir kt.). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įsteigta 2001 metų liepos 1 dieną. Nuo 2010 metų liepos 1 dienos, panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinė žemės tarnyba perėmė jose veikusių žemėtvarkos skyrių ir kitas apskričių viršininkų administracijų funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu. Nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai aplinkybės, dėl kurių ji 2015 m. birželio mėnesį kreipėsi į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, galėjo ir turėjo būti žinomos nuo 2001 metų. Nacionalinės žemės tarnybos delsimas, trukęs 14 metų, yra nepateisinamai ilgas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1003/2013). Esant aukščiau nurodytai argumentacijai ir aplinkybėms, mano, kad neturėtų būti tenkinami pareiškėjo reikalavimai dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, nes pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai teismo tvarka panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, restitucija turi būti vykdoma pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių jo įgijėjų dėl jų sąžiningumo, o taip pat jeigu nėra CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009). Nagrinėjamoje byloje atsakovui A. P. A. priklausantis žemės sklypas buvo perleistas sąžiningam asmeniui atsakovei V. K., todėl restitucija natūra galėtų būti taikoma sumokant turto ekvivalentą pinigais. LAT yra pabrėžęs, kad jeigu turtą gavęs asmuo yra sąžiningas, piniginis ekvivalentas nustatomas pagal mažiausią turto vertę, o jei nesąžiningas – pagal didžiausią turto vertę, o kadangi atsakovai buvo ir yra sąžiningi, teismui priėmus palankų procesinį sprendimą pareiškėjai, jie privalėtų atlyginti mažiausią turto vertę. Atsiliepime taip pat nurodė, kad prašo bylą nagrinėti atsakovei V. K. nedalyvaujant. Atsakovai A. P. A. ir V. K. į teismo posėdį neatvyko, jiems pranešta tinkamai, teismo šaukimais (108–111 b. l.). 2015 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas atsakovės V. K. pasirašytas prašymas (122 b. l.) bylą nagrinėti jai ir atsakovui A. P. A. nedalyvaujant, kadangi jie negali dalyvauti teismo posėdyje.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra (76–78 b. l.) atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu. Nurodė, kad agentūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu Nr. 1114 ,.Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 9 punktu, yra Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (toliau – Kadastras) tvarkytoja. Upė Varduva įregistruota į Kadastrą, jai suteiktas Kadastro objekto identifikavimo kodas „30011310“. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams. Upė Varduva atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kriterijų „Upės, kurių baseino plotas didesnis kaip 50 km2“, todėl yra valstybinės reikšmės vandens telkinys. Upė Varduva įrašyta į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkimų sąrašą (toliau – Sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-01-10 nutarimu Nr. 22 „Dėl Valstybinės reikšmės vandens telkinių plotų patvirtinimo“. Vėliau, pripažinus nurodytą nutarimą netekusiu galios, upė Varduva įrašyta į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 „Dėl Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“. Kaip ir nurodo pareiškėjas, tokiu būdu valstybė pripažino Varduvos upės išskirtinę ekologinę, kultūrinę naudą, būtinumą išsaugoti tvarią upės ekosistemą, biologinę įvairovę, kraštovaizdžio nekintamumą, todėl konstituciškai įsipareigojo specialiu teisiniu režimu tausoti šį gamtos objektą. Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatomis, Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, valstybinės reikšmės vandens telkimai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybei. Vadovaujantis Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pripažino, kad ypač vertingose vietovėse esanti žemė, miškai, vandens telkiniai negali būti atkuriami ekvivalentine natūra. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinio pagrindimo stokotų inter alia toks teisinis reguliavimas, kai valstybei nuosavybės teise priklausantys ypač vertingose vietovėse esantys žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai kitų asmenų nuosavybėn būtų perleisti atkuriant jiems nuosavybės teises ekvivalentine natūra, t. y. asmeniui, neturėjusiam nuosavybės teisių į ypač vertingose vietovėse esantį objektą – žemę, mišką, parką, vandens telkinį, perduodant nuosavybėn natūra būtent šį objektą. Konstitucinio Teismo pozicija taip pat pagrįsta tuo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Konstitucinis Teismas 2005-05-13, 2007-06-27 nutarimuose taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, tam tikri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Atsiliepime taip pat nurodė, kad nedalyvaus teismo posėdyje. Trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo šaukimu (121 b. l.).

15Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

16Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

17Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009, 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1003/2013 ir kt.).

18Pažymėtina, jog pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekant tyrimą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos 2015 m. birželio 3 d. raštą Nr. 1SD-1556-(3.1.) „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu neteisėtai E. K. nuosavybėn perleido valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių plotus, t. y. 0,0571 ha neprivatizuotinos Varduvos upės, bei 0,0472 ha neprivatizuotinos salos, patenkančius į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r., buvo pastebėta, kad Varduvos upė pateko ne tik į 0,2400 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r., bet ir į kitą greta esantį 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r., todėl pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso pažeidimo.

19Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. birželio 8 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos 2015 m. birželio 3 d. raštas Nr. 1SD-1556-(3.1.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ (47–63 b. l.), kuriame, be kita ko, teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu neteisėtai E. K. nuosavybėn perleido valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių plotus, t. y. neprivatizuotinos Varduvos upės ir neprivatizuotinos salos plotus, patenkančius į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) sen. 2015 m. liepos 8 d. surašytas Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės tarnybinis pranešimas (46 b. l.), kuriame nurodyta, jog Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. birželio 8 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos 2015 m. birželio 3 d. raštas Nr. 1SD-1556-(3.1.) „Dėl viešojo intereso gynimo“; atlikus tyrimą 2015 m. liepos 3 d. buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su pareiškimu; prokuroro tyrimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad Varduvos upė pateko ne tik į žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r., bet ir į greta esantį 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r.; siekiant išsiaiškinti, ar į pastarąjį žemės sklypą nepateko valstybinės reikšmės vandenų plotai ir neprivatizuotinos salos plotai, tikslinga atlikti tyrimą viešojo intereso gynimo aspektu. 2015 m. liepos 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 23 d. raštas Nr. 35SD-2033-(14.35.104.) (60–62 b. l.), kuriame buvo pateikta informacija ir duomenys apie į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r., patenkančią Varduvos upės dalį ir neprivatizuotiną salą. 2015 m. liepos 31 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 29 d. raštas Nr. 35SD-2076-(14.35.104.)(62–63 b. l.), kuriuo pateikti papildomai dokumentai dėl neprivatizuotinos Varduvos upės dalies patekimo į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r.

20Įvertinusi tai, kokius duomenis Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. 35SD-2033-(14.35.104.) (60–62 b. l.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2015 m. liepos 27 d. pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Šiaulių apygardos prokuroras 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, nepraleidęs ABTĮ numatyto 30 dienų termino, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

21Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų administracinių aktų ir prašomos pripažinti negaliojančia sutarties neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypą, kuriame yra Varduvos upės dalis ir neprivatizuotina sala.

22Bylos medžiaga nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracija 1999 m. sausio 14 d. parengė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1375 (15 b. l.), kurioje nurodyta, kad A. P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,78 ha žemės ir 0,37 ha miško, iš kurių grąžintinai žemei priskirta 0,87 ha, grąžintinam miškui – 0,64 ha, valstybės išperkamai žemei – 0,64 ha. 1999 m. gegužės 24 d. Telšių apskrities viršininko administracija parengė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3556 (16 b. l.), kurioje nurodė, kad A. P. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,23 ha žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. 2000 m. sausio 12 d. A. P. A. kreipėsi su prašymu (17 b. l.) suteikti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško žemės ūkio veiklai. Telšių apskrities viršininkas 2000 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (18 b. l.) 1 punktu patvirtino AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2000 m. parengtą Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą patikslintame laisvame 1158 ha valstybiniame žemės fonde ir jame pirmame pakartotiniame projekto rengimo etape suformuotas žemės sklypų ribas piliečiams, kurių prašymai buvo pateikti iki 2000 m. balandžio 26 d. pagal pridedamą priedą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir servitutus, likusį laisvą valstybinį žemės fondą – 853,24 ha. Pagal Žemės sklypų suprojektuotų, rengiant Telšių apskrities Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, sąrašą (19–20 b. l.) A. P. A. suprojektuotas 2,10 ha žemės plotas. Telšių apskrities viršininko administracija 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1538 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ (21–22 b. l.) buvo pakeistas A. P. A. suformuotų žemės sklypų plotas iš 2,10 ha į 2,47 ha. Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo piliečiui A. P. A., a. k. ( - )“ (31–32 b. l.) atkūrė nuosavybės teises A. P. A. į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,74 ha žemės ir 0,64 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,55 ha žemės sklypą (vertė – 892 Lt) ir 1,94 ha miško sklypą (vertė 1454 Lt), esančius Telšių apskr., Mažeikių r., ( - ) k. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo 2001 m. spalio 8 d. Nr. 1593 „Dėl žemės, miško ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ (33 b. l.) 8.1 punktu A. P. A. perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam trys žemės sklypai bendro 2,47 ha ploto ( - ) kaimuose. Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 61-9631 ir 2001 m. spalio 8 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 1593 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. P. A. nuosavybės teisės į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav. (42–43 b. l.). 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1M14-1516 (34–41 b. l.) A. P. A. perleido žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) V. K. 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties Nr. 1M14-1516 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos V. K. nuosavybės teisės į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav. (42–43 b. l.).

23Nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2001-08-17), miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė.

24Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės reikšmės vidaus vandenys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 5 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2000-05-24) ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-26).

25Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-26) numatyta, kad valstybinio vidaus vandenų fondo paviršinio vandens telkiniams priskiriama: 1) Kuršių marios; 2) upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. km arba kurios jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus; 3) ežerai, kuriuos jungia valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtos upės, taip pat ežerai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priskirti valstybiniam vidaus vandenų fondui; 4) potencialiai pavojingi tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 5 ha arba patvankos aukštis didesnis kaip 3 m; 5) visi kiti neprivatūs vandens telkiniai; 6) 1–5 punktuose nenurodyti išimtine nuosavybės teise valstybei priklausantys valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniai. Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

26Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 11 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2000-07-12) numatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus grąžinamus natūra).

27Iš 2001 m. rugpjūčio 8 d. ribų paženklinimo abrise (23 b. l.) nurodyto sklypo Nr. 314-1 matyti, kad žemės sklypo ribos, pažymėtos taškais Nr. 4 ir Nr. 1, yra nustatytos upės Varduva krantu; sklype Nr. 314-1 taip pat yra pažymėta upės senvagė, kuri žemės sklypą dalija į dvi dalis, iš kurių viena iš visų pusių apsupta Varduvos upės ir jos senvagės, bei tampa sala. Pagal Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenis (27–30 b. l.) žemės sklypą Nr. 314-1 sudaro 1,54 ha miško plotas ir 0,06 ha vandenų plotas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 23 d. rašte Nr. 35SD-2033-(14.35.104.) (62–63 b. l.) ir Mažeikių rajono savivaldybės ( - ) seniūnijos ( - ) kaime esančio žemės sklypo (Kadastro Nr. ( - )) privatizuotinų ribų išdėstymo schemoje (67 b. l.) nurodyta, jog apie 0,1808 ha ginčo sklypo dalis patenka į Varduvos upės ribas ir apie 0,4936 ha žemės sklypo dalis patenka į salos ribas.

28Mažeikių rajono valstybės išperkamų ir neprivatizuotinų žemių, miškų, vandens telkinių plane, patvirtintame Telšių apskrities viršininko administracijos dar 1998 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1189 (64–66 b. l.), Varduvos upė pažymėta kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama upė. Upė Varduva 1998 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo“ buvo įtraukta į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotus, į valstybinės reikšmės upių sąrašą. Upė Varduva Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“ taip pat buvo įtraukta į valstybinės reikšmės upių sąrašą. Be to, upė Varduva Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre įregistruota 2001-12-12, jai suteiktas identifikavimo kodas „30011310“ (79–87 b. l.).

29Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuosavybės teisės A. P. A. atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą turėtam, t. y. nuosavybės teisės atkuriamos ne natūra, todėl jam negalėjo būti perduodama neatlygintinai sala, esanti valstybinės reikšmės vidaus vandenyse, t. y. Varduvos upėje.

30Taigi, įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą, darytina išvada, kad į ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), patenka 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuotina sala.

31Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

32Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, kuris gali būti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221–248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A882-65/2009, 2014 m. sausio 29 d. Nr. A146-79/2014 ir kt.).

33Pabrėžtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra nurodęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (bylos Nr. A4-48/2007, A7-1008/2004), tiek sprendimų, kurie neatitinka žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ginčijimas, kai šių pažeidimų pašalinimas ir teisėtumas užtikrinamas nuosavybės teisių atkūrimo procese, tiek ir bylos, kai ginčijamas sprendimas, susijęs su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, bei valstybės nuosavybės (žemės) praradimu dėl numanomai padarytų įstatymų pažeidimų, vertinti kaip bylos, susijusios su viešojo intereso gynimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011).

34Atsakovai A. P. A. ir V. K. atsiliepime nurodė, kad yra ginčijami 2001 metais priimti Telšių apskrities viršininko administracijos aktai. Mano, kad pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Taip pat atsakovai nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos delsimas, trukęs 14 metų, yra nepateisinamai ilgas.

35Pažymėtina, kad išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento; teismas įvertina pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 Administracinė jurisprudencija 15). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra sprendžiama, ar administracinių aktų panaikinimas yra būtina ir proporcinga priemonė viešajam interesui apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-198/2012, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-923/2013). Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti prokuroro siekiamą apginti viešąjį interesą ir privatų interesą į prieš daugelį metų priimtais teisės aktais suteiktas teises ir nuspręsti, kuriam iš jų suteikti prioritetą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492 -828/2014).

36Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A -1561/2013ir kt.)

37Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo suinteresuota visuomenė, todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti.

38Konstatuotina, kad Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ priedo „Žemės sklypų, suprojektuotų, rengiant Telšių apskrities Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, sąrašas“ 9 eiliškumo grupės 3 eilutės dalis, kuria suprojektuotas suteikiamas A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,10 ha, projektinis Nr. 314; Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1538 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ 1 priedo dalis, kuria suprojektuotas suteikiamas A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,47 ha, projektinis Nr. 314; 2001 m. rugsėjo 26 d. Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. P. A., a. k. ( - )“ dalis, kuria atkurtos A. P. A. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav.; 2001 m. spalio 8 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miško, vandens tekinių suteikimo neatlygintinai naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punkto dalis, kuria suteiktas A. P. A. 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 1,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) sen., Mažeikių r. sav., yra nepagrįstos, todėl naikintinos.

39Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnį išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktais yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia kad negali būti perleidžiami, tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažinta negaliojančia 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 1M14-1516, patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Virginijos Markevičienės, dalis, kuria V. K. įgijo 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav.

40Pareiškėjas taip pat prašo taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo. Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams-fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti.

42ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų būti laikytinas šešių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą Paplauskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiškėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iš pareiškėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimą, ir konstatuota, kad pareiškėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t. y. iki kol institucijos suteikė pareiškėjai naują tokio paties dydžio žemės sklypą.

43Nagrinėjamu atveju 0,1600 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav., buvo perduotas neatlygintinai dovanojimo sutartimi, žemės sklypo įsigijimo išlaidų nėra, todėl nėra pagrindo valstybę įpareigoti atlyginti V. K. žemės sklypo dalies įgijimo išlaidų.

44Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad A. P. A. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų administracinių aktų (jų dalies) panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

45Atsižvelgdama į tai, kad buvo pripažinta negaliojanti dovanojimo sutarties dalis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sąžiningi asmenys, kurie patyrė žalą dėl valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, pagal Konstituciją ir kitus įstatymus (CK 6.271 straipsnis) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

46Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

47Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

48Panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1035 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ priedo „Žemės sklypų, suprojektuotų, rengiant Telšių apskrities Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, sąrašas“ 9 eiliškumo grupės 3 eilutės dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,10 ha, projektinis Nr. 314.

49Panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1538 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-06-19 įsakymo Nr. 1035 dalinio pakeitimo“ 1 priedo dalį, kuria suprojektuotas suteikiamas A. P. A. neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į žemės sklypus, kurių bendras plotas 2,47 ha, projektinis Nr. 314.

50Panaikinti 2001 m. rugsėjo 26 d. Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 61-9631 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. P. A., a. k. ( - )“ dalį, kuria atkurtos A. P. A. nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav.

51Panaikinti 2001 m. spalio 8 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 1593 „Dėl žemės, miško, vandens tekinių suteikimo neatlygintinai naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 8.1 punkto dalį, kuria suteiktas A. P. A. 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotas ir neprivatizuojamos salos plotas, patenkantys į 1,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) sen. Mažeikių r. sav.

52Pripažinti negaliojančia 2014 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1M14-1516, patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Virginijos Markevičienės, dalį, kuria V. K. įgijo 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav.

53Taikyti restituciją natūra grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,6744 ha valstybinės reikšmės upės plotą ir neprivatizuojamos salos plotą, patenkančius į 1,6000 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) sen., Mažeikių r. sav.

54Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.