Byla 2K-32-719/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutarties.

3Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl svetimo turto pasisavinimo iš UAB „B.“) laisvės atėmimu dvejiems metams; BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl svetimo turto pasisavinimo iš UAB „F.“) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, M. P. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant M. P. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

6Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti iš M. P. 160 324,98 Eur sumą, kaip gautą iš nusikalstamos veikos.

7Iš nuteistojo M. P. priteista 19 690 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai.

8Šiuo nuosprendžiu M. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo), BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „F.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo), BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl siekimo išvengti mokesčių UAB „F.“ veikloje) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nuteistojo M. P. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

10Ištaisytas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išdėstytame sprendime konfiskuoti M. P. turtą esantis rašymo apsirikimas ir ši nuosprendžio dalis išdėstyta taip: „Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, iš nuteistojo M. P. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 160 324,98 Eur valstybei.“

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12I. Bylos esmė

131.

14M. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „B.“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) direktorius, pagal einamas pareigas valdydamas UAB „B.“ priklausančius grynuosius pinigus, 131 267,64 Eur pasisavino šiomis aplinkybėmis: 2015 m. sausio 1 d. UAB „B.“ kasoje esant 3282,91 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. spalio 16 d. į kasą įnešęs grynuosius pinigus – 140 163,54 Eur, kurių dalį – 140 159,87 Eur gavo iš UAB „B.“ banko sąskaitos Nr. ( - ) (Eur), esančios AB DNB banke, ir dalį 3,67 Eur gavo nenustatytomis aplinkybėmis, 2015 m. gegužės 15 d. į kasą įnešęs jam priklausančius grynuosius pinigus – 9000 Eur, kuriuos UAB „B.“ paskolino pagal 2015 m. gegužės 15 d., 2015 m. gegužės 7 d., 2015 m. gegužės 1 d. paskolos sutartis, paimdamas iš bendrovės kasos grynųjų pinigų 131 267,64 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. suklastodamas nuosprendyje išvardytus UAB „B.“ kasos išlaidų orderius ir kasos pajamų orderius. Iš viso suklastojo 208 UAB „B.“ kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad pinigai, iš viso 156 655,51 Eur, pagal šiuos kasos išlaidų orderius išmokėti 37 UAB „B.“ darbuotojams, bei 46 UAB „B.“ kasos pajamų orderius, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „B.“ darbuotojai grąžino 25 387,87 Eur, ir minėtus orderius pateikė įvertinti bendrovės apskaitoje, taip melagingai apskaitydamas apskaitoje neišmokėtas lėšas, jas – savo žinioje esantį didelės vertės, viršijančios 250 MGL (9415 Eur) sumą, svetimą turtą – UAB „B.“ priklausančius pinigus – 131 267,64 Eur (156 655,51 Eur – 25 387,87 Eur) pasisavino.

152.

16M. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., būdamas UAB „F.“ (JAR kodas ( - ), registruota ( - )) direktorius, pagal einamas pareigas valdydamas UAB „F.“ priklausančius grynuosius pinigus, pasisavino savo žinioje esantį svetimą turtą – 29 057,34 Eur grynaisiais, t. y. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2015 m. surašė 10 nuosprendyje išvardytų kasos išlaidų orderių, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „F.“ darbuotojams išmokėtus grynuosius pinigus (dienpinigius), kurių suma 8054,65 Eur, ir 2016 m. surašė nuosprendyje išvardytus 33 kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „F.“ darbuotojams išmokėtus grynuosius pinigus (dienpinigius), kurių suma 21 070,54 Eur. Nors UAB „F.“ darbuotojams grynieji pinigai nebuvo išmokėti, juos, pasirašęs kaip bendrovės direktorius ir kasininkas, išrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis: 2015 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderį Nr. FOM 003 dėl G. T. avanso grąžinimo – 2,15 Eur; 2016 m. sausio 19 d. kasos pajamų orderį Nr. FOM 005 dėl R. P. avanso grąžinimo – 65,70 Eur, pasirašęs kaip bendrovės direktorius ir kasininkas, per daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančią D. G. pateikė šiuos kasos išlaidų ir pajamų orderius pasirašyti bendrovės darbuotojams, po to suklastojus tikrus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir pateikus juos surašyti į registrus ir įvertinti bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitą tvarkiusiam asmeniui – MB „S.“ buhalterei A. I., kuri nežinodama, kad orderiuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtus ir grąžintus grynuosius pinigus, orderius įtraukė į UAB „F.“ buhalterinę apskaitą įregistruodama neįvykusias operacijas, tokiu būdu pasisavino savo žinioje esantį didelės vertės, viršijančios 250 MGL (9415 Eur), svetimą turtą – UAB „F.“ priklausančius grynuosius pinigus – 29 057,34 Eur (2015 m. – 8052,50 Eur, 2016 m. – 21 004,84 Eur).

173.

18M. P. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „B.“ direktorius, siekdamas išvengti pelno mokesčio, kurio suma viršija 10 MGL, sumokėjimo į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. pasirašęs 254 UAB „B.“ kasos išlaidų ir pajamų orderius, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis 37 UAB „B.“ darbuotojams išmokėjo 156 655,51 Eur bei UAB „B.“ darbuotojai jam grąžino 25 387,87 Eur, tai yra iš viso tariamai išmokėjo 131 267,64 Eur (156 655,51 Eur – 25 387,87 Eur), tai yra žinodamas, kad pagal minėtus orderius UAB „B.“ pinigai darbuotojams nebuvo išmokėti ir bendrovės pelnas nesumažėjo 131 267,64 Eur, minėtus orderius pateikė asmeniui, atsakingam už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir deklaracijų pateikimą, – UAB „A.“ darbuotojui, dėl to UAB „A.“ darbuotoja A. I., remdamasi minėtais dokumentais, nežinodama apie orderiuose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie išmokėtas pinigų sumas, metinėje 2015 m. pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN2014) įrašė neteisingus duomenis apie UAB „B.“ pelną ir turto naudojimą: deklaracijos 52 eilutėje įrašė 84 893 Eur („Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“), turėjo įrašyti 216 161 Eur sumą, t. y. 131 267,64 Eur suma daugiau (84 793 Eur + 131 267,64 Eur 2015 m. nepatirtų dienpinigių sąnaudų) apmokestinamojo pelno, dėl to deklaracijos 55, 59, 62 ir 64 eilutėse apskaičiavo ir įrašė 12 734 Eur pelno mokesčio sumą, mokėtiną į biudžetą, o turėjo apskaičiuoti, įrašyti ir deklaruoti 32 424 Eur, t. y. 19 690 Eur suma daugiau mokėtino pelno mokesčio į biudžetą, bei minėtą deklaraciją 2016 m. vasario 25 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl šių veiksmų bendrovė nesumokėjo 19 690 Eur sumos (t. y. 522 MGL) pelno mokesčio į biudžetą.

19II.

20Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

214.

22Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo nuosprendį ir nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

234.1.

24Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis skundžiami dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Kasatoriaus veika be pagrindo buvo kvalifikuota kaip nusikalstama, nors jokių nusikaltimų jis nepadarė, o teisės pažeidimai, jeigu tokių padaryta, spręstini ne baudžiamosios teisės, o kitų teisės šakų (mokesčių teisės, administracinės teisės, įmonės vadovo atsakomybės ir pan.) priemonėmis ir būdais. Veikos kvalifikuotos ne pagal tuos Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius, be to, netinkamai nustačius turto iš bendrovės nuosavybės perėjimo momentą bendrovės darbuotojams (dienpinigiai), kasatoriaus veika nepagrįstai pripažinta nusikaltimu, nors jis tokių lėšų niekada nepavertė savo turtu. Nuosprendis ir nutartis pagrįsti prielaidomis, kurių žemesniųjų instancijų teismai iki galo nepašalino, tačiau aiškino kasatoriaus nenaudai. Duomenys, kuriais abu žemesniųjų instancijų teismai pagrindė skundžiamus procesinius sprendimus, neatitinka įrodymų sampratos BPK 20 straipsnio prasme, nuosprendis ir nutartis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Be to, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

254.2.

26Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 183 straipsnio 2 dalies požymius, neatribojo nuo veikų, nurodytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje; nesilaikė ultima ratio (paskutinė priemonė) principo. Šioje baudžiamojoje byloje yra ir civilinių teisinių santykių elementų, kai kasatorius veikė kaip fizinis asmuo santykiuose su trečiaisiais asmenimis (įmonių darbuotojais), todėl turėjo būti sprendžiamas ir civilinės atsakomybės klausimas. Kasatorius, kaip įmonės akcininkas ir vadovas, į įmones UAB „B.“ ir UAB „F.“ įnešė savo lėšas, kurios ir buvo naudojamos įmonės reikmėms, taip pat ir atsiskaityti su darbuotojais, dienpinigiams ir komandiruotpinigiams jiems išmokėti, reikiamoms jiems paslaugoms dirbant užsienio valstybėse užsakyti. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje akcentuojamas juridinio asmens ir jo savininkų (akcininkų) turto ir prievolių atskyrimo principas, pasisavinimas tų lėšų, kurias įmonės savininkas įnešė į įmonę, o vėliau išmokėjo įmonės darbuotojams, neturėtų būti vertinamas kaip nusikalstama veika BK 183 straipsnio 2 dalies prasme. Be to, BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta veika negali būti tapatinama su veikomis, kuriomis kėsinamasi į ekonomikos ir finansų sistemos stabilumą bei verslo tvarką; veikos, kuriomis siekiama išvengti mokesčių ar kuriomis yra pažeidžiama mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka, negali būti vertinamos kaip sukčiavimas ar kaip turto pasisavinimas. Kasatorius buvo nuteistas ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, be to, buvo tenkinti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikšti civiliniai ieškiniai, taigi teismai įžvelgė kasatoriaus veiksmuose nusikalstamos veikos finansų sistemai požymių. Tokiu atveju pripažinimas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį yra ir perteklinis, nukrypstantis nuo reikalavimo tinkamai nustatyti veikos kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį. Teismai nesusiejo išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 d. (dėl siekimo išvengti mokesčių UAB „F.“ veikloje) su tomis nuosprendžių dalimis, kuriomis jis pripažįstamas kaltu. Byloje tinkamai nenustatytas momentas, kada kaltinime įvardytas kaip svetimas turtas buvo paverstas savu. Teismai preziumavo kasatoriaus kaltę pasisavinus bendrovių „B.“ ir „F.“ priklausančias lėšas, nevykdydami pareigos nustatyti, ar tuo momentu, kai jomis disponavo kasatorius, jos vis dar priklausė šioms įmonėms ir būtent M. P. veiksmais įmonėms buvo padaryta žala. Kasatoriui, kaip įmonių vadovui, priėmus įsakymą dėl darbuotojų skyrimo į komandiruotes į Švediją ir išrašius kasos išlaidų orderius dėl dienpinigių skyrimo, būtent nuo šio momento bendrovės lėšos tapo darbuotojų, kuriems buvo skirti dienpinigiai, nuosavybe ir vėliau šios lėšos jau nebegalėjo būti parodomos ar apskaitytos šių bendrovių apskaitoje. Kasatorius niekam jokios žalos nepadarė, minėti juridiniai asmenys jokių pretenzijų ar civilinių ieškinių nepareiškė.

274.3.

28Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino susitarimus tarp įmonių darbuotojų ir M. P.. Kaltinime nurodyti pinigai buvo panaudoti bendrovės poreikiams tenkinti, dienpinigių paskirtis buvo užtikrinta ir niekas iš darbuotojų nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, kas konkrečiai išmokėjo (pervedė) jiems dienpinigius, dėl to kasatoriaus veika negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Vien faktas, kad darbuotojai su kasatoriumi vėlesne data (2017 metais) sudarė raštiškus susitarimus, kuriais patvirtino perduodantys dienpinigius kasatoriui ir pageidaujantys, kad jis pats vėliau tiesiogiai atsiskaitytų su paslaugų teikėjais už darbuotojams suteiktas paslaugas komandiruočių metu, nepaneigia tokio susitarimo teisėtumo, juolab kad visi tokius susitarimus pasirašę asmenys teisme patvirtino, kad toks susitarimas visiškai atitiko jų valią. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatas ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nutartyje pateikė savo samprotavimus apie darbuotojų valios turinį ir jais grindė kasatoriaus kaltę, nemotyvavo, kokie bylos duomenys paneigia darbuotojų išreikštą valią ir koks tada konkrečiai buvo jų valios turinys. Šiuo atveju kaip precedentas taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2006, kurioje išaiškinta, kad vien neteisingos (vėlesnės) sutarties datos nurodymo, nenustačius kitų sutarties tekste nurodytų duomenų neatitikties tikrovei, negalima laikyti sutarties negaliojimo faktu ar sutarties šalių valios trūkumu.

294.4.

302017 m. birželio 7 d. auditorių bendrovės „MGI in salvo“ 3 išvadoje konstatuota, kad po įsakymo dėl darbuotojų skyrimo į komandiruotes ir kasos išlaidų orderių dėl dienpinigių skyrimo išrašymo M. P. tapo skolingas konkretiems darbuotojams kaip privatus asmuo, o tokie įsipareigojimai nėra atspindimi bendrovės apskaitoje. Atsižvelgdami į tokią išvadą teismai turėjo spręsti, kieno turtą kasatorius užvaldė bei pasisavino ir ar iš viso pasisavino. Skola, kaip civilinė turtinė prievolė, negali būti prilyginama nusikaltimui – tai civilinės teisės ir proceso dalykas. Teismai neskyrė didesnio dėmesio turto užvaldymo momentui, turto savininko nustatymui jo perdavimo (užvaldymo) momentu, taip pat netinkamai nustatė, kam tokios lėšos priklausė, ir dėl to priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.

314.5.

32Ta turtinė žala, kuri šioje byloje be jokio pagrindo buvo pripažinta kaip padaryta, nors nei juridiniai asmenys, nei jų darbuotojai jokios žalos nepatyrė, taip pat turi būti siejama ir su konfiskuotinu turtu, nes BK 72 straipsnio nuostatose nurodoma apie realų turto paslėpimą, suvartojimą, jo priklausymą tretiesiems asmenims, kas taip pat patenka į įrodinėjimo dalyką ir BK 183 straipsnio 2 dalies prasme.

334.6.

34Teismai nepagrįstai pasunkino kasatoriaus teisinę padėtį dėl jo duotų parodymų prieštaringumo, taip pažeisdami jo procesines garantijas, nes BPK nuostatos (21 straipsnio 4 dalis, 82 straipsnio 3 dalis) nedraudžia keisti parodymų. Be to, versdamas M. P. atsakyti į klausimą, kokie jo duoti parodymai laikytini teisingais, teismas ne tik buvo nekorektiškas, bet taip vertė kasatorių liudyti prieš save ir pažeidė nekaltumo prezumpciją (vertė įrodinėti savo nekaltumą). Nuteistojo nesugebėjimą paaiškinti tam tikrų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip jo kaltės įrodymą.

354.7.

36Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių ir 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatas, nuosprendžio ir nutarties išvados nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais, kaltinantiems įrodymams suteiktas prioritetas, nevertinta ir nepasisakyta dėl 2017 m. birželio 7 d. auditorių bendrovės „MGI in salvo“ išvados.

374.8.

38Šioje byloje nepagrįstai taikytas turto konfiskavimas – BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalys, taikant šį straipsnį nukrypta nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismo taikytą neegzistuojantį BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą rašymo apsirikimu. Tokiu atveju, kai turtas perleidžiamas iš bendrovių jų darbuotojams dienpinigių forma bei jiems suteiktos realios ir jiems tuo metu būtinos paslaugos, BK 72 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu svarbu nustatyti, ar toks turtas nuosprendžio (nutarties) priėmimo metu yra pas kaltininką, ar pas trečiuosius asmenis (įmonių darbuotojus), ar jis suvartotas įmonių ar pačių darbuotojų reikmėms. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino precedentu kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015. Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą turėjo būti aiškinamasi, kokie mokesčiai nesumokėti, ar nėra pagrindo taikyti atsakomybę juridiniams asmenims, BK 72 straipsnio 1, 4, 5 dalių ir CK 6.245 straipsnio 5 dalies pagrindais nustatyti atsakomybės ribas, nustatyti, kiek turto užvaldė (pasisavino) kasatorius, kokią materialinę naudą gavo jis ir juridiniai asmenys (jei buvo išvengta mokesčių) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-30-788/2017). Kasatoriui turto konfiskavimas reiškia pakartotinį nubaudimą, be to, savo pasekmėmis netgi griežtesnį nei paskirta bausmė, jo paskyrimas prieštarauja proporcingumo ir subsidiarumo principams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2017). Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalies prasmę turto ir pinigų sumos sąvokos nėra tapačios, o pagal apeliacinės instancijos teismo palaikytą kaltinimo versiją, pasisavino lėšas, t. y. konkrečią pinigų sumą. Nenustačius, kiek turto jis pasisavino, BK 75 straipsnio 5 dalis negali būti taikoma.

395.

40Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

415.1.

42Abiejų instancijų teismai tinkamai atskleidė M. P. veiksmuose visus didelės vertės svetimo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis) požymius ir nusikalstamai veikai įstatymą pritaikė tinkamai. Abejonių nekelia tai, kad M. P. yra tinkamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Įmonių „B.“ ir „F.“ direktorius M. P., būdamas ir įmonės kasininkas, žinodamas, kad kasos išlaidų ir kasos pajamų orderiuose įrašyti melagingi duomenys apie grynųjų pinigų išmokėjimą bei pagal juos grynieji pinigai juose nurodytiems darbuotojams nebuvo išmokėti, juos iš kasos išsiėmė ir įgijo realią galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Būtent nuo šio momento įmonės „B.“ ir „F.“ neteko joms nuosavybės teise priklausančio turto, o M. P. jį neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė, taip padarydamas bendrovėms turtinę žalą. Pagal teismų praktiką kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų kaltininko parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą padarytoje veikoje. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonių darbuotojai pagal atitinkamus kasos išlaidų ir pajamų orderius grynųjų pinigų negavo ir jų negrąžino į įmonės sąskaitą, nežino, kaip jie buvo panaudoti. Ir pats nuteistasis nenuoseklus nurodydamas, kokiam tikslui buvo skirti bendrovėms priklausantys paimti pinigai.

435.2.

44Nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis). Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo į šį kriterijų gali būti atsižvelgiama, tačiau jis negali paneigti būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių.

455.3.

46Priešingai nei teigia kasatorius, žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Byloje nustatyta, kad iš bendrovių kasos išimtais pinigais disponavo nuteistasis M. P., kad išimti iš kasos pinigai nebuvo panaudoti jo vadovaujamų bendrovių reikmėms, todėl akivaizdu, kad, pasisavinus bendrovių pinigus, joms padaryta žala. Taigi, turtinė žala UAB „B.“ ir UAB „F.“ buvo padaryta ir jos nepaneigia nepareikšti civiliniai ieškiniai. Nekelia abejonių apeliacinės instancijos teismo išvada, jog M. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas, kad savo žinioje esantį UAB „B.“ ir UAB „F.“ turtą – lėšas savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, taip ne tik pažeisdamas bendrovių interesus, bet ir darydamas bendrovėms atitinkamo dydžio žalą, to ir norėjo.

475.4.

48Jei įmonei perduotinu turtu ar iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto pasisavinimui, nėra padaroma ir tokia veika pagal BK 183 straipsnį paprastai nekvalifikuojama. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad lėšos M. P. nebuvo perduotos įmonėms UAB „B.“ ir UAB „F.“, įneštos į jos kasą ir atspindėtos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat byloje nenustatyta, kad jos būtų panaudotos įmonės reikmėms. Tokiu atveju laikoma, kad lėšos buvo neteisėtai pasisavintos, ir padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio atitinkamą dalį.

495.5.

50Nuteistajam M. P. tinkamai pritaikyta BK 220 straipsnio 1 dalis. Kasatorius yra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. P., kaip UAB „B.“ direktorius, būdamas tiesiogiai atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir teisingų duomenų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, pateikęs bendrovės buhalterei melagingus buhalterinės apskaitos duomenis, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaraciją, kurioje įrašyti neteisingi duomenys. Įrašydamas į metinę 2015 metų pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis, jis siekė išvengti 19 690 Eur (522 MGL) mokėtino pelno mokesčio į biudžetą, suvokė, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami finansiniai dokumentai su juose įrašytais neteisingais duomenimis apie jo vadovaujamos bendrovės pelną ir turto naudojimą, ir norėjo taip veikti.

515.6.

52Priešingai nei teigia kasatorius, šioje byloje nustatyta, kad M. P. pasisavino svetimą UAB „B.“ ir UAB „F.“ priklausantį turtą – 160 324,98 Eur. Abiejų instancijų teismai pagrįstai pripažino, kad nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „B.“ ir UAB „F.“ priklausančios lėšos buvo kaltininko padarytų nusikalstamų veikų rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių, todėl iš M. P. kaip nusikalstamos veikos rezultatą pagrįstai konfiskavo 160 324,98 Eur pinigų sumą. Kai kaltininko pasisavintas turtas nesurastas ir nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą iš paties nuteistojo, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Šiuo konkrečiu atveju tai byloje yra įrodyta.

535.7.

54Kasaciniame skunde nuteistasis kaip precedentus, kuriais reikia vadovautis šioje byloje, taikant BK 72 straipsnio nuostatas, nurodo kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-26-788-/2017, tačiau šios nutartys nėra tinkami precedentai, taikytini šioje byloje, nes jose nagrinėjamos teisinės ir faktinės situacijos nėra tapačios ar labai panašios į situaciją, nustatytą M. P. baudžiamojoje byloje.

555.8.

56Nesutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą apeliacinį procesą. Pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, taikydamas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą. Ši klaida apeliacinės instancijos teismo nutartimi ištaisyta. Nuosprendžio rezoliucinės dalies ištaisymas nuosprendžio esmės nekeičia.

575.9.

58Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas vertino nepriklausomos auditorės E. Ž. išvadą su kitais byloje esančiais įrodymais, ji buvo apklausta abiejų instancijų teismuose. M. P. gynėjas jo nekaltumą iš esmės įrodinėjo, remdamasis auditorės E. Ž. atsakymu į gynėjo suformuluotą paklausimą. Priešingai nei teigia kasatorius, auditorės E. Ž. išvada bei jos paaiškinimai teisme buvo vertinami su specialistės R. Padimanskaitės išvada ir jos paaiškinimais teisme. Apeliacinės instancijos teismas nustatė vienintelį esminį skirtumą – E. Ž. atsakymo į paklausimą sąlyginumas buvo paremtas byloje nustatytų faktų neteisinga interpretacija, t. y. buhalteriniuose dokumentuose nurodytas ūkines operacijas ji vertino kaip realiai įvykusias, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta priešingai. Nei E. Ž. pateiktas atsakymas į paklausimą, nei jos paaiškinimai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad M. P. bendrovės buhalterei pateikė neteisingus buhalterinius duomenis.

595.10.

60Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai vertė atsakyti į klausimą, kurie parodymai, duoti kaip specialiojo liudytojo ar duoti teisme, yra teisingi. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus. Teismo pareiga yra vertinti įrodymus. Kuriuos parodymus laikyti patikimais, kuriais parodymais grįsti kaltinamojo kaltę, yra teismo prerogatyva. Teismo išvada, kad nuteistojo M. P. parodymai laikytini nepatikimais, yra pagrįsta.

615.11.

62Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo M. P. naudai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, atlikęs įrodymų tyrimą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminių klaidų.

63III.

64Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

656.

66Nuteistojo M. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

67Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

687.

69Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

708.

71Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų nuosprendžiuose padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismų sprendimų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, tačiau, nors M. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, skunde nurodomi argumentai tik dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo, dėl to teisės taikymo aspektu kasacinės instancijos teismas tikrins skundžiamus nuosprendį ir nutartį dėl kasatoriaus nuteisimo tik pagal šį straipsnį. Kaip deklaratyvūs paliktini nenagrinėti ir kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 21 straipsnio 4 dalies ir 82 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

72Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

739.

74Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 183 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo iš esmės motyvuojami tuo, kad, anot nuteistojo, jo veika be pagrindo kvalifikuota kaip nusikalstama, jis tokių lėšų niekada nepavertė savo turtu, teismai nesilaikė ultima ratio principo, nesprendė civilinės atsakomybės klausimo, kaltinime nurodyti pinigai buvo panaudoti bendrovės poreikiams tenkinti, kasatorius niekam jokios žalos nepadarė, juridiniai asmenys jokių pretenzijų ar civilinių ieškinių nepareiškė.

7510.

76Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

7711.

78Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019). Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (esantį jo žinioje) bendrovės turtą, – ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas.

7912.

80Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokie atvejai, kai kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. Gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-197/2012, 2K-378-895/2016).

8113.

82Byloje nustatyta, kad M. P., būdamas UAB „B.“ ir UAB ,,F.“ direktorius, pagal einamas pareigas valdydamas bendrovėms priklausančius grynuosius pinigus, pasisavino savo žinioje esantį didelės vertės svetimą, minėtoms bendrovėms priklausantį, turtą – atitinkamai 131 267,64 ir 29 057,34 Eur, t. y. būdamas ir įmonių kasininkas, žinodamas, kad kasos išlaidų ir kasos pajamų orderiuose įrašyti melagingi duomenys apie grynųjų pinigų išmokėjimą bei pagal juos grynieji pinigai juose nurodytiems darbuotojams nebuvo išmokėti, jis juos iš kasos išsiėmė ir įgijo realią galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Teismai pagrįstai konstatavo, kad būtent nuo šio momento įmonės „B.“ ir „F.“ neteko joms nuosavybės teise priklausančio turto, o M. P. jį neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė, taip padarydamas bendrovėms turtinės žalos. Proceso metu nuteistojo iškeltas gynybos versijas – kad visi kaltinime nurodyti pagal kasos išlaidų orderius pinigai buvo išmokėti darbuotojams; kad pagal kasos išlaidų orderius darbuotojams pinigai nebuvo išmokami arba darbuotojų nebuvo grąžinami dėl to, kad šie pinigai buvo skirti tų pačių darbuotojų, nurodytų orderiuose, išlaidoms už jų maitinimą, transportą, apgyvendinimą padengti; kad kaltinime nurodytuose kasos išlaidų orderiuose dienpinigiai darbuotojų sutikimu buvo patikėti jam, kaip fiziniam asmeniui, siekiant apmokėti jų išlaidas komandiruočių metu, – tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas paneigė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analize. Nustatyta, kad įmonių darbuotojai pagal kaltinime nurodytus kasos išlaidų ir pajamų orderius grynųjų pinigų negavo, jų negrąžino į įmonės sąskaitą ir nežino, kaip jie buvo panaudoti. Tarp įmonių darbuotojų ir direktoriaus M. P. sudarytų rašytinių susitarimų, kuriuose nurodomas sutikimas darbdaviui disponuoti jų lėšomis, turinys neatitiko tikrosios darbuotojų valios, nes visi susitarimai sudaryti jau baigiantis ikiteisminiam tyrimui, o įsidarbinant jokių susitarimų, kad M. P., kaip fizinis asmuo, apmokės komandiruotės išlaidas iš darbuotojams skirtų dienpinigių, nebuvo. Nei tarp M. P., kaip fizinio asmens, ir Didžiosios Britanijos bendrovės „VJ G. L.“ pasirašyta 2015 m. vasario 10 d. sutartis dėl maitinimo, apgyvendinimo ir transportavimo paslaugų, nei byloje esančios 12 sąskaitų (Invoice) neįrodo nuteistojo M. P. paimtų UAB „B.“ ir UAB „F.“ priklausančių lėšų panaudojimo bendrovių reikmėms ir naudai. Specialisto išvadomis Nr. 5-2/174 ir Nr. 5-2/9 (jas patvirtino specialistė R. Padimanskaitė) nustatyta, kad kasos išlaidų ir pajamų orderiuose registruotos neįvykusios grynųjų pinigų išmokėjimo (grąžinimo) ūkinės operacijos, nes darbuotojai realiai jokių pinigų pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius negavo ir negrąžino. Taigi jokiais dokumentais ar faktiniais duomenimis nepagrįstas kaltinime nurodytų pinigų sumų panaudojimas jų savininkių – bendrovių reikmėms ar interesais. Pagal byloje nustatytas aplinkybes M. P. esantį jo žinioje jam svetimą UAB ,,B.“ ir „F.“ turtą neteisėtai, neatlygintinai, pavertė savo turtu pažeisdamas turto patikėjimo, perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padarė žalą turto savininkėms – minėtoms bendrovėms, ir tai padarė tiesiogine tyčia. Tokie kasatoriaus veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) požymius. Tai, kad byloje nebuvo pareikšti minėtų bendrovių civiliniai ieškiniai, nepaneigia joms padarytos turtinės žalos. Juolab kad, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, UAB ,,B.“ vienintelė akcininkė buvo M. P. motina J. Š., o UAB ,,F.“ vienintelis akcininkas buvo jis pats, kuris kartu buvo ir abiejų bendrovių direktorius. Kaip minėta, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais toks turtas buvo naudojamas.

8314.

84Kolegija daro išvadą, kad teismai pagal byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes teisingai konstatavo, jog kasatoriaus padarytos veikos atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius.

8515.

86Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys (paties nuteistojo, įmonių darbuotojų ir kitų liudytojų parodymai, kasos išlaidų ir pajamų orderių kopijos, specialistų išvados, kiti dokumentai) buvo ištirti, nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai (kuriais grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) išdėstyti. Taigi nuteistojo M. P. kaltė pagrįsta įrodymais, o ne prielaidomis, kaip teigiama kasaciniame skunde. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų ir jame nurodytos motyvuotos išvados tiek dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, tiek dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (tokių kasacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė), nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2013 ir kt.).

87Dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo

8816.

89BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016).

9017.

91Šioje byloje pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 19 690 Eur civilinis ieškinys dėl žalos UAB „B.“ dėl nesumokėto pelno mokesčio pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patenkintas visiškai ir ši nesumokėto pelno mokesčio suma iš M. P. išieškota. Taip pat šiuo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, iš nuteistojo M. P. išieškota konfiskuotino turto, kaip nusikalstamų veikų rezultato, vertę atitinkanti pinigų suma – 160 324,98 Eur valstybei.

9218.

93Šioje byloje esančioje 2016 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/174 dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad, bendrovei neišmokėjus priskaičiuotų bet neišmokėtų dienpinigių darbuotojams, UAB „B.“ 2016 m. vasario 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje 2015 m. pelno mokesčio deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pelną ir turto naudojimą, nurodydama 84 893 Eur apmokestinamojo pelno sumą, nors turėjo nurodyti 216 161 Eur, t. y. 131 267,64 Eur suma daugiau apmokestinamojo pelno, bei apskaičiavo ir įrašė 12 734 Eur pelno mokesčio į biudžetą mokėtiną sumą, o turėjo apskaičiuoti, įrašyti ir deklaruoti 32 424 Eur, t. y. 19 690 Eur suma daugiau mokėtino pelno mokesčio į biudžetą, dėl to UAB „B.“ nesumokėjo 19 690 Eur sumos pelno mokesčio į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, M. P., siekdamas išvengti pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, pasirašydamas nuosprendyje nurodytus UAB „B.“ kasos išlaidų ir pajamų orderius, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, padidino bendrovės išlaidas (nepatirtomis dienpinigių sąnaudomis), taip nepagrįstai sumažindamas bendrovės pelną 131 267,64 Eur suma, kuri ir buvo pasisavinta, taip neteisėtai praturtėjant. Nuo šios sumos į valstybės biudžetą buvo nesumokėta 19 690 Eur pelno mokesčio, dėl to pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, pagrįstai priteisė šią sumą iš nuteistojo.

9419.

95Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamais teismų sprendimais buvo nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų rezultatą visą M. P. pasisavintą 160 324,98 Eur (UAB „B.“ priklausantys 131 267,64 Eur + UAB „F.“ priklausantys 29 057,34 Eur) sumą, neatsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikštas ir patenkintas civilinis ieškinys. Susidarė situacija, kad teismai ir konfiskavo iš UAB „B.“ pasisavintą 131 267,64 Eur sumą, ir kartu tenkindami civilinį ieškinį išieškojo nuo tos pačios sumos sumokėtiną 19 690 Eur pelno mokesčio sumą, taip taikydami dvigubą išieškojimą. Ši klaida ištaisytina, mažinant konfiskuotinos pinigų sumos dydį dalimi, kuria buvo pareikštas ir visiškai patenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys (160 324,98 Eur – 19 690 Eur), ir nustatant konfiskuotinos sumos dydį 140 634,98 Eur.

96Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

97Pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartį.

98Sumažinti iš nuteistojo M. P., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybei iki 140 634,98 Eur.

99Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas... 5. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 6. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti iš M.... 7. Iš nuteistojo M. P. priteista 19 690 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai.... 8. Šiuo nuosprendžiu M. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. Ištaisytas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio... 11. Teisėjų kolegija... 12. I. Bylos esmė... 13. 1.... 14. M. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo... 15. 2.... 16. M. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo... 17. 3.... 18. M. P. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo... 19. II.... 20. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. 4.... 22. Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo nuosprendį ir nutartį panaikinti ir... 23. 4.1.... 24. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo... 25. 4.2.... 26. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 183 straipsnio 2 dalies požymius,... 27. 4.3.... 28. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino... 29. 4.4.... 30. 2017 m. birželio 7 d. auditorių bendrovės „MGI in salvo“ 3 išvadoje... 31. 4.5.... 32. Ta turtinė žala, kuri šioje byloje be jokio pagrindo buvo pripažinta kaip... 33. 4.6.... 34. Teismai nepagrįstai pasunkino kasatoriaus teisinę padėtį dėl jo duotų... 35. 4.7.... 36. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių ir 305 straipsnio 1 dalies... 37. 4.8.... 38. Šioje byloje nepagrįstai taikytas turto konfiskavimas – BK 72 straipsnio 2... 39. 5.... 40. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 41. 5.1.... 42. Abiejų instancijų teismai tinkamai atskleidė M. P. veiksmuose visus didelės... 43. 5.2.... 44. Nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis teisinėmis... 45. 5.3.... 46. Priešingai nei teigia kasatorius, žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog... 47. 5.4.... 48. Jei įmonei perduotinu turtu ar iš įmonės neteisėtai paimtu turtu... 49. 5.5.... 50. Nuteistajam M. P. tinkamai pritaikyta BK 220 straipsnio 1 dalis. Kasatorius yra... 51. 5.6.... 52. Priešingai nei teigia kasatorius, šioje byloje nustatyta, kad M. P.... 53. 5.7.... 54. Kasaciniame skunde nuteistasis kaip precedentus, kuriais reikia vadovautis... 55. 5.8.... 56. Nesutiktina su kasatoriaus teiginiu, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą... 57. 5.9.... 58. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK 20 straipsnio... 59. 5.10.... 60. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai vertė atsakyti į klausimą,... 61. 5.11.... 62. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų... 63. III.... 64. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 65. 6.... 66. Nuteistojo M. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 67. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 68. 7.... 69. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 70. 8.... 71. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros... 72. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo... 73. 9.... 74. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BK 183 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir... 75. 10.... 76. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 77. 11.... 78. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo... 79. 12.... 80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokie atvejai,... 81. 13.... 82. Byloje nustatyta, kad M. P., būdamas UAB „B.“ ir UAB ,,F.“ direktorius,... 83. 14.... 84. Kolegija daro išvadą, kad teismai pagal byloje nustatytas ir įvertintas... 85. 15.... 86. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 87. Dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo... 88. 16.... 89. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK... 90. 17.... 91. Šioje byloje pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 92. 18.... 93. Šioje byloje esančioje 2016 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje Nr.... 94. 19.... 95. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamais teismų sprendimais... 96. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 97. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendį ir Lietuvos... 98. Sumažinti iš nuteistojo M. P., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 5... 99. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą....