Byla 2-450-381/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – notaras A. G. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo ar hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „Čelta“ ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ (toliau – BAB bankas Snoras), 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp BAB banko Snoras ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir BAB banko Snoras, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir BAB bankas Snoras, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos tarp BAB banko Snoras ir bankrutavusios UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) sudaryti iš esmės suklydus, t. y. turint valios trūkumų jų sudarymo metu. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia šioje byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

72.

8Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

93.

102019 m. sausio 21 d. ieškovė UAB „Čelta“ pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kurį prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti kredito ekspertę S. V., kuri ruošė kredito sutartį.

114.

12Ieškovė nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra 2018 m. pabaigoje sužinota nauja aplinkybė dėl tikrojo kreditavimo tikslo. Nors UAB „Čelta“ planavo imti kreditą žemės sklypui, kurio vertė 3 000 000 Lt, įsigyti, iš tikrųjų bendrovei buvo suteiktas kreditas banko paruoštam investiciniam projektui, apie kurį UAB „Čelta“ nežinojo, įgyvendinti. Pagal šį projektą žemės sklypo vertė turėjo pasiekti 3 000 000 Lt ateityje. Ieškovės teigimu, jei būtų žinojusi, kad sklypo rinkos vertė pirkimo metu nebuvo 3 000 000 Lt, nebūtų sudariusi kredito sutarties, be to, ir bankas negalėjo suteikti 1 990 000 Lt kredito, įkeitus žemės sklypą, kurio rinkos vertė nėra 3 000 000 Lt. Tai reiškia, kad bankas suklaidino kredito gavėją, todėl, atnaujinus procesą, nebūtų pagrindo palikti sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-614-634/2015.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

155.

16Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

176.

18Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Čelta“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 kreipėsi jau daugiau nei 20 kartų. Įvertinęs ankstesniuose procesiniuose sprendimuose nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus bei naujo UAB „Čelta“ prašymo argumentus, teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė proceso atnaujinimo pagrindu nurodo tokias naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, kuriomis jau buvo grindžiami ieškovės anksčiau paduoti prašymai atnaujinti procesą, t. y. aplinkybes, susijusias su 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu bei neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, dėl kurių jau ne kartą teismų buvo pasisakyta.

197.

20Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad UAB „Čelta“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pakartotinis, pateiktas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, todėl atsisakė jį priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

21III.

22Atskirojo skundo argumentai

238.

24Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį, priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti kredito ekspertę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

258.1.

26Teismas nepasisakė dėl prašymo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad sužinota, jog kreditas suteiktas ne sklypui įsigyti, o investiciniam projektui įgyvendinti. Teismas akcentavo tik 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimą, su kuriuo net nebuvo susipažinęs.

278.2.

28UAB „Čelta“ apsisprendė imti kreditą, kad įsigytų 3 000 000 Lt vertės žemės sklypą, o ne tam, jog įsigytų mažesnės vertės žemės sklypą, kurio vertė tik po papildomų investicijų padidėtų iki 3 000 000 Lt. Investicinis projektas buvo parengtas tam, kad bankas galėtų suteikti didesnį kreditą. Kreditas buvo suteiktas ne pagal kredito sutartį, kuri sudaryta tik siekiant suklaidinti ieškovę, bet vadovaujantis investiciniu projektu, apie kurį UAB „Čelta“ nieko nežinojo. Be to, 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimu žemės sklypo rinkos vertė nustatyta pagal nesamą žemės sklypo būklę.

29IV.

30Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

319.

32CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3310.

34Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35Dėl prašymo ir atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

3611.

37Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė jos 2019 m. sausio 21 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti kredito ekspertę S. V., kuri ruošė kredito sutartį. Atskirajame skunde ieškovė taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti minėtą kredito ekspertę.

3812.

39Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, visų pirma turi išspręsti tokio prašymo priėmimo klausimą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovės prašymas atnaujinti procesą nebuvo nagrinėjamas, nes pirmosios instancijos teismas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakė priimti ieškovės prašymą, todėl klausimas dėl šio prašymo nagrinėjimo formos (rašytinio ar žodinio proceso tvarka) net neiškilo. Taigi atskirojo skundo argumentai dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra aktualūs.

4013.

41Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo formos atkreiptinas dėmesys, jog CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali prašyti nagrinėti bylą apeliacine tvarka žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas nesaisto apeliacinės instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių aiškių motyvų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo tam tikras faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje priėmimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

42Dėl prašymo atnaujinti procesą (ne)tapatumo

4314.

44Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės 2019 m. sausio 21 d. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atnaujinimo vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą įvertino kaip pakartotinį CPK 374 straipsnio prasme, t. y. kaip tapatų jau anksčiau teiktiems prašymams. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl, jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi, jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Būtų nepagrįsta priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati aplinkybė, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

4515.

46Teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo pateikto prašymo atnaujinti procesą esmės. Jau minėta, kad teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, visų pirma turi išspręsti tokio prašymo priėmimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis), o sprendžiant šį klausimą, be kita ko, tikrintina, ar jis nėra pakartotinis, nes CPK 374 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas teikti pakartotinius prašymus atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas prašymo pakartotinumą vertino ne formaliai lygindamas vartojamas lingvistines formuluotes, o lygindamas ieškovės anksčiau pateiktų prašymų esmę su 2019 m. sausio 21 d. pateikto prašymo esme, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino prašyme nurodyto atnaujinimo pagrindo.

4716.

48Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė UAB „Čelta“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 kreipėsi jau daug kartų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovė ir anksčiau jau yra teikusi prašymus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos UAB „Čelta“ bylos nagrinėjimo metu, t. y. tuo pačiu teisiniu pagrindu, įtvirtintu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi lemiamas kriterijus šiuo atveju yra tai, ar ieškovės 2019 m. sausio 21 d. prašyme nurodyta kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, dėl kurios, jos nuomone, turėtų būti atnaujintas procesas, yra tapati ankstesniuose prašymuose nurodytoms aplinkybėms ar skirtinga, t. y. ar UAB „Čelta“ 2019 m. sausio 21 d. prašymo faktinis pagrindas yra kitoks.

4917.

50Ieškovė kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę 2019 m. sausio 21 d. prašyme įvardija kredito ieškovei suteikimo tikslą – investicinio projekto įgyvendinimą, tačiau iš esmės aprašo aplinkybes, susijusias su tuo, kad pirkto žemės sklypo vertė, nuo kurios buvo skaičiuojama kredito suma, ieškovės nuomone, buvo apskaičiuota netinkamai, t. y. žemės sklypo vertė vertinimo metu nebuvo 3 000 000 Lt ir tokią vertę turėjo pasiekti tik po kredito suteikimo ir investicinio projekto įgyvendinimo.

5118.

52Kaip minėta, vertinant prašymo atnaujinti procesą tapatumą, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, bet nurodytų aplinkybių esmė, turinys. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti esminės, kurios ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinomos. Šiuo atveju ieškovė, jos nuomone, netinkamai atliktą žemės sklypo vertės nustatymą savo prašyme dėl proceso atnaujinimo grindžia banko parengtu investiciniu projektu, apie kurį UAB „Čelta“ nežinojusi ir tai esanti naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip pagrindas procesui byloje atnaujinti, nes UAB „Čelta“ planavo imti kreditą žemės sklypui, kurio vertė 3 000 000 Lt, įsigyti, tuo tarpu pagal investicinį projektą žemės sklypo vertė turėjo pasiekti 3 000 000 Lt vertę tik ateityje. Ieškovės teigimu, jei būtų žinojusi, kad sklypo rinkos vertė pirkimo metu nebuvo 3 000 000 Lt, nebūtų sudariusi kredito sutarties, be to, ir bankas negalėjo suteikti 1 990 000 Lt kredito, įkeitus žemės sklypą, kurio rinkos vertė nėra 3 000 000 Lt. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė savo prašyme iš esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su netinkamu turto vertinimu, kurios teismų ne kartą jau buvo įvertintos sprendžiant ieškovė prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

5319.

54Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018 atmetė ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad ieškovės nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog, sudarant ginčo žemės sklypo pardavimo sutartį, pirkėjai (ieškovei) nebuvo suteikta visa informacija apie žemės sklypo vertę, suklaidinant ieškovę dėl realios žemės sklypo vertės, dėl kurių procesą prašoma atnaujinti, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nustatytų požymių. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1226-790/2018 buvo palikta nepakeista.

5520.

56Taip pat pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl netinkamai atlikto žemės sklypo vertinimo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, kreditavimo tikslo kaip pagrindo atnaujinti procesą ne kartą teismų įvertinti kaip pakartotiniai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4546-864/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1571-381/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4949-866/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1813-790/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-5423-852/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-306-790/2019).

5721.

58Ieškovės 2019 m. sausio 21 d. prašyme išdėstyti argumentai dėl tikrojo kreditavimo tikslo vertintini kaip neesminis ankstesnių jos prašymų papildymas, nesudarantis pagrindo šį prašymą laikyti skirtingu nuo ankstesnių prašymų dėl proceso atnaujinimo. Priešingas vertinimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis teikiant pagal savo turinį iš esmės tapačius, tik lingvistiškai skirtingai suformuluotus prašymus, kurių priėmimas ir nagrinėjimas neatitiktų proceso atnaujinimo instituto tikslo ir paskirties. Taigi prašymų (ne)tapatumo palyginimas neturėtų būti suprantamas itin siaurai.

5922.

60Klausimas dėl turto vertinimo dokumentų ir tikrosios turto vertės nustatymo reikšmės proceso atnaujinimui apeliantės jau buvo ne kartą iškeltas, o teismų – išsamiai įvertintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ne formaliai įvertino ieškovės prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą dėl 2019 m. sausio 21 d. prašymo pakartotinumo. Pati apeliantė atskirajame skunde pakartotinai pateikia su ginčo turto vertinimu susijusias aplinkybes, tačiau nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl 2019 m. sausio 21 d. prašymo nepriimtinumo kaip pateikto pakartotinai.

6123.

62Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje... 7. 2.... 8. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta... 9. 3.... 10. 2019 m. sausio 21 d. ieškovė UAB „Čelta“ pateikė prašymą atnaujinti... 11. 4.... 12. Ieškovė nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra 2018 m. pabaigoje... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti... 17. 6.... 18. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Čelta“ dėl proceso atnaujinimo... 19. 7.... 20. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad UAB „Čelta“ prašymas... 21. III.... 22. Atskirojo skundo argumentai... 23. 8.... 24. Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 25. 8.1.... 26. Teismas nepasisakė dėl prašymo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad... 27. 8.2.... 28. UAB „Čelta“ apsisprendė imti kreditą, kad įsigytų 3 000 000 Lt vertės... 29. IV.... 30. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. 9.... 32. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 33. 10.... 34. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 35. Dėl prašymo ir atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 36. 11.... 37. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė jos 2019 m. sausio 21 d.... 38. 12.... 39. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą,... 40. 13.... 41. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo formos atkreiptinas dėmesys, jog CPK 336... 42. Dėl prašymo atnaujinti procesą (ne)tapatumo... 43. 14.... 44. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės 2019 m.... 45. 15.... 46. Teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas... 47. 16.... 48. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė UAB „Čelta“ dėl... 49. 17.... 50. Ieškovė kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę 2019 m. sausio... 51. 18.... 52. Kaip minėta, vertinant prašymo atnaujinti procesą tapatumą, esminę... 53. 19.... 54. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi... 55. 20.... 56. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl netinkamai atlikto... 57. 21.... 58. Ieškovės 2019 m. sausio 21 d. prašyme išdėstyti argumentai dėl tikrojo... 59. 22.... 60. Klausimas dėl turto vertinimo dokumentų ir tikrosios turto vertės nustatymo... 61. 23.... 62. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą... 63. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 64. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą....