Byla 2-1173/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ikoda“, uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“, uždarosios akcinės bendrovės „Lokys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kelda“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ iškelta bankroto bylą, o įmonės bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Divingas“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 1 512 705,35 Lt, iki šiol neatsiskaitė, dėl ko atsakovui keltina bankroto byla.

5Ieškovas UAB „Irec Lt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 8 009,55 Lt, iki šiol neatsiskaitė, dėl ko jam keltina bankroto byla.

6Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas jam 5 172 479,63 Lt, dėl ko jam keltina bankroto byla.

7Tretysis asmuo UAB „Kelda“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba “ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas trečiajam asmeniui 945 111,82 Lt, dėl ko jam keltina bankroto byla.

8Tretieji asmenys A. T. , D. B. ir G. L. kreipėsi į teismą su prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas tretiesiems asmenims kaip savo buvusiems darbuotojams 96 349,65 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, ir geruoju minėtos sumos nemoka, dėl ko jam keltina bankroto byla.

9Tretysis asmuo AB „Aluflam“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. preliminariuoju sprendimu iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteista 40 249,57 Lt skolos, 5 957 Lt delspinigių, 12,70 proc. dydžio procesinių palūkanų bei 2 193 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi minėto sprendimo atsakovas nėra įvykdęs iki šiol, jam keltina bankroto byla.

10Tretysis asmuo UAB „Lokys“ kreipėsi į teismą su prašymu įmonės UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“ tuo atveju, jei atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bus iškelta bankroto byla. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas trečiajam asmeniui 1 350 337,90 Lt.

11Tretysis asmuo UAB „Izobara“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Divingas“. Nurodė, kad atsakovas trečiajam asmeniui yra skolingas 580 433,33 Lt, savo įsipareigojimo sumokėti skolą nevykdo, todėl jam yra keltina bankroto byla.

12Tretysis asmuo UAB „Ikoda“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“. Nurodė, kad atsakovas trečiajam asmeniui yra skolingas 4 531,61 Lt, savo įsipareigojimo sumokėti skolą nevykdo, todėl jam yra keltina bankroto byla.

13Tretysis asmuo UAB „Inkaso“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Nurodė, kad atsakovas trečiajam asmeniui yra skolingas 83 744,53 Lt, savo įsipareigojimo sumokėti skolą nevykdo, todėl jam yra keltina bankroto byla.

14Tretieji asmenys K. J. , R. S. , L. L. , V. M. , P. K. , E. A. , K. J. , A. K. , L. R. , N. G. , J. G. , V. S. ir J. N. pateikė teismui vienarūšius prašymus iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Savo prašymuose nurodė, kad atsakovas yra skolingas tretiesiems asmenims kaip savo buvusiems darbuotojams tam tikras sumas nesumokėto darbo užmokesčio, ir geruoju jų nemoka, dėl ko atsakovui keltina bankroto byla.

15Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Teismas nustatė, kad byloje dalyvaujantys asmenys prašo iškelti atsakovui bankroto bylą remdamiesi dviem savarankiškais bankroto bylos iškėlimo pagrindais: įmonės nemokumu ir vėlavimu išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Teismas, vertindamas bankroto bylos iškėlimo dėl atsakovo nemokumo galimybę, nustatė, kad atsakovo turtas balanso parengimo dienai sudarė 43 029 418 Lt, o jo pradelsti įsipareigojimai sudarė 17 940 118,78 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau jis nėra nemokus, nes pradelsti atsakovo įsipareigojimai neviršija daugiau nei pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Todėl atsakovui bankroto byla negali būti keliama dėl jo nemokumo. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo sąlygą, nustatė, kad atsakovas vėluoja sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas buvusiems darbuotojams, kurie nagrinėjamoje byloje yra įtraukti trečiaisiais asmenimis. Atsakovo įsiskolinimą buvusiems darbuotojams patvirtina paties atsakovo įsiskolinimo pripažinimas ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteistos šios rūšies įsiskolinimo sumos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog dėl šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalėjo siūlyti darbuotojams įvairių atsiskaitymo variantų ir siekti visiškai patenkinti jų interesus, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuotos atsakovo piniginės lėšos, leidžiant jas naudoti darbo užmokesčiui bei su juo susijusioms išmokoms išmokėti. Be to, iš atsakovo pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad pastarasis bandė derėtis tik su trimis savo buvusiais darbuotojais dėl įsiskolinimo grąžinimo išdėstymo ir tai pradėjo daryti tik po to, kai teismas pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą terminą, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovas su šiais darbuotojais sudarė taikos sutartis dėl atsiskaitymo už pavėluotą išmokėti darbo užmokestį. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas buvo žymiai didesniam skaičiui savo darbuotojų skolingas neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau su jais dėl atsiskaitymo terminų nesiderėjo ir faktiškai net nebandė eliminuoti savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo visa apimtimi. Teismas konstatavo, jog atsakovo vėlavimas atsiskaityti su savo darbuotojais nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą iškelti jam bankroto bylą. Teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, nustatė, kad visi pasiūlyti bankroto administratoriai atitinka ĮBĮ bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. Teismas, patikrinęs Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos oficialioje internetinėje svetainėje www.bankrotodep.lt skelbiamus duomenis nustatė, kad UAB „Admivita“, UAB „Valeksa“, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ dirba apytiksliai nuo 2 iki 6 kartų daugiau fizinių asmenų – bankroto administratorių nei kituose siūlomuose bankroto administratoriuose UAB „Divingas“, UAB „Stinkoma“ ir UAB „Bankroto departamentas LT“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra išskirtinai didelė įmonė tiek vykdomos ūkinės-komercinės veiklos mastu, tiek turimo turto dydžiu, sprendė, jog jos administravimui bus reikalinga skirti išskirtinai daug laiko kaštų ir intelektualinių išteklių, dėl ko, tikėtina, kad efektyvesnį ir greitesnį tokios įmonės (atsakovo) bankroto procesą užtikrins didesnį kiekį administratorių-fizinių asmenų vienijantis bankroto administratorius. Todėl teismas atmetė siūlomų bankroto administratorių UAB „Divingas“, UAB „Stinkoma“ ir UAB „Bankroto departamentas LT“ kandidatūras kaip mažiau tinkamas palyginti su kitų administratorių. Teismas nustatė, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ dirbantys fiziniai asmenys – bankroto administratoriai turi esmingai didesnį darbo krūvį nei UAB „Admivita“, UAB „Valeksa“ ir UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Tuo tarpu UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ vardu veikiančių fizinių asmenų – bankroto administratorių realus krūvis yra didesnis nei UAB „Admivita“ ir UAB „Valeksa“. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog bankroto procedūras operatyviau ir efektyviau vykdys tas bankroto administratorius, kurio fizinių bankroto administratorių realus darbo krūvis yra mažesnis palyginus su kitų administratorių. Todėl teismas siūlomų bankroto administratorių UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ kandidatūras atmetė kaip mažiau tinkamas palyginti su kitų administratorių UAB „Admivita“ ir UAB „Valeksa“. Teismas, lygindamas UAB „Admivita“ ir UAB „Valeksa“ tarpusavio kandidatūras, nustatė, kad jų realūs darbo krūviai beveik vienodi. Darbo patirtis šių administratorių skiriasi nežymiai. Tačiau palyginus www.bankrotodep.lt skelbiamus duomenis apie UAB „Admivita“ ir UAB „Valeksa“ šiuo metu administruojamas įmones, nustatyta, kad UAB „Admivita“ administruoja šiek tiek daugiau bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių nei UAB „Valeksa“, kurių turimo turto mastas ir veiklos apimtys yra panašaus dydžio kaip atsakovo bei kurių vykdomos (vykdytos) ūkinės-komercinės veiklos sritys yra panašios ar bent iš dalies sutampa su atsakovo vykdoma ūkinės-komercinės veiklos sritimi. Įvertinęs nustatytus duomenis, teismas sprendė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog kokybiškesnį ir ekonomiškesnį atsakovo bankroto procedūrų vykdymą užtikrins didesnę patirtį vykdant panašių įmonių bankrotų procedūras turinti UAB „Admivita“.

16Ieškovas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

171. UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ yra moki, šiuo metu laikinų finansinių sunkumų turinti įmonė, dėl ko nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo iškelti jai bankroto bylą.

182. Teismas, spręsdamas klausimą dėl administratoriaus kandidatūros, neanalizavo visų kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, skiriant įmonės bankroto administratorių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas šį klausimą, turi atsižvelgti į tai, kuris administratorius galėtų geriausiai atstovauti tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesus, o taip pat į tai, kuris administratorius, įvertinus patirtį, galėtų geriau užtikrinti sklandžią bankroto proceso eigą. Teismo paskirtas administratorius UAB „Admivita“, lyginant jį su UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ siūlyta bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ kandidatūra, turi žymiai mažesnę patirtį administruojant bankrutuojančias įmones. Be to, būtent UAB „Divingas“ turi patirties administruojant įmones, kurių vykdomos (vykdytos) ūkinės-komercinės veiklos sritys yra panašios arba bent iš dalies sutampa su atsakovo vykdomos veiklos sritimi.

19Atsakovas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

201. ĮBĮ bankroto bylos iškėlimą sieja su įmonės nemokumu, o nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog atsakovas yra mokus. Teismas, iškeldamas bankroto bylą, neatsižvelgė, kad bankroto procese prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai nebelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Teismas nepaisė pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 21 d. nutartyje išdėstytų argumentų, jog bankroto proceso tikslas – pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuo rinkos dalyvius, kurie turėjo laikinų finansinių sunkumų.

212. Teismas, konstatuodamas bankroto bylos iškėlimo sąlygos, kai vėluojama išmokėti darbuotojams atlyginimus, buvimą, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl negalėjimo atsiskaityti su buvusiais darbuotojais, kuris yra nulemtas objektyvių aplinkybių ir pačių darbuotojų piktnaudžiavimo.

223. Atsakovas dėjo visas pastangas, kad susitartų su buvusiais darbuotojais A. T. , D. B. ir G. L. . Jiems buvo siūloma perleisti atsakovo reikalavimo teisę, teikti pasiūlymai atsiskaityti už neišmokėtą darbo užmokestį dalimis, išdėstant mokėjimus laike. Tačiau minėti darbuotojai visus tuos pasiūlymus atmetė. Tai vertintina kaip darbuotojų piktnaudžiavimas.

234. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nekliudė atsakovui mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nebegalėjo vykdyti jokios veiklos ir gauti pajamų, kiti ūkio subjektai atsisako skolinti pinigus atsakovui. Be to, kaip matyti iš 2010 m. vasario 28 d. balanso, atsakovas piniginių lėšų turėjo 96 880 Lt, kurios ir buvo naudojamos darbo užmokesčiui darbuotojams išmokėti ir privalomiems mokėjimams atlikti, tačiau jų nepakako, kad būtų atsiskaityta su visais bendrovės darbuotojais. Atsižvelgiant į atsakovo balanse esančio turto vertę, pardavęs bent dalį turimo turto, atsakovas būtų gavęs piniginių lėšų atsiskaitymui, tačiau to objektyviai negalėjo padaryti dėl pritaikyto arešto. Vilniaus apygardos teismas skundžiamą nutartį priėmė praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo bylos grąžinimo iš Lietuvos apeliacinio teismo, vilkino bylos nagrinėjimą, o tuo metu galiojantis pritaikytas areštas atsakovo turtui didino jo patiriamą žalą.

245. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas faktiškai nebandė eliminuoti savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo visa apimtimi, atsiskaitant ar susitariant dėl atsiskaitymo išdėstymo su visais darbuotojais, kuriems vėlavo išmokėti darbo užmokestį, neatsižvelgė, jog atsakovas pirmiausia siekė susitarti su trimis darbuotojais, kuriems neišmokėto darbo užmokesčio sumos yra vienos iš didžiausių ir kurie įstojo į bylą trečiaisiais asmenimis. Su kitais darbuotojais buvo deramasi žodžiu, prašoma palaukti dėl atsiskaitymo, kol bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Kiti teismo įvardijami buvę darbuotojai į bankroto bylą buvo įtraukti tik šių metų balandžio mėnesio pabaigoje ir atsakovas objektyviai negalėjo pateikti teismui rašytinių įrodymų apie su jais vykdomas derybas.

25Tretysis asmuo UAB „Ikoda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria atsakovo administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“ ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

261. Teismas atmetė bankroto byloje siūlomų administratorių kandidatūras kaip mažiau tinkamas dėl mažo darbuotojų skaičiaus ir nė kiek neatsižvelgė į jų kompetenciją, patirtį, darbuotojų darbo krūvį ir kt.

272. UAB „Stinkoma“ šiuo metu vykdo 11 bankroto procedūrų ir turi 3 darbuotojus, kurie neperkrauti administravimo bylomis. UAB „Admivita“ šiuo metu vykdo 40 bankroto procedūrų ir turi 8 darbuotojus, iš kurių baigusių nors vieną bankroto procedūrą darbuotojų yra tik du darbuotojai, tačiau jie šiuo metu yra perkrauti darbais.

283. Teismo paskirtas administratorius UAB „Admivita“ turi tik 4 baigtas bankroto procedūras, o UAB „Stinkoma“ – 16, tarp kurių yra baigta administruoti stambi įmonė Staklių gamybos akcinė bendrovė „Žalgiris“. Todėl UAB „Stinkoma“ gali užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį bankroto procesą.

29Tretysis asmuo UAB „Izobara“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

301. Atsakovas yra moki įmonė, dėl ko nėra pagrindo jai kelti bankroto bylą. Iš įstatymų ir teismų praktikos seka, jog bankroto bylos įmonei iškėlimas pirmiausiai siejamas su įmonės nemokumu. Atsakovas yra moki, šiuo metu laikinų finansinių sunkumų turinti įmonė. Įmonės finansiniai sunkumai dar labiau padidėjo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

312. Teismas netinkamai įvertino oficialią informaciją apie bankroto administratorių UAB „Divingas“ ir jo kandidatūrą atmetė dėl mažo kiekio darbuotojų, nesiaiškino jų patirties, kvalifikacijos. Kaip taisyklė, tokio masto įmones administruoja vienas įgaliotas administratorius ir administratorių kiekis įmonėje neturi jokios reikšmės. Trečiojo asmens UAB „Izobara“ pasiūlytas bankroto administratorius UAB „Divingas“ darbuotojai turi žymiai didesnę patirtį ir kvalifikaciją nei teismo paskirto bankroto administratoriaus darbuotojai ir sugebėtų geriau užtikrinti sklandžią, nuoseklesnę ir greitesnę bankroto proceso eigą.

323. Teismas, vertindamas proceso dalyvių pasiūlytas bankroto administratorių kandidatūras, neveikė aktyviai, paskirto administratoriaus kandidatūra buvo analizuota formaliai. Teismo paskirtas administratorius negalės maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnio ir operatyvesnio bankroto procedūrų atlikimo.

33Tretysis asmuo UAB „Lokys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria atsakovo administratoriumi paskirta UAB „Admivita“ ir administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

341. Teismas nepagrįstai bankroto byloje siūlomų kitų administratorių kandidatūrų atmetimą motyvavo mažu darbuotojų skaičiumi ir nė kiek neatsižvelgė į jų kompetenciją, patirtį, darbuotojų darbo krūvį ir kt. Administratorių – fizinių asmenų – kiekis įmonėje neturi jokios reikšmės administruojant bankrutuojančią įmonę, kadangi bankrutuojančią įmonę administruoja vienas įgaliotas administratorius, tuo labiau, kad atsakovas nėra priskirtas stambiai įmonei.

352. UAB „Stinkoma“ šiuo metu vykdo 11 bankroto procedūrų ir turi 3 pakankamą patirtį turinčius darbuotojus, kurie neperkrauti administravimo bylomis. UAB „Admivita“ šiuo metu vykdo 40 bankroto procedūrų. Be to, UAB „Stinkoma“ turi patirtį administruojant žymiai stambesnes įmones. Todėl būtent UAB „Stinkoma“ gali užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį atsakovo bankroto procesą.

36Tretysis asmuo UAB „Kelda“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį dalyje, kurioje atsakovo bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“ ir jo administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

371. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Admivita“ turi daugiau patirties negu UAB „Valeksa“ vykdant išskirtinai didelių įmonių bankroto procedūras. Du fiziniai asmenys (A. G. ir I. S. ) dirba tiek UAB „Admivita“, tiek UAB „Valeksa“. Nevertinant šių asmenų, UAB „Admivita“ dirba tik vienas bankroto administratorius, o UAB „Valeksa“ – net keturi. Todėl UAB „Valeksa“ bankroto administratoriai turi žymiai daugiau patirties, yra pabaigę 51 bankroto procesą, kai tuo tarpu UAB „Admivita“ dirbantis V. M. yra pabaigęs tik 8 bankroto procedūras.

382. UAB „Valeksa“ kaip bankroto administratorius per visą savo veiklos laikotarpį nuo 1996 m. yra užbaigusi net 189 bankroto procedūras, o UAB „Admivita“, kuri veiklą vykdo nuo 2002 m. – tik 4.

393. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Admivita“ administruoja šiek tiek daugiau bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių nei UAB „Valeksa“, kurio turimo turto mastas ir veiklos apimtys yra panašaus dydžio kaip atsakovo, o vykdomos ūkinės-komercinės veiklos sritys yra panašios ar bent iš dalies sutampa su atsakovo vykdomos veiklos sritimi. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad UAB „Valeksa“ buvo didelių ir visuomenėje plačiai aptartų bankroto procesų bankroto administratoriumi, tarp kurių yra įmonių, vykdžiusių panašią į atsakovo veiklą.

404. UAB „Valeksa“ šiuo metu yra Kaišiadorių rajone, t.y. atsakovo buvimo vietoje, administruoja UAB „Kaišiadorių komunalininkas“. Todėl UAB „Valeksa“ darbuotojams būtų žymiai palankiau operatyviai spręsti atsakovo buveinės vietoje kylančius klausimus.

41Tretieji asmenys D. B. , A. T. ir G. L. atsiliepimu į ieškovo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, trečiojo asmens UAB „Izobara“ ir atsakovo atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju bankroto byla buvo iškelta ne dėl atsakovo nemokumo, bet dėl to, kad jis neatsiskaito su darbuotojais ir tai yra savarankiška bankroto bylos iškėlimo sąlyga. Panaikinus teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, liktų neapginta darbuotojų teisė į uždirbtą darbo užmokestį. Atsakovo vienašališkai pateiktos atsiskaitymo galimybės buvo tik siekis išvengti bankroto bylos iškėlimo, o ne atsiskaityti su darbuotojais. Dar prieš bankroto bylos iškėlimą atsakovas neatsiskaitydavo su darbuotojais, nevykdė su buvusiais darbuotojais sudarytų atsiskaitymo grafikų, nereagavo į Valstybinės darbo inspekcijos raginimus nors iš dalies atsiskaityti su darbuotojais, nepasinaudojo laikinųjų apsaugos priemonių suteikta galimybe daryti pavedimus darbuotojams iš areštuotų sąskaitų.

42Atskirieji skundai atmestini.

43Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

44Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ klausimą sprendė, remdamasis dviem savarankiškais ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintais bankroto bylos iškėlimo pagrindais. Teismas konstatavo, jog atsakovas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ yra moki įmonė, tačiau bankroto bylos iškėlimo pagrindą sudaro įmonės vėlavimas išmokėti buvusiems darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Kadangi dalyvaujantys byloje asmenys neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo mokumo, teisėjų kolegija, laikydama šią aplinkybę nustatyta, iš naujo nevertina byloje esančių įrodymų, susijusių su įmonės mokumu, o dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo sprendžia, vertindama, ar atsakovui vėluojant išmokėti buvusiems darbuotojams atlyginimus, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas iškelti jam bankroto bylą.

45ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iškėlimas, nors realiai jos yra nemokios. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų sąlygų, tame tarpe ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t.y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti.

46Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, bylos Nr. 2-467/2009 ir kt.).

47Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neapsiribojo vėlavimo išmokėti buvusiems darbuotojams atlyginimą konstatavimu, tačiau įvertino įmonės finansinę būklę, atsakovo įsiskolinimo darbuotojams dydį, teisinės taikos atkūrimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neginčijo savo įsiskolinimo buvusiems darbuotojams dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, kurie šiuo pagrindu grindė bankroto bylos atsakovui iškėlimą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas su byla susijusias aplinkybes, turėjo teisinį pagrindą, nepriklausomai nuo atsakovo mokumo, iškelti atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto bylą, remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kai įmonė vėluoja atsiskaityti su buvusiais darbuotojais. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, jog įmonės nemokumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga.

48Pažymėtina, jog bankroto bylos iškėlimas įmonei, jeigu teismas nustato, kad ji vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, nepažeidžia bankroto bylos iškėlimo stadijoje keliamų įmonės reabilitacijos tikslų, kadangi ĮBĮ numatytos priemonės, suteikiančios galimybę atsakovui atkurti teisinę taiką, patenkinant kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) ketina kreiptis ar kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus, tokiu būdu įrodant, kad įmonė yra pajėgi tęsti savo veiklą, kurios neatsiejama dalis yra tinkamas įsipareigojimų vykdymas.

49Atsižvelgiant į įstatyme numatytus privalomus ikiteisminės tvarkos laikymosi reikalavimus, susijusius su kreditoriaus pranešimu įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir ne trumpesnio kaip 30 dienų laikotarpio nustatymu įmonės įsipareigojimams šio kreditoriaus atžvilgiu įvykdyti, įmonei dar iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo suteikiama galimybė atsiskaityti su tokiu kreditoriumi. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, į bylą įtraukti buvę atsakovo darbuotojai A. T. , D. B. ir G. L. , prieš kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui savarankišku pagrindu dėl to, kad atsakovas vėluoja išmokėti buvusiems darbuotojams atlyginimus, laikėti ikiteisminės tvarkos reikalavimų (2 t., b.l. 121-122). Nors atsakovas neginčijo savo įsiskolinimo šiems buvusiems darbuotojams fakto ir jo dydžio, tačiau per pranešime nustatytą laikotarpį su šiais kreditoriais neatsiskaitė.

50Įstatymas taip pat suteikia galimybę atsakovui išvengti bankroto bylos iškėlimo ir po to, kai teisme buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovas patenkina tokį pareiškimą teismui pateikusio kreditoriaus (kreditorių) reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti šia įstatyme nustatyta galimybe dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo areštuotas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos (1 t., b.l. 34-35). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėta nutartimi areštavus atsakovo pinigines lėšas, jam buvo leista jas naudoti darbuotojų darbo užmokesčiui bei su juo susijusioms išmokoms išmokėti. Iš atsakovo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ 2010 m. vasario 28 d. balanso matyti, jog atsakovas 2009 finansiniais metais turėjo 96 873 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų, o 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. vasario 28 d. ataskaitiniu laikotarpiu jo turimų piniginių lėšų kiekis išliko nepakitęs (4 t., b.l. 70-71). Tai rodo, jog atsakovas nepasinaudojo galimybe atsiskaityti su savarankiškus reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo nagrinėjamoje byloje pareiškusiais buvusiais darbuotojais. Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalimi, bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kadangi pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas turi įstatymo nustatytą teisę, bet ne pareigą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų galiojimo, keitimo ir panaikinimo klausimai sprendžiami laikantis bendrųjų CPK įtvirtintų reikalavimų. Byloje nesant įrodymų, jog atsakovas pasinaudojo procesine galimybe kreiptis į teimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinant areštą konkrečiam jam priklausančiam turtui, kurį pardavus jis būtų galėjęs iš gautų pajamų atsiskaityti su buvusiais darbuotojais, atsakovas negali remtis aplinkybe dėl jo turtui pritaikyto arešto, įrodinėdamas, jog išnaudojo visas darbuotojų reikalavimų patenkinimo galimybes.

51Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių atsiskaityti su į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, įtrauktais darbuotojais A. T. , D. B. ir G. L. po to, kai 2009 m. gruodžio 29 d. teisme buvo gautas jų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjęs teismas taip pat ėmėsi priemonių tam, kad būtų sudarytos taikos atkūrimo nagrinėjamoje byloje galimybės, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi buvo pratęstas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminas, įpareigojant atsakovą pateikti nuomonę bei įrodymus, iš kurių matytųsi, jog jis eliminavo savarankiško pagrindo (vėlavimo išmokėti darbuotojams darbo užmokestį) bankroto bylai iškelti egzistavimą. Pažymėtina, jog buvusių atsakovo darbuotojų, turinčių reikalavimo teisę į nesumokėtą darbo užmokestį ir su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, piktnaudžiavimu negali būti pripažintas jų nesutikimas su kitokiu atsakovo prievolės įvykdymo būdu (CK 6.39 str.) ar jų nesutikimas su prievolės įvykdymo termino atidėjimu ar išdėstymu, kadangi šie klausimai yra susiję su skolininko įsipareigojimų kreditoriui ir jų įvykdymo modifikavimu, kam bet kokiu atveju yra reikalinga abiejų prievolės šalių valia ir sutikimas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo atsakovas neatsiskaitė nė su vienu iš ankstesnį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusių įmonės buvusių darbuotojų (A. T. , D. B. ir G. L. ), ta aplinkybė, jog prieš pat skundžiamos nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, 2010 m. balandžio 29 d. buvo įtraukti ir kiti atsakovo kreditoriai, kildinantys savo reikalavimus iš darbo teisinių santykių (J. G. , L. R. , N. G. , A. K. , K. J. , E. A. , P. K. , V. M. , L. L. , R. S. , J. N. , V. S. , K. J. ), neturi teisinės reikšmės, vertinant atsakovui sudarytas atsiskaitymo su pastaraisiais kreditoriais galimybes. Iš bylos medžiagos matyti, jog šių buvusių atsakovo darbuotojų reikalavimo teisė yra patvirtinta teismų procesiniais sprendimais dėl darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, iš kurių absoliuti dauguma yra teismo sprendimai už akių, priimti 2009 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas su dauguma iš šių darbuotojų pradėjo neatsiskaitinėti nuo 2009 m. vasario mėnesio, o 2009 m. rugsėjo mėnesį nutraukė su dauguma iš jų sudarytas darbo sutartis, su jais neatsiskaitydamas jų atleidimo dieną (4 t., b.l. 168-227). Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nuo 2009 m. vasario mėnesio pradėjęs neatsiskaityti su buvusiais darbuotojais, t.y. dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, su jais iki šiol neatsiskaito ir nepateikė jokių įrodymų, kokių efektyvių priemonių ketina imtis šiems savo įsipareigojimams tinkamai įvykdyti.

52Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ buvo nuspręsta iškelti bankroto bylą, remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kai įmonė vėluoja išmokėti buvusiems darbuotojams atlyginimus, yra pagrįsta ir teisėta. Pažymėtina, jog iš atsakovo pateikto 2010 m. vasario 28 d. kreditorių sąrašo matyti, kad jo pradelsti įsipareigojimai sudarė 17 940 118,78 Lt, tame tarpe skola darbuotojams sudarė 1 755 240,57 Lt (4 t., b.l. 73-75). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų nors iš dalies atsiskaitęs su esamais ar buvusiais darbuotojais. Be to, nors atsakovas yra moki įmonė ir jo į 2010 m. vasario 28 d. balansą įrašyto turto vertė sudaro 43 029 418 Lt, tačiau jo ilgalaikis turtas tesudaro 17 085 852 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos – 21 770 676 Lt (4 t., b.l. 70-71).

53Nagrinėjamoje byloje pateiktais atskiraisiais skundais Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas ir toje dalyje, kuria atsakovo administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“, atmetant kitas dalyvaujančių byloje asmenų pateiktas administratorių kandidatūras.

54Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pareiga paskirti įmonės administratorių po to, kai priimama nutartis iškelti įmonei bankroto bylą, tenka teismui. Spręsdamas administratoriaus paskyrimo klausimą, teismas yra ribojamas ĮBĮ 11 straipsnyje administratoriui (fiziniam ar juridiniam asmeniui) keliamų reikalavimų. Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas asmuo turi turėti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, tokią teisę taip pat turi turėti juridinio asmens vadovas, kai bankroto administratoriumi skiriamas juridinis asmuo (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Skiriamo administratoriaus kandidatūra privalo būti suderinta su Vyriausybės įgaliota institucija – Įmonių bankroto valdymo departamentu (ĮBĮ 11 str. 2 d., 10 d.). Be to, teismas turi patikrinti, ar nėra ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant fizinis ar juridinis asmuo negalėtų būti paskirtas konkrečios įmonės administratoriumi. Vilniaus apygardos teismas, paskirdamas įmonės administratoriumi UAB „Admivita“, nepažeidė minėtų įstatymo reikalavimų. Byloje nustatyta ir apeliantai neginčija tos aplinkybės, kad tiek UAB „Admivita“, tiek apeliantų siūlytos administratorių kandidatūros UAB „Divingas“, UAB „Stinkoma“ ar UAB „Valeksa“ atitiko ĮBĮ numatytus privalomuosius administratorių kandidatūroms keliamus reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, pagrįstai vadovavosi papildomais kriterijais ir atsižvelgė į tai, kuris juridinis bankroto administratorius turi didesnį fizinių bankroto administratorių skaičių, realų fizinių bankroto administratorių darbo krūvį, darbo patirtį, administruojamų įmonių skaičių, siekiant bankroto proceso tikslų – sklandaus, greito ir efektyvaus bankroto administravimo paslaugų teikimo.

55Teisėjų kolegija neturi objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad UAB „Admivita“ ir jos darbuotojų – fizinių bankroto administratorių darbo krūvis ir kvalifikacija arba kitokios su jų veikla susijusios aplinkybės objektyviai kliudytų skirti šį juridinį asmenį atsakovo bankroto administratoriumi arba būtų esminiu kriterijumi, leidžiančiu daryti pagrįstą išvadą dėl šio asmens nesugebėjimo tinkamai vykdyti numatytas funkcijas.

56Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ta aplinkybė, kad teismas paskyrė ne apeliantų pasiūlytus administratorius, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės svarstyti bei vertinti paskirto administratoriaus veiklą ir kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu atsirastų pagrįstų abejonių jo tinkamumu vykdyti pavestas funkcijas ar nešališkumu UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankroto procese (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,... 4. Ieškovas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovas UAB „Irec Lt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 6. Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su prašymu iškelti... 7. Tretysis asmuo UAB „Kelda“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti... 8. Tretieji asmenys A. T. , D. B. ir 9. Tretysis asmuo AB „Aluflam“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti... 10. Tretysis asmuo UAB „Lokys“ kreipėsi į teismą su prašymu įmonės UAB... 11. Tretysis asmuo UAB „Izobara“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti... 12. Tretysis asmuo UAB „Ikoda“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti... 13. Tretysis asmuo UAB „Inkaso“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti... 14. Tretieji asmenys K. J. , R. S. , 15. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarė iškelti... 16. Ieškovas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atskiruoju skundu prašo... 17. 1. UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ yra moki, šiuo... 18. 2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl administratoriaus kandidatūros,... 19. Atsakovas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ atskiruoju... 20. 1. ĮBĮ bankroto bylos iškėlimą sieja su įmonės nemokumu, o nagrinėjamu... 21. 2. Teismas, konstatuodamas bankroto bylos iškėlimo sąlygos, kai vėluojama... 22. 3. Atsakovas dėjo visas pastangas, kad susitartų su buvusiais darbuotojais 23. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos... 24. 5. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas faktiškai nebandė eliminuoti... 25. Tretysis asmuo UAB „Ikoda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 26. 1. Teismas atmetė bankroto byloje siūlomų administratorių kandidatūras... 27. 2. UAB „Stinkoma“ šiuo metu vykdo 11 bankroto procedūrų ir turi 3... 28. 3. Teismo paskirtas administratorius UAB „Admivita“ turi tik 4 baigtas... 29. Tretysis asmuo UAB „Izobara“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos... 30. 1. Atsakovas yra moki įmonė, dėl ko nėra pagrindo jai kelti bankroto bylą.... 31. 2. Teismas netinkamai įvertino oficialią informaciją apie bankroto... 32. 3. Teismas, vertindamas proceso dalyvių pasiūlytas bankroto administratorių... 33. Tretysis asmuo UAB „Lokys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 34. 1. Teismas nepagrįstai bankroto byloje siūlomų kitų administratorių... 35. 2. UAB „Stinkoma“ šiuo metu vykdo 11 bankroto procedūrų ir turi 3... 36. Tretysis asmuo UAB „Kelda“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus... 37. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Admivita“ turi daugiau patirties... 38. 2. UAB „Valeksa“ kaip bankroto administratorius per visą savo veiklos... 39. 3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Admivita“ administruoja šiek... 40. 4. UAB „Valeksa“ šiuo metu yra Kaišiadorių rajone, t.y. atsakovo buvimo... 41. Tretieji asmenys D. B. , A. T. ir 42. Atskirieji skundai atmestini.... 43. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010... 44. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi bankroto bylos iškėlimo... 45. ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų... 46. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte... 47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 48. Pažymėtina, jog bankroto bylos iškėlimas įmonei, jeigu teismas nustato,... 49. Atsižvelgiant į įstatyme numatytus privalomus ikiteisminės tvarkos... 50. Įstatymas taip pat suteikia galimybę atsakovui išvengti bankroto bylos... 51. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko ir... 52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios... 53. Nagrinėjamoje byloje pateiktais atskiraisiais skundais Vilniaus apygardos... 54. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pareiga paskirti įmonės... 55. Teisėjų kolegija neturi objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad UAB... 56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ta aplinkybė, kad teismas paskyrė... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 58. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį palikti...